Civilinė byla Nr. e2A-499-555/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12480-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.12;

3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-708-475/2019 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. B. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, A. N., V. N., R. A., A. S., sodininkų bendrija „K.“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą (gretimybės 1-2) pagal UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad, 2007 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties išsimokėtinai pagrindu, ji nuosavybės teise įgijo: 0,0576 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (drenažo šulinys, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 1999 m. spalio 25 d. ir žemės sklypo ribos 2006 m. gruodžio 22 d. VĮ Registrų centro pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškovės prašymu UAB „GEOERA“ matininkas M. A. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė planą M 1:500. 2017 m. spalio 26 d. buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių įtvirtinimas vietoje. Į žemės sklypo ribų tikslinimą registruotais laiškais buvo pakviesti su ieškovės sklypu besiribojantys gretimų žemės sklypų savininkai. A. N., V. N. ir R. A. nedalyvavo (vėliau patvirtino, kad su žemės sklypo ribomis sutinka), o K. B. nesutiko su tikslinama riba (gretimybės 1-2), nurodydamas, kad VĮ Registrų centro duomenų bazė yra klaidinga. Matininkas M. A. 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu informavo K. B., jog su pastarojo nurodytomis koordinatėmis nesutinka, kadangi jos neatitinka teritorijos planavimo dokumentų, dėl ko sumažėtų ieškovės plotas iki neleistinos paklaidos ribos. Ieškovė nesutiko su K. B. UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų tikslinimu, nurodydama, kad matuojama K. B. žemės sklypo riba, skirianti žemės sklypus, yra matuojama ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, dėl to mažėja ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, o atsakovo žemės sklypo ribos keičiasi (prailgėja žemės sklypo linijos ilgis). Pažymint atsakovo žemės sklypo ribą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pažeidžiamos ieškovės teisės į nuosavybę bei užkertamas kelias įsirengti vandens gręžinį pagal parengtą planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno skyrius atlikęs ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patikrinimą 2018 m. vasario 2 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad žemės sklypo riba 1-2 nesutampa su pamatuota 2017 m. liepos 14 d., matininko A. Ž. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba, bei yra gautas K. B. raštas dėl kadastrinių matavimų derinimo. NŽT Kauno skyrius, atlikęs atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patikrinimą, 2018 m. vasario 2 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad pamatuoto žemės sklypo ribos neatitinka teritorijos planavimo dokumente nurodytų linijų ilgių, bei nėra duomenų, kodėl keičiasi žemės sklypo ribos. Ieškovė nurodė, kad, pagal atliktus ieškovės žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypus skirianti riba nesutampa.

3.       Atsakovas K. B. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas ieškovės ieškinį atmesti; nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtą sklypo planą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0502 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kadastro duomenys nustatyti ir patvirtinti 1999 m. liepos 2 d. vietinėje koordinačių sistemoje. 2017 m. liepos 14 d. buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių vietų įtvirtinimas valstybinėje koordinačių sistemoje. Su valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytomis žemės sklypo ribomis sutiko gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai A. S., S. A. bei SB „K.“ pirmininkas, nesutiko besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė-ieškovė A. V.. UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtą žemės sklypo planą suderino 2017 m rugpjūčio 23 d. Kauno marių regioninio parko direktorė N. E., 2018 m. balandžio 20 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas V. D.. Ieškovės pateiktas jos žemės sklypo planas 2018 m. vasario 2 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte pažymėtas kaip netinkamai sudarytas bei nurodyta, jog šio žemės sklypo riba 1-2 nesutampa su pamatuota 2017 m. liepos 14 d. matininko A. Ž. žemės sklypo riba. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dėl pakitusio žemės sklypo kraštinės ilgio buvo neteisėtai padidintas atsakovo žemės sklypas ir sumažintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, žemės sklypo faktinis naudojimas valstybinėje koordinačių sistemoje gautas leistinos ribinės paklaidos ribose. Žemės sklypo ribos ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypas buvo suformuotos remiantis SB „K.“ eksplikacija ir (duomenys neskelbtini) SB „K.“ 1996 m. birželio mėn. planu. Ieškovei sudarius jai priklausančio žemės sklypo 2007 m. sausio 16 d. priėmimo–perdavimo aktą, jai buvo perduotos tokios konfigūracijos žemės sklypas, koks buvo iki tol susiklostęs, ir ieškovė šį žemės sklypą naudojo nekeldama pretenzijų pardavėjui, nei SB „K.“ dėl jo faktinių ribų. Atsakovas siekė, kad žemės sklypo ribos, esančios tarp žemės sklypo ir ieškovei priklausančio žemės sklypo, išliktų tokios, kokios iki šiol buvo nusistovėję faktiškai vietoje. Tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų iki šiol yra nusistovėjusi faktinė riba, kuri šalis tenkino daugelį metų ir dėl to nėra kilę ginčų. Tenkinus ieškovės reikalavimą atsakovo žemės sklypo riba ties posūkio taškais Nr. 4 ir 5 būtų paslinkta taip, kad žemės sklypo bendras plotas sumažėtų ir atitinkamai atsakovui tektų rengti naują žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatant naują žemės sklypo ribą, taip koreguojant gretimų žemės sklypų ribas. Tai sąlygotų dar vieną teisminį ginčą bei būtų nukrypta nuo istoriškai susiklosčiusių SB „K.“ sklypo ribų. Tuo tarpu, jei ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas sumažėja žemiau teisės aktų nustatytos leistinumo ribos, šį neatitikimą būtų galima ištaisyti šio žemės sklypo kraštinės tarp posūkio taškais Nr. 2 ir 3 koregavimu. Atsakovas pažymėjo, kad ties šiaurine šio žemės sklypo riba, ties posūkio taškais Nr. 2 ir 3 yra laisva neužstatyta, teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuota ir sklypu nesuformuota valstybinė žemė. Būtent šios kraštinės koregavimu ieškovė galėtų išsaugoti esamą nusistovėjusią, jai priklausančio žemės sklypo, ribą su atsakovo žemės sklypo riba, kartu išlaikant nepakitusį jai priklausančio žemės sklypo plotą.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovo nuosavybės teise įgytas žemės plotas nesumažės. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kaip priešieškinio tenkinimo atveju pasikeis ieškovės nuosavybės teise įgyto žemės sklypo plotas. Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų nustatymo. UAB ,,Geomastas“ matininkas A. Ž. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), linijos ilgį (taškai Nr. 5 ir Nr. 1) pailgino iki 29,69 m (linija pailgėjo 0,71 m palyginus su 1996 m. birželio 10 d. žemės sklypo planu, pagal kurį žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje ir kuris buvo 1996 m. birželio 10 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo privačios nuosavybės teise Nr. (duomenys neskelbtini) neatskiriamoji dalis), todėl akivaizdu, kad kadastriniai matavimai nebuvo atlikti tomis pačiomis ribomis. Atsakovo pasiūlymą ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimą kompensuoti šio žemės sklypo kraštinės tarp posūkio taškais Nr. 2 ir Nr. 3 koregavimu, kur yra laisva neužstatyta, teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuota ir sklypu nesuformuota valstybinė žemė, NŽT Kauno rajono skyrius vertino kritiškai, nurodydamas, kad ne atsakovas apsprendžia sodininkų bendrijoje esančios bendrojo naudojimo žemės naudojimą. Be to, pagal UAB ,,GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą ieškovės žemės sklypo planą, tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3 gretimybėje nurodytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims V. N. ir A. N., o ne laisva, neužstatyta, teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuota ir sklypu nesuformuota valstybinė žemė. Esant šiems neatitikimams tarp faktinio priešieškinio pagrindo ir įrodymų esančių byloje, NŽT negalėjo sutikti, kad tokiu būdu, t.y. pagal atsakovo pateiktą žemė sklypo planą, nustačius žemės sklypo ribą bus išlaikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra.

6.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SB „K.“ ir A. S. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir nurodė, kad 1996 m. visoje SB „K.” teritorijoje, remiantis sumontuotais inžinieriniais tinklais, vandentiekio vamzdynais ir elektros stulpais buvo atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje. Atlikus matavimus buvo paruoštas SB „K.“ generalinis planas, o kiekvienam sklypo savininkui buvo išduoti planai su tiksliais ribų matmenimis ir reikalinga įmokėti pinigų suma. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas generaliniame plane buvo pažymėtas numeriu 79. SB „K.“ generaliniam plane buvo suprojektuoti žemės sklypai, skirti sodininkams. Jų ribomis, kad nesudaryti naudojimui nepatogumų, pravestos komunikacijos (vandentiekis, el. tinklai). Remiantis generaliniu planu, sodininkų sklypams 1996 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje. Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 m. buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje ir jis nėra vienalytis, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (gps 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo litpos valstybinėje koordinačių sistemoje. Siekiant sukurti duomenų bazę VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje patalpintos transformuotos sklypų ribos, neatlikus kontrolinių matavimų. NŽT 2012 m. gruodžio 3 d. išaiškinime „Dėl ne sąryšių perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą“ pažymėta, kad sunaikintų anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nenaudotinos VĮ Registrų centro transformuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, kadangi dėl anksčiau minėtų priežasčių, pagal šias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų. Sodo sklypų ribų riboženklių vietinėje koordinačių sistemoje nėra išlikę. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtą žemės sklypo planą, atitinka SB „K.” generaliniame plane, bei natūroje esančias ribas, kurios yra visuotinai priimtinos ir neginčijamos.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi dėl rašymo apsirinkimo klaidos ištaisymo ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė: nustatė ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribą (gretimybės 1-2) pagal UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą žemės sklypo planą; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 737,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 87,02 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad 1978 m. tuometinio Kauno „T.” fabriko darbuotojų kolektyviniam „K.“ sodui buvo paskirta 6 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kolektyvinio „K.“ sodo (dabar SB „K.“) teritorijoje, kurioje buvo suformuoti įvairios formos nuo 5 iki 5,5 aro dydžio sklypai. Apie 1980 m. buvo įrengti elektros stulpai ant keturių sklypų susikertančios ribos, kiek vėliau tarp šių stulpų buvo įrengti laistymo vamzdžiai. Taigi SB „K.“ žemės sklypų savininkai pripažino ir vadovavosi šiomis ribomis. Sklypų koordinatės nebuvo nustatinėjamos. Teismas vertino, kad dėl to gali būti sklypų neatitikimų tarp faktiškai naudojamų sklypų plotų ir ribų ir dokumentuose, esančių šių sklypų duomenų (Generaliniame SB „K.“ plane, 1996 m. privatizavimo plane ir asmeniniuose planuose).

9.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės žemės sklypas buvo suformuotas 1999 m. spalio 25 d., atliekant kadastrinius matavimus, ant sklypo plano pasirašė ir atsakovas. Atsakovo žemės sklypas suformuotas 1999 m. liepos 2 d., atliekant kadastrinius matavimus, ant atsakovo sklypo plano pasirašė tuometinė ieškovės sklypo savininkė. Teismas laikė tikėtina, kad, remiantis SB „K.“ generaliniu planu, sodininkų sklypams 1996 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje.

10.       Teismas nurodė, kad, pagal atsakovo pateiktą planą, žemės sklypo ribos tarp posūkio Nr. 4-1 (pagal 1996 m. birželio 10 d., o pagal UAB „Geomastas“ planą Nr. 5-1), keistųsi nuo buvusios 28,98 m. iki 29,48 m., riba tarp posūkio taškų Nr. 3-2 (pagal 1996 m. birželio 10 d., o pagal UAB „Geomastas“ planą Nr. 3-4), sumažėtų nuo buvusios 29,67 m iki 29,48 m. NŽT Kauno rajono skyriaus atstovui nurodžius, žemės sklypo ribą Nr. 4-1 prailginant iki 71 cm, viršijama teisės aktais leistina paklaida (30 cm). Ieškovės žemės sklypo pateiktame plane ribos nesikeičia. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus UAB ,,GEOERA“ parengtą ieškovės nuosavybes teise valdomo žemės sklypo ir UAB ,,Geomastas“ parengtą atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planus, sprendė, kad atsakovo pateiktas planas UAB ,,Geomastas“ neatitinka įstatymų leistinumo reikalavimų, nes atsakovo sklypo kraštinė išilgėja 71 cm, o tai neatitinka leistinos paklaidos (30 cm).

11.       Teismas nustatė, kad, patvirtinus atsakovo siūlomą sklypo planą, ieškovės sklypas sumažėtų nuo 576 m2 iki 533 m2, atsakovo sklypo plotas padidėtų nuo 502 m2 iki 505 m2, o tai neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015). Nors NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad toks sklypo plotas padidėja leistina paklaida, tačiau, teismas vertino, kad būtų neproporcinga vien tik ieškovės interesų sąskaita tenkinti atsakovo reikalavimą.

12.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės parengtas sklypo planas neatitiktų įstatymų reikalavimų, taip pat byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patvirtinus ieškovės prašomas sklypo ribas pagal jos pateiktą planą, atsakovo žemės sklypo plotas sumažėtų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-708-475/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ginčo žemės sklypus skiriančiosios ribos buvimo vieta pagrįsta ne tik istoriškai susiklosčiusiu faktiniu ribos naudojimu, bet SB „K.“ suplanavimo dokumentais bei jų sprendiniais, sklypų atribojimui panaudojant antžemines komunikacijas. Atsakovas, priešingai nei nurodoma sprendime, tiesiogiai nesiremia faktinės ribos kriterijumi, kaip vieninteliu ir privalomu. Ginčo žemės sklypų skiriančioji riba buvo suformuota SB „K.“ suplanavimo dokumentų (1988 m. Eksplikacija, 1996 m. birželio 10 d.  Genplanu) pagrindu, ir faktiškai naudota nekilnojamojo turto objektams (valdytiems naudojimosi, vėliau nuosavybės pagrindais) atriboti nuo šių objektų (žemės sklypų) kaip atskirų daiktų suformavimo momento. Teismo išvada, kad matininkas A. Ž. ginčo žemės sklypų skiriančiąją ribą nustatė remdamasis vien pagal nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir yra nepagrįsta.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, nukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijoje šio klausimų suformuotų kriterijų – sklypo ribą nustatė pagal matininko M. A. kadastrinius matavimus, nepagrįstai sumažindamas atsakovo nuo 1999 m. VĮ Registrų centre registruotą žemės sklypo plotą nuo 502 m2 iki 495 m2, visą šį plotą priteisdamas ieškovei. Teismas taip pat neišsiaiškino, kokia yra atsakovui priklausančio žemės sklypo ploto neatitikimų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, priežastis (pagrindas), neanalizavo ir nevertino, ar nebuvo įmanoma parengti žemės sklypo planą, atitinkantį SB „K.“ suplanavimo dokumentus bei faktinį sklypų naudojimą; teismas nesiaiškino, ar ieškovės sklypo ploto sumažėjimą iš tiesų sąlygojo atsakovo kadastriniais matavimais nustatyta jo sklypo riba (gretimybės 4-5); teismas neišsiaiškino, ar egzistavo kitos priežastys, dėl kurių ieškovės sklypo plotas sumažėjo ir natūroje neatitiko nuosavybės dokumentuose nurodyto ploto; ar atsakovo patikslinta sklypo riba (prailgėjusi sklypo kraštinė tarp taškų Nr.5-1) galėjo turėti įtakos ieškovės sklypo ploto sumažėjimui nuo 576 m2 iki 533 m2, nes atsakovo sklypo plotas padidėjo tik 3 m2 (nuo 502 m2 iki 505 m2 – kaip nurodyta teismo sprendime) arba 1 m2 (nuo 502 m2 iki 503 m2 – kaip nurodyta matininko A. Ž. sklypo kadastrinių matavimų byloje); teismas netyrė ir nevertino matininko M. A. atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo (atitikties teisės aktų reikalavimams).

1.3.       Nors pirmosios instancijos teismas pateikė nuorodą į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015), tačiau ja nesivadovavo, o sprendimą priėmė iškeliant ieškovės interesus, pažeidžiant atsakovo konstitucinę teisę į nuosavybę. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl žemės sklypų ribų, pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes šį ginčą išsprendė remdamiesi ieškovės pateiktu matininko M. A. sudarytu žemės sklypo planu, neatsižvelgė į SB „K.“ teritorijoje įrengtas inžinerines komunikacijas, suplanavimo dokumentuose tapusias sklypų atribojimo elementais, neatsižvelgė į faktinio naudojimo ribas, atsakovo kaip sklypo savininko teisėtus interesus, pažeidė svarbiausią principą, jog žemės sklypo ribos negali būti konfigūruojamos taip, kad dėl to pasikeistų nuosavybės teise turimos žemės plotas. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kad, sprendžiant žemės sklypų savininkų ginčus, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas; nė vienas performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto (CK 4.45 straipsnis).

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino liudytojų – buvusių SB „K.“ pirmininkių, M. S., S. B. ir matininko A. Ž. paaiškinimų dėl sklypų ribų SB „K.“ skiriančiosios linijos nustatymo, paaiškinimų atmetimo nemotyvavo. Teismas taip pat nevertino liudytojo A. Ž. nurodytos aplinkybės, kad matininko M. A. sklypo planas buvo parengtas vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, kuriais vadovautis nagrinėjamu atveju nebuvo galima, nes sklypų matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, jų netinkamas transformavimas į valstybinę koordinačių sistemą šiuos duomenis iškreipė, jie tapo netinkami ginčo žemės sklypų skiriančiajai ribai nustatyti.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad matininkas A. Ž., skirtingai nei žemės sklypo plano rengėjas M. A., žemės sklypo ribų planą rengė atsižvelgdamas į aplinkybių visumą – vadovavosi sodo teritorijos suplanavimo dokumentais (SB „K.“ 1988 m. Eksplikacija, 1996 m. birželio 10 d. Genplanu), asmeniniais sklypų privatizavimo planais, faktiškai naudojamo sklypo ribomis, liudininkų parodymais, išsiaiškino, kad SB „K.“ komunikacijos (elektros linijų atramos ir vandentiekio vamzdynas) sodo teritorijoje nebuvo judinamos (jų išdėstymo vieta nebuvo keičiama), rengiant sklypo planą atsižvelgė į 1996 m. sudarytą koordinačių sistemą, teisingai įvertino, kad VĮ Registrų centras duomenų bazėje esantys duomenys – kadastro žemėlapyje nubraižytos sklypų ribos nesutampa su situacija vietoje, todėl ginčo sklypų skiriančiajai ribai nustatyti nėra tinkami, nes sklypų kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl jų duomenys VĮ Registrų centras duomenų bazėje negali būti tikslūs, t. y. gali neatitikti situacijos vietoje, atitinkamai gali būti klaidingi.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.45 straipsnio nuostatas, nes sklypų skiriamąją ribą nustatė neatsižvelgdamas į SB „K.“ teritorijos suplanavimo dokumentų (Eksplikaciją ir Genplaną) sprendinius, faktiškai valdomų sklypų ribas, taip pat neatsižvelgė į liudytojų parodymus ir šių įrodymų ir liudytojų parodymų atmetimą niekaip nemotyvavo, tuo pažeidė įrodymo tyrimo ir vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės ir bylą išsprendė neteisingai.

1.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės žemės sklypo pateiktame plane ribos nesikeičia. Nors M. A. parengtame plane linijų ilgiai sutampa, tačiau sklypo geografinė padėtis (faktinė buvimo vieta) neatitinka VĮ Registrų centro duomenų bazėje jo pažymėjimo kadastro žemėlapyje. Būtent šių aplinkybių neištyrimas, neleido bylos išspręsti teisingai. Teismas netyrė ir nevertino, kad SB „K.“ suplanavimo dokumentuose (1988 m. Eksplikacijoje ir 1996 m. birželio 10 d. Genplane) užfiksuoti skirtingi ieškovės sklypo kraštinių ilgiai, atitinkami keitėsi ir su jos sklypu besiribojančių sklypų kraštinės ilgiai – sklypo rytinėje pusėje besiribojanti su atsakovo sklypu kraštinė, šiaurinėje pusėje besiribojanti su sklypu Nr. 76 ir pietinėje pusėje besiribojanti su sklypu Nr. 80. Padauginus kraštinių ilgius, išskaičiuotas sklypų plotas, leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovės sklypo sumažėjimui turėjo įtakos ne atsakovo ploto padidėjimas 1 m2, bet pakitusių sklypų kraštinių pagrindu atsiradę sklypų Nr. 76, Nr. 78 ir Nr. 80 plotų pokyčiai. Teismas, neištyręs 1988 m Eksplikacijoje ir 1996 m. birželio 10 d. Genplane esančių kraštinių ilgių pasikeitimų, bylą išsprendė neteisingai, iš atsakovo nepagrįstai priteisė ieškovės naudai dalį jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ploto (7 m2), tuo pažeidė asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Neteisėtai sumažindamas atsakovo sklypo plotą, teismas bylą išsprendė neteisingai, atitinkamai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

1.8.       Teismas turėjo pareigą išsiaiškinti visas su ginčo žemės sklypų skiriančiosios ribos nustatymo teisingumu susijusias aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas rėmėsi NŽT Kauno rajono skyriaus išvada, nors ši institucija teismo pavedimo visa apimtimi neįgyvendino ir įgyvendinti negalėjo, nes neturi tam reikiamos kompetencijos, įgaliojimų ir kvalifikacijos, todėl abejonės dėl matininko M. A. atliktų ieškovei priklausančio sklypo kadastrinių matavimų ir jais nustatytos ginčo žemės sklypų skiriančiosios ribos teisėtumo ir pagrįstumo išliko ir nebuvo pašalintos.

1.9.       Teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, nes 2019 rugsėjo 3 d. teismo posėdyje, pavesdamas NŽT pateikti teismui išvadą, klausimus NŽT leido pateikti tik ieškovės atstovui (advokatui), o atsakovui tokia galimybė sudaryta nebuvo, tokiu būdu buvo pažeista atsakovo procesinė teisė į teisminę gynybą.

14.       Ieškovė A. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovas remiasi galimai buvusiais faktiniais duomenimis iki 1996 m. bendrojo plano parengimo, ir siekia, kad po daugiau kaip 30 m. būtų atstatytos galimai buvusios faktinės ribos, visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog būtų priversti keisti savo žemės sklypų ribas visi SB „K.“ teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai, griauti jau pastatytas tvoras. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tuo metu, kai SB „K.“ žemės sklypų naudotojai naudojosi žemės sklypais, žemės sklypų koordinatės nebuvo nustatinėjamos. Jos nustatytos 1999 m., todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog dėl to galėjo atsirasti neatitikimų tarp atsakovo galimai faktiškai naudoto žemės sklypo ribos ir ribos, esančios ieškovės ir atsakovo žemės sklypų dokumentuose.

2.2.       SB „K.“ bendrasis planas sudarytas, patvirtintas ir galiojantis nuo 1996 m., kurio niekas neginčijo, su ribomis sutiko, visiems prie nuosavybės įsigijimo dokumentų buvo pridėti žemės sklypų planai ir su jais supažindinti, t. y. daugiau kaip 20 m. buvusios nustatytos žemės sklypų ribos visiems tiko ir niekas nereikalavo atstatyti žemės sklypų ribų pagal vandens laistymo vamzdį ar elektros stulpus. Ieškovė įsigijus žemės sklypą, jį valdė bei naudojo vadovaudamasi nustatytomis, patvirtintomis bei VĮ Registrų centre kadastro žemėlapyje pažymėtomis žemės sklypo ribomis, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog ji savo žemės sklypu naudojosi vadovaudamasi elektros stulpais ar vandentiekio trasa.

2.3.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Būtent teismas vadovaujantis 1996 m. patvirtintu bendruoju planu, bei ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylose esančiuose planuose akivaizdžiai matomomis žemės sklypų ribomis, nustatė žemės sklypų ribą, kuri racionaliausia abiem šalims bei patogiausia naudotis. Atsakovas visiškai nepagrįstai siekė pakeisti savo žemės sklypo konfigūraciją, atitraukdamas savo žemės sklypą nuo kelio ((duomenys neskelbtini)) kraštinės ribos, bei nepagrįstai prailgindamas kraštinės ilgį nuo 28,98 iki 29,70, pasididinti savo žemės sklypo plotą ieškovės žemė sklypo sąskaita.

2.4.       Ieškovė nuosavybės teise įgijo konkretaus dydžio žemės sklypą – 0,0576 ha, jos kraštinių ilgiai ir konfigūracija nesikeičia, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tenkinus atsakovo priešieškinį bus pažeistos ieškovės konstitucinės teisės į nuosavybę. Tuo tarpu atsakovo teisėti interesai nėra pažeidžiami, kadangi atsakovas turi visas galimybes suprojektuoti tokio dydžio žemės sklypą, koks jam priklauso pagal nuosavybės dokumentus, tai yra 502 kv. m., nes viso lieka 514 kv. m. žemės sklypo plotas iki kelio ribos. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog nustačius žemės sklypo ribą pagal ieškovės pateiktą planą, atsakovo žemės sklypo plotas, vadovaujantis VĮ Registrų centro koordinatėmis, sumažėtų nuo 502 kv. m. iki 495 kv. m. Vadovaujantis ieškovės matininko pateiktu brėžiniu Nr. 3, ieškovės žemės sklypo ribas nustačius pagal M. A. parengtą planą, o atsakovo žemės sklypo ribą nuo kelio palikus galioti pagal VĮ Registrų centre įregistruotas koordinates, atsakovo žemės sklypas padidėtų iki 514 kv. m.

2.5.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, dėl ko pagrįstai darė išvadą, jog faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad 1996 m. patvirtinto sodininkų bendrijos plano niekas neginčijo, su ribomis sutiko, visiems prie nuosavybės įsigijimo dokumentų buvo pridėti žemės sklypų planai ir su jais supažindinti, nėra pagrindo vadovautis elektros stulpais ar lietaus laistymo vamzdžiu ir iš naujo nustatinėti žemės sklypų ribas, nes žemės sklypų ribos yra nustatytos patvirtintuose dokumentuose.

2.6.       Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovei priklausančio žemės sklypo planas parengtas vadovaujantis ne tik VĮ Registro centras duomenimis, t. y. matininkas M. A. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir planą parengė remiantis VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančiais duomenimis apie kraštinių ilgius, žemės sklypo konfigūraciją, kaimyninių žemės sklypų duomenimis, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Vadovaujantis VĮ Registrų centras įregistruotomis koordinatėmis, ginčo šalių žemės sklypų persidengimas būtų dar didesnis. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atitraukė savo žemės sklypą nuo kelio ((duomenys neskelbtini)), palikdamas laisvos valstybinės žemės sklypo plotą šalia kelio, prailgino žemės sklypo kraštinę nuo 28,98 iki 29,70, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas ieškovės teises bei teisėtus interesus, siekia pasididinti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą ieškovės sąskaita. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, dėl ko vadovaudamasis kasacinio teismo praktika padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog vien tik faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

2.7.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės žemės sklypo pateiktame plane ribos nesikeičia, analizuodamas žemės sklypo ribų kraštinių ilgius, o ne žemės sklypo geografinės padėties atitikimą VĮ Registrų centro kadastriniame žemėlapyje. Teismui buvo žinoma, jog ginčo šalių žemės sklypų geografinė padėtis neatitinka VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtosios. Teismas visapusiškai iš išsamiai įvertino susiklosčiusią situaciją, galimas tokio neatitikimo priežastis, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, bei atsižvelgdamas į tai, jog nėra duomenų, kad ieškovės žemės sklypo parengtas planas neatitiktų įstatymų reikalavimų ir, nustatęs, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo planas neatitinka įstatymų leistinumo reikalavimų, teisingai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovės siūlomas sklypo planas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog, ieškovės žemės sklypo kraštinių ilgiams nepakitus, o atsakovo žemės sklypo kraštinei išilgėjus, nepagrįstai ir neteisėtai ieškovės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas sumažėtų, o atsakovo padidėtų. Teismo išvada, jog vien tik ieškovės interesų sąskaita tenkinti atsakovo reikalavimą būtų neproporcinga, yra teisinga ir pagrįsta byloje ištirtais įrodymais.

2.8.       Teismas, spręsdamas, jog siekiant pašalinti abejones byloje, bei atsakyti į kylančius klausimus užtenka trečiojo asmens išvados, pagrįstai sprendė, jog skirti ekspertizės byloje nėra tikslinga. Pabrėžtina, jog teismas neužkirto kelio atsakovui įrodinėti savo atsikirtimus ir teiginius kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista atsakovo teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų nuosavybės teisės į žemę.

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovei A. V. nuosavybės teise priklauso 0,0576 ha žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kuris įgytas 2007 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš A. Z. ir B. J. (t. 1, b. l. 8-13). Atsakovas K. B. yra gretimo, su ieškovei priklausančiu žemės sklypu besiribojančio 0,0502 ha sklypo, esančio toje pačioje sodų bendrijoje, adresu: (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Taigi, šalys yra gretimų sodo žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo, kadangi pagal šalių užsakymu parengtus žemės sklypų planus, šalių žemės sklypų ribos persidengia (nesutampa). Ginčo išsprendimui šalys pateikė savo žemės sklypų ribos nustatymo pasiūlymus: ieškovė – UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, atsakovas – UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtą sklypo planą.

18.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė ir žemės sklypų ribas nustatė pagal UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Atsakovas šį teismo sprendimą ginčija ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai bei atmestas priešieškinis ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti ir nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtą sklypo planą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė žemės sklypų ribą pagal ieškovės užsakymu parengtą planą. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypus skiriančiosios ribos buvimo vieta pagrįsta ne tik istoriškai susiklosčiusiu faktiniu ribos naudojimu, bet ir SB „K.“ suplanavimo dokumentais bei jų sprendiniais, sklypų atribojimui panaudojant antžemines komunikacijas. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai taikė maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, o ginčo ribos patraukimas į atsakovo pusę yra negalimas, nes ieškovės sklypo sumažėjimui turėjo įtakos ne atsakovo ploto padidėjimas 1 m2, bet pakitusių sklypų kraštinių pagrindu atsiradę sklypų Nr. 76, Nr. 78 ir Nr. 80 plotų pokyčiai ir tokiu atveju sumažėja atsakovo žemės sklypas.

19.       CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir kt.).

21.       Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.).

22.       Taip pat šios bylos kontekste pažymėtina ir kita labai svarbi kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė – kad vien faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, tiek atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengti ir sklypų ribos paženklintos 1996 m. birželio mėn. (atitinkamai ieškovės birželio 17 d., o atsakovo birželio 10 d. ). Iš šalims priklausančių žemės sklypų planų nustatyta (t. 1, b. l. 38, 82), kad sklypai turi bendrą ribą, kuri identifikuota šalims priklausančiuose žemės sklypų planuose pažymėtais taškais 3 ir 4. Šiuose, abiejuose šalių pateiktuose planuose užfiksuota, jog šių taškų posūkių duomenys koordinačių sistemoje, sutampa. Be to, ieškovės sklypo rytinė, o atsakovo atžvilgiu vakarinė sklypo ribų linija yra ištisinė, joje taip pat pažymėtos gretimų sklypų ribos bei atstumai tarp taškų, kurie yra bendri su šia kryptimi esančiais kaimyniniais sklypais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant šalims priklausančių žemės sklypų ribas vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypų riba buvo pripažinta abiejų šalių (ant planų gretimų sklypų savininkai yra pasirašę), žemės sklypų riba buvo aiški, identifikuota tiek bendroje sklypo riboje pažymėtais taškais, tiek ir su gretimybėje esančiais žemės sklypais.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės A. V. žemės sklypo, esančio  (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatė, kad atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, ieškovės vakarų pusėje sklypo riboje pažymėto kaimyninio žemės sklypų taškai ir atstumai tarp jų nepakito, sutampa su abiejų šalių, t. y. tiek su ieškovės, tiek ir su atsakovui priklausančių žemės sklypų kadastriniais matavimais, nustatytais atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Taigi, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė sodo teritorijos suplanavimo dokumentų, sklypų privatizavimų planų, faktiškai naudojamo sklypo ribų ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės sklypo geografinė padėtis (faktinė buvimo vieta) neatitinka VĮ Registrų centro duomenų bazės.  

25.       Apeliantas (atsakovas) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde, akcentuoja, kad sklypo ribos istoriškai susiklostė ne tik faktiniu ribos naudojimu, bet SB „K.“ suplanavimo dokumentais bei jų sprendiniais, sklypų atribojimui panaudojant antžemines komunikacijas. Taigi, iš esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas prašo nustatyti žemės sklypų ribą pagal faktinį šių žemės sklypų naudojimą. Teisėjų kolegija, analizuodama atsakovo užsakymu UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtą sklypo planą (t. 1, b. l. 80) nustatė, kad jis parengtas ir prašoma nustatyti ginčytina riba tarp žemės sklypų iš esmės siejama su žemės sklypuose sodo bendrijos įrengta laistymo sistema ir elektros linija.

26.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog sodo bendrijos sprendiniais buvo nuspręsta žemės sklypų ribas nustatyti pagal antžemines komunikacijas. Byloje nėra pateikti sodo bendrijos sprendiniai, kurie įgalintų spręsti, kad buvo keičiami bendrijos planavimo dokumentuose nustatyti sodo sklypų, jų kraštinių dydžiai, konfigūracija ar nuspręsta ribas susieti su įrenginėjamais elektros perdavimo linijos stulpais ar laistymo sistema. Apelianto apeliaciniame skunde įvardijami liudytojų parodymai patvirtina tik faktinį sklypų naudojimą, tačiau nėra leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnis) išvadai, kad dėl ribų nustatymo buvo priimti sodo bendrijos sprendiniai.

27.       Iš atsakovo užsakymu matininko A. Ž. pateikto sklypų persidengimo fragmento plano (1 t., b. l. 35) bei atsakovo kadastrinio matavimo plano (1 t., b. l. 80) spręstina, kad planai buvo rengiami naudojant ankstesnius planus, kadangi juose stebimos linijos, esančios atsakovo sklypo vakarinėse ir rytinėse pusėse, kurios nesutampa su atsakovo užsakymu parengtuose planuose pažymėtomis sklypo kraštinėmis ir neišlaiko vientisų linijų tęstinumo taip, kaip yra priimti sprendiniai sodo bendrijos planavimo dokumentuose (1 t., b. l. 89-90, 99-106 ). Nustačius šiuos nesutapimus, kolegija vertina kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovės žemės sklypo sumažėjimui turėjo įtakos ne atsakovo ploto padidėjimas bet pakitusių sklypų kraštinių pagrindu atsiradę sklypų Nr. 76, Nr. 78 ir Nr. 80 plotų pokyčiai ir ieškovės teisės tokiu būdu yra ginamos atsakovo žemės sklypo sąskaita.

28.       Iš byloje pateiktų sodo bendrijos planavimo dokumentų (t. 1, b. l. 89-90, 99-106) spręstina, kad ieškovės sklypo ribos tiek 1996 m. parengtame plane, tiek ir UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtame žemės sklypo plane iš esmės sutampa. Tuo tarpu, pagal atsakovo pateiktą planą žemės sklypo ribos tarp posūkio Nr. 4-1 (pagal 1996 m. birželio 10 d., o pagal UAB „Geomastas“ planą Nr. 5-1), keistųsi nuo buvusios 28,98 m. iki 29,48 m., riba tarp posūkio taškų Nr. 3-2 (pagal 1996 m. birželio 10 d., o pagal UAB „Geomastas“ planą Nr. 3-4), sumažėtų nuo buvusios 29,67 m iki 29,48 m. (t. 1, b. l. 80, 82). Iš A. Ž. parengto situacijos brėžinio taip pat nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo plotas, lyginant su įregistruotu Nekilnojamojo turto registre (2 t., b. l. 126), nors ir nežymiai, tačiau pakinta, t. y. padidėja 1 kv. m., tačiau ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas sumažėja 0,43 a, t. y. nuo 576 a iki 533 a.

29.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, atsakovui nesudarius galimybės pateikti klausimus 2019 rugsėjo 3 d. teismo posėdyje ir pavesdamas NŽT pateikti teismui išvadą. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 3 d. informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, kad teismas protokoline nutartimi įpareigojo NŽT atlikti šalims priklausančių žemės sklypų patikrą, suteikdamas galimybę patikros metu dalyvauti proceso šalims, pateikti klausimus, prašymus ar atsiliepimus. 2019 m. spalio 30 d. teismo nutartimi, gavus ieškovės klausimus, teismas suformulavo žemės sklypų patikrą atliekančiam asmeniui konkrečius klausimus. NŽT įvykdžius pavedimą ir jį pateikus teismui, atsakovą atstovaujantis asmuo, teismo posėdžio metu, vykusio 2019 m. lapkričio 14 d., neteikė teismui jokių prašymų, susijusių su pateikta nauja įrodinėjimo priemone, bet pasinaudojo teise, įrodinėjimo priemonę parengusiam asmeniui, užduoti klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad teismas neužkirto kelio atsakovui įrodinėti savo atsikirtimus ir teiginius kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos atsakovo teisės į teisminę gynybą.

30.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus atsakovo reikalavimą ir patvirtinus žemės sklypų ribą pagal pateiktą UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtą sklypo planą, būtų nepagrįstai apribotos ieškovės teisės, nes sumažėtų jos valdomas žemės sklypas ir atsirastų nepagrįstai per didelis ploto trūkumas, lyginant su pirminiais ieškovės žemės sklypo dokumentais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia situacija suponuotų gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir reikštų, jog yra ginamos išimtinai atsakovo teisės.

31.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl ieškovės pateikto jos žemės sklypo plano sprendžia, kad jis atitinka tiek pirminius teritorijų planavimo dokumentus (planus, pagal kuriuos buvo privatizuoti žemės sklypai; SB „K.“ planavimo dokumentus), tiek 1996 m. birželio 17 d. ieškovės žemės sklypo preliminariame plane nurodytus kraštinių matmenis, bei neviršija nuosavybės teise priklausančio ploto. Ieškovei atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo neatitikimas, kad ji faktiškai naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu nei yra įsigijusi nuosavybės teise pagal dokumentus, todėl yra pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo savininkų daiktinės teisės, ir šis neatitikimas ištaisytinas žemės sklypų ribą nustatant pagal ieškovės pateiktą planą.

32.       Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikėsi prieš tai šios nutarties motyvuose nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jos pageidaujamu būdu pagrįstumo padaryta įvertinus ginčo šalių žemės sklypų faktinio naudojimo ir šių sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), atliktus sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktinės bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, atsakovo K. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       Atmetus atsakovo K. B. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovės A. V. naudai priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

34.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). 

35.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7 ir 8.11 punktais, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažinamos iki 1 712,88 Eur (1,3x1 317,60) ir ši suma yra priteisiama iš atsakovo (apelianto) ieškovės naudai.

36.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 17,87 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 712,88 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 17,87 Eur (septyniolika eurų 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė