Administracinė byla Nr. AS-624-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02030-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja N. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. S12-3893-(27.5) ir įpareigoti atsakovą išbraukti administracinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto, kuris naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo nuo minėto administracinio pastato įrašymo dienos.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino 2015 m. rugsėjo 22 d. Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą raštu Nr. S12-3893-(27.5) „Dėl prašymo“ bei įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją išbraukti administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto, kuris naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 728,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

II.

Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti arba grąžinti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, taip pat paties pareiškėjo veiksmų dėl jos nuosavybės teise valdomo turto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį.

Pareiškėja N. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo šią nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Bylos pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos N. P. naudai iš atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo pareiškėjos naudai 728,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir mano, kad, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, taip pat turėtų būti vertinami tiek pareiškėjos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administraciniam teismui panaikinus atsakovo 2015 m. rugsėjo 22 d. Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą raštu Nr. S12-3893-(27.5) „Dėl prašymo“, bei įpareigojus Druskininkų savivaldybės administraciją išbraukti administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto, kuris naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo, pareiškėja įgijo teisę gauti savo išlaidų atlyginimą iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kai panaikinamas atsakovo individualus administracinis aktas, kuris buvo priimtas remiantis trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti ir atsakovui, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra pagrindo – išlaidos priteistinos iš atsakovo. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nevertinama, kokia yra įvairių subjektų įtaka konkrečiam individualiam administraciniam aktui, nes toks paskirstymas būtų neprotingas ir neadekvatus. Kiekvienu panašiu atveju būtų galima nustatyti įvairių galimai atsakingų institucijų, kurių žinioje buvo tam tikra informacija, kurios pagrindu buvo priimtas konkretus individualus administracinis aktas, tam tikrą atsakomybę bylinėjimo išlaidų kontekste, o toks nustatymas nepagrįstai vilkintų bylų nagrinėjimą, pažeistų proceso ekonomiškumo principą. Tačiau tuo atveju, jei byloje būtų panaikintas aktas, kurio pagrindu buvo priimtas kitas (taip pat panaikintas aktas), būtų galima reikalauti, kad bylinėjimosi išlaidas atlygintų ir pirmąjį aktą priėmęs subjektas (2011 m. gegužės 20 d. Nr. AS858-374/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 500–504 p.).

Vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovo argumentas, kad, iš atsakovo priteisiant bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti įvertinami ir trečiojo suinteresuoto asmens bei pareiškėjos veiksmai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas nekelia ginčo dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl, teisėjų kolegijai sutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais ir bylinėjimosi išlaidų įvertinimu, teisėjų kolegija dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo iš naujo nepasisako.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Romanas Klišauskas

              Skirgailė Žalimienė