Administracinė byla Nr. I-710-821/2019
Proceso Nr. 3-61-3-03136-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos),
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018-08-20 sprendimą Nr.A33(1)-5992-(4.9); 2) įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjos 2018-07-20 prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu priimti sprendimą dėl jai priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirties ir būdo pakeitimo nustatant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį „kita paskirtis“, o žemės sklypų naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“.
Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į Administraciją prašydama pakeisti jai nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į „kita paskirtis“, nustatant minėtų žemės sklypų naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“. Pažymi, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą nurodyti sklypai patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną U1 (planuojamų gyvenamųjų vietovių grupę), tą patvirtina ir atsakovas skundžiamame sprendime, kuriame nurodo, jog šioje zonoje yra numatyta keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėja pažymi, jog gavo teisės normomis nepagrįstą atsakymą, kuriame nurodoma, kad tarp pareiškėjai priklausančių žemės sklypų yra valstybinės žemės plotas, skirtas keliui formuoti ir jis neatitinka STR 2.06.04.14:2014 10 lentelės reikalavimų, todėl norint pakeisti sklypų naudojimo paskirtį ir būdą turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio metu būtų atidalinama pareiškėjai priklausančio žemė sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją. Pareiškėja pažymi, kad joks dokumentas, patvirtinantis, kad tarp žemės sklypų yra valstybinės žemės plotis ir kad jame yra nuspręsta formuoti kelią jai nepateiktas, taip pat nepateikta nuoroda į tokį sprendimą. Pareiškėja pažymi, jog tarp sklypų nėra jokio valstybinės žemės pločio, kuriame suplanuotas įrengti kelias, su sklypais besiribojantys vietinės reikšmės keliai yra už jos nuosavybės ribų, todėl STR 2.06.04.14:2014 reikalavimai jiems gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu šie keliai būtų rekonstruojami, o savo prašymu ji to nesiekia. Savivaldybės pareigos ir planai vietinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros srityje negali būti įgyvendinamai pareiškėjos sąskaita, nei reikalaujant atidalinti dalį sklypų neatlygintinai, nei apribojant įstatymu suteiktą teisę. Būsimas viešojo intereso užtikrinimas vietinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstrukcijos srityse gali būti užtikrinamas teisėtais būdais – paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, nustatant atlygintinius servitutus ir pan. Tam tikslui rengiamas kompleksinio (detaliojo) teritorijų planavimo dokumentas arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Kadangi nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra pradėta, reiškia, kad tokio poreikio nėra. Pažymi, kad žemės sklypų paskirties pakeitimas niekaip neužkerta kelio Vilniaus rajono savivaldybei ateityje, kai bus patvirtintas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės paėmimo projektas ir priimtas NŽT sprendimas, tas sklypų dalis, kurių reikia kelių praplėtimui, išsaugoti statybos zonos sklype atitraukimo būdu, svarstant statinio projekto dokumentaciją.
Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-27). Atsiliepime nurodė, kad Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, pateikė pakankamai trumpą, aiškų ir motyvuotą atsakymą, kuriame atsakyta į visus pateiktus klausimus, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas kompetentingo asmens, todėl atitinka visus reikalavimus, nustatytus Viešojo administravimo įstatyme. Mano, kad raštas iš esmės informacinio pobūdžio.
Pažymi, kad pareiškėja galimai nesuprato rašto, keliai numatyti ne tarp pareiškėjos žemės sklypų, o tarp pareiškėjos ir kitų žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) g., t. y. ten, kur žemės sklypų planuose nurodytas 6-12 m ploto kelias, kuris ribojasi su jai priklausančiais žemės sklypais. Nagrinėdami pareiškėjos prašymą Administracijos darbuotojai iš viešai prieinamo Registrų centro žemėlapio nustatė, kad vietoj 12 m keliui liko apie 5 m valstybinės žemės ploto. Mano, jog galimai pareiškėjos ar jos kaimynų žemės sklypai padidėjo sumažinus kelių plotą.
Pažymi, jog žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Iki šiol geodezinių matavimų pareiškėja neatliko ir todėl neaišku, kokio dydžio yra ginčo žemės sklypai, ar užtenka žemės keliams ir pastatams. Kol pareiškėja naudojasi žemės sklypais pagal žemės ūkio paskirtį jokių problemų nėra, bet jeigu pageidaujama urbanizuoti žemės sklypus, būtina planingai statyti pastatus. Siūloma Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui priimti sprendimą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą siekiant tinkamai suformuoti žemės sklypus, skirtus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, atlikti geodezinius matavimus ir atskirti keliams skirtą žemės plotą.
Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypų tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio - buvo nustatyta kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris buvo parengtas turint tikslą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę. Mano, kad pareiškėja tinkamai įvertino, jog jos žemės sklypai – tai laukas, kurio teritorijoje nėra įrengtų jokių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų. Prašyme Administracijai ir skunde teismui pareiškėja nepaaiškino, kaip nori urbanizuoti savo žemės sklypus.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad galimybė privažiuoti prie tam tikrų žemės sklypų apskritai nėra reglamentuota. Administracija pažymi, kad ginčo vietovėje Vilniaus rajono savivaldybei priklauso tik vienas kelias ((duomenys neskelbtini) g.). Klausimas dėl tinkamo privažiavimo užtikrinimo nėra išspręstas.
Atsiliepime nurodoma, kad ginčo teritorijoje galioja teritorijos planai, kurie privalomi ir pareiškėjai. 2009-09-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. 2011-05-27 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu NR.T3-193 buvo patvirtintas Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas. 2014-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-571 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas.
Pareiškėja reikalauja pakeisti žemės sklypo paskirtį pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., vadovaujantis Savivaldybės lygmens bendruoju planu. Tačiau būtent pareiškėja nenori vykdyti bendrojo plano reikalavimų ir sprendinių dėl kelių ir kitos infrastruktūros planavimo ir statybos ir žemės sklypai suformuoti tik preliminariai.
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su atsakovo atsiliepimu argumentus (b. l. 39-41).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2018-08-20 rašto Nr.A33(1)-5992-(4.9), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018-07-20 prašymą pakeisti pareiškėjai priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai I. N. nuosavybės teise priklauso 0,5100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v. (Nr. žemėtvarkos projekte – 408-3), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6,9). Taip pat 0,1500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v. (Nr. žemėtvarkos projekte – 408-4), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8,10). Sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Sklypams 2006-10-11 Apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-9776-41 nustatytos specialios naudojimo sąlygos – Kelių apsaugos zonos.
Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punktu, 2018-07-20 prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama pakeisti minėtų žemės ūkio paskirties žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį į „kita paskirtis“, nustatant kitos paskirties žemės naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“ (b.l. 4, 5-14).
Administracijos 2018-08-20 raštu Nr. A33(1)-5992-(4.9) „Dėl (Reg. Nr.A34(I)-4446) prašymo“ buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą nurodant, kad sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. 14 ir (duomenys neskelbtini) g. 16, pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslintą bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr.T3-571, patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (planuojamų gyvenamųjų vietovių grupę). U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje yra numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. Valstybinės žemės plotis, esantis tarp žemės sklypų, skirtas keliui (gatvei) formuoti, neatitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelės reikalavimų. Nurodoma, kad sklypas turi būti padalytas ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal Bendrojo plano sprendinius, atidalijus žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas. Pareiškėja informuojama, jog tam tikslui turi būti rengiamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, dėl kurio ji turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių (b. l. 15).
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, skundu kreipėsi į teismą prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Administraciją įstatymų nustatyta tvarka teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu priimti sprendimą dėl žemės sklypų paskirties ir būdo pakeitimo nustatant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį „kita paskirtis“, o žemės sklypų naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų“.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl kai yra skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui, įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2014-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgus į šiuos išaiškinimus, vertintini tik skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, kuriais remiantis buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo.
Kaip buvo minėta, atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nurodydama, kad žemės sklypai turi būti padalyti ir jų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal Bendrojo plano sprendinius, atidalijus žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas. Tam tikslui turi būti rengiamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.
Sprendime nurodoma, kad „valstybinės žemės plotis, esantis tarp žemė sklypų, neatitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelės reikalavimų“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pareiškėjos pateiktus žemės sklypų 408-3 ir 408-4 planus (b. l. 9 ir 10) tarp šių sklypų nėra pažymėta jokio kelio. Keliai pažymėti šiaurinėje pareiškėjos sklypų dalyje ir vakarinėje sklypo 408-4 dalyje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Administracija ginčijame sprendime nurodydama, jog valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų, skirtas keliui (gatvei) formuoti, neatitinka STR 2.06.04:2014 reikalavimų, sprendimą grindė klaidingais faktiniais duomenimis.
Atsakovė atsiliepime į skundą jau nurodo, jog keliai numatyti ne tarp pareiškėjos žemės sklypų, o tarp pareiškėjos ir kitų žemės sklypų, (duomenys neskelbtini)g., t. y. ten, kur žemės sklypų planuose nurodytas 6-12 m ploto kelias, kuris ribojasi su pareiškėjai priklausančiais žemės sklypais, tačiau iš ginčijame sprendime nurodytų aplinkybių negalima suprasti, jog kalbama apie su pareiškėjos sklypais besiribojančią (duomenys neskelbtini)g., nes joks gatvės (kelio) pavadinimas ar jos padėtis sklypų atžvilgiu nėra nurodomas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į prieš tai paminėtą suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų nurodydama papildomą (detalizuotą) faktinį jo priėmimo pagrindą jau nagrinėjant ginčą dėl akto teisme. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų dėl negalėjimo tenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti žemės sklypų paskirtį ir būdą ir konstatuoja, jog ginčijamas sprendimas nėra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis.
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taip pat Vyriausybei suteikia įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas.
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: 1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas; 2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašo) 10 punktas numato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Remiantis Aprašo 11 punktu, tokiu atveju žemės sklypo savininkas prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Aprašo 12 punktą, Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Administraciją dėl jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Aprašo 10 punkte nustatyta supaprastinta tvarka, t. y. nerengiant detaliojo plano, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projekto.
Skundžiamame sprendime atsakovė vadovaujasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 2.1 p., 2.7 p., 30.15 p., 40 p., tačiau minėtos Taisyklių nuostatos reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, o ne žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarką. Šią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Aprašas. Administracija nagrinėjo pareiškėjos prašymą, kurio padavimą ir nagrinėjimą reglamentuoja Aprašo nuostatos, tačiau skundžiamame sprendime nėra jokios nuorodos į šį Aprašą, kuris yra specialus teisės aktas, skirtas būtent pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui, tokio pobūdžio prašymų padavimui ir nagrinėjimui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal aptartą Žemės įstatyme, Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, kad pareiškėjos prašymu Administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.
Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, žemės sklypai, dėl kurių vyksta ginčas, patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (planuojamų gyvenamųjų vietovių grupę). Iš išdėstytų aplinkybių seka, kad žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, kaip ji suprantama Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje. Pažymėtina, kad Administracija ginčijame rašte taip pat yra pripažinusi, kad žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypams būtų parengtas galiojantis detalusis planas, todėl galima konstatuoti ir antrosios sąlygos žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimui supaprastinta tvarka egzistavimą.
Administracijai toliau nagrinėjant pareiškėjos prašymą turi būti nustatoma, ar yra trečioji sąlyga žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimui supaprastinta tvarka – ar numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus pareiga paneigti tokios sąlygos egzistavimą sprendime, kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas, tenka būtent Administracijai.
Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį, jog prie atsakovo procesinių dokumentų pateikiamuose planuose (b. l. 29) šiaurinėje ir vakarinėje pareiškėjos sklypų dalyse yra nurodomas vietinės reikšmės kelias. Byloje nėra duomenų, jog šis kelias būtų rekonstruojamas. Pažymėtina, jog gatvės ribų išplėtimas privačiuose pareiškėjos žemės sklypuose, nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, nebūtų galimas, nepaėmus žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ar neįforminus privataus žemės sklypo naudojimo teisės kitu būdu (nustatant atlygintinius servitutus ir pan.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2018-08-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimas Nr.A33(1)-5992-(4.9) yra naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teisėtumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, sprendimo turinys turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Tokie reikalavimai ne kartą buvo nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2010-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2015-06-01 sprendimas administracinė byloje Nr. A-1234-520/2015 ir kt.). Šioje byloje ginčijamas individualus administracinis aktas, kurio priėmimas reiškia teisės taikymą, sukeliantį konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, būtent dėl to reikalaujama, kad toks aktas būtų pagrįstas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos taikymą, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nuostatas, toks aktas turi atitikti viešojo administravimo principų reikalavimus, tame tarpe reikalavimą, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (įstatymo viršenybės principas).
Nagrinėjamu atveju nurodyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, o viešojo administravimo subjektai negali taisyti priimto administracinio akto trūkumų teisme nurodydami papildomą ir kitokį teisinį akto pagrindimą.
Kadangi panaikinus skundžiamą sprendimą pareiškėjos prašymas lieka tinkamai neišnagrinėtas, kas prieštarauja Aprašo 12 p. ir 17 p. reikalavimams, Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą, o pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos I. N. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018-08-20 sprendimą Nr.A33(1)-5992-(4.9) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje gautą 2018-07-24, registracijos Nr. A34(1)-4446.
Likusioje dalyje skundo netenkinti.
Sprendimas per vieną trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Iveta Pelienė
Egidija Puzinskaitė
Ernestas Spruogis