Administracinė byla Nr. eAS-548-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00578-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. su skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad panašaus turinio pareiškėjo skundą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 yra priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pakartotinai teikdamas skundą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nepateikė naujų duomenų, kurie nebuvo vertinami priimant Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025, pareiškėjo skundą teismas taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą nurodyti ir įrodyti kaip Rašte pateikta informacija turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Tai, kad pareiškėjas yra nepatenkintas Mažeikių rajono savivaldybės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos veikla (neveikimu), be kita ko, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą abstrakčiai reiškia savo nepasitenkinimą, nenurodydamas konkrečių sprendimų (kitų administracinių aktų), tiesiogiai susijusių su pareiškėju, t. y. (ne)priimtų pagal atitinkamus pareiškėjo prašymus (skundus), nėra pagrindo spręsti, kad Raštas turi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kurie būtų apginti reikalaujamu būdu.

Dėl Rašte nurodytos apskundimo tvarkos teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka, nes tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys. Tai, kad Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, nepaneigia ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir LVAT suformuotos praktikos, aiškinant šias nuostatas, kad ABTĮ nustatyta tvarka skundai dėl teisinių pasekmių nesukeliančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) nenagrinėjami.

Teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų nurodytų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), nušalinimas gali būti reiškiamas tik paskirtam bylą nagrinėti teisėjui (teisėjams), o ne apskritai teisėjams. Pareiškėjui išaiškinta, kad kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl galimo piktnaudžiavimo nušalinimo teise ir (ar) piktnaudžiavimu teismo procesu, suteiktomis proceso teisėmis. Konstatavus asmens piktnaudžiavimą nušalinimo teise ar administraciniu procesu, būtų pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui spręsti dėl baudos skyrimo pagal ABTĮ 83 straipsnio nuostatas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2025 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymą apie sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, kuris įskaitytas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025, kurioje teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir nutarta nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti tam pačiam teismui; 2) LVAT 2025 m. kovo 19 d. nutarties (eAS-251-520/2025) pagrindu priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 149 str.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui; 3) nepanaikinus šios nutarties – paaiškinti / pasisakyti, kodėl būsima neskundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažįsta teisę kreiptis į teismą, teisminę gynybą, tačiau pateiks tik prielaidomis grįstą išvadą, kuria, ne tik suvaržys pareiškėjo teisę į pažeistų teisių, interesų gynybą, bet ir ją galutinai atims (ABTĮ 2 str. 1, 3 d., 5 str. 1, 3 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas / teisėja jau parengiamojoje bylos stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje, ir nutartyje pateikė išankstinę, tendencingai šališką išvadą / nuomonę, tuo pasireiškė teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi.

Pareiškėjas nurodo, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Iš Rašto turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Iš Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 9 d., 2025 m. kovo 18 d., 2025 m. balandžio 2 d. padavė skundus (pareiškimus), reikšdamas tapačius reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Prezidento kanceliarijos Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visais atvejais pareiškėjo skundus taip pat buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Įsiteisėjusiomis LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025 ir 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025 nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, be to, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo), kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), nepriimtinumo nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dėl atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde LVAT 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 pagrindu prašo priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 149 str.). ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas šio įstatymo 110 straipsnyje nustatytais atvejais gali priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. birželio 2 d. prašymą, kuriuo prašo: „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės. Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos/esmės. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025) ir 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą, absurdiškai tuščią maratoną (06-04 yra paskirti šeši, 06-11 – dešimt, 06-18 – penki kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.

ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl pareiškėjo 2025 m. birželio 2 d. prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.

Teisėjų kolegija taip pat šioje nutartyje anksčiau nurodytais motyvais nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė