Administracinė byla Nr. I-2794-789/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00208-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.8, 3.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Čepaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas 

n u s t a t ė:

pareiškėja I. D. 2013-10-08 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą; priteisti 29 943,48 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-09-30 dėl darbo krūvį viršijančios veiklos; priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį - 5200 Lt; priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos; priteisti atlyginti 2000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Pareiškėja 2014-01-03 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) priteisti atlyginti 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą; priteisti 31 647 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-11-30 dėl darbo krūvį viršijančios veiklos; priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį - 5200 Lt; priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos; priteisti atlyginti 2000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-141-789/2014 pareiškėjos I. D. reikalavimus priteisti iš atsakovų laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 5200 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos ir atlyginti 2 000 Lt dydžio neturtinę žalą (2013-10-08 patikslinto skundo reikalavimas Nr. 2 ir 2014-01-03 patikslinto skundo reikalavimas Nr. 3) išskyrė į atskirą administracinę bylą, kuriai suteiktas Nr. I-5605/2014 (Nr. I-2794-789/2015)

Pareiškėja skunduose (b. l. 2–4, 14–29) nurodo, kad jos, kaip valstybės tarnautojos, atlyginimas buvo sumažintas 2009 m., sumažinus valstybės tarnautojo algos (atlyginimo) bazinį dydį (toliau – ir bazinis dydis), kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų atlyginimus. Pažymi, kad nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 negavo dalies valstybės tarnautojo atlyginimo. Mano, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimo mechanizmą, tačiau iki šiol jis nėra nustatytas. Pažymi, kad nuo 2010 m. gerėjant valstybės ekonominiams rodikliams nebuvo pagrindo pratęsti sumažintų valstybės tarnautojų atlyginimų, tačiau sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai mokami iki šiol. Nenustačius kompensavimo mechanizmo ir neatstačius 490 Lt bazinio dydžio, buvo pažeista pareiškėjos teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, jos teisėti lūkesčiai, asmenų lygybės įstatymui, sąžiningumo, protingumo principai. Nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 negaudama dalies teisėtai įgyto valstybės tarnautojo atlyginimo, pareiškėja negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Teigia, kad nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl prašo priteisti iš valstybės nesumokėto darbo užmokesčio skirtumą tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio, apskaičiuoto taikant 450 Lt bazinį dydį, ir darbo užmokesčio, apskaičiuoto taikant 490 Lt bazinį dydį. 

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius), kuris yra byloje ir savarankiškas atsakovas, atsiliepime ir 2015-03-13 pateiktuose teismui papildomuose paaiškinimuose (b. l. 32–34, 55-60) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pareiškėja negavo dalies valstybės tarnautojo atlyginimo dėl 2009 metais dėl ekonominės krizės sumažinto bazinio dydžio taikymo. Pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo B6 ir B7 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, jai nebuvo suteikta kvalifikacinė klasė. Apskaičiuodamas pareiškėjos atlyginimą, VSDFV Vilniaus skyrius taikė nuo 2009-08-01 galiojusį (galiojantį) 450 Lt bazinį dydį. Ginčo laikotarpiu pareiškėjai darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) neprieštaraujančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo teigti, kad VSDFV Vilniaus skyrius neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. 2010, 2011, 2012 ir 2013 metams nustatytas 450 Lt valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 2 d. įtvirtintą išimtinę nuostatą, t. y. nebuvo mažesnis, nei iki tol nustatytas. Mano, kad teisės aktai, kuriais buvo nustatytas bazinis dydis, taikomas 2009–2013 metais, atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą. Kartu su paaiškinimais VSDFV Vilniaus skyrius pateikė su teisės aktų, kuriais buvo nustatytas 450 Lt bazinis dydis, priėmimu susijusius dokumentus (b. l. 67–118).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai, kaip karjeros valstybės tarnautojai, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl nuo         2009-08-01 taikyto sumažinto bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų atlyginimus, priteisimo. Bazinis dydis ginčo laikotarpiu buvo 450 Lt.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo 2007-01-08 VSDFV Vilniaus skyriuje ėjo Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto (pašalpoms) – B lygio 5 kategorijos – karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nuo 2007-05-11 ėjo Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vyresniojo specialisto (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) – B lygio 6 kategorijos – karjeros valstybės tarnautojos pareigas, nuo 2007-06-04 ėjo Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto (pašalpoms) – B lygio 6 kategorijos – karjeros valstybės tarnautojos pareigas, nuo 2012-03-01 ėjo Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto (pašalpoms) – B lygio 7 kategorijos – karjeros valstybės tarnautojos pareigas (b. l. 35-38). Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja ėjo B6 ir B7 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas.

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) VI skyriuje yra reglamentuotas valstybės tarnautojo darbo užmokestis. VTĮ 23 str. 1 d. nustatyta: „Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą“. VTĮ 24 str. 2 d. nustatyta: „Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5“.

Pareiškėjos manymu, bazinis dydis ginčo laikotarpiu mažintas nepagrįstai, kadangi nebuvo nustatytas kompensavimo mechanizmas ir, pagerėjus valstybės ekonominei būklei, bazinis dydis nepagrįstai neatstatytas iki 490 Lt dydžio. Pareiškėja nenurodo, nuo kada, jos manymu, bazinis dydis turėjo būti atstatytas iki ankstesnio 490 Lt dydžio.

Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, 450 Lt bazinio dydžio nustatymas 2010, 2011, 2012, 2013 metams atitiko VTĮ 24 str. 2 d. įtvirtintą išimtinę nuostatą, t. y. nebuvo mažesnis, nei iki tol nustatytas, ir objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą.

Administracinės bylos Nr. I-2794-789/2015 nagrinėjimo metu teismui kilus abejonėms dėl 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymo Nr. XII-83 (Žin., 2012, Nr. 153-7832) 3 str., kuriame nustatytas 450 Lt bazinis dydis 2013 metais, atitikties Konstitucijos 48 str. 1 d., kurioje įtvirtintina teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 29 str., kuriame įtvirtintas asmenų lygybės principas, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš jo išplaukiantiems proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, teismas 2015-06-15 nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymo Nr. XII-83 (Žin., 2012, Nr. 153-7832) 3 straipsnis, kuriame nustatytas 450 Lt bazinis dydis 2013 metais, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (b. l. 130-136).

Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžiama ne teisiniais motyvais, o argumentais, kurie, be kita ko, yra susiję su valstybės ekonominės politikos vertinimu,  2015-07-10 priėmė sprendimą Nr. KT21-S8/2015, kuriuo atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-13/2015 „ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymo Nr. XII-83 (Žin., 2012, Nr. 153-7832) 3 straipsnis, kuriame nustatytas 450 Lt bazinis dydis 2013 metais, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai“.

2009-07-17 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų.

Konstitucinis Teismas, ištyręs Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pasisakydamas dėl Seimo 2009-07-17 priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio konstitucingumo, konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009-08-01 valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui; šiuo įstatymu nustatytas atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo, inter alia, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad, leisdamas įstatymus, Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą - garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Taigi, šioje konstitucinės justicijos byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame valstybės tarnautojams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Minėta, kad ateinančių finansinių metų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Pažymėtina, kad tvirtinant ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinį dydį, Valstybės tarnybos įstatymas neįpareigoja nustatyti didesnį, nei prieš tai buvęs, bazinį dydį, tačiau reikalauja, kad tvirtinamas naujas bazinis dydis nebūtų mažesnis už esamą, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Seimas 2009-12-02 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymą (Žin. 2009-12-12, Nr. 147-6558), 2010-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymą (Žin. 2010-07-20, Nr. 86-4514), 2011-11-29 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2012 metais, įstatymą (Žin. 2011-12-08, Nr. 150-7048) ir 2012-12-20 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymą (Žin. 2012-12-29, Nr. 153-7832). Minėtais įstatymais 2010 -2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. išliko 450 litų, ir atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtinę nuostatą, t. y. nebuvo mažesnis, nei iki tol nustatytas.

Lietuvos Respublikos Seimas kiekvienais metai tvirtina ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriame yra numatomos lėšos, skirtos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto lėšų, darbo užmokesčio apmokėjimui. Tvirtindamas 2010 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Seimas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-04-20 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo" (Žin., 2010, Nr. 46-2219) nurodytą įstatymų leidėjo pareigą kiekvienais metais, iki taikomas atlyginimų, mokamų iš valstybės biudžeto, ir pensijų sumažinimas, svarstant ir tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę ir finansinę būklę. Seimas, priimdamas 2010-12-09 Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XI-1210 (Žin., 2010, Nr. 151-7712) ir 2011-12-20 Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XI-1823 (Žin., 2011, Nr. 163-7741), įvertino realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę ir finansinę padėtį, ir konstatavo, kad ekonominė ir finansinė būklė valstybėje išlieka itin sunki ir nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų numatoma gauti ar būtų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti, todėl valdžios sektoriaus išlaidos 2011 ir atitinkamai 2012 metais turi būti tvirtinamos laikantis sumažintų atlyginimų ir pensijų dydžių. Priimdamas 2012-12-20 Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XII-65 (Žin., 2012, Nr. 153-7823), Seimas, konstatuodamas, kad sudėtinga Europos ir pasaulio ekonomikos bei finansų rinkų padėtis ir Lietuvoje sukuria ypatingas aplinkybes, į kurias tinkamai iš anksto nereaguojant valstybės ekonominė ir finansinė būklė gali dar labiau pasunkėti, nurodė, kad 2013 metais neįmanoma vienu metu įgyvendinti Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, tvariai ištaisyti perviršinį deficitą ir nutraukti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų mokamų valstybinių pensijų ir atlyginimų sumažinimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtų numatoma gauti ar būtų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintoms valstybinėms pensijoms ir nesumažintiems atlyginimams mokėti, ir dėl to 2013 metų valdžios sektoriaus išlaidos turi būti tvirtinamos laikantis sumažintų valstybinių pensijų ir atlyginimų dydžių.

Teismui pagal pareikalavimą iš Vilniaus apygardos teismo buvo persiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-947-905/2014 (Proceso Nr. 2-68-3-13800-2013-7). Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-17 nutartimi paskyrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą atlikti byloje ekonominę, finansinę ekspertizę atsakant į šiuos klausimus: 1) ar 2008-2009 metais Lietuvos valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis? Jei taip, tai iki kada tokia padėtis tęsiasi? Kokie objektyvūs duomenys bei kriterijai tai patvirtina?; 2) ar pagerėjo ir jei pagerėjo, tai iki kada pagerėjo valstybės ekonominė ir finansinė padėtis palyginti su 2008-2009 metų laikotarpiu? Kokios aplinkybės tai lėmė (padėties pagerėjimą ar nepagerėjimą)? Kokie objektyvūs duomenys bei kriterijai tai patvirtina? Vykdant teismo pavedimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktoje teismo ekspertizėje padaryta apibendrinta išvada, kad finansinė bei ekonominė padėtis valstybėje 2008-2009 metais buvo itin sunki ir kad sunki ekonominė padėtis baigėsi 2013 metais, o sunki finansinė padėtis valstybėje 2013 m. pabaigoje nesibaigė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybės sunki finansinė ir ekonominė būklė tęsėsi, todėl valstybė galėjo imtis priemonių (išlaikyti priemones), kurios neleistų šią būklę dar labiau pabloginti. Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio mažinimas 2009 metais nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti norminių teisės aktų, kuriais sumažinti Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniai dydžiai 2009-2013 m., nuostatų atitiktimi Konstitucijai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu mokant pareiškėjai pareiginę algą (atlyginimą), apskaičiuotą taikant pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinį dydį, pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas neturėjo pareigos atkurti pareiginės algos (atlyginimo) bazinius dydžius, kurie buvo sumažinti dėl itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties valstybėje. Todėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo tenkinti. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinio skundo reikalavimo nuo priteistos sumos priteisti 5 proc. metines palūkanas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kadangi šioje byloje nėra konstatuotas atsakovų veiksmų neteisėtumas, todėl, nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovų 2000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos  įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ė:

           pareiškėjos I. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                Rasa Ragulskytė-Markovienė