Civilinė byla Nr. eB2-2151-864/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės THROO PAYMENTS EUROPE finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše klausimą.

Teismas

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PAYRNET“ (juridinio asmens kodas 305264430) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Vaidas Verenius (sąrašo Nr. N-FA0177; toliau – nemokumo administratorius), nutartimi paskirtam nemokumo administratoriui nustatyta 4 200 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą; nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 278 650,42 Eur sumai, likusių kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius juos ginčija, išskirtas nagrinėti į atskiras civilines bylas. Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi bendrai 1 073 808,51 Eur sumai.

BUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 22 d. procesiniame dokumente (DOK-14315) nurodė, kad kreditorė UAB THROO PAYMENTS EUROPE pateikė reikalavimą 22 443,62 Eur sumai. Nurodo, kad nėra duomenų, leidžiančių sutikrinti reikalavimą su įmonės apskaita, dėl to nemokumo administratorius pagal turimus duomenis nesutinka su reikalavimu.

Kreditorė THROO PAYMENTS EUROPE atsiliepimo byloje nepateikė. Procesiniai dokumentai kreditorei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, įteikiant juridinio asmens darbuotojui.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorės UAB THROO PAYMENTS EUROPE atstovai kreipėsi į nemokumo administratorių Vaidą Verenių su 2024 m. sausio 4 d. prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kur nurodė, kad 22 443,62 Eur reikalavimas kildinamas iš 2022 m. gegužės 4 d. tarp BUAB „PAYRNET“ ir kreditorės sudarytos elektroninių pinigų distribucijos sutarties. Kreditorė paaiškino, kad ji šešiais atskirais pavedimais į BUAB „PAYRNET“ banko sąskaitą pervedė 20 933 Eur dydžio sumą, kaip išankstinį mokėjimą už paslaugas. Kreditorė nemokumo administratoriui pateikė jai išrašytas sąskaitas, jų apmokėjimo patvirtinimus. Anot kreditorės, BUAB „PAYRNET“ sutarties vykdyti nepradėjo, kadangi jos vykdymas buvo objektyviai neįmanomas tiek derybų dėl sutarties, tiek sutarties sudarymo metu BUAB „PAYRNET“ buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, o Lietuvos bankui nepateikė pranešimo apie ketinimą teikti paslaugas su kreditore sudarytos sutarties pagrindu. Kreditorė nemokumo administratoriui paaiškino, kad pareikalavo grąžinti pervestą 20 933 Eur sumą. Buvo pradėta pinigų grąžinimo procedūra. Šią aplinkybę patvirtina 2023 m. birželio 4 d. ir 10 d. el. laiškai. Nurodė, kad lėšų grąžinti nepavyko – 2023 m. birželio 1 d. kreditorė informuota, kad pinigų grąžinti neįmanoma dėl ne nuo BUAB „PAYRNET“ priklausančių aplinkybių. Kreditorė taip pat reikalauja 6 proc. dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. (data, kai kreditorė pervedė paskutinę išankstinio mokėjimo) iki 2023 m. lapkričio 22 d., kuomet įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „PAYRNET“, t. y. išviso 1 510,62 Eur.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas (kreditorius) privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo (pareiškėjos) reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (kita šalis ginčijanti tokias aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3608-701/2015). Taigi būtent kreditorius, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį. Kiti proceso dalyviai, nesutikdami su reiškiamu reikalavimu, jo pagrindu ar dydžiu, turi tai paneigti (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartimi nemokumo administratoriui nustatytas 14 dienų terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti procesinių dokumentų vertimus. Trūkumai nustatyti atsižvelgiant į tai, kad kartu su kreditorės UAB THROO PAYMENTS EUROPE reikalavimu teismui pateikti priedai – sutartis su BUAB „PAYRNET“, mokėjimo pavedimų kopijos, susirašinėjimai el. paštu – pateikti ne valstybine kalba. Nurodyti trūkumai nepašalinti nei per teismo nustatytą terminą, nei iki teismo posėdžio datos.

Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų leisitinumo reikalavimas reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018). Įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021).

Svarbus rašytinių įrodymų leistinumo aspektas yra tas, jog visi rašytiniai įrodymai turi būti pateikiami valstybine kalba. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, spręsdamas procesinių dokumentų (jų priedų) priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų (jų priedų) vertimai į valstybinę kalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktiniai duomenys, kurie pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113–114 straipsniai), neatitinka leistinumo reikalavimo (plačiąja prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018). Taigi užsienio kalba pateikti rašytiniai įrodymai laikomi leistinais, tik jeigu kartu yra pridedamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas jų vertimas.

Nagrinėjamu atveju įrodymai, kuriais grindžiamas kreditorės finansinis reikalavimas, pateikti ne valstybine kalba. Nei nemokumo administratorius, tiesiogiai įpareigotas teismo, nei kreditorė, kuri yra Lietuvoje veikiantis juridinis asmuo ir kuriai apie nagrinėjamą bylą pranešta tinkamai, nepateikė dokumentų vertimų į valstybinę kalbą. Vadinasi, kreditorės finansinį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos, todėl, remiantis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir jas aiškinančia teismų praktika, konstatuotina, kad pateikti dokumentai neatitinka leistinumo reikalavimo ir dėl šios priežasties negali būti laikomi įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme.

Savo ruožtu teismas negali vertinti ne valstybine kalba pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jais grindžiamo kreditorės finansinio reikalavimo. Spręstina, kad kreditorės finansinis reikalavimas leistinomis priemonėmis neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl jį atsisakytina tvirtinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės THROO PAYMENTS EUROPE finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos su šia nutartimi supažindinti kreditorius, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja        Ramunė Mikonienė