Civilinė byla Nr. e2-266-904/2022

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00842-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                    1.3.2.1; 1.3.2.9.10.8; 2.6.10.2.4.2.; 3.1.9.1.3.; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei, Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

atsakovės atstovui direktoriui A. T., atstovui advokato padėjėjui Jonui Mažoniui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo V. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusiu su neteisėtu atleidimu priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.  

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas V. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo V. L. atleidimą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigų neteisėtu; 2) grąžinti ieškovą V. L. į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas; 3) priteisti 671,73 Eur dydžio sumą už neišmokėtas išmokas; 3) priteisti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškovo V. L. atžvilgiu vidutinio darbo užmokesčio sumos netesybas nuo 2021 m. vasario 3 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 3 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti ieškovui V. L. 25 000,00 Eur dydžio sumos neturtinės žalos; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas ir A. T. 2018 m. rugsėjo 19 d. įkūrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė, atsakovė), kurioje ieškovas ir A. T. turi po 50 proc. akcijų. Akcininkų sprendimu, A. T. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, o ieškovas įdarbintas įmonės komercijos direktoriaus pareigose. Ieškovui 2020 m. rugpjūčio mėnesį pradėjus gilintis į įmonės buhalterinius dokumentus, tapo žinoma, kad įmonės direktorius galimai apgaulingai veda apskaitą bei galimai savinasi įmonės pinigus. Pastebėjus tokią ieškovo iniciatyvą, įmonės direktorius A. T. nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, nurodė įmonės buhalterinę apskaitą vedančiai bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neleisti ieškovui susipažinti su jokiais įmonės buhalteriniais dokumentais. Įmonės direktorius užblokavo visus ieškovo prisijungimus: prie įmonės banko sąskaitos, laivų įvedimo sistemos LUVIS, kitų sistemų, kurios yra reikalingos darbo funkcijai atlikti, bei už blokavo prieigą prie darbui skirto elektroninio pašto. Ieškovas 2020 m. spalio 9 d. įmonės direktoriui išsiuntė pranešimą, kuriuo pareiškė nepasitikėjimą įmonės direktoriumi bei jo vykdoma veikla. Įmonės direktoriui 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovas iš siuntė prašymą leisti susipažinti su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovas, kaip įmonės akcininkas, kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti įmonės direktorių pateikti įmonės buhalterinius dokumentus ieškovui. Įmonės direktorius pranešimu pareikalavo ieškovo pasiaiškinimo dėl komercijos direktoriaus pareigų nevykdymo. Ieškovas 2021 m. vasario 1 d. įmonės direktoriui elektroniniu paštu nurodė, kad, kadangi ieškovui yra atjungtos visos prieigos prie įmonės sistemų bei nesuteikiama galimybė susipažinti su įmonės dokumentas, ieškovas negali patikrinti pranešime nurodytos informacijos bei pateikti pasiaiškinimo, kol nebus grąžintos prieigos. Ieškovas 2021 m. vasario 4 d. gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimą apie socialinio draudimo pabaigą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu pasibaigė darbo santykiai. Ieškovas buvo informuotas, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pažeidimo, tačiau kokius tariamus pažeidimus atsakovė kvalifikavo kaip šiurkščius, ieškovui iš esmės nėra tiksliai žinoma.

Ieškovas tik nagrinėjant ginčą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijoje sužinojo, kad iš darbo yra atleistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punkto pagrindais. Su tokiu darbo teisinių santykių nutraukimu ieškovas nesutinka. Ieškovui darbo bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu tapo žinoma, kad atsakovė ieškovo atleidimą grindžia šiais argumentais: 1) ieškovas pažeidė 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą dėl įmonės ekspedijuojamų laivų darbo tvarkos, nes negavęs patvirtinimo apie apmokėjimą iš klientų, išdavė klientams krovinius; 2) neišrašė 24 PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko nebuvo atsiskaityta su įmone; 3) pakeitė krovinių manifestus, ekspeditoriumi paskyręs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; 4) iš laivų kapitonų grynaisiais pinigais paėmė 13 585 JAV dolerių (~11 202,28 Eur) ir nepateikė apskaitą tvarkančiai įmonei. Dėl šių argumentų ieškovas nurodo, kad: 1) ieškovui ne tik nebuvo žinoma apie 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą, tačiau ieškovas net nebuvo su juo supažindintas, todėl logiška, kad ieškovas negali būti laikomas pažeidęs atsakovės vadovo išleistą įsakymą su kuriuo jis nebuvo net supažindintas. Nurodo, kad įsakymas už akių buvo priimtas tuo metu, kai ieškovas, kaip įmonės akcininkas, įmonės direktoriui buvo pareiškęs nepasitenkinimą bei įmonės vadovas nevykdė teisėtų ieškovo, kaip akcininko reikalavimų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus susipažinti; 2) atsakovė nebuvo sudariusi ir pateikusi ieškovui susipažinti su pareigybine instrukcija ar kitais aktais, kuriais būtų nustatytos aiškios ieškovo funkcijos. Ieškovas vykdydavo atsakovės pavedimus, todėl, jei atsakovės vadovas nepateikė pavedimų vykdyti, tai ieškovas neturėjo ir vykdytinų funkcijų; 3) už grynųjų pinigų operacijas ir įmonės kasą atsakingas buvo įmonės vadovas.

Ieškovas nurodo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra grįstas vien kerštu ir psichologiniu spaudimu dėl to, kad ieškovas, kaip akcininkas kreipėsi į teismą dėl įmonės direktoriaus neteisėtų veiksmų, taip pat siekiant nuslėpti įmonės realią finansinę padėtį bei iš įmonės veiklos pašalinti ieškovą. Pažymėjo, kad atsiųstame pranešime, kuriame prašoma pateikti pasiaiškinimą, nebuvo pridėti įrodymai, kurie patvirtintų įmonės direktoriaus deklaratyvius teiginius, buvo duotas 2 dienų terminas pasiaiškinimui pateikti, šis terminas buvo pratęstas, tačiau ignoruojamas faktas, kad ieškovas negali pateikti pasiaiškinimo dėl to, kad yra blokuojamos jo prieigos prie įmonės duomenų. Mano, kad įmonės direktorius neturėjo intereso išlaikyti ieškovą kaip darbuotoją ir siekė jį netesėtai atleisti. Be to, pranešime nebuvo pateikta informacija, kad įmonės direktorius ketina atlesti ieškovą dėl šiurkštaus darbo teisės pažeidimo. Pažymėjo, kad pranešime nėra nurodyta konkreti data, kada įmonei tapo žinoma apie ieškovo neva tai padarytą pažeidimą. Mano, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas per kurį turėjo būti priimtas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu byloje bus priimtas sprendimas ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu, prašo jį grąžinti į įmonės komercijos direktoriaus pareigas.

Dėl neturtinės žalos dydžio nurodė, kad darbo sutarties nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, sukelia darbuotojui itin neigiamus išgyvenimus, diskredituoja jį, kelia pagrįstą baimę, pažeminimą. Prieš ieškovą buvo naudojamas psichologinis spaudimas, siekiant, kad ieškovas palūžtų bei pats būtų priverstas išeiti iš darbo. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė labai sunkius išgyvenimus, psichologinę traumą, kadangi atsakovė siekia sutepti ieškovo verslo reputaciją, kuri tiek metų auginta klientų, partnerių ir šioje sferoje dirbančių kolegų akyse. Tai yra ieškovo įkurta įmonė, į kurią ieškovas įdėjo daug jėgų, pastangų ir laiko kuriant darbo santykius su partneriais ir darbo reputacijos praradimas turi didžiulę materialinę įtaką tolimesnei ieškovo karjerai ir perspektyvoms.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. papildomai paaiškino, kad iki įkuriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šios įmonės direktoriumi A. T. kartu dirbo kitoje įmonėje, kuri užsiėmė krovinių ekspedijavimu, abu buvo samdomi darbuotojai. Nurodė, kad šioje įmonėje pagrindinės darbo funkcijos buvo nurodomos žodžiu, duodamos kartais rašytinės (el. paštu), kartais žodinės instrukcijos. Įmonėje dirbo direktorius ir jis, komercijos direktorius. Nurodė, kad apie 2020 m. gruodžio 9 d. direktoriaus įsakymą žinojo, jį vykdė, tačiau įsakymas nebuvo įteiktas pasirašytinai. Anksčiau direktoriaus įsakymai buvo įteikiami pasirašytinai. Patikslino, kad iki tol nebuvo priimami direktoriaus įsakymai dėl darbo tvarkos, pavedamų darbų ir pan. Nurodė kad el. paštas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas darbo reikalams, mano, kad prie jo prisijungimą turi ir įmonės direktorius A. T.. 2020 m. gruodžio 9 d. direktoriaus įsakyme nurodyta tvarka jam nebuvo nauja, panašiai dirbo ir iki tol, t. y. siųsdavo informaciją direktoriui ir buhalterei tą pačią ar kitą dieną. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. direktoriaus įsakymą vykdė. Patikslino, kad įmonės direktorius turėjo išrašyti sąskaitas, jis krovinius išduoti galėjo tik gavęs buhalterės ir direktoriaus patvirtinimą, kad yra atsiskaityta. Nurodė, kad kokius ir kada krovinius išdavė negali tiksliai atsakyti, nes krovinių buvo daug, mano, kad su įmones buvo viskas atsiskaityta. Nurodė, kad pasiaiškinimą dėl darbo tvarkos pažeidimo pateikė, nusiuntė el. paštu ir registruotu paštu. Faktiškai išsamaus paaiškinimo negalėjo pateikti, nes buvo jam užblokuotos prieigos prie visų sistemų (2020 m. gruodžio mėn.), buhalterijoje taip pat nebuvo suteikta informacijos, buvo pasakyta, kad informacija teikiama tik įmonės vadovui. Dėl neišrašytų sąskaitų faktūrų nurodė, kad jis nežino, kokios sąskaitos ir kam turėjo būti išrašytos, ar jam buvo pavesta jas išrašyti. Apskaitos vedimo tvarkos raštu nebuvo patvirtinta, jis sąskaitas faktūras išrašydavo vadovo pavedimu, tačiau šią pareigą turėjo direktorius, o ne jis. Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nurodė, kad joje dirba nuo 2020 m. pabaigos, direktoriaus pareigose. Šioje įmonėje įsidarbino, nes sumažėjo pajamos, grėsė atleidimas iš atsakovės. Tik krovinio siuntėjas sprendžia, kokia įmonė teiks paslaugas ir siuntėjai pasirinko UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, t. y. manifestus keitė siuntėjas. Dėl grynųjų pinigų paėmimo nurodė, kad neturėjo teisės paimti grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų neėmė. Už kasą įmonėje atsakingas įmonės direktorius A. T.. Nurodė, kad nuo 2020 m. pradžios buvo siekiama jį eliminuoti iš įmonės veiklos ir kaip akcininką, ir kaip darbuotoją. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad įmonė buvo įsteigta jo, jis A. T. pasikvietė kaip partnerį. Įmonė buvo jo pragyvenimo šaltinis, iš kurios gaunamų pajamų (atlyginimas siekė apie 700 Eur bei gaunami dividendai) išlaikoma šeima, o gavus informaciją apie atleidimą buvo apšmeižtas tarp klientų, partnerių. Išgyveno psichologinį spaudimą dėl to, kad turi finansinių įsipareigojimų bankui, šeimai, o praradus pagrindinį pajamų šaltinį, reikėjo spręsti sudėtingas situacijas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas papildomai nurodė, kad pagrindo nutraukti darbo sutartį su ieškovu nebuvo ir pats nutraukimas atliktas pažeidžiant teisės normas. 2020 m. spalio 8 d. įvyko ieškovo ir atsakovės direktoriaus A. T. pokalbis, konfliktas dėl grynųjų pinigų operacijų už kurias atsakingas atsakovės vadovas A. T.. Po šio pokalbio ieškovas kreipėsi į atsakovės direktorių A. T. su prašymu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad ieškovas grynųjų pinigų gauti neturėjo teisės, grynuosius pinigus gavo atsakovės direktorius A. T.. Mano, kad atsakovės direktorius A. T. blogai vedamą įmonės buhalterinę veiklą nori perkelti darbuotojui – ieškovui, kai tuo tarpu už buhalterinę apskaitą atsakingas atsakovės vadovas. Pažymėjo, kad atsakovės vadovo el. laiškai buvo nuėję į pašto dėžutėje į „šlamšto“ skiltį, todėl ieškovas neturėjo galimybės su dokumentais susipažinti. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė ir ieškovas 2019 m. sausio 28 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 19-1, pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2019 m. sausio 29 d. pradėjo dirbti vadybininku, nuo 2020 m. vasario 1 d. – komercijos direktoriumi. Nors atsakovė nebuvo patvirtinusi darbo tvarkos taisyklių ar komercijos direktoriaus (ekspeditoriaus) pareigybės aprašo, tačiau ieškovui, kaip vienam iš dviejų bendrovės darbuotojų ir akcininkų buvo žinoma, jog jis buvo atsakingas už jam priskirtą atsakovės teikiamų paslaugų sritį – laivais į Klaipėdos uostą atplukdomų atsakovės klientams skirtų krovinių ekspedijavimą, sąskaitų išrašymą atsakovės klientams, kontroliavo klientų atsiskaitymus už atitinkamas atsakovės suteiktas paslaugas. Įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią informaciją apie krovinius, jų atvykimo laiką ieškovas gaudavo iš atsakovės direktoriaus ir (ar) atsakovės klientų el. laiškais, o kroviniams atvykus į Klaipėdos uostą, ieškovas išduodavo krovinius jų gavėjams, teikdamas paraiškas UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kuri atsakovei išrašydavo sąskaitas už krovinių iškrovimo paslaugas. Atsakovės direktorius A. T. pastebėjo, jog 2020 m. pabaigoje sumažėjo už atsakovės suteiktas ekspedijavimo paslaugas išrašomų sąskaitų skaičius ir atitinkamai gaunamų pajamų suma, nors atsakovės ekspedijuojamų krovinių srautai į Klaipėdos uostą liko nepakitę. Įtariant, jog ieškovas galimai išduoda krovinius atsakovės klientams be išankstinio apmokėjimo ir be atsakovės direktoriaus žinios apie tai, atsakovės direktorius 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė įsakymą dėl bendrovės ekspedijuojamų laivų darbo tvarkos, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas tos pačios dienos el. laišku. Įsakyme buvo nurodyta: 1) sąskaitos už krovos darbus ir atsakovės ekspedijavimo paslaugas turi būti išrašomos ir siunčiamos el. paštu atsakovės Klientams (el. laiško kopiją siunčiant atsakovės direktoriui ir buhalterei) tą pačią dieną, kurią gaunami duomenys apie į laivą pakrautą krovinį iš atsakovės partnerių Anglijoje; 2) muitinės sistemoje KIPIS įforminus atitinkamą PRK procedūrą, suteiktas numeris elektroniniu paštu pateikiamas atsakovės direktoriui; 3) krovinys (prekės) atsakovės klientams išduodami tik gavus atsakovės buhalterės arba direktoriaus patvirtinimą apie apmokėjimą už paslaugas arba atskiru direktoriaus nurodymu, siunčiamu elektroniniu paštu; 4) tik atlikus visas procedūras pagal 1-3 punktus, gali būti vykdomas krovinių (prekių) išdavimas, siunčiant paskyras UAB ,, (duomenys neskelbtini)”.

Po įsakymo priėmimo, ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. ekspedijavo laivus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriais buvo atgabenti atsakovės klientų kroviniai, tačiau sąskaitų už ekspedijavimo paslaugas neišrašė ir krovinius klientams išdavė savavališkai, prieš tai neinformavęs atsakovės direktoriaus ir negavęs patvirtinimo apie apmokėjimą už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas ar išankstinio atsakovės direktoriaus leidimo krovinių išdavimui, tokiu būdu pažeidžiant atsakovės direktoriaus įsakymo 2-4 punktus. Dėl to atsakovės direktorius A. T. 2020 gruodžio 21 d. el. laišku ieškovui išsiuntė įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo. Ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 28 d. pateikti pasiaiškinimą raštu dėl atsakovės direktoriaus įsakymo nevykdymo. Ieškovas taip pat buvo įspėtas, jog už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą gali būti atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovas nustatytu terminu rašytinio paaiškinimo nepateikė. Nurodo, kad ieškovas 2021 m. sausio 22 d. el. laiškais UAB ,,(duomenys neskelbtini)” siuntė laivais „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ į Klaipėdos uostą atgabentų atsakovės klientams skirtų krovinių pakeistus manifestus, kuriuose ekspeditoriumi vietoje atsakovės nurodyta ieškovo įsteigta ir vadovaujama bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Atsakovės metinės inventorizacijos metu buvo nustatyta, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. neišrašė ir nepateikė 24 PVM sąskaitų faktūrų, už atsakovės suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas. Dėl nurodytos priežasties už šias paslaugas atsakovė negavo 15 974,42 Eur pajamų. Apie nurodytus inventorizacijos rezultatus atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorė L. G. informavo atsakovės direktorių A. T. 2021 m. sausio 25 d. el. laišku. Atsakovės direktorius A. T. 2021-01-27 el. laišku ieškovui išsiuntė raštą dėl komercijos direktoriaus pareigų nevykdymo, kuriame ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. sausio 29 d. 10.00 val. išrašyti 24 PVM sąskaitas faktūras už atsakovės klientams suteiktas ekspedijavimo paslaugas pagal nurodytus krovinio manifestus, ir jas kartu su paskyromis – įgaliojimais, pateiktais UAB ,, (duomenys neskelbtini)” el. paštu atsiųsti atsakovės direktoriui, taip pat pasiaiškinti raštu dėl tiesioginių ieškovo pareigų nevykdymo – PVM sąskaitų faktūrų už atsakovės klientams suteiktas paslaugas savalaikio neišrašymo ir nepateikimo bei atsakovės klientų krovinių perdavimo aptarnauti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)”. Ieškovas nustatytu terminu nei prašomų dokumentų, nei rašytinio paaiškinimo nepateikė. 2021 m. sausio 29 d. el. laišku atsakovės direktorius A. T. ieškovui pakartotinai išsiuntė 2021 m. sausio 27 d. raštą dėl komercijos direktoriaus pareigų nevykdymo. 2021 m. vasario 1 d. el. laišku ieškovas, pareiškė, jog savo atsakymą (paaiškinimus) neva galės pateikti tik gavęs prieigą prie atsakovės dokumentų. Nurodo, kad iš prieš tai nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovas ir taip disponavo atitinkama informacija, pavyzdžiui, krovinių manifestų pakeitimui ir krovinių išdavimui reikalingais duomenimis, vadinasi turėjo ir sąskaitų faktūrų išrašymui reikalingą informaciją, todėl jokie papildomi dokumentai atsakovės prašomų sąskaitų išrašymui jam nebuvo reikalingi. Dėl nurodytų priežasčių 2021 m. vasario 1 d. ieškovo atsakymą atsakovė traktavo kaip atsisakymą pateikti pasiaiškinimą dėl atsakovės 2021 m. sausio 27 d. rašte nurodytų aplinkybių. Atsakovės direktoriui A. T. tapo žinoma, jog ieškovas pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus atsakovės vardu iš bendrovės aptarnaujamų laivų kapitonų priėmė grynaisiais 169 Eur ir 13 585 JAV dolerius (kas atitinka 11 061,81 Eur), tačiau šių pinigų į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą ieškovas neįnešė, PVM sąskaitų faktūrų už laivams suteiktas paslaugas, už kurias buvo gauti apmokėjimai grynaisiais pinigais, neišrašė ir atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)" nepateikė. Laivų „(duomenys neskelbtini)”, ,,(duomenys neskelbtini)” ir ,,(duomenys neskelbtini)” kapitonai el. laiškais persiuntė pinigų priėmimo kvitus su ieškovo parašais ir atsakovės antspaudais, o tai reiškia, jog už laivams atsakovės suteiktas paslaugas laivų kapitonai pinigus grynaisiais perdavė tiesiogiai ieškovui.

Dėl prieš tai nurodytų priežasčių atsakovės direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5-7 punktus, ieškovas įpareigotas perduoti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą įnešti ir (ar) pervesti atsakovės vardu gautą 13 585 JAV dolerių sumą, grąžinti atsakovei jos lizinguojamą automobilį, jo dokumentus ir raktelius. Nurodo, kad per rašymo apsirikimą 2021 m. vasario 3 d. įsakyme nurodant darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą buvo įrašyta ne ta DK 58 straipsnio dalis: 2 vietoje 3, tačiau tiek iš anksčiau ieškovui siųstų pranešimų, tiek iš viso įsakymo turinio, tiek aplinkybės, jog įsakyme žodžiais nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, tiek atleidimo pagrindu nurodytų punktų, kuriuos iš visų DK 58 straipsnio dalių turi tik DK 58 straipsnio 3 dalis, ieškovui turėjo būti suprantamos darbo sutarties su juo nutraukimo priežastys ir teisinis pagrindas. Įsakyme nurodytos darbo santykių pasibaigimo dieną (2021 m. vasario 3 d.) ieškovui priskaičiuotos ir išmokėtinos su darbo santykiais susijusios išmokos, atsakovė su ieškovu tinkamai atsiskaitė. Įsakymą registruotu laišku ieškovas gavo 2021 m. vasario 4 d. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. jam nebuvo leidžiama susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais, nes šie dokumentai jam buvo prieinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės direktorius A. T. būtų kokiais nors būdais apribojęs galimybę gauti tiesioginių ieškovo darbo funkcijų atlikimui būtiną informaciją. Tiesioginių ieškovo darbo funkcijų atlikimui duomenys iš ieškovo nurodytų šaltinių – atsakovės banko sąskaitos ar laivų įvedimo sistemos LUVIS nebuvo reikalingi. Visą savo darbo pareigų vykdymui būtiną informaciją ieškovas gaudavo tiesiogiai iš atsakovės direktoriaus A. T. ir (arba) atsakovės klientų savo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-87-549/2021 nutraukė, nustatydamas, kad ieškovui dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo teikiami susipažinti, tačiau ieškovas siekė juos išsinešti, o to padaryti neleidus, traktavo, jog dokumentai jam neteikiami apskritai. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Nurodė, kad ieškovo darbo pareigų pažeidimai pasireiškė atsakovės direktoriaus 2020 m. gruodžio 9 d. įsakyme nurodytų reikalavimų nevykdymu, turtinės žalos atsakovei darymu, nesąžiningu veikimu atsakovės atžvilgiu, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas raštu, todėl apie jo padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ieškovui buvo žinoma. Ieškovas puikiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, kai už ekspedijuojamus krovinius atsakovei patiriant sąnaudas, įskaitant ir ieškovui mokamą darbo užmokestį, krovinių savininkams nebuvo išrašomos sąskaitos faktūros, kroviniai paleidžiami negavus apmokėjimo už jų ekspedijavimą. Duomenų, kuriais disponavo ieškovas, jam užteko ne tik darbo funkcijų atlikimui, bet ir atsakovės atžvilgiu neteisėtai bei žalingai veiklai, kuomet ieškovo siunčiamuose laiškuose buvo pakeisti krovinių manifestai, ekspeditoriumi juose vietoje atsakovės nurodant ieškovo vadovaujamą įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Daro išvadą, jog ne kartą iš ieškovo prašytų pasiaiškinimų pateikimui nebuvo jokių objektyvių kliūčių ir tam nebuvo būtina jokia papildoma informacija. Pažymėjo, kad atsakovės direktorius A. T. apie ieškovo pakeistus krovinių manifestus sužinojo iš 2021 m. sausio 22 d. el. laiškų, apie ieškovo neišrašytas 24 PVM sąskaitas faktūras buvo informuotas 2021 m. sausio 25 d. el. laišku, 2021 m. sausio 27 d. raštu dėl komercijos direktoriaus pareigų nevykdymo ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. sausio 29 d. pateikti pasiaiškinimą raštu, kurio nustatytu terminu nesulaukus, 2021 m. vasario 3 d. buvo priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Mano, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta laikantis DK 58 straipsnyje nurodytos tvarkos, įskaitant ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimą dėl vieno mėnesio termino sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo priėmimui. Nurodo, kad ieškovas nepaaiškino, kodėl mano, jog po galutinio atsiskaitymo su juo, atsakovė liko skolinga būtent 671,73 Eur sumą, nepateikia skaičiavimo. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad ieškovas apie jo neva patirtus išgyvenimus ir psichologinį spaudimą grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo.

Atsakovės atstovas A. T. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovą pažįsta nuo 1997 m., ieškovas buvo jo studentas. Jo iniciatyva buvo įdarbintas privačioje kompanijoje, kurioje dirbo apie 19 m. ir perprato darbo specifiką, kuri taikoma ir įmonėje (atsakovėje). Įmonėje ieškovas buvo atsakingas už krovinių ekspedijavimą, gaudavo manifestus, pataisymus ir tuo pagrindu informuodavo klientus, kad ateina laivas ir, gavęs apmokėjimus, jis informuodavo, kad leidžiama išduoti krovinius. Kartais buvo pavedami kiti darbai. Ieškovas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, jis pats kaip vadovas PVM sąskaitas faktūras išrašydavo retai. Ieškovu buvo pasitikima. Pažymėjo, kad ieškovas naudojosi savo asmeniu el. paštu, jo blokuoti nebuvo galima. Ieškovas tokį darbą kaip įmonėje dirba virš 20 m., visos funkcijos yra aiškios ir būdavo aptariamos žodžiu. 2020 m. pabaigoje ieškovui buvo apriboti priėjimai prie įmonės banko sąskaitų, nes buvo pastebėtas ieškovo piktnaudžiavimas, įmonės lėšų naudojimas savo tikslais. Dėl šių priežasčių buvo išleistas direktoriaus įsakymas dėl darbo tvarkos nustatymo. Dėl manifestų suteikimo paaiškino, kad ieškovo iniciatyva buvo pakeista kompanija, kuri vykdys laivo ekspedijavimą į ieškovo vadovaujamą ir įkurtą kompanija UAB „(duomenys neskelbtini)”. Apie mėnesį laiko iki direktoriaus įsakymo priėmimo jam tapo žinoma, kad iš laivų kapitonų yra paimami grynieji pinigai, tačiau į įmonės sąskaitą jie neįnešami. Darbo tvarkos pažeidimas buvo nustatytas, kai ieškovas nebeatliko savo funkcijų, kurias atliko iki šiol. Pažymėjo, kad direktoriaus įsakymas buvo išsiųstas į ieškovo asmeninį el. paštą, kuriuo jis naudojasi ir šiuo metu. Nurodė, kad įmonėje kasos nebuvo, todėl nebuvo ir atsakingo asmens. Grynaisiais pinigais disponuota buvo tik kelis kartus. Jei buvo paimami grynieji pinigai, jie turėjo būti iškart ir įnešami į įmonės sąskaitą. Buvo nusistovėjusi tvarka, kad kiekvienas darbuotojas atsakingas už savo veiklos sritį: padarai darbą ir jį atlieki iki galo. Rašytinės darbo tvarkos nebuvo sudaryta, nes įmonėje buvo tik du darbuotojai, vienas kitu besąlygiškai pasitikėjo. Nurodė, kad eilė kompanijų nebenori su ieškovu dirbti, prarandami klientai. Mano, kad jis kaip įmonės vadovas per daug pasitikėjo ieškovu, ieškovas, įsteigęs savo įmonę, iš atsakovės atėmė klientus.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Jonas Mažonis teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovės vadovo įsakymai buvo įteikti ieškovui tinkamai, ieškovas nevykdė jam pavestų funkcijų. Įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, kad būtent ieškovas siųsdavo krovinių išdavimui reikalingus dokumentus, išdavė leidimus kroviniams, ieškovas apmokėdavo už paslaugas iš atsakovės sąskaitos. Atlikus inventorizaciją nustatyta, kad neišrašytos 24 PVM sąskaitos faktūros, tai buvo ieškovo pareiga, šią pareigą ieškovas turėjo ir kreipimesi į direktorių pripažino. Ieškovas paaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimą nepateikė. Faktiškai atsakovės vadovas buvo pavedęs ieškovui išrašyti PVM sąskaitas faktūras, tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė. Taip pat pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas teikė paslaugas klientams už kurias buvo atsikaitoma grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad ieškovas iki šiol naudojasi el. pašto adresu į kurį jam atsakovės atstovas siuntė dokumentus. Nurodo, kad su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta, ieškovas atleistas laikantis teisės aktų nuostatų ir prašo ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.

2019 m. vasario 28 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. T. su ieškovu V. L. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 19-1, ieškovo pareigos – vadybininkas. Nuo 2020 m. vasario 1 d. pakeistas darbo sutarties 1.2, 1.3 punktai, užimamos pareigos pakeistos į komercijos direktoriaus, nustatyta 670 Eur mėnesinė alga. Darbo sutartis nutraukta 2021 m. vasario 3 d.

Iš pateiktų atsakovės buhalterinių duomenų matyti, kad ieškovas laikotarpiu 2020 m. vasario – kovo mėn. atsakovės vardu klientams PVM sąskaitas faktūras išrašydavo, jas siųsdavo el. paštu atsakovės buhalterei, vadovui ir klientui.

2020 m. spalio 9 d. ieškovas kreipėsi į atsakovės direktorių A. T. pranešimu, kuriame nurodė, kad jis kaip direktorius viršija savo įgaliojimus ir bando pašalinti jį kaip atsakovės komercijos direktorių nuo įmonės interesų įgyvendinimo ir trukdo atlikti jo pareigas. Nurodė, kad A. T. bando apjuodinti jo reputaciją, kaip įmonės darbuotojo ir asmenybę, kad pateisintų savo asmeninius interesus ir atliekamus veiksmus prieš įmonės interesus.

2020 m. gruodžio 9 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui išsiųstas atsakovės direktoriaus įsakymas dėl bendrovės ekspedijuojamų laivų darbo tvarkos Nr. 2020120901, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovės ekspedijuojamiems laivams taikyti tokią krovinių išdavimo, sąskaitų išrašymo bei pateikimo paskyrų siuntimui KKT terminalui: 1) sąskaitos už krovos darbus ir ekspediciją išrašomos ir siunčiamos klientams tą pačią dieną, gavus duomenis apie į laivą/laivus pakrautą krovinį iš partnerių Anglijoje (kopiją tuo pačiu el. paštu, kuriuo siunčiamos išankstinės sąskaitos klientams, siunčiama įmonės buhalterijai ir direktoriui); 2) muitinės sistemoje KIPIS atitinkamai įforminama PRK procedūrą, suteiktas numeris pateikiamas el. paštu įmonės direktoriui; 3) krovinys (prekės) atsakovės klientams tik gavus įmonės buhalterės arba direktoriaus patvirtinimą apie apmokėjimą arba atskiru direktoriaus nurodymu, siunčiamu elektroniniu paštu vykdytojui; 4) krovinių (prekių) išdavimas vykdomas siunčiant paskyras KKT terminalui, atlikus visas procedūras pagal 1-3 punktus.

2020 gruodžio 21 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui išsiųstas įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. 2020122101, kuriame nurodyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. ekspedijavo laivus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriais buvo atgabenti atsakovės ekspedijuojami kroviniai. Išduodant krovinius, ieškovas nevykdė atsakovės direktoriaus 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo 2-4 punktų. Ieškovui nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 28 d. pateikti pasiaiškinimą raštu dėl atsakovės direktoriaus įsakymo nevykdymo. Ieškovas taip pat buvo įspėtas, jog už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą gali būti atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

2021 m. sausio 8 d. atsakovės direktorius įsakymu Nr. 2021010801 nurodė apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti metinę inventorizaciją.

2021 sausio 19 d., 2021 m. sausio 22 d. susirašinėjimas tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovo patvirtina, kad manifestuose nurodytas ekspeditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakeista kitu ekspeditoriumi – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2021 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. G. atsakovės direktorių A. T. informavo, kad ieškovas už 2020 m. nepateikė 24 PVM sąskaitų faktūrų.

2021 m. sausio 27 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui išsiųstas atsakovės direktoriaus raštas dėl komercijos direktoriaus pareigų nevykdymo Nr. 2021012701, kuriame nurodyta, kad reikalaujama ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 29 d. 10 val. išrašyti ir pateikti 24 PVM sąskaitas faktūras atsakovės klientams apmokėjimui už atliktas ekspedijavimo paslaugas pagal lentelėje nurodytus krovinio manifestus. Išrašytas 24 PVM sąskaitas faktūras kartu su paskyromis – įgaliojimais, pateiktomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip krovinio išleidimo pagrindu, atsiųsti į įmonės direktoriaus el. paštą, kaip patvirtinimą, kad paslaugos buvo atliktos būtent tiems klientams. Reikalaujama pasiaiškinti raštu (elektroniniu paštu), kodėl nevykdė tiesioginių savo pareigų ir savalaikiai neišrašė ir nepateikė PVM sąskaitų faktūrų už atsakovės klientams suteiktas paslaugas. Prašoma paaiškinti, kodėl 2021 m. sausio 24 d. į Klaipėdos uostą atplaukus laivui „(duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. sausio 25 d. laivui „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovės klientams skirtais kroviniais, ieškovo iniciatyva buvo pakeisti laivų krovinių manifestai ir vietoje atsakovės kaip ekspeditorės nurodyta kita įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2021 m. vasario 1 d. ieškovas el. laišku atsakė atsakovės direktoriui A. T., kad direktorius visais būdais riboja jo galimybes vykdyti darbines funkcijas, jam nėra prieinami dokumentai, susiję su įmonės veikla, atjungtos prieigos prie įmonės banko sąskaitos ir kitų įmonės elektroninių sistemų ir dėl šių veiksmų sutikrinti ar kažką paaiškinti jis neturi galimybės.

2021 vasario 3 d. priimtas atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. 2021020301 dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame konstatuota, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. už atsakovės suteiktas krovinių ekspedicijos paslaugas neišrašydamas sąskaitų faktūrų ir (ar) nepateikdamas dokumentų (duomenų), reikalingų sąskaitoms faktūroms išrašyti, taip pat perimdamas į savo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės klientus, neįnešdamas į atsakovės sąskaitą atsakovės vardu gautų grynųjų pinigų, ieškovas veikė ne atsakovės interesais ir šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tyčia, galimai nusikalstamai, padarė materialinės žalos atsakovei. Atsakovė nutraukė su ieškovu darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5-7 punktus, ieškovas įpareigotas perduoti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą įnešti ir (ar) pervesti atsakovės vardu gautą 13 585 JAV dolerių sumą, grąžinti atsakovei jos lizinguojamą automobilį, jo dokumentus ir raktelius. 2021 m. vasario 3 d. direktoriaus įsakymas ieškovui registruotu paštu įteiktas 2021 m. vasario 4 d.

Iš viešai prieinamos ir pateiktos informacijos www.rekvizitai.lt nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra ieškovas V. L., įmonė įsteigta 2020 m. spalio mėn.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 16 ekspertizės akto Nr. 11-2450(21) (atliktas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-10696-965/2021) nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar ant grynųjų pinigų priėmimo kvitų (2020-10-06 – 1660 USD, 2020-10-06 – 520 USD, 2020-10-06 – 210 USD, 2020-08-19 – 240 USD, 2020-08-25 – 1420 USD, 2020-08-26 – 220 USD, 2020-08-28 – 1620 USD, 2020-02-11 – 169 USD) pasirašė V. L. ar kitas asmuo.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5-7 p.). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų.

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

2021 vasario 3 d. priimtas atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. 2021020301 dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame konstatuota, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. už atsakovės suteiktas krovinių ekspedicijos paslaugas neišrašydamas sąskaitų faktūrų ir (ar) nepateikdamas dokumentų (duomenų), reikalingų sąskaitoms faktūroms išrašyti, taip pat perimdamas į savo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės klientus, neįnešdamas į atsakovės sąskaitą atsakovės vardu gautų grynųjų pinigų, ieškovas veikė ne atsakovės interesais ir šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tyčia, galimai nusikalstamai, padarė materialinės žalos atsakovei. Atsakovė nutraukė su ieškovu darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5-7 punktus, ieškovas įpareigotas perduoti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą įnešti ir (ar) pervesti atsakovės vardu gautą 13 585 JAV dolerių sumą, grąžinti atsakovei jos lizinguojamą automobilį, jo dokumentus ir raktelius. Ieškovas nustatytu terminu dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo paaiškinimo nepateikė. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad jis paaiškinimo negalėjo pateikti, nes neturėjo prisijungimų prie darbui reikalingų sistemų. Kadangi 2021 vasario 3 d. atsakovės direktoriaus įsakyme Nr. 2021020301 nurodyti darbo drausmės pažeidimai buvo susiję su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu įmonėms, taip pat ieškovo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei grynųjų pinigų paėmimu ir neįnešimų į atsakovės banko sąskaitą, teismo vertinimu, ieškovui teikiant paaiškinimą atsakovei dėl padarytų pažeidimų, specialių prisijungimų prie įmonės sistemų nereikėjo. Pažymėtina, kad ir neturėdamas minimų prisijungimų ieškovas ekspedijavo laivus, atsakovės vardu teikė jiems paslaugas, gavo ir siuntė manifestus, o vienas iš pažeidimų yra susijęs su jo vadovaujama kita įmone.

Pažymėtina, kad ieškovo padarytus darbo tvarkos pažeidimus patvirtina byloje esantis atsakovės metinės inventorizacijos aktas, kuris buvo parengtas 2021-01-25, o patikslintas inventorizacijos aktas surašytas 2021-03-17. Inventorizacija pradėta 2021-01-08, o baigta 2021-03-17. Taigi būtent po 2021-01-08 atsakovei tapo žinoma apie ieškovo padarytus pažeidimus, todėl konstatuotina, kad atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti ieškovo darbo sutartį dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, 1 mėn. termino nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo jo padarymo dienos, numatyto DK 58 straipsnio 6 dalies, nepažeidė.

Dėl ieškovo darbo pareigų pažeidimo atsakovei padaryta žala, nes už suteiktas paslaugas paslaugų gavėjai neatsiskaitė, kadangi jiems nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad išrašyti sąskaitas faktūras už suteiktas atsakovės paslaugas, buvo tiesioginis ieškovo darbas ir pareiga. Šią aplinkybę įrodo ir byloje esantys įrodymai, kad ieškovas laikotarpiu 2020 m. vasario – kovo mėn. atsakovės vardu klientams PVM sąskaitas faktūras išrašydavo, jas siųsdavo el. paštu atsakovės buhalterei, vadovui ir klientui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas krovinių ekspedijavimo srityje dirba virš 20 metų, yra ne tik atsakovės darbuotojas, tačiau ir steigėjas, todėl labai gerai išmano šią sritį ir darbo tvarka įmonėje jam buvo gerai žinoma. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ir ieškovas, nuo 2020 m. galo jis dirba ir kitoje įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo analogišką veiklą kaip atsakovė, o tai tik patvirtina faktą, kad ieškovas ypatingai gerai išmano atsakovės veikslo sritį, yra šios veikslo profesionalas.

Atsakovės direktorius 2020 m. gruodžio 9 d. el. paštu (duomenys neskelbtini)ieškovui išsiuntė įsakymą dėl bendrovės ekspedijuojamų laivų darbo tvarkos Nr. 2020120901, kuriame ieškovui buvo nurodyta nuo 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovės ekspedijuojamiems laivams taikoma krovinių išdavimo, sąskaitų išrašymo bei pateikimo paskyrų siuntimui KKT terminalui tvarka. Nors ieškovas nurodo, kad apie šį atsakovės direktorės laišką nesužinojo, nes jis nuėjo į el. pašto „šlamšto“ skiltį, su tokia ieškovo pozicija nesutiktina. Pirma, kaip nurodyta aukščiau, ieškovui darbo tvarka buvo gerai žinoma, nes tokia veikla užsiėmė jau daugiau kaip 20 metų, antra, pateikti duomenys, kad laiškas yra el. pašto „šlamšto“ skiltyje nėra patikimi, kadangi el. pašto dėžutėje vartotojui laiškus leidžiama laisvai kilnoti iš vienos skilties, į kitą, pažymėti kaip „neskaitytas“ ir kt. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu iš ieškovo ir atsakovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo el. pašto dėžutė nebuvo blokuojama, jis ja laisvai naudojosi ir naudojasi šiuo metu. Taigi 2020 m. gruodžio 9 d. direktoriaus įsakyme Nr. 2020120901 įtvirtintos darbo nuostatos ieškovui buvo žinomos, ieškovui buvo suprantama, kad krovinį atsiimti klientas galėjo tik po to kai duomenis ieškovas pateiks atsakovės direktoriui ir buhalteriui apie atliktą darbą ir gaus iš jų patvirtinimą, kad pinigus klientas už paslaugą sumokėjo. Taigi ieškovas už 2020 m. nepateikdamas 24 PVM sąskaitų faktūrų padarė tiesioginę žalą atsakovei, nes paslaugas atsakovės vardu teikė, tačiau apmokėjimas už paslaugas iš klientų nebuvo gautas.

Dėl perėmimo į ieškovo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės klientus pasisakytina, kad iš byloje esančių ir viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra ieškovas, įmonė veikia nuo 2020 m. spalio mėn. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes sumažėjo pajamos, grėsė atleidimas iš atsakovės. Taip pat ieškovas nurodė, kad tik krovinio siuntėjas sprendžia, kokia įmonė teiks paslaugas ir siuntėjai pasirinko UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, t. y. manifestus keitė siuntėjas. Tačiau šį ieškovo pateiktą paaiškinimą paneigia byloje esantis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad 2021 sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siunčia manifestus, kuriuose nurodytas ekspeditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2021 m. sausio 22 d. ieškovas išsiunčia el. laišką, kuriame nurodyta, kad krovinio ekspeditorius yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prisegami manifestai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais. Konstatuotina, kad ieškovas paneigiančių duomenų, kad ne jo iniciatyva buvo pakeistas ekspeditorius į kitą jo vadovaujamą įmonę, nepateikė, o teismo turimi duomenys įrodo, kad pakeisti manifestai buvo išsiųsti būtent iš ieškovo el. pašto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pagrindinė veikla yra laivų ekspedijavimas, spręstina, kad ieškovo veiksmai, pakeičiant manifestuose atsakovę į kitą jo vadovaujamą įmonę, sukūrė neigiamus ekonominius padarinius atsakovei, ieškovas nesielgė kaip lojalus atsakovės darbuotojas, siekė atsakovei pakenkti.

Dėl į atsakovės kasą neįneštų grynųjų pinigų pasisakytina, kad įrodymai, kuriais atsakovė grindžia šį atleidimo pagrindą nėra pakankami ir patikimi. Pateiktuose grynųjų pinigų paėmimo kvituose nenurodomas paėmusio asmens vardas, pavardė – ant kvitų tik parašas ir įmonės atspaudas. Byloje pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 16 ekspertizės akte Nr. 11-2450(21) (atliktas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-10696-965/2021) nėra pateiktas vienareikšmis atsakymas, kad ant šių kvitų yra ieškovo parašas. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į byloje surinktą įrodymų visumą dėl grynųjų pinigų paėmimo, spręstina, kad šio ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo atsakovė neįrodė.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys nusprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovas neišrašydamas sąskaitų faktūrų už atsakovės suteiktas krovinių ekspedicijos paslaugas ir (ar) nepateikdamas dokumentų (duomenų), reikalingų sąskaitoms faktūroms išrašyti, taip pat perimdamas į savo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės klientus, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atsakovė turėjo pagrindą priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį CK 58 straipsnio 3 dalies 5, 6, 7 punktuose nurodytais pagrindais, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovo atleidimą iš atsakovės komercijos direktoriaus pareigų neteisėtu, atmetamas.

Atmetus reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetami ir kiti iš jo kylantys išvestiniai reikalavimai: dėl ieškovo gražinimo į komercijos direktoriaus pareigas, dėl neišmokėtų išmokų priteisimo, netesybų priteisimo ir pravaikštų priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, nuspręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Ieškovas prašo priteisti 25 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kadangi prieš ieškovą buvo naudojamas psichologinis spaudimas, siekiant, kad ieškovas palūžtų bei pats būtų priverstas išeiti iš darbo. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė labai sunkius išgyvenimus, psichologinę traumą, kadangi atsakovė siekia sutepti ieškovo verslo reputaciją, kuri tiek metų auginta klientų, partnerių ir šioje sferoje dirbančių kolegų akyse. Pripažinus, kad ieškovas iš komercijos direktoriaus pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl baudos skyrimo.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių, asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 42 straipsnis, be kitų teisių ir pareigų, numatyta, kad šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.

2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė prašymą skirti baudą ieškovui dėl posėdžių atidėjimo. Nurodė, kad ieškovo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. sausio 31 d. pateikė prašymus atidėti teismo posėdžius, tačiau prašymuose nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų nepateikė.

2022 m. kovo 29 d. ieškovo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas pateikė įrodymus, kad ieškovui V. L. nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o advokatui 2022 m. sausio 30 d. – 2022 m. vasario 5 d. buvo taikoma izoliacija dėl turėto sąlyčio su COVID-19 sergančiuoju.

Atsižvelgiant į ieškovo atstovo pateiktus duomenis, spręstina, kad ieškovo atstovo prašymu 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. vasario 3 d. atidėti teismo posėdžiai buvo dėl pateisinamų priežasčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo prašymas skirti baudą ieškovui atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas (susipažinimas su bylos dokumentais, konsultacijos, atsiliepimo su priedais parengimas, pateikimas, prašymų dėl papildomų dokumentų parengimas ir pateikimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose), kurios priteistinos atsakovei iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. L. 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas        Mantas Ūsas