Civilinė byla Nr. e2-1716-909/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14788-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.5; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Cranes Logistics“ atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Cranes Logistics“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių žirgynas“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Cranes Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-14766), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Dubingių žirgynas“ 16 759,54 Eur skolos, 4 047,25 Eur delspinigių, 14 040 Eur baudos ir bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškovas nurodė, kad šalys 2022 m. spalio 3 d. pasirašė Skolos perkėlimo sutartį (toliau – Perkėlimo sutartis), kurios pagrindu šalių sutarimu atsakovui buvo perkelta prievolė apmokėti UAB „Scandlita“ skolą 17 759,54 Eur sumoje. 2022 m. spalio 4 d. šalys pasirašė Sutartį dėl skolos mokėjimo (toliau – Mokėjimo sutartis), kurios pagrindu atsakovas pripažino ir patvirtino, kad šios sutarties pasirašymo dieną skolininkas yra skolingas kreditoriui 17 759,54 Eur. Atsakovas, vykdydamas Mokėjimo sutartį, 2022 m. lapkričio 9 d. sumokėjo 1 000 Eur, tačiau vėliau mokėjimai nebuvo atliekami. Ieškovas ne kartą ragino skolininką sumokėti įmokas pagal Mokėjimo sutartį, o pasibaigus Mokėjimo sutartyje nurodytiems skolos mokėjimo terminams kreipėsi teisinės pagalbos. Ieškovo atstovas nusiuntė raginimą atsakovui sumokėti skolą, tačiau atsakovas pasiūlė vėl sudaryti mokėjimo grafiką tokiam pačiam terminui. Ieškovas, bendradarbiaudamas ir siekdamas geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, pasiūlė papildomą terminą prievolei įvykdyti. Tačiau atsakovas į papildomą pasiūlymą nieko neatsakė, o žodžiu patvirtino, kad skolos iki nurodyto termino nemokės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, net ir po kelių raginimų bei papildomo termino nustatymo, ieškovas, vadovaudamasis šalių pasirašytomis sutartimis, yra priverstas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir reikalauti skolos bei netesybų priteisimo.

 

 

3.       Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą (DOK-172158), kuriuo prašė ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas niekada neturėjo santykių su ieškovu. Įmonė dirbo kartu su UAB „Scandlita“ objekte, kuris yra sklype, kurio savininkas yra atsakovas. Ne kartą buvo prašyta ieškovo vadovų, kad jie pašalintų jiems priklausantį stacionarų kraną iš atsakovo sklypo. Buvo gautas paaiškinimas, kad ieškovas nenori išvežti krano, nes UAB „Scandlita“ nėra pilnai atsiskaičiusi. Atsakovas sutiko, kad skola bus apmokėta su sąlyga, kad kranas bus pašalintas iš atsakovo sklypo. Tačiau pažadai baigėsi, atsakovas septynis mėnesius bandė priversti krano savininką išmontuoti ir išvežti kraną, bet be jokių rezultatų. Nebuvo galima vykdyti gerbūvio, aplinkos tvarkymo darbų, negalėjo atjungti krano užmaitinimo elektros energija, nes buvo sakoma, kad ieškovas tada visai negalės išsimontuoti krano. Per tą laiką buvo patirta daugiau nei 30 000 Eur nuostolių. Galų gale ieškovas kraną išmontavo ir išsivežė. Ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas patyrė daug didesnius nuostolius, nei UAB „Scandlita“ skola. Ieškovas su tuo sutiko ir staiga buvo pareikštas ieškinys, kuris yra nelogiškas, nesuprantamas ir visiškai nepagrįstas. 

 

4.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad buvo sudarytos dvi sutartys, viena – skolos perkėlimo, kita – dėl mokėjimo terminų. Vykdant pastarąją sutartį, atsakovas sumokėjo vieną įmoką, daugiau įmokų nebuvo atlikta. Sutartyje buvo aptartos netesybos ir bauda. Dėl susitarimo dėl baudos paaiškino, kad tai priešistoriniai santykiai, nes UAB „Scandlita“, kurios skolą perėmė atsakovas, buvo skolinga daug didesnę sumą, apie 30 000 Eur, bet perkeliant skolą buvo pritaikyta nuolaida su ta sąlyga, jei prievolė būtų įvykdyta laiku, o jei nebus įvykdyta laiku – tuomet nuolaida nebebus taikoma ir atsakovas turės sumokėti baudą. Delspinigiai numatyti už termino praleidimą, kad skatintų prievolę vykdyti. Netesybos pagrįstos, atitinka šalių valią ir interesus, tai nėra ieškovo pasipelnymas. Pradinė prievolė buvo kilusi iš skolininko UAB „Scandlita“, pats atsakovas savo aktyviais veiksmais įstojo į santykius ir prisiėmė prievolę. Akcentavo, kad atsakovo argumentai dėl krano pašalinimo nepagrįsti, nes nėra duomenų, kad kranas būtų trukdęs, jis stovėjo sklypo teritorijoje užimdamas keletą metrų, niekas nėra reiškęs pretenzijų, nėra jokių susirašinėjimų. Darbams pasibaigus, kranas buvo išmontuotas, jis buvo išvežtas 2023 m. balandžio mėnesį. Sutartys, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, yra galiojančios ir nenuginčytos.     

 

5.       Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovo atstovas vadovas A. P. informuotas tinkamai. Teismo šaukimas išsiųstas 2024 m. vasario 29 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu el. paštu, kuriuo atsakovo vadovas buvo teikęs teismui ankstesnį prašymą dėl 2024 m. vasario 29 d. parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo (DOK-33418). Atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos, prašymo atidėti teismo posėdį negauta, ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vengia bendrauti ir bendradarbiauti, prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ieškinys tenkintinas.

 

6.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

 

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

7.       Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2022 m. spalio 3 d. tarp ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovo (naujojo skolininko) sudaryta Skolos perkėlimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad kreditorius perkelia, o naujasis skolininkas besąlygiškai perima ir įsipareigoja apmokėti UAB „Scandlita“ skolą 17 759,54 Eur sumoje (Sutarties 1.2 punktas). Sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad naujasis skolininkas įgyja visas teises ir pareigas, susijusias su skolos perkėlimu pagal Sutarties 1.2 punktą; naujajam skolininkui galioja visi UAB „Scandlita“ kreditoriaus atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai. 2022 m. spalio 4 d. atsakovas raštu pranešė buvusiam skolininkui UAB „Scandlita“ apie sudarytą skolos perkėlimo sutartį.

 

8.       Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. spalio 4 d. sudarė Sutartį dėl skolos mokėjimo. Šioje sutartyje šalys patvirtino, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 17 759,54 Eur sumą, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 2.1-.2.11 punktai). Iš esmės šalys susitarė, kad skola bus sumokėta iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. pirmus šešis mėnesius bus mokama po 1 000 Eur, kitus 4 mėnesius bus mokama po 2 350 Eur, o paskutinį mėnesį – 2 359,54 Eur. Sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad vėluojant laiku sumokėti periodinę įmoką, atsakovas moka ieškovui 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki tinkamo periodinės įmokos sumokėjimo. Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad jei atsakovas vėluoja sumokėti skolą ir pažeidžia galutinį atsiskaitymo terminą, t. y. nesumoka visos skolos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., tai laikoma, kad atsakovas pažeidė esminę Sutarties sąlygą ir privalo per 5 dienas sumokėti 14 040 Eur baudą, kuri šalių susitarimu yra laikoma minimaliais ir neįrodinėtinais ieškovo nuotoliais dėl šios Sutarties pažeidimo.       

 

9.       Byloje nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį dėl skolos mokėjimo, sumokėjo ieškovui pirmąją 1 000 Eur įmoką. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 21 d. rašytine pretenzija elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, nurodydamas, kad nesumokėta skola sudaro 16 759,54 Eur. Ieškovas skolą ragino padengti iki 2023 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas 2023 m. spalio 2 d. elektroniniu laišku, reaguodamas į pretenziją, atsakė, kad abi sutarties šalys nevykdė savo įsipareigojimų laiku, ieškovas turėjo išmontuoti nenaudojamą kraną, nurodė, kad tikroji skolos kaltininkė UAB „Scandlita“ bankrutavo, todėl atsakovas siūlė sudaryti naują atsiskaitymų grafiką. Ieškovas 2023 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad sutinka suteikti papildomą terminą atsiskaitymui – iki 2023 m. spalio 10 d.   

 

10.       Ieškovas pateikė delspinigių skaičiavimo aktą, iš kurio matyti, kad už pradelstas atsiskaityti dienas ieškovas paskaičiavo iš viso 4 047,25 Eur delspinigius.   

 

Dėl skolos priteisimo

 

11.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-540-450/2022) (CK 6.159 straipsnis).

 

12.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl Skolos perkėlimo sutarties tinkamo vykdymo. Ieškovas šios Sutarties bei Sutarties dėl skolos mokėjimo, kuria buvo įtvirtintas skolos apmokėjimo grafikas bei aptartos netesybos už netinkamą prievolių vykdymą, pagrindu prašo priteisti iš atsakovo skolą ir netesybas. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka iš esmės argumentuodamas tuo, kad abi šalys pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus.

 

13.       Prievolė sieja konkrečius asmenis, todėl pagal bendrą taisyklę prievolę turi įvykdyti pats skolininkas. Tačiau kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

 

14.       Įstatymas taip pat numato galimybę perkelti skolą, kai pakeičiamas prievolės vykdytojas (skolininkas) nauju skolininku. Tokiu atveju prievolė nekinta, atsiranda nauja prievolę turinti įvykdyti šalis. CK 6.118 straipsnis numato, kad skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė. Galima perkelti ne tik esamą, bet ir būsimą skolą. Esminis kriterijus perleidžiant būsimą skolą – pakankamas jos apibrėžtumas, siekiant, kad ją būtų galima identifikuoti ateityje. CK įtvirtinti du pagrindiniai būdai, kaip galima perkelti skolą. Jie skiriasi pagal tai, kuris asmuo, kreditorius ar pradinis skolininkas, inicijuoja skolos perkėlimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, skolininko pakeitimas prievolėje (skolos perkėlimas) galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013; kt.).

 

15.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad imperatyvusis skolos perkėlimo santykių reglamentavimas yra pagrįstas, nes kreditoriui skolininko asmuo turi esminę reikšmę. Sudarydamas sutartį su konkrečiu asmeniu jis įvertina savo kontrahento galimybes ją įvykdyti, todėl skolininko pakeitimas prieš kreditoriaus valią reikštų kreditoriaus teisių ir sutarties laisvės principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D., bylos Nr. 3K-3-184/2013).

 

16.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Skolos perkėlimo sutartis būtų buvusi sudaryta prieš kreditoriaus, t. y. ieškovo, valią, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad šalys laisva valia susitarė dėl Skolos perkėlimo sutarties sudarymo. Atsakovas atsiliepimu taip pat neginčija Skolos perkėlimo sutarties galiojimo, nurodydamas, kad atsakovas sutiko, kad apmokės UAB „Scandlita“ skolą, be to, šalims susitarus dėl skolos apmokėjimo grafiko, atsakovas Sutartį pradėjo vykdyti, t. y. sumokėjo ieškovui vieną įmoką – 1 000 Eur. Kita vertus, atsakovas nurodo, kad šalys neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, teigia, kad ieškovas neįvykdė susitarimo, kad kranas bus pašalintas iš atsakovo sklypo, tačiau pažymėtina, kad šie atsakovo nurodomi argumentai yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija. Išanalizavus Skolos perkėlimo sutarties nuostatas, matyti, kad sutartyje nėra jokios raštu įtvirtintos sąlygos dėl ieškovui priklausančio krano perkėlimo ar išmontavimo. Nors atsakovas teigia, kad kėlė pretenzijas ieškovui dėl krano perkėlimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų siuntęs raginimus ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad tarp šalių ginčo dėl krano perkėlimo nekilo, kranas buvo išmontuotas 2023 m. balandžio mėnesį, jokių raginimų iš atsakovo pusės nebuvo sulaukta, nėra jokių įrodymų, kad kranas būtų trukdęs atsakovui, juolab, kad atsakovas būtų patyręs nuostolius. Taigi, byloje nesant įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl krano išmontavimo sąlygų ar terminų, nesant duomenų, kad atsakovas patyrė kokius nors nuostolius, teismas atsakovo argumentus dėl ieškovo sutartinių nuostatų pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.         

 

17.       CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).

 

18.       Ginčo tarp šalių dėl 2022 m. spalio 4 d. sutarčių galiojimo nėra, kad atsakovas sutartis įvykdė iš dalies, likusi nesumokėta skola sudaro 16 759,54 Eur, atsakovas prieštaravimo dėl skolos dydžio nereiškė. Darytina išvada, kad atsakovas nesilaikė sutartinių nuostatų, laiku nesumokėjo skolos, taigi atsakovas pažeidė ginčo sutartis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 16 759,54 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.256 straipsniai).

 

Dėl delspinigių ir baudos priteisimo

 

19.       Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

 

20.       Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

 

21.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

 

22.       CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

 

23.       Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4 047,25 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą skolą, byloje pateikė delspinigių skaičiavimo aktą. Ieškovas taip pat prašo priteisti 14 040 Eur baudą, nurodydamas, kad skola sutartu terminu nebuvo sumokėta. Atsakovas atsiliepime dėl baudos ir delspinigių dydžio, skaičiavimo termino nepasisakė, prieštaravimų iš esmės dėl prašomų priteisti netesybų nėra pareiškęs.

 

24.       Sutarties dėl skolos mokėjimo 4 punkte šalys susitarė, kad vėluojant laiku sumokėti periodinę įmoką, atsakovas moka ieškovui 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki tinkamo periodinės įmokos sumokėjimo. Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad jei atsakovas vėluoja sumokėti skolą ir pažeidžia galutinį atsiskaitymo terminą, t. y. nesumoka visos skolos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., tai laikoma, kad atsakovas pažeidė esminę Sutarties sąlygą ir privalo per 5 dienas sumokėti 14 040 Eur baudą, kuri šalių susitarimu yra laikoma minimaliais ir neįrodinėtinais ieškovo nuotoliais dėl šios Sutarties pažeidimo. Taigi, kaip matyti, šalių susitarimas dėl netesybų (tiek dėl delspinigių, tiek dėl baudos) yra rašytinis.

 

25.       Kaip minėta, atsiliepime atsakovas nepateikė argumentų, kurių pagrindu ieškovas neturėtų teisės reikalauti iš atsakovo sutartinių netesybų. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad Sutarties sąlygos atsakovui buvo žinomos, kaip ir sąlygos dėl sutartinių netesybų, akcentavo, kad UAB „Scandlita“ skola iš esmės buvo didesnė, tačiau ieškovas padarė nuolaidą ir nereikalavo dalies skolos su sąlyga, kad skola bus apmokėta šalių sutartais terminais, dėl to ir buvo sutarta tokio dydžio bauda, jei skola sutartu laikotarpiu nebus sumokėta. Pažymėtina, kad šalių sudaryta Sutartis dėl skolos mokėjimo yra galiojanti ir nenuginčyta, o galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). Pabrėžtina, kad atsakovas tiek baudos dydžio, tiek delspinigių dydžio ir skaičiavimo laikotarpio byloje neginčijo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad delspinigių paskaičiavimai yra netikslūs (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovo skola ieškovui pilnai nesumokėta, atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 4 047,25 Eur delspinigių bei 14 040 Eur baudą (CK 6.71 straipsnis, Sutarties dėl skolos mokėjimo 4 ir 5 punktai).

 

26.       Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl netesybų, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

 

27.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas prieštaravimų dėl netesybų dydžio neteikė, jų sumažinti neprašė, be to, teismas nenustatė, kad šiuo konkrečiu atveju netesybos būtų akivaizdžiai per didelės ar neprotingos, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią tiek dėl jų dydžio, tiek dėl skaičiavimo tvarkos, todėl, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju mažinti šalių sutartas netesybas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkinami pilna apimtimi, t. y. ieškovui iš atsakovo priteistina 16 759,54 Eur skolos, 4 047,25 Eur delspinigių, 14 040 Eur baudos.

 

29.       Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

30.       Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 2 255 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 803 Eur žyminis mokestis ir 1 452 Eur atstovavimo išlaidos (605 Eur už ieškinio parengimą, 847 Eur už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, derybas dėl taikos sutarties, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose).

 

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

 

32.       Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Taigi, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 2 255 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 452 Eur atstovavimo išlaidos ir 803 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

 

Dėl pašto išlaidų

 

33.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (14,57 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

                                                

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dubingių žirgynas“ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Cranes Logistics“ naudai 16 759,54 Eur (šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 54 centus) skolos, 4 047,25 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 25 centus) delspinigių, 14 040 Eur (keturiolika tūkstančių keturiasdešimt eurų) baudos ir 2 255 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dubingių žirgynas“ į valstybės biudžetą 14,57 Eur (keturiolika eurų 57 ct) pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui

        Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė