Administracinė byla Nr. A-319-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02457-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 28
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo gama“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pabalnotas vėjas“ skundus atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lesto“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltpool“ dėl nutarimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ (toliau – ir Bendrovės, pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais, kuriuos patikslino (I t., b. l. 1–16; III t., b. l. 1–16; IV t., b. l. 129–144; VI t., b. l. 116–128), prašydamos panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2014 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-91 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-91) ir Komisijos 2014 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. O3-172 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-91 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-172) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Be to, pareiškėjas UAB „Pabalnotas vėjas“ prašė panaikinti Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. O3-136 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-136).
Pareiškėjai paaiškino, kad dalyvavo atsakovo organizuotame Skatinimo kvotų paskirstymo aukcione gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo (toliau – ir Aukcionas). Atsakovas, vadovaudamasis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pateikta informacija ir teisės aktais, pripažino, kad pareiškėjai atitinka Aukciono dalyviams keliamus reikalavimus, ir 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. O3-104 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-104) Bendroves patvirtino Aukciono laimėtojomis, skiriant 250 kW skatinimo kvotos ir taikant 36 ct/kWh fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Pareiškėjai paaiškino, kad su NMA yra sudarę paramos sutartis (toliau – ir Paramos sutartys) įgyvendinti projektą „Vėjo jėgainių statyba“ Nr. 3VK-KK-10-1-001032-PR001, pagal kurias pareiškėjų projektams turėjo būti skirta dalinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) (toliau – ir KPP). Pagal Paramos sutartis turėjo būti iš dalies dalinai finansuojami dviejų pareiškėjų vėjo jėgainių statybos darbai, tačiau paramos lėšos nebuvo išmokėtos, NMA pradėjus tyrimą dėl galimo išlaidų dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo. Komisija, neatlikusi tyrimo ir nesant NMA nustatytų Paramos sutarčių pažeidimo ir kitokio neatitikimo fakto, priėmė Nutarimą Nr. O3-91, kuriuo panaikino Nutarimu Nr. O3-104 pareiškėjams suteiktas teises bei įpareigojo juos grąžinti išmokėtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšas, taip pat įpareigojo UAB „Baltpool“ ir AB „Lesto“ nutraukti VIAP lėšų mokėjimą pareiškėjams.
Pareiškėjai teigė, kad nėra įrodyta, jog jiems taikant fiksuoto tarifo paramos schemą ir gaunant paramą pagal KPP sutartį, toms pačioms veikloms būtų taikomas dvigubas finansavimas. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl paramos priemonės skyrimo pareiškėjams, turėjo visus duomenis apie jiems suteiktas paramos priemones ir nebuvo nustatęs dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo fakto. Komisija nepagrįstai nurodo, kad Nutarimo Nr. O3-91 priėmimo metu jai nebuvo žinomi duomenys apie pareiškėjų sudarytas Paramos sutartis, kadangi NMA dar 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. kovo 9 d. raštais informavo Komisiją apie Bendrovių sudarytas Paramos sutartis (tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Pareiškėjų teigimu, ginčijami nutarimai priimti nepagrįstai retrospektyviai taikant naujas teisės normas, t. y. ginčijamų nutarimų priėmimo pagrindas, be kita ko, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinto Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Skatinimo aprašas) 57 punkto nuostatos, įsigaliojusios nuo 2014 m. sausio 1 d. Be to, Komisija netinkamai aiškina dvigubo finansavimo draudimą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 42 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjų teigimu, dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimas taikomas tik toje finansavimo iš atskirų šaltinių dalyje, kurioje ši parama padengia viena kitą, tuo tarpu dviejų atskirų paramos šaltinių koegzistavimas vieno projekto atžvilgiu yra galimas ir leistinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad teisės aktai numato draudimą gauti dvigubą finansavimą toms pačioms veikloms, t. y. parama pagal VIAP ir parama pagal paramos sutartis negali „persidengti“, bet koreliuoti tarpusavyje (būti suderinta) gali. Taip pat LVAT praktikoje išaiškinta, kad pagal paramos sutartis paramos gavėjui numatyta kompensuoti tik dalį išlaidų (iki 65 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų), todėl tik dėl šios kompensuojamos sumos gali būti taikomas dvigubo finansavimo draudimo principas (LVAT 2013 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-924/2013, LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A492-2408/2013). Pareiškėjai paaiškino, kad pagal Paramos sutartis jiems buvo skirta iki 65 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, o 35 proc. projekto išlaidų yra nuosavos lėšos. Paramos sutartimis finansuojami projektai susideda iš dviejų etapų, t. y. atitinkamoje dalyje finansuojama dviejų vėjo jėgainių statyba, tarp jų ir ginčo jėgainių. Projekto daliai dėl ginčo jėgainių yra skiriama pusė suteikto finansavimo, t. y. UAB „Vėjo gama“ vėjo jėgainei „Jakaičių VE88“ skirta 847 844 Lt, o UAB „Pabalnotas vėjas“ vėjo jėgainei „Jakaičių VE1“ skirta 863 200 Lt, todėl tik dėl šios paramos dalies gali būti vertinamas dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo klausimas. Pareiškėjai teigė, kad šiuo atveju lėšos, gaunamos pagal fiksuotą tarifą ir pagal KPP, tarpusavyje „nepersidengia“ tiek dėl 2 metų numatytos Paramos sutarčių trukmės, tiek dėl paramos pagal KPP intensyvumo dydžio, tiek dėl to, jog VIAP lėšomis finansuojama tik elektros energijos gamyba, tuo tarpu KPP lėšomis – investicijos į pareiškėjų jėgaines ir pan. Pareiškėjams skirto ir jiems už pagamintą elektros energiją mokamo fiksuoto tarifo dydis susideda iš dviejų skirtingų dedamųjų – vidutinės mėnesio rinkos kainos ir VIAP lėšų dedamosios, tačiau teisės aktai nenumato fiksuoto tarifo dalies, skirtos kompensuoti pareiškėjų investicijoms į įgytą įrangą, apskaičiavimo tvarkos, taip pat nėra valstybės institucijos, kurios kompetencijai būtų priskirtas fiksuoto tarifo dalies, skirtos kompensuoti investicijoms į įsigytą įrangą, nustatymas. Todėl ginčijamuose nutarimuose pateikta atsakovo prielaida, jog dvigubo finansavimo draudimo principas yra pažeidžiamas vien tik esant Paramos sutarčių sudarymo faktui, neatlikus finansavimo vertinimo ir nenustačius de facto dvigubo finansavimo ir jo apimties, prieštarauja dvigubo finansavimo draudimo principo turiniui, AIEĮ 42 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniui. Remdamiesi minėta LVAT praktika pareiškėjai pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą sprendimą ūkio subjekto atžvilgiu nebetaikyti vienos ar kitos paramos schemos, privalo aiškiais skaičiavimais ir duomenimis pagrįsti savo priimtą sprendimą, tačiau ginčo atveju atsakovas niekur nenurodė, kaip konkrečiai pareiškėjai pažeidė tų pačių išlaidų finansavimo draudimą. Atsakovas neteisėtai vienašališkai pakeitė savo priimtą ir įsigaliojusį individualų administracinį aktą. Pagal LVAT praktiką, viešojo administravimo subjektui atitinkamo asmens atžvilgiu priėmus administracinį aktą, jis gali būti keičiamas tik esant teisėtam bei motyvuotam pagrindui ir tik aukštesnio viešojo administravimo subjekto arba teismo, tačiau ginčo atveju ginčijami nutarimai netenkina nė vienos iš Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-229 patvirtintų Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų (toliau – ir Aukcionų nuostatai) 89 punkte nurodytų sąlygų. Pareiškėjas teigė, kad net jeigu būtų galima vadovautis šių Nuostatų 89 punktu, atsakovas turėjo teisę panaikinti ar pakeisti Nutarimą Nr. O3-91 tik iki 2013 m. gegužės 9 d. Pareiškėjų nuomone, net nustačius dvigubo finansavimo draudimo pažeidimą, ne Komisija, o NMA turėtų kompetenciją proporcingai mažinti paramos dydį. Skundžiami nutarimai taip pat pažeidžia proporcingumo principą ir ultima ratio taisyklę. Viešojo administravimo subjektas, siekdamas taikyti tam tikrą sankciją ūkio subjekto atžvilgiu, turi tiksliai įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą bei parinkti šio pažeidimo pobūdį atitinkančią sankciją. Ginčo situacijos kontekste fiksuoto tarifo taikymo nutraukimas pareiškėjų atžvilgiu vertintinas kaip neadekvati sankcija, ką patvirtina auditoriaus UAB „Audvilta“ ataskaitos dėl VIAP lėšų mokėjimo sustabdymo ir išieškojimo įtakos Bendrovių veiklai, pagal kurias lėšų išieškojimas ir paramos priemonės nutraukimas sąlygos Bendrovių nemokumą jau 2014 m. Ginčo atveju nei atsakovas, nei NMA neįvertino tos aplinkybės, kad esant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo pažeidimui, viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti konkrečią pažeidimo dalį, t. y. kokia tiksliai apimtimi minėtas draudimas gali būti pažeistas, o paramos teikimo nutraukimas galėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio priemonė. Taip pat atsakovas netinkamai nustatė tariamai neteisėtai pareiškėjams išmokėtų ir grąžintinų lėšų dydį. Bendrovės yra įpareigotos grąžinti dagiau lėšų nei gavo iš veiklos vėjo elektrinėje. Skirtumas atsirado dėl kreditinės sąskaitos, t. y. AB „Lesto“ padarytos klaidos, du kartus sumokant už tą pačią elektros energiją, pagamintą iki 2013 m. spalio 31 d. Nors Nutarimu Nr. O3-172 buvo patikslinti Nutarimo Nr. O3-91 duomenys, tačiau Nutarimo Nr. O3-172 priėmimas buvo tiesiogiai sąlygotas Nutarimo Nr. O3-91, todėl jis taip pat turėtų būti panaikintas.
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimuose į skundus ir patikslintus skundus (I t., b. l. 162–180; III t., b. l. 175–193; IV t., b. l. 165–187; VI t., b. l. 135–154) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai su prašymu dalyvauti Aukcione, be kita ko, pateikė patvirtinimą, kad jie nėra pasinaudoję AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema. Siekdama objektyviai vertinti Aukciono dalyvių pateiktus dokumentus, Komisija kreipėsi į NMA ir į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, prašydama pateikti naujausią informaciją apie Aukciono dalyvius, nurodant, ar jie ketina pasinaudoti, ar jau yra pasinaudoję finansavimo šaltiniais, nurodytais AIEĮ 8 skirsnyje. NMA 2013 m. sausio 9 d. rašte ir elektroniniame laiške pareiškėjai nebuvo nurodyti kaip subjektai, ketinantys pasinaudoti ar jau pasinaudoję minėtais finansavimo šaltiniais, todėl buvo nuspręsta, kad Bendrovės atitinka Aukcionų nuostatų reikalavimus ir Komisijos 2013 m.kovo 28 d. nutarimu Nr. O3-104 buvo patvirtintos Aukciono laimėtojomis. Komisija tik 2014 m. vasario 10 d. gavo NMA raštą, kuriame nurodyta, kad Bendrovės 2012 m. vasario mėn. pasirašė Paramos sutartis. Konstatavusi, kad pareiškėjai, dalyvaudami Aukcione, Komisijai nurodė klaidingą informaciją, Komisija Nutarimu Nr. O3-91 pripažino netekusiomis galios Nutarimo Nr. O3-104 dalis, susijusias su pareiškėjais.Vėliau paaiškėjus, kad UAB „Pabalnotas vėjas“ yra pasirašiusi Paramos sutartį su NMA ir dėl antros savo elektrinės Domeikienio kaime, buvo priimtas Nutarimas Nr. O3-136.
Komisija akcentavo, kad Aukcionas yra kompleksinė administracinė procedūra, vykdoma Aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir susideda iš etapų, kurių metu priimami atitinkami pagalbiniai tarpinio pobūdžio dokumentai, kuriais patvirtinamos Aukciono komiteto protokoluose nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, o teisinius padarinius sukelia tik galutinis Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Aukciono laimėtojas. Nutarimo Nr. O3-104 priėmimo metu Komisija neturėjo informacijos apie tarp NMA su Bendrovėmis sudarytų Paramos sutarčių pagrindu pareiškėjų investicijoms skirtą Europos Sąjungos fondų paramą. 2012 m. kovo 9 d. raštu NMA informavo Komisiją tik apie tai, kad su Bendrovėmis yra pasirašytos Paramos sutartys, tačiau NMA nepateikė šių sutarčių kopijų, nenurodė jokios kitos informacijos, susijusios su sutarčių dalyku, kurios pagrindu būtų galima įvertinti pareiškėjams Paramos sutarčių pagrindu suteiktos Europos Sąjungos fondų paramos investicijoms apimtį, objektą bei sąlygas. Verslo santykių subjektai veikia savo rizika ir turi būti pakankamai apdairūs, jiems taikomi griežtesni atsakomybės kriterijai, taigi, pareiškėjai, veikiantys ne vienerius metus energetikos sektoriuje juridiniai asmenys, turėjo būti gerai susipažinę su jų veiklą reguliuojančiais teisės aktais bei jų nesilaikymo pasekmėmis ir atitinkamai prognozuoti ekonominę riziką bei tinkamai pasirinkti investavimo, kreditavimo būdus, priemones ir jų apimtį. Komisijos nuomone, pareiškėjai subjektyviai ir tendencingai aiškina dvigubo finansavimo draudimo sąlygas bei teisines prielaidas. Pareiškėjai skunduose cituoja AIEĮ 42 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri įsigaliojo 2013 m. liepos 20 d., o Aukcionas vyko nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d., todėl taikytinos teisės aktų nuostatos, galiojusios pareiškėjams 2012 m. gruodžio 5 d. pateikus prašymus dalyvauti Aukcione.Aukciono organizavimo metu galioję teisės aktai draudė elektros energijos gamintojams, pasinaudojusiems nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir pretenduoti į fiksuotų tarifų taikymą. Momentu, nuo kurio laikoma, jog gamintojas pasinaudojo paramos schema, turėtų būti laikoma diena, kai įsigalioja administracinis aktas, kuriuo nuspręsta projekto įgyvendinimui skirti paramą (finansuoti projektą). Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia LVAT formuojama praktika dėl dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo, tačiau nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl NMA veiksmų teisėtumo atliekant paramos sutarčių vykdymo priežiūrą. Komisija nurodytose bylose nedalyvavo nei kaip šalis, nei kaip suinteresuotas asmuo. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjų nurodyta teismų praktika nagrinėjamoje byloje nelaikytina teisės aiškinimo šaltiniu. Priimdama skundžiamus nutarimus Komisija įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, būtinas sprendimo priėmimui. Tik po Nutarimo Nr. O3-104 priėmimo Komisija sužinojo, kad pareiškėjai yra pasirašę Paramos sutartis su NMA dėl paramos ginčo vėjo elektrinėms gavimo. NMA 2013 m. sausio 9 d. rašte buvo netiksliai nurodžiusi, kad pareiškėjai yra pasirašę Paramos sutartis dėl kitoje vietovėje statomų elektrinių. Skundžiami Komisijos nutarimai yra pakankamai aiškūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juose nurodyta jų apskundimo tvarka. Prieš priimdama skundžiamus nutarimus Komisija surinko pakankamai duomenų dėl galimo dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo ir nustatė dvigubo finansavimo vertinimui visas reikšmingas teisines bei faktines aplinkybes, todėl Komisijos priimti sprendimai visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Grąžintina VIAP lėšų suma buvo įvertinta remiantis VIAP administratoriaus UAB „Baltpool“ Komisijai pateiktais duomenimis. Jei Komisija, priimdama Nutarimą Nr. O3-104, būtų žinojusi apie Paramos sutartis, pareiškėjai būtų buvę pašalinti iš dalyvavimo Aukcione. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pagal 2013 m. kovo 21 d. išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras VIAP lėšų administratoriui grąžino išmokėtas VIAP lėšas, Nutarimu Nr. O3-172 pagrįstai buvo pakeistos Nutarime Nr. O3-91 nurodytos grąžintinos sumos. Komisija teigė, kad skundžiamais nutarimais atlikti Nutarimo Nr. O3-104 pakeitimai nelaikytini klaidos ištaisymu, tačiau pagal VAĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Skundžiami nutarimai buvo priimti vadovaujantis AIEĮ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 15 dalimi, 42 straipsnio 5 dalimi, Skatinimo aprašo 57 punktu, VAĮ 3 straipsniu, taip pat įvertinus faktines aplinkybes. Priimant skundžiamus nutarimus buvo siekiama užtikrinti vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimuose į skundus ir patikslintus skundus (II t., b. l. 46–48; IV t., b. l. 52–54, 159–164; VI t., b. l. 158–161) NMA paaiškino, kad Bendrovės, pasirašydamos Paramos sutartis, įsipareigojo užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, EB fondų ir kitų tarptautinių programų ir fondų. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens NMA atstovė papildomai paaiškino, kad NMA pateikė Komisijai tinkamą informaciją apie pareiškėjus, nes šiuo atveju jėgainių adresai nėra reikšmingi, kadangi projekto vykdymo metu pareiškėjai gali keisti adresus. Be to, LVAT sprendimai, pagal kuriuos NMA turėjo įrodyti, kokia apimtimi vyko dvigubas finansavimas, yra iš esmės neįgyvendinami, nes nėra institucijos, kuri galėtų atlikti tokius skaičiavimus, todėl NMA tokiu atveju skyrė paramą, nors ir buvo nustatytas dvigubas finansavimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lesto“ atsiliepimais (I t., b. l. 102–104; III t., b. l. 120–122; IV t., b. l. 155–156) pareiškė nuomonę, kad ginčas spręstinas teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepimais (I t., b. l. 152–154; III t., b. l. 164–166; V t., b. l. 24–25) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltpool“ atstovas palaikė atsakovo poziciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (VI t., b. l. 178–186) pareiškėjų UAB „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ skundus tenkino visiškai ir panaikino Komisijos Nutarimą Nr. O3-91, Nutarimą Nr. O3-172 ir Nutarimą Nr. O3-136.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos nutarimų, kuriais UAB „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ pašalintos iš skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojų sąrašo ir įpareigotos grąžinti joms išmokėtas VIAP lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal AIEĮ 20 straipsnio 1 dalį, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės, įtvirtintos AIEĮ 3 straipsnio 2 dalyje. Viena iš skatinimo priemonių yra laikomas fiksuotas tarifas, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą (AIEĮ 2 str. 27 d.). Pagal AIEĮ 20 straipsnio 2 dalį, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka (AIEĮ 20 str. 2 d.). Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu (AIEĮ 20 str. 3 d.). Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus rengia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus, tvirtina fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo metodiką bei nustato fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius skirtingoms elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms Komisija (AIEĮ 11 str. 1, 2, 12 ir 13 p., 20 str. 3 d.). Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų organizavimo principus ir tvarką reglamentuoja AIEĮ, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, bei Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai, patvirtinti Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-229. Gamintojas, pageidaujantis dalyvauti aukcione, Komisijai privalo pateikti prašymą dalyvauti aukcione, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta vietovė, kur gamintojas planuoja statyti elektros gamybos įrenginius (Nuostatų 34.1 p.), be to, pagal Aukcionų nuostatų 34.4 punktą, gamintojas turi patvirtinimą, jog nėra pasinaudojęs AIEĮ aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema – nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa. Teismas pažymėjo, kad minėtas reikalavimas sietinas su AIEĮ 20 straipsnio 14 dalimi, pagal kurią šio straipsnio (reglamentuojančio atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimą) nuostatos netaikomos gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema, bei Skatinimo aprašo 57 punktu, pagal kurį projektai, kurie AIEĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojami iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių, negali būti skatinami taikant Skatinimo aprašo III, IV ir VIII skyriuose nurodytas skatinimo priemones, o projektai, kurie skatinami taikant fiksuotus tarifus ir (ar) pagamintos elektros energijos supirkimą, negali būti finansuojami iš šiame punkte nurodytų programų lėšų.
Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 21 d. NMA ir UAB „Pabalnotas vėjas“ pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-1-000797-PR001 (IV t., b. l. 98–109) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas). Paramos sutartimi pareiškėjas UAB „Pabalnotas vėjas“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Vėjo jėgainių statyba“, t. y. įsigyti ir įrengti dvi vėjo elektrines elektros energijai gaminti Jakaičių kaime, Skirsnemunės seniūnijoje, Jurbarko rajono savivaldybėje bei Domeikiemio kaime, Kruonio seniūnijoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje (IV t., b. l. 73–97). Pagal Paramos sutartį, pareiškėjui UAB „Pabalnotas vėjas“ kompensuojama iki 1 726 400 Lt, t. y. iki 65 proc., visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Analogišką sutartį 2012 m. vasario 27 d. pasirašė NMA ir pareiškėjas UAB „Vėjo gama“ (I t., b. l. 17–23). Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Vėjo jėgainių statyba“, t. y. įsigyti ir įrengti dvi vėjo elektrines elektros energijai gaminti Jakaičių kaime, Skirsnemunės seniūnijoje, Jurbarko rajono savivaldybėje bei Motiškių kaime, Seredžiaus seniūnijoje, Jurbarko rajono savivaldybėje (II t., b. l. 52–77). Pagal Paramos sutartį pareiškėjui UAB „Vėjo gama“ kompensuojama iki 1 695 687 Lt, t. y. iki 65 proc., visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Pareiškėjai Paramos sutarčių 17.25 punkte įsipareigojo užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, EB fondų ir kitų tarptautinių programų ir fondų. 2012 m. gruodžio 5 d. pareiškėjai pateikė atsakovui prašymus dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių numatoma įrengtoji galia bus nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios bus prijungiamos prie skirstomųjų tinklų (I t., b. l. 181; III t., b. l. 194, IV t., b. l. 188). Pareiškėjas UAB „Vėjo gama“ prašyme nurodė, kad vėjo elektrinė bus statoma Jakaičių kaime, o pareiškėjas UAB „Pabalnotas vėjas“ Aukcione dalyvavo dėl dviejų vėjo jėgainių – Jakaičių kaime ir Domeikeinio kaime. Prie minėtų prašymų Bendrovės pridėjo patvirtinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, jog atitinka Aukcionų nuostatų 34.4 punktą, t. y. nėra pasinaudojusios AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema – nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa (I t., b. l. 182; III t., b. l. 195; IV t., b. l. 189).
Remiantis Aukcionų nuostatų 7 punktu, aukcionas vykdomas šiais etapais: 1) aukciono dokumentų ir pirminių pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo teikimas ir registravimas; 2) aukciono dokumentų įvertinimas; 3) Nuostatuose nurodytus reikalavimus atitikusių aukciono dalyvių sąrašo sudarymas; 4) aukcionui pateiktų dalyvių pirminių pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilės sudarymas ir viešas paskelbimas; 5) patikslintų dalyvių pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo teikimas ir registravimas; 6) aukciono laimėtojų atrinkimas ir viešas paskelbimas. Pagal Aukcionų nuostatų 52 punktą, pateikti aukciono dokumentai per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo aukciono dokumentų registravimo pabaigos, Komiteto posėdžiuose patikrinami ir įvertinami, ar atitinka Nuostatuose nustatytus reikalavimus.
Teismas nustatė, kad Komisija 2013 m. sausio 2 d. raštu Nr. R2-13 kreipėsi į NMA, prašydama suteikti informaciją, ar gamintojai konkretiems jėgainių projektams nėra pasinaudoję arba ketina pasinaudoti AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema (I t., b. l. 184). Prašymo priede Komisija nurodė, kad UAB „Pabalnotas vėjas“ planuoja statyti elektrines Jakaičių kaime ir Domeikienio kaime, o UAB „Vėjo gama“ – Jakaičių kaime ir Motiškių kaime (I t., b. l. 185–186). NMA 2013 m. sausio 9 d. raštu Nr. BR6-(10.123)-153 informavo Komisiją apie jos nurodytų gamintojų dalyvavimą 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros ir žuvininkystės programos priemonėse. Iš NMA pateikto sąrašo matyti, kad abu pareiškėjai buvo įvardyti kaip paramos gavėjai (I t., b. l. 188–190). NMA papildomai pateiktoje informacijoje nurodė, kad UAB „Vėjo gama“ parama skiriama vėjo jėgainei Motiškių kaime, o UAB „Pabalnotas vėjas“ parama skiriama jėgainei Jurgiškių kaime (I t., b. l. 191–192). Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Paramos sutartis buvo finansuojamas pareiškėjo UAB „Pabalnotas vėjas“ elektrinių Jakaičių kaime ir Domeikienio kaime įrengimas, o UAB „Vėjo gama“ – elektrinių Jakaičių kaime ir Motiškių kaime įrengimas, teismas vertino, kad NMA atsakovui suteikė neišsamią ir klaidinančią informaciją dėl pareiškėjų vėjo jėgainių finansavimo KPP lėšomis. Kadangi pareiškėjai buvo patvirtinę, jog nėra pasinaudoję AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema, o NMA atsakovui pateikta pirmiau nurodyta informacija minėtą faktą patvirtino, 2013 m. vasario 22 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-55 Bendrovės buvo patvirtintos kaip atitinkančios AIEĮ ir Aukciono nuostatų reikalavimus (II t., b. l. 9), 2013 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. O3-75 buvo patvirtinta pirminių pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilė, į kurią, be kita ko, pateko ir pareiškėjai (II t., b. l. 12). Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 2.12–2.14 punktais pareiškėjai buvo pripažinti Aukciono laimėtojais ir jiems skirta 250 kW skatinimo kvota bei pritaikytas 36 ct/kW (be PVM) fiksuotas tarifas nuo leidimo gaminti išdavimo dienos (II t., b. l. 17–18). Teismas nustatė, kad NMA 2013 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. BRK-(14.5)-9819 informavo atsakovą, kad atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą, susijusį su UAB „Pabalnotas vėjas“ įgyvendinamu projektu, nurodė, kad Paramos sutartimi UAB „Pabalnotas vėjas“ įsipareigojo įrengti vėjo jėgainę Jakaičių kaime, todėl siekdama išvengti dvigubo finansavimo NMA paprašė Komisijos pateikti informaciją, kokia fiksuoto tarifo dalis yra skirta kompensuoti šio pareiškėjo investicijoms (IV t., b. l. 24–25). Be to, NMA 2014 m. vasario 7 d. raštu Nr. BRK-(14.5)-1229 informavo Komisiją, kad atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą, susijusį ir su UAB „Vėjo gama“ įgyvendinamu projektu, nurodė, kad Paramos sutartimi UAB „Vėjo gama“ įsipareigojo įrengti vėjo jėgainę Jakaičių kaime, todėl siekdama išvengti dvigubo finansavimo NMA paprašė Komisijos pateikti informaciją, kokia fiksuoto tarifo dalis yra skirta kompensuoti šio pareiškėjo investicijoms (II t., b. l. 18–19). Atsakovas, įvertinęs iš NMA gautą informaciją, 2014 m. kovo 24 d. nutarime Nr. O3-91 (II t., b. l. 27–30) konstatavo, kad pareiškėjai Komisijai nurodė klaidingą informaciją, pagal Aukciono nuostatų 34.4 punktą pateikdami rašytinį patvirtinimą, jog nėra pasinaudoję AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema – nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, nors Bendrovės buvo sudariusios Paramos sutartis su NMA, kurios galiojo šiems gamintojams dalyvaujant 2012 m. spalio 3 d. – 2013 m. kovo 28 d. organizuotame Aukcione. Vadovaudamasi AIEĮ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 15 dalimi, 42 straipsnio 5 dalimi, Skatinimo aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 57 punktu, VAĮ 3 straipsniu, Komisija Nutarimu Nr. O3-91 nutarė pripažinti netekusiu galios Nutarimo Nr. O3-104 1 punkto dalį, kur dalyvių pateiktų ir Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 30 d.) reikalavimus atitikusių patikslintų pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilėje yra pareiškėjai (dalyvio Nr. A1-34 ir Nr. A1-46), taip pat pripažinti netekusiu galios Nutarimo Nr. O3-104 2.12 ir 2.14 punktus, kuriais pareiškėjai pripažinti Aukciono laimėtojais dėl vėjo jėgainių Jakaičių kaime. Be to, Komisija Nutarimu Nr. O3-91 įpareigojo pareiškėjus iki 2014 m. gegužės 1 d. VIAP lėšų administratoriui grąžinti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki šio nutarimo priėmimo dienos išmokėtas VIAP lėšas, gautas taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydį už pagamintą elektros energiją elektrinėse „Jakaičių VE1“ ir „Jakaičių VE888“ (UAB „Pabalnotas vėjas“ įpareigota grąžinti 66 110,23 Lt, UAB „Vėjo gama“ – 67 470,91 Lt), o UAB „Baltpool“ ir AB „Lesto“ įpareigojo nutraukti VIAP lėšų mokėjimus Bendrovėms už elektrinėse „Jakaičių VE1“ ir „Jakaičių VE888“ pagamintą elektros energiją.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. kovo 28 d. raštu Nr. R2-922 kreipėsi į NMA, prašydamas pateikti informaciją, ar pareiškėjas UAB „Pabalnotas vėjas“ yra pasirašęs Paramos sutartį ir dėl vėjo jėgainės Domeikiemio kaime (IV t., b. l. 191). NMA 2014 m. balandžio 9 d. raštu Nr. BRK-(14.5)-3162 nurodė, kad Paramos sutartimi UAB „Pabalnotas vėjas“ įsipareigojo įrengti vėjo jėgainę ir Domeikiemio kaime (IV t., b. l. 192). Komisija, atsižvelgdama į minėtą iš NMA gautą informaciją, 2014 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Nr. O3-136 (V t., b. l. 1–3), kuriuo pripažino netekusiu galios ir Nutarimo Nr. O3-104 1 punkto dalį, kur dalyvių pateiktų ir Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 30 d.) reikalavimus atitikusių patikslintų pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilėje yra UAB „Pabalnotas vėjas“ (dalyvio Nr. A1-34.1), bei pripažino netekusiu galios Nutarimo Nr. O3-104 2.13 punktą, kuriuo UAB „Pabalnotas vėjas“ pripažinta Aukciono laimėtoja dėl vėjo jėgainės „Domeikiemio VE1“. Be to, gavęs iš UAB „Baltpool“ patikslintą informaciją apie pareiškėjams išmokėtas VIAP lėšas (V t., b. l. 4), atsakovas 2014 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą Nr. O3-172 (V t., b. l. 22–23), kuriuo pakeitė Nutarimu Nr. O3-91 pareiškėjams nurodytas grąžinti VIAV lėšų sumas, t. y. UAB „Pabalnotas vėjas“ vietoje 66 110,23 Lt įpareigota grąžinti 51 808,48 Lt, o UAB „Vėjo gama“ vietoje 67 470,91 Lt įpareigota grąžinti 56 833,88 Lt.
Teismas pažymėjo, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, priskirta Komisijos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A7-2203/2006, A502-72/2009, A525-1626/2010, A261-740/2014).
Įvertinęs skundžiamus Nutarimus Nr. O3-91 ir Nr. O3-136, kuriais pakeisti Aukciono rezultatai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jie priimti atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pateikė Komisijai klaidingą informaciją, jog nėra pasinaudoję AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Aukcionų nuostatų 89 straipsnį, jeigu paaiškėja, kad aukciono laimėtojas pateikė Komisijai neteisingus duomenis arba sąmoningai juos nuslėpė, arba paaiškėja kitos esminės aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos įvertinant dalyvių aukciono dokumentus ir jų pasiūlytą fiksuotą tarifą, Komisija per 30 darbo dienų nuo Aukcionų nuostatų 86 punkte nurodyto nutarimo priėmimo dienos turi teisę pakeisti savo sprendimą dėl aukciono rezultatų. Nagrinėjamu atveju Nutarimas Nr. O3-104, kuriuo pareiškėjai pripažinti Aukciono laimėtojais, buvo priimtas 2013 m. kovo 28 d., o ginčijamai nutarimai Nr. O3-91, Nr. O3-136 ir Nr. O3-172 priimti 2014 m. kovo 24 d., 2014 m. gegužės 26 d. ir 2014 m., birželio 4 d., t.y. akivaizdžiai praleidus Aukcionų nuostatų 89 punkte nurodytą terminą. Teismas vertino, kad minėto termino praleidimas laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, suteikiančiu pagrindą panaikinti skundžiamus administracinius aktus.
Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundus tenkino visiškai ir, vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikino Komisijos Nutarimą Nr. O3-91, Nutarimą Nr. O3-172 ir Nutarimą Nr. O3-136. Atsižvelgdamas į pagrindą, kuriuo naikinami ginčo nutarimai, teismas dėl kitų argumentų, išdėstytų bylos šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nepasisakė.
III.
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (VII t., b. l. 1–21) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą taikant ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei 143 straipsnį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismo sprendimas grindžiamas Aukcionų nuostatų 89 punkto taikymu ir aiškinimu. Iš esmės vien šios normos pagrindu teismas priėjo prie išvadų, kad ginčijami Komisijos nutarimai naikintini taikant ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tačiau toks teismo sprendimo argumentavimas, apelianto nuomone, yra neišsamus, nepakankamas, formalus. Administracinių teismų praktikoje (žr. LVAT administracinės bylos Nr. A438-2516/2011, Nr. A438-388/2011) konstatuota, kad bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą apeliacine tvarka (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).
- Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjų veiksmų, dalyvaujant skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, sąžiningumo. Apelianto nuomone, būtent pačių pareiškėjų nesąžiningi ir neteisėti veiksmai aukciono metu lėmė ginčijamų nutarimų priėmimą. Pareiškėjai, Aukciono metu pateikdami Komisijai Aukciono nuostatų 34 punkte nurodytus aukciono dokumentus, t. y. patvirtinimus, kad jie nėra pasinaudoję AIEĮ aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema, nepaisant to, kad daugiau nė prieš devynis mėnesius iki Aukciono pradžios buvo pasirašę sutartis dėl alternatyvių paramos priemonių gavimo (pareiškėjas UAB „Pabalnotas vėjas“ dar 2012 m. vasario 21 d. buvo pasirašęs pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų paramos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-1-000797-PR001, o pareiškėjas UAB „Vėjo gama“ 2012 m. vasario 27 d. buvo pasirašęs pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-1-001032-PR001), pareiškėjai pažeidė AIEĮ 20 straipsnio 14 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, Aukcionų nuostatų 34.4 punktą.
- Teismas tinkamai neįvertino Komisijos veiksmų, siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Nors pareiškėjai Aukciono metu nuslėpė teisiškai reikšmingą informaciją, Komisija priimdama atitinkamus sprendimus pakartotinai rinko ir vertino informaciją. Minėta aplinkybė yra teisiškai reikšminga, nes patvirtina, kad Komisija dėjo visas įmanomas pastangas įvertinti Aukciono dalyvių, įskaitant pareiškėjus, pateiktos informacijos teisingumą, tačiau tai, kad su pareiškėjais susiję atitinkami juridiniai faktai nebuvo nustatyti ir įvertinti Aukciono metu, buvo nulemta ne Komisijos, o kitų institucijų (NMA) netinkamo veikimo. Apeliantas akcentuoja, kad Komisija iki 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 priėmimo neturėjo informacijos apie tarp NMA su pareiškėjais sudarytų paramos sutarčių pagrindu pareiškėjams skirtos Europos Sąjungos fondų paramos, skirtos pareiškėjų investicijoms, objektą, todėl pagrįstai nebuvo nustačiusi teisės aktų pažeidimų dėl dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju Komisija ėmėsi visų būtinų veiksmų siekdama nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, todėl tokie Komisijos veiksmai vertintini kaip atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto objektyvumo principo turinį.
- Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino aplinkybės, kad informaciją apie pareiškėjų sudarytų paramos sutarčių objektą Komisija sužinojo praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po Nutarimo Nr. O3-104 priėmimo, t.y. 2013 m. gruodžio 2 d. gavusi 2013 m. lapkričio 26 d. NMA raštą Nr. BRK-(14.5)-9819, 2014 m. vasario 10 d. gavusi NMA raštą Nr. BRK-(14.5)-1229, taip pat 2014 m. balandžio 11 d. gavusi NMA raštą Nr. BRK-(14.5)-3162. Todėl, apelianto nuomone, teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis Aukciono nuostatų 89 punktu, o juo remdamasis netinkamai taikė materialinės teisės normas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų prie išvadų išvadą, kad Aukcionų nuostatų 89 punkte nustatyto 30 darbo dienų termino praleidimas laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, suteikiančiu pagrindą panaikinti skundžiamus nutarimus ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, apeliantas atkreipia dėmesį į LVAT praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu. Apelianto nuomone, Aukcionų nuostatų 89 punkte nustatyto 30 darbo dienų termino praleidimas nesuponuoja skundžiamų nutarimų neteisėtumo per se. Minėto termino praleidimas nepašalina nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad: pareiškėjai elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, nurodydami, jog nėra pasinaudoję AIEĮ aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema; Komisija buvo suklaidinta, nors dėjo visas įmanomas pastangas objektyviai tiesai nustatyti ir patikrinti; reikšminga informacija paaiškėjo tik praėjus daugiau nė 8 mėnesiams nuo Nutarimo priėmimo. Nevertindamas minėtų aplinkybių, teismas padarė akivaizdžią ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto teisės taikymo klaidą ir procedūrinį Aukcionų nuostatų 89 punkte nustatyto termino praleidimą pripažino esminiu procedūriniu pažeidimu, suteikusiu pagrindą panaikinti ginčijamus Komisijos nutarimus.
- Teismo sprendimo išvados, prie kurių teismas priėjo neįvertinęs pirmiau nurodytų reikšmingų aplinkybių, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, įtvirtinančioms dvigubo finansavimo draudimą, kadangi tokiu teisės aiškinimu faktiškai legitimizuojama neteisėtai įgyta pareiškėjų subjektinė teisė į AIEĮ nustatytą paramos schemą. Aukciono organizavimo metu galioję teisės aktai (AIEĮ 20 straipsnio 14 dalis (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.), Skatinimo aprašo 57 punktas, Aukcionų nuostatų 34.4 punktas, 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) N. 1260/1999, Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, Europos Komisijos sprendimas Nr. N197/2008) draudė elektros energijos gamintojams, pasinaudojusiems nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir pretenduoti į fiksuotų tarifų taikymą. Taigi, tiek ES, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina dvigubo finansavimo draudimo principą, todėl projektai, dėl kurių sudarytos paramos sutartys, negali būti finansuojami iš kitų šaltinių, įskaitant AIEĮ numatytas fiksuotų tarifų paramos schemas. Momentu, nuo kurio laikoma, kad gamintojas pasinaudojo paramos schema (įskaitant AIEĮ 20 straipsnio 14 dalies prasme), turėtų būti laikoma diena, kuomet įsigalioja administracinis aktas, kuriuo nuspręsta projekto įgyvendinimui skirti paramą (finansuoti projektą). Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad teismas turėjo įvertinti, jog pareiškėjai negalėjo dalyvauti Aukcione, nes dalyvauja 2007–2013 m. Lietuvos kaimo plėtros ir žuvininkystės programos priemonėse ir pagal Žemės ūkio ministro įsakymus šiems gamintojams yra skirta finansinė parama projektų vystymui, todėl Nutarimu Nr. O3-104 pareiškėjai buvo nepagrįstai pripažinti Aukciono laimėtojais. Neteisėtas elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo siekis pasinaudoti keliomis skatinimo priemonėmis (įskaitant ir fiksuotą tarifą) elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos išteklių, prieštarauja VIAP tikslams bei neužtikrina vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimų.
Pareiškėjai UAB „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti jiems iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 36–48, 52–64) pareiškėjai remiasi šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, yra tinkamai motyvuotas.
2. Teismas, panaikindamas ginčijamus nutarimus, pagrįstai ir teisingai taikė Aukcionų nuostatų 89 punktą. Komisija nei priimdama ginčijamus nutarimus, nei apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno teisinio pagrindo, kuris jai leistų panaikinti savo priimtą individualų administracinį aktą – Nutarimą Nr. O3-104.
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjai Aukciono organizavimo metu pateikė klaidingus duomenis ir pažeidė Aukcionų nuostatų 34.4 punktą.
4. Teisės aktais nedraudžiamas atskirų projekto finansavimo šaltinių koegzistavimas (AIEĮ 42 str. 3 d.). Dvi priemonės – pagal AIEĮ taikomas fiksuotas tarifas ir pagal KPP suteikiamos lėšos – pareiškėjų vykdomų jėgainių projektų atžvilgiu gali būti taikomos kartu, o apeliantas, nenustatęs dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo fakto, nepagrįstai priėmė ginčijamus nutarimus.
5. Komisija nepateikė į bylą įrodymų, kad pareiškėjų jėgainių projektų atžvilgiu egzistuoja dvigubas finansavimas.
6. Priimdama Nutarimą Nr. O3-104, Komisija žinojo apie pareiškėjų ir NMA sudarytas paramos sutartis ir planuojamą suteikti paramą vėjo jėgainių projektams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 29–34) NMA apžvelgia byloje nustatytas faktines aplinkybes, papildomai paaiškina, kad NMA yra institucija atsakinga už Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių administravimą ir vykdo pareiškėjų įgyvendinamų projektų administravimą pagal įgalinimus (intra vires). Komisija (apeliantas) veikia jai Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, AIEĮ, kitų sektorių įstatymais priskirtos kompetencijos ribose, vykdydama šiuose įstatymuose nustatytos konkrečios energetikos sektoriaus priežiūros valstybinio administravimo funkcijas. NMA teigimu, jei priimant Nutarimą Nr. O3-104 būtų žinomos aplinkybės, kad pareiškėjai yra pasinaudoję ar ketina pasinaudoti ES teikiama parama, jų vėjo elektrinių projektai būtų pašalinti iš tolimesnio dalyvavimo Aukcione kaip neatitinkantys AIEĮ 20 straipsnio 14 dalies ir Aukcionų nuostatų 59.9 papunkčio reikalavimų ir Bendrovės nebūtų pripažintos laimėtojomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ atsiliepime į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 25–26) pažymi, kad jis nėra ginčo materialinių teisinių santykių dalyvis ir neturi materialinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, todėl prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ su atsakovo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais sutinka bei prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepime (VII t., b. l. 68–70) UAB „Baltpool“ palaiko apelianto poziciją ir pabrėžia, kad tiek teisės teorijoje, tiek administracinių teismų praktikoje laikomasi principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur). Nustačius, kad pareiškėjai atliko neteisėtus veiksmus (pateikė Komisijai neišsamią ir klaidinančią informaciją), dėl ko buvo priimtas iš esmės teisės aktų reikalavimų neatitinkantis Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. O3-104, negalėjo atsirasti pareiškėjų teisė laimėti aukcioną ir gauti fiksuotą pagamintos elektros energijos supirkimo tarifą. Konstatavus faktą, jog pareiškėjų pateiktas patvirtinimas dėl jų projektų finansavimo kitų programų lėšomis yra klaidingas, Komisijos Nutarimas Nr. O3-104 pareiškėjų atžvilgiu turi būti panaikintas. UAB „Baltpool“ teigimu, palikus galuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjai, atlikę neteisėtus veiksmus, įgytų teisę gauti skatinimą – fiksuotą tarifą už parduotą elektros energiją, todėl toks teismo sprendimas tiesiogiai prieštarauja minėtam teisės principui „iš neteisės negali kilti teisė“, yra neteisėtas ir naikintinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-91, 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. O3-172 ir 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. O3-136, kuriais Komisija pripažino netekusiais galios savo 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr.O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ dalis, kuriomis pareiškėjai (Aukciono dalyviai A1-34 ir A1-46) buvo patvirtinti Aukciono laimėtojais (tarp 15 patvirtintų Aukciono laimėtojų), įpareigojo grąžinti VIAP lėšų administratoriui lėšas, gautas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki šių nutarimų priėmimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas Komisijos Nutarimus Nr.O3-9, Nr.O3-172, Nr. O3-136 panaikino vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teismas esminiu pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimu pripažino tai, kad Komisija Nutarimus Nr.O3-9, Nr.O3-172, Nr. O3-136 priėmė praleidusi Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. O3-263 redakcija) 89 punkte nustatytą terminą.
Aukciono nuostatų 89 punkte nustatyta, kad Komisija per 30 darbo dienų nuo Nuostatų 86 punkte nurodyto nutarimo priėmimo dienos turi teisę pakeisti savo sprendimą dėl aukciono rezultatų, jeigu paaiškėja, kad aukciono laimėtojas pateikė Komisijai neteisingus duomenis arba sąmoningai juos nuslėpė, arba paaiškėja kitos esminės aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos įvertinant Dalyvių aukciono dokumentus ir jų pasiūlytą fiksuotą tarifą.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, nes nenagrinėjo ir sprendime nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, sprendimą pagrindė vien Aukciono nuostatų 89 punkto aiškinimu ir taikymu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.
Atsakydama į apelianto argumentus dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei teismas nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą aplinkybę, kad skundžiamas aktas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, teismas turi panaikinti skundžiamą aktą vien šiuo pagrindu. Tokiu atveju teismas neturi vertinti faktinių aplinkybių ir neturi pasisakyti dėl ginčo esmės, nes individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimo konstatavimas lemia tokio akto neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamus individualius administracinius aktus panaikino taikydamas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, šiuo aspektu teismo sprendimas yra motyvuotas.
Dėl ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pažymėtina, kad ne kiekvienas formalus nukrypimas nuo teisės aktų nustatytos administracinės procedūros yra pagrindas taikyti šią įstatymo normą ir naikinti administracinį aktą. Šios įstatymo normos taikymui turi būti nustatytas esminis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir priimto sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.
Teisės norma, kurią taikydamas pirmosios instancijos teismas nustatė esminį pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimą, numatyta žemiausios teisinės galios poįstatyminiame teisės akte - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-263 patvirtintuose Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatuose. Aptariamų nuostatų 2 punkte nurodyta, kad šie nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 62-2936) 11 straipsnio 12 ir 13 punktais bei 20 straipsnio 3 dalimi, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2012, Nr. 81-4239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810 „Dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų ir aukcionų regionų patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 80-4169) ir Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius išteklius, tarifų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233 (Žin., 2011, Nr. 101-4776).
Aukcionų nuostatų 1 punkte nurodyta, kad jie reglamentuoja skatinimo kvotų paskirstymo ir fiksuotų tarifų nustatymo aukciono skelbimo, organizavimo ir laimėtojo ar laimėtojų išrinkimo bendruosius principus ir tvarką.
Byloje nustatyta, kad Aukciono laimėtojai buvo pripažinti Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr.O3-104, o Komisija skundžiamus Nutarimus Nr.O3-9, Nr.O3-172, Nr. O3-136 priėmė praėjus atitinkamam laikui po Aukciono laimėtojo paskelbimo (2014 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. O3-91, 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. O3-172 ir 2014 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. O3-136). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Komisijos kompetencija turi būti nagrinėjama plačiau.
Įstatymo lygmenyje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nustato Energetikos įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi Nutarimo Nr.O3-104 priėmimo metu ir ginčijamų aktų priėmimo metu) nustatė, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija. Įstatymo nuostata, kad Komisija atlieka valstybinę energetikos priežiūrą detalizuota Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr.1747 (bylai aktuali 2012 m, birželio 13 d.). Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.511 patvirtintame Priežiūros funkcijas atliekančių institucijų sąraše Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodyta kaip viešųjų infrastruktūrų priežiūrą atliekanti institucija.
Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalį viena iš Komisijos funkcijų – prižiūrėti ir kontroliuoti energetikos įmonių licencijuojamą veiklą (9 p.). Aptariamo straipsnio 9 dalies 22 punkte nurodyta, kad Komisija atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 4 straipsnį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra viena iš atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valdymo srities institucijų. Pagal AIEĮ 11 straipsnyje nustatytą Komisijos kompetenciją šio įstatymo prasme viena iš Komisijos funkcijų - skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus (AIEĮ 11 str. 13 p.).
Pagal minėtomis įstatymų normomis suteiktą Komisijai kompetenciją, įvykus aukcionui Komisijai lieka aukciono laimėtojų, kuriems paskirstomos skatinimo kvotos, priežiūros ir kontrolės funkcija.
Bendrasis įstatymas, kuris reglamentuoja ūkio subjektų veiklos priežiūrą yra Viešojo administravimas, tiksliau – šio įstatymo IV skirsnis „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“. Šio įstatymo 361 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra apima: ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; ūkio subjektų veiklos patikrinimus; teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus. Šiuo tikslu Komisija yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens (1 p.); Komisija priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus (3 p.).
Iš minėto įstatymais nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad Komisijai suteikta kompetencija energetikos įmonių licencijuojamos veiklos priežiūros ir kontrolės srityje apima ir aukciono laimėtojų, kuriems paskirstytos skatinimo kvotos, priežiūrą ir kontrolę. Tai tęstinis procesas, kuriame Komisija gali priimti atitinkamus sprendimus pagal jai suteiktą kompetenciją. Iš Komisijos Nutarimų Nr.O3-9, Nr.O3-172, Nr. O3-13 turinio matyti, kad Komisija šiais individualiais administraciniais aktais išsprendė ne tik Nutarimo Nr.O3-104 kai kurių punktų pripažinimo netekusiais galios, bet ir kitus klausimus. Komisija, priimdama šiuos nutarimus vadovavosi ne Aukciono nuostatų 89 punktu, o kitais teisės aktais. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Komisijos Nutarimus Nr.O3-9, Nr.O3-172, Nr. O3-13, neatsižvelgė į įstatymais nustatytą Komisijos kompetencijos apimtį, vadovaudamasis vien tik į Aukciono nuostatų 89 punktu, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negali būti užbaigtas, nes pirmosios instancijos teismas Komisijos Nutarimus Nr.O3-9, Nr.O3-172, Nr. O3-13 panaikino ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t.y. nenagrinėdamas ginčo iš esmės. Teisėjų kolegijai nustačius, kad šiuo pagrindu Komisijos Nutarimai Nr.O3-9, Nr.O3-172, Nr. O3-13 panaikinti nepagrįstai ir neteisėtai, byla pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjama iš esmės vertinant pareiškėjų skundžiamų Komisijos Nutarimų Nr.O3-9, Nr.O3-172, Nr. O3-13 pagrįstumą ir teisėtumą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė