Civilinė byla Nr. e2-19-876/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04479-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.1.2.4.2.7.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,

sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui,

atsakovei R. K., 

atsakovo A. S. S. atstovui advokatui Sigitui Balaišiui,

atsakovės D. M.–N. atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. patikslintą pareiškimą atsakovams D. M. N., J. N., R. K., A. S. S. dėl atsakovo A. S. S. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir globos nustatymo, niekinio sandorio teisinių pasekmių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trečiuoju asmeniu byloje esant notarei R. V., institucija, teikianti išvada, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui.

Teismas

nustatė:

teisme 2018 m. gruodžio 10 d. priimtas ieškovės L. J. patikslintas ieškinys dėl A. S. S. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir globos nustatymo, niekinio sandorio teisinių pasekmių bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma pripažinti atsakovą A. S. S. neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei nustatyti atsakovo A. S. S. globą ir skirti jo globėja bei jo turto administratore ieškovę L. J., uždrausti atsakovei R. K. daryti 8,0177 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), bet kokį ūkinį poveikį, statyti jame statinius ir inžinerinius įrenginius bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo 2018 m. gegužės 22 d. rentos sutartimi atsakovo A. S. S. atsakovei D. M. N. perleistus, jos vardu Nekilnojamojo turto registre registruotus nekilnojamojo turto objektus, pripažinti 2018 m. gegužės 22 d. atsakovo A. S. S. ir atsakovės D. M.–N. sudarytą rentos sutartį niekine bei taikyti niekinio sandorio pasekmes – vienašalę restituciją natūra, atsakovui A. S. S. grąžinant šia sutartimi jo perleistą visą nekilnojamąjį turtą.

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovės tėvas atsakovas A. S. S. senokai serga, 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 17 d. jam diagnozuota lėtinė smegenų išemija (reiškianti atsakovo valios ir ryškų atminties sutrikimą), paūmėjimas bei kraujagyslinės demencijos liga. Ieškovė nurodo, jog atsakovas A. S. S. dėl psichikos sutrikimo, dar iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. kreipimosi į ligoninę, nebesuprato savo veiksmų reikšmės ir nebegalėjo jų valdyti, t. y. negebėjo savarankiškai suprasti informacijos, priimti sprendimų rūpinantis savimi, priimant kasdienius sprendimus negebėjo įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl priimtų sprendimų, negalėjo paaiškinti sprendimų esmės ir priežasčių, negebėjo savanoriškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. 2018 m. rugpjūčio 22 d. grįžęs iš ligoninės ieškovės tėvas kaip ir anksčiau gerus pusę metų, ir toliau sunkiai orientavosi aplinkoje, jam jau senokai sunku susivokti ir tvarkyti kasdieninius reikalus, priimti valinius sprendimus ir sąmoningai sudaryti sandorius, su juo sunku susišnekėti, taip pat toliau stiprėja jo atminties sutrikimai. Tokie jo psichikos sutrikimai tapo akivaizdūs 2017 metų rudenį ir nuolat stiprėja. Be to, 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovas taip pat gydėsi (duomenys neskelbtini) dėl lėtinės plaučių ligos su paūmėjimu, atsakovą išrašant epikrizėje pažymėta: serga lėtine smegenų išemijos liga, ambulatoriškai vartoja Tab. Trental 0,5 tab 2k/d, Tab Pramistar 0,5 tab 2k/d.

Jau sirgdamas ir nesiorientuodamas aplinkoje atsakovas A. S. S. 2018 m. gegužės 22 d. yra sudaręs viso savo turto perleidimo už rentą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria perleido savo gyvenamąjį namą su kitais trobesiais, žemę savo anūkei D. M.–N. (ieškovės sesers R. dukrai). D. M.–N. (atsakovė) yra atsakovo A. S. S. anūkė, kartu su atsakovu gyvenanti jau ilgą laiką. Atsakovas buvo ir yra nesiorientuojantis aplinkoje, praradęs atmintį ir dėl to lengvai įtakojamas su juo gyvenančios atsakovės D. M.–N. bei jos sugyventinio. Atsakovės D. M.–N. interesas yra užvaldyti visą atsakovo A. S. S. turtą ir įkalbėti jį tikėti nesamomis „tiesomis“. Ieškinyje teigiama, jog ginčo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi atsakovė D. M.–N. sudaryta 2018 m. gegužės 22 d. rentos sutartimi įsipareigojo A. S. S. pilnai aprūpinti maistu, drabužiais, vaistais, išlaikyti jį iki gyvos galvos ir t. t. (sutarties 6.6, 6.10-6.15 p.), nors realiai, pasak ieškovės, ji neturi nei turto, nei pajamų, nei išsilavinimo, nei tinkamų socialinių įgūdžių rūpintis 82 metų asmeniu, jį yra apleidusi, atsakovui jos priežiūra yra nepakankama ir netinkama, dėl to ji svarsto apie atsakovo atidavimą gyventi į globos namus. 

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė J. N. yra pasirašiusi ginčo 2018 m. gegužės 22 d. sandoryje už atsakovą, nebegalintį įskaitomai pasirašyti „dėl ligos“. Atsakovė R. K. taip pat gerai pažįsta atsakovą ir yra atsakovo bei D. M.–N. kaimynė, turinti mažesniąją dalį bendrame 8,0177 ha ploto žemės sklype, kurio likusią dalį (apie 94,88 proc.) ginčo rentos sutartimi atsakovas perleido anūkei (atsakovei). Ieškovė pažymėjo, jog R. K. visuomet turėjo interesą valdyti patogesnę atsakovo turėtą 8,0177 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį prie šiame sklype esančio vandens telkinio ir kelio; pareiškėjos duomenimis R. K. ketina daryti poveikį likusiai daliai atsakovo perleisto 8,0177 ha ploto žemės sklypo, statiniais ir inžineriniais įrenginiais atitverdama ir kitaip užvaldydama visą šiame sklype esančia vandens telkinio pakrantę, be to yra žodžiu susitarusi su atsakove D. M.–N., jog pastaroji neatlygintinai perleis jai dar didesnę šio sklypo dalį už R. K. pagalbą ir patarimus sudarant rentos sutartį. Atsakovė R. K. gali siekti perleisti niekiniu sandoriu įgytą turtą kitiems asmenims arba suvaržyti savo teises į niekiniu sandoriu įgytą turtą, dėl to yra būtina areštuoti šį atsakovės turtą arba atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2018 m. gegužės 22 d. rentos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. V. (trečiasis asmuo), tačiau ginčo sandoryje nėra jokios aiškios nuorodos, kokia konkrečiai liga atsakovas serga (Notariato įstatymo 32 ir 34 straipsniai). Notarė, matydama, kad 82 metų amžiaus atsakovas negali pasirašyti sandoryje, kuriuo visą savo nekilnojamąjį turtą jis perleidžia neatlygintinai kitam 19 metų amžiaus asmeniui, notarė turėjo suprasti, kad toks asmuo greičiausiai negalės realiai vykdyti savo prisiimamų prievolių ir dėl to nebus užtikrinta atsakovo teisėtų interesų apsauga, notarė privalėjo pareikalauti pateikti pakankamus duomenis apie atsakovo ligos pobūdį ir tik tuomet spręsti, ar sudaromas sandoris nebus neteisėtas. 

Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai patvirtina aiškius atsakovo neveiksnumo požymius, kurie neabejotinai egzistavo ir sudarant 2018 m. gegužės 22 d. rentos sutartį – sutarties sudarymo metu atsakovas sirgo ir nesuprato, kokias teisines pasekmes sukeliantį sandorį jis pasirašė, todėl laikytina, jog atsakovai 2018 m. gegužės 22 d. sudarė niekinį sandorį – rentos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje už atsakovą, atsisakantį viso savo turimo nekilnojamojo turto atsakovės D. M.–N. naudai, pasirašė atsakovė J. N. (sutartyje nurodoma, kad ji „šią sutartį pasirašė už dėl ligos nebegalintį įskaitomai pasirašyti“ atsakovą jo pavedimu), sutartį patvirtino atsakovė notarė R. V. 

Atsižvelgiant į tai, teismo prašo skirti atsakovo A. S. S. psichinės būklės nustatymo teismo psichiatrinę ekspertizę tikslu atsakyti į klausimą, ar atsakovas yra veiksnus tam tikrose srityse bei ar suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti 2018 m. gegužės 22 d. rentos sutarties sudarymo metu. 2018 m. gegužės 22 d. rentos sutartį ex officio teismui pripažinus niekine ieškovė teismo prašo taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – taikyti restituciją natūra (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.146 straipsnis) ir grąžinti visą nekilnojamąjį turtą atsakovui A. S. S. Atsakovą A. S. S. ex officio teismui pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse ieškovė teismo prašo nustatyti atsakovui globą ir paskirti ją atsakovo globėja ir turto administratore (elektroninė byla 1 t., b. l. 80–92).

Atsakovas A. S. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo atsakovas nesutinka su dukters (ieškovės) L. J. išdėstytais reikalavimais dėl teismo psichiatrinės ekspertizės jam skyrimo ir neveiksniu tam tikrose srityse pripažinimo. Nurodo, jog su pagalba geba savimi pasirūpinti visose srityse, t. y. neneigia fizinės sveikatos būklės negalavimų, susijusių su atitinkamu jo amžiumi, tačiau nesutinka su psichinės sveikatos sutrikimu (proto negalia), kuris nuolat ribotų galimybę jam orientuotis, būti savarankiškam, pačiam priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Nesutinka su reikalavimais dėl globos jam nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, kadangi šiuo metu yra visiškai patenkintas anūkės D. M.–N. priežiūra ir jos teikiama pagalba, nori, kad anūkė ir toliau jį prižiūrėtų, teiktų visapusišką pagalbą. Teismo prašo reikalavimus dėl teismo psichiatrinės ekspertizės jam skyrimo, dėl globos jam nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo atmesti kaip nepagrįstus. Dėl reikalavimo, susijusio su rentos sutarties pripažinimu negaliojančia ir niekinio sandorio pasekmių taikymo, nepasisako (elektroninė byla 1 t., b. l. 177–179).

Atsakovė R. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė R. K. yra netinkama šalis civiliniame procese. Pažymėjo, jog šioje byloje siekiama nuginčyti atsakovo A. S. S. ir atsakovės D. M.–N. sudarytą 2018 m. gegužės 55 d. rentos sutartį bei pripažinti atsakovą A. S. S. neveiksniu. Akivaizdu, jog R. K. nėra ginčijamos rentos sutarties šalis bei neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Taip pat ir atsakovo A. S. S. pripažinimas neveiksniu niekaip neįtakoja R. K. teisių ar pareigų. Tad šios bylos išsprendimas neturės jokios įtakos R. K. teisėms ar pareigoms. Siūlymas R. K. nurodyti atsakove yra teisiškai nepagrįstas. Be to, reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones R. K. atžvilgiu, negali būti savarankišku materialaus pobūdžio reikalavimu, šis reikalavimas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad atsakovė R. K. yra tinkama šalis, tuomet jos pozicija yra ta, kad pareiškimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir todėl atmestinas. Jos nuomone, atsakovas A. S. S. yra veiksnus asmuo, pilnai gebantis suprasti ir valdyti savo veiksmus. Bendraujant su atsakovu niekada nekilo abejonių dėl jo psichinės būklės ar silpnaprotystės. Taip pat nekilo abejonių dėl veiksnumo ribojimo, kadangi jis nėra nei alkoholikas, narkomanas ar toksikomanas (elektroninė byla 1 t., b. l. 154–157).

Atsakovė D. M.–N. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su patikslintu pareiškimu nesutinka visa apimtimi ir teismo prašo jį atmesti. Nurodė, jog su savo seneliu kartu gyvena ilgą laiką ir juo rūpinasi, bendrauja kiekvieną dieną, jokių neveiksnumo požymių jos senelis neturėjo pasirašant rentos sutartį, taip pat jų neturi ir dabar. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių A. S. S. neveiksnumą, kadangi neveiksnumą nustato tik psichiatrinė ekspertizė. Pagal savo amžių jis puikiai supranta savo veiksmų reikšmę visose srityse. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja prašymu pripažinti A. S. S. neveiksniu piktnaudžiauja savo teisėmis ir galimai stengiasi pasisavinti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo jį tenkinti (elektroninė byla 2 t., b. l. 14–16).

Trečiasis asmuo notarė R. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės pareiškimu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai dėl sandorio patvirtinimo aplinkybių neatitinka tikrovės, yra savanaudiški, ieškinys teismui pateiktas ne turint tikslą apginti rentos gavėjo A. S. S. interesus ir orią senatvę, o galimai siekiant užvaldyti nekilnojamąjį turtą po rentos gavėjo mirties jį paveldint ir tame galimai yra piktnaudžiavimo teise elementų. Atsiliepime pateikia faktines sutarties sudarymo aplinkybes, dokumentus, bylai reikšmingas aplinkybes ir teismo prašo ieškovės ieškinį atmesti (elektroninė byla 3 t., b. l. 151–157). 

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus (toliau – Skyrius) 2019 m. vasario 22 d. išvadoje dėl A. S. S. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nurodoma, kad A. S. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena dukra R. M.–N., anūkė D. M.–N., jos sugyventinis V. J. bei proanūkė I. J. Buitis tvarkinga, būste šilta, jauku, švaru. A. S. S. bendravo noriai, pateikė duomenis apie save ir artimuosius, papasakojo apie bylos esmę, jokių nusiskundimų dėl kartu gyvenančių artimųjų teikiamos pagalbos neišreiškė. A. S. S. yra garbaus amžiaus žmogus, jam mokama 295,15 Eur/mėn senatvės ir 24,17 Eur/mėn našlių pensijos, jam nėra nustatyti jokie specialieji poreikiai, kuriuos nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal gydančio gydytojo parengtus ir pateiktus duomenis. Į bylą pateiktoje 2018 m. spalio 1 d. socialinio darbuotojo išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. (duomenys neskelbtini) aptariamos sritys, kuriose A. S. S. reikalinga pagalba dėl amžinių fizinių pokyčių, o ne dėl suvokimo ar mąstymo sutrikimų. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2018 m. spalio 9 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nėra duomenų, kurie leistų abejoti dėl A. S. S. gebėjimo adekvačiai reaguoti į aplinką, suprasti savo veiksmus, priimti sprendimus bei naudojantis kitų pagalba savimi pasirūpinti. Skyrius neturi pagrindo pritarti reikalavimui pripažinti A. S. S. neveiksniu pareiškime išvardytose srityse bei išreiškė nuomonę, jog L. J., pateikdama teismui pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, niekinio sandorio teisinių pasekmių, rodo nepagarbą tėvui (elektroninė byla 3 t., b. l. 183–184, 185). 

Skyrius 2019 m. birželio 6 d. papildomoje išvadoje dėl A. S. S. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nurodė, kad Skyriaus darbuotojos bylos nagrinėjimo laikotarpiu keletą kartų aplankė A. S. S. Būste visuomet būna šilta, švaru ir tvarkinga, A. S. S. visada bendraudavo noriai, jokių nusiskundimų neturėdavo. A. S. S. iki šiol Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nėra nustačiusi jokių specialiųjų poreikių. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 506 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra būtina atsižvelgti į net ir neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens nuomonę, o šiuo atveju kalbama apie veiksnaus asmens, kuris, kaip patvirtino liudininkė I. J., „visada turėjo savo tvirtą nuomonę“ pareikštą norą ir nuomonę. Skyrius nepritaria reikalavimui pripažinti A. S. S. neveiksniu pareiškime išvardytose srityse. (elektroninė byla 4 t., b. l. 194–195).

Ieškovė L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą, nes mano, kad tėvas yra apgautas, blogos psichinės būklės, manytina neveiksnus. Ieškinio reikėjo, kadangi dėl tėvo pablogėjusios ir nuolat blogėjančios sveikatos juo buvo pasinaudota. Pasak ieškovės, atsakovas jai sakęs, kad nieko nepasirašė, jam nedavė pasirašyti, neklausė kiek jis turi vaikų. Kas rodo, kas jis nesuvokė situacijos, akivaizdu, kad atsakovas yra neveiksnus. Pas atsakovą atvykdavo savaitgaliais, atsakovo namuose gyvena sesuo su dukra, siūlė atsakovui važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini). Viskuo (rūbais, patalyne) tėvą aprūpindavo ieškovė, sesuo su dukra tėvuku visiškai nesirūpindavo. Pati veždavo pas daktarus, ligoninėse daugiausia jį lankydavo ieškovė, sesuo su dukra vengdavo ir net atsisakydavo atsakovą lankyti, juo rūpintis. Sesuo su dukra tik iškviesdavo greitąją pagalbą, ir kai tėvą išveždavo, paskambindavo ieškovei tai pasakyti.

2018 m. balandžio 29 d. ieškovė į šeimos kliniką nuvežė atsakovą, gydytojas Bieliauskas pasakė, kad atsakovo būklė prasta. Tėvas skundėsi galvos svaigimu, krisdavo. Ieškovė pastebėjo, kad tėvas jau nepilnai orientuojasi, nusikalba. Tą kartą buvo tik gydytojo apžiūra, nebuvo paguldytas į ligoninę. Gydytojas siūlė į slaugą paguldyti, jei nėra kam prižiūrėti. Atsakovas visada sakė, kad jis nori būti namuose, todėl šeimoje buvo nuspręsta, kad anūkė pažiūrės tėvuką, kadangi tuo metu jau turėjo dukrytę.

Apie sandorį sužinojo po sandorio, kai parvažiavo į kaimą ir tėvas pasakė, kad jis jau nieko neturi, viskas D. Neaiškino, kodėl jis nieko neturi. Po to lyg pažymėdavo, kad čia jo žemė. Tai yra, tai turi, tai neturi. Ieškovės nuomone, atsakovas nesuprato, kad juo dabar privalės rūpintis D. (to neminėjo), gal jis norėjo pasakyti, kad turtą jis jai tik užrašė. Notarės nurodytos sandorio pasirašymo aplinkybės kelia ieškovei abejones, juo labiau dėl sandorio inicijavimo. Galbūt notarė neįsigilino ir neįsitikino sandorio aplinkybėmis. Vėliau nurodė, kad po sandorio bandė gražiuoju kalbėtis, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad sandoris būtų atšauktas, tačiau susitarimo nepasiekė, taikiai nepavyko išspręsti šio klausimo, todėl beliko kreiptis į teismą.

Tėtis norėjo atiduoti pinigus už vaistus dar iki sandorio (2018 m. gegužės mėnesį), tačiau banknotuose painiojosi, nesuskaičiavo. 2018 m. rugpjūčio mėn. tėtis labai skundėsi sveikata, tačiau D. jo nenuvežė pas gydytojus. Pati ieškovė jį nuvežė, tėtis buvo paguldytas savaitei, medikams atsakovas nurodė, kad blogai jaučiasi jau seniai (pusę metų). Tėtis pradėjo keistai kalbėti, kai jį vežėsi pas save (jau daug anksčiau ir 2012 ir 2013 metais būdavo kalbasi su savimi, agresyviai, pagiežingai), tas dažnėjo, t. y. išryškėjo šizofrenijos požymiai, jos nuomone. 

Nurodė, kad jos dukra I. J. dažnai lankydavo atsakovą. Vėliau paklausta kaip dažnai 2017–2018 m. ji atvykdavo pas atsakovą, tiksliai įvardinti negalėjo, minėjo atostogas ir didžiąsias metų šventes (3–4 kartus per metus); „skype“ programa bendraudavo. Patikslino, kad tais metais dukra gyveno užsienyje.

Aiškiai neadekvačiai reaguojantis į aplinką tėvas ieškovei pasirodė dar 2014–2015 m. kai iškeitė arklį į kitą, kuris po 3 dienų nugaišo; kai 2017 m. pasiskolino pinigų iš kaimyno ir negrąžino; kai 2018 m. supainiojo gegužės mėnesį su Žolinėmis (rugpjūčio mėnesiu). Pasikalbėdavo su dukra, su giminaite R. apie tėvo būklę. R. P. yra mačiusi atsakovą (lankydavosi atsakovo namuose, yra parvežusi iš ligoninės) nesveikos būsenos, matė, kad jo sveikata prastėja.

Atsakovas po mamos mirties (2006 m.) dalį miško pardavė K., kas sukėlė abejonių ieškovei tėvo šviesiu protu. K. prieš tai turėjo ten sklypą, ir tie sklypai yra gretimais. Iš sandorio gautų pinigų tėvas nedavė ieškovei 10 000 litų. Į atsakovės R. K. užduotus klausimus apie ieškinyje nurodomus jos asmens duomenis, teiginius, susijusius su atsakovės asmeniu, ieškovė tegalėjo atsakyti, kad galima daryti įvairias prielaidas, konkrečių atsakymų negalėjo pateikti, pati ieškovė nėra siūliusi atsakovei pirkti žemės.

Kambarį atsiskyrė po mamos mirties, įsidėjo duris, kadangi pradėjo dingti jos asmeniniai daiktai. Nurodė, kad kambarį rakindavo išvažiuodama. Likusiems namo gyventojams likdavo 2 kambariai ir virtuvė, jos kambarys buvo laikomas užrakintas. Nurodė, tėvas D. turtą perrašė tik dėl apgaulės. D. visada gyveno iš atsakovo pensijos (tėvo pensija 300 Eur/mėn), anksčiau jo neprižiūrėjo, valkatavo. Sesuo R. taip pat tėvu nesirūpino visiškai, atsakovas buvo paliktas likimo valiai. Matydamas tokią padėtį, tėvas yra ieškovei sakęs, kad užrašys jai turtą. 30 ha žemės sklypą tėvas ieškovei perrašė po mamos mirties, kokiais 2007 m. 2014 –2015 m. perleido kitą žemės sklypą. Pinigų ieškovei nėra davęs, nes jų neturėjo, išlaikė dukrą ir anūkę.

Nori tėvu tinkamai pasirūpinti, ką ji darė visada, kadangi atsakovas būna nevalgęs, vaistai jam nepaduoti, eidamas kelis kartus yra kritęs, apsibrozdinęs; ir mama rūpinosi kai ji sirgo vėžiu. Visas atostogas leisdavo pas tėvus kaime, žino kaip reikia rūpintis. Tėvas yra sakęs, kad dukroms viską paliks perpus, ji tėvui yra sakiusi, kad kai jau reikės, ji pasiims jį pas save į (duomenys neskelbtini) (neatsisakė jo prižiūrėti). Ieškovei ir dabar niekas netrukdo tėvu rūpintis, ir dabar juo rūpinasi. Neveiksnumą prašo nustatyti dėl teisinių dalykų, susijusių su sandorio pasekmėmis (tikslu nuginčyti sandorį) – atsakovas nesuvokė, ką jis padarė. 

2018 m. sausio 18 d. atsakovas paguldytas į ligoninę, apie tai sužinojusi ji iškart ten nuvyko. 2018 m. sausio mėn. atsakovui diagnozuotas prostatos vėžys; 2018 m. balandžio mėn. ieškovė pristatė į gydymo įstaigą; 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė atsakovą nuvežė į ligoninę; 2018 m. rugsėjo 1 d. ne ieškovė pristatė atsakovą į gydymo įstaigą. Visi 2018 m. sveikatos pablogėjimai, daro prielaidą, kad buvo susiję su psichine sveikata.

Atsakovė D. neturi reikiamų socialinių įgūdžių, pajamų ir santaupų neturi, gyvena iš atsakovo pensijos kaip ir seniau. Jos nuomone, anūkės įsipareigojimai pagal rentos sutartį yra nerealūs. Perleisto pagal sandorį turto atsakovė D. ir jos sugyventinis neišlaiko, nes negali to padaryti – sugyventinis nedirba, o atsakovė D. augina dukrą, daro prielaidą, kad visi gyvena iš tėvo pensijos. Parodė, kad D. su sugyventiniu ir dukryte apsigyvenus atsakovo namuose namų viduje niekas nepasikeitė, namo išorę mama buvo sutvarkiusi. Gal ką ir pagerino, bet ji nemato, aplinkos taip pat nieko nepagerino – viskas buvo sutvarkyta ieškovės.

Ieškovės pajamos virš 600 Eur/mėn. Savo kaip globėjos funkcijų vykdymą nurodė, kad visą gyvenimą tą darė – tokia vaikų pareiga, ir toliau taip pat daryti, tik tai daryti reikėtų jau jos pačios namuose.

Socialinių darbuotojų epizodinis apsilankymas atsakovo namuose nėra objektyvūs duomenys, neatspindi, kas buvę prieš tai (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 07 sek.– 01 val. 54 min. 43 sek.).

Atsakovas A. S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad šeimoje buvo susirinkimas, kuriame dalyvavo vaikai ir pati ieškovė, dėl to, kam atiteks jo „lūšnos“. Ieškovės nuomonė buvo, kad pirmiausia jai, su tuo jis sutiko, bet kėlė sąlygą, kad ieškovė turi pareiti pas jį gyventi. Ieškovė nurodė, kad po 15 metų galės pas tėvą ateiti gyventi. Siūlė dukrai R., tačiau ji atsisakė, nes dirba ir nebus kada. Tada jis sugalvojo anūkei D. pasiūlyti, kuri sutiko. Ji rūpinasi, nuveža ir nuperka vaistus. Nusprendė, kad anūkė juo rūpinsis. Apie savo sprendimą ieškovei nesakė, nes nematė reikalo. Ji atsisakė ateiti pas jį gyventi, jam kito kelio nebuvo, turi gerą mergaitę–giminaitę, todėl ir nusprendė būtent taip. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas moterį, surašė dokumentus, už jį turėjo pasirašyti kitas pažįstamas asmuo (giminaitis Č.), nes jo ranka dreba ir parašas labai blogas išeina. Vėliau teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti ar pasirašė pats, ar nepasirašė. Dalyvavo ta moteris, jis, D., vairuotojas laukė lauke. Lyg vieną kartą buvo (duomenys neskelbtini) dokumentus tvarkyti.

Kartu jo namuose gyvena dukra R., D. vyras, ką riekia tą padeda. Atsakovui patinka būti su proanūke, jam nuo to tik smagiau. Patikino, kad D. viskuo rūpinasi. Jis pamaitintas, aprengtas, namuose švaru, jam nieko netrūksta. Niekada nebuvo, kad nepasirūpino, jokių priekaištų neturi. Ieškovė atvažiuodavusi daugiausia vasarą išsimaudyti, pasideginti, pasisupti, atvažiuoja jos draugai, žiemą labai retai atvažiuodavo. Anūkė I. seniai jau buvo (prieš pusę metų), ji ne Lietuvoj gyvena.

Parodė, jog pas dukrą L. važiuoti jis nenori, jis mėgsta išeiti į kiemą, būti gamtoje. Atsimena, kad ieškovė atvažiavo jį vežtis iš ligoninės pas save, jis jai paaiškino, kad vaikai turi vakare atvažiuoti ir jį parsivežti į namus, bet ji būtinai į (duomenys neskelbtini) jį parsivežė. Ieškovė gyvena trečiame aukšte, jam sunku užlipti, lauke automobilis prie automobilio stovi. Jam ten labai nepatiko ir jis gyvenime ten neis, nes ten kaip kalėjime. Dėl to nenori, kad juo rūpintųsi L., nes nori mirti savo namuose, jo netenkina ieškovės toks rūpinimasis, kai ji apsilanko tik savaitgaliais. Nori, kad juo rūpintųsi anūkė.

Jo pensija yra 320 Eur, išleidžia maistui, už šiukšles, vaistams. Maistą nuperka, būna ir visi kartu nuvažiuoja apsipirkti (nuo namų parduotuvė toli – 6 km). D. nedirba, nes vaiką augina, jos vyras dirba ir uždirba, taip ir gyvena, neklausinėja kiek uždirba. Mokesčius moka vaikai.

Jis moka skaityti, šiandien akinių nepasiėmė, ne visus priesaikos žodžius išgirdo. Salėje esančius visus asmenis pažįsta (išvardijo). Pasakė, kad šiandien yra balandžio 3 d. Parodė, jog gulėjęs ligoninėj, užmiršęs apie tai, kad gulėjo 2018 m. rugpjūčio mėn. Kažkas buvo užėję, nesveika, bet čia ne baisios ligos, lyg galva buvo pradėjus svaigt, bet negalėjo sakyti, kad blogai jautėsi pusę metų. Atsimena, kad gydytojo nurodymai buvo nedirbti, sunkiai nekelti. Vaistus išrašė, kokius neatsimena, nurodė kreiptis pas šeimos gydytoją. Po to yra apsilankęs pas nervų ligų gydytoją. Vaistus įsigyja pats arba vaikai nuperka.

Posėdžio metu ieškovės parodymus nevisai girdėjo, ką ji kalbėjo nėra tiesa. Ieškovei jo nereikia, ji į teismą padavė visus tik dėl tų „lūšnų“ (turto). Nebuvo tokio dalyko, kaip kad ieškovė teigė, jog jis būtų negėręs vaistų savaitę laiko. Blogo ieškovė jam nieko nėra padariusi, bet nori padaryti – nesuvokia, kodėl jį vežėsi į (duomenys neskelbtini), kai vaikai turėjo jį pasiimti ir parvežti namo. Jam yra aišku, kad ji nori, kad jo nebūtų ir viskas atitektų jai. Kokia čia duktė, jei nori tėvą durnu padaryt. Yra davęs ieškovei paramą, kad pasigerintų ir pasididintų būstą (nurodė aplinkybes), o dabar ieškovė tenori viską iš anūkės atimti. Parodė, jog jei rentos sutartis bus panaikinta, viskas vėl turi likti jo nuosavybe. Jis gali kam nori savo turtą perrašyt, todėl jis ir nusprendė anūkei perrašyt.

Pas notarą važiuoti pasiūlė jis pats, nes taip buvo nusprendęs. Už žemės sklypą, parduotą K., atsakovas neprisiminė, kiek gavo pinigų. Už gautus pinigus pirko karvę, arklį, inventorių, ieškovei pinigų nedavė. Ieškovė norėjo įgyti vairuotojo teises, automobilį tai jis jai davęs 1 000 grynais. Kai nebepajėgė dirbti, arklį buvo nuspręsta parduoti; buvo atvejis kai vieną arklį išmainė į kitą – pats išsirinko gražų arkliuką, bet tas arkliukas nudvėsė. Po to dar jis pirko arklį, nes darbus dirbt reikėjo (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 55 min. 32 sek.– 02 val. 35 min. 15 sek.). Parodė, jog neatsimena ar prieš rentos sandorį buvo ėjęs pas kaimynę J. N. Jei ir buvo, tai greičiausiai su vaikais važiavo. R. P. jis pažįsta, neprisiminė, ar ji yra jį parvežusi iš ligoninės namo, lyg yra parvežusi. Jam geriau, kad juo rūpinasi anūkė, L. pasirūpinti galėtų neblogiau, bet to daryti negali gyvendama (duomenys neskelbtini). (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 15 min. 16 sek.– 02 val. 18 min. 01 sek.). Atsakovas parodė, jog anūkė I. J. jo nelanko, kažkada yra atvažiavusi kartu su dukra L. Jomis atsakovas nepasitiki, su dukra neturi ką bendrauti, nes jį yra apšmeižusi daug kartų. Per paskutinius du metus yra atvykusi gal kokius 3 kartus. Vaistus išgerti pagal gydytojo nurodymus jam paduoda anūkė (2019 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 07 sek. – 08 min. 31 sek.).

Atsakovė D. M.–N. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog nuo mažens ten gyvena, tėvukas jai perrašė namus, ji jį prižiūri, viskas yra tvarkoj, tačiau įsikišo tėvuko dukra. Ieškovė visiškai tėvuko neprižiūri, neatvažiuoja, nesidomi juo ir jo sveikata, I. J. taip pat. Per visą laiką, kai vyksta bylinėjimasis, nei viena jų nepaskambino ir neatvažiavo.

Kai tėvukas buvo Laimos priežiūroj, atsakovė ja pasitikėjo, tuo metu atsakovė su vyru gyveno (duomenys neskelbtini). Kartą grįžus rado tėvuką su „rože“ (kojoje atsiveriančios žaizdos). Nuvežė tėvuką pas medikus, kurie pasakė, kad jei būtų dar delsta būtų reikėję arba amputuoti koją arba būtų kraujo užkrėtimas. Dabar gyvenant kartu tėvukas neserga, „rožė“ neatsinaujina. Neprieštarauja namus priteisti ieškovei, bet tėvukas turi likti su atsakovės šeima. Nuo pat mažens atsakovė iš ieškovės (krikštamotės) girdėjo užgauliojimus, keiksmus, patyčias jausdavo, ji tarsi svetimas jai žmogus. Anūkių tarpusavio santykiai blogi. Ekspertizės skirti nereikia, nes pats tėvukas jau daug papasakojo – jis nepanašus į neveiksnų žmogų.

Žino, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. senelis gulėjo ligoninėje, nes ji jį pati paguldė. Ieškovės advokato nurodytos išleidimo iš ligoninės epikrizės su rekomendacija gydytojo psichiatro konsultacijai atsakovė nėra mačiusi. Jei ji būtų gavusi tokį dokumentą ar nurodymą, tikrai būtų tėvuką nuvežusi pas nurodytą specialistą. Juo labiau, jei ieškovė tėvuką atsiėmė iš ligoninės, vadinasi išleidimo metu turėjo būti bendrauta su medikais ir ji būtų žinojusi apie rekomendacijas. Neneigė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. gavo ieškinį asmeniškai, o gruodžio 17 d. nuvežė tėvuką gydytojo psichiatro konsultacijai, nes norėjo dėl savęs pasitikrinti ir kad įvertintų kokia visgi tėvuko būsena (kad gauti įrodymus, jog tėvukas yra sveikas). Atsakovei jokių abejonių dėl senelio sveikatos nekilo; tuo labiau norėjo užbėgti įvykiams už akių (galimiems nesąžiningiems ieškovės veiksmams šiuo klausimu). Paciento informaciniame lapelyje pasirašė atsakovė už senelį, nes senelis be akinių ir rankų drebėjimo negalėjo pasirašyti. Gydytojas popierinio dokumento neišdavė, jis yra (elektroninis). Gydytojas pasakė žodžiu, jog pagal amžių rezultatai normalūs. Tėvukas yra užregistruotas akių lęšiuko (kataraktos) operacijai Kaune.

Iki ieškinio pateikimo ieškovė lankėsi namuose labai dažnai ir labai nedraugiškai, žodžiu terorizuodavo dėl rentos sutarties, kad atšauktų sutartį, o atsakovei net siūlė pinigų, kad atsisakytų. Ieškovė yra ne kartą reikalavusi atsakovės įgytą turtą perrašyti jai, mėnesį laiko po rentos sutarties pasirašymo ir įsigaliojimo. Ieškovė apie ketinimą pasirašyti rentos sutartį žinojo – gegužės pradžioje buvo pokalbis, kuriame dalyvavo tėvukas, abi jo dukros ir ji pati. Ieškovei buvo siūlyta tėvuką prižiūrėti, bet ji atsakiusi turinti darbą ir ateisianti už 15 metų. Turto perrašymas buvo aptariamas, tačiau sandorio forma nebuvo tuo metu apspręsta. Po ko ieškovė paėmė visus tėvuko nuosavybės dokumentus, kurie buvo rasti jos rakinamame kambaryje. Atsakovės žiniomis, tėvukas dukrai R. nieko nėra perleidęs, o ieškovei – Gabių kaime 2 ha žemės, už ežero 40 arų. Iš už žemes gautų pinigų ieškovė susitvarkė savo butą.

Būtent rentos sutartį pasirašyti pasiūlė atsakovė – natūralu, kad tėvukas turtą jai užrašo, o ji turi už tai atsidėkoti. Į notaro biurą tėvukas vyko du ar tris kartus, o pasirašyta buvo vieną kartą, J. N. už jį pasirašė, nes jis dėl ligos to padaryti negalėjo. Č. yra tėvuko pusseserės sūnus, mamos draugas, kuris vyko vieną kartą į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notaras buvo pasirinktas dėl to, kad atsakovė su vyru ten gyveno, todėl ten ir rado, o atstumas iki (duomenys neskelbtini) panašus.

Yra buvę, kad atsakovė iškvietė policiją ieškovės sugyventiniui, ir pačiai ieškovei. Ieškovė ją atvažiavusi užgauliodavo, rėkaudavo, provokuodavo ir pati įrašinėjo tuos pokalbius, kurie pateikti į bylą. Anksčiau senelio ir ieškovės santykiai buvo geri, pablogėjo kai padavė ieškinį teismui. Anūkė I. J. laiške rašo melą, tik vienas faktas teisingas – kad buvo atvažiavusi. Pasikeisdamos su mama niekada nepalieka tėvuko vieno namuose. Dėl specialiųjų slaugos poreikių nustatymo nesikreipė. Tėvukas naudoja išrašytus vaistus, reikia prižiūrėti kada ką jam išgerti (daug prirašytų vaistų). (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 36 min. 15 sek.– 03 val. 13 min. 36 sek.).

Atsakovė R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, nes visos ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra išgalvotos ir neatitinkančios tikrovės. Vienintelis realus tikslas yra užvaldyti atsakovo turtą po jo mirties. Atsakovė su vyru savo vasarnamį prie atsakovo įsigijo prieš 20 metų. Dažniausiai į vasarnamį atvykdavo vasaromis, daugiausia bendravę su ieškove galbūt dėl panašaus amžiaus. Nurodė, kad ieškovė yra žingeidi, valdinga, drąsi moteris. Ateidavusi vasaromis pas juos į svečius, pabendrauti, niekada nėra pasakojusi apie tėvo sveikatos problemas, susijusias su protu, tik minėjo, kad serga prostatos vėžiu. Apie atsakovę D. nieko nežinojo, nepažinojo, ji dar gyveno ir (duomenys neskelbtini), tik iš ieškovės pasakojimų žinojo, kad turi draugą, gimė dukrytė, daug neigiamų atsiliepimų tiek apie D., tiek apie jos vyrą. Tačiau susipažinus atsakovė susidarė visiškai kitokią nuomonę apie atsakovę D., kuriai atsakovas atstojo tėvą. Atsakovą dažnai matydavo jo kieme ir pan. Atsakovas visada su švarku ir juoda berete, jos vyras eidavo pas jį patarimų dėl medžių pjovimo, ūkinių patarimų, pagalbos. Niekada nekilo dvejonių dėl jo veiksnumo. 2018 m. rugpjūčio mėn. ėjo pro atsakovo namus aplink ežerą ir pasidžiaugė, kad jie visi kartu – atsakovo proanūkė, D. vyras, atsakovas buvo lauke, sėdėjo, šnekučiavosi, D. gamino maistą.

Nurodė, kad jokios įtakos ar suinteresuotumo žemių klausimu ji neturi ir niekada to nebuvo, ieškovės atstovas surašydamas ieškinyje teiginius ir darydamas prielaidas persistengė. Su visais ieškinio reikalavimais nesutinka. Ieškovė peržengė visus sąžinės, moralės principus. Mano, jog šioje byloje atsakove ji įtraukta dėl to, kad ieškovė naiviai manė, kad atsakovė gali daryti įtaką Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjams, kadangi ji dirba šiuose rūmuose teismo posėdžių sekretore. Tikslas – kad byla iškeliautų iš Marijampolės rūmų (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 val. 13 min. 56 sek.– 03 val. 31 min. 52 sek.).

Trečiasis asmuo R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. gavo teismo pranešimą apie ieškinį. Susipažinusi su ieškiniu nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinyje išdėstyti argumentai dėl sandorio patvirtinimo aplinkybių neatitinka tikrovės, yra savanaudiški. Ieškinys teismui pateiktas ne turint tikslą apginti rentos gavėjo A. S. S. interesus ir orią senatvę, o galimai siekiant užvaldyti nekilnojamąjį turtą po rentos gavėjo mirties jį paveldint ir tame galimai yra piktnaudžiavimo teise elementų. Jos darbo stažas 26 metai. 2018 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) biure buvo patvirtinta ginčijama rentos sutartis. Notarė pakartojo savo atsiliepimo tekstą apie sutarties sudarymo aplinkybes, bylai reikšmingas aplinkybes (elektroninė byla 3 t., b. l. 151–157). Patikino, jog iš registrų notarei buvo žinoma, jog atsakovas turi dvi dukras. Notarei atsakovas pats nurodęs, kad dukra atsisako jį prižiūrėti, galinti tik po 15 metų, apie kitą dukrą mažiau pasisakė. Patikslino, jog atsakovas pageidavo ne padovanoti, bet kad turto perrašymas būtų susijęs su įsipareigojimais jį prižiūrėti. Jam buvo išaiškinta uzufrukto esmė, jis pageidavo iki gyvenimo pabaigos gyventi savo namuose. Jautėsi, jog abi šalys turi pasitikėjimą viena kita ir palankumą viena kitai, abipusį geranoriškumą, todėl ir buvo nuspręsta sudaryti būtent rentos sutartį. Rentos gavėjas (atsakovas) yra garantuotas jam reikalinga priežiūra ir pagalba.

Atsakovas dėl ligos (paprastai nenurodoma kokios) negalėjo įskaitomai pasirašyti, todėl notarinius dokumentus rentos gavėjo (atsakovo) pavedimu dėl ligos pasirašė kiti asmenys. Rentos gavėjas (atsakovas) trumpą parašą būtų galėjęs pasirašyti, tačiau dėl akių ligos nebegalėjo įskaitomai pasirašyti vardo ir pavardės. Rentos sutartis buvo perskaityta, bet jam reikia kalbėti labai aiškiai ir garsiai. Pažymėjo, jog rentos sutartį gali patvirtinti bet kas, net einantis pro šalį nepažįstamas asmuo, vienintelis reikalavimas, kad tvirtinantis žmogus nebūtų susijęs aiškiais giminystės ryšiais su šalimi(–s).

Sandorio sudarymo metu notarei jokių abejonių dėl asmens veiksnumo, ar nepriežiūros nesukėlė nei paties atsakovo elgesys, nei išvaizda ar apranga, niekas. Esant bent mažiausiai abejonei, notaras turi teisę gydančiojo gydytojo paskirti komisiją (kritiniu atveju). Būtent senyvas amžius, priežiūros ir dėmesio reikalingumas ir paskatino rentos gavėją (atsakovą) pasirinkti būtent tokią sutartį, kuri užtikrintų jam orią senatvę namuose, kuriuose jis gyveno ilgą laiką.

Dėl rentos davėjo (atsakovės) amžiaus – tik rentos gavėjas asmeniškai apie tai gali spręsti ir tik jam žinoti, ar bus užtikrintos jo teisių apsauga, ar ne, t. y. subjektyvaus pobūdžio reikalavimai ir lūkesčiai. Akivaizdu, kad atsakovas nepratęs gyventi prabangoje ir atsakovė gali užtikrinti jo lūkesčius. Įstatymas nediskriminuoja pilnamečių veiksnių fizinių Lietuvos Respublikos asmenų pagal amžių. Atsakovė atitinka visus reikalavimus ir yra tinkama rentos davėja. 

Notarė garantuoja, kad tiek užsakant duomenų patikslinimus sandoriui, tiek sudarant rentos sutartį, nustatant daiktinę teisę – uzufruktą, rentos gavėjas A. S. S. buvo veiksnus, sugebėjo tinkamai išreikšti savo valią, puikiai suprato savo veiksmų prasmę, sugebėjo tinkamai išreikšti savo valią, kritiškai vertinti sudaromo sandorio esmę. Sudarytas sandoris visais atvejais atitinka jo, kaip silpnesnės šalies interesus, užtikrina jam reikalingą priežiūrą, orią senatvę namuose, kuriuose jis iki šiol gyveno, ir neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat išsakė kritiką ieškinio formai ir turiniui – ieškinys neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, viešai rodo nepagarbą savo tėvui (2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 val. 32 min. 01 sek.– 04 val. 21 min. 12 sek.).

Atsakovė J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Parodė, jog atsakovas yra pilnai protingas. Jis pats buvo atvažiavęs ar atėjęs (tiksliai nepamena) pas ją 2018 m. gegužės vidury ir prašė, kad perrašant jo turtą, būtent anūkei ji pasirašytų už jį, kad L. neatimtų jo turtų. Pokalbis vyko dviese. Jie yra kaimynai. Parodė, jog buvo (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo pasirašyta už tai, kad atsakovo turtas perrašomas anūkei, pats to prašė. Parodė aplinkybes, jog pas notarą važiavo ji, atsakovas ir atsakovo anūkė (vežė anūkės vyras, į kabinetą V. J. nėjo), atsakovas pilnai sutiko perrašyti turtą, ir ji už atsakovą pasirašė. Atsimena, kad jai davė skaityti sutartį, ar sutartis buvo garsiai perskaityta, nepamena. Atsakovas jai nurodęs, kad L. visko daug turi, jai duota žemės, nupirktas butas, nori perrašyti turtą anūkei, kad ši su kita jo dukra R. neliktų „ubagės“. Atsakovas jai pasipasakodavo apie tai, ką L. gyvenime yra davęs; kad nugyventi savo gyvenimą norėtų savo namuose. Pasirašyti jai reikėjo kaip liudininkei, nes atsakovas jos pats prašė, daugiau niekas neprašė. Parodė, jog pats atsakovas irgi pasirašė. Tai buvo vienintelis kartas. Kas yra renta atsakovė nežino, atsakovas jai sakė, kad dėl turto perrašymo reikia pasirašyti ir ji pasirašė. Vėliau nurodė, jog anūkei turtą atsakovas perrašė, kad ji jį prižiūrėtų. Gimus atsakovei D. vaiku labiausiai rūpinosi atsakovas su savo žmona. Jos manymu, atsakovė D. M.–N. gyvena iš vyro gaunamų pajamų, jos motina dirbanti. Artimai su ja nebendrauja.

Apie atsakovo sveikatos problemas nurodė, jog kaip tokio amžiaus žmogus su psichika jis jokių problemų neturi, orientacijos ar atminties sutrikimų ji jame nemato, jo rega gera, vaikščiojantis. Į savaitę kartą su atsakovu matosi. Jos žiniomis atsakovas yra vieną kartą nukritęs, buvo ligoninėje, jau po sandorio sudarymo.

Atsakovas pats iki rentos sutarties ateidavo pas ją beveik 1 kilometro atstumą, dabar jį vežioja anūkė su vyru. Kaip dažnai ieškovė atvažinėjo pas tėvą, negali pasakyti. Yra buvusi atsakovo namuose, dabar namai pasikeitę – atremontuoti, yra virtuvė, du kambariai, ieškovė turi atskirą užrakintą kambarį (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 44 sek.– 33 min. 37 sek.).

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nėra susijusi giminystės ryšiais su šalimis. Su ieškove artimiau pradėjo bendrauti 2006 m. po ieškovės mamos mirties. Ieškovė labai rūpinosi tėvu, tėvas rėmėsi į ją, ko bereikėjo viską spręsdavo, suteikdavo ieškovė. 2015 m. po senelio traumos pastebėjo, kad pablogėjo jo sveikata, mąstymas, atmintis. Liudytojai kartu su ieškove teko atsakovą vežti iš ligoninės, o jis sėdi gale ir kalbą, o ką kalba neina suprasti (bamba, dejuoja ir gan agresyviai). Ieškovės paprašyta liudytoja atsakovą lankydavo ligoninėje. Buvo pas atsakovą svečiuose, sėdėjo pavėsinėje ir jis skundėsi, kad anūkė nelanko mokyklos. Atsakovas 2013–2014 m. dažnai pasiskųsdavo, kad anūkė eina lankom. Ir dėl sveikatos pasakydavo, kad jau nepajėgia. Parodė, kad 2017 m. atsakovas turėjo sveikatos problemų, gulėjo ligoninėje. Tikrai prastai matė, neturėjo fizinės jėgos – negalėjo atsinešti vandens, orientacijos laike ir vietoje sutrikimų atsakovas nelabai turėjo. Atminties sutrikimų, mano, kad turėjo – buvo iš draugo pasiskolinęs pinigų, ir kol ieškovė nesužinojo, tol tų pinigų negrąžino (nieko nesakė, kad buvo pasiskolinęs). Buvo nukritęs (buvo vienąkart apsibrozdinęs), skųsdavosi galvos svaigimu. Jam sunku paeiti, reikėjo lazdelės. Parodė, jog atsakovą aplankydavo jo namuose ir ten nesant ieškovės. Prieš 2018 m. rugpjūčio mėn. (iki parvežimo iš ligoninės į atsakovo namus) nurodė, kad lankėsi atsakovo namuose, bet negalėjo nurodyti nei kiek kartų, nei kaip dažnai. Patikino, kad tikrai ji parvežė atsakovą iš ligoninės, po to ji atsakovo namuose nesilankė. Ieškovė gyvena viena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), ten yra sąlygos gyventi atsakovui. (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 07 sek.– 01 val. 06 min. 10 sek.).

Liudytoja R. M.–N. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės D. M.–N. mama, ieškovės sesuo. Jai yra skaudu, kad visas šitas procesas vyksta, jai tai yra nesuprantama. Pats ginčas yra beprasmis, pradėtas be priežasties. Jai tėvai yra padėję užauginti dukrą D., kuri užaugo jų namuose. Gimus dukrytei, atsakovė D. liko gyventi senelio namuose, senelis pats to norėjo. Atsakovas pats savo valia, nieko neverčiamas nusprendė visą turtą padovanoti anūkei už priežiūrą iki jo mirties. Toks siūlymas buvo išreikštas ir ieškovei, tačiau ji to neapsiėmė. Pradžioje konkrečiai tėtis nebuvo nieko nusprendęs, pirmenybę teikė ieškovei. Todėl nieko neslėpdamas ir nemeluodamas atsakovas pats tokį sprendimą priėmė. Šitas dalykas buvo sprendžiamas ir aptartas šeimos rate, tačiau buvo pasikviesta ieškovė, kad ir ji viską apie tokį sprendimą žinotų. Buvo pasakyta, tačiau ieškovės tai netenkino, ji norėjo, kad viskas būtų per pusę. Dialogo tarp jų nebuvo, tik pasakė „supratau“, tačiau matėsi neigimas ir priešiškumas. Pokalbis vyko 2018 m. gegužės pradžioje. Įsivyravo nemaloni atmosfera, kaltinimai nebūtais dalykais. Kiek liudytojai yra žinoma, pas kaimynę J. N. D., jos sugyventinis ir senelis buvo nuvažiavę, pats savarankiškai tėtis sunkiai arba labai ilgai būtų ėjęs iki kaimynės.

Anksčiau su seserimi būdavo pasikalbėjimų apie tėvo amžių ir apie silpnėjimą, kad reikės jam priežiūros, tačiau jokių konkrečių sprendimų dėl tėvo priežiūros nebuvo priimta. Iki sandorio pasirašymo pokalbių apie tėvo psichikos būklę jokių pokalbių su seserimi nebuvo. Tėvas mąsto, reiškia savo mintis, nuomonę, kuri ne visada visiems patinka. Niekada asmeniškai jai nekilo minčių, kad tėvas nesupranta ką daro, viską daro sąmoningai.

Ieškovė nesutiko su tėvo siūlymu, nes dirbo ir gyveno kitame mieste. Liudytoja nurodė, jog ieškovė neturi tokių galimybių gyventi kartu ir kasdien tėtį prižiūrėti, pati liudytoja taip pat dėl darbo tokių sąlygų neturi. D. tokias galimybes turėjo, todėl liudytoja tokiam tėvo sprendimui neprieštaravo. Jei tėtis pats norėtų keltis pas ieškovę į (duomenys neskelbtini), tada ieškovė galėtų tėvą globoti. Tačiau jis kategoriškai nesutinka, nori gyventi savo namuose, reikia atsižvelgti į jo norą. Tėčiui tikrosios globos tikrai nereikia, reikalinga tik pagalba. Atsakovas yra išreiškęs savo norą, kad jį prižiūrėtų anūkė garsiai ir aiškiai. Reikalingus įgūdžius kaip moteriai auginti, prižiūrėti kitą asmenį atsakovė D. turi nepaisant išsilavinimo ir amžiaus. Dukra su V. J. kartu jau 5 metus nuo draugystės pradžios, vėliau kartu apsigyveno. Pastojusi 10–je klasėje nutraukė mokymąsi (duomenys neskelbtini). Ją visiškai išlaiko jos sugyventinis, kiek galimybės leidžia liudytoja dukrai taip pat finansiškai padeda. Tėtis savo finansus turi, jei jis nori duoda/prisideda kam nors, jei nenori neduoda. Už elektrą moka liudytoja, keli metai iš tėvo neprašo prisidėti.

Iki teisminio proceso I. J. atvykdavo, jos ir atsakovo santykiai buvo artimi, paskutinį kartą buvo atvykusi 2018 m. spalio mėn. Kiek žino, tarp ieškovės, I. J. ir atsakovo buvo konfliktas (jame nedalyvavo, tik girdėjo nuotrupas) – buvo ginčas, gražiai tikrai nesikalbėjo. Kiek pamena, dukra D. irgi dalyvavo.

Pirmą kartą pas notarą vyko 2018 m. gegužės mėn. (tiksliai negali pasakyti), kas tiksliai dalyvavo tame sandoryje ar J. N., ar V. Č. tiksliai pasakyti negali. Su kaimyne bendrauja gan dažnai, sutaria gerai, pažįstami nuo seniai. V. Č. – tolimas giminaitis, palaiko ryšius. Tikrai vyko du kartus. Nurodyti asmenys vyko pas notarą, kad paliudyti, jog tėtis tikrai savo laisva valia perrašo turtą. Šiuos asmenis pasirinko patys kaip patikimus, ir ką geriausio galėjo paprašyti tai padaryti. Tokius sprendimus priėmė šeimos rate. Liudytojos ten niekas nepageidavo, ji dirbo, todėl tuose procesuose nedalyvavo. Žino tik tiek, kad tėtis perleido palikimą anūkei ir kad savininkė yra anūkė. Seseriai apie įvykusį sandorį pasakė dar prieš tą faktą, prieš ruošiantis važiuoti pas notarą, kokias 1–2 savaites prieš sandorį. Po sandorio fakto ieškovę informavo per 1–2 savaites.

Daugiausia tėčiu ir jo sveikatos reikalais rūpinosi D. su vyru. Yra buvę atvejų, kai tėtį parvežė ieškovė ar kiti asmenys, pagal ieškovės galimybes. Po to karto, kai dukra susirado vaikiną su automobiliu, nebereikėjo ieškovei tėvo vežioti. Tėtis gulėjo ligoninėj 2018 m. rudenį, tėtį turėjo parsivežti jie, tačiau nuvažiavo ieškovė, ir nusivežė jį į savo namus (duomenys neskelbtini), nors tėtis to nenorėjo. D. paskambino į ligoninę ir sužinojo, kad tėvuką pasiėmė ieškovė. Ir po to sužinojo, kad ieškovė nori padaryti tėtį neveiksniu. Liudytoja pagal galimybes tėtį lankydavo.

R. P. puikiai pažįsta, atvažiuodavo į namus, ypač po mamos mirties, daugumoj vasarą, kai ieškovė būdavo kaime. Paskutiniu metu itin retai atvykdavo. 2017–2018 metais yra mačiusi vieną kartą, paskutinį kartą dar 2018 m. gegužės mėn. buvo atvažiavęs R. P. vyras. Atvažiavęs apeliavo į jų sąžinę dėl sandorio, apie jį papasakoti galėjo tik ieškovė. Lyg yra buvęs vienas atvejis, kad R. P. buvo parvežusi atsakovą, bet gerai nepamena.

Tėvas lazdele vaikščioti nesinaudoja, nors turi, pas kaimynę taip toli jis jau vienas neitų. Liudytojai tėvas nėra perleidęs turto, ieškovei, kiek jai žinoma, yra perleidęs 2 ha žemės.

Šiandien tėvo psichika kaip tokio amžiaus yra labai gera. Po rentos sandorio jo psichinė būklė ženkliai tikrai nepasikeitė. Jis pagal galimybes mėgsta dirbėti (pasišerti šuniukus, vištas, atsinešti malką). Mėgsta bendrauti su proanūke, labai ją myli (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 07 min. 06 sek.– 02 val. 13 min. 13 sek.).

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad teiginiai ieškinyje apie žmoną R. K. žeidžia, yra visiški išsigalvojimai. Nors iki teisminio proceso visi esantys salėje sutarė puikiai, bendravo betarpiškai, nuolat. Maždaug prieš 20 metų Mačiuliškių kaime, šalia atsakovo gyvenamosios vietos, įsigijo vasarnamį. Kažkur prieš 5 metus atėjęs pas juos atsakovas pasakė, jog nori pasikeisti stogą, galbūt jie norėtų pirkti sklypą. Pasiteiravo, kiek jis nori už tą žemę, nedarę jokių geodezinių matavimų, tik pagal brėžinį, 2014 m. sudarė sandorį dėl 40 arų sklypo, sumokėjo atsakovui. Pažymėjo, jog nei tada, nei dabar tas žemės sklypas nėra jiems reikalingas, juo labiau dar papildomai kažkokių naujų jiems tikrai nereikia. Po prieš kelis metus atliktų geodezinių matavimų, matininkas nustatė, kad ten net nėra tų 40 arų, kuriuos liudytojas neva nupirko, todėl jo valdas praplėtė į šoną, ir tokiu būdu ežero pakrantė pateko į liudytojui ir atsakovei R. K. priklausančią valdą. Suinteresuotumo žemėmis jokio neturi.

Apie tai, kad atsakovo turtas perrašytas, jis sužinojo 2018 m. rugsėjo mėn., kai atvyko į vasarnamį ir atėjo D. su savo draugu. Pasakė, kad jiems tėvelis perrašė turtą (nedetalizavo). Koks tiksliai sandoris buvo sudarytas nesidomėjo, tik gavę ieškinį sužinojo, kad Renta. Patikino, jog niekada atsakovės D. M.–N. nėra konsultavęs teisiniais klausimais.

Daug yra bendravęs su atsakovu, niekada nepravažiuoja per atsakovo kiemą (namai 150 metrų atstumu), jei jame būna atsakovas, nepasišnekėjęs su atsakovu. Protingi ir logiški atsakymai, todėl prašymai dėl neveiksnumo yra absurdiški. Ieškinyje nurodytos atsakovui diagnozuotos ligos – lėtinė smegenų išemiją ir demencija (kol nenustatyta sunki) net negali būti pagrindas iškelti bylą dėl neveiksnumo nustatymo. Jo nuomone, medicininiai dokumentai prie ieškinio patvirtina, kad atsakovas yra veiksnus. Nėra jokių abejonių dėl atsakovo veiksnumo.

2017–2018 m. labai dažnai būdavo savo vasarnamyje, per mėnesį ne mažiau 2-3 kartus, vasarą nuolatos, kiekvieną savaitgalį. Pats atsakovas dar anksčiau ateidavęs liudytojui nupjauti sausų medžių, kai nebepajėgė – patarinėjo ir nurodydavo, kurį medį kada reikia nusipjauti; Liudytojo nuomone, atsakovė D. M.–N. turi labai gerus įgūdžius rūpintis senu žmogumi – yra padaryti remontai, specialiai tėčiui įrengtas tualetas. Iki rentos sandorio, liudytojo žiniomis, atsakovas turėjo ligas prostatos ir „rožę“, kažkada buvo peršalęs. Atsakovas su juo visada bendravo adekvačiai, niekada nepastebėjo, kad atsakovas nematytų, juolab liudytoją atsakovas visada iš toli (iš 30 metrų) atpažindavo, taip pat niekada nekilo abejonių dėl atsakovo klausos, susikalbėdavo be problemų. (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 18 min. 58 sek.– 03 val. 18 min. 00 sek.).

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jo žmona ir M. S. pusseserės, gyvena kaimynystėje per 50–80 metrų nuo 1967 m. viską gerai mato, kas pas atsakovą kieme vyksta. Nesupranta, kodėl L. įsivėlė į tokius ginčus. Mano, jog atsakovas teisingai padarė, nes ieškovė atsisakė jį prižiūrėti, kas jam liko daryti, kai pats nieko nepajėgia. Atsakovas liudytojui pasakojo, kad ieškovė atsisakė, o dukra R. pareiškė, kad jai nieko nereikia, ji dirbanti. Anūkę D. atsakovas užsiauginęs, jie labai sutaria, ta mergaitė labai gera, jį labai prižiūri. Atsakovas yra pasakojęs, kad L. yra padėjęs gyvenime, o dukros Raselės irgi nenori nuskriausti, o ir jį patį prižiūrėtų. Neseniai tik sužinojo, kad turtas perrašytas anūkei, atsakovas apie tai anksčiau nebuvo su liudytoju kalbėjęs. Tik po perrašymo ir kažkokio konflikto papasakojo. Pradžioje liudytojas pagalvojo, kad turtas perrašytas ieškovei, vėliau patikslino, jog tokia mintis jam kilo dėl to, kad ieškovė atsakovo namuose visada buvo viršininkė.

Ieškovė grįžusi pirmiausia pakelia (triukšmą) namuose, po to namiškiai kviečiasi policiją. Liudytojas supranta, kad ieškovė negali atsakovo prižiūrėti, kadangi dirba. Dėl tariamos nepriežiūros – negali būti jokių priekaištų, tegul žmonės atvažiuoja į namus ir pažiūri kaip dabar gyvena ir kaip gyveno anksčiau atsakovas (namai suremontuoti, tualetas kambary įrengtas atsakovui). Maistas visą laiką paruoštas, yra atsigerti, namai prikūrenti. Prižiūrintieji negeriantys, nerūkantys. 2018 m. L. atvažiuodavo pas tėvą į mėnesį sykį, vasarą dažniau, nes atvažiavusi atostogaudavo. Atsakovo sveikata nelabai kokia, dėl kojų prastai (buvo „rožė). Yra sakęs, kad norėtų paskaityti, bet neįskaito. Dėl galvos jis niekada nesiskundė. Psichinė būklė atsakovo labai gera kaip tokio amžiaus, niekada nekilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos. Susitinka jie daugiausia prie tvoros, prie vartų arba prie žemių, vienas pas kitą nesilankydavo. Atsakovas tą 60–80 metrų dar ir šiemet vienas buvo iki liudytojo sodybos atėjęs, tiesiog pasišnekėti. Pokalbiuose, kurie trukdavę 10–15 minučių, nejausdavo kažkokio nesiorientavimo, realybės neatitikimo, nusikalbėjimų ar pan. Yra vežęs atsakovą į (duomenys neskelbtini) nusipirkti išrašytų vaistų. Tirti atsakovo veiksnumą yra gėda. (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 val. 18 min. 37 sek.– 03 val. 57 min. 41 sek.).

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės dukra ir atsakovo vyresnioji anūkė. Nurodė, jog atsimena tėtuką (atsakovą) dar kai močiutė buvo gyva (mirė 2006 m.), kaip jis pasikeitė po jos mirties. Atsimena nelaimingą atsitikimą kai jis iškrito iš vežimo ir susilaužė keletą šonkaulių. Vasaras leisdavo pas atsakovą namuose su močiute, kiekvieną savaitgalį važiuodavo į kaimą. Išreiškė nuomone, jog atsakovo pasirašyta rentos sutartis neatitinka realybės. Visų pirma dėl to, kad jis pats jos nepasirašė, joje nenurodyta priežastis, kodėl jis pats sutarties nepasirašė. Yra žinoma, kad būdamas 83 metų, atsakovas neprimato, nebeturi jėgos rankose, dėl ko jis negali pasirašyti. Daro prielaidas, kad to priežastis yra kraujagyslinė demencija. Močiutė prieš mirtį buvo išreiškusi norą namus palikti liudytojos mamai (ieškovei), tačiau susirgusi vėžiu greitai mirė. Tėtuko pozicija buvo ta, kad jis turi dvi dukras – R. M.–N. ir L. J., ir abi nusipelnė turėti savo namus ir juose gyventi. L. J. dažnai lankydavosi kaime tėtuko namuose, nes gyveno kitame mieste, o dukra R. M. N. su atsakove D. M.–N. tėtuko namuose gyveno nuolatos (nuo 2000 m.).

Dėl abejonių dėl atsakovo psichinės sveikatos nurodė, jog 2007 m. tėtukas su niekuo nepasitaręs, nuėjęs pas kaimyną K. sutarė parduoti žemės sklypą (mišką), todėl K. tavo bendro sklypo savininkais. Pats atsakovas savo poelgį motyvavo tuo, kad nori pakeisti namo stogą, tačiau namo stogas nebuvo pakeistas. Vietoj to tėtukas, būdamas 71 metų, nusipirko automobilį, sumąstė išsilaikyti vairuotojo teises. Visus gautus pinigus už mišką atsakovas iššvaistė tikslu įsigyti vairuotojo pažymėjimą, kurio taip ir neįsigijo. Po to, 2008–2009 metais tėtukas, su niekuo nepasitaręs, išmainė ilgametį arklį (augino virš 10 metų), kuris jo nuomone, jau paseno ir gali bet kada padvėsti, į kitą arklį, kuris padvėsė po 3 dienų. 2015 m. kai tėtukas buvo iškritęs iš vežimo, aplankė jį ligoninėje, būklė buvo sunki. Parvežus jį į namus, esant namuose tik jam ir ieškovei su dukra, vienas žiūrėdamas sveikinimų koncertą tėtukas garsiai aiškiai kalbėjo, kažkokią nuomonę reiškė. Liudytojai atėjus į kambarį, jis nustojo kalbėjęs, užduodamus klausimus ignoravo. Tai sukėlė liudytojai abejonių. 2017 m. gruodžio mėn. aplankė su mama tėtuką bei D. naujagimę. Su tėtuku bendravo, žiūrėjo nuotraukas, tėtukas jos guviai klausinėjo, kaip jai sekasi. Po to liudytoja su atsakovu susitiko jau tik 2018 m. spalio mėnesį. Atvykus tėtuką su žiemine kailine kepure, žiemine striuke, „koliošais“, atsirėmusį į pavėsinę rado kieme, kai lauke buvo +17 laipsnių, jo dešinė ranka atmestinai buvo apvyniota medicininiu bintu. Namuose tuo metu daugiau nieko nebuvo.

Parodė, jog atsakovas ieškovei praeityje, tikslu pagerinti jos gerbuvį, užrašė žemės sklypą kitoje ežero pusėje. Sklypas buvo parduotas ir įsigytas gretimas butas, ir iš vieno bendrabučio kambario ieškovė pasidarė dviejų kambarių butą. Taip pat nurodė, kad ieškovė tada minimą sklypą siūlė pirkti atsakovei R. K., tačiau R. K. nepirko. Liudytojai yra žinoma, kad kitai dukrai tėtukas yra atidavęs labai daug grynųjų pinigų.

Tėtukas vaikščiojo labai sunkiai, sustodamas. Liudytoja nurodė, jog lazdos (vadinamo „krukio“) tėtukas niekada nepripažino, nemėgsta ir kategoriškai atsisakė tokį daiktą naudoti, nors jam tai buvo rekomenduota. Dėl kalbėsenos – sunkiai reiškė mintis, kalbėjo su didelėm pauzėm, žvilgsnis buvo visiškai kitoks, neišlaikė akių kontakto. Paskutinis jų susitikimas buvo maždaug prieš mėnesį iki šio teismo posėdžio (po 7 mėnesių nuo paskutinio karto), tėtuką matė teismo rūmų prieangyje. Pasisveikino, pabučiavo, jis buvo apsirengęs storai, pasiteiravo, ar jam nieko netrūksta, ar jis pavalgęs ir pan., šis nusišypsojo jai, atsakė, kad nešalta.

Jos nuomone, senelio sveikata pablogėjo po 2015 m. patirtos traumos, nes stipriai susitrenkė galvą. Laiko tėkmę pradėjo suprasti kitaip, pateikė pavyzdį, kad 2016 m. atsakovas supainiojo savaitės dienas; 2018 m. supainiojo mėnesius, t. y. nesiorientavo laike. 2011 m. vasara buvo atvejis, kai pamiršo, kur pasiliko dviratį, grįžo vėlai.

Nesikreipė į teismą dėl neveiksnumo nustatymo, kadangi tuo metu rūpinosi močiutės sveikata, jos atžvilgiu globos nereikėjo nustatinėti, nes dukros rūpinosi tėvais, o tėvai nepasitarę nebuvo linkę priimti tokių sprendimų. Dabar to reikia, nes mano, kad tėtukas buvo apgautas, be to, jam reikia didesnės priežiūros nei dabar gauna. Didesnę priežiūrą vienareikšmiškai gali suteikti ieškovė. Atsakovas buvo apgautas dėl to, kad jis dokumento pats nepasirašė, pas notarą važiavo du kartus su dviem skirtingais liudytojais, atsakovas apie tai niekada nėra kalbėjęs, visada teigdavęs, jog yra dvi dukros – dviems ir liks. Po rentos sutarties pasirašymo liudytoja bendravo su seneliu, teigė, jog nieko nepasirašė. Parodė, jog tėtukas yra vyras, turintis savo nuomonę, todėl jos negalėjo jam prieštarauti. Vėliau tikslino, kad tvirtą nuomonę turėjo iki 2015 m. nelaimingo atsitikimo, nuo 2015 m. jo valia pradėjo silpnėti. 2015–2018 m. sveikata pradėjo blogėti, nesveikai skaudėdavo galvą, buvo išrašyti labai stiprūs, kraujagysles plečiantys vaistai. Atsakovė D. M.–N. negali užtikrinti tinkamos senelio priežiūros, tam neturi nei pajamų, nei gebėjimų. Tiki, jog senelis pats gali valdyti savo turtą (vėliau posėdžio metu tokią savo nuomonę dar kartą užtvirtino). Disponuoti turtu (sudaryti sandorius) nemano, jog atsakovas gali nuo 2017 m. pavasario. Patikino, kad ieškovė geriausiai pasirūpintų jo poreikiais, globa, ieškovė neprašo jokios rentos, nori rūpintis tėvu, prašo teismo pačiam atsakovui grąžinti jo turtą natūra. Sritis, kurioje jis galėtų būti pripažintas neveiksniu, galėtų būti savipriežiūra, sveikata (dėl vaistų vartojimo, higiena ir pan.). Su socialinio darbuotojo išvada, kad atsakovas iš dalies geba pasirūpinti savimi su pagalba, sutinka. Jos nuomone, tokio amžiaus žmogui gyventi kartu su kūdikiu vienuose namuose yra žalinga (pavojinga dėl įvairių ligų), liudytojo nuomone, senelis turėtų gyventi savo namuose prižiūrimas ieškovės. Žino, jog tėtukas nenori keltis gyventi pas ieškovę į (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba pamaininį darželį (pusdieniais) darželyje 28 metus, gyvena dviejų kambarių bute viena (liudytojai priklausęs kambarys yra laisvas), mamos draugas netoliese turi nuosavą butą, jie tik susitikinėja, kartu negyvena.

Paklausta, koks pastaruoju metu senelio požiūris į dukrą (ieškovę), nurodė, jog senelis dukrą labai myli, jo požiūris į dukrą yra teigiamas. Senelio nuomonės dėl ieškinio reikalavimų liudytoja nežino, senelis apie tai jai nieko asmeniškai neminėjo. Apie rentos sutartį sužinojo iš mamos (ieškovės) 2018 m. birželio mėnesį, po jos pokalbio su tėtuku. Apie rentos sutartį liudytoja su atsakovu nebendravo (2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 52 sek. – 01 val. 54 min. 21 sek.).

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas, būdamas jau senas, norėjo, kad jį prižiūrėtų anūkė D. Pradžioje buvo taip, kad jis norėjo visus sukviesti, atvažiavo ir ieškovė, atsakovas pasakęs, kad jis jau senas ir nori palikti savo ūkį tam, kuris jį seną prižiūrės, matė, kad pokalbis konfliktinio pobūdžio. Ieškovei atsakovo sąlygos nepatiko, nes jis pageidavo likti kaime, savo namuose, t. y. kad prižiūrintis jį asmuo gyventu kartu jo namuose. Ieškovė tėvui siūlė gyventi pas ją bute, surasti žmogų, kuris jį prižiūrėtų ir pan., tačiau atsakovas laikėsi savo. Jie nesusitarė. Tada atsakovas susitarė su anūke D. ir užrašė jai turtą. Viskas namuose gerai, niekas niekuo nesiskundžia, niekam nieko netrūksta, pats senelis patenkintas priežiūra. Dėl atsakovo sveikatos – kaip ir daugumos senyvo amžiaus žmonių sveikata silpsta, tačiau jis viską puikiai supranta, mąsto savo galva. Nebuvo situacijų, kad su juo nesusikalbama, nesupranta vieni kitų. Sveikatos problemos yra senatvinės ligos, buvo plaučių uždegimas, patyręs traumų. Parodė, jog atsakovas geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, tik tiek, kad jam fiziškai sunku. Ekspertizės jam tikrai nereikia.

Atsimena įvykį kaip skendo žmogus – tą žmogų išgelbėjo pats liudytojas, jam būnant darbe atvyko žurnalistai. Atsakovas buvo namuose ir su juo žurnalistai padarė reportažą – atpasakojo įvykį, kurį pats matė. Kad skęsta žmogus pirmi pamatė ar D., ar atsakovas, nepamena, tuo metu su atsakovu liudytojas pjovė malkas. Atsakovo namuose liudytojas gyvena 3–4 metai, dar iki apsigyvenimo šiuose namuose padėdavo atsakovo ūkyje. Jau gyvendamas su atsakove D. apsitvarkė namus, buitį, nes nebuvo nei virtuvės, grindis susidėjo, sienas, lubas susitvarkė ir pan. Pats dirbęs nuolat (suvirintoju, dabar dirba vairuotoju), su pertraukom, ieško vis didesnių pajamų šaltinio. Gyvendamas su atsakove D. įsidarbino prieš kokius 3 metus. Dukrai dabar yra 2,5 metų, atsakovė D. dabar gauna tik vaikui skirtą išmoką, augina dukrą. Gaunamas pajamas skiria ir gerbuvio gerinimui. Namuose yra vonios patalpos, seneliui atskiras tualetas namuose, kiti daugiau naudojasi lauko tualetu. Name yra virtuvė, svetainė, du kambariai (vienas padalintas per pusę). Atsakovas turi atskirą kambary, kuris visada buvo jo. Ieškovė laikė vieną kambarį sau atvažiavimams, iki kol teismai neprasidėjo. Pats senelis, prasidėjus teismams, supyko ir pasakė, kad ieškovė atlaisvintų kambarį. Ieškovė pati kambario neatlaisvino, todėl teko tai padaryti patiems pagal senelio norą. Tame kambaryje buvo rasti, senelio ieškoti ir nerasti, turto dokumentai.

Apie teisminį procesą sužinojo iš gauto laiško. Ieškovė apie rentos sutartį galimai sužinojo iš pačio senelio, jai niekas už akių nieko nedarė. Seneliui netiko ieškovės sąlygos dėl priežiūros, todėl jis išreiškė savo valią rentos būdu. Parodė, jog iki rentos sutarties ieškovė tėvą lankydavo savaitgaliais, arba kas antrą. Tik pasirašius sutartį ieškovė vis atvažinėjo ir sakydavo pakeisti, nes mėnesis laiko yra galima sutartį pakeisti, priešingu atveju, nurodė, jog bus problemų, ar kažkaip panašiai. Tą mėnesį ieškovė pas tėvą važinėjo, bet atsakovas atsisakė keisti savo valią, o prasidėjus teisminiam procesui daugiau nebeatvyksta. I. J. per 3–4 metus yra kaime gal penkis kartus matęs. Atsakovą prižiūri atsakovė D. Su atsakove R. K. iki teisminio proceso buvo nepažįstami, nebendravo (2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 59 min. 36 sek.– 02 val. 52 min. 25 sek.).

2019 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu buvo išklausytas ieškovės teismui pateiktas garso įrašas, kurio pradžioje ieškovė kalbasi su tėvu, aiškina, jam, kad vakarienė 18:40 val. jau turi būti, siūlo eit išsikast bulvių ir pasidaryti vakarienę, vėliau siūlosi pati išvirti sriubos; kad vasarą į slaugos namus visai nereikia, nėra reikalo, nebent žiemą kai vienas liks, atsakovas nurodo, kad ten būtų pušynas, galimybė išeiti į lauką. Ieškovė tėvui nurodo, kad niekaip negali pas jį pareiti, nes jai iki pensijos dar toli, D. niekur nesidės – už motinos dalį jai priklauso prižiūrėt, neturi ji kur išeit. Kritikuoja tėvo priežiūrą, D. elgesį, kritikuoja tėvo padarytą sprendimą, aiškina, kad reikia nutraukti sutartį. Po kiek laiko pasigirsta D. balsas „nu tai ką gydytoja? Ką šnekat?“, ieškovė atsako „kad neduodi valgyt“, tada prasideda žodinis konfliktas, atsakovė nurodo ką ji padaro ir ko ieškovė nedaro, ką tėvukas sako. Atsakovė akivaizdžiai susinervinusi, girdėti atsakovės motinos ir sugyventinio nepatenkinti balsai, vadina ieškovę melage, jos nesirūpinimu tėvu, primena ieškovei apie siūlymą jai eiti gyventi pas tėvą, išreiškia nepasitenkinimą ieškovės elgesiu visų namiškių atžvilgiu (Priedas pavadinimu „20180802–184128 pokalbis su atsakovu“, pateiktas į bylą kartu su patikslintu ieškiniu, pridėtas prie priedų sąrašo (įtrauktas į „zip“ plėtinio archyvą)).

2020 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu buvo pagarsinta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada – 2019 m. lapkričio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta eksperto išvada, jog atsakovas A. S. S. 2018 m. gegužės 22 d., sudarydamas rentos sutartį, galėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, galėjo pilnai suvokti sudaromo sandorio prasmę, esmę bei tikslus; nėra įtikinamų, kliniškai pagrįstų duomenų apie tai, kad A. S. S., pasirašant rentos sutartį, 2018 m. gegužės 22 d., būtų sirgęs psichikos liga (elektroninė byla 5 t., b. l. 102, 103–118; 2020 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 06 sek. – 13 min. 30 sek.).

Ekspertas Konstantinas Daškevičius teismo posėdžio metu parodė, jog ekspertizė buvo atlikta atsakovo gyvenamojoje vietoje dėl to, kad atsakovė D. M.–N. nurodė, jog atsakovui dėl jo sunkios fizinės būklės sveikatos, somatinės būklės būtų sunku atlaikyti kelionę į Vilnių. Taip pat atsižvelgta į medicininę dokumentaciją, kurioje fiksuota, kad tiriamajam 2018 m. nustatyta diagnozė vestibulinės funkcijos (koordinacijos, eisenos) sutrikimai; be to, tiriamajam yra diagnozuotas trečios stadijos širdies nepakankamumas ir kitų somatinių ligų. Siekiant nesukelti tiriamajam sveikatos pablogėjimo, streso buvo nuspręsta atlikti ekspertizę tiriamojo namuose, kas nėra pažeidimas, nes ekspertizė yra ambulatorinė, o ne stacionarinė. Tyrimo atlikimas tiriamojo įprastinėje aplinkoje įtakoja didesnį tyrimo objektyvumą, nes tiriamasis patiria mažiau streso faktorių.

Patvirtino ekspertizės išvadą, jog ekspertizės metu nebuvo nustatyta jokių klinikinių, diagnostiškai reikšmingų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas A. S. S. 2018 m. gegužės 22 d. sudarydamas rentos sutartį negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, jog jo kognityvinės pažintinės funkcijos nėra ryškiai sutrikę, atitinka lengvo pažinimo funkcijos sutrikimą, adekvačiai reaguoja į aplinką, gerai orientuojasi savyje ir aplinkoje. Remiantis medicininės dokumentacijos duomenimis, liudytojų parodymais, atlikto ekspertinio tyrimo duomenimis prieita tokios išvados.

Paaiškino, jog ekspertinio tyrimo metu buvo tiriama asmens psichikos būsena tiek rentos sudarymo metu, tiek ekspertinio tyrimo atlikimo metu; stabilūs lengvi (lengvo pobūdžio) pažinimo funkcijos (kognityviniai) sutrikimai tiriamajam buvo nustatyti ekspertinio tyrimo atlikimo metu, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d., tačiau apie šį sutrikimą rentos sudarymo metu yra sunku pasisakyti. Lengvo pobūdžio kognityvinis sutrikimas pasireiškia trumpalaikės atminties fiksavimo, dėmesio funkcijų nusilpimu. Patikino, jog lengvo pobūdžio kognityvinis sutrikimas asmeniui netrukdo sudaryti rentos sutartį. Ekspertinio tyrimo metu medicininėj dokumentacijoj nebuvo jokių duomenų apie tiriamojo net lengvo pobūdžio kognityvinius sutrikimus, o vien iš liudytojų parodymų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, atstovaujantys skirtinas bylos šalis, tokią diagnozę nustatyti būtų neteisinga. Tyrimas užtruko apie valandą laiko. Tyrimo metu buvo tiriamasis ir atsakovė D. M.–N. (sėdėjo prieškambaryje, neturėjo galimybių įtakoti tiriamojo atsakymų, veiksmų). Atvykus tiriamasis ekspertui nurodė, jog jo sveikata šiuo metu yra normali, tačiau realiai matėsi, kad asmens fizinė sveikata nėra gera. Tiriamasis dėl rankų drebėjimo bei ryškiai pablogėjusio regėjimo kai kurių užduočių neatliko. Medicininiuose dokumentuose nėra jokio įrašo apie tiriamojo psichikos sutrikimus, netgi jei tokius požymius būtų pastebėjęs šeimos gydytojas, kiti specialistai, jie būtų tokį faktą pažymėję medicininiuose dokumentuose. Nei šeimos gydytojas, nei gydytojas neurologas, kurie gali aprašyti ir nustatyti psichikos diagnozes, to nepadarė, todėl teigti ar daryti prielaidas, kad rentos pasirašymo metu tiriamasis turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalima. Tam, kad nustatyti asmeniui demencija, tokia būklė asmeniui turi tęsti ne trumpiau 6 mėnesius, reguliariai fiksuojant demencijos požymius (kognityvinių funkcijų sutrikimus) ir tik tada galutinai galima nustatyti demencijos diagnozę (2020 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 01 sek. – 02 val. 13 min. 30 sek.).

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus (Skyriaus) atstovė nurodė, jog Skyriaus pozicija nepasikeitė šioje byloje, išvados papildyti nenori, kadangi naujų duomenų neturi. Dėl ieškinio reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo (pripažinimo negaliojančiu) Skyrius nepasisako, o dėl reikalavimo dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu nesutinka, kadangi jų nuomonę patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Skyriaus nuomone šiandien atsakovas A. S. S. kokioj nors srityje tikrai nėra nesavarankiškas ar neveiksnus. Kad jam reikia pagalbos niekas neneigia, tačiau fizinė negalia nėra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu, artimieji reikiamą pagalbą atsakovui teikia. Byloje pirmoji 2019 m. vasario 22 d. išvada teismui pateikta po apsilankymo pas atsakovą 2019 m. vasario 18 d., nurodė, jog socialinis darbuotojas, rengdamas išvadą, pas asmenį lankosi bent du–tris kartus. Taip pat nurodė, jog po išvados pateikimo Skyriaus darbuotojai dar ne kartą (2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. rugsėjo 24 d.) lankėsi pas atsakovą namuose, visada pildomi apsilankymo aktai (2020 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 00 sek. – 31 min. 02 sek.).

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2018 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure atsakovas A. S. S. ir D. M. – N. pasirašė rentos sutartį, nustatant daiktinę teisę – uzufruktą. Šia sutartimi rentos gavėjas perleido asmeninės nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), savo vaikaitei atsakovei D. M. – N. (elektroninės bylos. 1 t., b. l. 13–24, 130–148).

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad atsakovei D. M. – N. nuosavybės teise priklauso ginčo turtas, taip pat įregistruotas uzufruktas. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 42–47).

2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo A. S. S. dukros ieškovės L. J. atstovas advokatas Dominykas Varnas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu inicijuoti procesą dėl atsakovo A. S. S. pripažinimo neveiksniu. 2018 m. spalio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu prašymas buvo atmestas (elektroninės bylos 1 t., b. l. 25–33).

2018 m. spalio 1 d. buvo vertinamas A. S. S. gebėjimas pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus bei pateikta išvada, kad atsakovas geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimu iš dalies savarankiškai, naudodamasis kitų pagalba. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 26–28).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Marijampolės teritorinis skyrius pateikė informaciją, kad A. S. S. nėra išduota specialiųjų poreikių pažyma (elektroninės bylos 1 t., b. l. 170).

Byloje pateikti medicininiai dokumentai, tai yra (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje nurodyta, kad atsakovas A. S. S. buvo gydytas ligoninės nervų ligų skyriuje nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. Taikytas gydymas: gydymo eigoje ligonio būkle pagerėjo nežymiai, sumažėjo galvos svaigimas, lengviau pajuda. Dėl tolesnio demencijos tikslinimo rekomenduota ambulatorinė gyd. psichiatro konsultacija. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 56–57).

(duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje nurodyta apie atsakovo A. S. S. ligas – kraujagyslinę demenciją (elektroninės bylos 3 t., b. l. 2–3).

(duomenys neskelbtini) ligoninės 2018 m. rugpjūčio 8 d. kompiuterinės tomografijos tyrime nurodyti nustatyti pakitimai (elektroninės bylos 3 t., b. l. 6).

A. S. S. medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyti atsakovo sveikatos sutrikimai (elektroninė byla 3 t., b. l. 6–117).

(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro informacijoje nurodoma, kad A. S. S. nustatytas atminties, mąstymo sutrikimai, sunkiai supranta nurodymus. (elektroninės bylos 3 t., b. l. 181).

(duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje nurodyta, kad atsakovas A. S. S. buvo gydytas vidaus ligų skyriuje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Atvykęs skundėsi dusuliu, kosuliu, karščiavimu. Nurodoma, kad serga lėtine smegenų išemijos liga (elektroninė byla 1 t., b. l. 64).

Siekiant nustatyti at atsakovas A. S. S. 2018 m. gegužės 22 d. sudarydamas rentos sutartį suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti 2019 m. spalio 3 d. nutartimi paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. 2019 m. lapkričio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta eksperto išvada, jog atsakovas A. S. S. 2018 m. gegužės 22 d., sudarydamas rentos sutartį, galėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, galėjo pilnai suvokti sudaromo sandorio prasmę, esmę bei tikslus; nėra įtikinamų, kliniškai pagrįstų duomenų apie tai, kad A. S. S., pasirašant rentos sutartį, 2018 m. gegužės 22 d., būtų sirgęs psichikos liga (elektroninės bylos 5 t., b. l. 102–118.).

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad L. J. nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 52–55).

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad L. J. nuo 2014 m. lapkričio 27 d. priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Sklypą dovanojimo sutartimi perleido atsakovas A. S. S. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 48–49).

Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuri patvirtina, kad A. S. S. pardavė dalį sklypo V. K. ir R. K. (elektroninės bylos 4 t., b. l. 114–120).

Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės akto

Patikslintame ieškinyje ieškovės atstovas pateikė parašymą dėl ekspertizės skyrimo A. S. S. neveiksnumui nustatyti. 2019 m. spalio 3 d. teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovui skirti ekspertizės dėl jo neveiksnumo nustatymo. Nutartyje nurodoma, kad spręsdamas klausimą dėl A. S. S. pripažinimo neveiksniu teismas konstatuoja, jog susipažinus su byloje esančiais dokumentais, atsižvelgus į paties asmens duotus parodymus, byloje esančias pateiktas institucijų išvadas, teismas mano, kad nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų esant būtinybei nustatyti asmeniui neveiksnumą.

Nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimą reglamentuojančių tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymą. Kur yra pabrėžiama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, ginančio asmens teises į privataus gyvenimo gerbimą, objektas apima, be kita ko, ir psichinės sveikatos apsaugą. Asmens psichinė sveikata laikoma viena svarbiausių individo sveikatos sričių ir esmine jo privataus gyvenimo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. vasario 6 d. sprendimas byloje Bensaid prieš Angliją, peticijos Nr. 44599/98). 

Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba. Šiame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį ribotai veiksniu (CPK 470 straipsnis). Jeigu yra CPK 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje (CPK 471 straipsnis). CPK 472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinumas teismui, rengiančiam nagrinėti bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę CPK 471 straipsnio nuostatų prasme siejamas su tam tikrais reikalavimais – ekspertizė skiriama, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti (CPK 470 straipsnis), ir jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau. Iš esmės tokios pat sąlygos įtvirtintos ir CPK 466 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą bylai dėl asmens pripažinimo neveiksniu, 1 dalyje. Dėl šios normos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisėjas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tik tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2009).

Susipažinus su šioje byloje pateiktais duomenimis apie A. S. S. sveikatos būklę matyti, kad asmuo turi sveikatos sutrikimų, buvo gydytas ligoninėse, jo medicininiuose dokumentuose yra įrašų apie galimus valios ir atminties sutrikimus, tačiau apklausus bylos šalis, kartu gyvenančius asmenis, patį A. S. S., susipažinus su byloje esančiomis socialinių darbuotojų išvadomis, teismas konstatuoja, kad nustatyti sutrikimai, ar persirgtos ligos nėra pakankamas pagrindas asmens pripažinimui neveiksniu. Teismo posėdžio metu A. S. S. davė paaiškinimus, nurodė bylos aplinkybes, suprato, dėl ko vyksta procesas, orientavosi vietoje, laike, įvardino visus salėje esančius asmenis, todėl teismui nekilo abejonių, dėl asmens galėjimo suprasti savo veiksmus. Taip pat teismas priimdamas sprendimą dėl ekspertizės neskyrimo atsižvelgia į kartu gyvenančių asmenų paaiškinimus, į nesuinteresuotų institucijų, kurios teikia išvadas byloje, išvadas. Šiose išvadose nurodoma, kad A. S. S. reikalinga pagalba dėl amžinių fizinių pokyčių, bet ne dėl suvokimo ar mąstymo sutrikimų, šios institucijos nurodė, kad neturi pagrindo pritarti reikalavimui asmenį pripažinti neveiksniu nurodytos srityse. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo psichikos ligą ar psichikos sutrikimą, kuris įtakotų jo gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl nėra pagrindo skirti psichiatrinę ekspertizę. Priimdamas sprendimą, teismas remiasi bylos duomenų visuma, ne vien psichiatro įrašais asmens sveikatos istorijos kortelėje. 

Šiais nurodytoje nutartyje pateiktais motyvais teismas remiasi priimdamas sprendimą, nes bylos nagrinėjimo metu iš esmės neatsiradus naujų duomenų, kurie keltų abejonių dėl atsakovo A. S. S. gebėjimo suvokti savo veiksmus, teismas pasilieka prie anksčiau savo išdėstytų motyvų bei dar kartą konstatuoja, jog pagrindo šiai ekspertizei skirti bylos nagrinėjimo metu nenustatė.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė dėl A. S. S. galėjimo suvokti savo veiksmų rentos sutartis pasirašymo metu (2018 m. gegužės 22 d.).

2019 m. lapkričio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta eksperto išvada, jog atsakovas A. S. S. 2018 m. gegužės 22 d., sudarydamas rentos sutartį, galėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, galėjo pilnai suvokti sudaromo sandorio prasmę, esmę bei tikslus; nėra įtikinamų, kliniškai pagrįstų duomenų apie tai, kad A. S. S., pasirašant rentos sutartį, 2018 m. gegužės 22 d., būtų sirgęs psichikos liga (elektroninės bylos 5 t., b. l. 102–118). Ieškovė ir jos atstovas, susipažinę su ekspertizės aktu, pareiškė nušalinimą ekspertui bei prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės ir jos atstovo prašymą atmetė (elektroninės bylos 6 t., b. l. 16–19).

Prašyme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo buvo keliamos abejonės dėl teismo eksperto nešališkumo, nes ekspertizės atlikimo metu buvo galimai padaryti procedūriniai pažeidimai (dėl ekspertizės atlikimo vietos). Nurodoma, kad teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi skyrė teismo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, kai tiriamasis turėjo pats asmeniškai vykti į ekspertizės įstaigą, tačiau buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė tiriamojo namuose, o ekspertizės akte visiškai nenurodyta ir nemotyvuota, kodėl tiriamasis buvo tiriamas ne ekspertinėje įstaigoje. Atliekant ekspertizę namuose, kur kartu gyvena atsakovė D. M.–N., kuri galėjo įtakoti ekspertizės atlikimo procesą. 

Teismas laiko, kad šie argumentai yra nepagrįsti, nes akivaizdu, kad teismo nutartimi buvo paskirta ambulatorinė ekspertizė. Tiek ekspertui, tiek kitiems proceso dalyviams nekilo abejonių dėl paskirtos ekspertizės rūšies. Nei procese dalyvaujantys asmenys, nei ekspertas nepateikė prašymo patikslinti paskirtos ekspertizės rūšies. Abejonių dėl ekspertizės rūšies nekilo, nes teisės aktuose yra aiškiai reglamentuotos ekspertizių rūšys ir jų atlikimo sąlygos. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 yra patvirtina Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarka, kurios 8 punkte nurodoma, kad priklausomai nuo atlikimo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorines, stacionarines ir pomirtines. Ambulatorinė ekspertizė atliekama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti remiantis vienkartiniais tyrimais; stacionarinė ekspertizė atliekama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Paprastai ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus. Ši ekspertizė atliekama tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) specializuotų ekspertizių skyriuje. CPK 467 straipsnyje 4 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichikos būklę pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, į ekspertizės įstaigą stebėti. Pagal nurodytą reglamentavimą akivaizdu, kad teismas neturi galimybės skirti stacionarinės ekspertizės pirmiausia neatlikus ambulatorinės ekspertizės. Po šio tyrimo gavus rekomendacijas skirti stacionarinę ekspertizę, teismas spręstų dėl būtinybės skirti šios rūšies ekspertizę. Kadangi šioje byloje iki teisminio proceso nebuvo atlikta ambulatorinė ekspertizė, tokia pirmiausia ir buvo paskirta.

Taip pat ekspertizės akto patikimumą ginčijama nurodant, kad ekspertas atlikdamas tyrimą padarė procedūrinius pažeidimus, tai yra tyrimas buvo atliktas tiriamojo namuose, kur gyvena atsakovė, kuri galėjo įtakoti tyrimą. Ekspertas paaiškino, kad pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 35 dalį, tyrimas gali būti atliktas kitose tiriamojo asmens buvimo vietose (pvz.: sveikatos priežiūros įstaigoje, tiriamojo namuose). Namuose ambulatorinės ekspertizės paprastai atliekamos tuo atveju, kai tiriamasis netransportuotinas, jeigu tose vietose yra tinkamos sąlygos ekspertizei atlikti. Apklausos metu ekspertas paaiškino, kad buvo prašymas atlikti tyrimą asmens gyvenamojoje vietoje, todėl šis klausimas buvo sprendžiamas. Gavęs ekspertizei reikalingą medžiagą savo dispozicijoje jis turėjo tiriamo asmens medicininius dokumentus, iš kurių matė, kad asmuo yra senyvo amžiaus, jam nustatyti vestibulinis ir koordinacijos sutrikimai, todėl tolimos kelionės gali turėti įtakos sveikatai. Ekspertas nurodė, kad jis turi kompetenciją spręsti dėl asmens galėjimo atvykti į tyrimo atlikimo vietą, ką jis šiuo atveju ir sprendė. Taip pat buvo nurodyta, kad tyrime dalyvavo tik pats tiriamasis, pašaliniai asmenys nedalyvavo, atsakovė tyrimo metu su tiriamuoju kontakto neturėjo, todėl nėra pagrindo abejoti dėl eksperto atlikto tyrimo.

Taip pat ieškovė ir jos atstovas nurodo, jog ekspertas K. Daškevičius ekspertizės akte nenurodė, ar jo teikiama išvada kategoriška ar tikėtina. Su šiuo argumentu nesutiktina, nes susipažinus su ekspertizės akte išdėstyta visa informacija nekyla abejonių, jog pateikta išvada yra kategoriška. Tai patvirtino ir pats ekspertas apklausoje posėdžio metu.

Ieškovės ir jos atstovo argumentas, jog visiškai netirti, nevertinti ir neaptarti ieškovei palankūs jos pačios pateikti duomenys ir liudytojų R. P., I. J. parodymai apie atsakovo prastą psichinę sveikatą iki 2018 m. gegužės 22 d., kai tuo tarpu atsakovui ir atsakovei D. M.–N. palankūs duomenys bei kitų liudytojų parodymai buvo aptarti ir vertinti labai konkrečiai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto nuo 8 iki 11 lapų yra surašyti visų posėdžio metu apklaustų liudytojų santrauka, tame tarpe ir pačios ieškovės paaiškinimai, ir liudytojos R. P., ir liudytojos I. J. (elektroninės bylos 5 t., b. l. 111–114). Į šiuos duomenis ekspertas gali atsižvelgti darydamas išvadas, tačiau liudytojų parodymų vertinimas yra teismo, o ne eksperto pareiga.

Be to, teigiama, kad atliktas protinės būklės mini tyrimas (MMSE) testas nebuvo pateiktas kartu su eksperto išvada, todėl neįmanoma nustatyti į kokius klausimus ir kaip tiriamasis atsakė. Taip pat ekspertas neteisingai nurodo MMSE tyrimo apimtį (balais), t. y. dėl testo apimties ekspertas klaidina teismą, nėra aišku (nepateikti motyvai, išaiškinimas), kokiu pagrindu ekspertas Konstantinas Daškevičius atlikdamas aptariamą tyrimą pakoregavo kito psichiatro (be jo sutikimo) 2018 m. gruodžio 17 d. atlikto tyrimo rezultatus. Be to, ekspertas neteisingai įvertino atsakovo išsilavinimą (nurodė 7 klases, kai išsilavinimas yra 4 klasių). Taip pat ekspertas neišsamiai apžvelgė tiriamojo vartojamus psichiką veikiančius vaistus „Lorazepamas“. Nors išvadose ekspertas pats nurodė, kad toks vaistas atsakovui buvo paskirtas dar 2016 m. lapkričio 7 d. po 1 tabletę dienai šeimos gydytojo, tačiau ekspertas netyrė psichiką veikiančio vaisto „Lorazepam“ poveikio atsakovo psichikai.

Eksperto apklausos metu buvo paaiškintos aplinkybės dėl padarytų išvadų, vertintų duomenų ir kitų ieškovės atstovų iškeltų klausimų, kurie paaiškinti. Ekspertas paaiškino aplinkybes dėl MMSE tyrimo vertinimo balais, dėl asmens vartotų vaistų galimo poveikio ir kitas aplinkybes. Taip pat ekspertas nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nėra jokio įrašo apie tiriamojo psichikos sutrikimus, netgi jei tokius požymius būtų pastebėjęs šeimos gydytojas, kiti specialistai, jie būtų tokį faktą pažymėję medicininiuose dokumentuose. Nei šeimos gydytas, nei gydytojas neurologas, kurie gali aprašyti ir nustatyti psichikos diagnozes, to nepadarė, todėl teigti ar daryti prielaidas, kad rentos pasirašymo metu tiriamasis turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalima. 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti byloje esančios ekspertizės akto teisingumu. Tuo tarpu ieškovės ir jo atstovo pateikiami argumentai yra neesminiai, smulkmeniški, bei negali pakeisti esančios išvados, kuri pateikta visapusiškai įvertinus tiek byloje surinktus, tiek tyrimo metu nustatytus duomenis. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Kaip jau buvo nurodyta pagal eksperto atsakymą į teismo pateiktus klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriuo įvertinta A. S. S. sveikatos būklė ir jo galėjimas vertinti savo veiksmus bei juos valdyti 2018 m. gegužės 22 d., yra kategoriška, todėl jis vertintinas kaip tiesioginis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, gautas CPK 212–219 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-20-2007).

Dėl ekspertizės asmens neveiksnumui nustatyti skyrimo ir reikalavimo atsakovą pripažinti neveiksniu

Pasisakant dėl asmens pripažinimo neveiksniu, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-224/2013). Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens vertinimas, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Byloje pateikti A. S. S. medicininiai dokumentai, kuriuose yra nurodoma, kad atsakovui yra nustatyti atminties, mąstymo sutrikimai, serga lėtine smegenų išemijos liga, aptikti atrofijos požymiai smegenėlėse, nepatvirtinta demencija (elektroninės bylos 1 t., b. l. 56–57; 3 t., b. l. 2–3; 3 t., b. l. 6; 3 t., b. l. 6–117, 181). Susipažinus su byloje pateiktu ekspertizės aktu taip pat nekyla abejonių, kad A. S. S. turi sveikatos sutrikimų, kas atsižvelgiant į atsakovo solidų amžių, nekelia nuostabos. Tačiau vien ta aplinkybė, jog asmeniui yra nustatyti sveikatos sutrikimai, negali būti kategoriškai aiškinama, jog asmuo negali suvokti savo veiksmų ir juos valdyti, nes ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima svarstyti dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Kaip jau buvo nurodyta, medicininiai įrašai gali tik leisti daryti prielaidą, kad yra medicininis kriterijus neveiksnumo nustatymo procese, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad taip pat turi būti konstatuojama, kad dėl asmeniui nustatytų sveikatos sutrikimų jis negali suprasti savo veiksmų (juridinis kriterijus). Jeigu medicininiame kriterijui nustatyti turi būti medicininiai dokumentai, tuo tarpu juridinis kriterijus nustatomas atsižvelgiant į asmens turimus gebėjimus gyventi socialinį gyvenimą, priimti sprendimus, jo gebėjimą priimti sprendimus, kurie atitiktų jo interesus. Sprendžiant neveiksnumo klausimą, labai svarbu kuo išsamiau išanalizuoti asmens psichinės ligos ar proto negalios pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, paties ir aplinkinių saugumui, įvertintini asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse. Būtina išsamiai įvertinti turimus duomenis apie asmens elgesį, priimamų sprendimų teisingumą, logiškumą.

Vertinant A. S. S. gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus atsižvelgtina į tai, kad pirmiausia ieškovės atstovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir kreipimosi į teismą su prašymu pripažinti A. S. S. neveiksniu. Ši institucija, įvertinusi gautus duomenis, atsisakė prašymą tenkinti, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti dėl A. S. S. gebėjimo adekvačiai reaguoti į aplinką, suprasti savo veiksmus, priimti sprendimus bei naudojantis kitų pagalbą pasirūpinti savimi (elektroninės bylos 1 t., b. l. 29–33). Byloje pateikta Marijampolės socialinės pagalbos centro išvada dėl asmens gebėjimo priimti kasdieninius sprendimus ir pasirūpinti savimi, kurioje nurodyta, kad A. S. S. geba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus iš dalies savarankiškai priimti sprendimus ir pasirūpinti savimi naudodamasis pagalba. Išvadoje nurodoma, kad atsakovui pagalba reikalinga dėl fizinių sveikatos sutrikimų – suprastėjusio regėjimo. Tačiau jis supranta pinigų reikšmę, gali juos suskaičiuoti, žino, kokia valiuta šiuo metu yra, žino savo asmens duomenis, gyvenamosios vietos adresą, orientuojasi laike – pasakė datą, laiką, supranta sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turto, jų pasekmes. Tai yra asmuo orientuojasi aplinkoje, laike geba priimti sprendimus ir įvertinti jų pasekmes (elektroninės bylos 1 t., b. l. 26–28). Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodė, kad nėra pagrindo pritarti reikalavimui pripažinti A. S. S. neveiksniu (elektroninės bylos 3 t., b. l. 183–185). Šią išvadą institucijos atstovė palaikė ir teismo posėdžio metu.

Šiuos rašytinius byloje esančius dokumentus patvirtino ir posėdžio metu apklausti atsakovai R. K., kuri nurodė, kad niekada nekilo abejonių dėl atsakovo veiksnumo. Atsakovė J. N. nurodė, kad atsakovas yra protingas, pats jos prašė važiuoti kartu pas notarą, kad perrašytų turtą anūkei. Suprato, kokį sandorį pasirašo. Atsakovo sveikatos problemas nurodė, jog kaip tokio amžiaus žmogus su psichika jis jokių problemų neturi, orientacijos ar atminties sutrikimų ji jame nemato. Trečiasis asmuo notarė R. V. nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių dėl atsakovo veiksnumo, su juo bendravo, išaiškino sandorio pasekmes, kurias jis suprato. Liudytoja R. M.–N. nurodė, kad ji yra atsakovo dukra, šiuo metu gyvena kartu su atsakovu. Atsakovas pats savo valia, nieko neverčiamas nusprendė visą turtą padovanoti anūkei už priežiūrą iki jo mirties. Toks siūlymas buvo išreikštas ir ieškovei, tačiau ji to neapsiėmė. Šiandien tėvo psichika kaip tokio amžiaus yra labai gera. Liudytojas V. K. patvirtino, kad atsakovas su juo visada bendravo adekvačiai. Liudytojas A. Ž. nurodė, kad psichinė būklė atsakovo labai gera kaip tokio amžiaus, niekada nekilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos. Susitinka jie daugiausia prie tvoros, prie vartų arba prie žemių. Atsakovas tą 60–80 metrų dar ir šiemet vienas buvo iki liudytojo sodybos atėjęs, tiesiog pasišnekėti. Pokalbiuose, kurie trukdavę 10–15 minučių, nejausdavo kažkokio nesiorientavimo, realybės neatitikimo, nusikalbėjimų ar pan. Liudytojas V. J. nurodė, kad dėl atsakovo sveikatos – kaip ir daugumos senyvo amžiaus žmonių sveikata silpsta, tačiau jis viską puikiai supranta, mąsto savo galva. Nebuvo situacijų, kad su juo nesusikalbama, nesupranta vieni kitų. Sveikatos problemos yra senatvinės ligos, buvo plaučių uždegimas, patyręs traumų. Parodė, jog atsakovas geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, tik tiek, kad jam fiziškai sunku.

Kaip matyti šiems asmenims, kurie artimai bendrauja su atsakovu, tai yra kaimynai, kartu gyvenantys asmenys, nei vienam nekilo abejonių dėl atsakovo suvokimo gebėjimo.

Posėdžio metu atsakovas A. S. S. davė paaiškinimus, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitinkantys jo paties interesus ir nuomonę. Atsakovui duodant paaiškinimus, jis nurodė vykstančio ginčo esmę, nuosekliai papasakojo apie savo priimtą sprendimą. Nurodė, kad buvo susirinkimas ir jis siūlė visiems pasirūpinti juo. Tačiau jis norėjo, kad asmuo ateitų gyventi su juo, jo namuose. Jo dukros negalėjo ateiti pas jį gyventi, nes dirba, todėl pasiūlė anūkei, kuri sutiko juo rūpintis. Paaiškino, jog gyventi pas ieškovę nenori, nes jis mėgsta išeiti į kiemą, būti gamtoje. Nurodė jo gaunamų pajamų dydį, kur juos išleidžia, atpažino visus salėje sėdinčius asmenis. Netgi tuos, kuriuos buvo matęs tik keletą kartų (Socialinės paramos skyriaus darbuotoją). Nuosekliai papasakojo vykimo pas notarą aplinkybes, bei K. parduoto sklypo aplinkybes.

Posėdžio metu išklausius atsakovo parodymus teismui nekilo abejonių, dėl šio asmens gebėjimo suvokti savo veiksmus bei priimti sprendimus, kurie atitinka jo paties interesus. Ieškovė teigia, kad atsakovo gyvenimo sąlygos yra labai blogos, jis neturi kanalizacijos, patogumų. Taip pat ieškovė teigia, kad tuo tarpu ji turinti butą, kuriame užtektų vietos ir atsakovui, jam būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės nuomone geresnės sąlygos visiškai nereiškia, jog tos sąlygos yra geresnės atsakovui. Atsakovas viso proceso metu (iš bylos medžiagos nustatyta, kad ir iki proceso pradžios) išsakė kategorišką nuomonę, jog nenori keltis gyventi į miestą, butą, kur neturės savo kiemo, negalės savarankiškai išeiti į lauką. Tokią nuomonę išsakė ir posėdžio metu. Jo noras buvo, kad jis galėtų toliau gyventi savo namuose, kur gyveno visą gyvenimą. Toks senyvo amžiaus žmogaus noras yra įprastas ir normalus, neturėtų stebinti kartu gyvenančių ir artimų asmenų. Atsakovas nesiskundė savo gyvenimo sąlygomis, tai yra sąlygomis, kokiomis jis gyveno visą gyvenimą, nurodė, kad jis yra viskuo patenkintas. Tad atsižvelgiant į atsakovo išsakytus argumentus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas priima sprendimus, kurie neatitinka jo interesų. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad jos tėvas nesupranta savo veiksmų, nes priima sprendimus, kurie nesutampa su ieškovės interesais. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesupranta savo veiksmų, nes atsisako gyvenimo pas ieškovę, kur ieškovės nuomone, yra geresnės gyvenimo sąlygos. Manytina, kad kiekvienas asmuo turi teisę pats spręsti, kokios gyvenimo sąlygos jam yra geriausios, leisti pačiam asmeniui spręsti, kur jis nori gyventi. Tai, kad atsakovo nuomonė neatitinka ieškovės nuomonės, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas nesupranta savo veiksmų. Šiuo metu atsakovo veiksmai atrodo logiški, nuoseklūs, kuriuos jis pats geba paaiškinti. Tai yra jo norą likti gyventi savo namuose, galėjo užtikrinti atsakovė D. M.–N., kas buvo įgyvendinta ir teisiniu keliu, tai yra pasirašyta rentos sutartis, kuri suteikia atsakovui teisę gyventi iki mirties jo namuose.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas A. S. S. neveiksnumą grindė medicininiais įrašais. Kaip jau buvo nurodyta, neginčytina, jog asmuo būdamas beveik 85 metų amžiaus gali turėti sveikatos sutrikimų, tačiau byloje nėra duomenų, jog A. S. S. sveikatos sutrikimai yra tokio sunkaus lygio, jog jis negali pats priimti sprendimų ir jam būtina globa.

Teismo posėdžio metu liudytojos R. P. ir I. J. nurodė aplinkybes, kurios turėtų patvirtinti atsakovo neveiksnumą. R. P. nurodė, kad vieną kartą sėdėdamas automobilyje atsakovas pats su savimi kalbėjo, teigė, kad turėjo atminties, orientacijos sutrikimų. Liudytoja I. J. teigė, kad jau nuo 2008 metų pastebėdavo atsakovo keistą elgesį. 2007 metais su niekuo nepasitaręs pardavė žemės sklypą K., būdamas 71 metų nusipirko automobilį, su niekuo nepasitaręs išmainė arklį, 2015 metais žiūrėdamas televizorių pats su savimi kalbėjo. I. J. nurodė, kad atsakovo sveikata žymiai pablogėjo po 2015 metais patirtos traumos, teigė, kad jis buvo apgautas bei jam reikia didesnės pagalbos, negu yra dabar suteikiama, ką gali užtikrinti asmeniui nustatytas neveiksnumas. Teismas laiko, kad šie liudytojų parodymų nepatvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Tiek ieškovė, tiek liudytoja I. J. teigia, kad abejonės dėl atsakovo psichinės sveikatos joms kilo seniai, tačiau poreikis asmenį pripažinti neveiksniu, atsirado tik po to, kai asmuo savo turtą perleido kitiems asmenims. Taip pat jos teigia, kad atsakovui reikalinga didesnė priežiūra, tačiau nepateikė neabejotinų argumentų, dėl kokių priežasčių tokios priežiūros negali teikti ir šiuo metu. Ieškovė ir jos dukra teigia, kad būtina nustatyti atsakovo neveiksnumą ir tokiu būdu suteikti jam geresnę priežiūrą, tačiau byloje nėra atsižvelgiama į surinktą medžiagą, institucijų pateiktas išvadas ir nėra prašoma asmenį pripažinti ribotai veiksniu, bei ieškovę paskirti rūpintoja. Šis teisinis statusas taip pat suteiktų ieškovei galimybes rūpintis atsakovu, tačiau išlaikant atsakovą veiksniu ir leidžiant jam pačiam priimti sprendimus, susijusius su jo interesais. Tai, kad ieškovė neprašo ją paskirti atsakovo rūpintoja, gali sudaryti nuomonę, jog ne atsakovo priežiūra ir rūpestis juo, yra pagrindinė priežastis vykstančių procesų.

Liudytojos I. J. nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pardavė žemės sklypą, nusipirko automobilį, išmainė arklį ir pan., negali būti vertinami, kaip asmens neveiksnumą patvirtinantys požymiai. Atsakovas A. S. S. savo turtu gali disponuoti savarankiškai, jam nėra privaloma pasitarti su kitais asmenimis disponuojant savo turtu. Asmuo yra pilnametis, per savo gyvenimą įgijęs nuosavybės teise turto, ir jis turi teisę šiuo turto disponuoti pagal savo poreikius ir norus. Todėl argumentai, jog pardavė žemės sklypą nepasitaręs su ieškove yra nepagrįsti. Tai, kad asmuo savo turu disponuoja ne taip, kaip norėtųsi kitiems asmenims, nereiškia, kad asmuo yra neveiksnus. Teismas neginčija, jog vyresnio amžiaus žmogaus elgesys gali būti keistesnis, tačiau asmens naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis vien dėl to, kad jo idėjos ar elgesys, jeigu jis nėra impulsyvus ir pavojingas jam pačiam bei aplinkiniams, nukrypsta nuo normų, dominuojančių konkrečioje visuomenėje ar neatitinka visuotinai priimtų standartų, ar tam tikrų asmenų interesų ir nuomonės, negali būti laikomas asmens neveiksnumo įrodymu.

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad A. S. S. elgesys yra pavojingas jam pačiam, ar aplinkiniams, asmuo geba logiškai paaiškinti savo elgesį, supranta jo pasekmes, todėl argumentai dėl jo neveiksnumo, laikytini nepagrįstais. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurio veiksnumą siekiama apriboti, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Byloje yra pateikti gydytojos Z. A. rašytiniai paaiškinimai (elektroninės bylos 4 t., b .l. 56–58, 63). Ieškovės atstovas teigė, kad šie paaiškinimai patvirtina tai, kad A. S. S. turėjo sveikatos sutrikimų, kurie įtakojo jo neveiksnumą. Teismas laiko, kad šie paaiškinimai nelaikytini neginčijamas įrodymais byloje, nes jie yra pateikti tik atsakant į ieškovės atstovo pateiktą klausimą, kurio formuluotė net nėra pateikta teismui. Nėra žinoma, kokie duomenys buvo pateikti gydytojai, kokius duomenis ji analizavo pateikdama paaiškinimus. Bet ir šiuose paaiškinimuose nėra kategoriškai nurodoma, kad yra neginčijami duomenys, kad asmuo nesuprato savo veiksmų. Taip pat nurodoma, kad būtini papildomi duomenys iš asmenų, su kuriais asmuo gyvena, praleidžia daug laiko. Akivaizdu, kad gydytojo paaiškinimas paremtas ta medžiaga ir tomis aplinkybėmis, kurios jai buvo pateiktos atsakovo. Ir šiame paaiškinime akivaizdžiai matyti ieškovės atstovo pabrėžiamos aplinkybės, kad atsakovas ir perleidęs namą vis dar teigia, kad turtas yra jo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas nesiremia gydytojos Z. A. paaiškinimais byloje.

Dėl aplinkybės, kuria ieškovės atstovas pateikia, kaip neginčytinai įrodančią atsakovo neveiksnumą, tai yra kad asmuo teigia, kad turtas vis dar priklauso jam, teismas laiko, kad toks kategoriškas ieškovės atstovo teiginys yra visiškai nepagrįstas. Būtina atkreipti dėmesį, kad atsakovas A. S. S. visą savo gyvenimą gyvena ginčo namuose. Šią vietą jis laiko savo namais, kuriuose gyveno, gyvena ir ketina gyventi. Todėl visiškai suprantamas atsakovo pasakymas, kad tai yra jo namai. Akivaizdu, kad atsakovas nurodydamas, kad tai yra jo namai, nekalba apie tai, kam nuosavybes teise priklauso pastatai, o pasisako dėl jo nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri paprastai visuomenėje yra įvardijami, kaip asmens namai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal rentos sutartį nuosavybės teisė perėjo D. M.–N., tačiau atsakovui nustatyta uzufrukto teisė, jam išliko teisė gauti vaisius ir pajamas iš pastatų, išliko teisė ir pareiga rūpintis turtu, kaip rūpestingam savininkui. Tad atsakovo išsakyta nuomonė, kad tai yra jo namai, neparodo, kad jis nesupranta savo žodžių prasmės, o parodo jo santykį su turtu, požiūrį į valdomą turtą. 

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Ieškinyje pateiktas reikalavimas teismui ex officio pripažinti 2018 m. gegužės 22 d. sudarytą rentos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) niekine bei taikyti restituciją.

Ieškinyje nurodoma, kad A. S. S. sirgdamas ir nesiorentuodamas aplinkoje sudarė rentos sutartį, kuria perleido gyvenamąjį namą, žemės sklypą savo anūkei D. M.–N. Teigiama, kad akivaizdu, jog atsakovas pats savo valia tokio sandorio sudaryti nenorėjo ir nesudarė, savo tikrosios valios neišreiškė. Nurodoma, kad asmuo teigia, kad turtas nuosavybės teise priklauso jam, kas parodo jo nesuvokimą atliktų veiksmų pasekmių.

Siekiant nustatyti asmens galimybę suvokti savo veiksmų esmę, byloje paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje konstatuota, jog atsakovas A. S. S. 2018 m. gegužės 22 d., sudarydamas rentos sutartį, galėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, galėjo pilnai suvokti sudaromo sandorio prasmę, esmę bei tikslus; nėra įtikinamų, kliniškai pagrįstų duomenų apie tai, kad A. S. S., pasirašant rentos sutartį 2018 m. gegužės 22 d., būtų sirgęs psichikos liga (elektroninės bylos 5 t., b. l. 102–118). Teismas jau pasisakė dėl ekspertizės akto patikimumo, tad dar kartą nurodo, jog nėra pagrindo abejoti pateikta eksperto išvada.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų A. S. S. neveiksnumą, todėl ieškinyje nurodyti argumentai, jog asmuo buvo apgautas, suklaidintas ir pasirašė jam nenaudingą rentos sutartį, nepagrįsti. Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. S. paaiškino savo elgesį, jog perleido turtą anūkei, nes ši sutiko gyventi su juo ir juo rūpintis. Nurodė, kad tai buvo pasiūlyta ir ieškovei, tačiau ji nesutiko persikelti gyventi pas jį. Teismui nekilo abejonių dėl atsakovų nurodomų aplinkybių, taip pat nebuvo patvirtina aplinkybė, kad jis buvo apgautas, ar nesuprato savo veiksmų pasekmių. Nėra duomenų, kad sudaryta rentos sutartis neatitiktų asmens interesų, kad ši sutartis būtų jam nenaudinga. Sutartyje yra įtvirtina atsakovo teisė gyveni pastate iki mirties, yra įregistruota uzufrukto teisė. Taip pat rentos sutartyje įtvirtinta A. S. S. teisė gyventi name ir likusiu turto naudotis iki pat jo mirties. Pagal sutartį naudojantis turtu gaunami vaisiai, produkcija ir pajamos priklauso A. S. S. Rentos mokėtoja D. M.–N. įsipareigojo išlaikyti atsakovą iki jo gyvos galvos, įsipareigojo teikti atsakovui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą, reikiamas pagalbos paslaugas. Rentos sutartyje numatyta, kad rentos mokėtojui pažeidus sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti perduotus daiktus. Rentos gavėjas iki pat savo mirties turi teisę gyventi savo namuose, o jo apgyvendinimas senelių ar globos namuose būtų esminis sutarties pažeidimas (elektroninės bylos 1 t., b. l. 13–24, 130–148).

Sutartis patvirtina, kad atsakovo teisės yra užtikrintos, ji sudaryta atsižvelgiant į visus atsakovo išsakytus norus, bei tai, kad nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl sutarties pažeidimo, leidžia daryti išvadą, kad ir šiuo metu atsakovas yra patenkintas savo sprendimu. Tokią nuomonę A. S. S. išsakė duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodydamas, kad juo yra gerai rūpinamasi.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai teigė, kad abejones dėl sutarties teisėtumo kelia tai, kad jos nepasirašė pats atsakovas. Trečiasis asmuo notarė R. V. savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. S. dėl ligos negalėjo įskaitomai pasirašyti, todėl notarinius dokumentus gavėjo pavedimu dėl ligos pasirašė kiti asmenys. Tokia sutarties pasirašymo procedūra yra numatyta Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje ir ji nebuvo pažeista. Tai kad A. S. S. dėl suprastėjusio regėjimo negali perskaityti ar parašyti teksto, yra nurodyta išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus (elektroninės bylos 1 t., b. l. 26–28), taip pat ši aplinkybės yra patvirtinta ekspertizės akte (elektroninės bylos 5 t., b. l. 102–118).

Atsižvelgiant į nurodytą teismas atmeta ieškovės ir jos atstovo argumentus, kad A. S. S. sudarė sandorį ne savo valia. Atsakovas buvo sąmoningas, orientuotas bei suprasto savo veiksmus. Byloje neįrodytos aplinkybės dėl atsakovo neveiksnumo, o ieškovų argumentai paremti įrašais medicininiuose dokumentuose bei liudytojų I. J., R. P. parodymais. Šie liudytojai teigė apie A. S. S. sunkią psichinę būklę tačiau teismas laiko, jog šie liudytojų parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pirmiausia, šie įrodymai neatitinka byloje esančios eksperto išvados. Ši išvada yra atlikta kompetentingo, turinčio specialiųjų žinių specialisto, kuris išvadą apie A. S. S. būklę padarė atsižvelgdamas į medicininius dokumentus, bei savo profesines žinias apie ligas ir jų poveikį žmogaus būklei. Taip pat A. S. S. sveikatos būklę patvirtina byloje apklausti liudytojai, atsakovai, pačio asmens duoti paaiškinimai posėdžio metu. Byloje esanti eksperto kategoriška išvada, negali būti paneigta liudytojų, bendravusių su asmeniu tam tikrą ribotą laiką, ir neturinčių žinių apie galimas asmens sveikatos problemas, parodymais.

Bylos nagrinėjimo metu buvo perklausytas prie ieškinio buvo pridėtas garso įrašas, darytas ieškovės slapta (priedas pavadinimu „20180802–184128 pokalbis su atsakovu“, pateiktas į bylą kartu su patikslintu ieškiniu, pridėtas prie priedų sąrašo (įtrauktas į „zip“ plėtinio archyvą)). Manytina, kad šis garso įrašas neturi įrodomosios reikšmės dėl byloje pateiktų reikalavimų. Garso įrašai patvirtina, kad tarp šalių vyko ir vyksta konfliktai, jų tarpusavio santykiai yra sudėtingi, tačiau tai nei patvirtina, nei paneigia su reikalavimais susijusių aplinkybių. Taip pat teismas laiko, kad byloje pateiktas raštelis (elektroninės bylos 4 t., b. l. 145–146), nelaikytinas kaip įrodantis bylai svarbias aplinkybes. Raštelyje surašyto teksto paskirtis nėra aiški, kam buvo adresuotas tas tekstas ir kokią jis surašymo metu turėjo reikšmę, nėra galimybių nustatyti, todėl jis nelaikytinas įrodymu byloje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovo pateiktose fotonuotraukose (elektroninės bylos 4 t., b. l. 165–166) užfiksuotos A. S. S. gyvenimo sąlygos. Pateikiant nuotraukas buvo nurodoma, kad atsakovo gyvenimo sąlygos yra sudėtingos, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šiuo metu sąlygos nėra pablogėjusios, jos yra pagerintos, kiek tai yra įmanoma šių asmenų gyvenamosiomis sąlygomis. A. S. S. visą gyvenimą gyveno tokiomis sąlygomis ir tai nekėlė ieškovės ar jos dukros neigiamų emocijų. Ieškovės ir jos dukros skundai dėl atsakovo gyvenimo sąlygų yra reiškiami tik atsakovui sudarius rentos sutartį bei prasidėjus teisminiam procesui.

Dėl baudos ieškovei skyrimo už aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimą

Atsakovė R. K. pateikė prašymą nubausti ieškovę L. J. dėl nepagrįsto kreipimosi su prašymu pripažinti atsakovą neveiksniu.

Tam, kad būtų galima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtų pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas. Priešingu atveju asmuo, padavęs aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, teismo nutartimi turėtų būti nubaustas bauda, taip pat iš šio asmens turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 463 straipsnio 4 dalis).

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Atsižvelgdamas į ieškovės teiktus procesinius dokumentus bylos nagrinėjimo metu teismas laiko, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, kreipėsi dėl asmens neveiksnumo nustatymo. Kaip matyti, byloje pateikti duomenys apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kas leidžia daryti prielaidą dėl asmens sveikatos būklės. Sveikatos sutrikimų įtaka jo gebėjimui suprasti savo veiksmus yra vertinamojo pobūdžio, kas parodo, kad kiekvienas asmuo gali skirtingi vertinti šias aplinkybes. Todėl teismas laiko, kad reikalavimas dėl asmens neveiksnumo nustatymo buvo pateiktas ne ieškovei piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, tačiau neturint kompetencijos tinkamai ir pilnavertiškai įvertinti asmens neveiksnumo požymius.

Todėl netenkintinas atsakovės R. K. pareikštas prašymas skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant aiškiai nepagrįstą pareiškimą. 

Dėl prevencinio ieškinio

Ieškinyje pateiktas reikalavimas uždrausti atsakovei R. K. daryti 8,0177 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), bet kokį ūkinį poveikį, statyti jame statinius ir inžinerinius įrenginius. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad atsakovė R. K. gali padaryti atsakovui grąžintinai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) daliai žalos, apsitverdama jai nepriklausančią ir neatidalintą ginčo sklypo teritoriją, įrengdama ginčo sklypo naudojimą atsakovui ateityje ribojančius įrenginius žemės ir vandens plote ir kt. (prevencinis ieškinys (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje, aiškinant teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodoma, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-123/2011). Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, jog realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2009).

Šioje byloje ieškinyje pateiktas reikalavimas dėl prevencinio ieškinio taikymo visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Pateiktas reikalavimas yra deklaratyvus ir visiškai nebuvo įrodinėjamas viso proceso metu. Pagal nurodytą teismų praktiką suprantama, kad ieškovai turi įrodyti galinčią kilti realią žalą. Šiame procese žala nebuvo įrodinėjama. Ieškovai nurodė, kad atsakovė R. K. gali atsitverti ginčo sklypo teritoriją, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie šių galimų atsakovės veiksmų realumą, ir kokia žala gali būti padaryta tokiais veiksmais. Teismo posėdžio metu atsakovė R. K. nurodė, jog ji jokių aktyvių veiksmų sklype neatlieka ir neketina atlikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė R. K. ginčo sklypą nuosavybės teise valdo nuo 2016 m. lapkričio 28 d., tačiau nepateikta duomenų byloje, jog per šį laikotarpį buvo atliekami, ar buvo ketinama atlikti neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad reikalavimas pareikštas atsakovei R. K. yra deklaratyvus, visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. S. S. 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1(NTP-2-)-18-T-6053-22163 civilinėje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (elektroninės bylos 1 t., b. l. 168–169). Byloje yra pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (2.15) NTP-7-854, (2.15) NTP-7-1447, (2.15) NTP-7-2907, (2.15) NTP-7-3501, (2.15) NTP-7-5072, (12.33)PT-1573, (12.33)PT-1573 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurias teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. S. S. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 2 624 Eur advokato užmokestis (elektroninės bylos 3 t., b. l. 163–164; 4 t., b. l. 21, 123; 5 t., 1, 70, 173; 6 t., b. l. 64).

Atsakovė D. M.–N. 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1(NTP-2-)-18-T-6054-22164 civilinėje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (elektroninės bylos 3 t., b. l. 119–120). Byloje yra pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (2.15) NTP-7-1509, (2.15) NTP-7-2088, (2.15) NTP-7-2133, (2.15) NTP-7-2295, (2.15) NTP-7-2909, (2.15) NTP-7-3527, (2.15) NTP-7-5375, (2.15) NTP-7-7005, (12.33)PT-689, (12.33)PT-1509 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurias teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. M.–N. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 3 147,90 Eur advokato užmokestis (elektroninės bylos 4 t., b. l. 28, 49, 64, 87, 125, 199; 5 t., 74, 151, 197; 6 t., b. l. 74).

Atsakovė D. M.–N. pateikė teismui 2018 m. gruodžio 20 d. teisinių paslaugų sutartį (elektroninės bylos 1 t., b. l. 150) kartu su advokato 2018 m. gruodžio 21 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (už procesinių dokumentų paruošimą) ir 2018 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo–perdavimo kvitu Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 164, 165), iš kurių matyti, kad atsakovė D. M.–N. 2018 m. gruodžio 21 d. sumokėjo advokatui 150 Eur, t. y. patyrė 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

 Atsakovė R. K. pateikė teismui 2018 m. gruodžio 19 d. atstovavimo sutartį (elektroninės bylos 1 t., b. l. 158) kartu su 2019 m. liepos 5 d. pinigų priėmimo–perdavimo kvitu Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 5 t., b. l. 31), iš kurių matyti, kad atsakovė R. K. 2019 m. liepos 5 d. sumokėjo advokato padėjėjui K. Ž. 500 Eur, t. y. patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat atsakovė R. K. pateikė teismui prašymus atlyginti jai kelionės išlaidas, susijusias su dalyvavimu teismo posėdžiuose, pridėjo įrodymus, patvirtinančius turėtas kelionės išlaidas 30 Eur sumai (elektroninės bylos 3 t., b. l. 159, 160; 4 t., 59–61, 127, 128, 129, 143). Teismas pažymi, jog 2020 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų vyriausioji specialistė (finansininkė) pagal atsakovės pateiktus kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus, vadovaudamasi išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių apskaičiavimu, apskaičiavo, jog atsakovės R. K. kelionės išlaidų dydis realiai atitinka 23,03 Eur. Tai nėra naujai į bylą pateikti dokumentai, jie į bylą įtraukti dėl kelionės išlaidų dydžio objektyvaus apskaičiavimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovė R. K. iš viso patyrė 523,03 Eur (500 Eur + 23,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas įvertinęs patirtas atsakovų bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių bei atsakovams teiktų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas iš ieškovės atsakovės D. M.–N. naudai priteistinos 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas iš ieškovės atsakovės R. K. naudai priteistinos 523,03 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas iš ieškovės valstybės naudai priteistina 5 771,90 Eur (2 624 Eur + 3 147,90 Eur) išlaidų suma už atsakovams A. S. S. ir D. M.–N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 47,78 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R- 19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės valstybės naudai taip pat priteistina 47,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į bylos baigtį, 2018 m. gruodžio 10 d. teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovei D. M.–N. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų areštas, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės D. M.–N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai penkis šimtus dvidešimt tris eurus tris centus (523,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt centų (5 771,90 Eur) už antrinės teisinės pagalbos advokatų pagalbą, pervedant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt septynis eurus septyniasdešimt aštuonis centus (47,78 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, pervedant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – D. M.–N. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų areštą panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Swedbank“; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinėje bendrovėje „Citadele“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje „Luminor Bank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „SEB bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinėje bendrovėje „Luminor Bank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja        Judita Sungailaitė