Civilinė byla Nr. e2A-575-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00103-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.13

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės komanditinės ūkinės bendrijos ,,Diamona Baltic Development Pylimo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. civilinėje byloje pagal ieškovės komanditinės ūkinės bendrijos ,,Diamona Baltic Development Pylimo“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „GERANSTA“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 45 523,12 Eur draudimo išmoką.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo (rangovė) 2018 m. gruodžio 12 d. sudarė statybos rangos sutartį. Šioje sutartyje rangovė įsipareigojo savo rizika, lėšomis ir medžiagomis pagal techninį projektą pastatyti tris vienbučius gyvenamuosius namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir darbų rezultatą perduoti ieškovei iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė sumokėjo rangovei 52 271,78 Eur avansą. Trečiasis asmuo ir atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią ieškovei išduotas rangovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas). Draudimo liudijimo pagrindu išrašytas avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas (toliau – draudimo raštas). Šiais dokumentais atsakovė (draudikė) įsipareigojo sumokėti ieškovei iki 52 271,78 Eur draudimo išmoką dėl draudžiamojo įvykio, jeigu rangovė suteiktą avansą panaudotų ne pagal pasirašytą statybos rangos sutartį. Rangovė 2019 m. liepos 29 d. pranešimu informavo ieškovę, kad negali įvykdyti įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį. Ieškovė 2019 m. spalio 8 d. pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti 45 523,12 Eur draudimo išmoką pagal draudimo raštą. Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodė, kad ieškovė pateikė reikalavimą pagal draudimo raštą, kurio galiojimas pasibaigė 2019 m. rugsėjo 2 d. Ieškovė teigė, kad rangovė apie sutartinių įsipareigojimų vykdymo nutraukimą pranešė 2019 m. liepos 29 d., t. y. galiojant draudimo raštu suteiktai draudimo apsaugai, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad pagal draudimo liudijimą draudimo laikotarpis truko nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Ieškovė, kaip naudos gavėja, kreipėsi į draudikę, prašydama pratęsti laidavimo draudimą pasibaigus 2018 m. gruodžio 12 d. draudimo sutarčiai. Draudikė 2019 m. spalio 9 d. rašte nurodė ieškovei, kad draudimas pagal draudimo raštą pasibaigė, todėl nėra galimybės jį pratęsti.

5.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1012 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išmokos mažinimo pavėluotai pranešus apie draudžiamąjį įvykį netaikytinos, nes naudos gavėjas nėra draudimo sutarties šalis, taigi jis negali pažeisti šios sutarties.

6.       Teismas nurodė, kad draudimo rašte nustatytas terminas pateikti pretenziją, t. y. laidavimo draudimas galioja iki 2019 m. rugsėjo 2 d. ir savaime nustos galios, jeigu iki paskutinės šio rašto galiojimo dienos imtinai draudikė nebus gavusi naudos gavėjo raštiško reikalavimo mokėti draudimo išmoką. Ieškovė, tuojau pat nepareikalavusi draudimo išmokos po 2019 m. liepos 29 d. gauto rangovės pranešimo, kad ši nebegali vykdyti ir nebevykdys įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį, veikė savo rizika. Ieškovė iki draudimo apsaugos galiojimo pabaigos žinojo, kad avanso neatgaus, bet dėl draudimo išmokos laiku nesikreipė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad pretenzijos pateikimo terminas jos nesaisto, nes su šiuo raštu ji nesusipažinusi. Pasibaigus draudimo rašte nurodytam draudimo galiojimo terminui, išnyko ir atsakovės pareiga mokėti draudimo išmoką.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino draudimo teisinius santykius, draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ir jo teisę atsisakyti tokią išmoką mokėti reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo teismų pateiktais išaiškinimais.

7.2.                      Teismas klaidingai nusprendė, kad, suėjus rašte nustatytam galiojimo terminui, nepaisant to, kad draudžiamasis įvykis įvyko draudimo sutarties ir draudimo apsaugos galiojimo metu, ieškovė neturi teisės gauti draudimo išmoką. Vienintelė būtina sąlyga, kad ieškovė įgytų teisę į draudimo išmoką, o atsakovė – pareigą ją išmokėti, yra draudimo taisyklėse nustatytas draudžiamasis įvykis. Toks įvykis įvyko. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi pareigos mokėti draudimo išmoką.

7.3.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad išnyko draudikės pareiga mokėti draudimo išmoką. Rašte nustatytas terminas – sąlyga, kurią pažeidus, esant teisės aktuose nurodytiems pagrindams, draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Tai – nedraudimo išmokos gavimo sąlyga. Pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, prašymo išmokėti draudimo išmoką pateikimo termino praleidimas nepanaikina draudikės pareigos mokėti draudimo išmoką. Teismas neįvertino, patyrė draudikė nuostolių dėl vėlesnio negu nustatyta sutartyje pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, kitų draudimo sąlygų pažeidimą ar ne, apsunkino tai nustatyti mokėtinos draudimo išmokos dydį ir draudžiamojo įvykio aplinkybes ar ne.

7.4.                      Teismas neatsižvelgė į laidavimo draudimo teisinių santykių specifiką, į tai, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai. Laidavimo draudimo sutartį sudarė atsakovė ir rangovė, nedalyvaujant ieškovei. Su ieškove nederintos laidavimo draudimo sutarties sąlygos. Ieškovė neinformuota, kad, suėjus laidavimo draudimo rašte nurodytam terminui, ji nebeturės teisės, o atsakovė – pareigos mokėti draudimo išmoką už draudžiamąjį įvykį, įvykusį draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu.

7.5.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad naudos gavėja (ieškovė, kuri nebuvo draudimo sutarties šalis) ir draudikė (atsakovė) susitarė, kad draudikės įsipareigojimai nustos galioti, jeigu naudos gavėja iki 2019 m. rugsėjo 2 d. nepateiks reikalavimo sumokėti draudimo išmoką.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

8.1.                      Apeliantė remiasi teismų išaiškinimais bylose, kuriose nustatytos kitokios faktinės aplinkybės. Tokia praktika formuojama gyventojų turto, transporto draudimo, taip pat kituose draudimo santykiuose, bet netaikytina finansinių rizikų draudimui. Laidavimo draudimas yra specifinis prievolės užtikrinimo būdas, savo prigimtimi ir esme panašus ne į draudimą, bet į banko garantiją.

8.2.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vienintelė sąlyga, suteikianti teisę į draudimo išmoką, – draudžiamasis įvykis. Užsakovė galėtų pareikšti pretenziją po penkiolikos metų. Tai nesuderinama su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, civilinių teisinių santykių stabilumu.

8.3.                      Sąlyga, kurioje nustatytas draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis, įprasta laidavimo draudimo sutartyse, kaip ir bet kurioje banko garantijoje. Ši sąlyga priimtina ieškovei, nes ji priėmė kaip tinkamą tokį prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą. Priešingu atveju ji nebūtų sumokėjusi rangovei avanso pagal statybos rangos sutartį.

8.4.                      Draudimo sutartis nepažeista. Naudos gavėja neįvykdė sąlygos, kuriai esant ji galėtų gauti draudimo išmoką.

8.5.                      Laidavimo draudimo rašte įtvirtintos individualios sąlygos, nes draudimo liudijimas, laidavimo draudimo raštas turi pirmenybę prieš draudimo taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių paaiškinimų

9.       Bylą išnagrinėjus kasaciniame teisme, ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius paaiškinimus. Ieškovė paaiškinimuose nurodė naujas aplinkybes ir argumentus. Teisėjų kolegija ieškovės pateiktus paaiškinimus vertina kaip apeliacinio skundo papildymą. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama jį keisti ar pildyti naujais argumentais (CPK 323 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10.       Ieškovė ir trečiasis asmuo (rangovė) 2018 m. gruodžio 12 d. sudarė statybos rangos sutartį. Sutartyje rangovė įsipareigojo savo rizika, lėšomis ir medžiagomis pagal techninį projektą pastatyti tris vienbučius gyvenamuosius namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir darbų rezultatą perduoti ieškovei iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė sumokėjo rangovei 52 271,78 Eur avansą. Rangovė ir atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. sudarė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį, kurioje ieškovė nurodyta kaip naudos gavėja. Draudimo sutarties pagrindu išduotas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas) ir avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas. Draudimo sutartis sudaryta pagal „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisykles Nr. 024.1 (toliau – Draudimo taisyklės). Draudimo galiojimo laikotarpis – 2019 m. sausio 14 d. – 2019 m. rugsėjo 2 d. Laidavimo draudimo raštu draudikė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti naudos gavėjai (ieškovei) draudimo išmoką iki 52 271,78 Eur sumos dėl patirtų tiesioginių nuostolių, gavusi naudos gavėjo raštišką reikalavimą mokėti (originalą), pasirašytą naudos gavėjos, su nuoroda į šį raštą ir dokumentus, įrodančius, kad draudėja negrąžino naudos gavėjai visos arba dalies išankstinio mokėjimo sumos sutartyje numatytomis sąlygomis ir išmokama suma teisėtai priklauso naudos gavėjai pagal pasirašytos sutarties sąlygas. Draudikės įsipareigojimai pagal šį raštą mažėja avanso sumos ar jo dalies dydžiu, priklausomai nuo įvykdytų įsipareigojimų vertės. Laidavimo draudimo liudijime nurodyta, kad jis įsigalioja nuo 2019 m. sausio 14 d., tačiau tik nuo avanso pagal sutartį išmokėjimo dienos, galioja iki 2019 m. rugsėjo 2 d. ir savaime nustos galios, jeigu iki paskutinės laidavimo draudimo rašto galiojimo dienos imtinai draudikė negaus naudos gavėjos (ieškovės) raštiško reikalavimo mokėti (originalo).

11.       Rangovė 2019 m. liepos 29 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nebegali vykdyti ir nebevykdys įsipareigojimų pagal rangos sutartį. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu pareikalavo, kad rangovė grąžintų nepanaudotą 45 523,12 Eur avansą, bet pastaroji jo negrąžino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d nutartimi iškėlė UAB „GERANSTA“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-3992-643/2019).

12.       Ieškovė 2019 m. spalio 8 d. pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti naudos gavėjai 45 523,12 Eur draudimo išmoką, nes rangovė (draudėja) panaudojo avanso dalį ne pagal sutartį. Atsakovė (draudikė) 2019 m. lapkričio 6 d. raštu informavo ieškovę, kad draudimo išmoka nebus išmokėta, nes jos 2019 m. spalio 8 d. reikalavimas pateiktas pagal laidavimo raštą, kurio galiojimas pasibaigė 2019 m. rugsėjo 2 d.

13.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-187-330/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. e3K-3-10-611/2022). Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, pripažinę įvykį draudžiamuoju, nepagrįstai, nukrypdami nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos ir netinkamai aiškindami CK 6.1012 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 8 dalį, netyrė ir nevertino aplinkybių dėl draudikės teisės mažinti draudimo išmoką ieškovei arba iš viso jos nemokėti, kai šalys susitarė dėl konkrečių aplinkybių, kurioms esant, draudikei nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką ar kai draudikei laiku nepranešta apie draudžiamąjį įvykį.

14.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK ir Draudimo įstatyme iš esmės nedraudžiama laidavimo draudimo sutarties šalims susitarti, jog, suėjus tam tikram šalių suderintam protingam terminui, pasibaigs draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką ab initio (lot. nuo pradžių), nevertinant tokio termino praleidimo priežasčių. Tačiau tokiu atveju sąlyga per tam tikrą laiką pareikšti reikalavimą draudikui turi būti aiškiai šalių susitarimu išreikšta kaip būtinoji sąlyga įvykį pripažinti draudžiamuoju, t. y. pasibaigus šiam terminui nebebus pagrindo konstatuoti esant draudžiamąjį įvykį. Šis terminas turi būti protingas ir negali sutapti su paskutine draudimo laikotarpio diena, nes būtų paneigta laidavimo draudimo sutarties esmė ir naudos gavėjo teisė į draudimo išmoką dėl įvykio, kuris yra draudžiamasis ir įvyko draudimo laikotarpio metu. Priešingu atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus paskutinę draudimo laikotarpio dieną, iš draudėjo (naudos gavėjo) būtų atimta galimybė pareikšti reikalavimą draudikui per protingą terminą.

Dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką

15.       Draudimo įstatyme reglamentuota draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veikla, taip pat draudimo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumai ir kiti šiame įstatyme nurodyti santykiai (Draudimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalis).

16.       Laidavimo draudimas – tai ne gyvybės draudimo šakai priskiriama draudimo grupė (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Laidavimo draudimu užtikrinamas kliento sutartinių įsipareigojimų įvykdymas, t. y. draudikas atlygina naudos gavėjui tiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė, nes draudėjas nevykdė arba netinkami vykdė savo įsipareigojimus.

17.       Draudimo sutartis – rizikos sutartis. Draudimo rizika pripažįstama esmine draudimo sutarties sąlyga, todėl draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis). Su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas su draudimo rizika priežastiniu ryšiu susijęs atsitikimas, kuriam įvykus ir esant draudimo interesui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Tuo tarpu draudžiamasis įvykis yra tos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje. Būtent draudimo rizika lemia draudimo sąlygas, daro įtaką nustatant draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019, 24 punktas).

18.       Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis).

19.       Pirmiau šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo (rangovė) sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo rangovei 52 271,78 Eur avansą. Rangovė ir atsakovė sudarė draudimo sutartį, pagal kurią ieškovei išduotas rangovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas) ir draudimo raštas. Šiais dokumentais atsakovė (draudikė) įsipareigojo sumokėti ieškovei iki 52 271,78 Eur draudimo išmoką dėl draudžiamojo įvykio, jeigu rangovė suteiktą avansą panaudotų ne pagal pasirašytą statybos rangos sutartį. Rangovė informavo ieškovę, kad nebegali vykdyti įsipareigojimų pagal rangos sutartį. Ieškovė pareikalavo, kad rangovė grąžintų nepanaudotą 45 523,12 Eur avansą, bet pastaroji jo negrąžino. Pagal Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 4.1 punktą, draudžiamasis įvykis – naudos gavėjo pareikšta pretenzija dėl nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl draudėjo prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Draudžiamuoju įvykiu pagal avansiniam apmokėjimui išduotą draudimo liudijimą (polisą) ir prie draudimo liudijimo (poliso) išduodamą įsipareigojimų dokumentą laikomas įvykis, jeigu draudėjas naudos gavėjo suteiktą jam avansą panaudoja ne pagal pasirašytą sutartį (4.4 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nes rangovė panaudojo ieškovės jai sumokėtą avansą ne rangos sutarties vykdymui. Šis įvykis įvyko galiojant draudimo sutarčiai.

20.       Atsakovė neginčija, kad įvyko draudžiamasis įvykis, bet teigia, kad ieškovė nesikreipė į draudikę laidavimo draudimo rašto galiojimo laikotarpiu. Dėl to jai nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo taisyklių 11.4 punkte įtvirtinta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu pretenzija draudikui buvo pateikta pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui. Draudimo sutartis galiojo iki 2019 m. rugsėjo 2 d.

21.       Draudėjas, sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Tokią pat pareigą turi ir naudos gavėjas, jeigu jis žino apie jo naudai sudarytą draudimo sutartį ir ketina pasinaudoti savo teise į draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis). Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) neįvykdo CK 6.1012 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis).

22.       Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad dėl termino pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo galimi tokie padariniai: atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, jos sumažinimas, taip pat gali likti prievolė išmokėti draudimo išmoką tais atvejais, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Taigi nurodytos draudėjo pareigos nevykdymas savaime nelemia pagrindo atsisakyti draudikui išmokėti draudimo išmoką draudėjui. Šio draudimo sutarties pažeidimo padarinių rūšį lemia nurodytose teisės normose ir šalių sudarytoje draudimo sutartyje nustatyti faktai. Dėl to nustačius tokį draudimo sutarties pažeidimą, t. y. draudėjui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir pasunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudimo išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010).

24.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nurodyta teisinė problema panašiai sprendžiama ir pagal vadinamuosius Europos draudimo sutarčių teisės principus (angl. Principles of European Insurance Contract Law) (PEICL), konkrečiai – šių Principų 6:101 straipsnį „Pranešimas apie draudžiamąjį įvykį“ (angl. Notice of Insured Event). Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokėtina draudimo išmoka turi būti sumažinta tokia apimtimi, kuria draudikas įrodo, jog patyrė žalą dėl nepagrįsto vėlavimo (angl. The insurance money payable shall be reduced to the extent that the insurer proves that it has been prejudiced by undue delay). Kaip nurodoma Europos draudimo sutarčių teisės principų komentare, atitinkamų terminų pranešti apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo klausimą Principų 6:101 straipsnio 3 dalies nuostata išsprendžia draudėjo naudai. Kadangi būtent draudikai dažniausiai remiasi pažeidimu pranešti apie draudžiamąjį įvykį, kaip pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, tai būtent draudikams tenka pareiga įrodyti žalą, ką daugeliu atvejų jiems yra per sudėtinga arba netikslinga (angl. inexpedient) padaryti. Antra, gali būti daroma išvada, kad draudimo išmokos sumažinimas yra vienintelė sankcija, numatyta Principų 6:101 straipsnio 3 dalyje. Taigi draudikams neturi būti leidžiama remtis pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį terminų, nustatytų draudimo liudijime, pažeidimu kaip sąlyga apskritai nemokėti draudimo išmokos. Europos draudimo sutarčių teisės principų komentare taip pat nurodoma, kad daugelio Europos valstybių draudimo teisėje draudikas turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu draudėjas pažeidžia pareigą pranešti apie draudžiamąjį įvykį ir draudikas gali įrodyti, kad dėl to jis patyrė nuostolių. Kai kuriose jurisdikcijose draudikams suteikiama teisė nemokėti draudimo išmokos tik apgaulės (angl. fraud) arba tiesioginės tyčios (angl. direct intention; lot. dolus directus) atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2013; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013).

25.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė (naudos gavėja) sužinojo apie draudžiamąjį įvykį galiojant draudimo liudijimui ir laidavimo raštui. Ieškovė 2019 m. liepos 29 d. gavo rangovės pranešimą, kad ji nebevykdys įsipareigojimų pagal rangos sutartį. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareikalavo, kad rangovė grąžintų nepanaudotą pagal rangos sutartį 45 523,12 Eur avansą. Draudimo liudijime (polise) nustatyta, kad jis galioja nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti laidavimo draudimo liudijimą. Draudikė 2019 m. spalio 9 d. nurodė ieškovei, kad draudimo polisas pasibaigęs, todėl prašymo netenkino. Ieškovė 2019 m. spalio 8 d. raštu pareikalavo sumokėti jai, kaip naudos gavėjai, 45 523,12 Eur draudimo išmoką, nes rangovė (draudėja) panaudojo avanso dalį ne pagal sutartį. Atsakovė (draudikė) 2019 m. lapkričio 6 d. raštu atsisakė sumokėti ieškovei draudimo išmoką, nes ieškovė pateikė reikalavimą pagal laidavimo raštą, kurio galiojimas pasibaigė 2019 m. rugsėjo 2 d. Taigi ieškovė pirmą kartą kreipėsi į draudikę, pasibaigus draudimo apsaugos laikotarpiui. Pirmiau nurodyta, kad termino pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimas savaime nėra pagrindas atsisakyti draudikei sumokėti draudimo išmoką (žr. sprendimo 21–24 punktus).

26.       Laidavimo draudimo sutartis – tai sutartis trečiojo asmens (šiuo atveju naudos gavėja – ieškovė) naudai (CK 6.191 straipsnis). Laidavimo draudimo sutartyje šalys susitarė dėl sąlygų, kurioms esant, draudikė sumokės draudimo išmoką. Dėl to naudos gavėja, norėdama pasinaudoti teise gauti draudimo išmoką, turėjo įvykdyti draudimo sutartyje nustatytas sąlygas. Draudimo sutarties šalys nesusiejo teisės pareikšti pretenziją draudikei per terminą, kuris būtų skaičiuotinas nuo sužinojimo apie draudiminį įvykį. Teisėjų kolegijos vertinimu,  Draudimo taisyklių 11.4 punkte įtvirtintas terminas pareikšti pretenziją draudikui per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį nelaikytinas protingu terminu, per kurį draudėjas ar naudos gavėjas gali pasinaudoti šia teise.

27.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad naudos gavėja pirmą kartą kreipėsi į draudikę praėjus kiek daugiau negu vienam mėnesiui nuo tada, kai sužinojo,  jog rangovė nevykdys sutartinių įsipareigojimų, ir praėjus 24 dienoms, kai pasibaigė draudimo sutarties galiojimas. Antrą kartą ieškovė, reikalaudama sumokėti draudimo išmoką, kreipėsi į draudikę praėjus kiek daugiau negu vienam mėnesiui, kai pasibaigė draudimo sutarties galiojimas. Byloje nėra duomenų, kad naudos gavėja tyčia nevykdė pareigos pranešti draudikei apie draudžiamąjį įvykį. Ieškovė praleido terminą dėl neatsargumo – sužinojusi, kad rangovė neįvykdys įsipareigojimų pagal rangos sutartį, pareikalavo, kad ji grąžintų nepanaudotą avansą, bet pastaroji nepateikė ieškovei jokio atsakymo ir informacijos iki pat bankroto bylos jai iškėlimo. Pirmiau nustatytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad terminas pareikšti pretenziją draudikei, kai jis pasibaigia kartu su draudimo sutartimi, šiuo atveju nepanaikina draudikės pareigos išmokėti naudos gavėjai draudimo išmoką.

28.       Rangovė 2019 m. liepos 29 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nebevykdys įsipareigojimų pagal rangos sutartį, nes ji – nemoki. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d nutartimi iškėlė rangovei bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-3992-643/2019). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovės praleistas terminas pareikšti pretenziją draudikei neturėjo įtakos nustatant pačią žalą ar jos dydžiui. Ieškovė prašo išmokėti jai draudimo išmoką, lygią rangovės negrąžintam 45 523,12 Eur avansui. Draudikė nepateikė duomenų, kad ji patyrė nuostolių, buvo sunkiau nustatyti mokėtinos draudimo išmokos dydįir (ar) draudžiamojo įvykio aplinkybes  tik dėl to, kad ieškovė pranešė apie draudžiamąjį įvykį vėliau. Rangovės negrąžinto avanso suma nesikeitė, t. y. praleistas terminas neturėjo įtakos patirtų nuostolių dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas sumažinti mokėtiną draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis).

29.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

30.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, kuriose reglamentuoti laidavimo draudimo teisiniai santykiai, draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 45 523,12 Eur draudimo išmoka (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

33.       Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

34.       Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

35.       Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėjo 2 724 Eur (908 + 908 + 908) žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad ji patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas: prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimas – 24,20 Eur, pasirengimas atstovauti teisme – 272,26 Eur, dubliko parengimas – 2 202,18 Eur, ieškinio parengimas – 2 825,36 Eur, ieškinio pateikimas elektroniniu būdu – 6,05 Eur, atstovavimas teismo posėdyje – 272,25 Eur, kasacinio skundo parengimas – 3 106,68 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, tai, kad teismo išnagrinėta byla nesudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, ginčo sumos dydį, nagrinėjamos bylos dalyką, procesinių dokumentų turinį, taip pat tai, kad nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, advokato teisinių paslaugų teikimo tęstinumą, daro išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas per didelės, todėl mažintinos iki 4 500 Eur (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 8.2, 8.3, 8.13, 8.19 punktai). Akcentuotina tai, kad išlaidos, patirtos už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą ir dokumentų pateikimą elektroniniu būdu nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, todėl jos neatlygintinos ieškovei. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 7 224 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 724 + 4 500). Teismui tenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovei komanditinei ūkinei bendrijai ,,Diamona Baltic Development Pylimo“ (kodas 304757858) iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (kodas 40103840140) 45 523,12 Eur  (keturiasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt trijų eurų 12 ct) draudimo išmoką ir 7 224 Eur (septynis tūkstančius  du šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.