Civilinė byla Nr. e2A-161-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00160-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.38

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Green Line Shipping“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-83-856/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Green Line Shipping“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei ,,Minaičiai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrospelta“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Žvalguva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Green Line Shipping“ 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:   

1.1.       pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovių UAB „Agrospelta“,    UAB „Žvalguva“ ir BŽŪB „Minaičiai“ 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytą trišalį susitarimą dėl 76 319,36 Eur tarpusavio atsiskaitymų ir 2016 m. spalio 31 d. trišalį susitarimą dėl 4 362,20 Eur tarpusavio atsiskaitymų;

1.2.       taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Agrospelta“ 80 681,56 Eur;

1.3.       priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos sandoriams pripažinti negaliojančiais ir restitucijai taikyti. Pasak ieškovės, ji nuo 2014 m. turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę ŽŪB ,,Minaičiai“ (kuriai šios bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-55-357/2021 priimta 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. lapkričio 6 d., buvo iškelta bankroto byla). Atsakovė yra skolinga ieškovei iš viso 798 640,71 Eur pagal išduotus ir neapmokėtus 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. vasario 27 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurie turėjo būti apmokėti, atitinkamai, iki 2016 m. spalio 17 d. ir 2017 m. kovo 16 d. Šie vekseliai buvo išduoti ieškovės akcininkui sužinojus, kad buvęs ieškovės vadovas R. M. su kita savo vadovaujama bendrove, t. y. atsakove BŽŪB ,,Minaičiai“, 2014 m. kovo 31 d. sudarė paskolos sutartį, įsipareigojęs paskolinti atsakovei 2 000 000 Lt. Skola su palūkanomis turėjo būti grąžinta per vienerius metus, pradedant nuo 2016 m. sausio 2 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos atsakovei ir / arba atliekant už ją mokėjimus tretiesiems asmenims buvo pervesta daugiau nei 621 000 Eur, kurios tik nedidelį dalis grąžinta ieškovei, o negrąžinta 449 018,53 Eur skolos dalis.

3.       Ieškovės teigimu, BŽŪB ,,Minaičiai“ nuo 2016 metų pradžios nebepajėgė vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir buvo faktiškai nemoki, dalis jos turto buvo perleistas susijusioms bendrovėms, o kita turto dalis areštuota kreditorių reikalavimams užtikrinti. Visos trys atsakovės, sudarydamos ginčijamus trišalius susitarimus, kuriais atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ skola atsakovei UAB ,,Žvalguva“ sumažinta 76 319,36 Eur ir 4 362,20 Eur sumomis, tokiu pat dydžiu sumažinant atsakovės UAB ,,Agrospelta“ skolą atsakovei BŽŪB ,,Minaičiai“ ir padidinant atsakovės UAB ,,Agrospelta“ skolą atsakovei UAB ,,Žvalguva“, buvo nesąžiningos. Ginčo sutarčių šalims buvo žinoma, kad atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ turtinė padėtis yra sudėtinga, ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais ir sudaryti sandoriai pažeidžia jų turtinius interesus, juolab kad nebuvo ir būtinybės tokius sandorius sudaryti. Todėl prašo juos pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovei UAB ,,Green Line Shipping“ iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“ 80 681,56 Eur.

4.       Prie nagrinėjamos civilinės bylos buvo prijungta ieškovės (nagrinėjamoje byloje dalyvaujančios atsakovės pozicijoje) BŽŪB ,,Minaičiai“ bankroto administratorės inicijuota civilinė byla Nr. e2-568-368/2019 atsakovėms UAB ,,Žvalguva“ ir UAB ,,Agrospelta“ dėl tų pačių trišalių susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, priteisiant iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“ 80 681,56 Eur ieškovei BŽŪB ,,Minaičiai“.

5.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino BŽŪB „Minaičiai“,    UAB „Agrospelta“ ir UAB „Žvalguva“ 2010 m. vasario 14 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinės bylos dalį pagal ieškovės BŽŪB „Minaičiai“ ieškinį atsakovėms UAB „Agrospelta“ ir         UAB „Žvalguva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nutraukė. Teismas taip pat pasiūlė ieškovei patikslinti savo ieškinio reikalavimus.

6.       Ieškovė UAB ,,Green Line Shipping“ 2020 m. birželio 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame nurodė atsisakanti reikalavimo dėl 25 000 Eur restitucijos taikymo, t. y. dėl sumos, kuri turėtų būti sumokėta atsakovei BŽŪB „Minaičiai“ vykdant taikos sutartį, ir šioje ginčo dalyje prašanti bylą nutraukti. Ieškovė suformulavo tokį galutinį savo reikalavimą (ieškinio dalyką): pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. trišalius susitarimus 55 681,56 Eur apimtyje (80 681,65 Eur – 25 000 Eur), taikyti restituciją, priteisiant jai iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“ 55 681,56 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Green Line Shipping“ ieškinį atmetė, priteisė iš jos valstybei 11,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.  

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovių UAB ,,Agrospelta“ ir UAB ,,Žvalguva“ prašymą nutraukti civilinę bylą dėl ieškinių tapatumo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos dalis pagal BŽŪB ,,Minaičiai“ ieškinį atsakovėms UAB ,,Žvalguva“ ir UAB ,,Agrospelta“ dėl tų pačių sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu buvo nutraukta patvirtinus šių asmenų taikos sutartį, neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas; galutinis teismo sprendimas) galios likusiai šioje byloje nagrinėjamo ginčo daliai, nes, visų pirma, ieškovė UAB ,,Green Line Shipping“ nebuvo taikos sutarties šalimi. Be to, kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas taikos sutarties sudarymo klausimas, ji nepritarė tokio turinio taikos sutarčiai, kokią pasirašė jos šalys ir patvirtino teismas. Antra, nors administratorius gina visų kreditorių interesus, visgi galimi atvejai, kai kreditoriai mano, kad jų interesai ginami netinkamai, todėl esant tam tikroms sąlygoms jie turi teisę savo interesus ginti ir patys. Trečia, šiuo atveju ieškinį ieškovė UAB ,,Green Line Shipping“ pareiškė dar iki bankroto bylos atsakovei BŽŪB ,,Minaičiai“ iškėlimo. 

9.       Spręsdamas dėl ieškovės UAB ,,Green Line Shipping“ pareikšto ieškinio pagrįstumo, teismas konstatavo, kad nėra įrodyta actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visuma. Teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad atsakovė BŽŪB ,,Minaičiai“ nuo 2016 metų buvo nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų. Iš atsakovės BŽŪB „Minaičiai“ 2015 metų balanso teismas nustatė, kad bendrovės turtas sudarė 3 406 300 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai –1 949 631 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 524 685 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos – 424 946 Eur, taip pat 2015 metais bendrovė patyrė 107 784 Eur nuostolius. Teismas taip pat nustatė, kad nors bendrovės nekilnojamojo turto areštai pradėti registruoti nuo 2016 m. liepos 22 d., tačiau didžioji jų dalis buvo įregistruota laikotarpiu nuo 2017 metų sausio mėnesio iki 2017 m. gruodžio 1 d.

10.       Nurodytos faktines aplinkybės leido teismui padaryti tokią labiau tikėtiną išvadą, kad bendrovės nemokumas atsirado nuo 2017 metų sausio mėnuo. Padarydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė ir į Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-677-357/2019, kurioje buvo atmestas BŽŪB „Minaičiai“ bankroto administratorės pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu bei nurodyta, kad būtent 2017 m. sausio mėnesį ėmė sparčiai mažėti bendrovės darbuotojų skaičius, bendrovė neatsiskaitydavo su kreditoriais, šiuo laikotarpiu buvo areštuota didžioji dalis turto ir jos banko sąskaitos. Ir nors nutartis dėl tyčinio bankroto pripažinimo / nepripažinimo neturi prejudicinės galios, visgi minėtoje nutartyje konstatuotos aplinkybės, teismo vertinimu, šioje byloje liko nepaneigtos, t. y. ieškovė neįrodė, kad jos ginčijamų trišalių susitarimų sudarymo metu BŽŪB „Minaičiai“ nepajėgė vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir buvo nemoki.

11.       Teismas sprendė, kad ginčijami trišaliai susitarimai atitiko įprastą verslo žemės ūkio srityje praktiką, buvo būtini kasdienėje atsakovės BŽŪB „Minaičiai“ veikloje. Pastaroji atsakovė iš atsakovės UAB „Žvalguva“ pirko žemės ūkio veiklai vystyti reikalingas prekes (trąšas, sėklas, pesticidus ir t. t.), kad būtų sėjamos ir auginamos grūdinės kultūros bei tęsiama veikla, tuo pačiu parduodant užaugintas grūdines kultūras atsakovei UAB „Agrospelta“, iš jos gautomis lėšomis buvo mažinama atsakovės BŽŪB „Minaičiai“ skola atsakovei UAB „Žvalguva“.   

12.       Atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl sandorio šalių galimo nesąžiningumo, teismas pažymėjo, kad atsakoves BŽŪB „Minaičiai“ ir UAB „Žvalguva“ nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pasirašydama pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės ūkio veikloje būtinų prekių įsigijimo, atsakovė BŽŪB „Minaičiai“ prisiėmė ir tam tikrus įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. pirmiausia sudaryti grūdų pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Agrospelta“ dėl savo ūkyje išauginto derliaus kiekio (buvo sudaryta 17 sutarčių), reikalingo įsiskolinimui pagal šią sutartį padengti, pardavimo UAB „Agrospelta“. Taigi, trišalių susitarimų šalis siejo sutartiniai santykiai, o patys ginčijami susitarimai buvo sudaryti vykdant sutartinius įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei teigė ieškovės atstovas, minėtų susitarimų suklastojimo faktas (jų sudarymas vėlesne data, t. y. 2017 metais) nebuvo konstatuotas (Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. liepos 11 d. nutarimas).   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

13.       Ieškovė UAB ,,Green Line Shipping“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti, pakeisti teismo sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

13.1.       Teismas, nustatydamas atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ nemokumo momentą, nepagrįstai netyrė ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, šį momentą siedamas su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-677- 357/2019. Nurodytos bylos faktinės aplinkybės bei priimtos nutarties turinys ieškovei nėra žinomi.

13.2.       Teismo sprendimo dalis dėl nemokumo momento nustatymo grindžiama įrodymais, netirtais ir nevertintais bylos nagrinėjimo, įrodymų tyrimo etape, eliminuojant šalies galimybę ir teisę dėl įrodymo, jo reikšmės pasisakyti ir / ar pasinaudoti galimybe teikti papildomus įrodymus, paneigiančius dokumente nurodomas aplinkybes. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnyje įtvirtintą draudimą grįsti sprendimą teismo posėdyje neištirtais įrodymais ir aplinkybėmis, kas sudaro pagrindą priimtą teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.   

13.3.       Atsakovė BŽŪB ,,Minaičiai“ nuo 2016 metų birželio mėn. nutraukė bet kokią veiklą, nebeinvestavo lėšų į atsargų, trąšų, sėklų, kitų priemonių, būtinų naujo derliaus sėjai, įsigijimą, perleido visą bendrovei priklausančią galvijų kaimenę jos direktoriaus naujai įsteigtai UAB ,,Paltynai“. Be to, 2016 metų birželio mėn. bendrovės skola Socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA) siekė 80 000 Eur ir toliau augo.

13.4.       Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys išrašai iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad 2016 m. balandžio 7 d. – 2016 m. liepos 7 d. buvo areštuotas iš esmės visas bendrovei priklausantis turtas užtikrinant kreditorių reikalavimus. Be to, 2016 metų spalio mėn. intensyviai ir nuosekliai pradėtos registruoti priverstinės hipotekos į dar likusį bendrovės turtą, užtikrinant mokestinių prievolių valstybės ir SODROS biudžetams įvykdymą.    

13.5.       Teismo išvada, kad ginčo sandoriai atitiko normalią žemės ūkio bendrovės veiklos praktiką, buvo nukreipti į bendrovės veiklos išsaugojimą, yra nepagrįsta. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsiskaitymas su atsakove UAB „Žvalguva“, o iš esmės padėjimas atsakovei UAB „Agrospelta“ išvengti mokėjimo prievolės atsakovei BŽŪB „Minaičiai“ būtų prisidėjęs prie šios bendrovės veiklos tęstinumo išsaugojimo.

13.6.       Nors atsakovės BŽŪB „Minaičiai“ pareigą sudaryti ginčijamus susitarimus teismas kildino iš fiksuotos kainos pirkimo pardavimo sutarties 4.3 punkte įtvirtinto grūdų pardavėjos BŽŪB „Minaičiai“ sutikimo sudaryti tokius atsiskaitymo sandorius tais atvejais, kai ji turi neįvykdytų įsipareigojimų UAB „Žvalguva“, tačiau skolininkės BŽŪB „Minaičiai“ nemokumo ar kitokio negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais atveju tokia susitarimo nuostata negali pakeisti privalomos atsiskaitymo tvarkos, nustatytos įstatyme.

14.       Atsakovės UAB ,,Žvalguva“ ir UAB ,,Agrospelta“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Green Line Shipping“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodo tokius argumentus:

14.1.       Sudarant ginčijamus trišalius susitarimus buvo vykdomi dar 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovių UAB ,,Žvalguva“ ir BŽŪB ,,Minaičiai“ sudaryta pardavimo sutartimi bei vėliau vykdant šią sutartį sudarytomis grūdų pirkimo–pardavimo sutartimis prisiimti įsipareigojimai. Ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti kaip nauji sandoriai, šiais trišaliais susitarimais buvo siekiama ne išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, o įvykdyti ankstesnius susitarimus.    

14.2.       Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. liepos 11 d. nutarime dėl UAB „Green Line Shipping“ skundo nurodyta, kad atsiskaitymai su kreditoriais laikytini normaliais ir įprastais bendrovių tarpusavio veikloje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, pagrindžiančių trišalių susitarimų suklastojimo faktą ir (ar) kreditorių interesų pažeidimą.               

14.3.       Sudarydama ginčijamus sandorius atsakovė BŽŪB ,,Minaičiai“ buvo moki bendrovė. Tai, kad sprendimą teismas grindė ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta tyčinio bankroto byloje, nepažeidė proceso teisės normų. Ieškovė nepaneigė tyčinio bankroto byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nors tam turėjo visas galimybes, ši nutartis yra viešai paskelbta ir prieinama.

14.4.       Egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčijamus trišalius susitarimus, nes atsakovės        BŽŪB „Minaičiai“ ir UAB „Žvalguva“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudarė pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Žvalguva“ įsipareigojo parduoti BŽŪB „Minaičiai“ trąšas, sėklas, pesticidus ir kitas žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes, o BŽŪB „Minaičiai“ – sumokėti už prekes sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 4.2 punktas). Taip pat atsakovė BŽŪB ,,Minaičiai“ įsipareigojo pirmiausia sudaryti grūdų pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove UAB „Agrospelta“ dėl savo ūkyje išauginto derliaus kiekio, reikalingo įsiskolinimui pagal šią sutartį padengti, pardavimo UAB „Agrospelta“. Būtent vykdant šias šalims privalomas sutartines nuostatas ir buvo sudaryti ginčo susitarimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės veikė sąžiningai.

14.5.       Ieškovės ieškinys yra tapatus buvusiam BŽŪB „Minaičiai“ ieškiniui, dėl kurio jau yra priimtas teismo procesinis sprendimas – Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis patvirtinti taikos sutartį ir bylos dalį nutraukti. Todėl ieškovės UAB „Green Line Shipping“ ieškinys neturėjo būti nagrinėjamas, o civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

15.       Atsakovė BŽŪB ,,Minaičiai“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius argumentus:

15.1.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje       Nr. eB2-677-357/2019, kuria buvo atsisakyta BŽŪB ,,Minaičiai“ bankrotą pripažinti tyčiniu, sukelia pasekmes visiems bendrovės kreditoriams, be kita ko, ir ieškovei, net jeigu ji ir nedalyvavo nagrinėjant nurodytą bylą.

15.2.       Ieškovės ieškinys yra tapatus bankroto administratorės pareikštam ieškiniui, dėl kurio buvo priimtas sprendimas – 2020 m. vasario 28 d. nutartis bylą nutraukti, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Todėl ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas                       (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų        

16.       Apeliantė UAB ,,Green Line Shipping“ su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš Lietuvos teisinės duomenų bazės Infolex apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas, susijusias su BŽŪB ,,Minaičiai“ bankroto byla. Šiuo dokumentu apeliantė grindžia savo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kad ji neturėjo galimybės susipažinti su skundžiamame teismo sprendime nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos tyčinio bankroto byloje Nr. eB2-677-357/2019, turiniu, kadangi viešos paieškos duomenų bazėje tokios nutarties nėra.   

17.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. vasario 12 d. taip pat gautas atsakovės UAB ,,Agrospelta“ pranešimas dėl nagrinėjamoje byloje sudarytos ir pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties įvykdymo bei 2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad atsakovė, vykdydama 2020 m. vasario 14 d. taikos sutartį, pervedė atsakovei    BŽŪB ,,Minaičiai“ 25 000 Eur.

18.       CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnio normoje nustatytų ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui išlygų pasisako, kad teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).  

20.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame teismo sprendime, nustatant atsakovės   BŽŪB ,,Minaičiai“ nemokumo atsiradimo momentą, buvo paminėtos taip pat ir jos tyčinio bankroto byloje priimtame procesiniame sprendime, kurio nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra, aptartos aplinkybės, į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas, be kita ko, ir argumentais apie apeliantės negalėjimą susipažinti su šiuo procesiniu teismo sprendimu, pripažįsta, jog būtinybė teikti naujus duomenis apeliantei kilo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir juos priima. Pažymėtina, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys su šiuo jiems kartu su apeliaciniu skundu išsiųstu dokumentu yra susipažinę.

21.       Atsakovės UAB ,,Agrospelta“ 2021 m. vasario 12 d. pateiktas 2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas nepriimamas. Apie pačios atsakovės UAB ,,Agrospelta“ atliktą mokėjimą jai neabejotinai buvo žinoma jau jo atlikimo metu, t. y. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl jokių objektyvių kliūčių pateikti šį dokumentą į bylą proceso  pirmosios instancijos teisme metu nebuvo. Aplinkybių, kodėl šis dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir kodėl jo pateikimo būtinybė iškilo tik prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė nenurodo. Taigi, teisėjų kolegija sąlygų išimties taikymui iš CPK 314 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės nenustatė.   

Dėl bankroto byloje sudarytos taikos sutarties ir jos galios bendrovės kreditoriams

22.       Atsakovės savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo ne tik nesutikimo su šiuo skundu argumentus, bet kelia ir dviejų ieškinių – apeliantės bei vėliau pareikšto BŽŪB ,,Minaičiai“ bankroto administratorės ieškinio, kurio dalyje byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį, tapatumo klausimą, tvirtindamos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti bylą ir apeliantės pareikštų reikalavimų dalyje. Kadangi pradėto proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso bylos proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylą nagrinėjant teisme, tai net ir tada, kai apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai, susiję su proceso teisėtumu, apeliacinės instancijos teismas visgi turi įsitikinti įvykusio proceso teisėtumu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintos BŽŪB ,,Minaičiai“, kurios procesinė padėtis taikos sutarties tvirtinimo metu buvo bendraieškė, su atsakovėmis UAB ,,Agrospelta“ bei UAB ,,Žvalguva“ 2020 m. vasario 14 d. sudarytos taikos sutarties teisinės galios kitai bendraieškei (t. y. apeliantei UAB ,,Green Line Shipping“) ir galimybės šią ginčo dalį išnagrinėti iš esmės.    

23.       Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus   (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 21 punktas).

25.       Patvirtinta teismo taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, ją patvirtinus, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, tapatus ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 59 punktas).     

26.       Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB ,,Green Line Shipping“, pasinaudojusi CK 6.66 straipsnyje numatytu kreditoriaus galimai pažeistų teisių gynimo būdu, 2018 m. gegužės 18 d. pateikė actio Pauliana ieškinį dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. atsakovių sudarytų trišalių susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“ šių susitarimų dalyku tapusių 80 681,56 Eur piniginių lėšų sumą. Po šio ieškinio pateikimo jos skolininkei, atsakovei ŽŪB ,,Minaičiai“, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. lapkričio 6 d., buvo iškelta bankroto byla (žr. Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. eB2-55-375/2021; Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO (toliau – LITEKO); 179 straipsnio 3 dalis).

27.       Atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ bankroto administratorė UAB ,,Nemokumo sprendimai“       2019 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismui taip pat pareiškė ieškinį atsakovėms          UAB ,,Agrospelta“ ir UAB ,,Žvalguva“ dėl tų pačių, kaip ir apeliantės ieškinyje, trišalių susitarimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo, prašydama tą pačią 80 681,86 Eur sumą iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“ priteisti bankrutavusiai bendrovei. Šio ieškinio pagrindu buvo pradėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-568-368/2019. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. liepos 1 d. nutartimi prie nagrinėjamos civilinės bylos, pradėtos pagal apeliantės ieškinį atsakovėms BŽŪB ,,Minaičiai“, UAB ,,Agrospelta“ ir UAB ,,Žvalguva“, prijungta pagal BŽŪB ,,Minaičiai“ ieškinį pradėta civilinė byla Nr. e2-568-368/2019. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi nustatyta šalių procesinė padėtis, apeliantę UAB ,,Green Line Shipping“ ir BŽŪB ,,Minaičiai“ pripažįstant bendraieškėmis, o UAB ,,Agrospelta“ ir UAB ,,Žvalguva“ – atsakovėmis.

28.       Nagrinėjant sujungtas bylas, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta patvirtinti BŽŪB ,,Minaičiai“ bankroto administratorės UAB ,,Nemokumo sprendimai“ įgalioto asmens ir atsakovių UAB ,,Žvalguva“ bei UAB ,,Agrospelta“ įgaliotos atstovės 2020 m. vasario 14 d. pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutartimi jos šalys susitarė, kad BŽŪB ,,Minaičiai“ atsisako savo reikalavimų atsakovėms UAB ,,Žvalguva“ ir UAB ,,Agrospelta“ dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. trišalių susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei 80 681,56 Eur sumos priteisimo BŽŪB ,,Minaičiai“ iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“, o  atsakovė UAB ,,Agrospelta“ įsipareigoja sumokėti BŽŪB ,,Minaičiai“ 25 000 Eur; taip pat   BŽŪB ,,Minaičiai“ įsipareigoja ateityje nereikšti reikalavimų, susijusių su trišaliais susitarimais ir jų pagrindu sudarytomis grūdų pirkimo–pardavimo sutartimis (taikos sutarties 2-4 punktai).

29.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi taikos sutartį patvirtino, bylos dalį pagal BŽŪB ,,Minaičiai“ ieškinį atsakovėms UAB ,,Agrospelta“ ir UAB ,,Žvalguva“ dėl trišalių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nutraukė, pasiūlė apeliantei UAB ,,Green Line Shipping“ patikslinti savo ieškinį. Apeliantė 2020 m. birželio 3 d. pareiškimu atsisakė reikalavimo dėl 25 000 Eur priteisimo, prašydama šią bylos dalį nutraukti, ir nurodė likusioje dalyje savo reikalavimus ir toliau palaikanti, t. y. prašo trišalių susitarimų dalį, kuria įskaityta 55 681,56 Eur (80 681,56 Eur – 25 000 Eur) suma, pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisiant jai iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“ 55 681,56 Eur. Nurodė, kad BŽŪB ,,Minaičiai“, kaip ir kitos ginčo sandorių šalys, laikytinos atsakovėmis.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors abiejų buvusių bendraieškių reikalavimų faktinis ir teisinis pagrindai iš esmės sutapo, o pradiniame ginčo nagrinėjimo etape nesiskyrė ir ieškinio dalykas – prašomi pripažinti negaliojančiais tie patys sandoriai ir prašomos priteisti, taikant restituciją, pinigų sumos dydis, taip pat nėra ginčo ir dėl šalių sutapimo, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties įvardijimo lyginamuose ieškiniuose, tačiau ir konstatuoti faktą, kad abu ieškiniai buvo   tapatūs, šiuo atveju nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos išskirtinumą bei ginčo specifiką, t. y. į skirtingus abiejų ieškovių tikslus, pareiškiant reikalavimus.

31.       Kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos arba pažeidžiamos, pats sprendžia, ar ginti jam savo pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą (teisinį instrumentą), numatytą CK 1.138 straipsnyje, pasirinkti, kitaip tariant, asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką (CPK 13 straipsnis). Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.   

32.       Kreditorius turi teisę ginčyti jo skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jiems savo turimas prievoles. Apeliantė tokį ieškinį, siekdama ginti savo, kaip BŽŪB ,,Minaičiai“ kreditorės, asmeninius interesus pareiškė dar iki bankroto bylos BŽŪB ,,Minaičiai“ iškėlimo. Tokią pačią teisę po bankroto bylos iškėlimo įgijo ir bankrutavusios BŽŪB ,,Minaičiai“ administratorė, įgyvendindama bendrą pareigą ginti visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus. Taigi, po bankroto bylos iškėlimo BŽŪB ,,Minaičiai“ bankroto administratorė visų bendrovės kreditorių interesais taip pat pareiškė ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu.

33.       Pažymėtina, kad apeliantės pirmiau pareikštas ieškinys, atsižvelgiant į šio instituto kompensacinę paskirtį, įstatymų leidėjo valią, išdėstytą CK 6.66 straipsnio 4 dalyje (sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti) bei kasacinio teismo išaiškinimus, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019, 36 punktas), net ir negalėjo būti teisiškai įvertintas kaip visų kreditorių interesais pareikštas reikalavimas, juolab kad ir restitucijos taikymo yra prašoma apeliantės naudai. 

34.       Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančių bendrovės kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriuose buvo sprendžiama dėl galimybės susitarti su atsakovėmis taikiai, ir nagrinėjamos civilinės bylos procesinės eigos, apeliantės, kurios reikalavimą sudarė 37,86 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų, interesai šiuo konkrečiu atveju nesutapo su kitų bankrutavusios bendrovės kreditorių interesais. Byloje kiekviena bendraieškė prašė sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“ kiekvienai iš jų priteisiant ginčo sumą, o po taikos sutarties patvirtinimo apeliantė sumažino savo reikalavimo dėl restitucijos taikymo materialinę išraišką būtent ta suma, kuri šalių buvo sulygta kaip atsakovės sumokėtina visiems bendrovės kreditoriams. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju skiriasi subjektas, į kurio materialinių interesų patenkinimą buvo nukreipti lyginamų ieškinių reikalavimai. Atitinkamai, jeigu taikos sutartis nebūtų sudaryta, bylą nagrinėjant iš esmės būtų sprendžiama ne tik dėl sąlygų actio Pauliana ieškinio tenkinimui, bet ir dėl taikytinos restitucijos būdo.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius išskirtinei faktinei situacijai, kai apeliantės ieškinys buvo pareikštas dar iki bankroto bylos BŽŪB ,,Minaičiai“ iškėlimo, vien tokia aplinkybė, kad į pradėtą procesą su savo esme panašiu ieškiniu įstojo ir bankroto administratorė, tik jau gindama visų kreditorių interesus, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog bankroto administratorės sprendimas dėl jos inicijuoto ginčo užbaigimo taikiai ir tokio susitarimo sąlygos buvo apeliantei privalomi ar neleido jai tęsti pirmiau pradėto teisminio proceso, kuriame ji siekė ginti savo asmeninį turtinį interesą. Bankroto administratorė nėra įgalinta veikti kreditoriaus vardu jo asmeniškai inicijuotame ginče su bendrove skolininke. Todėl tokie atsakovių atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantės UAB „Green Line Shipping“ ieškinys neturėjo būti nagrinėjamas, o civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, stokoja pagrįstumo.  

36.       Taikos sutartis apeliantei, kaip BŽŪB ,,Minaičiai“ kreditorei, res judicata galią turi tik toje dalyje, kurioje buvo išspręstas BŽŪB ,,Minaičiai“, ginant visų kreditorių interesus, pareikštas ieškinio reikalavimas. Bendrovės 2019 m. lapkričio 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkimo protokole dėl 4 darbotvarkės klausimo, susijusio su taikos sutarties sudarymu, reaguojant į apeliantės pastabą dėl sprendimo projekto formuluotės (apeliantė pažymėjo, kad į ją asmeniškai dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų, jos reikalavimų ribose, nebuvo kreiptasi, todėl joje turėtų būti nurodoma, kad sutartis sudaroma ne abiejų, o vienos iš ieškovių), taip pat buvo pažymėta, kad bankroto administratorė, sudarydama taikos sutartį, veiks išimtinai BŽŪB ,,Minaičiai“ teisių ribose.

Dėl kreditorės teisių pažeidimo, privalėjimo sudaryti sandorį, sandorio šalių sąžiningumo

37.       Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį nenustatęs sąlygų actio Pauliana institutui taikyti visumos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra neįrodytas apeliantės, kaip kreditorės, teisių ginčijamais sandoriais pažeidimas, skolininkės BŽŪB „Minaičiai“ neprivalėjimas sudaryti tokius sandorius bei juos sudariusių asmenų nesąžiningumas. Dėl tokių sąlygų teisėjų kolegija ir pasisako.        

38.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas dėl šios actio Pauliana sąlygos yra pasisakęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatomas konkretus kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, 24 punktas). 

39.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumo faktą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 20 punktas).

40.       Nemokumas, kaip teisinė sąlyga, actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, 24-26 punktai).

41.       Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ nemokumo momentą, nepagrįstai vadovavosi vien šioje byloje neištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotomis BŽŪB ,,Minaičiai“ tyčinio bankroto byloje, o apeliantės į bylą pateiktų įrodymų nevertino, tuo pažeidęs įrodymų tyrimą bei vertinimą reguliuojančias proceso normas. Priešingai nei tvirtina apeliantė, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko apeliantės su ieškiniu pateiktų įrodymų tyrimą bei vertinimą, o BŽŪB ,,Minaičiai“ tyčinio bankroto byloje nustatytas faktines aplinkybes įvardijo tik kaip papildomai pagrindžiančias teismo šioje byloje esančių įrodymų visumos pagrindu padarytą išvadą, kad BŽŪB ,,Minaičiai“ nemokumo momentas sietinas su 2017 metų sausio mėn.

42.       Teismas įvertino ieškovės su ieškiniu pateiktus atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus, iš jų nustatęs, kad pagal VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2015 finansinius metus duomenis bendrovė turėjo 3 406 300 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 949 631 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 524 685 Eur, bendrovė patyrė 107 784 Eur nuostolius. Tokie duomenys  sudaro pagrindą spręsti, kad 2015 metais pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės bedrovės turimo turto vertės. Teisėjų kolegija, papildydama bylą nagrinėjusio teismo argumentus, atkreipia dėmesį ir į aiškinamojo rašto prie 2015 metų finansinės atskaitomybės turinį, kuriame nurodoma, kad bendrovė ne tik deklaruoja patyrusi 107 784 Eur nuostolius, bet ir turi 365 215 Eur nepaskirstytą ankstesnių metų pelną. Taigi, kitaip nei teigias apeliantė, bendrovė turėjo resursų veiklai tęsti.

43.       Kitokio atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ nemokumo momento, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nustatymo nesuponuoja ir tokios aplinkybės, kad jos finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus registro tvarkytojui nebuvo pateikti, o jos turtui imta taikyti areštą. Iš Turto arešto aktų registro duomenų, kuriuos taip pat vertino ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2018 m. liepos 16 d. atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ turto atžvilgiu buvo surašyta 70 turto arešto aktų. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodęs, kad pagal bylos duomenis turto areštų aktai pradėti registruoti nuo 2016 m. liepos 22 d. Kita vertus, iki trišalių susitarimų pasirašymo atsakovei buvo surašyta 13 turto arešto aktų, o visi kiti – jau po ginčo sandorių sudarymo. Nors šios aptartos faktinės aplinkybės ir patvirtina, kad atsakovė jau iki ginčo sandorių sudarymo buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau, atsižvelgiant į verslui būdingus ciklus, į apeliantės ūkinės veiklos specifiką, kuriai įtakos turi ir gamtos sąlygos, bei sezoniškumą toks faktas savaime nepakankamas nuspręsti, jog bendrovė tuo metu jau tikrai atitiko nemokios bendrovės teisinę sąlygą.

44.       Todėl apeliantės pozicija, kad, atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, turėjo būti konstatuotas jos nemokumas, nėra pagrįsta. Be to, kaip matyti iš jos pačios į bylą pateiktų duomenų apie apeliantės skolą SODROS biudžetui, nuo grafike nurodyto laikotarpio pradžios, t. y. 2013 m. birželio 13 d., bendrovė nuolat turėdavo skolinių įsipareigojimų biudžetui, kurie buvo dengiami cikliškai, kitaip tariant, pasiekus tam tikrą sumą šie įsiskolinimai būdavo padengiami. Analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu, ir  tik nuo 2017 m. sausio 19 d. matyti nuoseklus įsiskolinimo didėjimas. Iš viešai prieinamų duomenų taip pat matyti, kad nuo 2017 metų pradžios ėmė mažėti ir bendrovės darbuotojų skaičius (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://rekvizitai.vz.lt/en/company/minaiciai/number-of-employees/). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad būtent tokių faktinių aplinkybių visuma leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė BŽŪB ,,Minaičiai“ nemokia tapo ne anksčiau nei 2017 metų pradžioje.

45.       Kitaip nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ tyčinio bankroto byloje Nr. eB2-677-357/2019 priimtoje 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje, kuria buvo atmestas  bankroto administratorės ieškinys dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuotų faktinių aplinkybių dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento teismas nepripažino  prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LITEKO esantys duomenys papildomai pagrindžia paties teismo dėl nemokumo atsiradimo padarytų išvadų pagrįstumą. Remdamasis LITEKO esančia informacija, teismas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ar draudimų nepažeidė, nes CPK 179 straipsnio 3 dalis leidžia teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. 

46.       Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, pažymėdamas, kad tokios teismui suteiktos teisės realizavimas negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip proceso teisės normų pažeidimas. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 49 punktas). Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė neturėjo galimybės susipažinti su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, nėra pagrįsti, nes ji, būdama BŽŪB ,,Minaičiai“ kreditore, galėjo kreiptis į bankroto administratorę dėl atitinkamos informacijos suteikimo.   

47.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta ir dėl to, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia atsižvelgti į tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 21 punktas).

48.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. trišalių sandorių sudarymo metu BŽŪB ,,Minaičiai“ nebuvo nemoki, jos nemokumo atsiradimas sietinas su 2017 metų pradžia, todėl atsakovės BŽŪB „Minaičiai“ veiksmų, sudarant šiuos sandorius, nepripažino pažeidžiančiais apeliantės (kreditorės) teisių. Pažymėtina, kad apeliantė neįrodinėjo, kad trišaliai sandoriai sukėlė atsakovės nemokumą, t. y.  kad dėl jų sudarymo ši tapo nemoki arba sumažėjo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, ir, visų pirma, su apeliante. Savo turtinių teisių pažeidimą apeliantė grindė vien atsakovių atliktu tarpusavio skolų įskaitymo faktu, t. y. skolininkė UAB „Agrospelta“ nesumokėjo savo kreditorei (grūdų pardavėjai) BŽŪB ,,Minaičiai“ 80 681,56 Eur skolos, tačiau tokio paties dydžio suma sumažėjo ir skolininkės BŽŪB ,,Minaičiai“ skola jos kreditorei UAB „Žvalguva“, atitinkamai, šia suma padidėjo skolininkės UAB „Agrospelta“ skola jos kreditorei UAB „Žvalguva“. Prašydama taikyti restituciją ir būtent jai priteisti iš skolininkės UAB „Agrospelta“ nesumokėtą kreditorei BŽŪB ,,Minaičiai“ 80 681,56 Eur sumą, apeliantė neįrodinėjo savo pirmenybės teisės prieš UAB „Žvalguva“ gauti / įskaityti šią sumą, kuriai skolą už BŽŪB ,,Minaičiai“ pagal trišalius susitarimus įsipareigojo sumokėti UAB „Agrospelta“. Be to, dėl trišalio atsiskaitymo apeliantės skolininkės BŽŪB ,,Minaičiai“ mokumas nepasikeitė, nes ta pačia suma, kurios ji negavo iš savo skolininkės, sumažėjo ir BŽŪB ,,Minaičiai“ turimi įsiskolinimai kreditoriams. 

49.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį skolininko sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal kreditoriaus actio Pauliana ieškinį, tik jeigu skolininkas tokio sandorio sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019, 42 punktas). Tokie sandoriai (konstatavus juos sudariusio skolininko nemokumą), paprastai gali būti pateisinami tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, 29 punktas). Tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui.

50.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog ginčo sandorių sudarymas atitiko ir įprastą žemės ūkio srityje vykdomo verslo praktiką, ir sandorio šalių pirmiau sudarytus susitarimus (sutartis). Iš apeliantės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ ir UAB ,,Žvalguva“ pasirašė pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB ,,Žvalguva“ įsipareigojo parduoti atsakovei BŽŪB ,,Minaičiai“ trąšas, sėklas, pesticidus ir kitas žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes bei žemės ūkio paslaugas, o BŽŪB ,,Minaičiai“ – šias prekes nupirkti (sutarties 1.1 punktas). Sutarties šalys taip pat sutarė dėl kelių galimų atsiskaitymo už prekes būdų, juos aptarusios sutarties 4.3.1-4.3.3 punktuose. Viena iš atsiskaitymo formų, numatytų sutarties 4.3.1 punkte, buvo BŽŪB ,,Minaičiai“ įsipareigojimas grūdų pirkimo–pardavimo sutartis dėl savo ūkyje išauginto derliaus kiekio, reikalingo įsiskolinimui pagal šią sutartį padengti, pardavimo UAB ,,Agrospelta“, t. y. prisiėmė prievolę sutartis dėl derliaus pardavimo pirmiausiai sudaryti su šia atsakove. Pagal sutarties sąlygas UAB ,,Žvalguva“ (pardavėja), bendradarbiaudama su BŽŪB ,,Minaičiai“ (pirkėja), remdamasi UAB ,,Agrospelta“ vienašališku pranešimu bei vadovaudamasi CK 6.130 straipsniu įsipareigojo įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kylančius iš šios pirkėjos su UAB ,,Agrospelta“ sudarytų grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių.

51.       Bylos duomenimis, atsakovė BŽŪB ,,Minaičiai“ su atsakove UAB ,,Agrospelta“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d. pasirašė 17 fiksuotos kainos pirkimo–pardavimo sutarčių. Šiomis sutartimis atsakovė BŽŪB ,,Minaičiai“ įsipareigojo parduoti ir sutartyje numatyta tvarka bei terminais pristatyti atsakovei (pirkėjai) UAB ,,Agrospelta“ sutartą atitinkamos rūšies ir kokybės 2016 metų derliaus grūdų ar rapsų kiekį, o pirkėja už produkciją atsiskaityti sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (sutarčių 1.1 punktas). Pagal sutarties 4.3 punktą pardavėja, t. y. BŽŪB ,,Minaičiai“, pasirašydama sutartį, sutinka ir prašo pirkėjos, t. y. UAB ,,Agrospelta“, kad jei atsiskaitymo dieną BŽŪB ,,Minaičiai“ turi nepadengtų įsiskolinimų UAB ,,Žvalguva“, pirkėja UAB ,,Žvalguva“ iš pardavėjai BŽŪB ,,Minaičiai“ už pristatytą produkciją priklausančias pinigų sumas pervestų į UAB ,,Žvalguva“ atsiskaitomąją sąskaitą pinigų sumą, reikalingą BŽŪB ,,Minaičiai“ įsiskolinimui UAB ,,Žvalguva“ padengti, o likusius pinigus, jeigu tokių būtų, pervestų į BŽŪB ,,Minaičiai“ sąskaitą banke. Ginčijamu 2016 m. rugsėjo 30 d. trišaliu susitarimu jo šalys susitarė, kad grūdų pardavėjos BŽŪB ,,Minaičiai“ skola UAB ,,Žvalguva“ sumažėja 76 319,36 Eur, ta pačia suma sumažėja ir atsakovės UAB ,,Agrospelta“ skola grūdų pardavėjai BŽŪB ,,Minaičiai“, o UAB ,,Agrospelta“ skola UAB ,,Žvalguva“ padidėja 76 319,36 Eur. Atsakovių 2016 m. spalio 31 d. analogišku trišaliu susitarimu tokia pačia tvarka buvo užskaityti ir 4 362,20 Eur įsipareigojimai.

52.       Taigi, iš pirmiau aptartų bei dar iki ginčijamų trišalių susitarimų sudarymo pasirašytų sutarčių matyti, kad visas tris atsakoves siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kuriais buvo įtvirtintas toks atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ veiklos modelis: ji iš atsakovės UAB ,,Žvalguva“ avansu gaudavo sėklas ir kitą būtiną produkciją; sutartimi buvo įsipareigojusi išaugintą derlių parduoti             UAB ,,Agrospelta“. Tokie susitarimai suteikė galimybę BŽŪB ,,Minaičiai“ toliau vykdyti veiklą, gauti iš to pelną, mažinti susidarančias skolas, minėtų sutarčių pagrindu ne tik buvo užtikrinta nenutrūkstama bendrovės veikla, bet ir iš gaunamų pajamų mokami atlyginimai darbuotojams, atsiskaitoma su tiekėjais ir kt. Ginčo trišaliais susitarimais buvo įgyvendinamos aptartų sutarčių nuostatos ir vykdomos priešpriešinės prievolės. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė UAB ,,Žvalguva“ perdavė BŽŪB ,,Minaičiai“ sėklas, iš kurių išauginta produkcija buvo parduota UAB ,,Agrospelta“, juo labiau kad šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys grūdų važtaraščiai, neapmokėtų sąskaitų faktūrų pažyma.

53.       Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo trišaliai susitarimai šiuo konkrečiu atveju buvo sudaryti nesiekiant nepagrįstos pirmenybės suteikimo tik vienai iš atsakovės BŽŪB „Minaičiai“ kreditorių (UAB ,,Agrospelta“), jie buvo sudaryti vykdanti prieš tai šalių pasirašytas sutartis, atitiko įprastą verslo žemės ūkio srityje praktiką ir buvo būtini kasdienėje atsakovės BŽŪB „Minaičiai“ veikloje, siekiant išsaugoti bendrovės veiklą, kurios pagrindu buvo būtent grūdinių kultūrų auginimas ir pardavimas.

54.       Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad šalys neprivalėjo ir negalėjo vykdyti pardavimo sutarties bei fiksuotos kainos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kadangi BŽŪB ,,Minaičiai“ turėjo ir kitų kreditorių, atmestini kaip nepagrįsti ir neaktualūs, t. y. nenustačius bendrovės nemokumo sudarant trišalius susitarimus. 

55.       Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nebuvo įrodytas ir atsakovių nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas). Nenustačius, kad sandoriais būtų pažeistos kreditorių teisės, nėra jokio pagrindo spręsti ir dėl jas sudariusių šalių nesąžiningumo. Taigi, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad sąlygų visuma actio Pauliana instituto taikymui nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

56.       Kaip minėta, prie apeliantės ieškinio pagrindu pradėtos civilinės bylos buvo prijungtas bankroto administratorės ieškinys dėl tų pačių trišalių susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ta dalis bylos buvo nutraukta patvirtinus BŽŪB ,,Minaičiai“ ir atsakovių UAB ,,Agrospelta“ bei UAB ,,Žvalguva“ 2020 m. vasario 14 d. sudarytą taikos sutartį, kuria           BŽŪB ,,Minaičiai“ atsisakė bet kokių reikalavimų dėl trišalių susitarimų ir jų pagrindu sudarytų grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių, už tai mainais atsakovei UAB ,,Agrospelta“ sutikus sumokėti bankrutavusiai bendrovei 25 000 Eur. Taikos sutartimi jos šalys sutarė, kad atsisako viena kitai reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (taikos sutarties 5 punktas).

57.       Anksčiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad taikos sutarties sąlygos apeliantei, kiek tai susiję su jos pareikštu reikalavimu, nėra privalomos. Vadinasi, jos teisėms neturi įtakos ir taikos šalių susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau ir apeliantė nagrinėjamoje byloje yra patyrusi bylinėjimosi išlaidas, kurios, atmetus jos ieškinį, nebuvo kompensuotos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“,  įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, turi ir jos taikymo išimčių. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Panaši nuostata yra ir CPK 94 straipsnio 1 dalyje – tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

58.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokias aplinkybes, kad civilinis procesas nagrinėjamoje byloje dėl actio Pauliana instituto taikymo prasidėjo būtent pagal apeliantės pareikštą ieškinį, kad taikos sutartimi ginčas (dėl 25 000 Eur sumokėjimo BŽŪB ,,Minaičiai“) buvo išspręstas visų kreditorių, vadinasi, ir apeliantės naudai, kad po taikos sutarties patvirtinimo ir dalies bylos nutraukimo ji sumažino reikalavimą dėl restitucijos sumos, lygios tai sumai, kurią atsakovė UAB ,,Agrospelta“ įsipareigojo sumokėti BŽŪB ,,Minaičiai“ pagal taikos sutartį gera valia, taip pat vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantei turi būti atlyginta proporcinga jos atsisakyto reikalavimo daliai bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iki į šį procesą įstojo atsakovės BŽŪB ,,Minaičiai“ bankroto administratorė, t. y. iki 2019 m. birželio 26 d., dalis.

59.       Iš apeliantės į bylą pateikto 2020 m. vasario 23 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad visos jos prašomos priteisti 1 497,66 Eur išlaidos susidarė iki 2019 m. birželio 26 d. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo  26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių. Atitinkamai, įvertinus tai, kad apeliantė atsisakė dalies, t. y.  31 proc. pareikštų reikalavimų ([25 000 Eur / 80 681,56] x 100 proc.), atsakovei UAB „Agrospelta“ įsipareigojus tokią sumą sumokėti bankrutuojančiai bendrovei, apeliantei atlygintina 464 Eur su atstovavimu susijusių bylinėjimosi išlaidų dalis (1 497,66 Eur x 31 proc.). Atsižvelgiant į anksčiau aptartą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą, kad moka ginčą pralaimėjusi šalis, šios išlaidos apeliantei priteisiamos iš atsakovės UAB ,,Agrospelta“, kuriai teko pareiga sumokėti bankrutavusiai bendrovei atitinkamą pinigų sumą.   

60.       Tokiu atveju teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 328 straipsnis), patikslinant tik jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, t. y. priteisiant iš atsakovės UAB „Agrospelta“ dalį apeliantės turėtų atstovavimo   išlaidų, bet paliekant apeliantei pareigą sumokėti valstybei 11,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

61.       Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Green Line Shipping“ (juridinio asmens kodas 300001023) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrospelta“ (juridinio asmens kodas 245758610) 464 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.  

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                        Vilija Mikuckienė                         

Vytautas Zelianka