Civilinė byla Nr. 2A-521-520/2011

                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant atsakovų atstovėms L. V., D. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje dėl statybos leidimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo bei statinio nugriovimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (byloje trečiaisiais asmenims dalyvauja Vilniaus universitetas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, S. M., V. J. J., S. K., L. B., P. C.),

n u s t a t ė:

Ieškovas A. B. 2008-09-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-08-30 išduotą statybos leidimą Nr. (101)-11.3-29; 2) panaikinti baigto rekonstruoti kultūros organizacijų veiklos pastato, keičiant paskirtį į administracinės paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti 2008-12-19 aktą Nr. STN-01-081219-034; 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 2007-08-30 išduoto statybos leidimo Nr. (101)11.3-29 pagrindu žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus.

Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja. 2008 m. birželio pabaigoje nuomininkas ieškovą informavo, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vyksta statybos darbai, statybos metu atsirado du priestatai, iš kurių vieno stogas yra tiesiai po ieškovui priklausančio buto langais. Šalia statybų teritorijos nebuvo jokio informacinio stendo apie vykdomą statybą, todėl ieškovas, siekdamas išsiaiškinti statybos teisėtumo klausimus, buvo privertas kreiptis į advokatą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-08-12 raštu ieškovas buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ vykdo kultūros organizacijų veiklos patalpų rekonstrukciją pagal SĮ „Vilniaus planas“ 2007 m. parengtą rekonstrukcijos projektą, 2007-08-30 buvo išduotas statybos leidimas Nr. (101)11.3-29. Pastato dalis, prie kurios yra statomas Vilniaus universiteto (toliau ir VU) Tarptautinių santykių ir politikos instituto priestatas (žiemos sodas - skaitykla) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Išduodant statybos leidimą buvo pažeistos ieškovo teisės. Statytojas neįrengė informacinio stendo, dėl ko ieškovas neturėjo realios galimybės laiku pasirūpinti savo teisėtų interesų gynyba ir užkirsti kelią daromam pažeidimui. Atsakovai rengdami viešą aptarimą apie numatomą rekonstrukciją ir patalpų paskirties keitimą privalėjo informuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus bei gauti daugiau nei 50 proc. savininkų pritarimą patalpų paskirčiai pakeisti. Vykdant rekonstrukcijos darbus, statant priestatą, buvo keičiamas namo fasadas bei liečiamos pagrindinės namo konstrukcijos, todėl buvo reikalingas visų bendrosios nuosavybės statinio bendraturčių sutikimas. Ginčijamu atveju projektinėje dokumentacijoje nėra nei vieno bendraturčio sutikimo priestato statybai, o viešojo aptarimo protokolas yra nepakankamas dokumentas rekonstrukcijos leidimui išduoti. Pastačius priestatą, buvo pažeistos ieškovo teisės į saugų gyvenimą, sumažėjo ieškovo turimo turto vertė. Ieškovo butas yra antrame aukšte, po palange pastačius priestatą, ieškovas negali palikti praviro lango išvėdinti butą, nes neliko kliūčių patekti į jo butą per langą. Atlikta pastato rekonstrukcija taip pat pažeidžia ieškovo teises į žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, privatizaciją, nes, atsakovui padidinus jam priklausančių patalpų plotą, sumažėjo ieškovo galima privatizuoti sklypo dalis.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-08-30 išdavė statybos leidimą Nr. (101)-11.3-29, kuriuo buvo leista rekonstruoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias kultūros organizacijų veiklai skirtas 254,8 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), keičiant jų paskirtį, patalpas pritaikant visuomeninių organizacijų veiklai. Pagal patalpų rekonstrukcijos techninį projektą (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančios patalpos buvo sujungtos su Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, esančiomis gretimame pastate ((duomenys neskelbtini)). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto esamose patalpose buvo suformuotos (išgriaunant pertvaras ir iškertant sienose angas) naujos patalpos, kurios buvo prijungtos prie bendros bibliotekos skaityklos patalpų visumos. Didžioji dalis skaityklos bibliotekos yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje ir pirmame aukšte. Po rekonstrukcijos sujungtos patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti. Teismas nurodė, kad ginčijamu atveju statybos leidimas buvo išduotas ne pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, o šiame pastate atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių 254,8 kv. m. patalpų rekonstrukcijai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad rekonstruojamo statinio vieninteliu savininku buvo ir yra Vilniaus miesto savivaldybė, padarė išvadą, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą nebuvo reikalingas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas. Vykdant rekonstrukciją prie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų buvo pristatyti du priestatai, todėl teismas, įvertindamas tai, kad pastato sienos yra bendro naudojimo objektas, bei vadovaudamasis CK 4.85 str. ir Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., konstatavo, kad turėjo būti gautas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtame pastate yra 6 butai, tarp kurių yra ir ieškovui priklausantis butas, taip pat į tai, kad pagal 2007-02-26 protokolą 4 butų savininkai sutiko su (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) patalpų remontu ir rekonstrukcija VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bibliotekai įrengti, konstatavo, kad CK 4.85 str. ir Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nebuvo pažeisti. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pastačius priestatą, buvo pažeista ieškovo teisė privatizuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kadangi byloje nėra įrodymų, kad valstybei priklausantis žemės sklypas yra privatizuojamas, ieškovas nėra pateikęs Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymo dėl sklypo privatizavimo, nėra išreiškęs savo ketinimo privatizuoti sklypą, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio realaus ieškovo teisių privatizuoti žemės sklypą pažeidimo. Teismas nurodė, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, jog pastačius priestatą, kuris yra po jo buto langais, sumažėjo jo buto saugumas.

Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas jo ieškinys. Nurodo, kad sisteminiu ir teleologiniu būdu aiškinant Statybos įstatymo 2 str. 2 d., 7 d., 18 d., 8 str. 1 d. 1 p., 20 str. 2 d. 3 p., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" (Aplinkos ministro 2007-05-15 įsakymo Nr. Dl-259 redakcija) 12 p., 15.3 p., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatas, darytina išvada, kad ginčo atveju buvo rekonstruojamos ne tik patalpos, bet ir pats pastatas – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyti du priestatai, kurie tiek pagal normų prasmę, tiek pagal faktinę padėtį yra ne patalpų, o pastato rekonstrukcija, kuriai atlikti reikalingas visų statinio bendrosios nuosavybės savininkų sutikimas. Pastato rekonstrukcijos faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad padidėjo statiniu užimto žemės ploto matmenys, o tais atvejais, kai patalpos rekonstruojamos, užimamas žemės plotas nedidėja. Kaip matyti iš byloje esančio 2007-02-26 protokolo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai S. M., V. J. J., L. B. ir P. C. sutikimą davė tik (duomenys neskelbtini), rūsio ir pirmo aukšto patalpų remontui bei rekonstrukcijai, tačiau apie tai, kad bus rekonstruojamas pastatas ir statomi du priestatai, pastato bendraturčiai nebuvo informuoti. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruotas pristatant du priestatus ir neturint nė vieno bendraturčio sutikimo, todėl statybos leidimas išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas. Aplinkybę, kad buvo rekonstruojamos bei remontuojamos ne tik patalpos bet ir pastatas, taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-03-19 raštas Nr. (31)-1.2-1677- (3.31) „Dėl pastato, esančio valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir priestato statybos", 2007-05-25 raštas Nr. (31)-1.2-2578-(3.31) „Dėl pastato, esančio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir priestato statybos", Projekto bendrosios ekspertizės 2007-05-29 aktas Nr. 114- 155/1/2007, 2007-06-19 paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr. 2007-01, projektavimo užduotis „Patalpų (duomenys neskelbtini) pritaikymas visuomeninių organizacijų veiklai", kurie patvirtina, kad buvo rekonstruotos ne tik pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esančios patalpos, bet ir pats pastatas, (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto patalpas sujungiant su patalpomis (duomenys neskelbtini), t. y. buvo keičiama bendrojo naudojimo objektų nuosavybė ir bendrojo naudojimo objektai iki rekonstrukcijos priklausę pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirti pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tai pabrėžiama ne tik leidimuose, bet ir projektavimo užduotyje, viešojo administravimo institucijų duotuose sutikimuose, ekspertizių aktuose, todėl tokiai statybai buvo būtinas visų bendraturčių sutikimas. Ginčijamame statybos leidime Nr. (101)-11.3-29 nurodyta, kad šis leidimas išduotas rekonstrukcijai statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 10/249542 matyti, kad tokį unikalų numerį turi negyvenamoji patalpa, esanti pastate Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) butų Nr. 1; 2; 3; 3a; 4; 4a; 5; 6; 7; 7a; 8; 8a Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad visi išvardyti butai taip pat yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovai, rengdami viešą aptarimą apie numatomą rekonstrukciją ir patalpų paskirties keitimą, privalėjo informuoti ir šių butų savininkus bei gauti daugiau kaip 50 proc. savininkų pritarimą patalpų paskirčiai pakeisti bei gauti minėtų butų 100 proc. savininkų sutikimą pastato rekonstrukcijai - priestatų statybai atlikti. Projektinėje dokumentacijoje nėra nė vieno iš minėtų butų savininkų sutikimo priestatų statybai bei patalpų rekonstrukcijai atlikti, todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Bendrosios nuosavybės teisės į pastatą įgyvendinimas yra neatskiriamai susijęs ir su teise naudotis žemės sklypu, kurio naudojimosi tvarka nustatoma sklypo naudotojų bendru sutarimu, todėl ginčo atveju dviejų priestatų statyba turi įtakos jo (ieškovo) teisėms ne tik privatizuoti žemės sklypą, bet ir teisei naudotis bendrąją dalinę nuosavybę. Ginčo priestatai yra pastatyti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), didesnis iš jų (esantis po jo langais ir butu) yra aptvertas tvora, todėl priestatas varžo namo bendraturčių teises naudojantis minėtu pastatu bei prie jo esančiu žemės sklypu. Išduodant statybos leidimą turėjo būti gautas visų bendraturčių, įskaitant ir jį, sutikimas priestatų statybai. Kadangi toks sutikimas nebuvo gautas, išduodant statybos leidimą buvo pažeistas Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. Aplinkybė, kad jis iki šiol nepasinaudojo teise privatizuoti žemės sklypą, nepaneigia pačių sklypo privatizavimo, privatizuojamų plotų apskaičiavimo principų ir jo teisių pažeidimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės adminstracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpos, kurios buvo rekonstruotos išdavus ginčijamą statybos leidimą, dar iki šių patalpų pritaikymo visuomeninių organizacijų veiklai, buvo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tąsa ir šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti įrodymai: pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 1997-10-28 kadastrinių matavimų bylos duomenys, iš kurių matyti, jog patalpos, plane pažymėtos nuo 1 iki 20 ir patalpos a-1 bei a-2 yra priskirtos pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat 1999-12-07 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymėjimas Nr. 10/9706, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kartu su 2010-05-26 prašymu Nr. A104-2482-(3.11.1-TD3) pateikti planai. Patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir ieškovui priklausantis butas, dar iki ginčijamo leidimo išdavimo buvo sujungtos su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis. Byloje esanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kartu su 2010-03-01 raštu Nr. Al04-984-(3.11.1 -TD3) pateikta projektinė dokumentacija, aiškinamasis raštas patvirtina, kad būtent šias Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir patalpas, esančias, pastato (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, o ne visą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo siekiama rekonstruoti ir pritaikyti visuomeninių organizacijų veiklai. Kadangi šių patalpų - statinio vienintele savininke buvo ir yra tik Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., 23 str. 6 d., išduodant ginčijamą statybos leidimą, nebuvo reikalingi statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimai. Pagal CK 4.85 str. ir Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., pristatant prie Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų du priestatus, turėjo būti gautas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas, kadangi sienos yra bendrojo naudojimo objektas. Priestatas žiemos sodas - skaitykla bei kitas priestatas buvo pristatyti prie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, esančių pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane - 3A3p), ir kuriame yra 6 butai bei 6 savininkai, iš kurių vienas yra ir apeliantas. 2007-02-26 buvo surengtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešasis aptarimas. Iš šio UAB „Senamiesčio ūkis“ 2007-02-26 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolo Nr. R4-12 matyti, jog viešajame aptarime dalyvavo 4 savininkai iš 6, t. y. dauguma, kurie sutiko dėl remonto ir rekonstrukcijos VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bibliotekai ir skaityklai įrengti, todėl buvo įvykdyti visi teisės aktų reikalavimai. Kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra jokiais ryšiais susieti su pastatytais priestatais ir šią aplinkybę patvirtina ir minėtuose pastatuose esančių butų savininkų pozicija šioje byloje - jie arba nepateikė atsiliepimų, arba nurodė, jog nagrinėjama byla nėra suinteresuoti, be to, pats ieškovas sutiko dėl jų pašalinimo iš bylos. Ieškovas nebuvo išpirkęs valstybinės žemės sklypo dalies, visas 2 177 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iki šiol priklauso valstybei ir jos sutikimas minėtame valstybiniame sklype atliekamiems rekonstrukcijos darbams buvo gautas, be to, 952/2177 minėto sklypo dalys iki 2100-06-05 yra suteiktos naudotis panaudos teise Vilniaus universitetui ir priestatai buvo pristatyti Vilniaus universitetui suteiktoje sklypo dalyje, neviršijant suteikto ploto. Net ir nepastačius ginčijamų priestatų ieškovas būtų galėjęs siekti privatizuoti tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, likusią atėmus iš viso sklypo ploto Vilniaus universitetui panaudos teise suteiktą plotą, tačiau ieškovas neteikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymo dėl sklypo privatizavimo ir jokiu kitu būdu neišreiškė savo siekio privatizuoti minėto sklypo dalį. Priestatai jau yra pastatyti ir statybos leidimo panaikinimas visa apimtimi neatitiktų teisėtumo, proporcingumo principų, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., nes teisės aktas gali būti naikinamas tik tiek ir tokia apimtimi, kuria pažeidžia konkretaus asmens teises ir daro jam žalą, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčijamu statybos leidimu buvo pažeistos jo teisės, jam padaryta žala.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad priestatas žiemos sodas - skaitykla buvo pastatytas prie pastato (duomenys neskelbtini), kuriame pagal 2006-12-06 pateiktą Valstybės įmonės Registrų centro 2006-12-06 butų (patalpų) sąrašą yra 6 butai ir 6 savininkai (butas Nr. 10 nuosavybės teise priklauso ieškovui). Iš 2007-02-26 pateikto (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolo matyti, kad aptarime dalyvavo 4 iš 6 t. y. dauguma gyventojų, kurie sutiko, kad būtų atliktas (duomenys neskelbtini) rūsio ir pirmo aukšto patalpų remontas bei rekonstrukcija VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bibliotekai ir skaityklai įrengti, todėl butų savininkų parašai protokole, jog jie sutinka su protokole nurodytomis sąlygomis, kartu išsakant savo pastabas, atitinka teisės aktuose numatytą reikalavimą dėl butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo pateikimo. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 18 d. priestato prie pastato pastatymas laikomas rekonstrukcija tik tada, kai priestatas pagal naudojimo paskirtį susijęs su statiniu, prie kurio jis pristatomas. Ieškovo nurodyti priestatai pagal naudojimo paskirtį niekaip nėra susiję su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), jie tik pastatyti prie jo (tik liečia statinio išorinę sieną), tačiau pagal naudojimo paskirtį yra susiję ir sujungti su Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), siena, prie kurios pastatytas priestatas yra bendro naudojimo objektas, todėl turėjo būti gautas pastate, esančio (duomenys neskelbtini) esančių butų savininkų daugumos sutikimas. 2007-02-26 namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolo darbotvarkėje nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio ir pirmo aukšto patalpų remontas bei rekonstrukcija VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bibliotekai ir skaityklai įrengti, o priestatuose ir yra įrengtos bibliotekos ir skaityklos patalpos, todėl namo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai buvo tinkamai informuoti apie numatomus atlikti rekonstrukcijos darbus. Statybos įstatymas nenumato, kad statytojas, vykdantis statybos darbus valstybinės žemės sklype, turi gauti ir sklypo naudotojo sutikimą. 952 kv. m ploto sklypo dalį nuo 2001-06-06 patikėjimo teise valdo Vilniaus universitetas, todėl ir pastatyti priestatai neturės jokios įtakos apelianto galimai privatizuojamam sklypo dalies plotui.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruota valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Namo Kultūros vertybių registro išraše yra nurodyta tokia nekilnojamosios kultūros vertybės sudėtis: „Namas U raidės plano, sudarytas iš dviejų 3 a. korpusų, kurie formuoja uždarą kiemą. Pirmasis korpusas (VU Tarptautinių santykių ir politikos institutas) L raidės plano išdėstytas pagal Vokiečių g. su kiemo fligeliu. Kitas korpusas yra kieme, dešinėje pusėje, sujungtas su pirmuoju“. Jam (trečiajam asmeniui) 2007-03-23 buvo pateiktas techninis projektas Nr. VP-06-107-2 „Patalpų (duomenys neskelbtini) (pirmojo aukšto pastato (duomenys neskelbtini)) pritaikymas visuomeninių organizacijų veiklai", kurį 2007-03-23 patikrino (suderino) Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio specialistas 2007-07-04 pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolą Nr. 28, kuriuo nuspręsta išduoti statybos leidimą kultūros organizacijų veiklos patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Apeliacinio skundo argumentai dėl statinių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo bei teisės į minėto žemės sklypo privatizavimą nėra susiję su jo (trečiojo asmens) kompetencija.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, netenkino ieškovo A. B. (B.) ieškinio reikalavimų: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-08-30 išduotą statybos leidimą Nr. (101)-11.3-29; 2) panaikinti baigto rekonstruoti kultūros organizacijų veiklos pastato, keičiant paskirtį į administracinės paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti 2008-12-19 aktą Nr. STN-01-081219-034; 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 2007-08-30 išduoto statybos leidimo Nr. (101)11.3-29 pagrindu žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus (CPK 176-185, 263, 265, 320 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-08-30 išdavė statybos leidimą Nr. (101)-11.3-29 (T. 1, b. l. 10). Šiuo statybos leidimu buvo leista rekonstruoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias kultūros organizacijų veiklai skirtas 254,8 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), keičiant jų paskirtį, patalpas pritaikant visuomeninių organizacijų veiklai pagal SĮ „Vilniaus planas“ projektą. Pagal patalpų rekonstrukcijos techninį projektą (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte esančios patalpos buvo sujungtos su Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, esančiomis gretimame pastate (duomenys neskelbtini). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto esamose patalpose buvo suformuotos (išgriaunant pertvaras ir iškertant sienose angas) naujos patalpos, kurios prijungiant jas prie bendros bibliotekos-skaityklos patalpų visumos, kurios didžioji dalis yra pastato (duomenys neskelbtini)rūsyje ir pirmame aukšte (T. 2, b. l. 193, 274). Iš SĮ „Vilniaus planas“ aiškinamojo rašto matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios Vilniaus miesto savivaldybei užima trijų aukštų su mansarda pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir su šiuo pastatu susijungiančias pirmo aukšto patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), šių patalpų pritaikymo visuomeninių organizacijų veiklai klausimas sprendžiamas rengiant du techninius projektus: I. pastato (duomenys neskelbtini) patalpų pritaikymas visuomeninių organizacijų veiklai; II. patalpų (duomenys neskelbtini) (pirmo aukšto pastato (duomenys neskelbtini)) pritaikymas visuomeninių organizacijų veiklai (T. 2, b. l. 193). Po rekonstrukcijos sujungtos patalpos 2008-12-19 aktu buvo pripažintos tinkamomis naudoti (T. 3, b. l. 100). Akte nurodyta, kad pripažintas tinkamu naudoti baigtas rekonstruoti kultūros organizacijų veiklos pastatas, keičiant paskirtį į administracinės paskirties pastatą (unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Plane pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999-12-07 buvo žymimas 1C3p, dabar žymimas 1B3p. Pagal bylos duomenis vykdant minėto pastato rekonstrukciją prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 1094 (duomenys neskelbtini), plane žymimo 3A3p), buvo pastatyti du priestatai (žiemos sodas ir apsaugos postas). Ieškovas A. B., kuriam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (butas yra antrame namo aukšte), byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti minėtą statybos leidimą, panaikinti baigto rekonstruoti kultūros organizacijų veiklos pastato, keičiant paskirtį į administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti 2008-12-19 aktą, įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją  nugriauti pristatytus priestatus, tuo pagrindu, kad atsakovai apie numatomą rekonstrukciją ir patalpų paskirties keitimą privalėjo informuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus bei gauti daugiau nei 50 proc. savininkų pritarimą patalpų paskirčiai pakeisti, vykdant rekonstrukcijos darbus, statant priestatą, buvo keičiamas namo fasadas bei liečiamos pagrindinės namo konstrukcijos, todėl buvo reikalingas visų bendrosios nuosavybės statinio bendraturčių sutikimas, pastačius priestatus, buvo pažeistos ieškovo teisės į saugų gyvenimą, sumažėjo ieškovo turimo turto vertė, buto saugumas, atlikta pastato rekonstrukcija pažeidžia ieškovo teises į žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, privatizaciją, nes, atsakovui padidinus jam priklausančių patalpų plotą, sumažėjo ieškovo galima privatizuoti sklypo dalis. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą, nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis, t. y. padarė išvadą, kad išduodant leidimą, vykdant atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukciją, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir ieškovo teisės ir teisėti interesai. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Šios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytomis aplinkybėmis, nes jas patvirtina byloje esantys įrodymai.

2007-08-30 išduodant statybos leidimą galiojusio Statybos įstatymo normos (20 str. 2 d. 3 p.) numatė, kad reikalingas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino teisėtais ieškovo argumentų, kad turėjo būti gautas visų bendraturčių sutikimas, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal bylos duomenis buvo rekonstruojamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), o pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruojamos tik Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios 254,8 kv. m patalpos. Šių patalpų rekonstrukcijai buvo išduotas leidimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vykdant rekonstrukciją prie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pristatyti du priestatai, nurodė, kad turėjo būti gautas butų ir kitų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkų daugumos sutikimas (CK 4.85 str. ir Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p.). Pagal bylos duomenis pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3A3p) yra 6 butai, tarp jų ir ieškovui A. B. priklausantis butas Nr. 10 (T. 1, b. l. 88, T. 2, b. l. 228). Byloje buvo pateiktas 2007-02-26 protokolas, iš kurio matyti, kad dauguma šio pastato bendraturčių, t. y. 4 butų savininkai, sutiko su (duomenys neskelbtini) rūsio ir pirmo aukšto patalpų remontu ir rekonstrukcija VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bibliotekai ir skaityklai įrengti (T. 1, b. l. 89). Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs K. P. nurodė, kad visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai 2007 m. gavo raštišką kvietimą atvykti į VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto patalpas į viešą namo patalpų savininkų aptarimą dėl patalpų rekonstrukcijos ir priestato prie rekonstruojamų patalpų statybos, aptarimo metu buvo išsamiai pristatytas projektas su visais patalpų ir fasadų brėžiniais, dėl pirmo aukšto patalpų pritaikymo bibliotekai su papildoma patalpa- žemos sodu-skaitykla, kuri su stikliniu stogu turėjo būti priblokuota prie pastato sienos, į visus bendrasavininkių klausimus dėl pastato pagerinimo, jo fasado atnaujinimo, rekonstrukcijos darbų organizavimo nepažeidžiant gyventojų interesų aptarimo metu buvo atsakyta ir prieštaravimų iš atvykusių namo bendrasavininkių dėl projekto kokybės ir numatytų darbų nebuvo (T. 1, b. l. 64-65). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad 2007-02-26 protokolą pasirašę bendraturčiai nebuvo informuoti apie priestatų statybą, kad jie nedavė sutikimo šiai rekonstrukcijai, t. y. kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad leidimas buvo išduotas teisėtai. Byloje buvo pateikti duomenys, kad pastate, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1B3p) yra kitiems bendraturčiams priklausančios patalpos (T. 1, b. l. 175-199). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šių patalpų savininkai neturėjo duoti sutikimo, nes jų patalpos neturi jokio funkcinio ryšio su pastatu, kuriame buvo atliekama savivaldybei priklausančių patalpų rekonstrukcija, t. y. su pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3A3p, prie kurio buvo pastatyti priestatai. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigta įrodymai, ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie unikalius pastatų numerius nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtų patalpų savininkai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau jie arba nepateikė atsiliepimų į ieškinį, arba teismui nurodė, kad nagrinėjama byla nėra suinteresuoti (T. 1, b. l. 62, 141, 142, 161-163), ieškovo sutikimu buvo pašalinti iš bylos (T. 2, b. l. 141,142).

Ieškovas A. B. tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad atliekant rekonstrukciją ir pristatant priestatus buvo pažeista jo teisė privatizuoti žemės sklypą, naudotis bendrąja daline nuosavybe. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovui padidinus jam nuosavybės teise valdomų patalpų plotą, jo (ieškovo) galima privatizuoti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis automatiškai sumažėjo. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nėra sprendžiamas žemės sklypo privatizavimo klausimas. Priestatai buvo pastatyti prie pastato, esančio 2177 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, kurio 952 kv. m ploto dalimi neatlygintinai naudojasi Vilniaus universitetas pagal 2001-06-06 panaudos sutartį (T. 2, b. l. 214,-221, 254), t. y. priestatai buvo pastatyti, esant jau išspręstam klausimui dėl žemės dalies valdymo ir naudojimosi. Iš 2001-06-06 panaudos sutarties matyti, kad žemės sklypas suteiktas naudotis panaudos gavėjui 99 metams.

  Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškinys. Dėl to apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas galioti nepakeistas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 28,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

                                                              n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo A. B. (A. B.) 28,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                               Liuda Uckienė

                                                                                       Alvydas Barkauskas