VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Emilė“ ieškinį dėl delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovui UAB ,,All Media Lithuania“, trečiasis asmuo UAB ,,NT paslaugos“ ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš jam atsakovo delspinigius- 14 316,04 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje parašyta, kad 2008-03-07 trečiasis asmuo UAB ,,NT paslaugos“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria išsinuomojo patalpas, esančias pastate Kalvarijų g. 143, Vilniuje, o vėliau šias patalpas įsigijo UAB ,,Emilė“. Atsakovas pažeidė sutartyje nustatytą atsiskaitymų tvarką, todėl jam kilo pareiga mokėti delspinigius. Atsakovas su ieškovu 2019-04-15 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EM2764; 2019-06-03 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EM2743 nurodytas sumas sumokėjo tik 2019-08-08, o 2019-07-03 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EM2764, 2019-08-07 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EM2783, 2019-09-06 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EM2806, 2019-10-09 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EM2827, 2019-11-06 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EM2862 – tik 2020-07-02. Atitinkamai pagal 2019-12-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM2884, 2020-01-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM2912, 2020-02-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM2929, 2020-03-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM2951, 2020-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM2968 atsakovė atsiskaitė tik 2020-08-18, o pagal 2020-05-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM2993, 2020-06-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM3018 – 2020-09-14.

3. Pagal 2008-03-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 10.1 punktą buvo sulygta, jog jeigu nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų, tai nuomotojas turi teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Teigė, jog atsakovas iš viso liko skolingas ieškovui 14 316,04 Eur delspinigių.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtą, o netenkinus šio prašymo, pritaikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2019-04-30 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB ,,NT paslaugos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido trečiajam asmeniui UAB ,,NT paslaugos“ 15 006,33 Eur reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, atsiradusį iš 2019-04-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. 2703. Taip pat 2019-06-06 reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido UAB ,,NT paslaugos“ 15 006,33 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią iš 2019-06-03 PVM sąskaitos faktūros Nr. 2743. Trečiasis asmuo UAB ,,NT paslaugos“, remdamasis minėtais reikalavimo perleidimais, kreipėsi į teismą, o 2020-06-15 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB ,,NT paslaugos“ sudarė susitarimą dėl minėtų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių nutraukimo (civilinė byla Nr. e2-1096-1014/2020). 2019-07-03, 2019-08-08, 2019-09-06, 2019-10-09, 2019-11-06 ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė reikalavimų perleidimo sutartis, kuriomis ieškovas besąlygiškai ir neatšaukiamai perleido trečiajam asmeniui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimus, atsiradusius pagal 2019-07-03 PVM sąskaitą faktūrą EM Nr. 2764, 2019-08-07 PVM sąskaitą faktūrą EM Nr. 2783, 2019-09-06 PVM sąskaitą faktūrą EM Nr. 2806, 2019-10-09 PVM sąskaitą faktūrą EM Nr. 2827, 2019-11-06 PVM sąskaitą faktūrą EM Nr. 2862. 2020-06-15 atsakovas gavo ieškovo pranešimą, kad šios reikalavimo perleidimo sutartys yra nutrauktos, o 2020-07-01 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB ,,NT paslaugos“ dar kartą patvirtino nutraukimo faktą.

5. Atsakovas paaiškino, jog 2019-12-09 ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido trečiajam asmeniui UAB „NT paslaugos“ 15 006,33 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią pagal 2019-12-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM 288. 2020-01-09 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „NT paslaugos“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido trečiajam asmeniui UAB „NT paslaugos“ 15 006,33 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią pagal 2020-01-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM 2912. 2020-03-09 ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė dar vieną reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido trečiajam asmeniui 30 012,66 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, atsiradusią pagal 2020-02-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM 2929 ir 2020-03-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2951. 2020-04-01 ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido trečiajam asmeniui 15 006,33 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią pagal 2020-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EM 2968. 2020-07-21 atsakovas gavo pranešimą apie minimų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių nutraukimą, o galutinė ieškovo ir trečiojo asmens susitarimo versija šiuo klausimu buvo gauta 2020-08-03. 2020-08-04 gautas ieškovo 2020-08-21 reikalavimas dėl 45 018,99 Eur skolos. 2020-08-27 atsakovas informavo ieškovą, kad vis dar nėra gauta sąskaita pagal sutartį už 2020 m. gegužės mėnesį taip pat, kad sąskaita už 2020 m. liepos mėnesį nepriimta ir grąžinta. 2020-08-28 per kurjerį buvo gautas 2020-08-13 ieškovo raštas dėl 30 012,33 Eur skolos. Atsakovas 2020-09-03 pateikė ieškovui paklausimą dėl sąskaitų. 2020-09-04 bei 2020-09-08 šalys apsikeitė rašytine komunikacija. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad sutartis pasibaigė 2020-06-30 ir už laikotarpį po šios datos nuomos mokestis mokamas nebus.

6. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pateiktas praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2020-09-21, tad nuo šios datos skaičiuojant atgal, paskutinė ieškinio pateikimo diena buvo 2020-03-21, todėl ieškinio priede Nr. 3 apskaičiuotos sumos yra nepagrįstos.

7. Ieškovas dublike nurodė, kad ieškinio senatis delspinigiams skaičiuoti nėra praleista, be to, ieškovas neginčija, jog ieškovas ir trečiasis asmuo buvo sudarę reikalavimų perleidimo sutartis, kuriomis ieškovas buvo perleidęs trečiajam asmeniui UAB „NT paslaugos“ reikalavimus į atsakovą, kylančius iš PVM sąskaitų faktūrų, kurių atsakovas neapmokėjo. 2020-06-15 ieškovui ir trečiajam asmeniui sudarius susitarimą dėl reikalavimų perleidimo sutarčių nutraukimo, ieškovui atsirado pagrindas reikalauti iš atsakovo mokėti delspinigius. Ieškovas, kreipdamasis į teismą 2020-09-21, nepraleido ieškinio senaties termino, nes pagrindas ieškovui reikšti reikalavimus atsakovui dėl delspinigių mokėjimo atsirado nuo 2020-06-15, kai šalys sudarė susitarimą, kuriuo ieškovui buvo grąžinta reikalavimo teisė į atsakovę.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,NT paslaugos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-19 sprendimu ieškinį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktos ieškovo išrašytos sąskaitos yra skirtingų datų, t. y. kiekvieną mėnesį jos buvo išrašomos ne 5 d. kaip nustatyta sutartyje, bet kartais 9 d., 15 d. ir pan. Pirmoji ieškovės nurodyta sąskaita, kurios laiku neapmokėjo atsakovė, yra 2019-04-15, tačiau jau 2019-04-30 reikalavimo perleidimo sutartimi teisė reikalauti šios sąskaitos apmokėjimo buvo perleista trečiajam asmeniui (sprendimo 6.3 punktas), ir toliau pagal kiekvieną ieškovo išrašytą sąskaitą atsiradusi reikalavimo teisė buvo perleidžiama trečiajam asmeniui (sprendimo 6.4 – 6.5, 6.10 punktai). Vėliau šie reikalavimų perleidimai buvo nutraukti šalių susitarimu, reikalavimo teisės grąžintos ieškovui, užvestos kitos civilinės bylos dėl skolos (sprendimo 6.6 – 6.7 punktai). Teismas nurodė, jog nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui prieiti prie išvados, kad atsakovas pagrįstai klausė ieškovo, kas yra tinkamas kreditorius pagal išrašytas sąskaitas, t. y. sustabdė savo prievolių vykdymą (CK 6.46 straipsnio 1 dalis). Sprendime nurodyta, jog jei atsakovas būtų nesiaiškinęs situacijos dėl tinkamo kreditoriaus, prievolių įvykdymas trečiajam asmeniui galėjo būti laikomas netinkamu CK 6.45 straipsnio prasme, ką patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2020-05-26 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2596-431/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00071-2020-7). 

11. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas paaiškino, jog visos ieškovo sąskaitos už patalpų nuomą buvo apmokėtos tada, kai ieškovas pateikė įrodymus apie tinkamą kreditorių, pataisė sąskaitas pagal atsakovo pastabas. Dėl to teismas nesutiko su ieškovo pateiktu situacijos vertinimu, kad atsakovas yra laikytinas pažeidusiu prievolės vykdymo terminus ir jam kyla pareiga mokėti netesybas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuolat vyko šalių susirašinėjimas, buvo aiškinamasi situacija, kuris juridinis asmuo kuriuo konkrečiu laikotarpiu yra tinkamas kreditorius. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas dėjo pagrįstas ir protingas pastangas bei bendradarbiaudamas su ieškovu aiškinosi situaciją dėl prievolių įvykdymo. Tuo tarpu ieškovas, nuolat perleidinėdamas savo reikalavimo teises susijusiam trečiajam asmeniui, vėliau tokius susitarimus nutraukdamas, tokiu elgesiu sukėlė atsakovui pagrįstą abejonę dėl prievolių vykdymo tinkamumo ir sudarė prielaidas ieškovui sustabdyti prievolių vykdymą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai buvo sustabdęs prievolės atsiskaityti su ieškovu vykdymą, o atsiskaitė nepažeisdamas nuomos sutarties ir taikytinos teisės nuostatų, tad negali būti laikomas pažeidusiu piniginę prievolę sumokėti nuompinigius ir atsakovui nekyla pareiga mokėti netesybas (delspinigius).

12. Sprendime pažymėta ir tai, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas turėjo sumokėti nuompinigius į depozitinę sąskaitą, negali būti laikomas pagrįstu dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, skolininkas turi teisę, bet ne pareigą įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą esant CK 6.56 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Taip pat nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog būtų prašęs atsakovo tokiu būdu vykdyti prievolę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį.

14. Apeliantas teigia, kad ieškovas perleido reikalavimo teisę tik pagal tam tikras PVM sąskaitas –faktūras, tačiau reikalavimo teisių pagal 2008-03-07 nuomos sutartį neperleido, t. y. pagal 2008-03-07 nuomos sutartį ieškovui išliko reikalavimo teisė ir niekada nebuvo perleista. Kilus abejonėms dėl prievolės vykdymo, atsakovas privalėjo vadovautis nuomos sutarties nuostatomis. Nurodo, jog atsakovas, nevykdydamas prievolių pagal galiojančią nuomos sutartį, veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti atsakomybę už sutarties sąlygų pažeidimą.

15. Skunde nurodyta, kad ieškovo išrašomas sąskaitas atsakovas apmokėti turėjo iki kito mėnesio 15 dienos, tad ieškovo vėlesnis sąskaitų išrašymas negalėjo nulemti atsakovo prievolių vykdymo apimties. Paaiškina, kad 2008-03-07 nuomos sutarties 7.3 punkte yra nurodyta, kad nuomotojas įsipareigojo pateikti nuomininkui sąskaitas iki kito mėnesio 5 dienos, tačiau išrašytos sąskaitos galėjo būti ir vėlesniu laikotarpiu. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pažeidė prievolę pateikti sąskaitas atsakovui iki kito mėnesio 5 dienos, o teismo išvados, kad ieškovas taip pat netinkamai vykdė sutarties sąlygas, prieštarauja 2008-03-07 nuomos sutarties nuostatoms. Ieškovo reikalavimas mokėti delspinigius yra galiojantis, kadangi, nepaisant reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo ir vėlesnio jų nutraukimo, atsakovas niekada nebuvo atleistas nuo prievolės laiku mokėti nuomos mokestį, o nemokėdamas nuomos mokesčio sutartyje numatytomis sąlygomis, atsakovas veikė savo rizika, akivaizdžiai praleisdamas nuomos mokesčio sumokėjimo terminus.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kuriais teigiama, kad ieškovas visada turėjo reikalavimo teisę į atsakovą. Laikosi pozicijos, kad ieškovas pagal jo paties pasirinktą poziciją neturi teisės reikšti reikalavimų dėl delspinigių sumokėjimo, kadangi laikotarpiais, už kuriuos prašo priteisti delspinigius, jis reikalavimo teisės, anot jo paties, į atsakovą neturėjo.

17. Atsakovas teigia, jog visos ieškovo išrašytos sąskaitos už patalpų nuomą buvo apmokėtos tada, kai ieškovas pateikė įrodymus apie tinkamą kreditorių, pataisė sąskaitas pagal atsakovo pastabas. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nesutiko su ieškovo pateiktu situacijos vertinimu, kad atsakovas yra laikytinas pažeidusiu prievolės vykdymo terminus, todėl jam kyla pareiga mokėti netesybas. Šalys susirašinėjo, buvo aiškinamasi situacija, kuris juridinis asmuo kuriuo konkrečiu laikotarpiu yra tinkamas kreditorius. Atsakovo kaltės dėl uždelstų mokėjimų nėra, paties ieškovo veiksmai nulėmė pavėluotą mokėjimą.

18. Atsiliepime papildomai nurodyta, kad ieškovo ieškinys teisme gautas 2020-09-21. Nuo šios datos skaičiuojant atgal 6 mėnesių terminą, paskutinė diena ieškiniui pareikšti buvo 2020-03-21 ir iki šios datos ieškovo ieškinio reikalavimai pagal jo ieškinio priede Nr. 3 apskaičiuotas delspinigių sumas yra nepagrįsti vien tik dėl ieškinio senaties taikymo. Taip pat nurodo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti delspinigių ir dėl tos priežasties, kad iki ieškinio pateikimo nepareikalavo atsakovo jų mokėti. Sutarties 10.1 p. numatyta, kad, jeigu atsakovas laiku nesumoka ieškovui nuomos mokesčio, ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti 0,05 proc. nesumokėtos pinigų sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Tokia sutarties sąlygos konstrukcija reiškia, jog delspinigiai pagal sutartį skaičiuojami ne automatiškai, o ieškovui pasinaudojus teise pareikalauti. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. 

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Ginčas byloje kilo dėl to, kad ieškovas prašė priteisti delspinigius už atsakovo laiku nepamokėtas sąskaitas už patalpų nuomą. Atsakovas teigė, kad pagal dalį sąskaitų jau yra suėjęs senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių, o, be to, laikė, jog ieškovas yra kaltas dėl to, kad atsakovas ne laiku apmokėjo sąskaitas, nes nuolat perleisdavo savo reikalavimus trečiajam asmeniui, paskui grąžindavo reikalavimo teises, o atsakovas nežinojo, kas yra tinkamas kreditorius.

21. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas neginčijo aplinkybių, jog ieškovo išrašytos sąskaitos yra skirtingų datų, t. y. kiekvieną mėnesį jos buvo išrašomos ne 5 d. kaip nustatyta sutartyje, bet kartais 9 d., 15 d. ir pan. Pirmoji ieškovo nurodyta sąskaita, kurios laiku neapmokėjo atsakovas, yra 2019-04-15, tačiau jau 2019-04-30 reikalavimo perleidimo sutartimi teisė reikalauti šios sąskaitos apmokėjimo buvo perleista trečiajam asmeniui (sprendimo 6.3 punktas), ir toliau pagal kiekvieną ieškovo išrašytą sąskaitą atsiradusi reikalavimo teisė buvo perleidžiama trečiajam asmeniui (sprendimo 6.4 – 6.5, 6.10 punktus). Vėliau šie reikalavimų perleidimai buvo nutraukti šalių susitarimu, reikalavimo teisės grąžintos ieškovui, iškeltos kitos civilinės bylos dėl skolos (sprendimo 6.6 – 6.7 punktai).

23. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovas perleido reikalavimo teisę į atsakovą tik pagal tam tikras PVM sąskaitas-faktūras, tačiau reikalavimo teisių pagal 2008-03-07 nuomos sutartį neperleido, t. y. pagal 2008-03-07 nuomos sutartį ieškovui išliko reikalavimo teisė ir niekada nebuvo perleista. Kilus abejonėms dėl prievolės vykdymo atsakovas privalėjo vadovautis nuomos sutarties nuostatomis.

24. Šalių sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje yra nurodyta, kad nuomos mokestis yra mokamas pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (7.3. punktas). Sutiktina su apeliantu, jog reikalavimo perleidimo sutartimis ieškovas trečiajam asmeniui perleido reikalavimo teises į atsakovą pagal ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras, o ne pagal nuomos sutartį. Nuomos sutartis, nepaisant sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių, šalims liko galioti. Tačiau atsakovui pareiga mokėti nuomos mokestį atsiranda, gavus PVM sąskaitą-faktūrą. Apelianto argumentas, jog kilus abejonėms dėl prievolės vykdymo, atsakovas privalėjo vadovautis nuomos sutarties nuostatomis, prieštarauja jo pozicijai, kadangi kaip minėta, atsakovas ir vadovavosi sutarties 7.3. punktu, kai pareiga mokėti nuomos mokestį atsiranda, gavus PVM sąskaitą-faktūrą. Pirmosios instancijos teismo sprendime aprašytos aplinkybės (dažnas reikalavimo teisių perleidinėjimas) leidžia daryti išvadą, jog ieškovo veiksmai padarė neįmanomą atsakovo prievolių pagal nuomos sutartį vykdymą laiku. Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis 1) turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų, 2) kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą (CK 6.46 str. 1 d., 2 d.). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, jog šalys nuolat bendravo, buvo aiškinamasi situacija, kuris juridinis asmuo kuriuo konkrečiu laikotarpiu yra tinkamas kreditorius, vadinasi, atsakovas dėjo pagrįstas ir protingas pastangas bei bendradarbiaudamas su ieškovu aiškinosi situaciją dėl prievolių įvykdymo. Visos ieškovo sąskaitos už patalpų nuomą buvo apmokėtos tada, kai ieškovas pateikė įrodymus apie tinkamą kreditorių, pataisė sąskaitas pagal atsakovo pastabas. Kadangi ieškovas sudarė nemažai reikalavimo perleidimo sutarčių, jos buvo sudarytos nedideliais laiko tarpais, o vėliau nutraukiamos, atsakovas pagrįstai klausė ieškovo, kas yra tinkamas kreditorius pagal išrašytas sąskaitas ir sustabdė savo prievolių vykdymą (CK 6.46 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį. Pažymėtina, jog atsakovui teisėtai sustabdžius prievolių vykdymą, jis neprivalo mokėti netesybų.

25. Pagal CK 6.106 straipsnio 2 dalies nuostatas kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui ir gali prievolę įvykdyti, įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu skolininkas moka skolą, žinodamas apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ginčą, tą jis daro savo rizika. Aiškinant šias teisės normas spręstina, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą nuomos mokestį mokėti į depozitinę sąskaitą, taip pat į depozitinę sąskaitą nuompinigius galima mokėti tuomet, kai nėra abejonių, kas tų nuompinigių gavėjas. Šioje byloje tokių abejonių buvo dėl dažno reikalavimų perleidinėjimo. Atsižvelgiant į tai, minėtas apelianto argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Dėl aptartų motyvų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė reikalavimo perleidimą ir atsakovo teisę sustabdyti prievolės įvykdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl tinkamai kvalifikavo bylos dalyvių teisinius santykius ir esant teisiniam pagrindui, atmetė ieškinį. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 907,50 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 907,50 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-19 sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti atsakovui UAB ,,All Media Lithuania“, j. a. k. 121393020, iš ieškovo UAB „Emilė“, j. a. k. 302629571, bylinėjimosi išlaidas – 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.