Civilinė byla Nr. e2-27705-1154/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22308-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3.; 2.6.2.1; 2.6.8.5; 2.6.26.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 16 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,

dalyvaujant ieškovo SIA Light Solutions atstovui advokatui Andžejui Seliavai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA Light Solutions ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laika Logistics“ dėl arbitražinės išlygos ir pareiškimo pripažinimo negaliojančiais, krovinio vežimo sutarties pripažinimo nutraukta ir netesybų priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais šalių sutartyje nustatytą arbitražinę išlygą ir ieškovo pareiškimą, kad dėl sutarties vykdymo jis pretenzijų neturi, taip pat pripažinti, jog šalių sudaryta krovinio vežimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ir priteisti iš atsakovės 2700 Eur netesybų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo teigimu, atsakovė, apsiėmusi vežti krovinį, jo vežti nepradėjo ir neteisėtai jį sulaikė reikalaudama atsiskaityti su ja pagal krovinių vežimo sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis. Atsakovė krovinį grąžino tik tada, kai su ja buvo atsiskaityta ir tik kai ieškovas, siekdamas atgauti krovinį, pasirašė pareiškimą, kad neturi atsakovei jokių pretenzijų dėl šio krovinio vežimo. Ieškovo teigimu, toks jo pareiškimas, pasirašytas dėl atsakovės ekonominio spaudimo, yra negaliojantis, o vežimo sutartis turi būti pripažinta nutraukta dėl atsakovės kaltės. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, sulaikydama krovinį, pažeidė krovinio vežimo sutarties 3.6 punkte nustatytą draudimą sulaikyti krovinį, todėl pagal sutarties 3.7 punktą jai taikytina 100 Eur bauda už kiekvieną sulaikymo dieną, iš viso 700 Eur už 7 krovinio sulaikymo dienas. Be to, ieškovas prašė taikyti atsakovei 2000 Eur baudą pagal sutarties 3.11 punktą, draudžiantį atsakovei turėti tiesioginių kontaktų su ieškovo klientais. Ieškovo teigimu, atsakovė šį draudimą pažeidė, tiesiogiai susisiekusi tiek su krovinio gavėju, tiek su ieškovo klientu (vežimo užsakovu). Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančia vežimo sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą, nes joje nenumatyta, jog arbitražas vadovausis CMR konvencija, todėl tokia išlyga pagal CMR konvenciją yra negaliojanti.

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas taikyti atsakovei vežimo sutartyje numatytą baudą už krovinio sulaikymą lemtų dvigubos atsakomybės taikymą, todėl toks vežimo sutartyje įtvirtintas susitarimas pagal CMR konvenciją laikytinas niekiniu. Taip pat atsakovė nesutiko, kad ji yra atsakinga už sutarties 3.11 punkto pažeidimą, nes ji nepažeidė sąžiningos konkurencijos, o ieškovo klientą pažinojo gerokai anksčiau, be to, ieškovo prašoma taikyti bauda yra neproporcingai didelė, lyginant ją tiek su ieškovo nurodomo pažeidimo pobūdžiu, tiek su šalių sutartu užmokesčiu už vežimą (350 Eur), realių nuostolių dėl šio tariamo pažeidimo ieškovas nepatyrė. Atsakovės teigimu, ieškovo prašomoms netesyboms priteisti yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl prašė jį taikyti.

3.       Teismo posėdžio metu šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus palaikė. Atsakovė papildomai nurodė, kad vežimo sutarties su ieškovu ji nesudarė, sutartis nėra atsakovės pasirašyta, todėl ieškovo reikalavimai, kildinami iš šios sutarties, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vežimo sutarties sudarymo.

4.       Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl to, ar vežimo sutartis, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, buvo sudaryta.

5.       Ieškovas nurodė, kad jis su LLC AMB Logistik 2021 m. sausio 27 d. sudarė transportavimo sutartį-paraišką Nr. 3626, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Anglijos į Rusiją. Tai patvirtina byloje pateikta sutartis (1 t., b. l. 18-25). Pagal šią sutartį krovinys krovinio gavėjui LLC Global Printing Systems turėjo būti pristatytas iki 2021 m. vasario 8 d. Ieškovas krovinio pats negabeno, šiam tikslui pasitelkė subvežėjus. Krovinio gabenimas pagal šią sutartį buvo padalintas į du etapus: pirmu etapu krovinys buvo gabenamas iš Anglijos į Lietuvą, o antru etapu turėjo būti gabenamas iš Lietuvos į Rusiją. Antram krovinio gabenimo etapui ieškovas nurodė sudaręs sutartį su atsakove. Dėl šios sutarties ir kilo šalių ginčas.

6.       Byloje pateikta 2021 m. vasario 1 d. Transporto sutartis-užsakymas Nr. 01629/2-LV dėl krovinio gabenimo maršrutu Lietuva (Vilnius) – Rusija (Smolenskas), užsakovas – ieškovas SIA Light Solutions, vežėjas – UAB „Laika Logistics“ (toliau – ir Krovinio vežimo sutartis, Sutartis), užsakyme nurodyta: „Pagal sutartį prašome UAB „Laika Logistics“ atlikti gabenimą maršrutu: Lietuva, Vilnius – Rusija, Smolenskas“, taip pat išdėstytos sutarties sąlygos, nurodyti šalių rekvizitai, tačiau Sutartis pasirašyta tik ieškovo atstovo, o atsakovės parašo nėra (1 t., b. l. 28-35). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad atsakovė Sutarties nesudarė, todėl jos sąlygos atsakovės nesaisto.

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. CK 6.167 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Pagal CK 6.173 straipsnio 1 dalį akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

8.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kaip vežėjas su Rusijos įmone LLC AMB Logistik 2021 m. sausio 29 d. pasirašė sutartį dėl krovinio vežimo maršrutu Anglija – Rusija. Šios sutarties pagrindu ieškovas 2021 m. vasario 1 d. sudarė Transporto sutartį–užsakymą Nr. 01629/2-LV, kuria prašė atsakovės atlikti gabenimą maršrutu Lietuva (Vilnius) – Rusija (Smolenskas), tą pačią dieną Sutartį (užsakymą) ieškovo atstovė A. K. el. paštu išsiuntė atsakovės atstovui S. K. (1 t., b.l. 36-37). Sutartis atsakovės nepasirašyta. Atsakovės atstovui ginčijant Sutarties sudarymo aplinkybę, ši aplinkybė nustatinėtina įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis).

9.       Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia transporto užsakymų sudarymo ir vykdymo praktika, pagal kurią ieškovas pateikdavo transporto užsakymą, o atsakovė, nors ir nepatvirtinusi jo parašu, užsakymą priimdavo ir jį vykdydavo. Tokią praktiką patvirtina: 2020 m. gruodžio 8 d. transporto užsakymas Nr. 01571/2-LV, kuris atsakovės nepasirašytas, bet pagal jį atsakovė išdavė CMR važtaraštį Nr. LA505, atliko krovinio vežimą ir už vežimo paslaugas išrašė ieškovui 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija DS Nr. 14384 (1 t., b. l. 45-56), 2021 m. sausio 18 d. transporto užsakymas Nr. 01615/2-LV, kuris taip pat atsakovės nepasirašytas, bet pagal jį atsakovė išdavė CMR važtaraštį Nr. LA5, atliko krovinio vežimą ir už vežimo paslaugas išrašė ieškovui 2021 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija LAIK Nr. 00095 (1 t., b. l. 57-68). Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių neneigė.

10.       Aplinkybę, kad tokia praktika šalims buvo įprasta, patvirtina ir tai, kad 2021 m. vasario 1 d. Transporto sutarties–užsakymo Nr. 01629/2-LV  1.8 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jei vežėjas nepatvirtino vežimo sutarties-paraiškos, bet ėmėsi ją vykdyti, ipso facto daroma prielaida, kad vežėjas sutiko su gautos vežimo sutarties-paraiškos sąlygomis. Tokia pat sąlyga buvo įtraukta ir į šio sprendimo 9 punkte nurodytus transporto užsakymus (visi minėti sutartys-užsakymai sudaryti standartinėmis sąlygomis).

11.       Vertindamas, ar šalys buvo sudariusios ginčijamą Krovinio vežimo sutartį, teismas atsižvelgia ir į byloje pateiktus duomenis apie šalių atstovų susirašinėjimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, iš kurio matyti, kad buvo derinamos krovinio vežimo sąlygos pagal šią Krovinio vežimo sutartį (1 t., b. l. 26-27), vėliau sprendžiamas ginčas dėl krovinio grąžinimo sąlygų (1 t., b. l. 69-73, 86-103).

12.       Byloje taip pat yra pateikta ieškovo atstovo advokato Andžejaus Seliavos 2021 m. vasario 9 d. pretenzija, kurioje nurodoma, kad šalys yra sudariusios krovinio vežimo sutartį-užsakymą Nr. 01629/2-LV, ir prašoma pateikti paaiškinimą dėl krovinio sulaikymo (1 t., b. l. 74-75). Ši pretenzija buvo pateikta atsakovei, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sudarymą. Krovinio vežimo sutarties sudarymo aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad atsakovė reikalavo, o ieškovas pateikė šioje byloje ginčijamą 2021 m. vasario 11 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pagal paraiškos numerį 1629-LV, UAB „Laika Logistics“ ir SIA Light Solutions bendromis pastangomis susitarė dėl krovinių gabenimo, SIA Light Solutions nori atsiimti krovinį ir neturi jokių nusiskundimų, ir ateityje jų neturės (1 t., b. l. 110-11). Akivaizdu, kad atsakovei nebūtų jokios prasmės reikalauti pateikti tokį pareiškimą, jeigu Sutartis nebūtų buvusi sudaryta.

13.       Iš byloje pateikto 2021 m. vasario 5 d. CMR važtaraščio matyti, kad krovinys, dėl kurio gabenimo į Rusiją (Smolenską) atsakovei buvo pateiktas 2021 m. vasario 1 d. užsakymas Nr. 01629/2-LV, 2021 m. vasario 5 d. buvo pristatytas į atsakovės UAB „Laika Logistics“ sandėlį, krovinio gavimą patvirtina važtaraštyje esantis spaudas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad šis įrodymas nepatvirtina Krovinio vežimo sutarties sudarymo. Jo teigimu, iš važtaraščio matyti, kad krovinys buvo priimtas į sandėlį, t. y. saugoti, bet nėra jokių duomenų, kad jis buvo priimtas vežti. Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes iš pirmiau nurodytų įrodymų viseto darytina aiški išvada, kad 2021 m. vasario 1 d. Transporto sutartis–užsakymas Nr. 01629/2-LV šalių buvo sudarytas, t. y. buvo susitarta dėl krovinio vežimo pagal šio užsakymo sąlygas. Tokią išvadą vienareikšmiškai patvirtina tiek tarp šalių susiklosčiusi vežimo santykių praktika, tiek šios konkrečios Sutarties sudarymo aplinkybės, tiek šalių elgesys po Sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė neneigė Sutarties sudarymo, priešingai, visi atsikirtimai į ieškinio reikalavimus buvo grindžiami argumentais, susijusiais su Sutarties sąlygomis bei Sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, ir tik teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ėmė neigti patį Sutarties sudarymo faktą. Tačiau vienintelė aplinkybė, kuria remiasi atsakovė, ginčydama Sutarties sudarymo faktą, yra jos atstovo parašo nebuvimas. Atsakovės atstovas nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kokiu pagrindu atsakovė priėmė iš ieškovo krovinį, kokie santykiai (jeigu ne vežimo) ir kokiu pagrindu saistė ieškovą ir atsakovę.

14.       Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog šalys sudarė 2021 m. vasario 1 d. Transporto sutartį–užsakymą Nr. 01629/2-LV, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Lietuva (Vilnius) – Rusija (Smolenskas), yra nustatyta.

Dėl CMR konvencijos taikymo.

15.       Tiek ieškovas, tiek atsakovė savo pozicijas byloje grindžia, be kita ko, ir 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatomis. Vadovaujantis CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Pažymėtina, kad šios CMR konvencijos nuostatos lietuviškas vertimas nėra tikslus. Pagal oficialiomis kalbomis pateikiamą formuluotę turėtų būti verčiama: Ši Konvencija taikoma kiekvienai kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinys perduodamas ir yra priimamas (pristatytas) valstybės – Konvencijos narės teritorijoje. Nagrinėjamu atveju krovinys kelių transporto priemone už atlygį turėjo būti vežamas iš Lietuvos į Rusiją, abi valstybės yra CMR konvencijos narės, taigi CMR konvencija šiai vežimo sutarčiai taikytina. Tačiau svarbu įvertinti tai, kad CMR konvencija reglamentuoja ne visus, o tik į jos reguliavimo sritį patenkančius vežimo sutarties šalių santykius. Tiems klausimams, kurių CMR konvencija nereglamentuoja, taikytinos nacionalinės teisės normos.

16.       Byloje nustatyta, kad šalys sudarė 2021 m. vasario 1 d. Transporto sutartį–užsakymą Nr. 01629/2-LV, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Lietuva (Vilnius) – Rusija (Smolenskas), tačiau Sutartis nebuvo vykdoma. Atsakovė, priėmusi sutartą nugabenti krovinį į savo sandėlį, jo vežti nepradėjo. 2021 m. vasario 11 d. krovinys buvo grąžintas ieškovui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė ne tik nevežė, bet ir neketino vežti krovinio į Rusiją.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013). Spręsdamas klausimą dėl atsakomybės vežėjui taikymo už pavėluotą krovinio pristatymą, kai byloje nustatyta, kad krovinys nebuvo pakrautas ir pradėtas vežti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, konvencija yra išsami ir negali būti aiškinama pernelyg plačiai, be to, negali būti pagal analogiją taikoma teisinėms situacijoms, tiesiogiai nenustatytoms Konvencijoje, todėl CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį.

18.       Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė analogiška situacija, nes nepaisant šalių sudarytos Krovinio vežimo sutarties, atsakovė ne tik nepateikė transporto priemonės ir nepradėjo krovinio vežti, bet, kaip matyti iš bylos aplinkybių, net ir neketino to daryti. Todėl atsižvelgiant į CMR konvencijos reglamentavimo sritį ir remiantis kasacinio teismo praktika, suformuota byloje, kurioje buvo labai panašios faktinės aplinkybės, konstatuotina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės pagal ieškovo ieškinio reikalavimus CMR konvencija netaikytina, o šalių ginčas spręstinas pagal nacionalinės teisės normas.

19.       Pažymėtina, jog vien tai, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui CMR konvencija netaikytina remiantis tuo, jog atsakovė nepateikė transporto priemonės ir nepradėjo krovinio vežti, savaime nereiškia, jog šalims negalioja jų sudarytos 2021 m. vasario 1 d. Transporto sutarties–užsakymo Nr. 01629/2-LV sąlygos. Nenustačius sutarties negaliojimo pagrindo, ji yra galiojanti ir jos nuostatos saisto ją sudariusias šalis. Taigi nepaisant to, kad šalių teisių ir pareigų, kilusių iš galimo Sutarties pažeidimo, CMR konvencija nereglamentuoja, pati Sutartis šalims lieka galioti, tik dėl šalių sutartinių teisių ir pareigų spręstina ne pagal CMR konvenciją, o pagal Lietuvos teisę.

Dėl arbitražinės išlygos.

20.       Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti negaliojančia 2021 m. vasario 1 d. Transporto sutarties–užsakymo Nr. 01629/2-LV 5.4 punkto sąlygą, pagal kurią visi ginčai, kylantys dėl šio pervežimo, yra išsprendžiami Rygos arbitražo teisme (registracijos numeris 40008023425) per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Reikalavimą pripažinti šią sąlygą negaliojančia ieškovas grindžia tuo, ši Sutarties sąlyga (arbitražinė išlyga) prieštarauja CMR konvencijos 33 straipsniui, kuriame imperatyviai nustatyta, jog vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia Konvencija. Šalių Sutartyje CMR konvencijos taikymo nenumatyta.

21.       Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje CMR konvencija netaikytina, ieškovo reikalavimas pripažinti arbitražinę išlygą prieštaraujančia CMR konvencijos nuostatoms ir dėl to negaliojančia ab initio atmestinas kaip nepagrįstas ir teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.

22.       Kita vertus, Sutartyje esant įtvirtintai arbitražinei išlygai bei pripažinus, kad Sutartis yra sudaryta ir galiojanti, būtina pasisakyti dėl teismo kompetencijos nagrinėti bylą (ne)buvimo. 

23.       Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreipimosi į teismą metu yra pradėtas arbitražo procesas, teismas, remdamasis KAĮ 19 straipsnyje įtvirtintu arbitražo kompetencijos-kompetencijos principu, užtikrina galimybę pačiam arbitražui priimti sprendimą dėl kompetencijos nagrinėti bylą, todėl šio klausimo nenagrinėja iki tol, kol dėl jo nenuspręs arbitražas. Tuo atveju, kai reikalavimas pareiškiamas tik teisme, teismas turi pareigą CPK nustatyta tvarka išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, kartu spręsti, ar jis turi pareigą šalis nukreipti į arbitražą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šiam klausimui išspręsti būtina nustatyti, ar egzistuoja arbitražinė išlyga. Dėl to ginčas dėl arbitražinės išlygos egzistavimo, šalims nepasinaudojus teise pradėti arbitražo procesą, savaime nepašalina teismo pareigos nuspęsti dėl savo jurisdikcijos nagrinėti bylą, o tai yra neatsiejamai susiję su tuo, kad teismas turi vertinti arbitražinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2019).

25.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad kartu su kitais ieškinio reikalavimais buvo pareikštas ir reikalavimas dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia, tačiau nei ieškinio priėmimo, nei pasirengimo nagrinėti bylą stadijose dar nebuvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nuo kurių priklauso CMR konvencijos taikymas šioje byloje nagrinėjamam ginčui, atitinkamai teismui nebuvo galimybės nuspręsti, ar yra pagrindas pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia dėl prieštaravimo CMR konvencijai. Esant tokiai situacijai, ieškinys buvo priimtas ir byla pradėta nagrinėti teisme. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, dėl ieškinio reikalavimo pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia nieko nepasisakė ir teismo kompetencijos nagrinėti bylą neginčijo. Parengiamajame posėdyje atsakovės atstovas neišreiškė aiškios nuomonės dėl arbitražinės išlygos ir nereikalavo, kad ji būtų taikoma, o ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismui pripažįstant arbitražo kompetenciją. Ieškovas prašė bylą nagrinėti teisme, o arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo posėdyje ieškovas savo reikalavimą dėl arbitražinės išlygos negaliojimo ir netaikymo palaikė, tuo tarpu atsakovė prašė taikyti arbitražinę išlygą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

26.       Spręsdamas dėl šalių nukreipimo į arbitražą nagrinėjamoje byloje, teismas atsižvelgia į šio sprendimo 25 punkte nurodytas aplinkybes, iš kurių spręstina, jog šalių elgesys nepatvirtino jų valios laikytis arbitražinio susitarimo sąlygų. Ieškovas aiškiai išreiškė siekį atsisakyti arbitražinio susitarimo ir net prašė pripažinti jį negaliojančiu, o atsakovės pozicija buvo neapibrėžta, ne iki galo nuosekli, taigi iš tokio elgesio negalima daryti išvados, jog atsakovė siekė laikytis šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže: ji aktyviai įsitraukė į bylą, teikė atsiliepimą, įrodymus, paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu ir tik nagrinėjant bylą iš esmės ėmė reikalauti taikyti arbitražinę išlygą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu aktyviai neigė Krovinio vežimo sutarties sudarymą, tačiau arbitražinis susitarimas įtvirtintas būtent šioje Sutartyje. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pozicija dėl bylos nagrinėjimo arbitraže vertintina kaip nenuosekli ir nepatvirtinanti jos valingo apsisprendimo dėl bylos nagrinėjimo arbitraže. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalių valia buvo atsisakyti arbitražinio susitarimo ir nagrinėti bylą teisme. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas. Priešingas abiejų šalių aktyvaus procesinio elgesio vertinimas neatitiktų sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proceso ekonomiškumo principų, nes sudarytų galimybę šalims piktnaudžiauti teise, remtis arbitražine išlyga tik tuomet, kai šalims patogu, pvz., jau paaiškėjus ginčo nagrinėjimo teisme rezultatui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019).

27.       Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad, nepaisant to, jog ieškinio reikalavimas šalių arbitražinį susitarimą, įtvirtintą Krovinio vežimo sutarties 5.4 punkte, pripažinti negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau aplinkybės, jog abi šalys aktyviai įsitraukė į ginčo nagrinėjimo procesą teisme (viena pareiškė ieškinį, kita atsiliepimą, kuriame teismo kompetencijos neginčijo, abi atsakingai dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje), teikia pagrindą išvadai, jog šalys konkliudentiniais veiksmais atsisakė arbitražinio susitarimo, todėl šis susitarimas jų ir teismo nesaisto.

Dėl Pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir Krovinio vežimo sutarties nutraukimo.

28.       Ieškovas nurodo, kad atsakovė, sudariusi Krovinio vežimo sutartį ir priėmusi krovinį, krovinio nevežė ir jį sulaikė, siekdama, kad jai būtų sumokėta už atliktus krovinių vežimus pagal sutartis, sudarytas su kitais asmenimis. Ieškovas neturėjo pradelstų skolų atsakovei. Atsakovei atsisakant grąžinti krovinį ieškovui iki tol, kol nebus sumokėta, siekdamas išvengti didesnių nuostolių, ieškovo klientas LLC AMB Logistik (vežimo užsakovas pagal 2021 m. sausio 29 d. transportavimo sutartį-paraišką, kurios pagrindu ieškovas vėliau sudarė Krovinio vežimo sutartį su atsakove) 2021 m. vasario 10 d. sumokėjo atsakovei jos reikalaujamą 2691,01 Eur sumą, tačiau atsakovė krovinio vis tiek negrąžino ir pareikalavo, kad ieškovas pateiktų atsakovei raštą, jog neturi pretenzijų atsakovei. Atsakovė reikalavo, kad būtų pateiktas jos nurodyto turinio raštas, jeigu ieškovas nori atgauti krovinį. Kadangi ieškovas jau vėlavo įvykdyti savo prievolę pristatyti krovinį krovinio gavėjui, o iš atsakovės elgesio suprato, kad tol, kol nebus patenkinti visi jos reikalavimai, krovinys nebus atiduotas, tai, norėdamas išvengti didesnių nuostolių, 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei jos reikalaujamo turinio raštą (toliau – ir Pareiškimas). Šiuo Pareiškimu  ieškovas pripažino, kad krovinio pervežimo sutartis-užsakymas buvo nutrauktas ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu ir ieškovas atsisako pretenzijų atsakovei. Ieškovo teigimu, Pareiškimas neatitinka jo valios, nes buvo išgautas naudojant ekonominį spaudimą, todėl pripažintinas negaliojančiu, o su atsakove sudaryta Krovinio vežimo sutartis pripažintina nutraukta dėl atsakovės kaltės.

29.       Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji sulaikė krovinį ir jo nevežė, taip pat neginčijo, kad reikalavo sumokėti jai kitų asmenų (jos kontrahentų pagal kitas vežimo sutartis) skolą kaip sąlygą kroviniui grąžinti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovė neketino ir nebuvo įsipareigojusi krovinio vežti, nes nebuvo sudariusi Krovinio vežimo sutarties, tačiau pripažino, kad atsisakė krovinį grąžinti, siekdama atgauti savo skolas iš kitų asmenų. Tokių atsakovės veiksmų aiškių motyvų jos atstovas nurodyti negalėjo, tačiau tvirtino, jog ekonominio spaudimo ieškovui nedarė, tik galbūt netinkamai pasinaudojo daikto (krovinio) sulaikymo teise. 

30.       Iš bylos rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą Krovinio vežimo sutartį atsakovė turėjo pasikrauti krovinį 2021 m. vasario 5 d. ir pristatyti gavėjui 2021 m. vasario 8 d. (1 t., b. l. 28-35). Krovinys atsakovei buvo perduotas 2021 m. vasario 5 d., tai patvirtina tos pačios dienos krovinio važtaraštis (1 t., b. l. 38). Iš šalių atstovų A. K. ir S. K. susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis (1 t., b. l. 39-44, 69-73) matyti, kad atsakovė jau 2021 m. vasario 5 d. informavo, kad krovinio negabens, jeigu su atsakove nebus atsiskaityta, ir atsisakė grąžinti ieškovui krovinį; ieškovas mėgino atgauti krovinį, bet nesėkmingai. 2021 m. vasario 9 d. ieškovo atstovas advokatas A. Seliava ieškovo vardu pareiškė atsakovei pretenziją, nurodydamas, kad, atsakovei nevykdant vežimo, ieškovas pateikė transporto priemonę, kuri turėjo išgabenti krovinį iš atsakovės sandėlio, tačiau atsakovė atsisakė krovinį išduoti, jo sulaikymą motyvuodama nepagrįstais reikalavimais sumokėti kitų asmenų skolą. Pretenzijoje buvo prašoma per 2 dienas pateikti paaiškinimą dėl krovinio sulaikymo, ir nurodyta, kad ieškovas imsis teisinių gynybos priemonių. Iš 2021 m. vasario 10 mokėjimo nurodymo (1 t., b. l. 82-85) matyti, kad vežimo užsakovas LLC AMB Logistik pervedė 2691,01 Eur į atsakovės UAB „Laika logistics“ sąskaitą. 2021 m. vasario 10 d. šalių atstovų A. K. ir S. K. susirašinėjimas (1 t., b. l. 86-103) patvirtina, kad atsakovė po atsiskaitymo sutiko grąžinti krovinį, bet su sąlyga, kad ieškovas raštu atsisakys pretenzijų atsakovei, atšauks advokato A. Seliavos pretenziją. Ieškovas pateikė atsakovei raštą, kuria advokato A. Seliavos pretenziją atšaukė, tačiau atsakovė grąžino krovinį tik tuomet, kai ieškovas pateikė Pareiškimą, kuriame nurodė: „Pagal paraiškos numerį 1629-LV, UAB „Laika Logistics“ ir SIA „Light Solutions“ bendromis pastangomis susitarė dėl krovinių gabenimo, SIA „Light Solutions“ nori atsiimti krovinį ir neturi jokių nusiskundimų, ir ateityje jų neturės.“. Iš CMR važtaraščio Nr. SVE 3 (1 t., b. l. 112-113) matyti, kad 2021 m. vasario 11 d. krovinys buvo atiduotas ir kitas vežėjas išgabeno jį į Rusiją krovinio gavėjui.

31.       Ieškovas teigė, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas tik 2021 m. vasario 13 d., krovinio gavėjas LLC Global Printing Solutions dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo 2021 m. vasario 20 d. pateikė pretenziją LLC AMB Logistik, kuria pareikalavo atlyginti 243 965,50 RUB dydžio nuostolius, o LLC AMB Logistik 2021 m. kovo 2 d. pateikė pretenziją ieškovui, kuria pareikalavo, kad ieškovas atlygintų 243 965,50 RUB nuostolių ir sumokėtų 500 Eur baudą. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 115-122). Savo ruožtu ieškovas 2021 m. kovo 2 d. pateikė pretenziją atsakovei, reikalaudamas, kad atsakovė atlygintų 5427,51 Eur dydžio sumą, kurią sudarė 243 965,50 RUB krovinio gavėjo LLC Global Printing Solutions patirti nuostoliai dėl pavėluoto krovinio pristatymo, 700 Eur netesybų ir 2000 Eur bauda (1 t., b. l. 123-125). Atsakovė pretenziją atmetė, nurodydama, kad šalys bendromis pastangomis susitarė dėl krovinio pervežimo, ką patvirtina ieškovo raštas, kuriuo jis atsisakė nuo pretenzijų atsakovei pagal krovinio vežimo sutartį (1 t., b. l. 126-127). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, ieškovas prašo pripažinti Pareiškimą negaliojančiu, kaip išgautą dėl ekonominio spaudimo, nes ieškovas buvo priverstas sutikti su atsakovės sąlygomis ir pateikti jos reikalaujamą Pareiškimą, kad išvengtų didelių nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Šios aplinkybės nustatytos iš byloje pateiktų ir sprendime išvardytų įrodymų.

32.       Iš šioje sprendimo dalyje nurodytų įrodymų taip pat matyti, kad atsakovė krovinio neketino vežti ir jį sulaikė, siekdama gauti atsiskaitymą už kitų savo kontrahentų skolas. Ieškovo pateikti įrodymai, paminėti šioje sprendimo dalyje, taip pat jo pateikti duomenys apie 120 775 GBP krovinio vertę (1 t., b. l. 128-130) taip pat patvirtina, kad pavėluotas krovinio pristatymas galėjo sukelti jam didelių nuostolių, todėl teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad ieškovas buvo priverstas sutikti su atsakovės reikalavimu parašyti Pareiškimą, kuriuo atsisakė bet kokių pretenzijų dėl neįvykusio krovinio vežimo. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad ji neketino vežti krovinio ir jį sulaikė siekdama atsiskaitymo už kitų asmenų skolas. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovo pasirašytas Pareiškimas dėl taikaus ginčo išsprendimo ir bet kokių pretenzijų atsisakymo, išgautas atsakovei neteisėtai sulaikius krovinį, neatitiko ieškovo tikrosios valios, todėl pripažintinas negaliojančiu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neigė dariusi ekonominį spaudimą ieškovui, tačiau ieškovo valią suvaržančias ekonominio spaudimo aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo Pareiškimas buvo išgautas neteisėtai, todėl pripažintinas negaliojančiu, taip pat į tai, kad atsakovė, sudariusi Krovinio vežimo sutartį, iš tikrųjų krovinio nevežė ir neketino vežti, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė Krovinio vežimo sutartį, ir tai sudarė pagrindą ieškovui Sutartį nutraukti, tačiau tikroji ieškovo valios išraiška buvo suvaržyta neteisėtais atsakovės veiksmais. Nustačius tokias bylos aplinkybes, pripažintina, kad šalių sudaryta Krovinių vežimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės Sutarties pažeidimo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu Pareiškimą ir nustatyti, kad Krovinio vežimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, yra pagrįsti ir tenkintini.

Dėl baudos už krovinio sulaikymą ir senaties termino reikalavimui sumokėti baudą.

34.       Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 700 Eur baudą už Krovinio vežimo sutarties 3.6 punkto pažeidimą. Sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad vežėjas neturi teisės užlaikyti jam patikėto krovinio, net jei užsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų sumokėti už frachtą arba nekompensavo vežėjui išlaidų ar nuostolių, susijusių su šiuo frachtu. Pagal Sutarties 3.7 punktą tuo atveju, jei vežėjas, priešingai nei nustatyta 3.6 punkte, sulaiko jam patikėtą krovinį, vežėjas sumoka 100 Eur baudą už kiekvieną sulaikymo dieną, taip pat atlygina kitus kliento patirtus nuostolius ir išlaidas, susijusias su vėlavimu pristatyti krovinį gavėjui. Ieškovo teigimu, atsakovė neteisėtai sulaikė krovinį 7 dienas, todėl turi sumokėti 700 Eur baudą.

35.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį bauda yra viena iš netesybų rūšių, todėl reikalavimui priteisti baudą taikytinos netesybas reglamentuojančios CK normos.

36.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas pažeidžia sutartinę prievolę (CK 6.205 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Taigi, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

37.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005; kt.).

38.       Aplinkybė, kad atsakovė buvo sulaikiusi krovinį, byloje nustatyta. Atsakovė neneigė, kad ji sulaikė krovinį, tačiau šį savo veiksmą vertino tik kaip ne visai tinkamą pasinaudojimą daikto sulaikymo teise, kuris iš esmės neturėjo ieškovui neigiamų padarinių, todėl reikalavimas priteisti tokio dydžio baudą už formalaus pobūdžio pažeidimą, atsakovės nuomone, yra nepagrįstas.

39.       Daikto sulaikymo teisė yra viena iš skolininko savigynos priemonių. Pagal CK 1.139 straipsnį panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. Teisės į savigyną reglamentavimas yra pakankamai griežtas, savigyna leidžiama tik CK numatytais atvejais ir tik laikantis CK nustatytų savigynos teisės įgyvendinimo sąlygų. Pažymėtina, kad pagal CK 4.229 straipsnio 1 dalį kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, panaudodamas savigyną, turi teisę sulaikyti kito asmens daiktą, kol bus patenkintas jo reikalavimas, tačiau tik su sąlyga, kad reikalavimo teisę jis turi būtent į daikto savininką, o ne į kitą asmenį. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nesirėmė tuo, kad ji turėjo reikalavimo teisę į krovinio savininką ir dėl to sulaikė krovinį. Atsakovė pripažino, kad reikalavo sumokėti trečiųjų asmenų, nesusijusių su šia konkrečia Krovinio vežimo sutartimi, skolą. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėti, nes buvo pažeistos CK nustatytos daikto sulaikymo teisės įgyvendinimo sąlygos. Be to, šiais veiksmais atsakovė taip pat pažeidė ir Krovinio vežimo sutarties 3.6 punkto sąlygą, draudžiančią sulaikyti krovinį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė sulaikė krovinį neteisėtai.

40.       Atsakovė Krovinio vežimo sutarties 3.6 ir 3.7 punktų sąlygų neginčijo, o į reikalavimą taikyti baudą atsikirtinėjo tuo, kad, pirma, krovinį ji buvo sulaikiusi 5, o ne 7 dienas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja baudos už 7 dienas, antra, pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną krovinio sulaikymo dieną yra aiškiai per didelė, trečia, reikalavimui taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kuris yra suėjęs.

41.       Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad krovinys buvo sulaikytas tą pačią dieną, kai jis buvo perduotas atsakovei, t. y. 2021 m. vasario 5 d., o atiduotas tolimesniam vežimui vykdyti 2021 m. vasario 11 d. Tai patvirtina byloje esantys važtaraščiai (1 t., b. l. 38 ir 112-113). Iš šių aplinkybių matyti, kad krovinys buvo sulaikytas 6 dienas. Ieškovas nurodo tas pačias krovinio sulaikymo ir grąžinimo datas, tačiau netinkamai skaičiuoja krovinio sulaikymo terminą, nepagrįstai įtraukdamas į jį ir 2021 m. vasario 11 dieną, kurią krovinys buvo grąžintas, ir dėl to darydamas nepagrįstą išvadą dėl krovinio sulaikymo termino.

42.       Tuo tarpu atsakovė teigia, kad krovinys buvo sulaikytas tik 5 dienas, ir tai grindžia ne paties krovinio sulaikymo, bet vėlavimo pristatyti krovinį gavėjui termino skaičiavimu, t. y., jos teigimu, krovinys pagal Sutartį turėjo būti pristatytas 2021 m. vasario 8 d., o faktiškai buvo pristatytas 2021 m. vasario 13 d., todėl uždelsimo terminas yra tik 5 dienos. Sutiktina, kad Krovinio vežimo sutarties 3.7 punkte baudos taikymas iš dalies yra siejamas ir su krovinio pristatymo terminu, todėl atsakovės argumentai, kad bauda galėtų būti taikoma daugiausia už 5 dienas, galėtų turėti pagrindo, tačiau tik tuo atveju, jeigu krovinį būtų vežusi ji pati, nes tuomet galėtų kilti klausimas dėl jos atsakomybės už vėlavimą pristatyti krovinį santykio su netesybomis – baudos taikymu už krovinio sulaikymą pagal Krovinio vežimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė krovinio nevežė, krovinį po jo sulaikymo gavėjui pristatė kitas vežėjas, todėl nėra pagrindo tiesiogiai sieti baudos taikymo atsakovei už krovinio sulaikymo terminą su vėlavimu pristatyti krovinį. Kita vertus, šiais argumentais atsakovė taip pat kelia klausimą ir dėl tikrųjų ieškovo patirtų nuostolių dėl krovinio sulaikymo.

43.       Ieškovas akcentavo, kad, atsakovei sulaikius krovinį, jam buvo svarbu, siekiant išvengti didesnių nuostolių ar net galimo Krovinio vežimo sutarties nutraukimo, kuo greičiau surasti kitą vežėją ir kuo mažiau vėluojant nugabenti krovinį gavėjui, todėl pagal naujai sudarytą krovinio vežimo sutartį jis turėjo sumokėti daugiau kaip dvigubai didesnę (750 Eur) vežimo kainą; pateikė tai patvirtinančią 2021 m. vasario 10 d. krovinio vežimo sutartį – Transporto užsakymą Nr. 016294/4-LV, sudarytą su vežėja UAB „Alniks“, taip pat šios vežėjos išrašytą 2021 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą 750 Eur sumai (2 t., b. l. 27-38). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog krovinio sulaikymas sukėlė ieškovui papildomų nuostolių, ne tik susijusių su pavėluotu krovinio pristatymu. Dėl to atsakovės argumentai dėl baudos taikymo termino (5 d., įvertinus krovinio vėlavimo terminą) šiuo atveju nėra pagrįsti. Ieškovo pateikti įrodymai dėl realiai patirtų nuostolių paneigia ir atsakovės argumentus, kuriais ji teigia, kad krovinio sulaikymas buvo tik formalus pažeidimas, todėl baudos dydis yra gerokai per didelis.

44.       Atsakovė į ieškinio reikalavimą priteisti iš jos baudą už krovinio sulaikymą atsikirtinėjo ir tuo, kad reikalavimas taikyti baudą pagal CMR konvenciją reikštų dvigubos atsakomybės vežėjui taikymą, o tai yra draudžiama. Atsakovė taip pat rėmėsi argumentu, kad Krovinio vežimo sutarties nesudarė, todėl Sutartyje nustatyta bauda negali būti jai taikoma. Tačiau nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad Krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta ir kad šalių santykiams CMR konvencija netaikytina, teismas plačiau šių atsakovės argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

45.       Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovės teigimu, šis terminas yra suėjęs, ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą dėl baudos už krovinio sulaikymą taikymo. Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo pareikalavimo sumokėti baudą, taigi nuo ieškovo 2021 m. kovo 2 d. pretenzijos atsakovei dėl krovinio pristatymo sulaikymo pagal transporto sutartį-užsakymą Nr. 0169/2-LV pareiškimo. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog ieškinio senaties terminas praleistas, prašė atnaujinti terminą, atsižvelgiant į tai, kad jis praleistas vos kelias dienas, ir į tai, kad rengiant teismui ieškinį užtruko dokumentų vertimas (pridėjo susirašinėjimą el. paštu su vertimų biuru, 2 t., b. l. 65-66).

46.       Byloje nustatyta, kad krovinio sulaikymo terminas truko nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 11 d. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. rugpjūčio 11 d., taigi praėjus lygiai šešiems mėnesiams nuo krovinio sulaikymo termino pabaigos. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia už kiekvieną krovinio sulaikymo dieną nustatinėtina atskirai, todėl skaičiuojant nuo kiekvienos krovinio sulaikymo dienos, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas pareiškiant ieškinį jau buvo suėjęs (baigėsi atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 5-10 d.).

47.       Tačiau pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017; kt.).

48.       Nagrinėjamu atveju baudos sumokėjimo terminas šalių sutartyje nebuvo nustatytas. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Pagal 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pareikalavo atsakovės sumokėti baudą, pateikdamas jai 2021 m. kovo 2 d. pretenziją (1 t., b. l. 123-125). Atsakovė 2021 m. kovo 5 d. atsakymu į pretenziją nurodė, kad reikalavimą laiko nepagrįstu (1 t., b. l. 126-127). Taigi 2021 m. kovo 5 d. laikytina ta diena, kai ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę ir nuo kurios skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti baudą pareikšti. Pažymėtina, kad tokią ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo praktiką formuoja kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020).

49.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas nepraleido sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti baudą pateikti, nes terminas prasidėjo kitą dieną po atsakovės atsakymo į pretenziją (2021 m. kovo 6 d.) ir iki ieškinio pareiškimo teisme (2021 m. rugpjūčio 11 d.) dar nebuvo pasibaigęs (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis).

50.       Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė pažeidė Krovinio vežimo sutarties 3.6 punkte nustatytą draudimą sulaikyti krovinį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šį pažeidimą atsakovė padarė sąmoningai (tyčia), siekdama savo tikslų įgyvendinimo, to iš esmės ji ir neginčijo, tik teigė, kad šis pažeidimas buvo formalus ir nesukėlė ieškovui neigiamų padarinių. Nustačius, kad pažeidimas (krovinio sulaikymas) nebuvo tik formalus, be to, atliktas sąmoningai, ir ieškovui pateikus įrodymų apie realius patirtus nuostolius, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalavo taikyti atsakovei baudą.

51.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 700 Eur baudos tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 600 Eur baudos.

Dėl baudos už Sutarties nuostatos, įpareigojančios atsakovę susilaikyti nuo tiesioginio bendravimo su ieškovo klientais, pažeidimą.

52.       Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2000 Eur baudą už Krovinio vežimo sutarties 3.11 punkto, įpareigojančio vežėją susilaikyti nuo tiesioginio susisiekimo su užsakovo klientu, pažeidimą. Ieškovas nurodė, jog šiame Sutarties punkte nustatyto draudimo tikslas yra dvigubas – viena vertus, užkirsti kelią reputacinei žalai, kita vertus, išsaugoti savo komercines paslaptis apie klientus ir apsisaugoti nuo konkurencijos. Ieškovo teigimu, atsakovė, sulaikiusi krovinį ir susisiekusi su ieškovo tiesioginiu klientu LLC AMB Logistik bei krovinio gavėju LLC Global Printing Systems bei juos informuodama apie krovinio sulaikymą ir reikalaudama atsiskaityti už kitų asmenų skolas, davė suprasti ieškovo kontrahentams, kad jis yra nepatikimas verslo partneris, taip padarydama žalą ieškovo reputacijai.

53.       Atsakovė nesutiko, kad ji pažeidė Sutarties 3.11 punktą. Ieškovo klientą LLC AMB Logistik atsakovė teigė žinojusi gerokai anksčiau, todėl bendravimas su juo nepažeidė ieškovo siekio apsisaugoti nuo konkurencijos ir apsaugoti savo komercines paslaptis. Atsakovė pateikė ankstesnį bendravimą su LLC AMB Logistik patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 7-12). Atsakovė taip pat nurodė, kad bauda yra nepagrįstai didelė, be to, reikalavimas pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apie atsakovės skambutį savo klientui sužinojo vėliausiai 2021 m. vasario 3 d. (1 t., b. l. 43).

54.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, daro išvadą, kad šis ieškovo reikalavimas yra neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į šio sprendimo 36-37 punktuose nurodytą netesybų reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti baudą už Krovinio vežimo sutarties sutarties 3.11 punkto pažeidimą, visų pirma turėjo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus.

55.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė, pažeisdama Krovinio vežimo sutartyje nustatytą draudimą, susisiekė su jo klientu LLC AMB Logistik, tačiau atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog su šiuo asmeniu ji yra bendravusi ir anksčiau, todėl tampa neaišku, už kokį pažeidimą ieškovas reikalauja taikyti ieškovei baudą.

56.       Ieškovas kaip vieną iš baudos paskirčių nurodė siekį apsaugoti savo komercines paslaptis apie klientus. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Ieškovas neįrodinėjo, kad informacija apie jo klientus sudaro jo komercinę paslaptį, taip pat neįrodinėjo savo pastangų išsaugoti šios informacijos slaptumą. Taipogi ieškovas neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė informaciją apie jo klientą gavo neteisėtai arba kad ji su ieškovo nurodytais asmenimis susisiekė siekdama užmegzti verslo ryšius. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė atsakovo teisę į komercinės paslapties apsaugą.

57.       Krovinio vežimo sutarties 3.11 punkte nustatytos baudos tikslą ieškovas grindė ir tuo, kad taip jis siekė apsisaugoti nuo reputacinės žalos. Jo teigimu, atsakovė, susisiekdama su jo klientu LLC AMB Logistik ir krovinio gavėju LLC Global Printing Systems ir informavusi juos, kad tol, kol nebus sumokėtas tariamas įsiskolinimas, ji krovinio neatiduos, pakenkė ieškovo verslo reputacijai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės ieškovui padarytos žalos nepatvirtina, nes jos nėra susijusios su ieškovo reputacija: byloje nėra duomenų, kad atsakovė nurodytiems asmenims būtų teikusi kokią nors ieškovo reputacijai kenkiančią informaciją, taip pat kad minėti asmenys dėl kontakto su atsakove būtų praradę pasitikėjimą ieškovu. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, informuodama jo klientą LLC AMB Logistik ir krovinio gavėją LLC Global Printing Systems apie krovinio sulaikymą, kol nebus padengtas įsiskolinimas, tokiais veiksmais davė suprasti ieškovo klientams, kad ieškovas yra nepatikimas kontrahentas ir nesugeba tinkamai įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti byloje įrodymų nepateikta, todėl teismas juos vertina kaip hipotetinius ir neįrodytus, nesudarančius pagrindo išvadai, kad atsakovė pažeidė Krovinio vežimo sutarties 3.11 punktą, už ką jai turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė baudos forma. Iš byloje pateiktų krovinio gavėjo LLC Global Printing Systems 2021 m. vasario 20 d. pretenzijos ieškovo klientui LLC AMB Logistik ir ieškovo kliento LLC AMB Logistic 2021 m. kovo 2 d. pretenzijos ieškovui (1 t., b. l. 115-122) matyti, kad pretenzijos buvo grindžiamos galimais nuostoliais dėl neteisėto krovinio sulaikymo, taigi šie įrodymai nesusiję su ieškovo reikalavimu, grindžiamu atsakovės pareigos nebendrauti su nurodytais asmenimis pažeidimu. Taigi duomenų, kurie pagrįstų atsakovės sukeltą žalą ieškovo reputacijai, byloje nėra.

58.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir įvertinus netesybų kompensuojamąją funkciją, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovės padaryto pažeidimo, kuris būtų sukėlęs ieškovui jo nurodytų neigiamų padarinių ir už kurį atsakovei turėtų būti taikoma 2000 Eur bauda pagal Krovinio vežimo sutarties 3.11 punktą, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 2000 Eur baudą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

59.       Kadangi ieškinio reikalavimas taikyti 2000 Eur baudą atmestinas kaip neįrodytas, teismas nepasisako dėl ieškinio senaties termino šiam reikalavimui taikymo, nes šis klausimas, atmetus reikalavimą, tampa neaktualus.

Dėl procesinių palūkanų.

60.       Pagal CK 6.37 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (vadinamąsias procesines palūkanas). Ieškovas pareiškė prašymą priteisti 5 proc. procesines palūkanas pagal CMR konvenciją. Šiuo sprendimu konstatuota, kad CMR konvencija nagrinėjamoje byloje netaikytina. Tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos tik dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

61.       Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi šioje byloje yra tokia situacija, kad ieškovas prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas pagal CMR konvenciją, kuri netaikytina, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos didesnės – 6 procentų metinės palūkanos. Tačiau kadangi procesinių palūkanų dydis yra nustatytas įstatyme, o tinkamai parinkti taikytiną teisės normą yra teismo pareiga, be to, procesinėms palūkanoms priteisti pakanka raštu pareikšto šalies reikalavimo, teismas sprendžia, kad ieškovui pagal CPK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį priteistinos 6 procentų palūkanos nuo priteistos 600 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

62.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia arbitražinę išlygą, taip pat Pareiškimą, ir pripažinti Krovinio vežimo sutartį nutraukta dėl atsakovo kaltės, taip pat priteisti iš atsakovės 2700 Eur netesybų (700 Eur ir 2000 Eur baudas). Taigi buvo pareikšti trys neturtiniai ir du turtiniai reikalavimai. Teismas atmetė reikalavimą dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia ne dėl to, kad reikalavimas iš esmės nepagrįstas, o tuo pagrindu, kad CMR konvencija byloje netaikytina, be to, arbitražinės išlygos byloje netaikė, kitus du neturtinius reikalavimus patenkino, todėl pripažintina, kad teismo sprendimas dėl neturtinių ieškinio reikalavimų priimtas ieškovo naudai. Iš prašytos priteisti 2700 Eur sumos teismas pagrįsta pripažino 600 Eur, taigi teismo sprendimu patenkinta 22,22 proc. ieškovo turtinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad neturtiniai reikalavimai negali būti įkainojami, bet jie šioje byloje buvo pakankamai reikšmingi, konstatuotina, kad teismo sprendimu patenkinta 50 proc. visų ieškinio reikalavimų. Pagal šią proporciją šalims paskirstomos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus žyminį mokestį. Žyminis mokestis padalijamas šalims atsižvelgiant į tai, kokie ir kiek ieškinio reikalavimų, apmokestinamų žyminiu mokesčiu, yra patenkinti.

64.       Ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 261 Eur žyminio mokesčio (iš jų 61 Eur už turtinius reikalavimus ir 200 Eur už neturtinius), 1400 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 350 Eur už vertimo paslaugas.

65.       Dėl žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimai dėl Pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir Krovinio vežimo sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės vertintini kaip neatskiriamai susiję, taigi apmokestintini kaip vienas reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada kad ieškiniu buvo pareikšti du savarankiški neturtiniai reikalavimai, už kuriuos turėjo būti sumokėta po 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokėtina tik 75 proc. nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

66.       Taip pat pažymėtina, kad fiksuota suma nustatytas žyminis mokestis pagal CPK 82 straipsnį turi būti indeksuojamas. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis). CPK 80 straipsnyje įtvirtinti žyminio mokesčio dydžiai, taikytini šalių procesiniams dokumentams skirtingų kategorijų bylose, buvo nustatyti priėmus naują šio straipsnio redakciją 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d. Taigi Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 nustatyto žyminio mokesčio indeksavimas atliekamas taikant vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą laikotarpiui nuo 2017 m. liepos mėn. iki atitinkamo ketvirčio pradžios. Taip apskaičiuotas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 4 dalis). Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais duomenimis, 2021 m. trečiojo ketvirčio pradžiai apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas, skaičiuotinas nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2021 m. birželio mėn., buvo lygus 110,5. Šis indeksas taikytinas nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio antro mėnesio pirmos dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

67.       Ieškovo ieškinys paduotas 2021 m. rugpjūčio 11 d., taigi jau po 2021 m. rugpjūčio 1 d. Vadovaujantis pirmiau nurodytu reglamentavimu konstatuotina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas fiksuotas 100 Eur žyminis mokestis už ieškinius kituose ginčuose ieškinio padavimo laikotarpiu turėjo būti indeksuojamas taikant vartojimo kainų indeksą 110,5 ir tuo metu buvo lygus 110,5, atitinkamai – ieškinį padavus elektroninių ryšių priemonėmis, apskaičiuotas 75 proc. žyminio mokesčio dydis buvo 82,88 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais; jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Taigi ieškinio, pateikto elektroninių ryšių priemonėmis po 2021 m. rugpjūčio 1 d., neturtiniai reikalavimai turi būti apmokestinami 83 Eur žyminiu mokesčiu.

68.       Minėta, kad ieškovo ieškinyje buvo suformuluoti du savarankiški neturtiniai reikalavimai, taigi už ieškinį turėjo būti sumokėta 227 Eur žyminio mokesčio (2 x 83 Eur + 61 Eur). Kadangi ieškovas sumokėjo 261 Eur, jam grąžintina mokesčio permoka – 34 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kita dalis žyminio mokesčio paskirstytina šalims pagal patenkintus ir atmestus atitinkamus ieškinio reikalavimus.

69.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė patyrė tiek bylinėjimosi išlaidų: 740,12 Eur už advokato paslaugas ir 9,90 Eur už dokumentų vertimą.

70.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, kadangi patenkinta 22 proc. turtinių reikalavimų ir abu neturtiniai ieškinio reikalavimai, ieškovui iš atsakovės priteistina 179,55 Eur žyminio mokesčio (2 x 83 Eur už neturtinius reikalavimus + 13,55 Eur proporcingai už turtinį reikalavimą).

71.       Atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 50 proc., šalims neskirstomos, o paskirstomos tik išlaidos už dokumentų vertimą, t. y. ieškovui iš atsakovo priteisiama 175 Eur (300 Eur / 2), atsakovei iš ieškovo – 4,95 Eur (9,90 Eur / 2).

72.       Įskaičius vienai ir kitai šaliai iš priešingos šalies priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 349,60 Eur (179,55 Eur žyminio mokesčio ir 170,05 Eur už dokumentų vertimą) bylinėjimosi išlaidų.

73.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,79 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu ieškovo SIA Light Solutions pareiškimą, kuriuos jis pareiškė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laika Logistics“, kad: „Pagal paraiškos numerį 1629-LV, UAB „Laika Logistics“ ir SIA „Light Solutions“ bendromis pastangomis susitarė dėl krovinių gabenimo, SIA „Light Solutions“ nori atsiimti krovinį ir neturi jokių nusiskundimų, ir ateityje jų neturės.“

Pripažinti, kad 2021 m. vasario 1 d. ieškovo SIA Light Solutions ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ sudaryta Transporto sutartis – užsakymas Nr. 01629/2-LV buvo nutraukta dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ kaltės.

Priteisti ieškovui SIA Light Solutions (įmonės kodas LV41503070320) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ ((įmonės kodas 302097531) 600 Eur (šešis šimtus eurų) baudos.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovui SIA Light Solutions (įmonės kodas LV41503070320) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ ((įmonės kodas 302097531) 349,60 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti ieškovui SIA Light Solutions (įmonės kodas LV41503070320) 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 10 d. pavedimu Nr. FT21222VJY6S (mokėjimo užduoties kodas ZK07233), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė