Civilinė byla Nr. e2S-2797-1012/2024
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00924-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.2.7.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) G. V. įmonės „Šoklys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys mažoji bendrija „Arpo statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „BMS TECHNOLIGIJA“, uždaroji akcinė bendrovė „Derlinga žemė“, žemės ūkio bendrovė „Javų ūkis“, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Laumetris“, R. L., uždaroji akcinė bendrovė „Lytagra“, uždaroji akcinė bendrovė „Naftrus“, uždaroji akcinė bendrovė „Resource development group“, G. V. įmonė „Šoklys“, uždaroji akcinė bendrovė „Talmedis“, uždaroji akcinė bendrovė „Väderstad“, akcinė bendrovė „Nordic Sugar Kėdainiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „AGRO finansai”, G. V. P., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMA“, I. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „SME Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, Kėdainių krašto kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Linas Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „SCANDAGRA“, uždaroji akcinė bendrovė „Tauro grūdai“, uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“, uždaroji akcinė bendrovė „AGROSPELTA“, V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos javai“, N. O. B., A. Š. ir antstolis N. A.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Nemokumo administratoriumi prašė paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, juridinio asmens kodas 235238440. Laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos prašė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, bendrai 167,95 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti. Laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą, t. y. 320 Eur sumą, reikalingą būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti. Nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Pareiškėjas nurodė:
1.1. Pareiškėjas 2001 m. kovo 20 d. įregistravo ūkininko ūkį ir pradėjo verstis ūkininkavimo veikla (cukrinių runkelių auginimas ir kt.). Ilgą laiką ūkininkavimo veikla vyko sėkmingai, tačiau 2017 m. jis susidūrė su ūkininkavimo problemomis ir ėmė kauptis skolos. Siekdamas užtikrinti pradelstų finansinių įsipareigojimų dengimą, apyvartinių lėšų stabilumą ir ūkininkavimo veiklos nepertraukiamumą, 2018 m. jis kreipėsi į Kėdainių krašto kredito uniją, kuri jam suteikė 290 000 Eur kreditą pradelstų skolų dengimui. Nors jam pavyko sumažinti savo finansinius įsipareigojimus kreditorių atžvilgiu, tačiau jis tinkamai įvykdyti visų pasirašytų sutarčių negalėjo. 2018 m. jam suteiktas 9 000 Eur kreditas apyvartinėms lėšoms, 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo suteiktas 129 000 Eur kreditas, 2022 m. gegužės 19 d. 120 000 Eur kreditas. Su UAB „SME bank“ 2023 m. buvo sudaryta sutartis dėl 116 200 Eur paskolos suteikimo. Jis dėjo visas įmanomas pastangas išsaugoti ūkį, tęsti ūkininkavimo veiklą, mokėti einamuosius mokėjimus bei vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Dėl galimai susikaupusios vidinės įtampos bei stresinių situacijų nepertraukiamumo, 2023 m. spalio mėn. jam stipriai sušlubavo sveikata, dėl ko (duomenys neskelbtini). Jam dėl to buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, dėl patirto insulto jis buvo priverstas stabdyti savo ūkininkavimo veiklą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į gaunamas nedideles pajamas, turimą ribotą 40 proc. darbingumą, santaupų neturėjimą, pareiškėjas neįstengia vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie nuolat didėja dėl priskaičiuojamų netesybų bei antstolio vykdomųjų išlaidų. Dėl to jis yra priverstas inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą teismine tvarka.
1.2. 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis jo turtas sudarė 1 891 252 Eur (ilgalaikis turtas 738 790 Eur, trumpalaikis turtas – 1 151 347 Eur, pinigai – 9 829 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 575 457 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 327 600 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 247 857 Eur). 2024 m. kovo 31 d. balanso duomenimis pareiškėjo turtas sudarė 1 879 479 Eur (ilgalaikis turtas 719 383 Eur, trumpalaikis turtas – 1 159 336 Eur, pinigai 4 394 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 566 514 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 327 600 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 238 914 Eur). Remiantis pareiškėjo pajamų mokesčio deklaracijomis už 2021–2023 m. laikotarpį, 2021 m. pareiškėjas deklaravo 1 629 491,43 Eur uždirbamų pajamų ir 651 654 Eur žemės ūkio veiklos išlaidų; 2022 m. deklaravo 1 574 573 Eur uždirbamų pajamų ir 1 007 330 Eur žemės ūkio veiklos išlaidų; 2023 m. deklaravo viso 606 180,19 Eur uždirbamų pajamų ir 1 117 020,36 Eur žemės ūkio veiklos išlaidų.
1.3. Pareiškėjas indėlių kredito įstaigose neturi, turi lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose – AB „Swedbank“ 0,02 Eur, Luminor bank AS – 5 612,18 Eur ir 589,26 Eur, UAB „SME bank“ – 63 Eur, Lietuvos kredito unijos Kėdainių krašto unija – 30 Eur ir 0,01 Eur. Jis taip pat yra (duomenys neskelbtini) narys, įnašo suma yra 29 Eur. Turi 37 kreditorius, bendras skolos dydis jiems yra 2 561 236,26 Eur, o jo prievolės kreditorių atžvilgiu yra užtikrintos hipoteka. Jam yra skolingi UAB „Agrokoncerno grūdai“ 67,27 Eur sumą; UAB „Aska“ 16,94 Eur sumą.
1.4. Nors dėl sunkios sveikatos būklės ir negalios jis yra priverstas stabdyti ūkininkavimo veiklą, tačiau siekdamas atkurti savo mokumą ketina ieškotis nesudėtingo, jo sveikatos negalią atitinkančio darbo. Nurodo, kad jo būtinųjų poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį yra reikalinga 320 Eur suma. Jis neturi žalingų įpročių, t. y. nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais ir t. t., dėl kurių jis būtų tapęs nemokus, taip pat nėra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, taip pat neturi teistumo, dėl kurio būtų tapęs nemokus. Siūlo nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
2. Suinteresuotas asmuo A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su pareiškėju santuokoje yra trys metai, dar tiek pat laiko kartu gyveno iki jos. Jokioje pareiškėjo ūkinėje veikloje ji nedalyvauja, į ją visiškai nesikišo, ji dirba tik savo darbą.
3. Suinteresuotas asmuo G. V. įmonė „Šoklys“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo nemokumas yra nulemtas jo nesąžiningumo, o ne objektyviai susiklosčiusių nepalankių gyvenimo aplinkybių, todėl pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmestinas.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su pareiškimu nesutiko.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Kėdainių vandenys“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jam neprieštaravo.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Väderstad“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su juo sutiko.
7. Suinteresuotas asmuo AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo nurodyta palūkanų suma, nes pagal 2022 m. gegužės 15 d. pareiškėjo pasirašytą prašymą išmokėti avansą už 2022 metų derliaus cukrinius runkelius yra nurodytas 10 proc. palūkanų mokėjimas už iki 2023 m. vasario 15 d. negrąžintą avansą. Įvertinus avanso dydį ir pareiškėjo iki 2024 m. balandžio 22 d. atliktus tarpinius mokėjimus skaičiuoja, kad 2024 m. balandžio 22 d. palūkanų suma sudaro 10 321,04 Eur.
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu teismas nustatytų kad pareiškėjas yra nemokus ir nebūtų nustatyta įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta.
9. Suinteresuotas asmuo UAB „Tauro grūdai“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su juo nesutiko ir prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas dėjo pastangas (nekalbant apie maksimalias), siekdamas išvengti nemokumo. Pareiškėjas buvo nesąžiningas, o nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui.
10. Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjui įrodžius įstatyme numatytų reikalavimų atitikimą ir atitinkamų aplinkybių buvimą dėl fizinių asmenų bankroto bylų iškėlimo, pareiškėjo pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo neprieštaraus.
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
12. Suinteresuotas asmuo UAB „SME bank“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo teismą bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą spręsti savo nuožiūra, įvertinus visus civilinėje byloje esančius įrodymus.
13. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjas neskolingas UAB „Agrochema“, prašo nelaikyti UAB „Agrochema“ suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje.
14. Suinteresuotas asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą spręsti savo nuožiūra, įvertinus visus civilinėje byloje esančius įrodymus.
15. Suinteresuotas asmuo Kėdainių krašto kredito unija pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Dėl pareiškėjo sąžiningumo ir jam fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) prašė spręsti teismo nuožiūra.
16. Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d. su pareiškėju buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis. Nuo pat nuomos sutarties sudarymo pareiškėjas nevykdė įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį. Taigi pareiškėjas sudarydamas žemės nuomos sutartį iš esmės jau suvokė ir suprato, jog jos nevykdys ir nuomos mokesčio nemokės, taip nesąžiningai elgdamasis su nuomotoja, kuri pagrįstai tikėjo, jog iš žemės nuomos gaus pajamas.
17. Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad dėl pareiškėjo sąžiningumo ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) palieka spręsti teismo nuožiūra.
18. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
19. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino ir iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, paskiriant pareiškėjo bankroto administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismas taip pat patvirtino 167,95 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 320 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė pareiškėjui ir jo bankroto administratoriui keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą.
20. Teismas nustatė ir ginčo dėl to byloje nekilo, kad pareiškėjo bendra įsiskolinimų suma daugiau nei 100 kartų viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo gaunamas pajamas, taip pat turimas lėšas bei reikalavimo teises sprendė, kad pareiškėjas jo nurodomo dydžio įsiskolinimo (2 471 717,11 Eur), kurio dydis iš esmės neginčijamas ir kurio įvykdymo terminai, išskyrus 77 606,87 Eur sumą, yra pasibaigę, akivaizdžiai negalėtų padengti nei iš turto, nei iš gaunamų ar tikėtinų gauti pajamų (žemės ūkio veiklos , kurios šiuo metu nevykdo ir gaunamos netekto darbingumo pensijos ), todėl yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas yra nemokus ir atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą.
21. Teismas sprendė, kad pareiškėjas su finansinėmis problemomis susidūrė gerokai anksčiau nei jo liga. Vykdomaisiais dokumentais patvirtintos ir išieškomos sumos pareiškėjas iš gaunamų ar tikėtinų gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos sumokėti akivaizdžiai jau buvo nepajėgus 2023 m. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai – pareiškėjo įsiskolinimai kilo išimtinai iš jo ilgą laiką vykdytos žemės ūkio veiklos.
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nemokiu tapo anksčiau, nei nutraukė darbo sutartis su darbuotojais ar nusprendė toliau nesudarinėti (ar nepratęsinėti ) nuomos ar panaudos sutarčių. Taigi šiuo laikotarpiu tolesnis pareiškėjo žemės ūkio veiklos nevykdymas jau buvo nulemtas ne jo sveikatos būklės, bet tuo metu egzistavusių kitų aplinkybių – buvusių pareiškėjo finansinių galimybių, privertinai vykdomų skolų išieškojimo, jo sąskaitų areštų. Toliau tęsiant žemės ūkio veiklą (net laikant kad pareiškėjas tam galėtų gauti lėšų), ir dėl to ilgu laikotarpiu tik patiriant išlaidas, pareiškėjo skolos neabejotinai būtų toliau tik didėjusios, kas būtų nesuderinama su sąžiningumo reikalavimais. Atsižvelgus į išdėstytą spręstina, kad pareiškėjo, užsiimančio žemės ūkio veikla ir turinčio šioje srityje ilgametę patirtį sprendimas nebesudarinėti (nebepratęsinėti) nuomos (panaudos) sutarčių esamoje situacijoje buvo logiškas ir dėsningas. Todėl net jeigu spręsti, kad kai kurios pareiškėjo sudarytos nuomos ar panaudos sutartys 2024 m. nesibaigė (pareiškėjo atstovė nurodė, kad jų visų pareiškėjas neturi), tolesnis jų vykdymas, esamoje situacijoje, buvo negalimas. Todėl pareiškėjo elgesį esamoje situacijoje teismas laiko rūpestingu ir atidžiu, kuris negali būti laikomas nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
23. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie tai, kad pareiškėjo gautos piniginės lėšos buvo panaudotos kitoms, su pareiškėjo vykdoma žemės ūkio veikla nesusijusioms reikmėms, byloje nėra. Taigi byloje yra nepaneigtas pareiškėjo mainų, pirkimo-pardavimo ir preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu gautų lėšų, tikslingumas (kad jos naudotos kitoms reikmėms). Pareiškėjo prisiimtais įsipareigojimais 2023 m. rugsėjo–spalio mėnesiais G. V. įmonei „Šoklys“, 16 600 Eur sumai (buvo pirktas dyzelinas), atsižvelgus į tuo laiku jau buvusį pareiškėjo įsiskolinimų dydį, nebuvo reikšmingai padidintas pareiškėjo nemokumas, dėl ko pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą šiuo taip pat nėra. Be to akivaizdu, kad dyzelinas buvo būtinas tolesnei pareiškėjo žemės ūkio veiklai vykdyti (jis buvo pirktas iki pareiškėjo ligos).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Suinteresuotas asmuo G. V. įmonė „Šoklys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Pareiškėjas nesąžiningai perleido savo verslą susijusiam asmeniui ir tokiu būdu sąmoningai sukūrė nemokumo būseną, todėl jam neturėtų būti suteikta galimybė į susikaupusių skolų nurašymą pasinaudojant įstatymuose įtvirtintu fizinio asmens bankroto institutu.
24.2. Pareiškėjo sūnus perėmė beveik visą tėvo nuomotą žemę ir pareiškėjo samdytus darbuotojus, t. y. pareiškėjas nesąžiningai perdavė verslą su pareiškėju susijusiam asmeniui – savo sūnui. Būtent tai ir sukėlė pareiškėjo nemokumą.
24.3. Teismas nepagrįstai kreditorių atžvilgiu nesąžiningus pareiškėjo veiksmus traktavo kaip tinkamus ir racionalius.
24.4. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, t. y. pareiškėjas nesiekė susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo, o tiesiog perleido savo vykdomo žemės ūkio verslo aktyvą sūnui ir kreipėsi į teismą dėl faktinio turimų savo ūkininko ūkio skolų nurašymo pasinaudojant įstatyme įtvirtintu fizinio bankroto institutu ir nededant jokių pastangų šias skolas sumažinti.
24.5. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas tiesiog nepratęsė žemės nuomos/panaudos sutarčių, nes nusprendė nebetęsti nuostolingos žemės ūkio veiklos, arba jas nutraukė patys nuomotojai dėl susikaupusių įsiskolinimu už nuomą. Pažymėtina, kad teismo išvada apie pareiškėjo žemės ūkio veiklos nutraukimo pagrįstumą ir sąžiningumą grindžiama visiškai neteisinga prielaida, jog šios veiklos tęsimas didina nuostolius.
24.6. Pareiškėjo sąmoningas sprendimas nebetęsti pelningos žemės ūkio veiklos jau pradėjus naują ciklą, laikytinas akivaizdžiai neūkišku, neracionaliu, neprotingu ir esmingai mažinančiu kreditorių galimybes atgauti ženklią skolų dalį. Tai, kad pareiškėjas ketino tęsti veiklą 2023–2024 metų cikle, o vėliau nusprendė savo vardu veiklos nebetęsti, patvirtina vien ta aplinkybė, kad dar 2023 metų rugsėjį–spalį buvo įsigyjamas esminis kiekis (15 000 litrų) dyzelinio kuro, kurį buvo planuojama naudoti rudens ir pavasario darbams dirbti.
24.7. Tai, kad visi pareiškėjo nuomos/panaudos pagrindu valdyti žemės sklypai vėliau vienu metu perėjo pareiškėjo sūnaus žinion, rodo ne nuomininko pasikeitimus nuomotojų iniciatyvą, o suderintą kelių tarpusavyje glaudžiai susijusių asmenų – nuomotojų, nuomininko ir jo sūnaus – bendrus veiksmus, kurių tikslas perleisti (arba „perkelti“) turtines žemės nuomos teises finansinius sunkumus patiriančio pareiškėjo sūnui.
25. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės nurodo:
25.1. Pareiškėjo ūkininkavimo veikla buvo sustabdyta dėl objektyvių priežasčių – jo ligos ir neįgalumo, o ne ūkio verslą neatlygintinai ir prieš bankroto bylos iškėlimą perleidžiant susijusiam asmeniui.
25.2. Pareiškėjui susirgus ir tapus neįgaliu bei dėl šios priežasties stabdant ūkininkavimo veiklą, žemės nuomos sutartys nebuvo pratęstos tarp pareiškėjo ir nuomotojų ir žemės sklypai buvo grąžinti žemės savininkams.
25.3. Pareiškėjo sūnus 2024 m. paraiškoje deklaravo tik dalį žemės sklypų, kuriuos 2023 m. deklaracijoje buvo deklaravęs pareiškėjas, tuo tarpu, kitus žemės sklypus, kuriuos pareiškėjas buvo deklaravęs 2023 m. paraiškoje, deklaravo visiškai kiti fiziniai bei juridiniai asmenys arba šie žemės sklypai liko visiškai nedeklaruoti.
25.4. Pareiškėjas nėra sudaręs jokių nuomos teisių perleidimo-perėmimo sandorių su savo sūnumi.
25.5. Suinteresuotas asmuo tinkamai nevykdo savo įrodinėjimo pareigos ir remiasi ne byloje dominuojančiais rašytiniais įrodymais, tačiau bendraisiais Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis.
25.6. Tai, kad pareiškėjui nutraukus darbo sutartis su darbuotojais, dalis jų perėjo dirbti pas pareiškėjo sūnų nėra susijusi su pareiškėjo nesąžiningu elgesiu.
25.7. Pareiškėjo nuomos sutarčių nutraukimo aplinkybės neturėjo jokios įtakos pareiškėjo nesąžiningumui – nuomotojai, gindami savo teises veikė teisėtai, o pareiškėjo pagal žemės mainų sutartis gautinos piniginės lėšos buvo nukreiptos atsiskaitymui su kreditoriais bei ūkininkavimo veiklos vykdymui.
26. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodoma:
26.1. Pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes suėjus terminui sumokėti už prekes, jis net neplanavo atsiskaityti su UAB „Žvalguva“, slėpė nuo UAB „Žvalguva“ savo tikrąją finansinę padėtį ne tik prekių pirkimo metu, bet ir suėjus atsiskaitymui už prekes terminui, o tam, kad UAB „Žvalguva“ nesikreiptų į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, sudarė su UAB „AGROSPELTA“ grūdų pirkimo – pardavimo sutarčių, kurių net neketino vykdyti, o prasidėjus priverstiniam skolos ir palūkanų išieškojimui kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
26.2. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių siekį sumažinti savo skolą UAB „Žvalguva“, kokiais kriterijais rėmėsi rinkdamasis kreditorius, su kuriais atsiskaityti, o su kuriais ne, kas tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti bei nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su savo kreditoriais, tame tarpe ir UAB „Žvalguva.
26.3. Pareiškėjas neatsakingai skolinosi nemažas pinigų sumas bei neatsakingai prisiėmė įsipareigojimų kreditoriams, nepaisydamas ir nevertindamas, kad prisiimami įsipareigojimai galimai viršija pareiškėjo finansines galimybes.
26.4. Pareiškėjas iš savo sąskaitų nuolat darė mokėjimus savo sūnui, ko neprivalėjo daryti. Sūnui pervestų pinigų suma sudaro 279 800 Eur, kurią pareiškėjas galėjo skirti savo skolų mažinimui, ko nedarė. Nei vienas į bylą pateiktas vekselis nėra patvirtintas notariškai, kas tik kelia įtarimų dėl šių vekselių realumo bei jų galiojimo. Be to, šalys nepateikė paskolos sutarčių bei jų įvykdymą ir pinigų realų perdavimą patvirtinančių įrodymų, kas tik patvirtina abejones dėl 49 000 Eur pinigų sumos paskolinimo realumo.
26.5. Pareiškėjas, nepaisydamas aplinkybės, kad jis yra skolingas nemažas pinigų sumas kreditoriams ir kad jis turi šias skolas mažinti, 2023 m. spalio 17 d. sudarė su savo sūnumi transporto priemonės dovanojimo sutartį, pagal kurią padovanojo sūnui transporto priemonę sunkvežimį „MAN TGS“, dovanojimo turtas įvertintas 12 000 Eur, nors reali šio turto vertė yra kur kas didesnė.
26.6. Užuot stengęsis toliau organizuoti ūkininkavimo veiklos vykdymą ir tokiu būdu mažinti savo įsipareigojimus kreditoriams, pareiškėjas nesąžiningai perleido savo verslą susijusiam asmeniui – savo sūnui.
26.7. Jei pareiškėjo gaunamos pajamos bus apie 320 Eur ir suma reikalinga būtiniesiems poreikiams bus taip pat 320 Eur, tokiu atveju kreditoriams nebus skiriama jokia pinigų suma skolų dengimui.
26.8. Fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama fiziniam asmeniui, kuris negauna / neketina gauti daugiau pajamų.
26.9. Pareiškėjas gali turėti nesąžiningų ketinimų ir yra objektyvus pagrindas abejoti, ar paties pareiškėjo parinktas bei pasiūlytas bankroto administratorius gebės skaidriai, nešališkai ir operatyviai vykdyti fizinio asmens bankroto administravimo procedūrą.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
28. Remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ pateikė atsiliepimą į apeliantės G. V. įmonės „Šoklys“ atskirąjį skundą, kuriame reiškiami savarankiški nesutikimo su pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi motyvai, pvz., dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus, tarp pareiškėjo ir jo sūnaus sudarytų vekselių formos ir kt. Pažymėtina, kad anksčiau nurodyta CPK 335 straipsnio 2 dalies teisės norma asmeniui, teikiančiam atsiliepimą į atskirąjį skundą, nėra suteikta teisė kelti savarankiškų pagrindų panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ar jos dalimi, jis turėjo CPK nustatytais terminais ir tvarka paduoti atskirąjį skundą. To nepadarius suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ negali teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikti ir savarankiškus motyvus nurodant, kaip turi būti pakeista ar panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ar jos motyvai.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
31. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Žvalguva“ atsiliepime reiškiami savarankiški reikalavimai ir atitinkami atsiliepimo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, nes jais peržengiama atskirajame skunde nustatyta apeliacijos riba. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl UAB „Žvalguva“ atsiliepimo į atskirąjį skundą (DOK-39177), kurie laikytini pareiškėjo atsikirtimais į UAB „Žvalguva“ savarankiškus reikalavimus (motyvus), šie pareiškėjo paaiškinimai nepriimami ir nenagrinėtini.
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs G. V. įmonės „Šoklys“ atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
33. Taigi, apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas pagal atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindus.
Dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo vertinimo
34. Atskirajame skunde iš esmės dėstoma pozicija, jog pareiškėjas savo sūnui perleido disponavimą žemės ūkio paskirties žeme ir žmogiškaisiais ištekliais, kas sąlygojo ir viso pareiškėjo žemės ūkio verslo, kaip visumos, perleidimą su pareiškėju susijusiam asmeniui. Taip pat, anot apeliantės, pareiškėjo nemokumą būtent ir sukėlė nurodyti veiksmai, kuriais pareiškėjo verslas buvo perkeltas sūnui. Taigi, atskiruoju skundu ginčijamos pirmosios instancijos išvados dėl bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumo vertinimo.
35. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
36. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
37. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.). Tačiau, vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).
39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas sumokėti susidariusių įsiskolinimų iš gaunamų ar tikėtinų gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos akivaizdžiai buvo nepajėgus 2023 m. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės nemokiu tapo anksčiau, nei nutraukė darbo sutartis su darbuotojais ar nusprendė toliau nesudarinėti (ar nepratęsinėti) nuomos ar panaudos sutarčių. Taigi šiuo laikotarpiu tolesnis pareiškėjo žemės ūkio veiklos nevykdymas jau buvo nulemtas ne jo sveikatos būklės, bet tuo metu egzistavusių kitų aplinkybių – buvusių pareiškėjo finansinių galimybių, priverstinai vykdomų skolų išieškojimo, jo sąskaitų areštų.
40. Kaip minėta, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo sąžiningumo vertinimu pareiškėjo ūkininkavimo veikloje dirbusių darbuotojų atleidimo (jų perėjimu dirbti pas pareiškėjo sūnų) ir nuomos ar panaudos sutarčių pagrindu pareiškėjo dirbtos žemės ūkio paskirties žemės perėjimo pareiškėjo sūnui aspektais.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų praktiką dėl skolininko nesąžiningumo vertinimo, šią konkrečią susiklosčiusią faktinę situaciją, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas laikytinas sąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo kontekste. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodomų motyvų.
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
43. Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
44. Pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 18 d. iki spalio 27 d. gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 29–34). Taip pat pareiškėjui 2024 m. vasario 26 d. buvo išduotas asmens su negalia pažymėjimas, patvirtinantis jam nustatytą 40 proc. dalyvumo lygį (el. b. 1 t., b. l. 35). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog pareiškėjas buvo priverstas stabdyti savo ūkininkavimo veiklą, nes tokios būklės asmeniui itin apsunkinamos galimybės vadovauti ūkiui ir priimti atitinkamus verslo sprendimus. Vis dėlto, pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimas nėra sietinas su pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, antstolių registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su esminėmis finansinėmis problemomis susidūrė 2023 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais (el. b. 1 t., b. l. 488–491; 2 t. b. l. 1–28; 4 t., b. l. 139–151; civilinė byla Nr. e2-428-368/2023; kt.). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bendra dar iki pareiškėjo ligos dienos (2023 m. spalio 18 d.) vykdomaisiais dokumentais patvirtinta jo skolų suma viršijo 1 800 000 Eur sumą, o išieškojimai jau buvo vykdomi dėl didesnės nei 1 600 000 Eur sumos. Iš byloje esančio pareiškėjo finansinės atskaitomybės balanso už 2023 m. nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. turėjo 1 891 252 Eur turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 575 457 Eur (el. b. 1 t., b. l. 67–68). Iš 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. patyrė 724 614 Eur nuostolį (el. b. 1 t., b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išieškomos sumos pareiškėjas iš gaunamų ar tikėtinų gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos sumokėti akivaizdžiai jau buvo nepajėgus 2023 m.
45. Tuo tarpu, kaip minėta, atskirajame skunde pareiškėjo nemokumo momentas siejamas su pareiškėjo verslo perkėlimu pareiškėjo sūnui, t. y. pareiškėjo darbuotojų ir dirbamos nuomotos žemės perėjimas pareiškėjo sūnui. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjui dirbo 4 darbuotojai, su kuriais darbo sutartys nutrauktos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindais 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. gruodžio 1 d., 2023 m. gruodžio 29 d. ir 2024 m. sausio 3 d. (el. b. 9 t., b. l. 135–145, 151). Įvertinus tai, kad pareiškėjui 2023 m. spalio mėnesį itin pablogėjo sveikata bei tai, kad pareiškėjas ūkyje dirbo vadovaujantį darbą, aplinkybės, jog pareiškėjo darbuotojai siekė nutraukti darbo sutartis po pareiškėjo ligos, nesudaro pagrindo spręsti dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliantės nurodomi argumentai dėl pareiškėjo dirbamos žemės perėjimo pareiškėjo sūnui. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pareiškėjo sudarytų žemės nuomos sutarčių terminas yra pasibaigęs 2023 m. liepos 1 d., 2024 m. sausio mėnesiais (el. b. 5 t., b. l. 5–6; 6 t., b. l. 8–10; 9 t., b. l. 53–54), t. y. iš esmės po pareiškėjo ligos, dėl kurios buvo itin apsunkinta galimybė plėtoti savo žemės ūkio verslą, pareiškėjo sudarytų žemės nuomos sutarčių terminas nebebuvo pratęstas ir žemės nuoma pasibaigė. Be to, kaip jau nurodyta, esminis pareiškėjo nemokumo momentas siejamas su finansiniais sunkumais, atsiradusiais anksčiau nei pareiškėjo liga, darbuotojų atleidimu ar žemės nuomos sutarčių pabaiga. Šiame kontekste apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp jų ir pareiškėjo nemokumo egzistuoja reikšmingas priežastinis ryšys, nulemiantis pareiškėjo nesąžiningumą. Darytina išvada, jog tolesnis pareiškėjo žemės ūkio veiklos nevykdymas jau buvo nulemtas ne tik jo sveikatos būklės, bet ir tuo metu buvusių sunkių pareiškėjo finansinių galimybių. Tuo tarpu tai, kad dalis pareiškėjui nuomojusių žemę savininkų nusprendė sudaryti naujas žemės nuomos sutartis su pareiškėjo sūnumi, neturi reikšmės vertinant pareiškėjo veiksmus sąžiningumo aspektu. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas su savo sūnumi būtų sudaręs žemės nuomos teisių perleidimo-perėmimo sandorius. Atitinkamai atmetama apeliantės pozicija, jog pareiškėjas perkėlė savo verslą sūnui (darbuotojų ir žemės perėjimas) ir tai sukėlė pareiškėjo nemokumą. Pareiškėjo nemokumą nulėmė tiek ankstesni veiksniai laiko atžvilgiu (žr. šios nutarties 44 punktą), tiek turinio prasme (priverstinai vykdomų skolų išieškojimas, sąskaitų areštas).
46. Nors apeliantė išskiria sutartis, sudarytas su G. L. ir R. L., kaip įrodančiomis pareiškėjo nesąžiningumą dėl neatlikto tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir nuomos santykių neišsaugojimo, su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. su R. L. sudarė žemės sklypų mainų sutartį, remiantis kuria pareiškėjas gavo 54 275 Eur priemoką (el. b. 5 t., b. l. 28–39). 2021 m. balandžio 15 d., 2022 gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 2078 ir 3102 pagrindu pareiškėjas gavo 110 000 Eur ir 35 013 Eur (el. b. 6 t., b. l. 408–421, 422–441). Iš byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, jog šios gautos lėšos buvo panaudotos ūkininkavimo veiklai ir atsiskaitymui su kreditoriais (el. b. 6 t., b. l. 10–11). Atitinkamai buvo panaudotos ir 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. kovo 13 d. preliminarių sutarčių pagrindu gautos piniginės lėšos (70 000 Eur 60 000 Eur sumos) (el. b. 6 t., b. l. 11–12, 442–448). Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė. Tokiu atveju, vien tai, kad pareiškėjas ir nurodyti suinteresuoti asmenys neatliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymo negali būti laikoma reikšminga aplinkybe vertinant pareiškėjo (ne)sąžiningumą.
47. Šiame kontekste aktualus ir apeliantės argumentas, jog pareiškėjo sąmoningas sprendimas nebetęsti pelningos žemės ūkio veiklos jau pradėjus naują ciklą, laikytinas akivaizdžiai neūkišku, neracionaliu, neprotingu ir esmingai mažinančiu kreditorių galimybes atgauti ženklią skolų dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pirma, pažymi, kad anksčiau nustatytos aplinkybės ir pateikti motyvai patvirtina, jog pareiškėjo veiklos netęsimas buvo nulemtas patirtų finansinių sunkumų ir pareiškėjo ligos, iki kurios, pareiškėjo iš apeliantės įsigytą dyzeliną, buvo planuojama panaudoti žemės ūkio veikloje. Antra, apeliantė savo atitinkamą poziciją įrodinėja iš esmės ne byloje esančiais įrodymais, tačiau bendro pobūdžio Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi reikšmės byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
48. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog nagrinėjamoje byloje turėtų būti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-7-155-823/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr.e2S-2889-565/2022. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nurodytais teismų procesiniais sprendimais pažymi, kad nurodytose bylose egzistavusios faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Apeliantės nurodytose civilinėse bylose fizinis asmuo tapo nemokus dėl to, kad bankrutuojant jo vadovaujamoms bendrovėms, iš jo buvo priteistas žalos atlyginimas dėl neteisėto ir neatlyginto bendrovių veiklos perkėlimo į kitą įmonę. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje anksčiau pateiktų motyvų ir faktinių aplinkybių pagrindu atitinkamos išvados nedarytinos. Atsižvelgiant į tai, atmetami atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nukrypimo nuo teismų praktikos.
49. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir yra skirtas tolesniam asmens elgesiui keisti ir padėti jam grįžti į ekonominį gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir nustatęs asmens nesąžiningumą gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
50. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šalių teiktus atskiruosius skundus, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
51. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui keltinos bankroto bylos, pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo rūpestingumu ir sąžiningumu, todėl pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui keltina bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, naikinti nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens G. V. įmonės „Šoklys“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė