Administracinė byla Nr. A602-660/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00550-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

              Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 5 d. gautu skundu (b. l. 5-6) bei patikslintu skundu (b. l. 57) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. R-15-316 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundą, įvertinus visas faktines aplinkybes ir taikytinus teisės aktus.

              Paaiškino, jog po R. Z. mirties paveldėjęs turtą, kreipėsi į atsakovą, prašydamas 2007 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimą Nr. 383GN600-569, išduotą R. Z. ir R. Z. vykdyti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perregistruoti, nurodant statytojus K. J. ir R. Z. Skundžiamu sprendimu atsakovas prašymo netenkino, nurodydamas, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 41 dalį statytoju gali būti įregistruotas tik vienas asmuo, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) nėra techninės galimybės statytojais registruoti kelis fizinius ar juridinius asmenis. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi SĮ niekaip neriboja statinio statytojų skaičiaus. SĮ 3 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, t. y. įstatymas aiškiai nurodo, jog statytoju gali būti ir grupė asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) jungtinės veiklos sutarties dalyviai veikia kartu kaip asmenų daugetas ir sprendimus priima bendru sutarimu. Teisės aktai neįpareigoja statytojų daugeto įgalioti vieną iš jų būti visų jų atstovu. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 2.134 straipsnio 3 daliai, pagal kurią atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis. Be to, prašomas perregistruoti statybos leidimas buvo išduotas dviejų asmenų vardu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Šis statybos leidimas galioja ir šiuo metu, todėl ir turėtų būti perregistruotas dviejų asmenų vardu.

              Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

              Atsiliepime į skundą (b. l. 19-22) paaiškino, jog šiuo metu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso K. J. (66/100 dalis) ir R. Z. (34/100 dalis). Pareiškėjas 2013 m. kovo 5 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyrių su prašymu 2007 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimą Nr. 383GN600-569, išduotą R. Z. ir R. Z., perregistruoti K. J., kaip R. Z. turėto turto pagal testamentą paveldėtojo, ir R. Z. vardu. Atsakovas informavo pareiškėją, kad norint perregistruoti statybos leidimą kitu vardu, į naują (perregistruotą) statybos leidimą galima įrašyti tik vieną statytoją, todėl, prašant perregistruoti statybos leidimą, reikia pateikti statinio bendraturčio sutikimą. Pareiškėjas 2013 m. kovo 19 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą, kuris ginčijamu administraciniu aktu nurodė, jog atsižvelgiant į statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, t. y. SĮ 2 straipsnio 41 dalį, 45 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 patvirtintų IS „Infostatyta“ nuostatų 17.2 punktą, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, statybą leidžiantys dokumentai išduodami ir perregistruojami vieno asmens vardu. Taip pat buvo pažymėta, kad, kaip nurodė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija), išduoti ir perregistruoti statybą leidžiančius dokumentus kelių asmenų vardu nėra techninės galimybės IS „Infostatyba“. Paaiškino, kad teismo sprendimo, tenkinančio pareiškėjo skundą, nebūtų galima įgyvendinti ir dėl objektyvių, nuo atsakovo nepriklausančių techninių priežasčių. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo perleista nebaigto statyti statinio dalis, todėl šiuo atveju statybos leidimas neperregistruojamas, o perleistos dalies savininkas įgyja statytojo teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatas.

              Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovė su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pagal SĮ 2 straipsnio 41 dalį statytoju gali būti įregistruotas tik vienas asmuo. IS „Infostatyba“ nėra techninės galimybės statytojais registruoti kelis fizinius ar juridinius asmenis. Pareiškėjui buvo perleista nebaigto statyti statinio dalis, todėl šiuo atveju statybos leidimas neperregistruojamas, o perleistos dalies savininkas įgyja statytojo teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. ir jo atstovė G. Z. su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. R-15-316 ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo K. J. 2013 m. kovo 19 d. skundą dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimo Nr. 383GN600-569, išduoto R. Z. ir R. Z. vykdyti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perregistravimo, nurodant statytojus K. J. ir R. Z..

              Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimus dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje, aktualu, kad konkretaus asmens atžvilgiu priimtas vienkartinis teisės taikymo aktas paprastai turėtų būti pripažįstamas individualiu administraciniu aktu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalis), o jo turiniui turėtų būti taikomi VAĮ reikalavimai. Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla remtųsi įstatymu ir atitiktų jo reikalavimus (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis). Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai.

              VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tai reiškia, kad kiekviename sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai, argumentai ir įrodymai bei pateikiamas juridinis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006). Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

              Teismas sprendė, kad ginčijamas 2013 m. gegužės 6 d. raštas Nr. R 15-316 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų. Šiame akte nurodyta neišsami, neparemta faktinėmis aplinkybėmis rašytinio nepritarimo argumentacija, kiti motyvai, kitas teisinis pagrindas (teisės akto norma), nei juos nurodė atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, motyvuodama priežastis ir pagrindą, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas raštas. Kolegijos vertinimu, iš esmės sprendimas dėl pareiškėjo prašymo yra nepriimtas, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

              Ištyręs byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad atsakovas atsisakė perregistruoti statybos leidimą dviejų asmenų vardu, motyvuodamas tuo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje numatyta, jog statytoju gali būti tik vienas fizinis ar juridinis asmuo. Statybos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 20, 23, 24, 27, 28, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai atlieka naudodamiesi IS „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. IS „Infostatyba” veikia pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 patvirtintus IS „Infostatyba“ nuostatus, kurių 17.2 punkte nurodyta, kad IS „Infostatyba“ duomenų bazėje tvarkomi statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 1-8 prieduose nurodyti duomenys. Tarp jų tvarkomi ir šiame reglamente nurodyti statybą leidžiančio dokumento perregistravimo duomenys. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir jo prieduose pateiktose statybą leidžiančių dokumentų formose nenustatyta galimybė išduoti ar perregistruoti statybą leidžiančius dokumentus kelių asmenų vardu, todėl tai atlikti nėra ir techninės galimybės.

              Atsakovo atstovė bei trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjui buvo perleista nebaigto statyti statinio dalis, todėl statybos leidimas neperregistruojamas, o perleistos dalies savininkas įgyja statytojo teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios aplinkybės pareiškėjo atstovams tapo žinomos tik teismo posėdžio metu, kad jos nebuvo vertintos ir analizuotos nei ginčijamame rašte, nei atsakovo susirašinėjimuose su minėtomis institucijomis, taip pat nėra aišku, kaip atsakovas nustatė ginčo statinių dalis, kokiais duomenimis rėmėsi.

              Atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, turėjo labai aiškiai, nedviprasmiškai išsakyti savo poziciją ir priimti konkretų sprendimą, įvertinęs visas faktines ir teisines aplinkybes bei taikytinus šioje ginčo situacijoje teisės aktus, tenkindamas pareiškėjo prašymą arba motyvuotai atsisakydamas jį tenkinti. Tuo tarpu atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas yra nepriimtas. Toks atsakovo veikimo būdas yra iš esmės ydingas, prieštaraujantis viešojo administravimo subjekto veiklos objektyvumo, įstatymo viršenybės (teisėtumo) principams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamame sprendime nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) esminiai trūkumai, kurie sukliudė šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamas sprendimas priimtas vertinus ir analizavus tik aplinkybes ir galimybes perregistruoti išduotą statybos leidimą dviejų asmenų vardu, tačiau nevertinus faktinių ir teisinių aplinkybių dėl statybos leidimo neperregistravimo, kai perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalis, teismas sprendė, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) 2013 m. spalio 11 d. apeliaciniu skundu (pagal spaudą ant voko) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde (b. l. 74-79) dėsto argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 19-22). Papildomai paaiškina:

1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad aplinkybės dėl SĮ 34 straipsnio 4 dalies nuostatų, kurios numato, kad „kai perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleisto dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje“, pareiškėjo atstovams tapo žinomos tik teismo posėdžio metu, jos nebuvo vertintos ir analizuotos nei ginčijamame rašte, nei atsakovo susirašinėjimuose. Kaip nustatyta teismo sprendime, pareiškėjo įgaliotas atstovas 2013 m. kovo 5 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyrių su prašymu 2007 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimą Nr. 383GN600-569, išduotą R. Z. ir R. Z., perregistruoti K. J., kaip R. Z. turėto turto pagal testamentą paveldėtojo, ir R. Z. vardu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus 2013 m. kovo 13 rašte Nr. 38-2-163, kuriuo atsakyta pareiškėjui, buvo išdėstyta ir nurodyta SĮ 34 straipsnio 4 dalies nuostata. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra“, šio dokumento nevertino bei neanalizavo, nors šis raštas buvo administracinėje byloje pateiktas su atsakovo atsiliepimu. Raštai buvo parengti atsižvelgiant į tai, ko pareiškėjas prašė. Pareiškėjas pakartotiniame prašyme, dėl kurio priimtą sprendimą skundė šioje byloje, buvo nurodytas prašymas perregistruoti statybos leidimą pareiškėjo ir jo bendraturčio vardu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo žinomos atsakovo 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr. 38-2-163 SĮ 34 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės.
2. Teismo padaryta aukščiau nurodyta išvada, kuri buvo vienas iš esminių argumentų priimant teismo sprendimą tenkinti pareiškėjo reikalavimus, yra prieštaraujanti byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Tai, kad pareiškėjas ginčija ne šį, t. y. 2013 m. kovo 13 d. raštą Nr. 38-2-163, o paskesnį atsakovo raštą, t. y. 2013 m. gegužės 6 d. Nr. R15-316, nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie šiuo atveju taikytiną teisės normą, esant byloje duomenims, kad pareiškėjas apie tai buvo informuotas ankstesniu raštu.
3. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 punkte nurodyta, kad asmuo, įsigijęs nuosavybės teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, norėdamas tęsti ar pradėti statybą pagal minėtą statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS „Infostatyba“ gali pateikti prašymą perregistruoti jo (šio asmens) vardu minėtą statybą leidžiantį dokumentą (Reglamento 8 priedas). Prie prašymo privalo būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad buvęs statytojas asmeniui perleido nuosavybės teisę į atitinkamą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
4. 2013 m. kovo 22 raštu Nr. R15-214-(R26-J28) kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl tarnybinės pagalbos nagrinėjamu klausimu, kodėl negalima statybą leidžiančiame dokumente, jį išduodant naujai ir perregistruojant, šiuos veiksmus atliekant IS „Infostatyba“, įrašyti daugiau nei vieną statytoją. Aplinkos ministerija 2013 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (13.2)-D8-3273 atsakė, kad pagal SĮ 2 straipsnio 41 dalį, statybą leidžiantys dokumentai išduodami vienos asmens vardu. Nors teismas nenagrinėjo aplinkybių dėl atsakovo galimybės perregistruoti statybos leidimą vieno ar kelių asmenų vardu, pažymėtina, kad atsakovas neturėjo pagrindo nesivadovauti Aplinkos ministerijos raštuose išsakyta pozicija dėl ginčo klausimo, kadangi Aplinkos ministerijos kompetencijai yra priskirta nagrinėti statybos klausimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Aplinkos ministerijos nuostatų 7.2., 8.2.1. punktai).
5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo tenkinti pareiškėjo skundą negalėtų įgyvendinti dėl objektyvių ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad IS „Infostatyba“ tokios galimybės neturi, taip pat dėl teisės aktų pakeitimų, įsigaliosiančių 2014 m. sausio 1 d., pagal kuriuos 23 straipsnis papildomas 37 dalimi, kurioje numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2013 m. spalio 15 d. gautu apeliaciniu skundu (b. l. 86-88) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia jo turtines teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti naikinamas.

1. Teismas neišanalizavo visų reikšmingų aplinkybių ir priėmė sprendimą, neišnagrinėjęs bylos iš esmės. Pareiškėjo skundas dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimo Nr. 383GN600-569, išduoto R. Z. ir R. Z. vykdyti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perregistravimo, nurodant statytojus K. J. ir R. Z., yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjas formaliai paveldėjo teisę pagal minėtą leidimą statyti gyvenamojo namo 1A1m priestatą 2a1p. Pareiškėjas jokių statybų nevykdo, nes gyvenamojo namo 1A1m rekonstrukcija – priestato 2a1p statyba yra trečiojo suinteresuoto asmens pastatyta 90 proc. iki R. Z. mirties, kuriai nuosavybės teise priklausiusią 66/100 dalį pagal testamentą paveldėjo pareiškėjas. Nurodo, kad R. Z. leidime nurodyta statytoja, tačiau ji neprisidėjo prie statybos nei lėšomis, nei darbu. R. Z. davė sutikimą vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Statybos buvo vykdytos trečiojo suinteresuoto asmens lėšomis.
2. Atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ numato, kad dokumentai išduodamai ir perregistruojami vieno asmens vardu; pagal SĮ 2 straipsnio 41 dalį statytoju gali būto įregistruotas tik vienas asmuo, todėl IS „Infostatyba“ nėra techninės galimybės statytojais registruoti kelis fizinius ar juridinius asmenis.

Apeliantas Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 24 d. gautu atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 165-168) sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu, prašo jį tenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus. Papildomai paaiškina, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad faktiškai statybos darbus atliko tik trečiasis suinteresuotas asmuo, apelianto nuomone, nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į byloje keliamus reikalavimus bei įvertinant tai, kad teisės aktai nenumato pareigos savivaldybės administracijai, perregistruojant statybą leidžiančius dokumentus, tikrinti, kas faktiškai atlieka statybos darbus pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2013 m. lapkričio 4 d. gautu atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174-175) sutinka su apelianto Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu, prašo jį tenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus.

              Pareiškėjas K. J. 2013 m. spalio 24 d. atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (pagal spaudą ant voko) prašo atmesti atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinius skundus kaip nepagrįstus ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (b. l. 170-172) pareiškėjas nurodo argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi SĮ 34 straipsnio 4 dalimi, teigdamas, kad statinio rekonstrukcijos atveju statybos leidimas nėra perregistruojamas, jei asmuo įsigyja tik dalį rekonstruojamo statinio, nes šis asmuo pagal įstatymą perima visas buvusio statytojo teises ir pareigas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo statybos leidimas buvo išduotas ne statinio, kurio dalį paveldėjo pareiškėjas, rekonstrukcijai, o naujo statinio (priestato) statybai, todėl šiuo atveju netaikytina SĮ 34 straipsnio 4 dalis, nes ginčo statybos leidimas yra išduotas naujai statybai. SĮ niekaip neriboja statinio statytojų skaičiaus, taip pat tada, kai statybą vykdo grupė asmenų, pvz., jungtinės veiklos sutarties pagrindu. SĮ 2 straipsnyje vienaskaitos forma pateiktas statytojo apibrėžimas yra bendrinis ir niekaip neapriboja teisės grupei statytojų statyti vieną statinį. Paaiškina, kad trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl naujai statomo statinio nuosavybės teisės ir jo pasidalinimo tarp bendratučių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

              Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. R-15-316 (b. l. 8), kuriuo buvo netenkintas pakartotinis pareiškėjo K. J. 2013 m. kovo 19 d. prašymas (b. l. 25-26) 2007 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimą Nr. 383GN600-569 (b. l. 50), išduotą R. Z. ir R. Z., perregistruoti K. J., kaip R. Z. turėto turto pagal testamentą paveldėtojo, ir R. Z. vardu.

              Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimas Nr. 383GN600-569 vykdyti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalaus statinio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas R. Z. ir R. Z.. Statybos objektas – gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas. Projekto pakeitimas; statybos rūšis, indeksas – nauja statyba (GN), statinio kategorija – neypatinga. 2011 m. lapkričio 13 d. R. Z. mirė (b. l. 12). 2012 m. vasario 29 d. R. Z. priklausiusį turtą paveldėjo pareiškėjas K. J. Šiuo metu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui K. J. (66/100 dalis) ir R. Z. (34/100 dalis) (b. l. 52-56). Pareiškėjas 2013 m. kovo 5 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyrių su prašymu 2007 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimą Nr. 383GN600-569, išduotą R. Z. ir R. Z., perregistruoti K. J., kaip R. Z. turėto turto pagal testamentą paveldėtojo, ir R. Z. vardu (b. l. 33). Kauno miesto statybos administracijos Leidimų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 38-2-163 buvo atsisakyta perregistruoti leidimą pareiškėjo, kaip R. Z. turėto turto pagal testamentą paveldėtojo, ir R. Z. vardu motyvuojant tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, perleidžiant nebaigto rekonstruoti statinio dalį, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune (66/100 dalis), kita dalis (34/100 dalis) nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Z.. Rašte taip pat nurodė, kad norint perregistruoti statybos leidimą kitu vardu, į naują (perregistruotą) statybos leidimą galėtų įregistruoti tik vieną statytoją, tačiau tokiu atveju būtina pateikti statinio bendraturčio rašytinį sutikimą (b. l. 39). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo priimtu raštu, iš esmės su pakartotiniu prašymu dėl minėto leidimo perregistravimo 2013 m. kovo 19 d. kreipėsi į atsakovą (b. l. 25-26), nurodydamas, kad SĮ 2 straipsnio nuostatos neriboja grupės statytojų statyti vieną statinį. Atsakovas, atsakydamas į pastarąjį pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą, kuriuo ir vėl atsisakė perregistruoti statybos leidimą pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens vardu, t. y. atsisakė perregistruoti leidimą dviejų statytojų vardu (b. l. 8), motyvuodamas tuo, kad apie atsisakymo priežastis pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 38-2-163, taip pat nurodė, kad pagal Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui suteiktą informaciją minėtu klausimu ir pagal statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, statybą leidžiantys dokumentai išduodami ir perregistruojami vieno asmens vardu; išduoti ar perregistruoti statybą leidžiančius dokumentus kelių asmenų vardu nėra ir techninės galimybės IS „Infostatyba“.

              Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2012 m. birželio 12 d. redakcija Nr. XI-2064, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 34 straipsnis reglamentuoja nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo teisinius santykius. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja fizinio ar juridinio asmens, kuris įgijo nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį, statytojo teisių ir prievolių perėjimo momentą, kuris siejamas su leidimo perregistravimu statinį įgijusio asmens vardu. Tuo tarpu SĮ 34 straipsnio 4 dalis nustato, jog kai perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje. Darytina išvada, kad statytojo teises ir pareigas perleistos statinio dalies savininkas įgyja nuo perleistos statinio dalies perleidimo momento. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pagal testamentą 2012 m. vasario 29 d. paveldėjo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, 66/100 dalį (b. l. 52-26), todėl nagrinėjamu atveju taikytina SĮ 34 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju netaikytina SĮ 34 straipsnio 4 dalis, nes ginčo statybos leidimas yra išduotas naujai statybai, o ne rekonstrukcijai. Nors atsakovas ankstesniame rašte atsisakė perregistruoti leidimą, nurodydamas, kad perleidžiant nebaigto rekonstruoti statinio dalį, statybos leidimas neperregistruojamas (b. l. 39), pažymėtina, kad SĮ 34 straipsnis taikomas ne tik rekonstruojamo, bet ir nebaigto statyti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalies perleidimo atveju. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje. Pagal SĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą statybos techniniai reglamentai yra teisės aktai, kurie privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat ir viešojo administravimo subjektams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (2012 m. gruodžio 10 d. redakcija Nr. D1-1069) (toliau – ir Reglamentas) X skyrius reglamentuoja statybą leidžiančių dokumentų perregistravimo procedūras. Reglamento 37 punktas nustato, kad asmuo, įsigijęs nuosavybės teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise arba valdydamas ir naudodamas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, norėdamas atitinkamai tęsti ar pradėti statybą pagal minėtą statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS „Infostatyba“ gali pateikti prašymą perregistruoti jo (šio asmens) vardu minėtą statybą leidžiantį dokumentą (Reglamento 8 priedas). Minėta Reglamento nuostata taikoma statinio perleidimo atveju, kadangi statinio dalies perleidimo atveju leidimas neperregistruojamas (SĮ 34 straipsnio 4 dalis). Kadangi Reglamento 37 punkto nuostata reglamentuoja tiek statinio, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai, įsigijimo atvejus, tiek žemės sklypo, kuriame statybos darbai dar nepradėti, perleidimo ar valdymo ir naudojimosi kitais teisės aktų nustatytais pagrindais atvejus, sistemiškai aiškinant minėtą Reglamento nuostatą ir SĮ nuostatas, darytina išvada, kad SĮ 34 straipsnio 4 dalis taikoma tiek naujos statybos atveju, kai statybos darbai dar nebuvo pradėti, tiek ir nebaigtos statybos atveju.

              Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui apskundė tik atsakovo 2013 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 15-316, vertinant atsakovo poziciją faktų ir teisės klausimais, turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo 2013 m. kovo 13 d. raštą Nr. 38-2-163, kadangi pareiškėjas iš esmės pakartotiniu prašymu dėl leidimo perregistravimo į atsakovą kreipėsi du kartus su tuo pačiu reikalavimu, be to, skundžiamame sprendime atsakovas nurodė, kad atsisakymo perregistruoti leidimą priežastys nurodytos atsakovo 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr. 38-2-163 (b. l. 8), taigi skundžiamame sprendime atsakovas dalies motyvų nekartojo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, byloje esančius rašytinius duomenis ir nustatė, jog atsakovo atstovė bei trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovė tik teismo posėdžio metu, o ne anksčiau nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjui buvo perleista nebaigto statyti statinio dalis, todėl statybos leidimas neperregistruojamas, o perleistos dalies savininkas įgyja statytojo teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje pagal SĮ 34 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės pareiškėjo atstovams tapo žinomos tik teismo posėdžio metu, kad jos nebuvo vertintos ir analizuotos ginčijamame rašte bei atsakovo susirašinėjimuose su minėtomis institucijomis. Teismas sprendė, kad nėra aišku, kaip atsakovas nustatė ginčo statinių dalis, kokiais duomenimis rėmėsi, tačiau tokia išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kadangi atsakovas 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr. 38-2-163 nurodė, kad vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b. l. 39). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas iš esmės nepriėmė sprendimo, kad skundžiamame sprendime turėjo būti priimtas konkretus ir motyvuotas sprendimas, kadangi atsakovas priėmė sprendimą iš esmės – atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo perregistravo. Teismas nepagrįstai nustatė skundžiamo sprendimo esminius turinio trūkumus, kurie skundžiamo sprendimo adresatui, t. y. pareiškėjui, sukliudė suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. 2013 m. kovo 19 d. pareiškėjas atsakovui pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo vėl prašė perregistruoti leidimą K. J., kaip R. Z. turėto turto pagal testamentą paveldėtojo, ir R. Z. vardu. Minėtas prašymas buvo pavadintas skundu dėl atsisakymo perregistruoti statybos leidimą (b. l. 25-26), o tai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suprantamas atsakovo 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr. 38-2-163 priimtas sprendimas dėl jo pirminio prašymo.

              Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad viešojo administravimo subjektas privalėjo priimti administracinį sprendimą dėl statybos leidimo perregistravimo. Teisės aktai (tuo metu galiojusi SĮ 34 straipsnio 4 dalies norma) nenustatė galimybės priimti sprendimą dėl statybos leidimo perregistravimo, kai perleidžiama nebaigto statyti statinio dalis, todėl viešojo administravimo subjekto atsisakymas priimti minėtą administracinį sprendimą buvo teisėtas, nes atitiko sprendimo priėmimo metu galiojusį reglamentavimą bei nagrinėjamu atveju akto priėmimo (šiuo atveju atsisakymo priimti) metu nustatytas faktines aplinkybes (ABTĮ 3 str.).

              Vadovaujantis teisės mokslo doktrina, norminių teisės aktų galiojimo ribų laike teisingas nustatymas yra būtina teisėto administracinės teisės normų įgyvendinimo sąlyga. Pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus atitinkamas išimtis. Normų galiojimo laike bendrasis principas yra normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma nuo įsigaliojimo momento galioja tik „į priekį“ ir iki jos įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms yra netaikoma. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi SĮ 23 straipsnio 37 dalies norma, kuri numato, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu, kadangi ši teisės norma įsigaliojo po skundžiamo sprendimo, t. y. SĮ 23 straipsnis papildytas 37 dalies norma 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424 ir ši norma įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apskundė teismui atsakovo 2013 m. gegužės 6 d. priimtą sprendimą, kuris priimtas tada, kada minėta teisės norma dar nebuvo priimta ir įsigaliojusi. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju minėta teisės norma netaikytina, atsakovas negalėjo atsisakymo perregistruoti leidimą grįsti šia nuostata. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas, atsisakydamas perregistruoti leidimą, netinkamai aiškina SĮ 2 straipsnio 41 dalį tuo aspektu, kad statytojas gali būti tik vienas asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma negali būti aiškintina, kaip numatanti apribojimą statytojais tapti keliems asmenims, t. y. statytojų daugetui.

              Atsakovas savo poziciją atsisakyti perregistruoti leidimą grindžia ne teisiniu, o administracinio pobūdžio argumentu, kad tokios galimybės neturi IS „Infostatyba“, kuria naudojantis viešojo administravimo subjektai vykdo savo funkcijas, susijusias su leidimo išdavimu ir perregistravimu. Taip pat nurodo, kad dėl minėtos priežasties negalėtų įvykdyti ir teismo sprendimo, kuris įpareigotų viešojo administravimo subjektą perregistruoti leidimą kelių asmenų vardu.

              Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalis).

              Kadangi asmens teisės turi būti ginamos efektyviai, informacinės sistemos nepakankamos techninės galimybės, kurios tiesiogiai susijusios su asmens teisių ir pareigų įgyvendinimu, negali būti kliūtis įgyvendinti teisės aktais garantuojamas teises. Tam tikro mechanizmo nebuvimas negali būti kliūtimi asmeniui įgyvendinti savo teises, nagrinėjamu atveju įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę, teisę investuoti lėšas į statybą keliems asmenims, ir tokiu būtu sukurti bendrosios nuosavybės teisės objektą. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos teisę, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad asmens teisių ribojimo negali pateisinti administracinio pobūdžio priemonės. ESTT 2000 m. spalio 3 d. sprendime Corsten byloje C-58/98 yra išaiškinęs, kad administracinio pobūdžio priežastys negali pateisinti valstybės narės prisiimtų įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę nevykdymo, ypatingai tada, kai tai susiję su laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo ribojimu. Nors nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta perregistruoti leidimą, nepažeidžia pareiškėjo teisių, kadangi statytojo teisės ir prievolės pareiškėjui perėjo paveldėjus dalį statinio ir pagal SĮ 34 straipsnio 4 dalį leidimas neperregistruojamas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priešingu atveju, kai toks atsisakymas atlikti veiksmus dėl administracinio pobūdžio priežasčių tiesiogiai trukdytų įgyvendinti teises ir pareigas, viešojo administravimo subjektų asmenims garantuojamų teisių neužtikrinimas tokiu pagrindu būtų nepateisinamas ir negalimas.

              Bendraturčių nuosavybės teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, todėl sutiktina su pareiškėjo ir atsakovo argumentais, kad tokie klausimai negali būti nagrinėjami šioje administracinėje byloje. Ginčai, kylantys iš nuosavybės teisinių santykių, sprendžiami Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl teismas plačiau nepasisako dėl trečiojo suinteresuoto asmens R. Z. nurodomų argumentų, susijusių su tuo, kieno lėšomis buvo vykdomi statybos darbai bei kieno nuosavybės teisės galėjo atsirasti į pastatytą objektą. Dėl minėtų motyvų neturi reikšmės šios bylos išsprendimui ir R. Z. pateikti įrodymai (1993 m. balandžio 27 d. Nr. 50; kvitai; R. Z. sutikimas; statinio projektas; žemės sklypo planas; mokestis už žemę; dovanojimo sutartis; 2007 m. rugpjūčio 31 d. leidimas Nr. 38-3GN600-569; projektas), kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi nebuvo prijungti prie bylos.

              Teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą tik įvykdęs ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 86 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-52/2014).

              ABTĮ 86 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje. Teismas, priimdamas sprendimą, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, turi pritaikyti joms tinkamas teisės normas.

              Pirmosios instancijos teismas neištyrė atsakovo 2013 m. kovo 13 d. rašto Nr. 38-2-163 esmės. Šiame rašte atsakovas įvertino faktines aplinkybes, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taikė susiklosčiusiems santykiams SĮ 34 straipsnio 4 dalį. Kadangi teismas neišanalizavo šio rašytinio dokumento ir reikšmingų bylai aplinkybių, o tai buvo esminė aplinkybė, kuri lėmė teismo sprendimą pripažinti atsakovo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu, remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriame buvo neteisingai sprendžiama dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas viešojo administravimo subjektą priimti sprendimą, neteisingai sprendė, kad viešojo administravimo subjektas gali ginčijamu atveju priimti pareiškėjo prašomą sprendimą. Konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas negali ginčijamu atveju priimti administracinio akto, būtent negali priimti sprendimo dėl įgytos dalies nebaigtos statybos statinio statybos leidimo perregistravimo, nes to nenumato teisės aktai, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl yra atmetamas (ABTĮ 90 str.). Nustačius, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo teisinio pagrindo priimti administracinį sprendimą, neturi esminės reikšmės šios bylos išsprendimui aplinkybė, jog vienas iš atsisakymo pagrindų – atsisakymas priimti administracinį sprendimą dėl administracinio pobūdžio kliūčių, šiuo teismo sprendimu pripažintas neteisėtu. Pažymėtina, kad be teisinio pagrindo priimtas sprendimas prieštarautų teisėtumo principui, todėl teismas negalėjo įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti tokį sprendimą, todėl apeliaciniai skundai tenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio  1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. Z. apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Skirgailė Žalimienė