Pirmosios instancijos teismo teisėja                                Civilinė byla Nr. 2A-617-544/2017

Ingrida Kirsnytė                               Proceso Nr. 2-08-3-03389-2016-5

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.4.2.3.; 3.2.4.11.;

(S)

3.3.1.18.1.; 3.5.2.; 3.5.12.; 3.5.20.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo               Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui A. B., tretiesiems uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, draudimo įmonei AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, I. Z., J. Z. dėl varžytinių akto ir pirkimo – pardavimo iš varžytinių sutarties pripažinimo negaliojančia, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. gegužės 10 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą (toliau – ir Aktas) ir turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuriais buvo parduotas jam priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas); taikyti restituciją – atstatyti šalis į iki varžytinių akto buvusią padėtį, o, tam nesant galimybės, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 800 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą A. B. naudai, 2015 m. birželio 17 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo jam priklausantį Žemės sklypą ir nustatė jo vertę – 7 400 Eur. 2015 m. birželio 17 d. buvo surašytas turto arešto aktas, tačiau jam jis įteiktas nebuvo. 2016 m. kovo 17 d. patvarkymu antstolis paskelbė minėto Žemės sklypo varžytines, bet jis apie  tai nežinojo, nes patvarkymas nebuvo atsiųstas. Tuo metu gyveno ir tebegyvena (duomenys neskelbtini) 2015 metų vasarą įteikiant jam 2015 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl turto įvertinimo (arešto) antstolį informavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Paštu antstoliui taipogi išsiuntė pažymą apie savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad minėtas Žemės sklypas buvo parduotas iš varžytinių, sužinojo tik 2016 m. birželio 29 d. jau po įvykusių varžytinių, kai gavo Aktą.  Kadangi nežinojo apie paskelbtas varžytines, negalėjo ginčyti Žemės sklypo pradinės kainos, pats pasiūlyti savo pirkėją, be to, per 6 mėnesius būtų įvykdęs prievolę. Todėl tvirtina,  kad Aktas yra neteisėtas ir negaliojantis, nes sudarytas įgaliojimus viršijusio atsakovo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, turtas parduotas už žymiai mažesnę, nei rinkos kainą. Žala padaryta dėl antstolio neatidumo ir nerūpestingumo varžytinių metu, todėl jis ją turi  atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.
4. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi byloje buvo atlikta Žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizė, kurios aktu, parengtu pagal teisės aktų reikalavimus, abejoti jokio objektyvaus pagrindo nenustatyta. Ekspertizės metu nustatyta turto vertė atitiko situaciją rinkoje, nes varžytinėse turtas parduotas už pradinę kainą. Ieškovo pateikiama turto vertės nustatymo konsultacija nėra pakankama pripažinti, jog ekspertizės metu nustatyta vertė neatitiko rinkos kainos, nes konsultacija neturi juridinės galios ir yra pateikta neturinčio teisės vertinti turtą asmens, nenurodyta žemės sklypo vertės nustatymo metodika. Žemės sklypą įsigijęs trečiasis asmuo J. Z. nurodė, kad žemė nevertinga ir jos vertė negali būti tokia, kokią nurodo ieškovas. Viešajame registre 2016 m. liepos 8 dienai turtas buvo įvertintas 2280 Eur suma. Todėl buvo padaryta išvada, kad  nėra pagrindo abejoti, jog ginčo turto kaina ekspertizės aktu buvo nustatyta teisingai.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog 2015 m. birželio 17 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo (areštavimo) ieškovui buvo įteiktas 2015 metais. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šias aplinkybes – skolininkas dažnai lankydavosi antstolio kontoroje (šios aplinkybės teisme neginčijo); jis pats atliko atžymą apie dokumento gavimą 2015 metais; ieškinyje nurodė 2015 metų datą. Patvarkymo ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka neskundė, nustatytos turto vertės neginčijo, jokių reikšmingų duomenų, susijusių su turto verte, nepateikė, nors turėjo pareigą domėtis vykdymo procesu bei teisę ginčyti ekspertizės išvadas, prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, teikti kitus įrodymus dėl turto vertės pasikeitimo. Taigi, teismo nuomone, ieškovas neįrodė jam padarytos žalos ginčo žemę pardavus varžytinių metu.
6. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, susijusius su esminių jo teisių vykdymo procese pažeidimu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovui vykdymo procese priimtus dokumentus buvo bandoma įteikti įvairiais teisės aktuose įtvirtintais būdais, dalis dokumentų buvo įteikti asmeniškai, dalį jų jis atsisakė priimti. Be to, pagal byloje esančius įrodymus ieškovas gyveno ne vienoje vietoje, dažnai būdavo pas savo motiną (duomenys neskelbtini), kur jam siunčiami dokumentai jį pasiekdavo, nors ieškovas gyveno dar ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Kad ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini) rodo tai, jog jis, antstolio kontoroje pasiimdamas dokumentus ir pasirašydamas apie jų gavimą, jokių pastabų dėl dokumentuose nurodytos jo gyvenamosios vietos neteikė. Šiuo atveju dėl savo buvimo vietos pats skolininkas (byloje ieškovas) suklaidino vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, nes jo neinformavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tai, kad dalyje antstolio skolininkui siunčiamų dokumentų neteisingai nurodytas namo numeris (vietoje turėjusio būti (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini))  (duomenys neskelbtini), teisinės reikšmės neturi, nes bylos dalyviai paaiškino, jog ieškovą paštininkai pažinojo ir jam skirtus dokumentus vis tiek nešdavo adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasarą skolininkui buvo įteiktas 2015 m. birželio 17 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo (arešto), kuriame buvo nurodyta ir apie numatomas skelbti varžytines. Teismo nuomone, netgi tuo atveju, jeigu ir laikyti, jog apie varžytinių paskelbimą skolininkas tinkamai papildomai nebuvo informuotas 2016 metais, tai toks pažeidimas būtų formalus ir nagrinėjamu atveju nesudarytų pagrindo pripažinti ginčijamą Aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nes 2015 m. birželio 17 d. patvarkyme dėl turto įvertinimo (arešto) yra informacija apie numatomas skelbti ginčo turto elektronines, viešai skelbiamas varžytines, taigi, ieškovas galėjo domėtis vykdymo procesu.
7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog buvo padaryti kokie nors esminiai pažeidimai, kad būtų panaikintas Aktas dėl Žemės sklypo pardavimo, o ieškovo kaip skolininko teisės parduodant šį turtą iš varžytinių nebuvo pažeistos ir žala jam nepadaryta. Varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis ieškovo nurodomais formaliais bei subjektyviais argumentais bei restitucijos taikymas neatitiktų proceso teisės normų reikalavimų bei jomis siekiamų tikslų, vykdymo proceso šalių santykių stabilumo, jų teisėtų interesų pusiausvyros principų, iš esmės prieštarautų išieškotojo, turtą varžytinėse įsigijusio asmens interesams, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
8. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, dėl ko nėra pagrindo tenkinti antstolio prašymo ir skirti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo paskirti ekspertizę žemės sklypo, vertei, buvusiai 2016 m. balandžio mėnesį, nustatyti; panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai – turto pardavimo iš varžytinių 2016 m. gegužės 10 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto pirkimo – pardavimo iš varžytynių sutartį pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, taikyti restituciją atstatant šalis į iki varžytynių akto buvusią padėtį; nesant galimybės taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo antstolio A. B. 10800 Eur turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ekspertizės metu nustatyta turto kaina  buvo reali, o ekspertizės aktas -  teisėtas ir pagrįstas, nes  ekspertizė atlikta 2015 m. vasarą, sklypo kaina nustatyta remiantis 2014 m. duomenimis, o varžytinės vyko tik 2016 m. balandžio mėnesį, o per tą laiką žemės sklypo kaina padidėjo, ką įrodo pateikta konsultacinė išvada. Be to, ekspertizės metu buvo nustatyta ieškovo motinai, kuriai net nebuvo pranešta apie atliekamus vykdymo veiksmus, priklausančio žemės sklypo kaina. Apelianto vertinimu, teismas, nustatęs, jog pateikta turto vertinimo konsultacine išvada nebus vadovaujamasi, vadovaudamasis CPK 212 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva turėjo paskirti ekspertizę ir nustatyti tikrąją ginčijamo žemės sklypo vertę prieš paskelbiant varžytines arba pasiūlyti ieškovui atlikti papildomą ekspertizę.
11. Tvirtina, kad atsakovas, neinformuodamas jo, jo motinos apie skelbiamas varžytynes, pažeidė CPK 643 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 704 straipsnio nuostatas, nes, neturėdamas informacijos apie ketinimą iš varžytinių parduoti turtą, negalėjo ginčyti turto priklausomybės, jo įkainojimo,  nebuvo  suteikta teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
12. Teismas netinkamai įvertino įrodymus apie padarytos žalos dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad vykdymo procese priimtus dokumentus buvo siekiama įteikti arba jie buvo įteikti tinkamai. Vienintelis dokumentas vykdomojoje byloje, kurį ieškovui buvo ketinta siųsti į deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) – pranešimas apie įvykdytą turto pardavimą iš varžytinių ir Aktas. Visi ankstesni procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje buvo siunčiami arba ieškovo mamos G. B. gyvenamosios vietos adresu arba ieškovui nežinomais adresais. Taigi akivaizdu, kad apie atliekamus vykdymo veiksmus ieškovas nebuvo tinkamai ir laiku informuojamas, todėl teigti, jog varžytinių metu akivaizdžiai ir grubiai nebuvo pažeistos procesinės teisės, yra nepagrįsta.
13. Kadangi atsakovas neteisėtai iš varžytinių pardavė ieškovo turtą, tai neteisėtais veiksmais padarė didžiulę turtinę žalą, kurią turi atlyginti. Kadangi ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei bei yra sudarytas įgaliojimus viršijusio ir nesąžiningai pasielgusio antstolio, sandoris turi formos trūkumų, jis turi būti panaikintas ir, nesant galimybės taikyti restitucijos ir Aktą atšaukti, ieškovui atlygintina atsakovo veiksmais padaryta žala.
14. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą trečiasis asmuo draudimo įmonės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi abejoti ekspertizės akto išvadomis nėra pagrindo, ieškovas neįrodė žalos bei jos fakto, o pareikštais reikalavimais dėl žalos atlyginimo siekia nepagrįstai praturtėti, juo labiau, kad vykdomoji byla jau yra užbaigta, o išieškotojai skola atlyginta. Kartu pabrėžiama, jog nėra jokio teisinio pagrindo skirti apelianto prašomą ekspertizę, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo.
16. Ieškovas pripažįsta, kad yra gavęs antstolio patvarkymą dėl ginčo turto arešto ir jo įkainavimo, o jame buvo išdėstytos teisės aktų nuostatos dėl ieškovo galimybės susipažinti su ekspertizės aktu bei teisė iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją. Reikšminga ir tai, kad ieškovas, turėjęs prievolę atsiskaityti pagal 5 vykdomuosius dokumentus, esančius antstolio žinioje, nesidomėjo bylos vykdymo eiga. Atsiliepime akcentuojama, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų bei išvadų bei neišdėstė argumentų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
17. Atsiliepimu atsakovas antstolis A. B. prašo apelianto skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su ieškovo dėstomais argumentais bei vertinimu, kadangi apeliantas dėsto faktus netiksliai, juos iškraipo bei klaidina teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas atmetamas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
20. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi netinkamai vertino įrodymus, susijusius su ginčo žemės sklypo vertės nustatymu, neatsižvelgė į tai, jog antstoliui skiriant žemės sklypo ekspertizę šio turto savininkas buvo ne jis, o taip pat nepagrįstai sprendė, kad jo teisės vykdymo proceso eigoje nebuvo esminiai pažeistos. Teisėjų kolegija su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos vertina nepagrįstais.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 289,24 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo išieškotojos A. B. naudai pagal 2012 m. lapkričio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 – 3 lapai). 2015 m. birželio 4 d. patvarkymu antstolis areštavo skolininkui R. B. nuosavybės teise priklausantį turtą bei 2015 m. birželio 11 d. patvarkymu skyrė ekspertizę šio turto vertei nustatyti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 42 – 50 lapai). 2015 m. birželio 17 d. antstolis priėmė turto arešto aktą bei patvarkymą dėl turto įvertinimo, kuriais areštavo 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantį skolininkui R. B. bei nustatę šio turto vertę – 7400 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 90 – 93 lapai). 2016 m. kovo 17 d. patvarkymu antstolis internetinėje svetainėje www.evarzytines.lt paskelbė Žemės sklypo pirmąsias varžytynes už 5920 Eur pradinę turto kainą, vykdomas elektroniniu būdu. Varžytines laimėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri pasiūlė didžiausią 5920 Eur kainą. 2016 m. gegužės 10 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą 2016 m. liepos 15 d. už 7 500 Eur pardavė J. Z. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 81-85, 127 – 132, 136 – 138, 139, 141 lapai).
22. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009).
23. Apelianto argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo pateiktos V. J. įmonės konsultacinės išvados įrodomąją reikšmę, nepagrįsti  ir atmestini. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas itin detaliai išdėstė argumentus, susijusius su ekspertizės akto įrodomąja reikšme bei CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis turto vertės nustatymą vykdymo procese, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Taigi  teismas ieškovo pateiktą išvadą vertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir padarė atitinkamą išvadą, su kuria nesutikti nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Šiuo aspektu vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad  vykdomojoje  byloje  atliktos ekspertizės Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti  akto išvadų apeliantas (skolininkas) savalaikiai ir nustatyta tvarka neginčijo, antstoliui nepateikė turto vertinimo išvados ar kitokio pobūdžio duomenų apie kitokią turto  rinkos vertę, nesinaudojo teise prašyti paskirti naują ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, nors buvo gavęs antstolio patvarkymą dėl turto įvertinimo (CPK 682 straipsnis).
24. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad abejoti atliktos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes jis parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Iš esmės už minėtu aktu nustatytą Žemės sklypo kainą (7400 Eur), įvertinus kainos sumažinimą atsižvelgiant į CPK 718 straipsnio nuostatas, laisvai rinkoje  ir buvo parduotas ieškovui priklausęs Žemės sklypas, kuris, trečiojo asmens J. Z. vertinimu, nėra vertingesnis nei jo sumokėta 7500 Eur kaina. VĮ Registrų centro NTR 2016 m. liepos 8 d. ieškovui priklausęs žemės sklypas buvo įvertintas mažesne 2280 Eur suma (10 b. l.).
25. Nors pakartotinis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas vykdomojoje byloje, atsižvelgiant į  praėjusį laikotarpį, ekonominius ir fiskalinius pokyčius, gali (privalo) būti atliekamas, o teismas turi pareigą patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduodamas už tinkamą kainą, tačiau vien patikimais įrodymais nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad turto rinkos kaina buvo kitokia vien dėl to, kad ekspertizė buvo atlikta metais anksčiau, nei parduotas turtas, nesudaro pagrindo  pakartotinai nustatinėti rinkos vertę. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėto nekilnojamojo turto vertė buvo didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu. V. J. įmonės konsultacinė išvada, kurioje užfiksuota, jog žemės klypo vertė rinkoje 2016 m. balandžio 25 d. galėtų siekti iki 10 800 Eur (19 b. l.), neįrodo ir objektyviai nepagrindžia, jog Žemės sklypo vertė buvo padidėjusi ir iš esmės nebeatitiko ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos rinkos vertės, nes pačioje išvadoje nurodyta, jog ji yra  informacinio pobūdžio  ir neturi juridinės galios. Be to, ją pateikusiam asmeniui pagal viešai prieinamus duomenis yra panaikintas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, o konsultacinėje išvadoje išties nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kaip buvo atliekami skaičiavimai ir kokia metodika buvo remtasi. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės pagrįstumu bei išvadomis nėra pagrindo abejoti, juo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių ją paneigiančių arba leidžiančių pagrįstai abejoti pateikta išvada argumentų ir įrodymų (CPK 178 straipsnis).
26. Atsižvelgdamas į nutarties 23-25 punktuose išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad Žemės sklypo rinkos kaina buvo nustatyta  teisėtai ir pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti apelianto prašymo skirti ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti.
27. Apeliantas R. B. nurodo, jog vykdymo proceso metu buvo padaryta eilė procesinės teisės normų pažeidimų, t. y. skiriant žemės sklypo ekspertizę žemės sklypas priklausė jo motinai, kuriai apie tai nebuvo pranešta, pats apeliantas apie vykdomas varžytynes sužinojo tik 2016 metais, dėl ko negalėjo dalyvauti procese bei siūlyti savo pirkėją. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą sprendimą bei šalių procesinius dokumentus, sprendžia, kad tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
28. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Tuo tarpu iš CK 6.465 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, dėl ko yra būtinas daikto perdavimas. CK 4.49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris nustatytas įstatymo. Dovanojimo institutą reguliuojančiose normose nėra numatytas specialaus nuosavybės įgijimo momento ar dovanos perdavimo procedūros, dėl ko nekilnojamojo daikto dovanojimo atveju nuosavybės teisė pereina sandorio sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog R. B. ginčo žemės sklypas buvo perleistas dovanojimo sutartimi, o įregistravimo pagrindas nurodytas 2015 m. gegužės 11 d. notaro pranešimas. Įrašas galioja nuo 2015 m. gegužės 25 d. (37 b. l.). Taigi antstoliui A. B. 2015 m. birželio 4 d. priimant patvarkymą dėl turto arešto bei 2015 m. birželio 11 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti dovanojimo sandorio pagrindu žemės sklypas nuosavybės teise jau priklausė apeliantui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog vykdymo proceso veiksmai dėl žemės sklypo arešto ar ekspertizės skyrimo buvo atlikti neinformavus jo savininko.
29. Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ir išvadai, kad apelianto teisės vykdymo procese buvo esmingai pažeistos ar apribotos teisės aktais jam suteiktos teisės. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog išieškotoja skolininko R. B. gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu apeliantui buvo siunčiami procesiniai dokumentai, kurie buvo įteikti tinkamai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 5 lapai). Taigi skolininkas (apeliantas)  neabejotinai žinojo apie pradėtą vykdymo procesą dėl skolos iš jo išieškojimo bei apie tai, jog neįvykdžius sprendimo  geruoju raginime nustatytu terminu bus pradedami priverstinio vykdymo veiksmai. Apeliantui įteiktuose vykdomosios bylos dokumentuose, be kitos informacijos, buvo nurodyta ir tai, kad jis turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3 lapas).
30. Sutiktina, kad vykdomojoje byloje siunčiant dokumentus apeliantui antstolis suklydo ir dalis tų dokumentų buvo išsiųsti netiksliu adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, ši klaida esminės reikšmės vykdomosios bylos baigčiai neturėjo ir esminiai apelianto teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Iš vykdomojoje byloje esančios Lietuvos pašto grąžinamosios žymos matyti, jog apeliantui dokumentus, kurie, nors ir buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), buvo bandoma įteikti asmeniškai, tačiau jis juos atsisakė priimti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 53 lapas). Abejoti, ar dokumentus buvo bandoma įteikti būtent apeliantui, nėra pagrindo, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos dalyviai paaiškino, jog R. B. paštininkai pažinojo ir jam skirtus dokumentus nešdavo adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog dalis dokumentų apeliantui dar vykdymo proceso eigos pradžioje buvo įteikta tinkamai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 5 lapas) ir jis buvo informuotas apie galinčias kilti neigiamas pasekmes pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, aplinkybė, jog R. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo kita, nei siųsti dokumentai, nesudaro pagrindo išvadai dėl pažeistų apelianto teisių ar netinkamo vykdymo proceso. Šiuo atveju pats apeliantas, gavęs dokumentus apie pradėtą vykdymo procesą, nesikreipė į antstolį bei nepateikė prašymo procesinius dokumentus siųsti kitu adresu, nors matė, kad jam įteiktuose dokumentuose jo adresas nurodomas ne  deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba nurodomas klaidingas adresas, nors, pagal bylos duomenis,  jo atžvilgiu buvo vedamos penkios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, jis dažnai lankydavosi antstolio A. B. kontoroje, atlikdavo žymas apie gaunamus dokumentus (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 92 lapas).
31. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nebuvo nustatyti esminiai varžytinių organizavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą tenkinti ieškinį. Iš vykdomojoje byloje esančio 2015 m. birželio 17 d. antstolio patvarkymo dėl turto įvertinimo (areštavimo) matyti, kad jo gavimą 2015 m. gegužės 18 d., t. y. mėnuo iki jo priėmimo, patvirtino pats apeliantas. Akivaizdu, kad nurodant gavimo datą padaryta klaida. Nors apeliantas tvirtina, jog gavimo data turėjo būti 2016 m. gegužės 18 d., t. y. metai po patvarkymo priėmimo, teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip palankų apeliantui, bet labai mažai tikėtiną. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu kontoroje buvo vykdomos penkios vykdomosios bylos, skolininkas dažnai lankydavosi kontoroje, gaudavo įvairius dokumentus, 2016 m. vasario 8 d. prašė ir gavo iš antstolio leidimą  NTR savo vardu įregistruoti tuo metu jau areštuotą motinos jam dovanotą Žemės sklypą, šios bylos ieškinyje nurodė pastarąjį patvarkymą gavęs 2015 metais, labiau tikėtina, kad minėtą patvarkymą apeliantas gavo 2015 m. birželio 18 d. ir suklydo nurodydamas gavimo mėnesį, o ne metus (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 92, 115a, 116, 118, 121 lapai). Kartu pabrėžtina, jog atsakovo 2015 m. birželio 17 d. patvarkyme dėl turto įvertinimo yra išdėstyta informacija ir apie varžytynių skelbimą bei skolininko teisę pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Taigi apeliantui buvo pateikta visa reikšminga ir būtina informacija vykdymo procese, kurio eiga aktyviai domėtis, naudotis suteiktomis procesinėmis teisėmis, bendradarbiauti su antstoliu  buvo paties skolininko teisė ir pareiga (CPK 640 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentas, jog viešai skalbiamos informacijos apie vykdymo proceso eigą apeliantas negalėjo gauti, nes nesinaudoja kompiuteriu, yra atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi teisės aktų nuostatos numato skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu, įskaitant ir pasirinkti kiekvienam asmeniui prieinamas ir priimtinas priemones.
32. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad antstolis vykdymo procese elgėsi nesąžiningai, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė objektyvaus nagrinėjimo principus. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės bei padarytos išvados paneigia tokius apelianto argumentus, juo labiau, kad dėl antstolio veiksmų nesąžiningumo vykdymo proceso metu skolininkas nebuvo kreipęsis, antstolio veiksmai nėra pripažinti neteisėtais. Vien tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas ne apelianto naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė objektyvaus bylos nagrinėjimo principą ar kad buvo šališkas.
33. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Atsižvelgdamas į visa tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas, dėl ko nėra pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:                                                                                                    Ramunė Čeknienė             

Eigirdas Činka

              Birutė Jonaitienė