fBaudžiamoji byla Nr. 1-1409-818/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43960-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Radvilei Juodviršytei, Andželikai Junevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

kaltinamajam M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 3 kartus, paskutinį kartą:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Probacijos pabaiga 2021 m. kovo 1 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

M. K., mušdamas ir smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą, o būtent:

jis, 2024-11-08 apie 10.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,48 prom., girtumas), tyčia, suduodamas ranka L. J. į veido sritį, įdrėskė jai dešinės akies apatinį voką, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 13:30 val., tyčia kumščiais sudavė nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajai L. J. į veido sritį, po to ją pastūmė, dėl to ji nugriuvo ant grindų, priėjęs prie gulinčios nukentėjusiosios, nenustatytą skaičių kartų spyrė kojomis jai į galvą, nugarą bei kojas, po to suėmęs už megztinio gobtuvo, tempė nukentėjusiąją L. J. iki buto išėjimo durų, taip skeldamas nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą ir mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais padarydamas poodines kraujosruvas veide, nugaroje, juosmenyje, odos nubrozdinimus veide, kakle, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

M. K.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad su sugyventine L. J. gyveno jų nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Kartais tarp jų kildavo konfliktai, tačiau tai buvo labiau žodinio pobūdžio. Kaltinamajame akte nurodytą dieną bute jis su sugyventine vartojo alkoholiniu gėrimus ir tarpusavyje pradėjo aiškintis santykius. Vienu momentu jau gulėdama lovoje L. J. pradėjo jį žnaibyti į šoną, spardėsi kojomis. Jis neišlaikęs, ją abiem rankomis sugriebė už pečių ragindamas nusiraminti. Kadangi tuo metu buvo išgėręs neatmeta, kad L. J. sudavė kelis kartus, kur jai pataikė jau nurodyti negali. Sutinka, kad pasielgė neatsakingai, dėl jo veiksmų L. J. galėjo patirti fizinį skausmą. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Papildomai paaiškino, kad sugyventinė 2025 m. vasario 27 d. mirė ir jis labai išgyvena.

Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-09 įtariamojo apklausos metu M. K. parodė, kad jis yra psichiškai sveikas, gydėsi psichiatrinėse ligoninėje esančiuose Parko g., dėl depresijos, bet tai buvo maždaug prie 20 metų, jokių psichiką veikiančių medžiagų jis nevartoja. Visus savo veiksmus kontroliuoja ir suvokia, pykčio priepuolių nebūna. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Įtarimo esmę suprato, dėl įtarimo prisipažįsta tik iš dalies. Yra dirbantis. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra nuomojamas jo vardu. Kartu su juo bute gyvena jo sugyventinė L. J.. Kartu su L. J. gyvena ir bendrą ūkį veda antrus metus. Bendrų vaikų neturi. 2024-09-08, būnant namie, anksčiau nurodytu adresu, jis kartu su savo sugyventine L. J. maždaug nuo 07.00 val., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jis vartojo alų ir degtinę, o jo sugyventinė vartojo tik degtinę. Degtinė 40 laipsnių stiprumo, alus 6 laipsnių stiprumo. Po kiek tiksliai laiko jis neprisimena, taip pat neprisimena kiek jis ir jo sugyventinė buvo išgėrę, bevartojant alkoholinius gėrimus jo sugyventinė pradėjo negražiai kalbėti apie jo tėvus, o jis tuo tarpu pradėjo negražiai kalbėti apie jos sesę. Dėl jos sesės pas juos konfliktas su sugyventine prasidėjo nuo 2024-11-05, kadangi apie visus jų su sugyventine reikalus, jo sveikatos būklę ir kitus dalykus jos sesė iš kažkur sužinodavo, todėl išgertuvių metu jis pradėjo aiškintis su savo sugyventine, kodėl jos sesė kišasi į jų gyvenimus ir į santykius. Besitęsiant žodiniam konfliktui jo sugyventinė kaire ranka pradėjo jį žnaibyti į dešinę ranką, po ko atsigulė ant lovos ant kurios jie kartu sėdėjo ir pradėjo abejomis kojomis jį spardyti į dešinį šoną. Jis ją sugriebė abejomis rankomis už pečių ir pradėjo ją purtyti ragindamas nusiraminti. Ji nusiramino ir pasiėmė į rankas savo mobilaus ryšio telefoną. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Kas įvyko nuo to laiko, kai ji pasiėmė į rankas telefoną ir iki pareigūno atvykimo jis neprisimena dėl to, kad buvo neblaivus, tačiau konfliktas baigėsi prieš paimant jai savo mobilaus ryšio telefoną. Dėl savo poilgio jis gailisi, tačiau jos jis nemušė, o tik supurtė, kad ji nustotų jį mušti. Kol vyks tyrimas galės pagyventi pas savo draugę J. A., adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali (b. l. 159-160).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-02-04 įtariamojo apklausos metu M. K. parodė, kad su L. J. gėrė tris dienas. 2024-11-07 vakare tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, dėl to, kad L. J. pradėjo nepagarbiai šnekėti apie jo šeimą, o jis pasakė nepagarbių žodžių apie jos sesę. 2024-11-08 ryte, jis buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), kur nupirko jiems degtinės ir grandinėlę L.. Jam grįžus apie 7.30 val., jiems sėdint lovoje, tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu L. J. jam pradėjo spardyti kojomis į dešinį šoną, skausmo jis nejuto. Po kiek laiko ji toliau stovėdama prie lovos kabinėjosi prie jo, o jis, sėdėdamas ant lovos pastūmė abejų rankų delnais jai į pilvą, dėl ko ji nukrito ant grindų. Kiek matė, L. J. nuo jo veiksmo nesusižalojo. Tada ji atsikėlė, nuėjo į tualetą, o grįždama, dėl savo girtumo nukrito ant grindų. Pažymi, kad jos nestūmė. Jie vėl išgėrė, ir toliau vykstant konfliktui pasakė, kad ji nieko nevertina ir nuplėšė grandinėlę jai nuo kaklo. Po kiek laiko pas juos į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie surašė jam smurto artimoje aplinkoje orderį ir nuvežė (duomenys neskelbtini). Tuose namuose nebuvo jo draugės, todėl jis grįžo atgal į savo nuomojamą butą. Jam įėjus į butą, tarp jų su L. J. vėl prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau jis prieš L. nesmurtavo, tyčia kumščiais nesudavė į veidą, jos nepastūmė, ji nuo jo veiksmų nugriuvusi nebuvo. Suėmęs už jos gobtuvo nebuvo, per namus netempė, į galvą, nugarą bei kojas nespyrė. Kažkuriuo momentu tikriausiai L. J. tiesiog išėjo į lauką ir paskambino pagalbos numeriu. Jis gailisi dėl to, kad tarp jų kilo konfliktas ir, kad ją buvo pastūmęs. Daugiau neturi ką papasakoti šio ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 174-175).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-13 nukentėjusioji L. J. apklausos metu parodė, kad su M. kartu gyveno apie 1 metus su puse. 2024-11-07 vakare su dabar jau buvusiu sugyventiniu M. vartojo alkoholinius gėrimus ir viskas buvo gerai. Jiems ryte 2024-11-08 atsikėlus, M. K. kažkur norėjo išeiti. Kai ji jo paklausė kur jis eina, jai atsakė, kad pasivaikščioti. Grįžęs jis buvo išgėręs ir jai pradėjo priekaištauti, kad užblokavo banko kortelę. Tačiau ji net nematė, ką jis buvo ją pasiėmęs išeidamas iš namų. M. K. priėjo prie jos ir kažkuria ranka trenkdamas įdrėskė jai po dešine akimi. Skausmą įvertintų 8 balais iš 10. Ji iš karto paėmė telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112. Kol skambino, M. K. visokiais žodžiais ją keikė, jai grasino, sakė, kad užmuš. Tuo metu ji nemanė, kad jo grasinimas realus, tačiau, po to kaip vėliau jis ją stipriai sumušė, mano, kad galėjo ją užmušti ir jo grasinimai galėjo būti realūs. Atvažiavę policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, kurie ją apžiūrėjo, ji jiems pasakė, kad į ligoninę važiuoti atsisako. Kai ją apžiūrėjo medikai, policijos pareigūnai M. išrašė smurto artimoje aplinkoje orderį ir kažkur jį išvežė. Ji iš karto pasijautė ramiau, užsirakino namuose ir praėjus maždaug pusvalandžiui namų duris atsirakino M. K., kuris iš karto priėjo prie jos ir pradėjo ją mušti. M. K. iš pradžių smūgiavo kumščiais jai į veidą, po ko jis ją pastūmė, o jai nukritus ant žemės jis pradėjo ją spardyti kojomis į galvą, nugarą, kojas. Ji negali atsakyti kiek kartų, kokiomis rankomis ar kojomis, jai buvo suduodi smūgiai ir spyriai, tačiau jų buvo tikrai daug. Skausmą gali įvertinti bendrai, kadangi viskas įvyko labai greitai, tai būtų tarp 9-10 balų iš 10. Tada jis paėmė už jos megztinio kapišono ir tempė ją per namus iki išėjimo į laiptinę durų. Atsirado žaizdos ant jos kaklo, jai trūko oro. Skausmą įvertintų 9 balais iš 10. Kai jis ją paleido, ji iššliaužė iki laiptinės ir atsisėdo visa kruvina lauke ant laiptų. Neturėjo su savimi nei telefono, nei asmeninių daiktų. Praeinantys žmonės jai iškvietė pagalbą. Civilinį ieškinį reikš ikiteisminio tyrimo metu. Po įvykio ji buvo nuvykusi į Santariškes, kadangi jai labai skaudėjo kairę koją po tokių M. veiksmų, jai buvo suleisti vaistai. Šiuo metu taip pat vartoja vaistus nuo skausmo. Taip pat buvo nuvykusi į VTMT išsiimti abdukciją. Daugiau neturi ką papasakoti šios apklausos metu (b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-12 apklausta liudytoja A. U. parodė, kad 2024-11-08 dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos pareigose, kartu su to paties skyriaus vyr. patruliu S. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo prie daugiabučio namo ant laiptų sėdinčią moterį ir du šalia jos stovinčius vyrus. Kaip vėliau paaiškėjo, moters vardas L.. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliai, atrodė šoko būsenoje, pasimetusi. Ant moters veido matėsi akivaizdūs sužalojimai – mėlynės po akimis, kairė veido pusė buvo ištinusi ir paraudusi, taip pat matėsi sužalojimas ant kaklo. Moters megztinis buvo suplyšęs ties kaklo sritimi. Moteriai pavyko paaiškinti, kad ji buvo sužalota savo sugyventinio, taip pat ji nurodė, kad jai buvo suduota daug kartų kojomis ir rankomis, tačiau tikslaus skaičiaus nurodyti negalėjo. Moteris taip pat paaiškino, kad jau buvo kvietusi policijos pareigūnus. Iš pradžių sakė, kad kvietė vakar, vėliau pasakė kad šiandien, apie 12 valandą. Buvo iškviesta GMP brigada, kad apžiūrėtų L.. Moteris atsisakė vykti detalesnei apžiūrai į gydymo įstaigą. Taip pat L. pasakė, jog jos sugyventinis šiuo metu miega užsirakinęs bute. Pabeldus į (duomenys neskelbtini) buto duris, po kurio laiko jas atidarė vyras, kuris nurodė, jog jie jį prižadino. M. K. nurodė, jog prieš savo sugyventinę nesmurtavo, taip pat neprisiminė, jog jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Daugiau neturi ką pridėti šios apklausos metu (b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-01-27 apklausta liudytoja R. G. parodė, kad 2024-11-08 dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulės pareigose, kartu su to paties skyriaus vyr. patruliu R. G. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja, kuri buvo neblaivi. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Moteris nurodė, kad su vyru yra sugyventiniai. Moteris atsisakė vykti su greitosios pagalbos medikais apžiūrai į RVUL. Ant pranešėjos veido sužalojimų nesimatė. Taip pat moteris nenurodė kitų sužalojimų, kurie galėjo būti ant jos kūno. Pranešėja nurodė, kad ją sumušė sugyventinis, tačiau pokalbio metu buvo rami ir daugiau įvykio aplinkybių nenurodė. Vyras nurodė, kad nieko pas juos nebuvo, asmuo buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jokių įvykio aplinkybių nenurodė. Buvo supildytas smurto artimoje aplinkoje orderis ir įteiktas pranešėjos sugyventiniui. Vyras buto raktus atidavė pranešėjai. Taip pat apklausos metu nurodo, kad vyrui buvo suteikta socialinė pagalba, tai yra, jis buvo nuvežtas pas savo giminaitį, o moteris bute liko viena. Daugiau neturi ką pridėti šios apklausos metu (b. l. 60-61).??

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja A. U. 2024-11-08 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2024-11-08 apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), M. K., panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. J., o būtent nenustatytą kiekį kartų rankomis bei kojomis trenkė į įvairias kūno vietas. Dėl tokių M. K. veiksmų L. J. patyrė fizinį skausmą (b. l. 1).

Įvykio vietos 2024-11-08 apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, esantis dvylikos aukštų name. Kairėje pusėje nuo pagrindinės laiptinės matomos rudos spalvos durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Pro šias duris patenkama į butą, prieškambarį. Dešinėje pusėje stovi pilkos spalvos šaldytuvas. Kairėje koridoriaus pusėje sumėtyti įvairūs rūbai. Koridoriaus gale, dešinėje pusėje įėjimas į vonios patalpas. Pasisukus į kairę matomas įėjimas į gyvenamąjį kambarį. Užėjus į kambarį, kairėje pusėje matomi virtuvės baldai, prie kairės sienos matoma spintelė, staliukas bei sekcijos modulis. Kampe prie lango ir dešinėje sienos pusėje išskleista sofa-lova. Kambario viduryje dvi taburetės. Po visą kambarį išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, rūbai. Tyrimui reikšmingų objektų, daiktų neaptikta ir nepaimta (b. l. 27-28).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos A. U. 2024-11-08 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto aplinkoje atvejo, iš kurio turinio matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant laiptų sėdinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, t.y. L. J.. Moters veidas buvo sužalotas (po akimis matėsi mėlynės, veido kairė pusė buvo paraudusi ir ištinusi, ant kaklo matėsi du įdrėskimai), ant rankų matėsi kraujas. Pasiteiravus L. J. kas atsitiko, ši nurodė, kad šiandien buvo kviesta policija, jos sugyventiniui M. K., skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Policijos pareigūnai jį išprašė iš namų, tik išvykus policijos pareigūnams, sugyventinis M. K. grįžo namo apie 12.00 val. ir be jokios priežasties pradėjo smurtauti prieš savo sugyventinę L. J.. M. K. nenustatyta kiekį kartų rankomis bei kojomis trenkė savo sugyventinei į įvairias kūno vietas, dėl ko L. J. patyrė fizinį skausmą bei išvijo iš namų. Kaip nurodė L. J., šiuo metu sugyventinis yra namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus L. J. ar jai reikalinga medikų pagalba, ši nurodė, kad medikų pagalbos jai nereikia, tačiau nusprendė vis tiek iškviesti L. J. medikus, kad apžiūrėtų. Atvykusi GMP brigada 0873 apžiūrėjo L. J., tačiau ji su medikais į gydymo įstaigą vykti atsisakė. L. J. nurodė, kad nori pasiimti daiktus iš sugyventinio namų ir vyks pas savo seserį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). L. J. sunkiai dėstė mintis, kalbėjo nerišliai, todėl daugiau įvykio aplinkybių nurodyti nesugebėjo. Pasibeldus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, po kiek laiko jas atidarė M. K., kuris nurodė, kad miegojo ir jį prižadino. M. K. nurodė, kad prieš savo sugyventinę L. J. nesmurtavo, ji pati išėjo iš namų, o jis nuėjo miegoti. M. K. nurodė, kad šiandien buvo atvykusi policija, jį kažkur išvežė, tačiau jis grįžo namo. M. K. teigė, kad nepamena, jog jam buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir kokie įpareigojimai jam yra skirti. Abu asmenys atrodė neblaivūs, patikrinus alkotesteriu, L. J. nustatytas 2,70 prom. neblaivumas, M. K. nustatytas 2,48 prom. neblaivumas. M. K. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus OVS. Faktinis sulaikymas 14.30 val. L. J. suteikta soc. pagalba pas sesę (b. l. 33-38).

Iš 2024-11-08 asmens apžiūros protokolo matyti, kad gavus leidimą, apžiūrėta nukentėjusioji L. J.. Moteris vilki šviesios spalvos sportinio tipo kelnes, šviesios spalvos sportinio tipo megztinį, šviesios spalvos striukę, avi juodos spalvos batus. Apžiūrint moters veidą matoma, kad po abejomis moters akimis yra kraujosruvos, lūpos su raudonomis spalvos dėmėmis, ant veido matosi kelios raudonos spalvos dėmės. Moters kairė akis yra ištinusi. Moters kairės pusės žandas yra ištinęs ir paraudęs. Ant motes kaklo, dešinėje pusėje, matosi du raudonos spalvos įdrėskimai. Daugiau matomų sužalojimų nėra (b. l. 64-65).??

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 1. L. J. padarytos poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, juosmenyje, odos nubrozdinimai veide, kakle. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-11-08. 2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. 5. Nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. 6. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 105-106).

2024-12-11 BPC garso įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92320474013, skambučio pradžia_ 2024-11-08 11_15_08)“, kurio bendra trukmė 1 min. 13 sek. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau - BPC) ir pranešėjo (toliau – P) dialogas. BPC - 112. P - Laba diena. BPC - Taip, laba diena. P - Čia greitosios pagalbos (nesuprantami žodžiai). BPC - Aha, taip. P - (duomenys neskelbtini) policijos ekipažo. BPC - Čia koks miestas būtų? P - Vilnius. BPC - (duomenys neskelbtini). Kokia gatvė sakėte? P - (duomenys neskelbtini). BPC - O butas? P - (duomenys neskelbtini). BPC - Dėl ko reikalinga policija? P - Čia sumušta moteriškė reikalauja policijos. BPC - Tai čia mama su sūnum konfliktuoja? P - Nežinau ar mama čia, ar vyras. BPC - O jūs čia atvažiavot pas kažką, ar ne kviest? P - Nu taip. BPC - O koks aukštas čia? P - Čia bus pirmas prie įėjimo. Atskiras butas prie laiptinės. BPC - Prie laiptinės, ar ne? Gerai, pranešim policijai. Ten mažamečių vaikų nežinot, nesimato, nėra? P - Ne, nesimato. BPC - Čia R. J., jo? P - Taip. BPC - Mhm. Supratau. Laukit, panešam, gerai? P - Ačiū. Garso įrašas baigiasi. Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „2024_11_08_10-54-24_ (duomenys neskelbtini)“, kurio bendra trukmė 1 min. 31 sek. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau - BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas. BPC - 112. P - Laba diena. BPC - Laba diena. P - (Nesuprantami žodžiai). BPC - Kaip? P - (Nesuprantami žodžiai). BPC - Nesupratau, aiškiau galit? P - Po, policijos galima? BPC - Kas atsitiko? P - Mane sumušė. BPC - Kas sumušė? P - Sugyventinis. BPC - Adresas? A. J.? Alio? P - Klausau. BPC - Adresas koks? P - (duomenys neskelbtini). BPC - Butas? P - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini), taip? P - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini)? P - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini)? P - Taip. BPC - (duomenys neskelbtini), taip? P - Taip. BPC - Greitoji jum reikalinga? P - Nežinau, (nesuprantami žodžiai). BPC - Kiek jum metų? P - Man, man (duomenys neskelbtini) metai. (Fone girdisi vyriškas balsas). BPC - Durų kodas? P - Ten nėra kodo (nesuprantami žodžiai). BPC - Jūsų vardas, pavardė? P - L. J.. BPC - Kaip? L., alio, alio, alio, alio, alio, kalbėkite. Garso įrašas baigiasi (b. l. 78-80).

2024-12-11 BODY kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu "export-znoi1", kurio trukmė 2 min. 9 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai su GMP mediku įeina į šalia daugiabučio laiptinės esantį butą. Įėjus policijos pareigūnams į butą, dešinėje pusėje matomas vyras esantis vonios kambaryje. Policijos pareigūnams įėjus į svetainės kambarį matoma netvarkinga aplinka. Kambaryje sėdi moteris. Policijos pareigūnams paklausus kas nutiko, moteris atsako "sumušė". Paklausus kodėl nevažiavo su medikais, moteris kažką nerišliai atsako. Toliau vaizdo įraše į kambarį įeina vyras, kuris pasako, kad nieko čia nebuvo. Vaizdo įraše abu asmenys atrodo neblaivūs. Policijos pareigūnas paprašo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Moteris nurodo, kad su bute esančiu vyru yra sugyventiniai. Policijos pareigūnai pasikviečia moterį eiti su jais prie tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašas baigiasi. 

Apžiūrimas BODY kameros vaizdo įrašas pavadiniu "export-tn58g", kurio trukmė 2 min. 59 sek.  Vaizdo įraše matomi du vyrai ir moteris, kuri sėdi lauke žemės. Policijos pareigūnė paprašo moters, kad ši papasakotų kas nutiko. Moters kalba yra nerišli, girdisi, jog pasako "(nesuprantami žodžiai) šiandien paleidot jį (nesuprantami žodžiai), sumušė, (nesuprantami žodžiai) vakar išvežėt, šiandien gal, nežinau". Policijos pareigūnė pasiteirauja, ar moteris atsimena, kada ji kvietė policijos pareigūnus. Moteris atsako, jog kvietė pagalbą šiandien. Taip pat, policijos pareigūnė paklausia, kur šiuo metu yra vyras. Moteris nurodo, kad vyras ja sumušė ir šiuo metu miega bute. Policijos pareigūnė dar kartą paklausia, ar moteris atsimena, kada kvietė pagalbą. Moteris vėl neaiškiai atsako policijos pareigūnei, girdisi žodžiai "jis atsirakino duris ir mane sumušė baisiausiai, eiki pas jį pašnekėkit". Policijos pareigūnė dar kartą paklausia, kada moteris kvietė pagalbą. Moteris atsako, kad kvietė 12 valandą, šiandien. Policijos pareigūnei pavyksta išsiaiškinti, kad vyras buvo išvežtas, tačiau iš karto po to sugrįžo ir sumušė moterį. Moteris taip pat pasako, kad ji buvo ištempta į lauką, ten ji buvo be telefono. O paskambino pagalbos numeriu iš kaimynų telefono. Moteris atsisako medikų pagalbos. Policijos pareigūnė paklausia moters, kaip prieš ją buvo smurtauta. Moteris atsako "daug, su kojom, su rankom", policijos pareigūnė: "kiek kartų jums?", moteris: "daug, daug, daug". Fone girdisi vyriškas balsas, kuris pasako, kad pas moterį yra žymė ant kaklo. Moteris: "smaugė, smaugė, jis čia viską suplėšė". Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 90-91).

2024-12-13 BPC garso įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio  įrašas (ID 92320529833, skambučio pradžia_ 2024-11-08 13_34_00)“, kurio bendra trukmė 2 min. 31 sek. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau - BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas. BPC - 112. P - Laba diena. BPC - Laba diena. P - (nesuprantami žodžiai). BPC - Atsiprašau, atsiprašau ponia, nieko nesuprantu ką kalbate, sakykite, kokia pagalba reikalinga. Čia policija, ugniagesiai ir greitoji. P - (nesuprantami žodžiai). Policija. BPC - Policija reikalinga, taip? P - Taip. BPC - O kas atsitiko? P - Sumušė mane baisiausiai. BPC - Sūnus sumušė jus, taip? P - Taip. Ne, sugyventinis. BPC - Tai kas jus sumušė? Sugyventinis? P - Taip. Sugyventinis, taip. BPC -  Sugyventinis. O adresas koksai? P - (nesuprantami žodžiai) išėjo, policija. BPC - Tai jį buvo išvežus policija, jisai sugrįžo? P - Taip ir mane sumušė. BPC - Taip, o adresas Vilnius? P - Taip, (duomenys neskelbtini). Taip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). BPC - O butas kelintas, (duomenys neskelbtini), taip? P - Taip. Aš laukiu lauke ant laiptų. BPC - Aha, jūs dabar laukiat ant laiptų, taip? P - Ant laiptų (nesuprantami žodžiai). BPC - Palaukite prašau. (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini), o butas? P - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini). Durų kodas pas jus laiptinėje yra? P - Ne, ne, ne. BPC - Nėra durų kodo, taip? O kuriam aukšte jūs lauksit ant laiptų? P - Aš ant laiptų sėdžiu, ten lauke, pirmas aukštas. BPC - Pačiam lauke, ar viduj? P - Lauke. BPC - Lauke lauksite, supratau. O jūsų to sugyventinio vardas, pavardė? P – M... M.... M. M.. BPC – M., taip? P - Taip (nesuprantami žodžiai). BPC - Mhm, supratau, bet paskui jį paleido ir jis vėl atėjo. P -  (nesuprantami žodžiai). Ar jum ponia, ar greitoji reikalinga? P - Nereikalinga (nesuprantami žodžiai). BPC - Nereikalinga, supratau. O jūsų vardas, pavardė? P - L.. L. J.. BPC - O ga jūs turite kokį nors lietuvišką numerį telefoną? P - Aš. Taip. Mana (duomenys neskelbtini). BPC - Palaukit minutėlę. (duomenys neskelbtini), taip? P - Aha, palaukit sekundę. (duomenys neskelbtini), sekundę, dabar nežinau. BPC - Nieko ponia, neprisimenate. P - Neprisimenu. BPC - Tai nieko. Tai svarbu adresas reiškia (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). P - (nesuprantami žodžiai). BPC - Čia apie Vilnių. P - Taip. BPC - Apie (duomenys neskelbtini) kalbam, tai laukite ponia, iš karto informuojame pareigūnus. O vaikų mažų namuose nebuvo? P - Ne, ne. BPC - Nėra, supratau. Tai viso gero, laukite. Garso įrašas baigiasi. Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio  įrašas (ID 92320529833, skambučio pradžia_ 2024-11-08 13_57_37)“, kurio bendra trukmė 2 min. 1 sek. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau - BPC) ir pranešėjo (toliau – P) dialogas. BPC - 112. P - Sveiki. BPC - Laba diena. P - Skambinom, kvietėme policiją prie (duomenys neskelbtini) namo, nes čia žmogų sumušė. BPC - O kelintas butas, ar čia lauke? P - Čia lauke mes sėdim, prie laiptinės. Prieš 25 minutes man atrodo pirmą kartą jum buvo paskambinta. BPC - O palaukit, nurodytas buvo butas gi. P - Aa nežinau ar butas žiokit, bet mes dabar esam prie laiptinės durų. Čia moteris sumušta vat sėdi, tai būtų (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini). BPC - Ai tai čia moteris ta pati skambino iš jūsų numerio tiesiog tada tuo momentu, taip? P - Taip. BPC - Supratau. P - Čia, čia iš žmogaus telefoną paėmiau, čia iš tiesų užsienietis žmogus su ja yra, ir jisai dabar  man davė dar kartą jums paskambinti, tai čia iš jo telefono, čia ne mano. BPC - Supratau, aną kartą medikų atsisakė, tais akykit prašau, medikų iki šiol atsisako ar... P - Ar jums medikų reikia? Nu atsisako, sako. BPC - Atsisako. Aha, ką norėjot dabar papildyt, patikslint? P - Tiesiog norėjau paklausti, kada policija būtų? BPC - Žinokit tos informacijos mes nebeturim, nebent jeigu norit galiu suteikt policijos numerį, galit pasiskambint ir užduot tą klausimą, gal jie jums atsakys jau. P - Duokit, jeigu galit. Jūs atsiųsit ar žodžiu pasakysit? BPC - Ne, žodžiu sakysiu. P - Žodžiu. Palaukit. Tuoj, Sekundę. (Vyras kalba anglų kalba su šalia jo esančiu žmogumi). Galit pasakyt numerį, prašau? Ou atvažiavo, atvažiavo, ačiū labai. BPC - Atvažiavo, gerai, prašau. P - Viso. Garso įrašas baigiasi (b. l. 84-86).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyto straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais, taigi tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti nurodytą nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti vieną iš nurodyto baudžiamojo įstatymo straipsnio normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas padaromas tyčia.

Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2024 m. lapkričio 8 d. įvykio)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. J., kuriai žodinio konflikto metu tyčia su kumščiais sudavė nenustatytą smūgiu skaičių į veido sritį. Po to ją pastūmęs ir L. J. nukritus ant grindų, nenustatyta skaičių kartų spyrė kojomis jai į įvairias kūno vietas, taip L. J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą.

M. K., apklausiamas teisme, pripažino, kad 2024 m. lapkričio 8 d. naudojo fizinį smurtą prieš L. J., neneigė, kad jis galėjo padaryti kaltinime nurodytus veiksmus. Jis taip pat patvirtino, kad dėl padarytų veiksmų nukentėjusioji galėjo justi fizinį skausmą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji nurodė, kad M. K. būdamas neblaivus šio įvykio metu be aiškios priežasties smurtavo prieš ją. Sudavė jai kelis kartus kumščiu į veidą, o jai parkritus ant grindų jis dar kelis kartus su koja spyrė jai į įvairias kūno vietas. Pasak L. J. nuo suduotų smūgių jai labai skaudėjo. Neatsimena, kiek kartų jis sudavė smūgių, tačiau tai buvo daugiau kaip vieną kartą. L. J. juto stiprų fizinį skausmą. Tokius asmenų parodymus netiesiogiai patvirtina 2024 m. lapkričio 8 d. asmens  apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint L. J. veidą matoma, kad po abejomis moters akimis yra kraujosruvos, lūpos su raudonos spalvos dėmėmis, ant veido matosi kelios raudonos spalvos dėmės. Moters kairė akis yra ištinusi. Moters kairės pusės žandas yra ištinęs ir paraudęs. Ant motes kaklo, dešinėje pusėje, matosi du raudonos spalvos įdrėskimai. Daugiau matomų sužalojimų nėra, (b. l. 64-65); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. J. padarytos poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, juosmenyje, odos nubrozdinimai veide, kakle. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-11-08. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais (b. l. 105-106); liudytojų A. U. ir R. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie parodė, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnams teko bendrauti su nukentėjusiąja, kurį paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis M. K., jis jai su kumščiu sudavė į veidą bei spardė kojomis, tikslaus smūgių skaičiaus ji nurodyti negalėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų duotais parodymais. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais bylos duomenimis:  2024-12-11 BPC garso įrašo apžiūros protokolu; 2024-12-11 Body kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolu, susijusio su policijos kvietimu dėl nagrinėjamo įvykio, apžiūra; nukentėjusiosios L. J. apžiūros metu padarytomis fotonuotraukomis, kuruose užfiksuoti jos išoriniai kūno, veido sužalojimai (b. l. 68-71); 2024 m. lapkričio 8 d. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK- 0139 rodmenys neleidžia abejoti, kad M. K., darydamas nusikalstamą veiką, buvo neblaivus, jam nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 145). Taigi sugretinus visas aptartas aplinkybes, nėra abejonių, kad kaltinamasis, anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu M. K. su L. J. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi santykiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad M. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, to ir norėjo.

M. K. minėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia nustatyti tokią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai jis ikiteisminio tyrimo metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o teisme jis pripažino savo kaltę visiškai. Nagrinėjamu atveju M. K. pripažino visas esmines inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias nustatė teismas. Šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

M. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad M. K. 2024 m. lapkričio 8 d. 14:29 val. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,48 promilės (b. l. 145).

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamajam nustatytais neblaivumo laipsniais.

Sprendžiant dėl šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, reikšminga tai, kad, remiantis bylos duomenimis, dėl 2024 m. lapkričio 8 d. įvykio policija buvo iškviesta 13:37 val. (b. l. 21). Taigi akivaizdu, kad M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dar neblaivesnis, nei nustatyta alkoholio kiekio matuokliais, nes jam blaivumas buvo patikrintas po maždaug valandos nuo policijos iškvietimo. Teismas taip pat atsižvelgia, kad nagrinėjamo įvykio atveju kaltinamasis intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tokios nusikalstamos veikos darymo priežastys laikytinos neadekvačia reakcija. Akivaizdu, kad blaivus asmuo dėl minėtų priežasčių nedarytų tokio intensyvumo nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. K. bylos teisminio tyrimo metu pripažino, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad M. K. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ankščiau 3 kartus buvo teistas (b. l. 119-133), teistas ir užsienyje, pažymėtina, kad jis ankščiau teistas net du kartus ir už analogiškos veikos padarymą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą be bilieto viešuoju transportu, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 134-143). Jis nedirba, byloje nėra duomenų apie M. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti M. K. paskyrus 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01) 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Kaltinamasis M. K. ne kartą teistas, tačiau kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. M. K. šiuo metu nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, be minėtos baudžiamosios bylos daugiau dėl jo ikiteisminių tyrimų pradėta nėra. Kaltinamasis nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nenustatyta, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai itin šiurkštūs. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytas pareigas, taip siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

M. K. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš tuo metu buvusią šeimos narę – kartu gyvenusią L. J.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti M. K. skirtina BK 722 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę ar didžiąją minėtos programos dalį įvykdyti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

V.        Kiti klausimai

M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 9 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 163-164). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 14:30 val. iki 2024 m. lapkričio 9 d. 12:02 val. (viena diena) (b. l. 165). Jei M. K. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti minėtą taikyto laikino sulaikymo laiką į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su skaitmeninė laikmena su BPC garso įrašu ir Body kameros vaizdo įrašų (prisegtas prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2024 m. lapkričio 8 d. įvykio), ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti M. K. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo  bausmės vykdymą 3 (trims) metams įpareigojant:

-       nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

-       dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 722 str.).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei M. K. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 14:30 val. iki 2024 m. lapkričio 9 d. 12:02 val. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo  dienai.

M. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su skaitmeninė laikmena su BPC garso įrašu ir Body kameros vaizdo įrašų (prisegtas prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                        Miroslavas Gvozdovičius