Civilinė byla Nr. 2S-105-340/11
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-12342-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Auruškevičiaus,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto
asmens S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinosios
apsaugos priemonės taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir Nijolės J. V. skundą dėl
antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. G., L. V..
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolio D. B. 2010-06-28 patvarkymą Nr. 0035/10/01030 dėl turto
realizavimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir
sustabdyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes, kurios
turi įvykti 2010-08-11, 14 val. Nurodė, kad antstolis paskelbė apie varžytynes
dar nesuėjus terminui kitiems antstolio veiksmams apskųsti. Pareiškėjai yra
padavę skundą dėl antstolio 2010-06-08 patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo.
Neišsprendus klausimo dėl ekspertizės skyrimo ir turto vertės nustatymo,
pareiškėjams priklausantis turtas gali būti parduotas pažeidus įstatymų
nustatytas procedūras, todėl teismo sprendimo įvykdymas ženkliai pasunkėtų arba
pasidarytų neįmanomas, o pareiškėjų interesai būtų pažeisti.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-07-14 nutartimi tenkino pareiškėjų
prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo; sustabdė žemės sklypo, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
varžytynes, kurios turi įvykti 2010-08-11, 14 val., iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr.
2-16664-872/2010 pagal pareiškėjų A. V. ir N. J. V. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų.
Atsižvelgęs į pareiškėjų pateikto skundo dalyką – panaikinti antstolio D. B. patvarkymą dėl turto realizavimo – teismas sprendė,
kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas būtų pagrįstas ir
tikslingas, nes yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinosios apsaugos
priemonės, gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo
atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjų reikalavimas. Prašomos laikinosios
apsaugos priemonės – varžytynių sustabdymo - taikymas atitiktų tiek proporcingumo,
tiek ir ekonomiškumo principus.
Atskiruoju
skundu suinteresuotas asmuo S. G. prašo Vilniaus m. 1
apylinkės teismo 2010-07-14 nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymą dėl
laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti. nurodo, jog turi būti atsižvelgiama
į skolininkų sąžiningumą. Skolininkai (pareiškėjai) yra nesąžiningi,
piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi jų vienintelis tikslas užvilkinti
priverstinį skolos išieškojimą, o ne apginti savo neva pažeistas teises. Nurodo,
jog žemės sklypas įkeistas sutartinės hipotekos lakštu paskolos sutarties
įvykdymo užtikrinimui. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus
2009-10-26 nutartimi išieškojimas nukreiptas į įkeistą žemės sklypą; Vilniaus
apygardos teismo 2010-04-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis
palikta nepakeista. Apeliantė dėsto faktines aplinkybes bei prideda rašytinius
įrodymus, jog pareiškėjai bandė užvilkinti priverstinį skolos išieškojimą, o
apeliantė dėl to patiria nuostolius. Pažymi, kad įstatymas nenumato, kad antstolis
turėtų laukti kol pasibaigs jo veiksmų apskundimo terminas; pagal 510 str. 3 d.
skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo.
Nustatytu terminu atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos
taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338
str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai įvertino bylos aplinkybes,
išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas,
kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš
esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Pareiškėjai
kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, taip pat prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti varžytynes. CPK 510 str. 3 d. nurodyta, kad skundo padavimas vykdymo veiksmų
nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo
veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Taigi įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo
veiksmų, ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi
teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti.
Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar
apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau
būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas,
įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos
priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal CPK 145
str. 1 d. 10 p.) ir nukeliant neapibrėžtam laikui
teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač
svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų
pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų,
t. y. teismo sprendimo įvykdymo per
įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių
atkūrimą (CPK 2
str.). Taip pat pažymėtina, jog CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi
būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir
teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti
proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos
priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš
šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau,
nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kolegija pažymi, kad bet kuris teismo
atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo
šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to
reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu
konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas
pagrįstai konstatavo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas
reikalauja, kad būtų atsižvelgta ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus
skolininko interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui
bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Tačiau kolegijos
vertinimu, nepagrįstai suteikė prioritetą skolininkų interesų užtikrinimui.
Kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjų prašymą dėl varžytynių stabdymo, kol bus išnagrinėtas skundas
dėl antstolio veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis D. B. išieškojimą vykdo pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus, teismo nutartimi nuspręsta,
kad neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo priverstinis išieškojimas
nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą, todėl toks turtas bet kokiu atveju privalo
būti priverstinai parduotas. Pareiškėjai gi antstolio veiksmus skundžia tik tuo
pagrindu, kad antstolis paskubėjo su varžytynių paskelbimu, nes nepraėjo
terminai apskųsti kitiems antstolio veiksmams. Atsižvelgiant į tai nepagrįstas pirmosios
instancijos teismo argumentas, kad atsižvelgiant į pareiškėjų pateikto skundo
dalyką – panaikinti antstolio D. B. patvarkymą dėl turto
realizavimo, yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinosios apsaugos
priemonės, gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo
atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjų reikalavimas.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde
nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios
instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.)
netenkinant pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Iš pareiškėjų A. V. ir N. J. V. lygiomis
dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto)
išlaidos – 11,20 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331,
336, 337, 339 str., kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjų A. V. ir Nijolės J. V.
prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjų A. V. ir N. J. V. lygiomis dalimis 11,20 Lt (vienuolika litų, 20 centų)
pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų
banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė T.
Žukauskienė
Teisėjai D.
Kačinskienė
A. Auruškevičius