Administracinė byla Nr. I1-7003-414/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01811-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1;55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 30 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant pareiškėjui O. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 8 000 Eur neturtinę žalą.

Skunde ir procesiniame dokumente „Atsikirtimas į atsakovo 2020-08-13 d. atsiliepimą <...>“  (b. l. 1–3, 31–32; toliau – ir skundas) pareiškėjas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2020 m. kovo 30 d. (procesiniame dokumente „Atsikirtimas į atsakovo 2020-08-13 d. atsiliepimą <...>“ patikslino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d. jis buvo karantino patalpose ir naudojosi uždarosios zonos dušais ir privatumo juose neginčija) kalinimo sąlygos žeidė jo orumą, nes naudojantis bendru dušu (ne karantino patalpose) nebuvo užtikrintas jo privatumas. Vėliau (po 2018 m. kovo 30 d.) pertvaros buvo įrengtos. Iki jų įengimo dušo patalpose vienu metu maudydavosi ne mažiau kaip 15 asmenų (teismo posėdžio metu nurodė 20 asmenų), tarp dušo vietų nebuvo jokių pertvarų, todėl jis, kitiems matant, negalėdavo tinkamai nuplauti kūno, likdavo tinkama nenusiprausęs, jausdavosi nešvarus, dažnai turėjo blogą kvapą, sulaukdavo pašaipų. Persirengimo kambaryje taip pat nebuvo jokių pertvarų, todėl net nenusišluostęs kūno, rengdavosi drabužius ir išeidavo. Vasaros metu vienoje dušo vietoje tekdavo maudytis dviems asmenims. Atsakovo atstovui daug kartų žodžiu sakė ir reiškė pretenzijas, tačiau prausimosi duše sąlygos nebuvo gerinamos. Atkreipė dėmesį į Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-548-428/2019, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, prašė atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir pripažinti, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, psichologinę kančią, kurie buvo tokio intensyvumo, jog apie 6 kartus kreipėsi į psichologus, todėl yra pagrindas juos vertini žalos atlyginimu pinigais. Išreiškė nuomonę, kad privatumą duše atsakovo atstovas turi užtikrinti dėl specifinio patisos įstaigos kontingento. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas - Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–10) nurodė, kad teisės aktai nenumato prievolės nuteistųjų dušo patalpose maudymosi vietas atskirti sienelėmis. Pažymėjo, kad sienelių nėra tik 1-ojo sektoriaus dušinėse, o 2-ojo sektoriaus bendrose dušinėse, taip pat uždarosios zonos dušinėje maudymosi vietos sienelėmis yra atskirtos. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į psichologus kreipėsi vieną kartą. Darė išvadą, kad pareiškėjo aprašytoje situacijoje atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių žalos buvimo faktą pavirtinančių įrodymų, todėl nėra įrodytos būtinosios viešosios civilinės atsakomybės sąlygos. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d., b. l. 28), atsakovas prašė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (b. l. 10), byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.). 

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kurią kildina iš esmės dėl privatumo duše ir persirengimo kambaryje neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2020 m. kovo 30 d. 

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl privatumo duše ir dušo patalpų įrengimo.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiose Dušų įrengimą reglamentuojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Normos), be kita ko, reglamentuojama, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui (Normų 13.1 p.). Detalesnio reglamentavimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) pataisos įstaigose įrengtoms dušų patalpoms nei Normos, nei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nei kiti nacionaliniai teisės aktai nepateikia. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, ne kartą konstatuota, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis dušais (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjas bausmę atliko 2-ajame sektoriuje (b. l. 12), o nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2020 m. kovo 30 d. – 1-ajame sektoriuje (b. l. 11).

Atsakovas atsiliepime pripažino, kad 1-ojo sektoriaus dušuose sienelių nėra ir pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (fotonuotrauka, b. l. 20), taip pat nurodė, kad 2-ojo sektoriaus dušai atskirti sienelėmis ir tai iliustravo fotonuotraukomis (b. l. 16, 17, 18).

Pareiškėjas su atsakovo atsiliepimo argumentais nesutiko, akcentavo, kad nors šiuo metu 2-o sektoriaus dušuose yra sienelės, tačiau jo bausmės atlikimo laikotarpiu 2-ojo sektoriaus dušuose sienelių taip pat nebuvo, jos įrengtos vėliau, po jo perkėlimo į 1-ąjį sektorių.

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nagrinėjant nuteistųjų (suimtųjų) bylas dėl žalos atlyginimo būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygas tenka atsakovui (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; 2014 m. balandžio 10 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1237-756/2019, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog 2-ojo sektoriaus bendrose dušinėse laikotarpiu, kai šiame sektoriuje bausmę atliko pareiškėjas (nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. kovo 30 d.), bendrose dušinėse dušų vietos buvo atskirtos sienelėmis. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 16, 17, 18) nėra pakankamai informatyvios pareiškėjo nurodytai aplinkybei paneigti, nes jose nenurodyta faktinių aplinkybių fiksavimo data. Pareiškėjui nuosekliai tvirtinant, kad 2-ojo sektoriaus dušinėse, jo kalinimo šiame sektoriuje laikotarpiu, sienelių tarp dušų čiaupų nebuvo, laikytina, kad atsakovas šių konkrečių aplinkybių nepaneigė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas visą skunde nurodytą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2020 m. kovo 30 d. ir pareiškėjas galėjo patirti perteklinių nepatogumų naudojantis dušu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktas; Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktas; Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punktas) ir ginčo dėl šios galimybės pareiškėjui suteikimo byloje nėra, vertintina, kad pareiškėjo privatumo teisė naudojantis dušu galėjo būti pažeista 144 dienas (kartus). Toks teisės į privatumą naudojantis dušu vertinimas atitinka pareiškėjo nurodytoje LVAT administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019 suformuotą praktiką (žr. LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į minėtoje LVAT nutartyje suformuotas nuteistųjų privatumo duše pažeidimo vertinimo taisykles.

Pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsikirtimas į atsakovo 2020-08-13 d. atsiliepimą <...>“ papildomai nurodė, kad vasaros metu daug kartų teko nesinaudoti teise į dušą dėl vienu metu besinaudojančių dušu asmenų gausos, teigė, kad vienu metu vienu dušo čiaupu naudodavosi 2 nuteistieji. Skunde pareiškėjas nurodė, kad vienu metu dušo patalpose maudydavosi ne mažiau kaip 15 asmenų, teismo posėdyje patikslino, jog naudojosi 12-14 asmenų, dar kartą patikslino jog naudojosi iki 20 asmenų. Atsakovo pateiktoje Turto valdymo skyriaus pažymoje (b. l. 15) nurodoma, kad 1-ojo sektoriaus bendroje dušinėje įrengta 12 dušo galvučių (čiaupų), o 2-ojo sektoriaus dušinėje – 15 dušo galvučių (čiaupų), todėl tais atvejais, kai, pareiškėjo teigimu, dušais naudojosi 12-14 ar 15 asmenų, vienam asmeniui viena dušo vieta buvo užtikrinama. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, negalėdamas pasinaudoti dušu dėl to, kad vienas dušo čiaupas skiriamas ne vienam asmeniui, yra kreipęsis raštu į atsakovą, o šis minėtos problemos nesprendė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl per didelio kiekio asmenų duše laikytinos pernelyg abstrakčiomis (nedetalizavo, kiek kartų nepasinaudojo dušu) ir nenuosekliomis (skunde ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingą dušais besinaudojančių asmenų skaičių), todėl vertintinos kritiškai. Pagal nurodytas aplinkybes teismas negali nustatyti, kada, kokiame sektoriuje pareiškėjo teisės galėjo būti pažeidžiamos jo nurodomu būdu, todėl nėra pagrindo tokio pažeidimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų ar Normų 13.1 punkto pažeidimo konstatavimui.

Pertvarų būtinumo persirengimo kambaryje nei Normos, nei Eksploatavimo taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja, todėl pareiškėjo argumentai dėl pertvarų persirengimo patalpose nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. 

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, psichologinę kančią, kurie buvo tokio intensyvumo, jog apie 6 kartus kreipėsi į psichologus. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 13), kurioje nurodoma, kad nuteistasis O. B. dėl išgyvenimų ir nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas dušinėse ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi vieną kartą. Todėl teismas daro išvadą, kad dėl privatumo dušuose neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti perteklinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su netinkamomis kalinimo sąlygomis. 

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį Pravieniškių PN neužtikrinant privatumo duše laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2020 m. kovo 30 d. (dušu naudojantis kartą per savaitę). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nesant duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog būtų pakenkta fizinei sveikatai ar sukelti ilgalaikiai fizinės sveikatos sutrikimai,  atsižvelgiant į LVAT suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019 (žr. 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 110,00 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo O. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 110,00 Eur (vienas šimtas dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 Teisėjas Rimantas Giedraitis