Nuorašas

Administracinio nusižengimo byla Nr.

AN2-470-1121/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03373-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3;

16.9.7.1; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. P. (B. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo B. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       B. P. nubaustas už tai, kad 2019 m. birželio 20 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Touran valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai nustatytas 1,41 promilių girtumo laipsnis), buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl atsitrenkė į kieme stovintį automobilį Honda FR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 101 punktų reikalavimus. B. P. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.  

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu B. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti jos taikymo terminą.

3.       Apeliantas atkartoja teismų procesinių sprendimų ištraukas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nesvarstė minėto klausimo.

4.       Apeliantas nurodo, kad neginčija savo nusižengimo ir visiškai pripažįsta kaltę. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas labai gailisi, kad padarė šį nusižengimą, kritiškai vertina savo elgesį. Apeliantas aiškiai suvokė savo poelgio pavojingumą, atsakomybės neišvengiamumą, dėl pažeidimo padarymo kylančias neigiamas pasekmes: dėl prarastos teisės vairuoti netenkama ir materialinės gerovės, sunku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, itin suvaržomas kasdieninis gyvenimas, artimųjų pasmerkimas. Gavęs pretenziją, yra pasiruošęs nedelsiant atlyginti padarytą žalą. Paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda – apeliantui yra didelė pinigų suma, tačiau jos neginčija. Apeliantas per 47 metus vairavimo jokių grubių KET pažeidimų nepadarė, o tai rodo, kad tokie pažeidimai jam nėra būdingi. Apeliantas teigia, kad neturi ir niekada neturėjo problemų su alkoholiu, nėra priklausomybės ligų įskaitoje. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, propaguoja sveiką gyvenimo būdą.

5.       Apeliantas nurodo, jog jo darbui teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga (jis yra gydytojas neuropatologas, dažnai vyksta pas pacientus, atveža reikiamas gydymui priemones, pritrūkus važiuoja pirkti ir pan.). Yra dirbęs gydytoju-neuropatologu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdaviai jį charakterizuoja kaip atsakingą, pareigingą, rūpestingą specialistą. Jis turi tik gydytojo patirties, todėl susirasti naują darbą, neturint teisės vairuoti, jam bus ypatingai sudėtinga. Teigia, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, negali būti laikoma teisinga ir protinga nuobauda (pvz. nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-37-2013, Nr. ATP-389-195/2014, Nr. ATP-329-245/2014, Nr. ATP-165-2012, Nr. ATP-360-185/2014 ir kt.). Apelianto teigimu, jis santaupų neturi. Netekęs teisės vairuoti, galimai neteks ir darbo, o pajamos yra būtinos pragyvenimui, sergančių nedarbingos žmonos ir 50 proc. darbingo sūnaus priežiūrai, šeimos išlaikymui. Juos, esant reikalui, operatyviai veža į gydymo įstaigas. Jie šiuo metu kartu gyvena užmiestyje. Namų valdos sklypas yra 30 km nuo jo gyvenamosios vietos (ten geresnes sąlygos gyventi visai šeimai kartu), tačiau be automobilio jiems ten nuvykti neįmanoma. 

6.       Skunde nurodoma, kad padarytas vienkartinis pažeidimas, todėl teismas turi pagrindą tikėti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir ši išskirtinė aplinkybė galėtų lemti švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimą. Įstatymo leidėjas administracine nuobauda siekia ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, tačiau nesiekia sužlugdyti nei finansiškai, nei dvasiškai administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Nėra jokių duomenų, kad apeliantui paskyrus piniginę baudą ir trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

7.       Skunde aptariami teismų praktikos atvejai, kai buvo taikytos švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, leidžiančios skirti nuostatos (minimos teismų nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-330-211/2014, ATP-465-491/2014, ATP-258-519/2014, Nr. ATP-177-354/2013 ATP-155-309/2014).

8.       Skunde aptariama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, pažymima, kad už teisės nusižengimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės nusižengimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Teigiama, kad atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, akivaizdu, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams nėra proporcinga, yra aiškiai per griežta ir neteisinga nuobauda.

9.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

10.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu B. P. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti jos taikymo terminą, tačiau neneigia savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, neginčija jam paskirtos baudos dydžio. 

11.       Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra numatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų metų iki penkerių metų. Konstatuotina, kad B. P. buvo paskirta nusižengimo sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir minimali administracinio poveikio priemonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė B. P. paskirta pagrįstai, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų.

12.       Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

13.       Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas, visų pirma, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu. Akcentuotina, kad B. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas – 1,41 promilės, ir padarė KET pažeidimą, kuris sukėlė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams. Konstatuotina, kad tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta dar didesnių padarinių. Pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytai maksimaliai ribai (1,5 promilės), atribojančiai administracinę atsakomybę nuo dar griežtesnės teisinės atsakomybės rūšies – baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad B. P. padarytas administracinis nusižengimas pasižymi dideliu pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu.

14.       Skiriant administracinę nuobaudą, taip pat turi būti įvertinta ir pažeidėjo asmenybė. Nors apeliantas ir nėra baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 2), skundžiamu nutarimu nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau vertinant šias kitas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. Be to, akcentuotina, kad pažeidėjas iš karto po eismo įvykio bandė vengti atsakomybės, teigdamas, kad vairavo ne jis, o jo sūnus S. P. (b. l. 3, 8, 9, 29). 

15.       Skunde apeliantas nurodo, jog jam teisė vairuoti būtina, siekiant dirbti ir rūpintis ligotais kartu gyvenančiais žmona ir sūnumi, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog B. P. jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (jis yra gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 14)), todėl pajamų šaltinį turi. Be to, B. P. teismo posėdyje parodė, jog jo sūnus prieš įvykį atvežė jį namo. Tai rodo, jog apelianto sūnus vairuoja automobilį (b. l. 25). Minėta aplinkybė yra pagrindas manyti, jog šeimos poreikius naudotis automobiliu gali tenkinti apelianto sūnus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog B. P. paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam teisės nusižengimui ir nuobaudos paskirčiai.

16.       ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra efektyviausia priemonė siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o B. P. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. 

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

B. P. (B. P.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.