Civilinė byla Nr. 3K-3-345-378/2016

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00673-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9, 3.5.1.23

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas)

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą dėl baudos skyrimo ir leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes; suinteresuoti asmenys: J. R., V. P., D. J., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo sprendimo, įpareigojančio gauti žemės sklypo bendraturčio sutikimą statyti statinį, neįvykdymo padarinius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Antstolė Tereza Gerasimovič 2014 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) išieškotojos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai skirti skolininkei J. R. už teismo sprendimo nevykdymą iki 1000 Lt (289 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dieną nuo 2014 m. kovo 31 d., t. y. nuo teismo sprendimu nustatyto termino, per kurį skolininkė buvo įpareigota gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą, pabaigos dienos, iki leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes dienos; 2) leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. garažą nugriauti skolininkės J. R. lėšomis.
3. Byloje nustatyta, kad V. L. teisių perėmėja J. R., D. J. ir V. P. yra žemės sklypo Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Šiame bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype V. L. 2006 metais savavališkai pastatė ūkio pastatą – garažą. 2011 m. balandžio 3 d. V. L. mirė.
4. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu įpareigojo V. L. teisių perėmėją J. R. per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą bendrame žemės sklype, o šio teismo reikalavimo neįvykdžius, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, garažą nugriauti statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Teismas konstatavo, kad garažo statybos įteisinimui reikalingas tik žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, todėl nėra būtinumo griauti šio garažo, o savavališkos statybos padarinius galima pašalinti įpareigojant statytoją per nustatytą terminą gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą statyti garažą bendrame žemės sklype.
5. Įpareigojimas įvykdytas nebuvo, todėl išieškotoja Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę T. Gerasimovič. J. R. 2014 m. birželio 16 d. pranešė antstolei, kad žemės sklypo bendraturtė V. P. sutikimo statyti garažą nedavė. Antstolė konstatavo įpareigojimo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą bendrame žemės sklype neįvykdymą.
6. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinta J. R., D. J. ir V. P. taikos sutartis, nustatanti bendro žemės sklypo naudojimo tvarką, pagal kurią savavališkai pastatytas garažas yra J. R. naudojamoje bendro sklypo dalyje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi antstolės T. Gerasimovič pareiškimo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad savavališkai pastatytas statinys – garažas yra skolininkės J. R. naudojamoje žemės sklypo dalyje, nustatytoje bendraturčių susitarimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Yra pagrindas netenkinti antstolės T. Gerasimovič pareiškimo dėl statinio nugriovimo, nes būtina kreiptis į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo išaiškinimo, ar esant nustatytai ir įregistruotai VĮ Registrų centre žemės sklypo naudojimosi tvarkai, J. R. vykdant statybas savo žemės sklypo dalyje, reikalingas bendraturtės V. P. raštiškas sutikimas, ar tokios tvarkos nustatymas laikomas teismo sprendimo įvykdymu.
9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės T. Gerasimovič ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais ir papildomai pažymėjo, kad, patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką, ginčo statiniui esant žemės sklypo dalyje, priklausančioje suinteresuotam asmeniui J. R., atskiras sutikimas dėl garažo įteisinimo nereikalingas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį bei tenkinti antstolės pareiškimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai, nustatę, kad skolininkė įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdė, vadovaudamiesi CPK 771 straipsnio 2 dalimi, turėjo taikyti sprendime nurodytus jo neįvykdymo padarinius. Užuot taip pasielgę teismai, pažeisdami CPK 265 straipsnio 2 dalį ir 589 straipsnio 1 dalį, skundžiamomis nutartimis išėjo už antstolio pareiškimo ribų. Teismai, pažeisdami antstolio nepriklausomumo principą, nurodė, kokius veiksmus vykdomojoje byloje antstolė privalo atlikti, t. y. kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo, bei išaiškino antstolei ir išieškotojai ir taip aiškią vykdymo tvarką, nors antstolė tokio prašymo nepareiškė ir konstatavo teismo sprendimo įvykdymą – pažymėjo, kad, patvirtinus žemės sklypo naudojimosi ribų tvarką, atskiro sutikimo įteisinti garažą nereikia. Neteisėtos teismų nutartys užkerta kelią pradėti priverstinį teismo sprendimo įvykdymą.
2. Nuo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo jų savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Naudojimosi tvarkos nustatymas pagal šiuos kriterijus savaime nereiškia, kad savavališkai pastatytas statinys tampa teisėtas ir nepaneigia CK 4.75 straipsnyje nustatytos bendraturčių pareigos bendrą daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bendru sutarimu bei įvykdyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte nustatytą reikalavimą gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, kurie yra statybą leidžiantys dokumentai. Teisės aktai nenustato išimtinių atvejų, kuriais būtų leidžiama nepateikti bendraturčio sutikimo, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką. Suinteresuotas asmuo V. P. ne kartą nurodė, kad rašytinio sutikimo dėl garažo statybos nedavė ir nesutinka su ginčo statinio įteisinimu.
3. Statyba yra ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas, atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, taip apribojamos galimybės vėliau statyti tame pačiame sklype, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), todėl statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Teismai naudojimosi žemės sklypu tvarką prilyginę sutikimui, naudojimosi teisės įgyvendinimą prilygino valdymo teisės įgyvendinimui, užkirto bendraturčiams kelią kooperacijos būdu įgyvendinti teisę į statybą, nes ja vienašališkai pasinaudojo J. R. Netinkamu teisės aiškinimu, pažeidžiant kitų bendraturčių teisėtus interesus ir lūkesčius, išplečiamos naudojimosi tvarkos sukeliamų teisinių padarinių ribos, t. y. sukuriamos teisinės pasekmės, kurios gali kilti tik atidalijus žemės sklypą ir sukuriant du naujus atskirus nuosavybės teisės objektus.
4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-206-881/2013, nurodyta, kad bendraturčių sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarka rašytinio sutikimo neatstoja, nes joje jokie galimų statybų klausimai neaptarti. Nukrypdamas nuo savo suformuotos teismų praktikos, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
12. Suinteresuotas asmuo V. P. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
13. Suinteresuoti asmenys J. R. ir D. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pašalina bendraturtės V. P. raštiško sutikimo statyti garažą būtinumą, todėl manytina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas įvykdytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo reikšmės bendraturčių teisėms ir pareigoms naudojamoje sklypo dalyje statant statinį

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtota nuosavybės teisės koncepcija, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.
15. Nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtintos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas; 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
16. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam.
17. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga valdyti ir naudoti bendrą objektą, juo disponuoti, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
18. CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą bendradarbiauti valdant bendrą daiktą. Ši bendraturčių pareiga įtvirtinta ir kituose teisės aktuose. Ji nustatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte. Šiose teisės normose nurodytas reikalavimas statytojui turėti rašytinį žemės sklypo bendraturčių sutikimą dėl statinio statybos. Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio.
19. Statinys bendrame žemės sklype turi būti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti statinį suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytoju. Toks sutikimas yra bendraturčio laisvos valios išraiška, tačiau bendraturtis negali piktnaudžiauti teise atsisakyti duoti sutikimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), todėl atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Jei statytojas mano, kad kitas bendraturtis su jo statinio statyba nesutinka nepagrįstai, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti statybos teisę, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne šią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuoto asmens J. R. garažas pastatytas jai ir dar dviem bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šalčininkų rajono apylinkės teismui 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu įpareigojus J. R. gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą, viena iš bendraturčių atsisakė duoti tokį sutikimą. Byloje nėra duomenų, kad J. R. šį atsisakymą nustatyta tvarka būtų ginčijusi kaip nepagrįstą.
21. J. R. atsiliepime į kasacinį skundą laikosi nuomonės, kad bendraturtės V. P. raštiško sutikimo statyti garažą būtinumą pašalina Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinta visų bendraturčių taikos sutartis, nustatanti bendro žemės sklypo naudojimo tvarką, pagal kurią savavališkai pastatytas garažas yra J. R. naudojamoje bendro sklypo dalyje.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji dalinė nuosavybė ir iš jos kylantys vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai bei įpareigojimai bendraturčiams bendradarbiauti įgyvendinat nuosavybės teises gali baigtis atidalijus daikto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.81 straipsnyje reglamentuojamas naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymas nesukelia šių padarinių. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, o atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
23. Bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira šio daikto dalis paskiriama jam naudoti, turi teisę naudoti ją savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau, kadangi bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendraturčiams įstatyme nustatytų įpareigojimų.
24. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas įstatymo nuostatas ir jo aiškinimo bei taikymo teismų praktiką, sutiktina su kasatorės argumentais, kad, vienam bendraturčiui bendrame sklype pastačius statinį, nepriklausomai nuo to, ar sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams: pasikeičia galimybės ateityje sklype statyti kitus statinius, nes padidėja sklypo užstatymo tankis, statinys gali lemti insoliacijos sumažėjimą ir kitas neigiamas pasekmes. Dėl to, nors bendraturtės sutarė dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos, tai neatleidžia statytojos nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant.
25. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad, bendraturtėms nustačius jų žemės sklypo naudojimo tvarką, bendraturčių sutikimo statyti garažą nebereikia, netinkamai aiškino ir taikė bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo šių teisės normų aiškinimo bei taikymo teismų praktikos, nepagrįstai išplėsdamas naudojimosi tvarkos nustatymo sukeliamų teisinių padarinių ribas.
26. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė nurodytas materialiosios teisės normas, aiškaus teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo padarinių kontekste nurodydamas antstolei, vadovaujantis CPK 589 straipsniu, kreiptis dėl teismo sprendimo, įpareigojusio bendraturtę gauti kitų bendraturčių sutikimus statyti statinį, išaiškinimo po to, kai buvo nustatyta naudojimosi bendru sklypu tvarka.

Dėl teismo sprendimo, kuriame nustatyti jo neįvykdymo padariniai, vykdymo

27. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu įpareigojo V. L. teisių perėmėją J. R. per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą bendrame žemės sklype, o šio teismo reikalavimo neįvykdžius, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, garažą nugriauti statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis.
28. Vykdydama šį teismo sprendimą antstolė T. Gerasimovič kreipėsi į teismą, prašydama ne tik leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. statytojos lėšomis nugriauti be bendraturtės sutikimo pastatytą garažą, bet ir skirti skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą iki 1000 Lt (289 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dieną.
29. Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis, apie tai surašęs nustatytos formos aktą, jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
30. Pagal kasacinio teismo suformuotą CPK 771 straipsnio 5 dalies taikymo praktiką, šioje teisės normoje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio, t. y. nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti skolininkas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys.
31. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas, nes, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, tai, siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalies norma ir skiriama joje nustatyta poveikio priemonė – bauda teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).
32. CPK 771 straipsnio 5 dalis netaikoma, jei byloje nustatyta, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir teismo sprendime yra nustatyti jos neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, t. y. skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, išieškotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtų leista įvykdyti šį sprendimą už skolininką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016).
33. Minėta, kad pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą, neįvykdžius įpareigojimo gauti bendraturčių sutikimus statyti garažą bendrame sklype, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, garažas turi būti nugriautas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija yra pakeista, tačiau iš esmės analogiška anksčiau galiojusiajai normai nuostata įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje. Taigi, įstatymų leidėjas pripažino, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats statytojas. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.
34. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas turi atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, turi spręsti dėl CPK 273 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų sprendimo neįvykdymo padarinių taikymo, t. y. dėl leidimo ieškovui atlikti nurodytų padarinių turinį sudarančius veiksmus atsakovo lėšomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).
35. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors nurodė netinkamą teisinį pagrindą, atmetė antstolės prašymą taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, todėl teismų nutartys dėl šios antstolės pareiškimo dalies paliktinos galioti.
36. Kadangi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime nurodytas įpareigojimas gauti bendraturčių sutikimus statyti garažą bendrame sklype neįvykdytas ir atsisakymas jį duoti nenuginčytas, antstolei reikalaujant, turi būti sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendime nurodytų jo neįvykdymo padarinių taikymo – garažo nugriovimo skolininkės J. R. lėšomis.
37. Teismai, netinkamai taikę bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas ir proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo teisinius padarinius, nepagrįstai nesvarstė CPK 771 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų sprendime nurodytų jo neįvykdymo padarinių taikymo nagrinėjamoje byloje.
38. Dėl padarytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalys, kuriomis atmestas antstolės pareiškimas dėl leidimo nugriauti J. R. garažą jos lėšomis, naikintinos, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimas dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos nutarties dalis palikta nepakeista bei perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas