Civilinė byla Nr. e3K-3-142-915/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09824-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10; 2.6.29.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V. ir R. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir R. V. ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. D. (A. D.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kreditorių reikalavimo pareiškimo galimybės atskiroje nei santuokos nutraukimo byloje.
2. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 15 291,93 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovai nurodė, kad pagal 2011 m. birželio 21 d. paskolos sutartį ieškovės V. V. sūnus A. D. ir tuometinė jo sutuoktinė A. D. pasiskolino iš ieškovų 30 583,87 Eur (105 600,00 Lt). Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu buvo nutraukta A. D. ir A. D. santuoka, tačiau jame nieko nepasisakyta dėl paskolos, gautos iš ieškovų, grąžinimo. Teismo sprendimu ginčas dėl paskolos grąžinimo tarp ieškovų ir atsakovės bei trečiojo asmens neišspręstas, todėl jis neturi res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios ieškovams. Nagrinėjamu atveju sutuoktinių prievolė pagal sutartį yra solidarioji, tačiau ieškovai, pasinaudodami įstatymo suteikta teise, sutinka, kad prievolė grąžinti paskolintą sumą būtų padalyta po 1/2 dalį kiekvienam iš sutuoktinių, todėl prašo iš atsakovės priteisti 1/2 dalį – 15 291,93 Eur skolos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino – priteisė iš atsakovės A. D. 15 291,93 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 15 291,93 Eur sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad pagal 2011 m. birželio 21 d. paskolos sutartį trečiasis asmuo A. D. ir atsakovė A. D. iš ieškovų pasiskolino 30 583,87 Eur (105 600 Lt). 2011 m. rugpjūčio 2 d. 29 715,01 Eur (102 600 Lt) suma buvo pervesta į trečiojo asmens A. D. banko sąskaitą, likusi 868,86 Eur (3 000 Lt) suma atsakovei ir trečiajam asmeniui perduota grynaisiais pinigais. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014 buvo nutraukta A. D. ir A. D. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai neišsprendė iš ieškovų gautos paskolos grąžinimo klausimo.
6. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir padarė išvadą, kad pasirinkdami savo pažeistas teises ginti teisme pareiškiant ieškinį atsakovei dėl skolos dalies priteisimo, ieškovai elgėsi teisėtai ir sąžiningai. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenustato imperatyvaus reikalavimo kreditoriams, kurie nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, visų pirma kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, todėl ieškovai turėjo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir pareikšti atskirą ieškinį dėl skolos priteisimo.
7. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovės ir trečiojo asmens prievolė pagal 2011 m. birželio 21 d. paskolos sutartį yra solidarioji, todėl ieškovai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6. straipsnio 4 dalimi, turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės dalies skolos pagal 2011 m. birželio 21 d. paskolos sutartį priteisimo. Kadangi byloje nebuvo nustatytas atsakovės prievolės ieškovams įvykdymo faktas, taip pat nenustatyta, kad atsakovė neturi prievolės grąžinti ieškovams jų prašomą skolos dalį, teismas ieškovų reikalavimus pripažino pagrįstais ir ieškinį patenkino.
8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės A. D. apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.
9. Kolegija pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad visų bendro turto padalijimo klausimų sprendimas vienoje byloje, t. y. santuokos nutraukimo byloje, sudaro prielaidas, įvertinus ir visus sutuoktinių reikalavimus, susijusius su bendro turto padalijimu, priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
10. Kolegija nurodė, kad paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis ar kitas suinteresuotas asmuo turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimą santuokos nutraukimo byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalį. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.
11. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo remtis kasacinio teismo praktika, pagal kurią kreditorius, kuris nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Kolegija pažymėjo, kad kreditoriaus pareiškimas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalį nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir naujo kreditoriaus ieškinio pareiškimas atskiroje byloje nelaikytini alternatyviais ir lygiaverčiais kreditoriaus pažeistų teisių gynimo būdais, nes pastarasis asmens teisių gynimo būdas vertintinas kaip išimtinis ir gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad tais atvejais, kai santuokos nutraukimo byloje neišspręsti klausimai, susiję su bendro turto padalijimu, šie klausimai gali būti nagrinėjami atskiroje byloje tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, kai kyla grėsmė, kad bus apribota asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), liks neapginta ar galimai pažeista vieno iš buvusių sutuoktinių turtinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).
12. Kolegija nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2018 m. balandžio 20 d. pati atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014, taip pat prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir pripažinti, kad iš 2011 m. birželio 21 d. paskolos sutarties atsiradusi prievolė ieškovams V. V. ir R. V. yra asmeninė A. D. prievolė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti, tačiau teismo nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjusi. Be to, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas atsakovės A. D. pareiškimo priėmimo klausimas, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių ieškovai negalėtų pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje susiklostė išskirtinis atvejis. Nagrinėjamu atveju negali būti taikoma taisyklės, kad bendro turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, išimtis.
13. Kolegija rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pagal CPK 293 straipsnį teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kolegija nurodė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovų ieškinį dėl skolos priteisimo, o ieškinį priėmęs – bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditoriai savo teises gali apginti tik skolininkų santuokos nutraukimo byloje, padaryta netinkamai išaiškinus kreditorių teises reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, taigi pagal nurodytą normą kreditoriai neprivalo įstoti į skolininkų santuokos nutraukimo bylą ir neprivalo joje reikšti reikalavimų, net jeigu sutuoktiniai apie kreditorius būtų nurodę ieškinyje (CPK 382 straipsnio 5 punktas) ir juos įstatymo nustatyta tvarka apie bylą informavę (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).
14.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl į santuokos nutraukimo bylą neįtrauktų kreditorių teisių gynimo būdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tais atvejais, kai teismas byloje nusprendžia dėl neįtraukto dalyvaujančiu asmeniu ir tinkamai neinformuoto apie vykstantį procesą kreditoriaus teisių ir pareigų, pripažintina, kad toks asmuo savo teises gali ginti ne tik prašydamas atnaujinti procesą, bet ir kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Šiuo atveju ieškovai ne tik įstatymo nustatyta tvarka nebuvo informuoti apie skolininkų santuokos nutraukimo bylą ir nebuvo į ją įtraukti, bet ir toje byloje nebuvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovai turėtų kreiptis dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodė, pagal kurį punktą konkrečiai. Skolininkų santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas nesprendė dėl ieškovų materialiųjų teisių ir pareigų, taigi ieškovai neturi jokio proceso įstatyme nustatyto pagrindo pasinaudoti apeliacinės instancijos teismo pasiūlymu bandyti atnaujinti skolininkų santuokos nutraukimo bylos procesą.
14.3. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl ieškovų teisių gynimo būdo (tik atnaujinus skolininkų santuokos nutraukimo bylos procesą) grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018 ir 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, kurių ratio decidendi (sprendimo pagrindas) iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Abejose nurodytose bylose buvo sprendžiama ne dėl kreditoriaus, o dėl buvusio sutuoktinio reikalavimo, susijusio su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga nutraukiant santuoką, nagrinėjimo po santuokos nutraukimo bylos, inter alia (be kita ko), galimybės nagrinėti tokį reikalavimą atskiroje ne santuokos nutraukimo byloje. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims (kreditoriams) netgi tuo atveju, jeigu sprendimu ir būtų nuspręsta dėl pastarųjų teisių ir pareigų.
14.4. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas santuokos metu įgyto turto, t. y. turtinės prievolės, padalijimo klausimas, neteisingai nustatė bylos dalyką. Nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra aiškiai suformuluotas ieškovų ieškinyje – skolos priteisimas iš atsakovės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos dalyko negali pakeisti atsakovės argumentai dėl sutuoktinių tarpusavio santykių ir iš paskolos lėšų pagerinto turto pasidalijimo. Sutuoktinių tarpusavio turtiniai klausimai turi būti išspręsti jų santuokos nutraukimo byloje, todėl apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė siekia atnaujinti santuokos nutraukimo bylos procesą, yra teisiškai nereikšminga. Nepriklausomai nuo to, ar bus atnaujintas bylos procesas santuokos nutraukimo byloje, tai neturės jokios įtakos ieškovų teisei apginti savo teises ir teisėtus interesus šioje byloje.
15. Atsakovė A. D. atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015). Ieškovų iškeltame ginče būtent ir buvo sprendžiamas klausimas dėl buvusių sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, o ne dėl atskiros atsakovės prievolės ieškovams.
15.2. Vien tai, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. trečiasis asmuo A. D. į savo banko sąskaitą gavo 29 715, 01 Eur (102 600 Lt), savaime nereiškia, jog dėl pinigų gavimo atsiradusi prievolė yra ir atsakovės prievolė. Kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovams. Ieškovai šių aplinkybių neįrodinėjo. Visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atiteko trečiajam asmeniui A. D.. Ieškovai žinojo apie nutraukiamą santuoką tarp atsakovės ir trečiojo asmens A. D., nes jie yra artimi trečiojo asmens giminaičiai (motina ir patėvis), tačiau jokių pretenzijų dėl negrąžintų skolų santuokos nutraukimo procese nereiškė. Po santuokos nutraukimo nebuvo jokių ieškovų pretenzijų atsakovei, kol atsakovė nepareiškė reikalavimo trečiajam asmeniui dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo. Sutuoktinių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai patvirtina, kad sutuoktiniai susitarė, jog po santuokos nutraukimo nelieka jokių bendrų prievolių.
15.3. Ieškovų reikalavimų pareiškimas dėl prievolių vykdymo ne santuokos nutraukimo procese yra atsakovės teisių pažeidimas, nes taip siekiama pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą sutuoktinių turto režimą, atsakomybės pagal turtines prievoles formą ir apimtį. Jeigu ieškovai būtų pareiškę reikalavimą atsakovei dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. trečiojo asmens A. D. gautų į savo banko sąskaitą 29 715, 01 Eur (102 600 Lt) grąžinimo santuokos nutraukimo procese, turėtų būti nustatytas kitas sutuoktinių turto teisinis režimas.
16. Trečiojo asmens A. D. atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kreditorių galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą dėl buvusių sutuoktinių prievolių, prisiimtų santuokos metu, įvykdymo
17. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
18. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
20. Pasisakydamas dėl kreditorių teisių gynybos, kai šie kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).
21. Toje pačioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir tik išimtiniais atvejais gali reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).
22. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006; kt.).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtas, iš kurio vykdomos sutuoktinių turtinės prievolės, nustatomas pagal turtinės prievolės pobūdį, nes tik nustačius prievolės pobūdį galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, o tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo bendro sutuoktinių turto dalį ar į bendrą sutuoktinių turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018 41 punktą).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai) ir dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini sprendimai dėl priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.126 straipsnio 1 dalies pagrindu kreditorių reiškiami reikalavimai santuokos nutraukimo byloje gali būti tiek reikalavimai dėl priteisimo (jei kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę ir siekia ją įgyvendinti), tiek dėl teisinių santykių pripažinimo (jei kreditorius siekia patvirtinti esamą prievolės pobūdį) arba jų modifikavimo (jei kreditorius siekia pakeisti prievolės pobūdį). Santuokos nutraukimo byloje išsprendus sutuoktinių turtinių įsipareigojimų klausimus, jei nebuvo spręstas priteisimo klausimas, kreditoriams pagal teismo sprendimą, kuriuo nutraukta sutuoktinių santuoka, vykdomasis raštas neišduodamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
27. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Aiškindamas šį proceso atnaujinimo pagrindą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad juo remiantis procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).
28. Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Būtent šiame kontekste kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).
29. Tuo atveju, kai kreditorius nelaiko, kad teisme išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimą yra nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti kreditorių dėl jo teisių gynybos kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu, taip pat nėra teisinio pagrindo varžyti kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir ieškinyje apibrėžti savo reikalavimo dalyką bei jo pagrindą (žr. šios nutarties 24 punktą).
30. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad po santuokos nutraukimo naujai pareikštas kreditoriaus reikalavimas buvusiems sutuoktiniams arba vienam iš sutuoktinių gali turėti įtakos santuokos nutraukimo byloje išspręstiems buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Dėl šios priežasties naujai pareikštas kreditoriaus reikalavimas gali būti pagrindas buvusiems sutuoktiniams arba vienam iš sutuoktinių inicijuoti proceso atnaujinimą santuokos nutraukimo byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), siekiant įvertinti naujai pareikšto kreditoriaus reikalavimo įtaką buvusių sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Atskirais atvejais, jei neįmanoma išspręsti bylos pagal naujai pareikštą kreditoriaus reikalavimą neatnaujinus bylos dėl santuokos nutraukimo pasekmių (pvz., prievolė yra susijusi su turtu, kuris padalytas santuokos nutraukimo byloje), byla dėl skolos priteisimo turėtų būti stabdoma, kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, kurioje atnaujintas procesas, ir tik tada sprendžiama dėl skolos priteisimo.
Dėl civilinės bylos pagal kreditorių pareikštą savarankišką ieškinį nagrinėjimo, kai atnaujinama byla dėl santuokos nutraukimo turtinių pasekmių
31. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu. Šiuo sprendimu taip pat patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, padalytas šalių bendras turtas. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, trečiajam asmeniui A. D. asmeninės nuosavybės teise atiteko butas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai susitarė, kad prievolė bankui po santuokos nutraukimo tampa A. D. asmenine prievole.
32. Teismai šioje civilinėje byloje nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pagal 2011 m. birželio 21 d. paskolos sutartį trečiasis asmuo A. D. ir atsakovė A. D. iš ieškovų pasiskolino 30 583,87 Eur (105 600 Lt). 2011 m. rugpjūčio 2 d. 29 715,01 Eur (102 600 Lt) suma buvo pervesta į trečiojo asmens A. D. banko sąskaitą, likusi 868,86 Eur (3000 Lt) suma atsakovei ir trečiajam asmeniui perduota grynaisiais pinigais. Ieškovai šioje civilinėje byloje prašo priteisti iš atsakovės 1/2 skolos – 15 291,93 Eur.
33. Ieškovai kasaciniame skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas santuokos metu įgyto turto, t. y. turtinės prievolės, padalijimo klausimas, neteisingai nustatė bylos dalyką. Ieškovai nurodė, kad šios bylos dalykas yra aiškiai suformuluotas ieškovų ieškinyje, t. y. jie siekia prisiteisti skolą iš atsakovės. Atsižvelgiant į šios nutarties 29 punkte pateikiamą išaiškinimą, su šiuo ieškovų argumentu sutiktina. Šioje civilinėje byloje ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 15 291,93 Eur skolos. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad sutuoktinių prievolė pagal sutartį yra solidarioji, tačiau jie, pasinaudodami įstatymo suteikta teise, sutinka, kad prievolė grąžinti paskolintą sumą būtų padalyta po 1/2 dalį kiekvienam iš sutuoktinių, todėl prašo iš atsakovės priteisti 1/2 dalį skolos. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas – skolos priteisimas.
34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir pripažinti, kad iš 2011 m. birželio 21 d. paskolos sutarties atsiradusi prievolė ieškovams V. V. ir R. V. yra asmeninė A. D. prievolė; atmetus šį A. D. reikalavimą, taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą – priteisti A. D. iš A. D. dėl jam tekusios didesnės turto dalies 15 291,93 Eur kompensaciją ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2017 m. liepos 15 d. iki kompensacijos sumokėjimo dienos. Iš atsakovės prašymo turinio matyti, kad atsakovė prašo nustatyti prievolės pobūdį – ar ši prievolė bendra, ar asmeninė A. D. prievolė. Taigi atsakovė nesutinka, kad jos ir A. D. prievolė yra bendra. Be to, atsakovė teikia argumentus, jog nustačius prievolės bendrą pobūdį turėtų būti keičiamas sutuoktinių turto padalijimas.
35. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos A. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014 pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos A. D. prašymą atnaujinti procesą tenkino – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o suinteresuotais asmenimis įtraukė AB „Swedbank“, V. V. ir R. V..
36. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovų ieškinį dėl skolos priteisimo, o ieškinį priėmęs – bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo nuomone nesutinka. Kadangi santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręstas priteisimo pagal ieškovų reikalavimą klausimas, minėtas bylos nutraukimo pagrindas neegzistuoja. Kaip minėta, šios bylos nagrinėjimo dalykas – skolos priteisimas, todėl jo negalima tapatinti su atsakovės A. D. ir trečiojo asmens A. D. santuokos nutraukimo bylos dalyku. Aplinkybė, kad atsakovė ginčija savo atsakomybę pagal prievolę ir nurodo, kad už ją atsakingas jos buvęs sutuoktinis, nesudaro kliūčių nagrinėjamoje byloje įvertinti prievolės pobūdį ir nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, taikyti CPK 45 straipsnyje nustatytas pasekmes. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą nutraukė nepagrįstai.
37. Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas atsakovės A. D. prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas proceso atnaujinimo klausimas civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014. Atsakovė prašyme nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje yra pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo yra prašoma atnaujinti procesą, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir pripažinti, kad iš 2011 m. birželio 21 d. paskolos sutarties atsiradusi prievolė ieškovams V. V. ir R. V. yra asmeninė A. D. prievolė. Klaipėdos apygardos teismas šio atsakovės prašymo netenkino, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytas pagrindas nutraukti bylą, o kitoje byloje priimtas procesinis sprendimas neturės teisinės reikšmės šios bylos procesinei baigčiai. Su šiais apeliacinės instancijos teismo teiginiais nesutiktina.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad tas pats klausimas – prievolės pagal ieškovų reikalavimą pobūdis – negali būti paraleliai nagrinėjamas byloje dėl priteisimo ir atnaujintoje byloje dėl santuokos nutraukimo. Ieškinys šioje byloje pareikštas anksčiau nei prašymas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, todėl būtent šioje byloje turi būti įvertinta, ar atsakovė atsakinga pagal pareikštą ieškinį. Jei šis klausimas negali būti išspręstas neišsprendus atnaujintos santuokos nutraukimo bylos, byla dėl priteisimo turėtų būti stabdoma, kol bus išnagrinėta atnaujinta santuokos nutraukimo byla (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
39. Taip pat atskirais atvejais ir esant CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylos pagal naujai pareikštą kreditorių ieškinį sujungimo su atnaujinta byla dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė bylos dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
41. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų neturi pagrindo pasisakyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
42. Ieškovai pateikė įrodymus, kad patyrė 344 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
43. Atsakovė turėjo 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.
44. Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo patirtų pašto išlaidų suma nesiekia 3 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.).
45. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas