Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.8.11.4; 2.6.18.2; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,
sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isveta ir Ko“ atstovėms R. K. ir advokatei Onai Klinavičienei,
atsakovui J. B.,
atsakovo J. B. atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isveta ir Ko“ ieškinį atsakovui J. B. ir išvadą duodančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išnagrinėto ginčo nagrinėjimo iš esmės, sutarties pripažinimo galiojančia.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Isveta ir Ko“ pareiškė ieškinį atsakovui J. B., kuriuo prašo teismą išnagrinėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išnagrinėtą ginčą tarp šalių iš esmės, palikti galioti šalių 2020 m. birželio 23 d. sudarytą užsakymą – sutartį Nr. V-V/2000115, negrąžinti atsakovui J. B. 1874,00 EUR. Nurodo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu „Dėl J. B. prašymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino vartotojo J. B. reikalavimą grąžinti už markizę sumokėtus 1874,00 EUR. Nesutikdama su minėtu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu ieškovė per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos teikia ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Ieškovė nurodo, kad atsakovas J. B. 2020 m. birželio 25 d. pateikė užsakymą ieškovei pagaminti terasinę markizę Adagio 6 m pločio ir 3,5 m gylio bei ją sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini). Vykdant minėtą užsakymą, markizė buvo pagaminta Lenkijoje ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. pristatyta atsakovui bei sumontuota jo nurodytoje vietoje. Ieškovė 2020 m. spalio 23 d. 9.46 val. elektroniniu laišku paprašė atsakovą atsiskaityti, atsakovas tą pačią dieną 10.03 val. atsiuntė elektroninį laišką ieškovei, kuriuo pranešė apie atsiskaitymą bei pareikalavo sąskaitos. Ieškovė išsiuntė atsakovui sąskaitą patikslintai 1892,75 EUR sumai. Kadangi atsakovas buvo sumokėjęs ne visą kainą, ieškovė 2021 m. balandžio 1 d. 11.48 val. elektroniniu laišku pareikalavo sumokėti likusią 18,75 EUR sumą. Tačiau atsakovas 2021 m. balandžio 1 d. 3.59 val. elektroniniame laiške nurodė, kad su skola nesutinka bei pareiškė pretenziją dėl markizės kokybės, t. y. pašalinių garsų markizės susukimo mechanizme bei pareikalavo ieškovę ištaisyti daikto kokybės trūkumus. Ieškovė, šalindama trūkumus, ne kartą vyko į atsakovo gyvenamąją vietą, siekdama išsiaiškinti skleidžiamo garso priežastis, 2021 m. gegužės 7 d. pakeitė adapterius, tačiau tai nepašalino skleidžiamo garso markizės susukimo metu. Ieškovė susisiekė su markizės gamintoju Lenkijoje, kuris pasiūlė išmontuoti markizę ir ją pristatyti gamintojui, kad būtų nustatyta skleidžiamo garso priežastis, tačiau atsakovas su tokiu daikto kokybės trūkumų ištaisymo būdu nesutiko bei 2021 m. liepos 28 d. elektroniniu laišku pareiškė, jog markizė gadina pastatą, ant kurio ji sumontuota, bei pareiškė prašymą ieškovei nutraukti sutartį, grąžinant ieškovei markizę, o atsakovu – jo sumokėtus už daiktą pinigus. Atsakydama į atsakovo pretenziją, ieškovė 2021 m. liepos 29 d. 4.48 val. elektroniniu laišku atsakovui teigė, jog pašaliniai garsai netrukdo naudoti markizės pagal paskirtį ir pasiūlė išmontuoti markizę ne šiltojo sezono metu bei pristatyti ją gamintojui trūkumų šalinimui, taip pat numatė markizės išmontavimo laiką – 2021 m. rugpjūčio 5 d., tačiau tą pačią dieną 7.00 val. atsakovas savo elektroniniame laiške atsisakė markizės remonto ir pareikalavo ieškovę grąžinti jam 1874,00 EUR, ieškovei grąžinant nekokybišką markizę. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog dėl kilusio ginčo sprendimo kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, su kuriuo ieškovė nesutinka. Ieškovė laiko, jog jokiomis matavimo priemonėmis nebuvo išmatuotas ir konstatuotas markizės išskleidimo – suskleidimo keliamas garsas ir jog tai yra esminė aplinkybė, trukdant naudoti markizę pagal paskirtį. Ieškovė teigia, jog markizės perdavimo atsakovui momentu jos kokybė nei vienai sutarties šaliai nekėlė abejonių, atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl daikto kokybės tik tada, kai jo buvo pareikalauta galutinai atsiskaityti. Ieškovė teigia, jog markizės kokybės trūkumai galimai atsirado po jos perdavimo atsakovui dėl netinkamo naudojimosi daiktu, tačiau šia aplinkybę ieškovė galinti įrodyti, tik pristačius markizę gamintojui ir ją išmontavus. Atsakovas nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl markizės kokybės po jos sumontavimo ir tik po aštuonių mėnesių pareiškė pretenziją dėl markizės skleidžiamo garso jos išskleidimo ir susikleidimo metu. Ieškovė šį daikto trūkumą laiko neesminiu ir netrukdančiu daikto naudoti pagal paskirtį bei dėl to nesudarančio CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyto pagrindo vartotojui vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovė laiko, kad atsižvelgiant į daikto trūkumų pobūdį ir mastą, atsakovo pasirinktas vartotojo teisės gynimo būdas yra neprotingas ir neproporcingas vartotojo teisės į kokybišką daiktą pažeidimui.
Atsakovas J. B. ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį ir parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose iš esmės sutiko su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau patikslino, jog markizės kokybės trūkumai pasireiškė ne tik pašalinio garso markizės išskleidimo ir suskleidimo procese, tačiau ir nepilnos daikto komplektacijos, taip pat neįprastos markizės vibracijos jos suskleidimo metu esant vėjui. Nors ieškovė pripažino daikto kokybės trūkumus ir kelis kartus nesėkmingai juos bandė šalinti, tačiau trūkumų nepašalino, nepasiūlė jokio protingo termino ir konkretaus kokybės trūkumų šalinimo būdo, kuris atitiktų vartotojo interesus. Todėl atsakovas kreipėsi dėl ginčo išsprendimo į Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2021 m. rugsėjo 13 d. Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1MA-82 patvirtino netinkamą markizės kokybę dėl pašalinio bildesio ją suskleidžiant ir išskleidžiant, kas nors ir netrukdo markizės eksploatacijai ją išskleidus, tačiau tolesnis išskleidimo/suskleidimo procesas gali lemti markizės mechanizmų gedimus; markizės komplektacija neatitinka sutarties reikalavimų, nes faktiškai nebuvo sumontuotas sutartyje numatytas vibracinis daviklis. Atsakovas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoja kaip vartojimo rangos ir nesutinka su ieškovės pateikta jų kvalifikacija kaip vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties. Atsakovas pažymi, jog jis pateikė užsakymą ieškovei ne dėl konkrečios prekės pirkimo, tačiau dėl daikto pagaminimo pagal atsakovo pateiktus individualius duomenis ir jo sumontavimo atsakovo nurodytame objekte. Dėl šios priežasties, ieškovės nurodomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, susijusios išimtinai su vartojimo pirkimo - pardavimo sutartimi yra netinkamos nagrinėjant ginčą, kadangi nesusijusios su ginčo šalims taikomiems teisiniams santykiais. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškinyje nurodyta sutarties kaina ir laiko, kad ieškovės pateiktas 2020 m. liepos 24 d. dokumentas pavadinimu „Užsakymas-sutartis V-V/2000115“ dokumentas neturi jokios įrodomosios galios, nes nebuvo šalių susitarimo dėl tokios kainos, priešingai, šalys susitarė tik dėl 1874,00 EUR sumos; ieškovo pateiktas dokumentas nėra pasirašytas atsakovo, nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas sutiko su tokia suma; atsakovas yra permokėjęs už paslaugas, kadangi niekada negavo vibracinio daviklio „Shake Yooda“. Net atmetus faktą, kad ieškovė pasirenka ne išimtinai vartojimo rangos santykiams skirtą civilinio kodekso normą, ieškovė pateikia prieštaringus teiginius. Viena vertus, ieškovė teigia, jog atsakovo pareiga įrodyti, jog trūkumai buvo dar iki daikto perdavimo, kita vertus, ieškovė pati patvirtina, jog markizės trūkumai atsirado dar gamybos procese. Tai reiškia, kad ieškovė neneigia, jog markizės trūkumai buvo dar iki markizės perdavimo atsakovui, tačiau įtarimų kelia tai, jog ieškovė, žinodama apie gamybos procese atsiradusius markizės trūkumus, ją vis tiek įrengė pas atsakovą. Iš internete randamų ieškovės buvusių užsakovų atsiliepimų galima spręsti, jog ieškovė dažnai parduoda nekokybiškas paslaugas ir prekes bei klientams nesutinka grąžinti pinigų, kol ginčas nėra išsprendžiamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos arba teismų. Tai reiškia, jog ne tik atsakovas susidūrė su ta pačia problema, tačiau ir kiti asmenys, o ieškovė, žinodama apie trūkumus gamybos procese, vis tiek parduoda prekes ir jas įrengia nekokybiškas ir, galiausiai, atsisako grąžinti pinigus. Atsakovas laiko, kad neturi reikšmės aplinkybė, jog atsakovas trūkumus pastebėjo po kurio laiko, nes ieškovė komerciniame pasiūlyme nurodo, jog garantinis laikotarpis yra 2 metai. Esminė aplinkybė yra ta, jog ieškovė neįrengė vibracinio daviklio, ko pasekmėje markizė pradėjo veikti netinkamai, o ieškovė nesugebėjo markizės pataisyti. Dėl šios priežasties atsakovas sutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime išdėstyta argumentuota pozicija, kuri atitinka realybę. Atsakovo teiginiai apie markizės trūkumus nėra susiję su neva nesumokėtais 18,75 EUR, kaip siekia įteigti ieškovė. Savaime suprantama, jog asmuo, susitardamas dėl paslaugų, turi pagrindo tikėtis, jog paslaugos bus atliekamos tinkamai ir naudojimasis įrengtu daiktu bus be trikdžių. Negana to, akivaizdu, jog asmeniui, sumokėjusiam 1874,00 EUR, nekiltų problemų susimokėti beveik 99 kartais mažesnę sumą. Taigi, tokie ieškovo teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir laikytini bendro pobūdžio pamąstymais, neturinčiais jokios juridinės reikšmės. Ieškovei net kelis kartus nepašalinus markizės trūkumų, t. y. nepašalinus garso, trukdančio tinkamai naudotis daiktu, neigiant, kad trūkumai egzistuoja, vėliau teigiant, kad tokie trūkumai mažareikšmiai ir atsiradę gamybos procese – atsakovas turi teisę pasirinkti jam priimtiniausią pažeistų teisių gynimo būdą, šiuo atveju – pinigų grąžinimą. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovas galėjo iš karto informuoti apie trūkumus, tačiau atsakovas trūkumus pastebėjo tik pradėjęs naudotis markize, kai šie trūkumai išryškėjo. Dėl šios priežasties, nuo momento, kai atsakovas informavo ieškovę apie trūkumus, atsakovas aktyviai siekė, jog prekės trūkumai būtų ištaisyti. Atsakovas pažymi, kad tik po to, kai ieškovė trūkumų ištaisyti nesugebėjo, atsakovas pareikalavo grąžinti pinigus. Atsakovo įsitikinimu tai įrodo, kad atsakovas siekė su ieškove susitarti taikiai ir rasti abi šalis tenkinantį sprendimą, tačiau ieškovei pradėjus neigti trūkumus, o vėliau nurodžius, kad tokie trūkumai tėra mažareikšmiai ir jie netrukdo naudotis markize, atsakovas nusprendė pasirinkti vieną iš galimų jo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalauti grąžinti pinigus už nekokybišką prekę. Aplinkybė, jog ieškovė neigė trūkumus, o vėliau nurodė, kad jie mažareikšmiai yra negalima remiantis CK 6.363 straipsnio 2 dalyje ir 8 dalyje įtvirtintomis normomis, nurodančiomis keliamus reikalavimus prekėms bei pardavėjo atsakomybę už prekės trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, atsakovas pasirenka jo pagrįsta nuomone teisingiausią ir proporcingiausią jo pažeistų teisių gynimo būdą – sumokėtų pinigų grąžinimą. Trūkumai yra esminė priežastis, kodėl atsakovas negali naudotis markize, nes skleidžiami garsai yra nepakenčiami, o naudojimasis nekokybiška markize gali pažeisti likusias markizės dalis. Tai pagrindžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje nurodyta, jog eksploatacija (markizės suskleidinėjimas ir išskleidinėjimas) gali lemti kitų markizės mechanizmų gedimus. Ieškovas neturi teisės teigti, kad atsakovas gali ir toliau naudotis markize, nepaisant trūkumų, kadangi atsakovas, sutardamas dėl markizės ir jos įrengimo kainos bei ją sumokėdamas, pagrįstai tikėjosi gauti kokybišką prekę ir rangos paslaugas. Dėl šios priežasties atsakovas laiko ieškovo teiginius apie „mažareikšmius“ trūkumus neatitinkančiais tikrovės ir nepagrįstais.
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas J. B. 2020 m. birželio 23 d. internetu pateikė ieškovei UAB „Isveta ir Ko“ užsakymą pagaminti ir sumontuoti atsakovo objekte adresu (duomenys neskelbtini), terasinę markizę Adagio. Ieškovė pateikė atsakovui komercinį pasiūlymą ir darbų sąmatą Nr. 2006P03695, kurioje nurodyta gaminio, montavimo detalių ir montavimo darbų suma su PVM – 1874,00 EUR. Atsakovas 2020 m. birželio 23 d. atliko išankstinį mokėjimą Nr. 395 874,00 EUR sumai, likusią kainos dalį, sudarančią 1000,00 EUR sumokėjo po galutinio ieškovės patvirtinimo apie atliktus darbus 2020 m. spalio 23 d., ką patvirtina mokėjimo pavedimų kopijos (e.b.l. 83; 84).
Tarp šalių sudaryta sutartis dėl terasinės markizės pagaminimo ir sumontavimo kvalifikuojama vartojimo rangos sutartimi, nes ieškovė kaip rangovas, kur verčiasi tam tikru verslu, įsipareigojo pagal individualų atsakovo – fizinio asmens užsakymą pagaminti ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame objekte sumontuoti gaminį, skirtą tenkinti atsakovo buitinius, jo šeimos asmeninius, su atsakovo verslu ar komercine veikla nesusijusius poreikius, o atsakovas įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.645 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020, yra išaiškinta, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: darbai atliekami fiziniam asmeniui; fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą.
Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė pagamino markizę pagal individualų atsakovo užsakymą ir ją sumontavo kartu su papildomais priedais, tarp šalių susiklostė būtent vartojimo rangos, o ne pirkimo - pardavimo civiliniai teisiniai santykiai.
Iš šalių elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovas 2021 m. balandžio 1 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl daikto kokybės trūkumų, nurodydamas, kad markizės suskleidimo ir išskleidimo metu girdisi stiprus pašalinis garsas. Atsakovas taip pat kreipėsi į ieškovę dėl daikto kokybės trūkumų ištaisymo 2021 m. gegužės 10 d. (e.b.l. 86). Ieškovė 2021 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku pripažino, jog ieškovės darbuotojas atvykęs į objektą negalėjo nustatyti markizės defekto priežasčių ir pasiūlė atsakovui naudotis markize, nes nustatyti defektai (triukšmas) nekelia pavojaus (e.b.l. 87). Ieškovei nepašalinus markizės trūkumų, atsakovas 2021 m. liepos 28 d. elektroniniu laišku pareiškė apie vienašališką sutarties nutraukimą ir pareikalavo ieškovę grąžinti už markizę sumokėtus pinigus bei išmontuoti nekokybišką gaminį (e.b.l. 90). Ieškovė 2021 m. liepos 29 d. elektroniniu laišku pranešė, kad po pakartotinių atsakovo pretenzijų nuspręsta markizę transportuoti gamintojui, nelaukiant sezono pabaigos, paliekant vartotoją be gaminio, taip pat pranešė, kad sezono metu markizės apžiūros – remonto darbai gali užtrukti ne vieną mėnesį (e.b.l. 89). Minėtu elektroniniu laišku ieškovė atsisakė grąžinti atsakovui už markizę sumokėtus pinigus. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu laišku pakartotinai pareiškė norą grąžinti brokuotą gaminį ir pareikalavo ieškovę pervesti už jį sumokėtus pinigus į atsakovo nurodytą banko sąskaitą (e.b.l. 93). Atsakovas 2022 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku atsisakė pateikti markizę ieškovei tikslu ją perduoti gamintojui, išreikšdamas abejonę dėl dar didesnio gaminio kokybės pažeidimo, bei pakartotinai pareikalavo grąžinti ieškovei nekokybišką gaminį, prisiimant ieškovės atsakomybę už jį, bei grąžinti atsakovui už gaminį sumokėtas pinigines lėšas (e.b.l. 92).
Šalims nesusitarus dėl daikto kokybės trūkumų pašalinimo, atsakovas kreipėsi dėl ginčo sprendimo į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją, kuri 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu „Dėl J. B. prašymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino vartotojo J. B. reikalavimą grąžinti už markizę sumokėtus 1874,00 EUR (e.b.l. 100-105).
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-487-640/2018), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. esA-1387-933/2019). Ieškovei per įstatymo nustatytą terminą pareiškus ieškinį teisme dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, minėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįsigaliojo ir nesukelia šalims teisinių pasekmių, o tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu.
Nagrinėjamu atveju vartojimo rangos sutartis dalyko trūkumai nustatyti po jo priėmimo gaminio naudojimo metu. Tokiu atveju užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Esant vartojimo rangos sutartiniams santykiams užsakovas ne tik disponuoja teisėmis, įtvirtintomis CK 6.678, 6.680 straipsniuose, silpnesnioji šalis gali remtis ir vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams nustatytais gynybos būdais (CK 6.6.350–6.370 straipsniai). Užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, yra konstatavęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju įstatyme įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, arba tuo, kad darbo pagal vartojimo rangos sutartį rezultatas yra su trūkumais. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Ieškovės pagamintos ir sumontuotos markizės kokybės trūkumus patvirtina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugsėjo 13 d. gaminio vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad markizė yra netinkamos kokybės dėl pašalinio bildesio markizę suskleidžiant ir išskleidžiant. Nors minėtas bildesys netrukdo markizės eksploatacijai ją išskleidus, tačiau tolesnė Markizės eksploatacija (suskleidinėjimas ir išskleidinėjimas) gali lemti kitų markizės mechanizmų gedimus; markizės komplektacija neatitinka sutarties, kadangi faktiškai nebuvo sumontuotas sutartyje numatytas vibracinis daviklis (e.b.l. 98-99). Atliekant minėtą vertinimą dalyvavo ir ieškovės darbuotojas, kuris vertinimo metu nustatytus trūkumus pripažino. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugsėjo 13 d. gaminio vertinimo išvada Nr. 1MA-82 šioje civilinėje byloje vertinama kaip rašytinis įrodymas, kurio turinys patvirtina, jog daiktas neatitiko sutartyje numatytos komplektacijos, taip pat įprastai tokiam daiktui keliamų kokybės reikalavimų: markizės suskleidimo ir išskleidimo metu girdėjosi pašalinis garsas, kas leidžia įtarti išskleidimo mechanizmo trūkumus, galinčius lemti kitų markizės mechanizmų gedimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių išvadoje nurodytus kokybės trūkumus. Ieškovės darbuotojai buvo atvykę ir šalino kokybės trūkumus, kuriuos taip pat pripažino ir aukščiau nurodytuose elektroniniuose laiškuose, adresuotose atsakovui. Teismas laiko, jog minėti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės atliktų ir atsakovui perduotų darbų rezultato kokybės trūkumus, t. y. neatitikimus sutarties ir įprastai tokiam gaminiui keliamus reikalavimus, bloginančius atsakovo galimybes naudoti daiktą pagal paskirtį. Atsakovui pateiktame komerciniame pasiūlyme ieškovė suteikė gaminiui dviejų metų garantiją. Pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalį, šalims nesusitarus dėl garantinio termino pradžios skaičiavimo tvarkos, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. Nagrinėjamu atveju darbų rezultatas priimtas 2020 m. rugpjūčio 5 d., pretenzija pareikšta 2021 m. balandžio 1 d., t. y. per ieškovės suteiktą garantinį terminą. Ieškovė minėtų trūkumų savo lėšomis nepašalino per protingą terminą, nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl minėtų trūkumų šalinimo būdo ir konkretaus termino. Ieškovės pasiūlytas atsakovui gaminio trūkumų šalinimo būdas pažeidžia vartotojo interesus, nes ieškovė išreiškė ketinimą išmontuoti ir pasiimti savo žinion gaminį, nesuteikiant vartotojui kompensacijos dėl negalėjimo neapibrėžtą terminą naudotis gaminiu bei garantijų dėl kokybės trūkumų pašalinimo, taip pat nenurodant konkretaus trūkumų šalinimo termino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei sutarties kainą, atsakovo veiksmai atsisakant sutarties ir reikalaujant taikyti restituciją – atkurti iki sutarties sudarymo buvusią padėtį ir atlyginti nuostolius, grąžinant sumokėtą 1874,00 EUR sumą, laikytina adekvačiu atsakovo kaip vartotojo teisių gynimo būdu (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškinys atmetamas, o ginčas išsprendžiamas iš esmės: vartotojo J. B. reikalavimas nutraukti ieškovės UAB „Isveta ir Ko“ ir atsakovo J. B. 2020 m. birželio 23 d. sudarytą užsakymą – sutartį Nr. V-V/2000115 pripažįstamas pagrįstu, o ieškovė UAB „Isveta ir Ko“ įpareigojama grąžinti atsakovui J. B. 1874,00 EUR, grąžinanti ieškovei UAB „Isveta ir Ko“ pusiau kasetinę terasinę markizę Adagio, išmontuojant iš atsakovo objekto adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Isveta ir Ko“ jėgomis ir lėšomis.
Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas nėra sumokėjęs 18,75 EUR sutarties kainos dalies neįtakoja atsakovo pasirinkto savo teisių gynimo būdo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, jog ieškovė nėra perdavusi atsakovui detalių (vibracinių daviklių), kurių sutartinė kaina sudaro 56,20 EUR be PVM ir be ieškovės pritaikytos 1 proc. nuo sutarties kainos nuolaidos. Todėl sutiktina su atsakovo atsikirtimu į ieškinį, jog už ieškovės perduotų darbų rezultatą atsakovas yra permokėjęs. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė daugiau nei aštuonis mėnesius nuo darbų rezultato perdavimo atsakovui nereiškė pretenzijų dėl sutarties kainos nesumokėjimo ir to nesiejo su savo pareiga užtikrinti darbų rezultato kokybę, taip pat tokio reikalavimo nereiškia ir šioje civilinėje byloje. Todėl ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant šioje civilinėje byloje tarp šalių kilusį ginčą.
Kadangi ieškinys atmestas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1269,50 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės atsakovui. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti ir vartojimo ginčą išspręsti iš esmės.
Pripažinti pagrįstu vartotojo J. B. reikalavimą nutraukti ieškovės UAB „Isveta ir Ko“ ir atsakovo J. B. 2020 m. birželio 23 d. sudarytą užsakymą – sutartį Nr. V-V/2000115 bei įpareigoti ieškovę UAB „Isveta ir Ko“ grąžinti atsakovui J. B. 1874,00 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus), grąžinanti ieškovei UAB „Isveta ir Ko“ pusiau kasetinę terasinę markizę Adagio, išmontuojant iš atsakovo objekto adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Isveta ir Ko“ jėgomis ir lėšomis.
Priteisti iš ieškovės UAB „Isveta ir Ko“ atsakovui J. B. 1269,50 EUR (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt devynis eurus, penkiasdešimt euro centų).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė