Civilinė byla Nr. e2A-998-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00216-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTKALIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo ir 2020 m. kovo 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTKALIS“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „BELOR“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ (toliau – atsakovė) 599 579,20 Eur skolą, 15 437,96 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarė prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BEL-20160822-303-VP (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei 599 579,20 Eur vertės 1 630 tonų trąšų NPK-14-14-18+S, o atsakovė įsipareigojo už trąšas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. 2016 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu Nr. 2 dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. 0041504156192-71 (toliau – faktoringo sutartis) ginčo šalys ir akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas susitarė, kad iš Sutarties kylantys reikalavimai bus faktoringuojami, t. y. ieškovės reikalavimai, kylantys iš Sutarties, bus perleidžiami AB SEB bankui. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus Sutartyje, t. y. perleido atsakovei prekių už bendrą 599 579,20 Eur sumą, šalys pasirašė prekių priėmimo – perdavimo aktus. Apmokėjimo už Sutarties pagrindu parduotas prekes terminas baigėsi 2016 m. gruodžio 21 d. Reikalavimai į atsakovę, remiantis faktoringo susitarimu, buvo perleisti AB SEB bankui, o bankas tuo pagrindu 2016 m. rugpjūčio 24 d. išmokėjo ieškovei 539 621,28 Eur faktoringo avansą. 2017 m. sausio 26 d. AB SEB bankas pranešė ieškovei, kad atsakovė neapmokėjo AB SEB bankui sąskaitoje nurodytų sumų, bei pareikalavo grąžinti gautą faktoringo avansą. Ieškovė apmokėjo AB SEB bankui jo reikalavime nurodytas sumas. Taigi, visi reikalavimai laikomi ieškovei grąžintais, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 599 579,20 Eur dydžio įsiskolinimas pagal Sutartį bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos, remiantis Sutarties 5.1 punktu, kurios ieškinio padavimo dieną sudarė 15 437,96 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arvi fertis“ – vienintelės kompleksinių trąšų gamintojos Baltijos šalyse, oficiali atstovė, o ieškovė – minėtos produkcijos pirkėja. UAB „Arvi fertis“, atsakovė ir ieškovė 2015 m. gegužės 5 d., siekdamos įforminti teisinius santykius dėl UAB „Arvi fertis“ trąšų pirkimo – pardavimo, sudarė Trišalę bendradarbiavimo sutartį Nr. 3S/BALT-(7.3)-55 (toliau – Trišalė sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per metus įsigyti ne mažiau kaip 110 000 tonų +/-10 proc. NPK trąšų iš atsakovės, o atsakovė įsipareigojo šias UAB „Arvi fertis“ pagamintas trąšas parduoti. Trišale sutartimi šalys taip pat susitarė, kad ji laikoma pagrindine sutartimi, apimančia visus vėlesnius ieškovės ir atsakovės rašytinius susitarimus dėl konkrečios UAB „Arvi fertis“ produkcijos (trąšų) pirkimo kiekių, kainos ir kitų sąlygų, taip pat įtvirtino arbitražo išlygą.
4. Pareigos įsigyti minimalų trąšų kiekį ieškovė nevykdė, dėl to atsakovė ir UAB „Arvi fertis“ patyrė nuostolių ir 2016 m. gruodžio 16 d. pareiškė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teisme dėl 4 722 667 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovės. Vykdydamos Trišalę sutartį, ieškovė ir atsakovė sudarė eilę antrinių – Trišalę sutartį aptarnaujančių, konkretizuojančių – sutarčių, kuriomis susitarė dėl UAB „Arvi fertis“ produkcijos (trąšų) pirkimo – pardavimo sąlygų. Viena iš Trišalę sutartį aptarnaujančių sutarčių buvo ir ieškinyje minima ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis. Nors pagal šią Sutartį trąšų pirkėja buvo ne ieškovė, o atsakovė, Sutartis patenka į Trišalės sutarties apimtį, nes jos vienintelis tikslas buvo ieškovei užsitikrinti finansavimą iš AB SEB banko, kurį gavusi ieškovė galėtų sumokėti Trišalėje sutartyje numatytą avansą ir vykdyti įsipareigojimą įsigyti minimalų trąšų kiekį iš atsakovės Trišalės sutarties pagrindu.
5. Atsakovė paaiškino, kad Sutarties sudarymo metu ieškovei trūko apyvartinių lėšų, už kurias ji būtų galėjusi sumokėti atsakovei avansą, skirtą trąšų gamybai pradėti, todėl šalys 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarė susitarimą dėl faktoringo su AB SEB banku, kurio pagrindu ieškovė pardavė trąšas atsakovei ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, perleisdama ją AB SEB bankui, kuris išmokėjo 539 621,28 Eur ieškovei. Ieškovė šią sumą panaudojo sumokėti atsakovei avansą pagal Trišalę sutartį. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė ir ieškovė sudarė sutarties Nr. 3S/BALT-(7.3)-85 priedą Nr. 4 (toliau – Sutarties 85 priedas Nr. 4), pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti tas pačias trąšas atgal. Atsakovė neturėjo pagrindo mokėti AB SEB bankui už ieškovei perleistą faktoringo sumą. Priešingu atveju, atsakovė ne tik nebūtų gavusi apmokėjimo už ieškovei patiektas trąšas, bet dar ir būtų turėjusi sumokėti AB SEB bankui pagal faktoringo susitarimą, taip dar labiau padidindama nuostolius dėl ieškovės vengimo atsiskaityti su atsakove. Atsakovės negalėjimą atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį lėmė pačios ieškovės neteisėti veiksmai nevykdant Trišalės sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 599 579,20 Eur skolos, 15 437,96 Eur mokėjimo palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 615 017,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad šalių sudarytų Trišalės sutarties ir ginčo Sutarties turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog Trišalės sutarties dalykas buvo šalių bendradarbiavimas ieškovei (pirkėjai) įsigyjant iš atsakovės (pardavėjos) trąšas, gaminamas UAB „Arvi fertis“ atsakovės užsakymu. Tačiau trąšos, dėl kurių šalys sudarė Sutartį ir Sutarties 85 priedą Nr. 4, buvo įsigytos ieškovės iš kito tiekėjo – Singapūro bendrovės Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2016 m. kovo 21 d. Sutarties Nr. BELOR/NPK/104/16 pagrindu pagal 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 31 d. sąskaitas Nr. 249/16 ir Nr. 269/16; trąšos buvo pagamintos šio tiekėjo užsakymu OOO „Arvi NPK“ gamykloje Kaliningrado srityje. Šios trąšos iš Kaliningrado buvo atgabentos geležinkeliu ir perduotos ieškovei Kybartų geležinkelio terminale. Esant tokiems bylos duomenims, teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog ji disponavo trąšomis, dėl kurių pardavimo buvo sudaryta Sutartis.
8. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. šalims sudarius ieškovei nuosavybės teise priklausiusių trąšų pardavimo atsakovei Sutartį, ieškovė atsakovei išrašė dvi PVM sąskaitas –faktūras 599 579,20 Eur sumai. Be to, šalys pasirašė prekių perdavimo – priėmimo aktus Nr. 143 bei 142, kuriuose nurodyta, kad UAB „Belor“ (ieškovė, pardavėja) perdavė, o UAB „Baltkalis“ (atsakovė, pirkėja) priėmė 188 ir 1 442 tonas NPK 14-14-18+S trąšų, prekės perduotos FCA sąlygomis sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitos – faktūros buvo apskaitytos tiek ieškovės, tiek atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Sudarius sandorį pagal Sutarties 85 priedą Nr. 4, atsakovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą BALT0010098 601 551,50 Eur sumai už 1 630 tonų trąšų. Dėl nurodytų trąšų perdavimo ieškovei pasirašytas 2016 m. rugpjūčio 26 d. prekių perdavimo – priėmimo aktas.
9. Bylą nagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 85 priedu Nr. 4 ir jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita – faktūra, siekė pareikšti priešieškinį dėl 601 551,50 Eur skolos iš ieškovės priteisimo, o tai patvirtina, jog atsakovė tiek ginčo Sutartį, tiek Sutarties 85 priedą Nr. 4 pripažino galiojančiais ir sukeliančiais šalims teises bei pareigas. Be to, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Forensic and Investigation Services“ specialistas patvirtino, kad iš ekspertiniam tyrimui pateiktų ieškovės ir atsakovės buhalterinės apskaitos registrų nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 31 d. atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą bendrai 898 008,40 Eur sumai, kuris visa apimtimi (601 551,50 Eur) padengė atsakovės reikalavimą pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą BALT0010098.
10. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovės argumentus dėl ieškovės pateikto UAB „Forensic and Investigation Services“ ekspertinio tyrimo akto (toliau – ekspertinio tyrimo aktas), kaip įrodymo, nepatikimumo, konstatavo neturintis pagrindo nevertinti šio akto kaip rašytinio įrodymo, kadangi jis parengtas specialių buhalterijos žinių turinčio asmens ir nenustatyta šio įrodymo turinio duomenų prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams.
11. Teismas taip pat nenustatė pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės argumentus, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta 2018 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-36-5860 (toliau – specialisto išvada) nesusijusi su šios civilinės bylos ginču. Nurodė, kad specialisto išvadoje buvo tirti ginčo šalių ūkiniai finansiniai santykiai, t. y. būtent šios civilinės bylos šalių finansiniai santykiai, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Teismas pažymėjo, kad kilusiam ginčui išspręsti tikslinga turėti ilgesnio šalių bendradarbiavimo laikotarpio duomenis, nes, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir tikslus, be kita ko, analizuotini jų veiksmai, elgesys tiek iki ginčo sandorių, tiek po ginčo sandorių sudarymo. Dėl to specialisto išvados dalis neabejotinai atitinka įrodymų ryšio su byla kriterijų.
12. Teismas nustatė, kad sandorių, kuriuose ieškovė veikė kaip trąšų pardavėja, o atsakovė buvo jų pirkėja, sudarymas buvo įprasta praktika šalių santykiuose, juolab kad tokie sandoriai buvo sudaryti ir iki ginčo Sutarties, ir po jos sudarymo.
13. Aptartų duomenų analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta ieškovės poziciją, kad ta aplinkybė, jog ginčo Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 sudaryti vienos dienos intervalu ir dėl tų pačių trąšų pirkimo – pardavimo, ginčo šalių ilgalaikio bendradarbiavimo ir juos siejusių verslo santykių kontekste nesuponuoja išvados dėl šių sandorių negaliojimo, remiantis jų turinio ar šalių valios trūkumais.
14. Teismas atsakovės argumentus, kad ginčo Sutartis sudaryta dėl akių, ne siekiant perleisti atsakovei nuosavybės teisę į trąšas, bet norint užtikrinti ieškovei SEB banko finansavimą, būtiną Trišalei sutarčiai vykdyti, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime, analizuojant duomenis apie Trišalės sutarties vykdymą, konstatuota, jog pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog ieškovė buvo nuolat permokėjusi atsakovei, UAB „Arvi fertis“, ir atsakovė, kritikuodama ekspertinio tyrimo akto nurodytus duomenis, pripažino, jog atsakovės skola ieškovei 2016 m. rugpjūčio 22 d. (t. y. ginčo Sutarties sudarymo dieną) buvo 1 047 836,47 Eur.
15. Teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė vienareikšmę išvadą, kad šalių sudaryta Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 buvo realūs, įvykdyti sandoriai, tokio pobūdžio sandoriai buvo nevienetiniai ginčo šalių verslo praktikoje.
16. Teismas ex officio taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, jog ginčo šalių sudaryta Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 yra apsimestiniai sandoriai, t. y. sudaryti kitam konkrečiam sandoriui (ar sandoriams) pridengti.
17. Byloje surinktų įrodymų visumos analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė savo piniginės prievolės pagal ginčo Sutartį nevykdymo neturi pagrindo teisinti tuo, jog ieškovė netinkamai vykdė atsiskaitymo pagal Sutarties 85 priedą Nr. 4 prievolę.
18. Apibendrinęs aptartas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pripažino, jog ieškovė įrodė turinti teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovės įvykdyti piniginę prievolę pagal ginčo šalių sudarytą Sutartį.
19. Teismas taip pat vertino, kad Sutarties 5.1 punkte sutarta dėl pirkėjo (atsakovės) pareigos mokėti palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją, kai sąskaita faktūra pardavėjo (ieškovės) perleidžiama per banko faktoringą. Nagrinėjamu atveju ginčo šalims sudarius su SEB banku Susitarimą dėl faktoringo ir ieškovei perleidus bankui reikalavimo teisę pagal atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras BEL Nr. 03218 ir BEL Nr. 03219 dėl 599 579,20 Eur sumokėjimo, atsakovei buvo suteiktas gerokai ilgesnis sąskaitų apmokėjimo terminas (vietoje įprasto 30 dienų termino – 120 dienų). Už tokio ilgo atsiskaitymo termino galimybę pirkėjas pagal Sutarties 5.1 punktą įsipareigojo mokėti pardavėjui palūkanas, kurios šiuo atveju atlieka mokėjimo už naudojimąsi pardavėjo pinigais funkciją. Teismas pažymėjo, kad mokėjimo palūkanos skaičiuotinos nuo prekių įgijimo nuosavybėn momento (2016 m. birželio 22 d.), o ne nuo pareigos apmokėti sąskaitas atsiradimo dienos (2016 m. gruodžio 21 d.), kaip teigia atsakovė. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 15 437,96 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų Sutarties 5.1 punkto pagrindu už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. sausio 27 d. (ieškinio teismui padavimo dienos), pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu.
20. Papildomu 2020 m. kovo 25 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 30 983 Eur bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išlaidoms atlyginti. Nurodė, kad ši civilinė byla sudėtinga tiek joje nustatinėtinų faktinių šalių ginčo aplinkybių pobūdžio ir apimties, tiek ginčui taikytinų teisės normų aspektu, todėl, sprendžiant dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, remiamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuotais maksimaliais rekomenduojamais priteisti išlaidų už konkrečių procesinių dokumentų parengimą, konkrečių procesinių veiksmų atlikimą dydžiais.
21. Vertindamas ieškovės išlaidas, patirtas bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas pažymėjo, jog ne visos išlaidos buvo būtinos, ne visi procesiniai prašymai buvo patenkinti, o išlaidos, kurių bendra suma yra 22 953,70 Eur, gerokai viršija Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius už konkrečių procesinių dokumentų parengimą, procesinių veiksmų atlikimą. Dėl to ieškovei priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma turi būti apskaičiuota neviršijant Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų dydžių, iš viso – 9 400 Eur.
22. Dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (8 498,23 Eur) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtinomis ir pagrįstomis pripažintinos tik išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Jų atlygintinas dydis mažintinas, atsižvelgiant į pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Įvertinęs šios konkrečios bylos sudėtingumą, apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagrįsta ir atlygintina teismas pripažino 2 500 Eur sumą.
23. Dėl nagrinėjant bylą pirmąja instancija iš naujo ieškovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų (9 246,42 Eur) teismas pažymėjo, kad ieškovei atstovavusio advokato parengti procesiniai dokumentai, paaiškinimai, teikti bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, išsamūs, pagrįsti tiek ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių analize, tiek teisiniais argumentais. Teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą iš naujo, įvertinus jas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto kriterijus, pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi – 9 246 Eur. Apibendrinęs išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 30 983 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (5 481 Eur + 4 356 Eur + 9 400 Eur + 2 500 Eur + 9 246 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir 2020 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo būti patikrintos aplinkybės, ar Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 yra tariami sandoriai. Byloje pakanka įrodymų konstatavimui, kad minėtos sutartys nebuvo realiai vykdomos, nes buvo sudarytos dėl akių (tariami sandoriai). Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad sandoriai nėra laikytini apsimestiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis), o dėl sandorių CK 1.86 straipsnio (tariamas sandoris) prasme vertinimo išsamiau nepasisakė. Atsakovė nuo pat pirmojo teismo posėdžio, kuomet civilinė byla Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi buvo grąžinta į pirmąją instanciją, nurodė du sandorių negaliojimo pagrindus – CK 1.86 straipsnis ir CK 1.87 straipsnis. Vilniaus apygardos teismas ex officio turėjo nustatyti, ar Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 nėra negaliojantys.
24.2. Byloje buvo siekiama įrodyti, kad Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 buvo sudarytos dėl akių, jų realiai nevykdant. Trąšos, kurias šalys įsigijo pagal Sutartį ir vėliau pagal Sutarties 85 priedą Nr. 4 buvo parduotos, nebuvo transportuojamos iš vienos vietos į kitą, trąšų judėjimas bei sandėliavimas nebuvo apskaitytas. Atsakovė, siekdama byloje patvirtinti aplinkybę, jog Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta tik „dėl akių“, t.y. faktiškai neperdavus trąšų krovinio ieškovei ir tą pačią dieną jo neatpirkus ir nepervežus į atsakovės saugomas vietas, 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ebresa“ dėl informacijos pateikimo. UAB „Ebresa“ 2020 m. sausio 9 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog negali pateikti prašomo didžiulio kiekio informacijos, kuri yra ar gali būti laikoma konfidencialia. Atsakovė 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl informacijos išreikalavimo, tačiau teismas atsisakė šią informaciją išreikalauti motyvuodamas tuo, kad taip bus vilkinamas bylos nagrinėjimas. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas neužtikrino galimybės atsakovei pagrįsti poziciją, kad sudaryti sandoriai yra tariami sandoriai. Išnagrinėtoje byloje nesurinkus (neišreikalavus) sandėlyje buvusių prekių apskaitos dokumentų (sandėliavimo dokumentų), nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 yra galiojantys sandoriai.
24.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi buvusios atsakovės buhalterės A. B. parodymais, kadangi šiuo metu ji dirba buhaltere ieškovės bendrovėje. Taip pat aplinkybė, kad PVM sąskaitos – faktūros BEL Nr. 03218, BEL Nr. 03219 buvo apskaitytos tiek ieškovės, tiek atsakovės buhalterinėje apskaitoje yra paaiškinama tuo, kad šalys dėl įsipareigojimų AB SEB bankui, turėjo atlikti šiuos veiksmus.
24.4. Atsakovė 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui išsamius paaiškinimus dėl ekspertinio tyrimo akto, kuriuose kritikuojamas ne tik ekspertinio akto turinį parengęs ekspertas R. B., bet ir pateikti neteisingi (netikslūs) skaičiavimai. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo atsakovės pateiktų argumentų dėl pateiktų buhalterinių dokumentų netikslumo, netinkamumo bei kitų aplinkybių.
24.5. Ieškovei neatsiskaičius su atsakove pagal Sutarties 85 priedą Nr. 4, atsakovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį.
24.6. Komerciškai racionali šalis nepirktų trąšų vien tik tam, kad kitą dieną tas pačias trąšas vėl parduotų atgal tam pačiam pardavėjui. Tai patvirtina, kad ginčijamos sutartys nebuvo realiai vykdomos.
24.7. Faktoringo sutarties pagrindu atsakovė sumažino tariamą skolą ieškovei, nes ieškovė 599 579,20 Eur apmokėjimo sumą gavo iš AB SEB banko ir atsakovė šia apimtimi tapo jau nebe ieškovės, o AB SEB banko skolininke. Pradelstų skolų iki Sutarties sudarymo atsakovė ieškovės atžvilgiu neturėjo.
24.8. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsiskaitė su atsakove pagal Sutarties 85 priedą Nr. 4. Ieškovės argumentų pagrindu priešingą išvadą padaręs Vilniaus apygardos teismas vadovavosi ekspertiniame tyrimo akte pateiktais duomenimis, kuriuos atsakovė kritikavo.
24.9. Ieškovės prašymu išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra susijusi su ginčo dalyku, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatomi teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „Arvi ir ko“ ir kitų susijusių asmenų. Be to, nurodomas 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gegužės 31 d. finansinės veiklos laikotarpis yra neaktualus, nes ginčo sandoriai buvo sudaryti konkrečiomis dienomis – 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 23 d.
24.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 15 437,96 Eur mokėjimo palūkanų. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. BEL 03218 ir Nr. BEL 03219, kurios išrašytos ginčo sutarties pagrindu, matyti, jog jose nurodytas apmokėjimo terminas yra 2016 m. gruodžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, pareiga atsakovei apmokėti sąskaitas – faktūras kilo 2016 m. gruodžio 21 d., todėl nepagrįstai ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas pateiktame ieškinyje skaičiuoja už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. sausio 27 d.
24.11. Atsakovė nesutinka su dalimi priteistų bylinėjimosi išlaidų, o konkrečiai su išlaidomis už UAB „Forensic and Investigation Services“ eksperto parengtą 2019 m. gruodžio 5 d. ekspertinio tyrimo aktą ir išlaidomis už teisinę pagalbą (21 146,00 Eur). Ieškovė savo iniciatyva užsakė ekspertinį tyrimą, dėl aplinkybių byloje, kurias įrodinėjo būtent ieškovė, pagrindimo. Šios išlaidos yra susijusios su ieškovės įrodinėjimo pareiga, todėl šių išlaidų priteisimas atsakovei yra nepagrįstas. Be to, ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, neišsamiai ir remiantis negaliojančiais buhalteriniais duomenimis. Remiantis minėtu, atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti mažinamas ekspertinio tyrimo akto išlaidų suma, t. y. 4 356,00 Eur. Taip pat išlaidos už teisinę pagalbą (21 146,00 Eur) neatitinka Rekomendacijų patvirtintų dydžių ir kriterijų. Pirmosios instancijos teismas nenurodė detalių argumentų, kodėl yra priteisiama 21 146,00 Eur suma, nedetalizavo šios sumos dydžio atitikimo Rekomendacijų reikalavimams.
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą bei 2020 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie atsikirtimai:
25.1. Atsakovė ieškinį ginčyti tariamo sandorio pagrindu pradėjo tik po to, kai tokį vertinimą pirmosios instancijos teismui pavedė atlikti Lietuvos apeliacinis teismas, bylą grąžinęs pirmosios instancijos teismui pakartotiniam nagrinėjimui. Atsakovė, nagrinėjant bylą ir teikiant apeliacinį skundą, negali suformuoti vieningos pozicijos, ar ieškinį ginčija tariamo sandorio (CK 1.86 straipsnis) ar apsimestinio sandorio (CK 1.87 straipsnis) pagrindu.
25.2. Byloje esantys įrodymai: prekių perdavimo – priėmimo aktas Nr. 142, prekių perdavimo – priėmimo aktas Nr. 143, PVM sąskaitos – faktūros, patvirtina prekių nuosavybės teisės pasikeitimą arba disponavimo prekėmis perėjimą pirkėjui (atsakovei). 2016 m. rugpjūčio 26 d. prekių perdavimo – priėmimo aktas bei tos pačios dienos PVM sąskaita – faktūra Nr. BALT0010098 (601 551 Eur) patvirtina nuosavybės teisės į prekes bei jų disponavimo teisės perėjimą ieškovei. Šiam faktui konstatuoti neturi įtakos prekių fizinio buvimo vieta jų perleidimo sandorio sudarymo metu.
25.3. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja Sutartį esant tariamu sandoriu – nesukūrusiu teisinių pasekmių, tačiau tuo pat metu tvirtina, kad šis sandoris nulėmė nuosavybės teisių į trąšas pasikeitimą (perėjimą atsakovei), kas suteikė galimybę atsakovei šias trąšas parduoti ieškovei Sutarties 85 priedo Nr. 4 pagrindu ir už ką šiai kilo pareiga atsiskaityti.
25.4. Atsakovė iš trijų sandorių grandinės selektyviai pasirenka tik pirmąjį sandorį – Sutartį, kurią įrodinėja esant negaliojančia, tačiau vykdytinomis pripažįsta tiek SEB banko reikalavimo teisę pagal faktoringo susitarimą, tiek Sutarties 85 priedą Nr. 4, kadangi iš jo kildina ieškovės pareigą atlyginti jai 601 551,50 Eur.
25.5. Ekspertas atliko visų ginčo šalių tarpusavio sandorių analizę iki ginčo sandorio, o kadangi 2016 m. rugpjūčio 22 d. kitų sandorių, neskaitant Sutarties, nebuvo sudaryta, visiškai logiška, kad ekspertinio tyrimo akto 1.8 punkte ekspertas įvardija suminę atsakovės skolą ieškovei 2016 m. rugpjūčio 21 d.
25.6. Atsakovė piktybiškai ginčija skolos egzistavimo ieškovei faktą ir tik teismui ekspertiniam tyrimui išreikalavus buhalterinės apskaitos duomenis, paaiškėjo, kad pati atsakovė pripažįsta buvusi skolinga ieškovei (tačiau ne 1 748 431,26 Eur, o 1 047 836,47 Eur).
25.7. Atsakovė, ginčydama ekspertinio tyrimo akto patikimumą, neįvardija konkrečių eksperto padarytų klaidų, neįrodo savo dėstomų teiginių ryšio su byloje teismo analizuojamais klausimais.
25.8. Atsakovė ginčija ekspertinio tyrimo akto išvadą, kuria konstatuotas atsakovės pagal Sutarties 85 priedą Nr. 4 išrašytos PVM sąskaitos – faktūros BALT0010098 apmokėjimas tarpusavio vienarūšių prievolių įskaitymu, tačiau nepateikia argumentų ar įrodymų, kurie leistų tokią eksperto išvadą paneigti.
25.9. Atsakovė vadovaujasi dvi viena kitai prieštaraujančiomis versijomis, t. y. viena vertus įrodinėja, kad ginčo sutartis buvo tariamas sandoris ir negalėjo sukurti šalims realių teisinių padarinių, tačiau antra vertus teigia, jog nuosavybės teisė į trąšas atsakovei perėjo (taigi pirkimo – pardavimo sandoris įvyko) ir ji, būdama naująja trąšų savininke, Sutarties 85 priedu Nr. 4 pardavė šias trąšas ieškovei, kuriai atsirado pareiga pagal šį sandorį atsiskaityti.
25.10. Trišalė sutartis, sudaryta ieškovės (kaip prekių pirkėjos), atsakovės (kaip prekių pardavėjos) ir UAB „Arvi fertis“ (kaip gamintojos), buvo ilgalaikio šalių bendradarbiavimo sutartis. Šalia Trišalės sutarties buvo sudaryta papildomų su Trišale sutartimi susijusių sutarčių (taip pat – Sutarties 85 priedas Nr. 4), tačiau Trišalė sutartis neapėmė ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių, kuriuose ieškovė buvo trąšų pardavėja, o atsakovė – pirkėja. Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 pagrindžia dviejų skirtingų baigtinių sandorių sudarymą ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino abiejų minėtų sandorių vykdymą.
25.11. Sutarties 85 priedo Nr. 4 abipusis įvykdymas yra pripažintas tų pačių ginčo šalių Galutinis arbitražo sprendimas dėl Sutarties 85 įvykdymo ar neįvykdymo apimties turi neabejotiną prejudicinę galią šiai bylai.
25.12. Byloje esanti specialisto išvada laikytina papildomu šaltiniu – įrodymu, surinktu ikiteisminio tyrimo įstaigos dokumentų poėmio būdu, kas leidžia užtikrinti tokios informacijos tikslumą bei užkerta kelią galimoms duomenų korekcijoms. Tiek specialisto išvada, tiek ekspertinio tyrimo aktas vieningai patvirtino tą pačią aplinkybę – 617 199,18 Eur atsakovės skolos dydį ieškovei. Tokio dydžio skolą ieškovei savo buhalterinėje apskaitoje pripažino pati atsakovė.
25.13. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžios momento yra visiškai pagrįsta.
25.14. Atsakovė, nesutikdama su 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus už ekspertinio tyrimo išvadą, priteisimu, neatsižvelgė į tai, kad ekspertinis tyrimo aktas buvo parengtas vadovaujantis tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktais duomenimis, o dauguma šio akto išvadų buvo grįsta būtent atsakovės buhalterinių duomenų pagrindu.
25.15. Advokato teisinės pagalbos išlaidų dydis šioje byloje yra adekvatus bylos sudėtingumui ir įrodinėjimo aplinkybių apimčiai, atsakovės nuolatos sudaromoms kliūtims įrodymas surinkti ir ieškovės prašymų ginčijimui, todėl pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė nėra įvykdžiusi pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsiskaityti už perduotas prekes, bei nenustatęs pagrindų atsakovės atleidimui nuo minėtos prievolės, tenkino ieškovės reikalavimą dėl nesumokėtos už prekes sumos ir palūkanų iš atsakovės priteisimo.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
28. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai buvo teikti teismui klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo už apeliacinį skundą sumokėjimo nagrinėjimui. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi, įvertinęs pateiktus įrodymus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atidėjo atsakovei terminą sumokėti 5 588 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu, pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
Dėl civilinės bylos žodinio nagrinėjimo
29. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą skirti civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl bylos sudėtingumo ir dėl būtinybės tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.
30. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
31. Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymas nustato būtent teismo diskrecijos teisę savo ar šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašymo argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Atsakovės motyvas dėl skirtingų aplinkybių įrodinėjimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą bei pakartotinai, nesuponuoja pareigos ją nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 28 d. nutartimi bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalys iki ginčo sprendimo priėmimo (2020 m. kovo 24 d.) turėjo pakankamai laiko ir galimybių galutinai suformuluoti savo teiginių bei atsikirtimų pagrindą, apibrėžti pozicijų ribas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu išsakytuose paaiškinimuose išsamiai išdėstė savo pozicijas dėl byloje pareikštų reikalavimų. Įvertinus, kad šalys pirmosios instancijos teisme buvo išklausytos žodinio teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmeta.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
33. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą nustatė, kad 2015 m. gegužės 5 d. UAB „Arvi fertis“ (gamintoja), UAB „BALTKALIS“ (pardavėja, atsakovė) ir UAB „BELOR“ (pirkėja, ieškovė) sudarė Trišalę sutartį dėl NPK trąšų tiekimo Nr. 3S/BALT-(7.3)-55, kuria pirkėja UAB „BELOR“ (ieškovė) įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu pirkti iš pardavėjos UAB „BALTKALIS“ (atsakovės) užsakymuose nurodytas prekes (NPK trąšas), o pardavėja UAB „BALTKALIS“ (atsakovė) įsipareigojo pavesti gamintojui pagaminti atitinkamą prekių kiekį ir perduoti jį pirkėjai (Trišalės sutarties 1.2 punktas); šalys taip pat sutarė, kad užsakomų pagaminti prekių kiekis per kalendorinius metus yra ne mažiau kaip 110 000 t +/-10 proc. NPK, kurį pirkėja UAB „BELOR“ (ieškovė) įsipareigoja užsakyti iš pardavėjos UAB „BALTKALIS“ (atsakovės) ir realizuoti, o gamintoja – pagaminti pagal šią sutartį (Trišalės sutarties 1.3 punktas).
34. 2016 m. birželio 7 d. UAB „BALTKALIS“ (pardavėja, atsakovė) ir UAB „BELOR“ (pirkėja, ieškovė) sudarė trąšų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3S/BALT-(7.3)-85, numatančią, kad, šios sutarties nustatyta tvarka gavusi užsakymą tam tikram nefasuotų kompleksinių ir (ar) vienanarių trąšų ir (ar) 500 kg talpos didmaišiuose kiekiui, pardavėja (atsakovė) įsipareigoja perduoti šias prekes pirkimų užsakymuose nustatytomis sąlygomis ir terminais pirkėjos (ieškovės) nuosavybėn, o pirkėja (ieškovė) šios sutarties nustatyta tvarka ir terminais įsipareigoja priimti prekes ir už jas sumokėti.
35. 2016 m. rugpjūčio 22 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BEL-20160822-303-VP (Sutartis) UAB „BELOR“ (pardavėja, ieškovė) ir UAB „BALTKALIS“ (pirkėja, atsakovė) sutarė, kad UAB „BELOR“ (pardavėja, ieškovė) parduoda, o UAB „BALTKALIS“ (pirkėja, atsakovė) perka 1 630 tonas NPK 14-14-18+S trąšų,; prekių kaina – 304 Eur + PVM už vieną toną (Sutarties 4.1 punktas). Šalys susitarė, kad pardavėja (ieškovė) prekes pirkėjai (atsakovei) atkrauna sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (UAB „Ebresa“) (Sutarties 2.2 punktas); pirkėja už prekes įsipareigojo apmokėti ir vadovautis sąskaitoje faktūroje nurodytais apmokėjimo terminais, numatant, kad pardavėja gali sutikti faktoringuoti sąskaitą – faktūrą per banko faktoringą (Sutarties 5.1 punktas).
36. 2016 m. rugpjūčio 23 d., vadovaujantis Sutartimi, ieškovė išrašė dvi PVM sąskaitas – faktūras: 69 153,92 Eur sumai už 188 tonas NPK 14-14-18+S trąšų (BEL Nr. 03219) ir 530 425,28 Eur sumai už 1 442 tonas NPK 14-14-18+S trąšų (BEL Nr. 03218), viso už 1 630 tonas trąšų – 599 579,20 Eur.
37. 2016 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu Nr. 2 dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. 0041504156192-71 AB SEB bankas, UAB „BELOR“ (pardavėja, ieškovė) ir UAB „BALTKALIS“ (pirkėja, atsakovė) susitarė dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. 0041504156192-71, sudarytos tarp AB SEB banko ir UAB „BELOR“, bei Sutarties vykdymo. UAB „BALTKALIS“ (atsakovė) sutiko, kad pardavėja UAB „BELOR“ (ieškovė) perleistų bankui piniginių reikalavimų teises, atsirandančias pagal Sutartį.
38. 2016 m. rugpjūčio 23 d. sutarties Nr. 3S/BALT-(7.3)-85 priedu Nr. 4 (Sutarties 85 priedas Nr. 4) UAB „BALTKALIS“ (pardavėja, atsakovė) ir UAB „BELOR“ (pirkėja, ieškovė) sutarė dėl 1 630 tonų NPK trąšų 14-14-18+S, 500 kg BB pirkimo – pardavimo. 2016 m. rugpjūčio 26 d. šalys, pasirašiusios prekių perdavimo – priėmimo aktą, patvirtino, kad prekės yra perduotos FCA sąlygomis sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (UAB „Ebresa“). 2016 m. rugpjūčio 26 d. už UAB „BELOR“ (ieškovei) pateiktas prekes taip pat buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra BALT Nr. 0010098 601 551,50 Eur sumai, kurioje pažymėta, kad jos apmokėjimo terminas – iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.
39. AB SEB bankas faktoringo sutarties pagrindu 2016 m. rugpjūčio 24 d. bei 2016 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimų nurodymais pervedė ieškovei 538 895,79 Eur. AB SEB bankas reikalavimo teisės grąžinimo aktu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė 2017 m. sausio 27 d., įgyvendindama regresą, sumokėjo 539 621,28 Eur, grąžino ieškovei reikalavimo teisę pagal atsakovei 2016 m. rugpjūčio 23 d. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras 69 153,92 Eur ir 530 425,28 Eur sumai.
Dėl Sutarties ir Sutarties 85 priedo Nr. 4 kaip tariamų sandorių
40. Atsakovė, siekdama įrodyti ieškovės reikalavimo, kildinamo Sutarties pagrindu, nepagrįstumą apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas tik konstatavo, kad sandoriai nėra laikytini apsimestiniais, o dėl sandorių CK 1.86 straipsnio prasme (tariamas sandoris) išsamiau nepasisakė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) turėjo vertinti sandorių negaliojimo pagrindus, numatytus CK 1.86 straipsnyje (tariamas sandoris) ir CK 1.87 straipsnyje (apsimestinis sandoris), kuriais rėmėsi atsakovė pirmojo posėdžio, įvykusio pakartotinai grąžinus bylą nagrinėti į pirmąją instanciją, metu.
41. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. CK 1.78 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.
42. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Taigi tiek tariamasis, tiek apsimestinis sandoriai turi valios trūkumų, juos sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, tačiau tariamojo sandorio atveju šalys apskritai neketina ir nesukuria jokių teisių ir pareigų pagal sudarytą sandorį, o apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris.
44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad apskųstame sprendime yra nurodyta, jog nors atsakovė aptariamus sandorius kelis kartus įvardijo kaip apsimestinius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl tariamųjų sandorių ir darė nuorodą į CK 1.86 straipsnį, reglamentuojantį tariamojo sandorio negaliojimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apsimestinio sandorio sąvoka atsakovės pavartota dėl apsirikimo, ir vertino, ar šalių sudaryta ginčo Sutartis ir su ja susijęs Sutarties 85 priedas Nr. 4 nėra tariamieji sandoriai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo 35 punktas). Ši nustatyta aplinkybė paneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo tariamų sandorių kriterijų. Pasisakydamas dėl apsimestinių sandorių pagrindų, pirmosios instancijos teismas sprendimo 54 punkte pažymėjo, kad teismo proceso metu atsakovė neįrodinėjo, o teismas ex officio taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, jog ginčo šalių sudaryta Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 yra apsimestiniai sandoriai, t. y. sudaryti kitam konkrečiam sandoriui (ar sandoriams) pridengti.
45. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog tam, kad teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Vadinasi, pirmosios instancijos teismui nenustačius, o atsakovei nenurodžius, neįrodžius akivaizdžių aplinkybių, leidžiančių Sutartį ir Sutarties 85 priedą Nr. 4 pripažinti apsimestiniu, ginčo sprendime išdėstyta išvada dėl pagrindo pripažinti aptariamus sandorius apsimestiniais nebuvimo laikytina teisiškai pagrįsta. Papildomai paminėtina ir tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde taip pat neįrodinėja Sutarties ir Sutarties 85 priedo Nr. 4 apsimestinumo, o tik deklaratyviai apeliuoja į teismo pareigą juos vertinti apsimestinių sandorių kontekste.
46. Nesutikdama su ginčo sprendime nurodyta išvada dėl Sutarties ir Sutarties 85 priedo Nr. 4 nepripažinimo tariamais, atsakovė įrodinėja, kad šios sutartys neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties požymių ir buvo sudarytos nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių šalims. Atsakovės manymu, šias aplinkybes galėtų paaiškinti iš UAB „Ebresa“ išreikalauti duomenys apie trąšų sandėliavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl duomenų iš šio asmens išreikalavimo motyvuodamas bylos nagrinėjimo vilkinimu. Atsakovės įsitikinimu, tokiais veiksmais jai nebuvo sudaryta galimybė pagrįsti savo poziciją dėl sandorių tariamumo. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš UAB „Ebresa“ teismui pateikė 2019 m. gruodžio 12 d., pačiai prieš tai nesikreipus į UAB „Ebresa“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. protokoline nutartimi, įvertinęs ieškovės atstovo nurodytus nesutikimus, taip pat proceso stadiją, kurioje reiškiamas tokio pobūdžio prašymas, nutarė netenkinti atsakovės prašymo išreikalauti įrodymus arba išduoti atsakovei teismo liudijimą įrodymams gauti, pripažinęs, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovės prašomi išreikalauti nauji įrodymai turėtų tokias sąsajas su byloje kilusiu ginču, kad be jų negalima būtų nustatyti šiai bylai reikšmingų aplinkybių. 2020 m. vasario 21 d. atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė analogišką prašymą, nurodžiusi, kad UAB „Ebresa“ atsisakė teikti jos prašomus duomenis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą išreikalauti įrodymus, kadangi jis pateiktas pavėluotai ir prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad prašymas išreikalauti didelės apimties rašytinius įrodymus, pateiktas praėjus aštuoniems mėnesiams po bylos grąžinimo iš Lietuvos apeliacinio teismo (2019 m. kovo 28 d.), likus savaitei iki teismo posėdžio (2020 m. kovo 2 d.), nedera su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei suponuoja bylos nagrinėjimo vilkinimą. Pripažintina, kad atsakovei buvo suteikta pakankamai laiko ir galimybių įrodyti savo dėstomą poziciją, tačiau jomis nepasinaudojus laiku, ji turi priimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Todėl situacija, kuomet atsakovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo nebuvo tenkintas, negali būti traktuojama kaip pažeidžianti jos procesines teises ir užkertanti galimybę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų.
47. Pirmosios instancijos teismas, nesutikęs su atsakove, kad Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 yra tariami sandoriai, vadovavosi byloje esančiais įrodymais: 1) prekių perdavimo – priėmimo aktais Nr. 142, 143, kuriuose nurodyta, kad ieškovė (pardavėja) perdavė, o atsakovė (pirkėja) priėmė 188 ir 1 442 tonas trąšų, prekės perduotos FCA sąlygomis sandėlyje, esančiame Vilkaviškio r., Kybartuose, Kudirkos Naumiesčio g. 2 (UAB „Ebresa“); 2) 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. D., A. B. parodymais, kurie patvirtino, kad trąšos realiai buvo Kybartų sandėlyje, kitaip pagal įmonėse taikytą sandorių sudarymo, įforminimo, apskaitos tvarką jų pardavimas nebūtų įmanomas; prekių pirkimo – pardavimo sutartis lydintys dokumentai visada buvo sąskaitos – faktūros ir prekių priėmimo – perdavimo aktai; tokio pobūdžio sandoriai, kokie yra ginčo Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4, buvo nevienkartiniai šalių tarpusavio bendradarbiavimo praktikoje; 3) ekspertinio tyrimo akte užfiksuotais duomenimis apie ieškovės 2016 m. rugpjūčio 31 d. atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 898 008,40 Eur sumai, kuris visa apimtimi (601 551,50 Eur) padengė atsakovės reikalavimą pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą BALT0010098, apie 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės išrašytos PVM sąskaitos –faktūros BALT0010098 601 551,50 Eur įtraukimą į abiejų ginčo šalių buhalterinę apskaitą, apie įprastą abiejų šalių praktiką atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą; 4) ikiteisminio tyrimo metu parengta specialisto išvada, kurioje analizuoti ieškovės ūkiniai finansiniai santykiai su atsakove nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.; 5) ieškovės bei atsakovės sudarytomis sutartimis, patvirtinančiomis, kad sandorių, kuriuose ieškovė veikė kaip trąšų pardavėja, o atsakovė buvo jų pirkėja sudarymas buvo paplitęs reiškinys šalių santykiuose, juolab kad tokie sandoriai buvo sudaryti ir iki ginčo Sutarties, ir po jos sudarymo (nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.).
48. Atsakovė, kritikuodama 2019 m. gruodžio 5 d. ekspertinio tyrimo aktą, apeliaciniame skunde išdėstė paaiškinimus, kodėl šis dokumentas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu Sutarties ir Sutarties 85 priedo Nr. 4 realų vykdymą. Anot atsakovės, ekspertiniame tyrime atlikta apskaitos duomenų analizė yra netiksli, abejotina, o analizuoti duomenys yra neaktualūs. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė prielaidų sutikti su atsakovės motyvais dėl ekspertinio tyrimo akto trūkumų ir jo netinkamumo įrodyti aplinkybes, susijusias su šalių įskaitymų įvykdymu ir ieškovės įsipareigojimų atsakovei padengimu, patvirtinančių realų ginčo sandorių įvykdymą. Ekspertinio tyrimo akte buvo pasisakyta dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., t. y. iki Sutarties sudarymo, egzistavimą, buvo detalizuota tarpusavio atliktų įskaitymų apimtis, nuodugniai išnagrinėti abiejų bendrovių buhalterinės apskaitos duomenys. Apeliuodama į netikslius skaičiavimus, faktinės situacijos klaidingą vertinimą, vertinamų dokumentų įgaliotų asmenų nepasirašymą, atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ekspertinio tyrimo akte išdėstytas išvadas, nenurodė, kaip pasikeistų skaičiavimai, išvados atsižvelgiant į jos nurodytas pastabas. Be to, pasisakydama apie specialisto, parengusio ekspertinio tyrimo aktą, R. B. neobjektyvumą dėl dažno ir ilgamečio bendradarbiavimo su ieškove, atsakovė nepaaiškino, kaip šis faktas įtakojo ekspertinio tyrimo akte užfiksuotų išvadų pagrįstumą. Teisėjų kolegijai nenustačius ekspertinio tyrimo akto trūkumų, t. y. kad akto turinys prieštaringas, išvados nesiremia tyrimo eiga, yra neargumentuotos, nemotyvuotos, neišsamios, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, taip pat byloje nekilus pagrįstų abejonių dėl specialisto šališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, pripažįsta nesant faktinio ir teisinio pagrindo nesivadovauti atlikto ekspertinio tyrimo akto išvadomis.
49. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojos A. B. 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nepatikimumo dėl jos dabartiniu metu užimamų pareigų ieškovės bendrovėje nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo sutarčių vykdymo. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apskųsto teismo sprendimo turinio, anksčiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, šios liudytojos parodymai nebuvo vienintelis įrodymas, nulėmęs pirmosios instancijos teismo nuomonės susiformavimą ginčo klausimu.
50. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė prekių perdavimo – priėmimo aktuose Nr. 142, 143 nurodytos informacijos, kad ieškovė (pardavėja) perdavė, o atsakovė (pirkėja) priėmė 188 ir 1 442 tonas trąšų, ir kad prekės perduotos FCA sąlygomis sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (UAB „Ebresa“) įrodomosios reikšmės. Nepaaiškino, kokiam tikslui, jei ne nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, šie aktai buvo išrašyti. Į bylą yra pateikta duomenų, kad šalys nuolat vykdė trąšų pirkimą – pardavimą apsikeisdamos pozicijomis – kai kuriais atvejais ieškovė veikė kaip trąšų pardavėja, o atsakovė buvo jų pirkėja ir atvirkščiai (2015 m. liepos 30 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. spalio 27 d. 2016 m. lapkričio 30 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartys).
51. Atsakovės manymu, specialisto išvada, parengta atliekant ikiteisminį tyrimą, dalyje dėl atsakovės ūkinės finansinės veiklos santykiuose su ieškove laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nėra susijusi su ginčo dalyku, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatomi teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „Arvi ir ko“ ir kitų asmenų. Be to, tiriamas laikotarpis nėra aktualus, nes ginčo sandoriai buvo sudaryti konkrečiomis datomis – 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. Dėl šių priežasčių, atsakovės teigimu, 2018 m. gegužės 31 d. specialisto išvada neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus ir neturėtų būti vertinama kaip pagrindžianti ginčo sandorių įvykdymą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove šiuo aspektu, kadangi iš specialisto išvados turinio matyti, kad tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus ir apskaitos registrus buvo tiriami atsakovės prekių pardavimai ieškovei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., bei nustatytas tarpusavio įsiskolinimų tarp atsakovės ir ieškovės sudengimas 4 300 580,53 Eur sumai. Vadinasi, specialisto išvadoje buvo betarpiškai tiriami ginčo šalių santykiai joms vykdant tarpusavio įsipareigojimus. Paminėtina ir tai, kad tiriamas laikotarpis apima Sutarties ir Sutarties 85 priedo Nr. 4 sudarymo momentus, todėl specialisto išvada suteikia duomenis apie šalių bendradarbiavimo pobūdį, jų tikruosius ketinimus sudarius tam tikrus sandorius, kas neabejotinai yra svarbu vertinant Sutartį ir Sutarties 85 priedą Nr. 4 tariamų sandorių kontekste.
52. Įrodinėdama, kad Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 yra tariami sandoriai, atsakovė pažymėjo, kad jų tikslas buvo sudaryti sąlygas ieškovei iš AB SEB banko pasiskolinti apyvartinių lėšų Trišalės sutarties vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Priešingai, iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. galutinio sprendimo, priimto byloje pagal UAB „Arvi fertis“, UAB „BALTKALIS“ ieškinį UAB „BELOR“ dėl nuostolių dėl netinkamo Trišalės sutarties vykdymo, priteisimo, matyti, jog arbitražo teismas byloje nustatė nuolatinę ieškovės (arbitražo byloje atsakovės UAB „BELOR“) permoką atsakovei (arbitražo byloje – ieškovėms UAB „Arvi fertis“, UAB „BALTKALIS“) nuo 2015 m. birželio 1 d.; ieškovė (nagrinėjamoje byloje) visiškai pripažino permokos egzistavimą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, šios aplinkybės paneigia atsakovės argumentą dėl ieškovės lėšų stokos vykdant Trišalę sutartį ir Sutartis ir Sutarties 85 priedo Nr. 4 sudarymą tik dėl ketinimo ieškovei suteikti banko finansavimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas atsakovės poziciją nagrinėjamu klausimu, nustatė esant prieštaravimų jos teiginiuose. Atsakovė apeliaciniame skunde, apeliuodama į ekspertinio tyrimo akto trūkumus, nurodė, kad jos turimais duomenimis atsakovės skola 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovei buvo 1 047 836,47 Eur. Vėliau, pasisakydama dėl ginčo sandorių sudarymo motyvo – ieškovės siekio gauti finansavimą iš AB SEB banko – atsakovė nurodė, kad pradelstų skolų iki Sutarties sudarymo atsakovė ieškovei neturėjo. Atsakovei nepaaiškinus, nepašalinus apeliaciniame skunde išdėstytų prieštaravimų, nėra prielaidų nagrinėjamą argumentą pripažinti teisiškai pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės teiginys dėl ieškovės siekio gauti apyvartines lėšas iš AB SEB banko yra abejotinas ir dėl to, kad atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų, prisiimtų faktoringo sutartimi, ieškovė 2017 m. sausio 27 d., bankui sumokėjo 539 621,28 Eur, dėl ko bankas grąžino ieškovei reikalavimo teisę pagal atsakovei 2016 m. rugpjūčio 23 d. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras 69 153,92 Eur ir 530 425,28 Eur sumai. Tokiu būdu ieškovė, sudariusi Sutartį, papildomų apyvartinių lėšų nebuvo gavusi. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė pagal atsakovės 2016 m. rugpjūčio 26 d. Sutarties 85 priedo Nr. 4 pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą BALT 0010098 atsakovei 601 551,50 Eur turėjo pervesti iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., t. y. sumokėti atsakovei didesnę sumą, nei gavo iš AB SEB banko (539 621,28 Eur) sudarius Sutartį. Taigi, iš AB SEB banko gavus finansavimą ir turėjus šį finansavimą viršijančią prievolę atsakovei Sutarties ir Sutarties 85 priedo Nr. 4 sudarymas ieškovei nesuteikė papildomų apyvartinių lėšų, kaip teigė atsakovė, siekdama pagrįsti teiginį apie ginčo sandorių sudarymo motyvus.
53. Aktualu pažymėti ir tai, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
54. Teisėjų kolegija, apibendrinama išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad atsakovė apeliaciniame skunde neįrodė, kad Sutartis ir Sutarties 85 priedas Nr. 4 šalių nebuvo vykdomos, kad šie sandoriai buvo sudaryti neketinant sukurti teisinių pasekmių, ar kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pagrindo ginčo sandorius kvalifikuoti kaip tariamus nebuvimą, pažeistų įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl ieškovės skolinio įsipareigojimo atsakovės atžvilgiu egzistavimo
55. Atsakovė savo veiksmus neatsiskaitant pagal Sutartį taip pat teisina ieškovės pareigos neatlikimu įvykdyti mokėjimus pagal PVM sąskaitą – faktūrą BALT 0010098, išrašytą Sutarties 85 priedo Nr. 4 pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pritarė ieškovei, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove pagal Sutarties 85 priedą Nr. 4 atlikus įskaitymą. Atsakovės teigimu, ieškovė, neturėjusi nei teisinių, nei faktinių prielaidų, įskaitymo atlikti negalėjo.
56. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo aspektu, atkreipia dėmesį į šio atsakovės argumento prieštaringumą apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai dėl Sutarties ir Sutarties 85 priedo Nr. 4 kaip tariamai sudarytų sandorių. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nėra atskleidusi, kodėl, prašydama ginčo sutartis pripažinti sudarytas nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, vėliau apeliuoja į ieškovės Sutarties 85 priedo Nr. 4 sąlygų nevykdymą. Ši nustatyta aplinkybė parodo atsakovės teiginių prieštaringumą, nenuoseklumą bei jos atsikirtimų nepagrįstumą.
57. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovė įvykdė savo pareigą pagrįsti bei įrodyti jos atliktą įskaitymą. Minėta, kad šį faktą patvirtina byloje esantis ekspertinio tyrimo aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovė 2016 m. rugpjūčio 31 d. atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 898 008,40 Eur sumai, kuris visa apimtimi (601 551,50 Eur) padengė atsakovės reikalavimą pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą BALT 0010098. Anksčiau nurodytoje specialisto išvadoje taip pat buvo nustatyta, kad 2016 metais atsakovė turėjo 617 199,18 Eur skolą ieškovei. Teisėjų kolegija dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų argumentų nenustatė priežasčių abejoti šių rašytinių dokumentų įrodomąja reikšme. Be to, ieškovė į bylą yra pateikusi konsultacinę išvadą dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio ūkinių finansinių operacijų, vykdant 1630 tonų trąšų NPK-14-14-18+S pardavimą ir atpirkimą. Šią konsultacinę išvadą parengęs auditorius, atlikęs bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentų analizę, priėjo išvadą dėl priešpriešinių vienarūšių ieškovės ir atsakovės prievolių įskaitymų egzistavimo, nulėmusį fakto dėl ieškovės prievolės pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BALT 0010098 dėl 601 551 Eur pasibaigimo konstatavimą ir atsakovės piniginių prievolių ieškovei sumažėjimą 601 551 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde nėra paneigusi ieškovės į bylą pateiktuose įrodymuose nurodytų išvadų teisingumo, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, nepagrindė savo prieštaravimų pagrįstumo.
Dėl mokėjimo palūkanų
58. Byloje atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl 15 437, 96 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų pagal Sutarties 5.1. punktą priteisimo. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. BEL 03218 ir Nr. BEL 03219, kurios išrašytos Sutarties pagrindu, matyti, jog jų apmokėjimo terminas yra 2016 m. gruodžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad terminas įvykdyti prievoles pagal šias sąskaitas sueina 2016 m. gruodžio 21 d., ieškovė nepagrįstai palūkanas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. sausio 27 d. Pirmosios instancijos teismas šį teiginį atmetė kaip nepagrįstą.
59. Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimas mokėti palūkanas kildinamas iš atsakovei 2016 m. rugpjūčio 23 d. išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. BEL 03218 (530 425,28 Eur) ir Nr. BEL 03219 (69 153,92 Eur). Šiose sąskaitose yra pažymėta, kad jos turi būti apmokėtos iki 2016 m. gruodžio 21 d.
60. Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad pirkėjas (atsakovė) už prekes įsipareigoja apmokėti sąskaitoje – faktūroje nurodytais apmokėjimo terminais. Pardavėjas (ieškovė) gali sutikti faktoringuoti sąskaitą – faktūrą per banko faktoringą. Jeigu sąskaita – faktūra perleidžiama per banko faktoringą iš pardavėjo (ieškovės) pusės, tuomet pirkėjas (atsakovė) įsipareigoja apmokėti visus faktoringo kaštus pagal pateiktas banko išklotines, taip pat mokėti 6 proc. metines palūkanas nuo PVM sąskaitos – faktūros sumos.
61. Minėta, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu Nr. 2 dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. 0041504156192-71 AB SEB bankas, ieškovė (pardavėja) ir atsakovė (pirkėja) susitarė dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. 0041504156192-71, sudarytos tarp AB SEB banko ir ieškovės, bei Sutarties vykdymo. Atsakovė sutiko, kad ieškovė perleistų bankui piniginių reikalavimų teises, atsirandančias pagal Sutartį. Būtent tokiam atvejui šalys, pasirašiusios Sutartį, numatė taikyti Sutarties 5.1 punktą. Esant faktoringo faktui, pirkėja (atsakovė) įsipareigojo mokėti 6 proc. palūkanas už naudojimąsi lėšomis, kuriuos privalėjo sumokėti ieškovei.
62. 2016 m. rugpjūčio 23 d. prekių perdavimo – priėmimo aktai Nr. 142, 143 patvirtino, kad pardavėja (ieškovė) perdavė, o pirkėja (atsakovė) priėmė trąšas, perduotas pagal Sutartį ir dėl šio fakto išrašytos PVM sąskaitos – faktūros BEL Nr. 03218, BEL 03219. Atsakovė, įgijusi prekes, vadovaujantis Sutarties 5.1. punktu, nuo šio momento (2016 m. rugpjūčio 23 d.) turi mokėti mokėjimo palūkanas.
63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 15 437,96 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. sausio 27 d., priteisimo.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. papildomo sprendimo
64. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 25 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 30 983 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą. Papildomame sprendime nurodyta, kad šią sumą sudaro 5 481 Eur žyminis mokestis, 4 356 Eur ieškovės išlaidos, susijusios su ekspertinio tyrimo akto parengimu, 9 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ieškovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2 500 Eur už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 9 246 Eur teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui ją grąžinus pakartotiniam nagrinėjimui.
65. Atsakovė apeliaciniame skunde atsisako pripažinti pagrįstomis ieškovės išlaidas, susijusias su ekspertinio tyrimo akto parengimu (4 356 Eur), ir 21 146 Eur už teisinę pagalbą. Jos manymu, ieškovė pati užsakė ekspertinį tyrimą dėl aplinkybių, reikalingų savo pozicijai pagrįsti. Šios išlaidos yra susijusios su ieškovės įrodinėjimo pareiga, todėl jų priteisimas iš atsakovės yra nepagrįstas. Be to, parengtas ekspertinio tyrimo aktas yra neišsamus, prieštaringas, todėl ir dėl šios priežasties atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovei šio akto parengimo išlaidas. Pasisakydama dėl 21 146 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė teigia, kad jos neatitinka Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Be to, pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nedetalizavo priteistinos sumos dydžio, nenurodė, už kokių konkrečiai paslaugų suteikimą yra skaičiuojamas užmokestis. Anot atsakovės, teisinės pagalbos išlaidos yra neproporcingai didelės ir nepagrįstos.
66. CPK 88 straipsnis numato sąrašą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas prie tokių išlaidų leidžia priskirti būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad visas laimėjusios bylą šalies bylinėjimosi išlaidas apmoka bylą pralaimėjusi šalis. Įstatymas nenumato išlygų, kad pralaimėjusi bylą šalis yra atleidžiama nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su įrodymais, skirtais laimėjusios šalies pozicijai pagrįsti. Pabrėžtina ir tai, kad įrodinėjimo tikslas civilinėje byloje – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Todėl kiekvienas bylos šalies teikiamas įrodymas yra skirtas įrodinėjimo pareigos įgyvendinimui bei savo argumentų pagrindimui. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovei iš atsakovės priteisti 4 356 Eur už UAB „Forensic and Investigation services“ parengtą ekspertinio tyrimo aktą yra teisėtas ir pagrįstas.
67. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. papildomame sprendime pažymėta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ieškovė patyrė 5 481 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 22 953,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pagal byloje esančius duomenis, nagrinėjant šią bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, ieškovė patyrė 8 498,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovė turėjo papildomai 9 246,42 Eur (6 536,02 Eur + 2 710,40 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 4 356 Eur išlaidų už UAB „Forensic and Investigation Services“ parengtą ekspertinio tyrimo aktą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės išlaidas, patirtas bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino, jog ne visos ieškovės nurodytos išlaidos buvo būtinos, kadangi ne visi procesiniai prašymai buvo patenkinti, o išlaidos, kurių bendra suma – 22 953,70 Eur, gerokai viršija Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius už konkrečių procesinių dokumentų parengimą, procesinių veiksmų atlikimą. Dėl to, teismas nusprendė mažinti ieškovei priteistinos teisinės pagalbos išlaidų sumos dydį iki 9 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat sumažino ir iš atsakovės ieškovei priteistinų teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, dydį nuo ieškovės prašomų 8 498,23 Eur iki 2 500 Eur. Pasisakydamas dėl ieškovės išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija iš naujo, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas ieškovės atstovo parengtų procesinių dokumentų pobūdžiu, turiniu, galimos darbo ir laiko sąnaudomis, pagrįstomis pripažino visas bylinėjimosi išlaidas – 9 246 Eur.
68. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ieškovę atstovaujančios VETO LT advokatų profesinės bendrijos advokatai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo parengę ieškinį, dubliką, atskiruosius skundus, įvairaus pobūdžio prašymus, rašytinius paaiškinimus ir atsiliepimus į atsakovės teiktus prašymus, bendroje sumoje virš dvidešimt procesinių dokumentų. Be to, ieškovės atstovas taip pat dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Taikant Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus užmokesčio dydžius už ieškinio, dubliko, atskirųjų skundų parengimą bei atsižvelgiant į VDU, galiojusį užpraėjusį iki išlaidų patyrimo ketvirtį, teisėjų kolegija nustatė, kad vien už ieškinio, dubliko ir atskirųjų skundų parengimą pagrįstos teisinės pagalbos išlaidos galėjo siekti 4 000 Eur (Rekomendacijų 7., 8.2., 8.3., 8.15. punktai). Minėta, kad be šių svarbiausių procesinių dokumentų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo parengta virš dvidešimt prašymų, atsiliepimų į prašymus, rašytinių paaiškinimų, ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kas taikant prieš tai nurodytą metodą (Rekomendacijų 7., 8.16., 8.17., 8.19. 9 punktai), pagrįstų likusių priteistų sumų patyrimą. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, vadovaujantis Rekomendacijų 7., 8.11 punktais, nagrinėjamu atveju gali būti nustatytas 1 500 Eur užmokestis advokatui už jo teikiamą pagalbą. Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylą pakartotiniam nagrinėjimui, ieškovės atstovai pateikė teismui virš dešimt prašymų, paaiškinimų, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, kas galėtų pagrįsti 9 246 Eur išlaidų patyrimą.
69. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo, privalu atsižvelgti ne tik į ieškovės atstovų parengtų procesinių dokumentų skaičių, užmokesčio rekomenduojamus dydžius, bet ir į bylos apimtį (25 tomai), nagrinėjamo ginčo sudėtingumą, byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį teikiant įvairius prašymus bei atsikirtimus, į tai, kad ieškovė nebuvo pareiškusi aiškiai nepagrįsto ieškinio. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovei papildomu sprendimu priteista 21 146 Eur (9 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ieškovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2 500 Eur už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 9 246 Eur teisinės pagalbos išlaidos, įsisijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui ją grąžinus pakartotiniam nagrinėjimui) teisinės pagalbos išlaidų suma yra protinga ir proporcinga.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
70. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal sprendimo priėmimo metu egzistavusius faktinius bylos duomenis pagrįstai sprendė nesant pagrindo atmesti ieškovės ieškinį, todėl apeliacine tvarka skundžiami sprendimas ir papildomas sprendimas paliktini nepakeisti, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
71. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovei (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 4 488,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikė šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus – 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija VTO Nr. 0005174, 2020 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymą, 2020 m. birželio 4 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Serija AVA Nr. 0003058, 2020 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 6177. Iš ieškovės pateiktų ataskaitų apie teisines paslaugas matyti, kad jas sudaro 508,20 Eur išlaidos, susijusios su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių paruošimu, 210 Eur – su atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio mokėjimo, 210 Eur – su prašymu dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo skubos tvarka, 2 800 Eur – atsiliepimu į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės –atidėjo atsakovei terminą sumokėti 5 588 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Svarstant šį klausimą, ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Taigi, 508,20 Eur išlaidos, susijusios su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimu ir 210 Eur išlaidos, patirtos dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio mokėjimo paruošimo, ieškovei neturi būti atlygintos dėl jos prašymų nepagrįstumo nagrinėjant minėtus klausimus.
72. Teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjamu atveju buvo patirtos 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. birželio 19 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 358,60 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai surašymą maksimalus atlygis yra 543,44 Eur (1 358,60 Eur x 0,4). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme) Rekomendacijų 8.10. punktas numato 1,7 koeficientą, t. y. 2 309,62 Eur maksimalų atlyginimo dydį. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį byloje nenustatyta, kadangi bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, atsiliepimas į apeliacinį skundą nereikalauja visiškai naujų aplinkybių ištyrimo ir su tuo susijusių papildomų laiko sąnaudų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti jai 4 488,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 519,62 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
73. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi atsakovei atidėjo 5 588 Eur dydžio žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės valstybei priteistinas atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, t. y. 5 588 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir 2020 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ (juridinio asmens kodas 125025140) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) 2 519,62 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų 62 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ (juridinio asmens kodas 125025140) valstybei 5 588 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Teisėjai Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė
Vigintas Višinskis