Civilinė byla Nr. e2A-1506-430/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09705-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logiset“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egli“ dėl skolos priteisimo, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Logiset“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Egli design“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Litgina“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Logiset“ (toliau – UAB „Logiset“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ (toliau – UAB „Egli“) 11 505,15 Eur skolą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio mėn. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pervežti atsakovės krovinį (didelės vertės asmeninius daiktus) iš Lietuvos į Singapūrą. Ieškovė 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku nurodė atsakovei, kad bendra krovinio pervežimo kaina bus apie 23 700–26 900 Eur, kurią sudarytų: vežimas nuo Lietuvos iki Singapūro – 2 200 Eur, paslaugos Singapūre (uosto mokesčiai, terminalai, muitinimas, pristatymas ir iškrovimas) – 5 500 Eur, kiti mokesčiai nuo 10 iki 12 proc. nuo krovinio vertės – 16 000 Eur – 19 200 Eur). Ieškovė taip pat persiuntė atsakovei agento Singapūre komentarą, kuriame buvo nurodyta, kad krovinys konteineryje bus nugabentas gavėjo adresu, tačiau šalia gavėjo apartamentų negalima stovėti tokiam konteineriui, todėl krovinys netoli gavėjo adreso bus perkrautas į mažesnį transportą bei juo pristatytas iki krovinio gavėjo adreso. Atsakovė su tokiomis pristatymo sąlygomis ir kaina sutiko, jų neginčijo ir apie jas žinojo nuo pat susitarimo su ieškove sudarymo (2019 m. spalio 3 d.) bei perdavė ieškovei krovinį pervežimui. Ieškovė sutiko organizuoti atsakovės daiktų pervežimą Lietuva – Singapūras. Krovinio pervežimo metu (2019 m. spalio 18 d.) atsakovė paklausė ieškovės, ar ji galėtų krovinį pradžioje pristatyti į sandėlius saugojimui ir tik vėliau (atsakovės nurodytu laiku) jį transportuoti atsakovės nurodytu adresu. Ieškovės agentai nurodė, kad krovinį galima pristatyti į sandėlį, tačiau mokėjimas už krovinio saugojimą bei pristatymą bus skaičiuojamas pagal faktiškai saugotas dienas bei pervežto krovinio svorį ir (ar) kiekį. 2019 m. spalio 18 d. ieškovė patvirtino atsakovei, kad bus galima iškrauti krovinį sandėlyje, tačiau kaina bus skaičiuojama pagal faktą. Ieškovė nurodė, kad dar iki krovinio atvykimo į Singapūrą (krovinys į Singapūrą atvyko 2019 m. lapkričio 27 d.), ji 2019 m. lapkričio 18 d. persiuntė atsakovei iš agentų gautą informaciją apie papildomų paslaugų kainas. Atsakovė šias paslaugas priėmė bei jomis pasinaudojo, kainos neginčijo, neprašė ieškovės grįžti prie pirminio susitarimo. Krovinio pervežimo paslaugos buvo atliktos tinkamai bei dėl jų kokybės atsakovė jokių pretenzijų nereiškė. 2019 m. spalio 17 d. ieškovė išrašė ir išsiuntė atsakovei apmokėjimui sąskaitą faktūrą Nr. LGT 158969 29 146,34 Eur sumai, šioje sąskaitoje nebuvo įtrauktos papildomos atsakovės užsakytos paslaugos Singapūre (krovinio saugojimas ir pristatymas), kadangi tuo metu jos dar nebuvo suteiktos. Atsakovė gautos sąskaitos neginčijo, tačiau pageidavo joje nurodytą sumą padalinti dviem įmonėms ir perrašyti sąskaitą atsakovei ir mažajai bendrijai „Egli design“ (toliau – MB „Egli design“). Ieškovė išrašė dvi sąskaitas faktūras dviem įmonėms ir kartu su sąskaitomis išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė už kokias suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos. Atsakovei užsakius papildomą krovinio saugojimą Singapūro agentų sandėliuose ir vėlesnį krovinio pristatymą atsakovės nurodytu adresu, pradinė sąskaita buvo sumažinta 870 Eur (paslaugos Singapūre 5 500 Eur – 870 Eur). Po krovinio pristatymo ieškovė iš agentų gavo sąskaitą faktūrą už papildomas atsakovės užsakytas paslaugas Singapūre (krovinio saugojimą sandėliuose, pervežimą nuo sandėlio iki atsakovės nurodytos vietos bei krovinio užnešimą). Ieškovei už šias paslaugas buvo priskaičiuota 8 477 USD suma, tačiau po derybų ši suma sumažinta iki 5 375,15 Eur. Šiai sumai ieškovei jos agentas išrašė sąskaitą, kurią ieškovė apmokėjo. Ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą už papildomas paslaugas Singapūre tai pačiai 5 375,15 Eur sumai, tačiau atsakovė atsisakė priimti šią sąskaitą ir ją apmokėti. Atsakovė nesumokėjo 5 375,15 Eur už papildomas paslaugas Singapūre ir 6 130 Eur už krovinio gabenimą Lietuva – Singapūras. Iš viso atsakovė liko skolinga ieškovei 11 505,15 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atliko visus sutartinius įsipareigojimus tinkamai, o atsakovė dar 2019 m. spalio 3 d. buvo informuota apie preliminarią pervežimo kainą, jos neginčijo, todėl turėjo sumokėti likusią pervežimo kainą ir už papildomai suteiktas paslaugas.
3. Atsakovė UAB „Egli“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė susitarė su ieškove dėl krovinio pervežimo į Singapūrą. Ieškovė pasiūlė atsakovei suteikti konkrečias paslaugas pagal įkainius ir nurodė, kad reikės mokėti muito mokesčius, kurie preliminariai sudaro 10 – 12 proc. Ieškovė pasiūlė suteikti tokias konkrečias paslaugas: transportas nuo Lietuvos (su 2 pasikrovimais) iki Singapūro – 2 200 Eur, paslaugos Singapūre (uosto mokesčiai, terminalai, muitinimas, pristatymas + iškrovimas) – 5 500 Eur, mokesčiai 10 – 12 proc. nuo krovinio vertės – 16 000 – 19 200 Eur. Atsakovė nurodė, kad šalims susitarus dėl paslaugų teikimo apimties ir kainos, 2019 m. spalio 15 d. krovinys buvo perduotas ieškovei. 2019 m. spalio 17 d. ieškovė pateikė atsakovei elektroniniu paštu PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGT 158969, kurioje patvirtino teikiamų paslaugų apimtį ir kainą: transportavimo paslaugos Vilnius – Singapūras – 2 200 Eur, importo muitai – 21 001,40 Eur, vietiniai mokesčiai – 5 500 Eur, draudimas – 444,94 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės siūloma paslaugų kaina nepasikeitė, t. y. ji sutapo su 2019 m. spalio 3 d. pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina, išskyrus iš naujo perskaičiuotus muito mokesčius, kurių dydį ieškovė sukonkretino ir nurodė, kad mokesčiai yra 11,8 proc. ir pinigine išraiška sudaro 21 001,40 Eur. Atsakovės prašymu 2019 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LGT 158969 buvo perrašyta, ieškovė pirminę sąskaitą faktūrą išskaidė į dvi sąskaitas faktūras, t. y. 2019 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGT 158969, kurios suma 18 276,34 Eur, ir 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGT 159292-7, kurios suma 10 000 Eur. Atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovei 12 146,34 Eur, 2019 m lapkričio 15 d. mažoji bendrija „Egli design“ (toliau – MB „Egli design“) mokėjimo pavedimu taip pat pervedė ieškovei 10 000 Eur. 2019 m lapkričio 25 d. kroviniui atvykus į Singapūrą, paaiškėjo, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo krovinio mokesčius, t. y. vietoje 21 001,40 Eur muito mokesčio kompetentingos institucijos paskaičiavo 12 313,45 Eur mokesčių. Kroviniui atvykus į Singapūrą, jis buvo nuvežtas į sandėlius perkrauti į mažesnius automobilius ir didžiąją krovinio dalį į objektą ieškovė pristatė, tačiau 2019 m. gruodžio 2 d. sustabdė krovinių paėmimą iš vietinio sandėlio ir informavo atsakovę, kad vietinių pervežimų vežėjas už krovinio pervežimą ieškovei pateikė didelę sąskaitą. Ieškovė paprašė, kad atsakovė pati pasirūpintų likusios dalies krovinio paėmimu iš sandėlio. Atsakovės atstovas likusią krovinio dalį į objektą parsivežė pats savo jėgomis ir lėšomis, todėl patyrė 400 Eur išlaidų. 2020 m. vasario 24 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją „Dėl skolos už atliktas paslaugas sumokėjimo“. Ieškovė reikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 29 d. apmokėti 2019 m. spalio 17 d. UAB „Egli“ išrašytos sąskaitos faktūros Nr. LGT158969 likutį, t. y. 6 130 Eur, ir 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Egli“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 1600372-2, t. y. 5 375,15 Eur, iš viso 11 505,15 Eur. Atsakovė nesutiko su pretenzija ir pažymėjo, kad šalys buvo susitarusios, jog krovinio vežimo kainą sudaro: 2 200 Eur krovinio gabenimas iki Singapūro, 21 001,40 Eur importo muitai (mokėtini valstybei), 5 500 Eur vietiniai mokesčiai ir 444,94 Eur draudimas. Ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 22 146,34 Eur vežimo kainą. Atsakovė pažymėjo, kad jokių papildomų paslaugų iš ieškovės neužsakė, dėl paslaugos kainos pasikeitimo šalys nesitarė, o faktiškai importo muito kaina buvo ne 21 001,40 Eur, o 12 313,45 Eur. Taigi, atsakovės manymu, visa paslaugos kaina sudaro 20 458, 39 Eur (2 200 Eur (krovinio gabenimas) + 5 500 Eur (vietiniai mokesčiai/vietinis pervežimas) + 444,94 Eur (draudimas) + 12 313,45 Eur (muitai)), o atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 22 146,34 Eur, todėl ieškovė liko skolinga atsakovei 1 687,95 Eur.
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 1 687,95 Eur skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovei visiškai nepagrįstą, susitarimais nepatvirtintą, reikalavimą apmokėti 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. LGT 160037-2 (krovinio pervežimas Singapūro mieste nuo agento sandėlio iki gavėjo durų ir kitos su tuo susijusios paslaugos). Minėtoje sąskaitoje faktūroje nenurodoma, kas konkrečiai sudaro 5 375,15 Eur sumą. Ieškovės paskaičiuotos papildomos išlaidos nesutampa su ieškovės elektroniniame laiške nurodytais įkainiais. Atsakovė nurodė, kad sandėlio paslaugos kaina nurodyta tik 204,25 USD. Atsakovės nuomone, šią kainą atsakovė turėtų papildomai mokėti ieškovei už šią papildomą paslaugą – krovinio iškrovimą ir saugojimą sandėlyje. Atsakovė, gavusi krovinio importo deklaraciją, sužinojo, kad importuojant prekes į Singapūrą taikomas 0 proc. muito mokestis, tačiau taikomas 7 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis, todėl vietoje paskaičiuoto 21 001,40 Eur atsakovė turėjo sumokėti 12 313,45 Eur mokesčių. Tokiu būdu, ieškovė visiškai nepagrįstai iš atsakovės gavo 8 687,95 Eur sumą. Atsakovė sumokėjo ieškovei iš viso 22 146,34 Eur vežimo kainą. Atsakovės nuomone, visą paslaugos kainą sudaro 20 458, 39 Eur (2 200 Eur (krovinio gabenimas) + 5 500 Eur (vietiniai mokesčiai/vietinis pervežimas) + 444,94 Eur (draudimas) + 12 313,45 Eur (muitai)), todėl ieškovė liko skolinga atsakovei 1 687,95 Eur permokėtą sumą.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė organizavo atsakovės daiktų pervežimą Lietuva – Singapūras. Krovinio pervežimo metu ieškovė nuolat bendravo su atsakove tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu. 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje krovinys buvo pristatytas į Singapūrą. 2019 m. spalio 3 d. susitarimo dėl krovinio pervežimo metu ieškovė ir atsakovė sutarė, kad krovinys bus pristatytas Singapūre į atsakovės nurodytą butą, tačiau krovinio pervežimo metu (2019 m. spalio 18 d.) atsakovė telefonu paklausė ieškovės, ar ji galėtų krovinį pristatyti į sandėlius saugojimui ir tik vėliau jį transportuoti atsakovės nurodytu adresu. Ieškovė informavo atsakovę, kad bus galima iškrauti krovinį pas agentus sandėlyje, tačiau jie kainą skaičiuos pagal faktą, t. y. už papildomas paslaugas nebuvo sutartas fiksuoto dydžio mokestis. Kroviniui dar neatvykus į Singapūrą (2019 m. lapkričio 18 d.) ieškovė išsiuntė antrą elektroninį laišką atsakovei dėl papildomų paslaugų apmokestinimo. Atsakovė šias papildomas paslaugas priėmė bei jomis pasinaudojo, kainos neginčijo. Ieškovė nurodė, kad pagrįstai laikė atsakovės konkliudentinius veiksmus (pasinaudojimą papildomomis paslaugomis) kaip sutikimą su papildomų paslaugų kaina. Tai, kad atsakovė neatsakė į ieškovės 2019 m. spalio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laiškus apie papildomų paslaugų kainas, nereiškė, kad su jomis nesutiko, kadangi ir į 2019 m. spalio 3 d. elektroninį laišką ieškovei ji neatsakė, tačiau krovinio pervežimo paslauga pasinaudojo, o pervežimo kainą pradėjo ginčyti tik po to, kai krovinys pasiekė gavėją. Pažymėjo, kad 2019 m. spalio 17 d. ieškovė išrašė ir išsiuntė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. LGT 158969 už krovinio pervežimą iš viso 29 146,34 Eur sumai, tačiau šioje sąskaitoje nebuvo įtrauktos papildomos atsakovės užsakytos paslaugos Singapūre, nes jos dar nebuvo suteiktos. Atsakovė sąskaitos neginčijo, tik prašė ją perrašyti atsakovei bei trečiajam asmeniui MB „Egli design“, taip pat pareikalavo sumažinti sąskaitą, kadangi nebuvo vykdomas krovinio užnešimas, kaip buvo sutarta 2019 m. spalio 3 d., o ši paslauga turėjo būti atskirai suteikta su papildomomis paslaugomis. Ieškovė sutiko sąskaitą išskaidyti dviem įmonėms ir sumažino sąskaitų sumą 870 Eur ir 2019 m. lapkričio 18 d. kartu su išskaidytomis sąskaitomis išsiuntė elektroninį laišką, kokios paslaugos į jas pateko. Minėtame elektroniniame laiške buvo aiškiai detalizuota, už kokias paslaugas buvo išrašytos minėtos sąskaitos bei jose nebuvo nurodytos jokios papildomos paslaugos. Kadangi ieškovė derino krovinio gabenimą, šalys susitarė, kad ji suderins bei administruos ir papildomas paslaugas Singapūre. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė žinojo, jog ji užsakė papildomas paslaugas už kurias turės sumokėti atsakovė, tačiau pamačiusi, kad jų kaina yra didelė, suprato, kad jos klientas, kuriam buvo siunčiamas krovinys, galimai nenorės jų padengti. Atsakovė, nesutikusi apmokėti už papildomas paslaugas, nepagrįstai pradėjo ginčyti pervežimo Lietuva – Singapūras kainą, nors iki paslaugų faktiško suteikimo su ja sutiko. Pažymėjo, kad 2019 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške nurodytas importo mokesčio dydis (10 – 12 proc.) buvo nurodytas anglų kalba ir sugalvotas ne pačios ieškovės, o atsiųstas agentų, kurie sutiko atlikti atsakovės krovinio importavimo procedūrą Singapūre. Atsakovei tokia nurodyta krovinio importavimo kaina tiko, ji jos neginčijo, neprašė sumažinti, ir pateikė krovinį gabenimui. Ieškovė pažymėjo, kad 21 001,40 Eur importo mokestis (11,8 proc. nuo krovinio vertės), paskaičiuotas atsakovei (kurio dydis buvo pateiktas dar iki krovinio perdavimo gabenti), sudaro ne tik mokestį mokamą valstybei, tačiau apima ir visas išmuitinimo paslaugas, suteiktas Singapūre, muitinės agentų mokesčius. Atsakovės teiginiai, kad ji tikėjosi, jog visi 21 001,40 Eur bus sumokėti kaip importo mokestis Singapūro valstybei, o jai neteks atsiskaityti už patį importavimo paslaugos suteikimą, nereiškia, kad ji neturi pareigos sumokėti visos susitartos sumos. Paslauga atsakovei buvo suteikta tinkamai, dėl jos kokybės ar krovinio pristatymo terminų ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl krovinio pervežimo, krovinys buvo pervežtas bei pristatytas pagal atsakovės nurodymus.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „Egli design“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, pagamintų ir įsigytų baldų eksportui ir vežimui į Singapūrą, naudojosi ieškovės paslaugomis. 2019 m. lapkričio mėn., atsakovės prašymu, buvo perrašyta 2019 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LGT 158969, t. y. 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovė pirminę sąskaitą faktūrą išskaidė į dvi sąskaitas faktūras ir jas pateikė atsakovei ir trečiajam asmeniui (2019 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGT 158969, kurios suma 18 276,34 Eur ir 2019 m spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGT 159292-7, kurios suma 10 000 Eur). Trečiasis asmuo 2019 m. lapkričio 15 d. apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, iš viso 10 000 Eur. Trečiojo asmens nuomone, paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokėtinus muito mokesčius ir todėl atsakovės sumokėta suma už krovinio vežimą yra didesnė nei paslaugos kaina, ieškovė skirtumą tarp sumokėtos sumos ir paslaugos kainos turėjo grąžinti atsakovei. Šalys buvo susitarę, kad krovinio vežimo kainą sudaro 2 200 Eur krovinio gabenimas iki Singapūro, 21 001,40 Eur importo muitai (mokėtini valstybei), 5 500 Eur vietiniai mokesčiai ir 444,94 Eur draudimas. Atsakovė ir trečiasis asmuo ieškovei yra iš viso sumokėję 22 146,34 Eur vežimo kainą, jokių papildomų paslaugų nei atsakovė, nei trečiasis asmuo iš ieškovės neužsakė, dėl paslaugos kainos pasikeitimo šalys nesitarė, o faktiškai importo muito kaina buvo ne 21 001,40 Eur, o 12 313,45 Eur. Trečiojo asmens nuomone, visa paslaugos kaina yra 20 458, 39 Eur, todėl ieškovė liko skolinga atsakovei 1 687,95 Eur sumą.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Litgina“ (toliau – UAB „Litgina“) pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad trečiasis asmuo 2019 m. spalio–lapkričio mėn. teikė pervežimo ir susijusias paslaugas UAB „Logiset“ užsakymu, maršrutu Lietuva – Singapūras. Ieškovė 2019 m. sausio mėn. kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl krovinio gabenimo į Singapūrą, tačiau paslaugų neužsakė. Antrą kartą dėl pervežimo Lietuva – Singapūras ieškovė kreipėsi 2019 m. spalio mėnesį, elektroniniame laiške ji nurodė, kad krovinys bus gabenamas adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo patikslino kainas su Singapūro partneriais ir pateikė ieškovei, kuri šias kainas patvirtino. 2019 m. spalio mėn. viduryje trečiasis asmuo paėmė krovinį iš Širvintų ir Rietavo, pristatė į Klaipėdos jūrų uostą ir išplukdė į Singapūrą. Po kelių dienų, kai krovinys jau buvo jūroje, paskambino ieškovės vadovas ir paklausė, ar galėtų krovinį agentas nusivežti į savo sandėlius, ten iškrauti ir tada iš sandėlių mašinomis gabenti iki gavėjo adreso. Trečiasis asmuo kreipėsi į agentą Singapūre, kuris patvirtino, kad gali taip vežti krovinį ir atsiuntė kainas už šią paslaugą. Naujas kainas (lentelę su įkainiais už paslaugas Singapūre nuo sandėlio iki gavėjo adreso) persiuntė ieškovei. Pažymėjo, kad užsakius papildomas paslaugas buvo sumažinta pradinė pasiūlymo kaina nuo „Paslaugos Singapūre (uosto mokesčiai, terminalai, muitinimas, pristatymas + iškrovimas) – 4 500 Eur“ į „Paslaugos Singapūre (iki agento sandėlio ir iškrovimas į sandėlį) – 3 200 Eur“. Nurodė, kad kaina už paslaugas Singapūre nuo sandėlio iki gavėjo adreso atitiko ieškovei siųstą lentelę su kainomis. Trečiasis asmuo 2020 m. sausio 15 d. išrašė sąskaitą ieškovei už paslaugas Singapūre, kurią ieškovė apmokėjo. Trečiasis asmuo nurodė, kad krovinį į Singapūrą pristatė pagal užsakovo nurodymus, ieškovė už suteiktas paslaugas su ja atsiskaitė pilnai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės – 11 505,15 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 11 505,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 683,08 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė pageidavo, jog ginčo krovinys būtų pristatytas iš laivo ne tiesiogiai gavėjui, o į vietinį sandėlį ir iš sandėlio pristatytas į apartamentus. Ieškovė atsižvelgė į atsakovės pageidavimus ir sumažino kainą 870 Eur suma iki 28 276,34 Eur, tačiau nurodė, kad vežimas iš vietinio sandėlio į apartamentus bus apmokamas pagal faktines išlaidas. Tokiam pasiūlymui atsakovė neprieštaravo. Gavusi iš ieškovės 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą 28 276,34 Eur sumai (kuri vėliau buvo išskaidyta dviem įmonėms), atsakovė jokių prieštaravimų dėl kainų taip pat nereiškė. Pažymėjo, kad sąskaitoje faktūroje 18 276,34 Eur sumai (skirtai atsakovei) 11 001,40 Eur sumą (pirminėje sąskaitoje iki išskaidymo dviem įmonėms muitinės formalumai sudarė 21 001,40 Eur) sudarė importo muitinės formalumai, todėl teigti, jog ši suma apima vien importo mokesčius, nėra pagrindo. Be to, trečiojo asmens UAB „Litgina“ sąskaitoje faktūroje 17 784 Eur sumai, skirtoje ieškovei, mokėtinas importo mokestis buvo išskirtas (už klientą sumokėtos sumos) ir aiškiai identifikuotas kaip importo muitas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės teiginys, kad importo muitinės formalumai (kurie sudaro 11,8 proc.) yra tapatūs importo muito dydžiui (kuris sudaro 7 proc. krovinio vertės), todėl 28 276,34 Eur suma už krovinio pervežimą turi būti mažesnė, atmestas kaip nepagrįstas.
10. Teismas nustatė, kad faktinės išlaidos dėl krovinio vežimo iš vietinio sandėlio į apartamentus sudarė 5 375,15 Eur, tai patvirtino trečiojo asmens UAB „Litgina“ sąskaita faktūra, išrašyta ieškovei, ir analogiško dydžio ieškovės sąskaita faktūra, išrašyta atsakovei. Iki paslaugos suteikimo (krovinio išvežimo iš sandėlio iki apartamentų) UAB „Litgina“ pateikė įkainių lentelę ieškovei, kuri persiuntė šią lentelę atsakovei. Jokių prieštaravimų iš atsakovės nebuvo gauta, dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė sutiko su pasiūlytomis kainomis.
11. Pažymėjo, kad atsakovė pareiškė prieštaravimą dėl vežimo iš sandėlio kainos, kai vežimo paslauga didžiąja dalimi jau buvo suteikta (liko kelios nepristatytos į apartamentus dėžės), todėl ieškovė nedelsiant nutraukė vežimą, o atsakovė atliko likusių dėžių pristatymą į apartamentus savo jėgomis. Kroviniui atvykus į Singapūrą, atsakovės atstovas taip pat buvo Singapūre, todėl turėjo galimybę ne tik kontroliuoti vežimą, derėtis dėl kainos, bet ir gauti bet kokią objektyvią informaciją, susijusią su krovinio vežimu. Taigi ieškovė suteikė atsakovei paslaugą, atsakovė paslaugą priėmė, jokių pastabų dėl paslaugos kokybės nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė negrąžino ieškovei sąskaitų faktūrų 28 276,34 Eur ir 5 375,15 Eur sumoms, teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl krovinio pervežimo viso už 33 651,49 Eur dydžio sumą. Teismo vertinimu, šalys susitarė dėl esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų (dalyko, terminų ir kainos), todėl krovinio pervežimo sutartis laikytina sudaryta. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė, sumokėjusi 22 146,34 Eur sumą, nėra permokėjusi ieškovei, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl permokėtos 1 687,95 Eur sumos priteisimo iš ieškovės buvo atmestas.
12. Teismas vertino, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove pilnai atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 22 146,34 Eur, dėl to iš atsakovės ieškovės naudai priteista 11 505,15 Eur (6 130 Eur + 5 375,15 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „Egli“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Logiset” ieškinį atsakovei UAB „Egli” atmesti, o atsakovės UAB „Egli” priešieškinį ieškovei UAB „Logiset” tenkinti, taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
17.1. 2019 m. spalio 18 d. ieškovė elektroniniu paštu persiuntė atsakovei siuntos stebėjimo nuorodą ir nurodė: „Agentai patvirtino, kad galės išsikrauti pas save vietoj ir paskui skaičiuotis viską pagal faktą“. Ieškovė nenurodė atsakovei, kad nuo šio laiško pateikimo ieškovė vienašališkai pakeitė paslaugų teikimo kainą, arba, kad ieškovė pateikė atsakovei naują pasiūlymą (ofertą), su kuriuo atsakovė turėjo sutikti arba nesutikti. 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus mėnesiui po to, kai krovinys buvo pakrautas į laivą ir faktiškai buvo gabenamas į Singapūrą ir po to, kai atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. atliko pirmąjį mokėjimą pagal pateiktas dvi PVM sąskaitas faktūras, ieškovė persiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame buvo pateikta lentelė anglų kalba. Nedelsiant po lentelės atsakovei pateikimo, atsakovė telefonu susisiekė su ieškove ir pasiteiravo, ką ši lentelė reiškia, tačiau ieškovė paaiškino atsakovei, kad tokias kainas jai pateikė krovinio vežimo agentai Singapūre ir ieškovė pati nesupranta jų dydžio, todėl pasakė, kad šią situaciją aiškinsis. Atsakymo į atsakovės paklausimą ieškovė atsakovei nepateikė nei raštu, nei žodžiu. Kroviniui atvykus į Singapūrą, visas krovinys buvo nuvežtas į sandėlius perkrauti į mažesnius automobilius ir ieškovė pristatė didžiąją krovinio dalį į objektą, tačiau 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovė sustabdė krovinių paėmimą iš vietinio sandėlio ir informavo atsakovę, kad vietinių pervežimų vežėjas už krovinio pervežimą ieškovei pateikė itin didelę sąskaitą ir paprašė, kad atsakovė pati pasirūpintų likusios dalies krovinio paėmimu iš sandėlio. Dėl susidariusios situacijos, atsakovės atstovas buvo priverstas parsivežti likusią krovinio dalį į objektą pats savo jėgomis ir lėšomis, todėl patyrė 400 Eur nuostolį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinys neva turėjo iš laivo gavėjui būti pristatytas tiesiogiai. Dar 2019 m. sausio 17 d. ieškovė persiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad siūloma paslaugų apimtis yra: „Konteinerio gabenimas vilkiku į sandėlį: 320 USD/20 GP, 340 USD/40 GP <…>). Taip pat tame pačiame laiške buvo nurodyta, kad į paslaugos kaštus įskaičiuotas ir pristatymas iki durų. Ieškovė niekada nesiūlė vežti atsakovei krovinio iš jūrų uosto į apartamentus tiesiogiai. Šalys visada žinojo, kad jūriniame konteineryje esančias atsakovės prekes, kurių svoris 8,265 t, reikės perkrauti į mažesnius automobilius pervežimui iki apartamentų. Vežėjai iš karto perkrovė krovinį iš jūrinio konteinerio į mažesnes transporto priemones ir vežė tiek, kiek jie sugebėjo per dieną pristatyti krovinio dalies į 52 aukštą. Krovinio sandėliavimo laikas tiesiogiai priklausė ne nuo atsakovės, o nuo vežėjų galimybės krovinį pristatyti greičiausiais terminais. Ieškovė, gavusi atsakovės pageidavimą, kad krovinys nebūtų perkraunamas „gatvėje“, o būtų perkraunamas sandėlyje, atsakovei nurodė, jog „Agentai patvirtino, kad galės iškrauti pas save vietoje ir paskui skaičiuos viską pagal faktą“. Jokios papildomos komunikacijos iš ieškovės pusės atsakovei nebuvo, todėl logiška, kad kalba buvo tik apie sandėlio kaštus. Nelogiška, kad ta pati paslauga t. y. mažomis mašinomis gabenimas iki apartamentų ir užnešimas atpigtų 870 Eur, o vėliau ta pati paslauga pabrangtų iki 5 375 Eur t. y. 6 kartus (atskaičiavus 405 Eur sandėlio mokestį). Atsakovė, gavusi 2019 m. spalio 18 d. elektroninį laišką, suprato, kad „paskui viskas skaičiuosis pagal faktą“ reiškia, kad sandėlio paslauga kainuos pagal tai, kiek dienų bus vykdomi krovos darbai. Atsakovė niekaip negalėjo patvirtinti naujo susitarimo ir tuo pačiu naujų kainų, kadangi naujos kainos atsakovei ieškovės elektroninio laiško siuntimo metu nebuvo pateiktos. Ieškovė atsakovei nepateikė naujo pasiūlymo dar ir todėl, kad tą dieną pati ieškovė nežinojo naujų paslaugų kainų. 2019 m. spalio 21 d. UAB „Litgina” ieškovei nurodė savo teikiamų paslaugų ieškovei kainas ir papildomai nurodė: „Tolimesnės išlaidos sandėlyje ir t.t. (čia mano savikaina, tai jei jis moka čia per mus, tai norėčiau +10 proc. kad uždėtum)“ ir pridėjo lentelę su įkainiais, iš kurių matyti, kad siūlomi paslaugų įkainiai krovinių laikymo, pristatymo nuo sandėlio iki apartamentų ir sunkių krovinių užnešimo. Tai reiškia, kad ieškovė apie tai, kad jos agentas keitė paslaugų kainą, sužinojo ne 2019 m. spalio 18 d. (tuomet, kai tariamai atsakovei buvo pateiktas naujas pasiūlymas, su kuriuo ji sutiko), o 2019 m. spalio 21 d. Atsakoves manymu, ieškovė atsakovei 2019 m. spalio 18 d. pateikė pasiūlymą, kurio pati ieškovė nežinojo. Nepaisant to, ieškovė, 2019 m. spalio 21 d. sužinojusi, kad jos agentas iš esmės pakeitė krovinio gabenimo kainodarą, nesiėmė jokių veiksmų ir toliau gabeno atsakovės krovinį. Tik tuomet, kai krovinys artėjo prie Singapūro jūrų uosto, 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovė persiuntė atsakovei elektroninį laišką su lentele anglų kalba, kurioje buvo nurodyti įkainiai už krovinių laikymą, pristatymą nuo sandėlio iki apartamentų ir sunkių krovinių užnešimą. Lentelę ieškovė persiuntė atsakovei, tačiau tik beveik po mėnesio po to, kai atsakovė apmokėjo ieškovės atsiųstas PVM sąskaitas faktūras ir ieškovė užsitikrino, kad ieškovei būtų sumokėta 22 146,34 Eur. Tokiu būdu ieškovė užsitikrino, kad iš šios sumos (22 146,34 Eur) ieškovė galės atsiskaityti su UAB „Litgina” pagal UAB „Litgina” 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LTG Nr. 35060 viso 17 784 Eur sumai, o likutis, t. y. (22 146,34 – 17 784) = 4 362,34 Eur liktų ieškovei kaip užmokestis už tarpininkavimą. Ieškovė elgėsi atsakovės atžvilgiu nesąžiningai, nes lentelės turinį modifikavo ir tik po to persiuntė atsakovei. Ieškovė neatskleidė atsakovei informacijos, kad dėl atsakovės pateikto pageidavimo krovinį iškrauti sandėlyje iš esmės pasikeitė paslaugos kaina, t. y. ji padidėjo net 4 505,15 Eur, t. y. 82 proc. (sutarta kaina buvo 5 500 Eurų, padidėjo 4 505 Eur – kainos pokytis – 82 proc.). Ieškovė, iš savo agento sužinojusi krovinio vežimo iš sandėlio Singapūre iki apartamentų su krovinio užnešimu į apartamentus kainą, su ja taip pat nesutiko. UAB „Litgina“ pateikė į bylą ieškovės susirašinėjimą su UAB „Litgina“, iš kurio matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovė agentui UAB „Litgina“ sako, kad vien tik už krovinio nuvežimą iš Singapūro sandėlio iki apartamentų kainuoja 5 000 Eur, kas yra nelogiška. UAB „Litgina“ tą pačią dieną ieškovei elektroniniu laišku atsakė: „Kaip aš suprantu, tai 600 usd už reisą...Bet paprašysiu patikslinti...“. Ieškovė į šį UAB „Litgina“ laišką atsakė: „Jo, nes bsk neaisku“. Taigi, akivaizdu, kad tiek agentas, tiek ieškovė, dar prieš pradedant vykdyti krovinio vežimą į sandėlį, stebėjosi pasiūlyta kaina. Po to, kai ieškovė atsakovei 2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu persiuntė galimai iš trečiųjų asmenų gautus įkainius ar kainas, atsakovė šių kainų ar įkainių nepatvirtino ir byloje nėra nė vieno įrodymo, kad tai būtų padaryta. Atsakovė patvirtino tas kainas, kurios jai buvo siųstos 2019 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitomis faktūromis, jas apmokėdama. Tuo metu ieškovė jau turėjo UAB „Litgina“ atsiųstą lentelę, tačiau tokios informacijos atsakovei nepateikė. Atsakovė, neturėdama pagrindo manyti, kad ieškovė keičia paslaugos kainą, toliau vykdė sutartį. 2019 lapkričio 28 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. didžioji dalis krovinio iš sandėlio buvo pervežta į atsakovės nurodytus apartamentus, tačiau 2019 m. gruodžio 2 d. likusią dalį krovinio sandėlis atiduoti atsisakė, argumentuodamas tuo, kad už krovinio gabenimo paslaugas nėra atsiskaityta. 2019 m. gruodžio 2 d. atsakovei ieškovei per WhatsApp programą parašius, kad sandėlis neduoda pasiimti prekių iš sandėlio, nes už jas nėra atsiskaityta, ieškovė parašė atsakovei, kad gavo suteiktų paslaugų ataskaitą su kainomis, kurių su ieškove nebuvo suderinę ir dabar ieškovė dėl to su tiekėjais kariauja. Šis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė nurodė atsakovei, jog ieškovės pasitelktų trečiųjų asmenų paslaugų kaina (krovinio paėmimo iš sandėlio, jo nuvežimo į paskirties vietą ir užnešimas) yra itin didelė ir su ja pačia nesuderinta. Taigi, 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovė pripažino, kad net su ieškove kaina nebuvo suderinta. Nepaisant to, 2021 m. sausio 24 d. ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LGT 160037-2 už paslaugas 5 375,15 Eur sumai, tai yra tą sumą, dėl kurios pati rašė, kad ji yra su ieškove nederinta ir didelė. Tokiu būdu atsakovė pateikė nepagrįstą, susitarimais nepatvirtintą reikalavimą, apmokėti 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. LGT 160037-2. Liko visiškai neaišku, kodėl paslaugų kaina buvo sumažinta 870 Eur ir padidinta net 5 375,15 Eur. Šioje sąskaitoje faktūroje nurodoma 5 375,15 Eur suma niekaip nepaaiškinta, t. y. kodėl būtent tokią sumą, pasak ieškovės, atsakovė turi sumokėti, kaip ji buvo apskaičiuota. 2020 m. gruodžio 27 d. ieškovė pripažino, kad bendra paslaugos suma yra 24 276,34 Eur. Bendra paslaugos suma gali būti suprantama tik kaip bendra paslaugos suma už visas suteiktas paslaugas, įskaitant ir krovinio nuvežimą į sandėlį, jo iškrovimą, pasikrovimą į mažesnį transportą ir atvežimą į apartamentus su užnešimu. Atsakovė jokiais būdais (raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais) nedavė prielaidų ieškovei manyti, kad ji sutinka, kad dėl krovinio perkrovimo ne „kažkur“, o sandėlyje, t. y. itin menko logistikos schemos pasikeitimo, visų paslaugų kaina padidės daugiau nei 82 proc. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai.
17.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai išnagrinėjo kitas bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad prieš krovinį atiduodant vežti ieškovei, ieškovė patikslino atsakovei, nurodydama, kad: „Paskaičiavo 11,8 proc. mokesčių“. Ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGT158969, kurios antroje eilutėje nurodė „Import custom formalities“ (muitinės importo formalumai), viso 21 001,40 Eur, ir nurodė, kad ši suma turi būti apmokėta iki krovinys atplauks į uostą. Kaip paaiškėjo teisme, muito mokestį ieškovei „paskaičiavo“ UAB „Litgina“ ir nurodė, kad jo dydis yra 7 proc., t. y. 12 584 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad į šią sumą (21 001,40 Eur) įskaičiuotas ir jos bei jos agento užmokestis, tokia pozicija nėra grindžiama jokiais įrodymais – tik teiginiu. Net jei laikyti, kad ieškovė prie faktinės mokesčių sumos, t. y. 7 proc. dydžio mokesčio pridėjo 4,8 proc. t. y. 69 proc. savo užmokestį, toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu, nes tokiu būdu ieškovė neatskleidė atsakovei tikrosios paslaugos kainos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovei bendrai 22 146,34 Eur vežimo kainą, ir į tai, kad jokių papildomų paslaugų ieškovė iš atsakovės neužsakė, dėl paslaugos kainos pasikeitimo šalys nesitarė, į tai, kad faktiškai importo muito kaina buvo ne 21 001,40 Eur, o 12 313,45 Eur, turi būti laikytina, kad visa paslaugos kaina yra 2 200 Eur (krovinio gabenimas) + 5 500 Eur (vietiniai mokesčiai/vietinis pervežimas) + 444,94 Eur (draudimas) + 12 313,45 Eur (muitai) = 20 458, 39 Eur. Atsakovė ieškovei pavedimais viso yra sumokėjusi 22 146,34 Eur, todėl ieškovės skola atsakovei sudaro 1 687,95 Eur.
17.3. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, taip pat pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų nemotyvuoto atmetimo negalimumo, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, padarė neteisingas išvadas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.
2. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Egli“ 2021 m. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą bei priteisti ieškovės UAB „Logiset“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, o atsakovė jame tyčia teikia susirašinėjimų fragmentus ir nepagrįstai juos interpretuoja sau naudinga linkme. Ieškovė paslaugas suteikė, o atsakovė jas priėmė, atsakovė ieškovei jokių pastabų nei dėl paslaugų kokybės nei suteikimo terminų nereiškė, o tik po faktiškai didžiosios dalies papildomų paslaugų suteikimo pareiškė, kad už jas neapmokės, nes šių sumų negalės išsireikalauti iš savo pirkėjo. Ji taip pat atsisakė apmokėti dalį kitų paslaugų, motyvuodama tuo, kad tikėjosi, jog tam tikra dalis kainos bus sumokėta kaip mokesčiai valstybei, o ne atlygis ieškovei už jos paslaugas. Toks atsakovės elgesys turi būti vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nes ji neturi jokios teisės vienašališkai atsisakyti atsiskaityti su ieškove, kuri iš suteiktų atsakovei paslaugų ne tik kad nieko neuždirbo, tačiau dar ir patyrė 1 229,03 Eur nuostolių, nes tinkamai atsiskaitė su visais kitais paslaugų teikime dalyvavusiais subjektais.
19.2. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovę, kad jos partneriai patvirtino, jog bus galima pirmiausiai vežti krovinį į sandėlius ir vėliau iš jų pristatyti krovinį sutartu adresu bei už šias paslaugas bus skaičiuojamas atlygis pagal faktą, t. y. už papildomai atliktas paslaugas bus skaičiuojamas atlygis už faktiškai suteiktas papildomas paslaugas. Atsakovė melagingai nurodo neva ji tik pasiūlė krovinį perkrauti sandėlyje, o ieškovė su tuo sutiko ir neva ieškovės iniciatyva buvo užsakytos papildomos paslaugos. Jokio pavojaus kroviniui nebuvo, todėl ieškovė savo iniciatyva ir nesant atsakovės prašymo 2019 m. spalio 3 d. sutartų krovinio pervežimo sąlygų nebūtų keitusi, nes nebuvo pagrindo nepasitikėti pervežėjų kompetencija, su kuriais iš anksto buvo suderintos visos pervežimo sąlygos, krovinio svoris, dydis ir t. t. Būtent pervežėjai Singapūre sutiko ir patvirtino, kad per vieną dieną transportuos krovinį iš jūrų uosto į atsakovės nurodytus apartamentus. Be to, visas krovinys buvo apdraustas. Todėl akivaizdu, kad tai atsakovei buvo reikalingos papildomos paslaugos – pirmiausiai nugabenti krovinį į sandėlį, jį iškrauti sandėlyje ir tuomet vežti jį dalimis sutartu adresu, nes atsakovė negalėjo vienu metu (per vieną dieną) priimti didžiulio krovinio apartamentuose Singapūre. Atsakovė buvo raštu informuota, kad tokios naujai užsakytos papildomos paslaugos bus apmokestinamos papildomai. Papildomas paslaugas užsakinėdama jau po krovinio išvykimo iš Lietuvos, kroviniui plaukiant į Singapūrą, gavus ieškovės 2019 m. spalio 18 d. elektroninį laišką, kad papildomos paslaugos bus apmokestinamos pagal faktą, atsakovė negalėjo nežinoti ar nesuprasti, jog turės susimokėti papildomai. Po šio ieškovės elektroninio laiško gavimo apie tai, kad už papildomas paslaugas atlygis bus skaičiuojamas pagal faktą, atsakovė nesidomėjo būsimu atlygiu, kainų neklausė, taip pat neprašė ieškovės grįžti prie pirminio susitarimo krovinį per vieną dieną nugabenti į apartamentus. 2019 lapkričio 18 d. ieškovė persiuntė atsakovei iš agentų gautą informaciją apie papildomų paslaugų įkainius – saugojimo mokestis (už savaitę) arba dalį jos – 45 USD/CBM (mažiausiai 75 USD per savaitę), pervežimas nuo sandėlio iki adreso: (duomenys neskelbtini) – 200 USD už CBM (mažiausiai 4 CBM x 200 = 800 USD), sunkių daiktų tvarkymas – 430 USD už vieną vežimą už kiekvieną dėžę, sunkesnę nei 100 kg. Paminėti įkainiai atsakovei buvo nurodyti didesni nei ieškovės agento (UAB „Litgina“), kadangi ieškovė prie visų parduodamų paslaugų visuomet prideda savo įkainį, kuris atskirai atsakovei nurodomas nėra. Net ir po antrojo elektroninio laiško apie tai, kad iškrovimas agento sandėlyje bei vėlesnis krovinio pervežimas kainuos papildomai, jau gavus konkrečius įkainius už papildomas paslaugas, atsakovė šias paslaugas priėmė bei jomis pasinaudojo, kainos neginčijo, neprašė ieškovės grįžti prie pirminio susitarimo, kai krovinys tiesiai po atvykimo turėjo būti vežamas į gavėjo apartamentus. Krovinys į Singapūrą atvyko ir buvo išmuitintas 2019 m. lapkričio 28 d., o papildomų paslaugų įkainiai atsakovei buvo siųsti 2019 m. lapkričio 18 d., todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko paskaičiuoti, kiek jai kainuos papildomos paslaugos bei jų atsisakyti. Atsakovė papildomų paslaugų įkainių neginčijo bei šias paslaugas priėmė, neprašė ieškovės grįžti prie pirminio 2019 m. spalio 3 d. susitarimo ir pradinės kainos. Tik po to, kai buvo suteiktos beveik visos papildomos paslaugos, atsakovė ėmė ginčyti jų kainą, teigti, kad ji iš kliento negali reikalauti sumokėti dar ir už papildomas paslaugas, o galiausiai išvis atsisakė už tokias paslaugas sumokėti. Kai didžioji dalis papildomų paslaugų jau buvo suteikta, ieškovė gavo iš pervežėjų detalią ataskaitą už papildomas paslaugas ir prašymą apmokėti už jas, kuri buvo persiųsta ir atsakovei. Tuo pačiu pervežėjai nurodė, kad neveš paskutinių krovinio dėžių į atsakovės nurodytus apartamentus kol nebus atlikti mokėjimai už atliktą vežimą. Priešingai nei teigia atsakovė, susirašinėjimas vyko ne dėl to, kad ieškovė nesuprato įkainių ar pan., tačiau dėl to, kad atsakovė buvo nepatenkinta dideliais įkainiais už papildomas paslaugas ir prašė ieškovės imtis veiksmų, kad šie būtų sumažinti. Ieškovė pripažino, kad iš tikrųjų bendra papildomų paslaugų kaina gavosi didelė, todėl vedė derybas siekdamas ją sumažinti, kad papildomų paslaugų bendra kaina atsakovei būtų kuo mažesnė. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovė elektroniniu laišku apie įkainius už papildomas paslaugas buvo informavusi atsakovę, atsakovė apie juos žinojo ir turėjo bei galėjo žinoti. Net būdama nepatenkinta dideliais papildomų paslaugų įkainiais ir prašydama aiškintis ieškovę, kodėl jie tokie dideli, atsakovė vis tiek priėmė papildomas paslaugas, jų neatšaukė, nors turėjo tam pakankamai laiko apsispręsti (nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d.). Neabejotina, kad savo konkliudentiniais veiksmais atsakovė prisiėmė atsakomybę, kad ieškovei nepavyks susitarti dėl mažesnės papildomų paslaugų kainos ir atsakovė privalės sumokėti už papildomas paslaugas pagal 2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniame laiške ieškovės atsiųstus įkainius. Atsakovė visą laiką žinojo, kad į ieškovės prašomą apmokėti sąskaitą už papildomas paslaugas (5 375,15 Eur) nėra įtrauktos nesuteiktos paslaugos. Taigi, kai didžioji dalis krovinio buvo pristatyta į atsakovės nurodytus apartamentus, atsakovė atsisakė apmokėti ne tik už papildomas paslaugas, tačiau ir dalį vežimo paslaugų kainos, sutartos 2019 m. spalio 3 d. Susidariusią situaciją dėl paslaugų kainų ieškovė su atsakove aiškinosi elektroniniais laiškais nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. pradžios. Ieškovė siekė išspręsti ginčą su atsakove taikiai ir taip išsaugoti klientą, todėl ji 2019 m. gruodžio 27 d. pasiūlė atsakovei sumažinti bendrą suteiktų paslaugų kainą 5 000 Eur, tokiu atveju atsakovei būtų likę sumokėti ieškovei 24 276,34 Eur už pervežimo paslaugas bei 5 500 Eur už papildomas paslaugas. Atsakovė su ieškovės pasiūlyta nuolaida nesutiko bei reikalavo dar labiau sumažinti visų suteiktų paslaugų kainą. Tuomet 2020 m. sausio 2 d. ieškovė pasiūlė atsakovei net 7 000 Eur nuolaidą, kad tik būtų pasiektas taikus sprendimas kilusiame ginče. Tačiau ir tokio dydžio nuolaida atsakovės netenkino, ji reikalavo ieškovės, kad ši iš savęs padengtų visas papildomų paslaugų išlaidas bei dar krovinio vežimo paslaugų sąskaitą sumažinti 6 130 Eur. Ieškovė niekaip negalėjo įvykdyti atsakovės reikalavimų suteikti jai norimo dydžio nuolaidą, kadangi tai būtų reiškę, kad ieškovė iš savo darbo ne tik kad nieko neuždirbo, bet dar ir patyrė 1 229,03 Eur nuostolį.
19.3. Tik iš esmės gavusi visas užsakytas paslaugas atsakovė ėmė teigti, kad ji tikėjosi, kad bendroje paslaugų kainoje „kiti mokesčiai nuo 10 iki 12 proc. nuo krovinio vertės – 16 000 – 19 200 Eur“ bus išimtinai tik mokėtini mokesčiai Singapūro valstybei ir šioje sumoje nebus įtrauktas ieškovės tarpininkavimo mokestis. Atsakovė turėjo beveik 10 mėnesių pasidomėti, kokie yra mokėtini mokesčiai Singapūre, todėl jau po paslaugų iš ieškovės užsakymo bei jų tinkamo suteikimo, ji neteko teisės ginčyti paslaugų kainos, teigdama, kad tikėjosi, jog tam tikros sumos, įskaičiuotos į bendrą paslaugų kainą, apims tik mokesčius valstybei. Pačiai atsakovei jokie klausimai dėl mokesčių ar bendros paslaugų kainos nekilo, o dėl to klausimą iškėlė jos klientas. Tikėtina, kad šiuo atveju atsakovė savo klientui, kuriam buvo vežamas krovinys, netinkamai paaiškino ieškovės paslaugų kainas ar jų apskritai neaiškino. Ieškovė atsakovei buvo suteikusi pakankamai informacijos 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku, kad atsakovė galėtų apsispręsti, ar ji nori užsakyti iš ieškovės konkrečias paslaugas už konkrečią sulygtą kainą. Ieškovė neprivalėjo nurodyti atsakovei, kokio dydžio užmokestį ji gaus atlikdama pervežimą ir paslaugų teikimą bei kurioje pasiūlymo vietoje (kurioje bendros kainos eilutėje) yra ieškovės užmokestis už paslaugas. Esant sutartai konkrečiai kainai už paslaugas, kurią atsakovė akceptavo ir perdavė krovinį vežimui, neabejotinai patvirtina, kad atsakovę kaina tenkino paslaugų užsakymo momentu, todėl atsakovė vėliau neteko teisės tokios kainos ginčyti, kai paslaugos buvo suteiktos tinkamai bei sutartais terminais. Atsakovė užsakė papildomas paslaugas, kas reiškė visiškai naujų paslaugų suteikimą vežimo procese, o, kadangi ji šias papildomas paslaugas užsakinėjo jau kroviniui esant jūroje bei plaukiant į Singapūrą, paslaugų teikėjai pateikė didelius įkainius ir atsakovė papildomų paslaugų neatsisakė, o tik atsisakė už jas apmokėti jau jas priėmusi. Atsakovei buvo suteiktos visos 2019 m. spalio 3 d. sulygtos paslaugos, už kurias ji privalo atsiskaityti. Atsakovė puikiai žinojo ar galėjo žinoti, kad ji per vieną dieną negalės priimti viso krovinio apartamentuose, todėl jau 2019 m. spalio 3 d. ji galėjo tartis bei derėtis dėl papildomų paslaugų teikimo bei jų kainos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo už vykdytą (organizuotą) krovinio pervežimą tarptautiniu maršrutu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio mėn. šalys bendravo dėl galimo bendradarbiavimo pervežant krovinį tarptautiniu maršrutu Lietuva–Singapūras. 2019 m. sausio 17 d. ieškovės atstovas siuntė atsakovės atstovui elektroninį laiką, kuriuo pateikė informaciją dėl galimų išlaidų pervežant krovinį į Singapūrą ir agentų informaciją apie vietines išlaidas, mokesčius. 2019 m. spalio 3 d. ieškovės atstovas siuntė atsakovės atstovui elektroninį laišką, kuriame pateikė pasiūlymą dėl krovinio ir su krovinio vežimu susijusių paslaugų suteikimo. Šiame elektroniniame laiške nurodyta: transportas nuo Lietuvos (su 2 pasikrovimais) iki Singapūro – 2 200 Eur; paslaugos Singapūre (uosto mokesčiai, terminalai, muitinimas, pristatymas ir iškrovimas) – 5 500 Eur; mokesčiai – 10-12 proc. nuo 160 000 vertės, apytiksliai 16 000–19 200 Eur. Elektroniniame laiške taip nurodyta anglų kalba „Nuvešime šį konteinerį į nurodytą adresą, žinoma šalia apartamentų krovininio automobilio pastatyta negalima, todėl pastatysime jį kur nors netoliese ir iš karto iškrausime prekes. Po to mes paimsime mažą krovininį automobilį pervežti krovinį į apartamentus“, taip pat nurodyta, kad šie agentai dirbai neblogai, ieškovas nėra turėjęs su jais bėdų. 2019 m. spalio 17 d. ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą Nr. LGT 158969 bendrai 29 146,34 Eur sumai (2 200 Eur – transporto paslaugos Vilnius–Singapūras; 21 001,40 Eur – importo muitinės formalumai; 5 500 Eur – vietos išlaidos, 444,94 Eur – draudimas). Atsakovės prašymu, ieškovė išskaidė šią sąskaitos sumą į dvi sąskaitas dviem įmonėms: atsakovei UAB „Egli“ ir trečiajam asmeniui MB „Egli Design“. Be to, atsakovei paprieštaravus dėl krovinio pristatymo iš laivo į apartamentus, ieškovė 870 Eur sumažino vietos išlaidas nuo 5 500 Eur iki 4 630 Eur. Atsakovė pageidavo, kad dėl krovinio saugumo krovinys būtų pristatytas iš laivo į vietinį sandėlį ir iš jo būtų gabenamas į apartamentus. Tą pačią dieną atsakovė informavo ieškovę, kad buvo paskaičiuoti 11,8 proc. mokesčiai. Ieškovė 2019 m. spalio 18 d. laišku patvirtino, kad galės pristatyti krovinį į vietinį sandėlį ir iš jo nuvežti krovinį į apartamentus bei skaičiuoti šį vežimą pagal faktinės išlaidas. Atsakovei buvo pateikta patikslinta 2019 m. spalio 17 d. sąskaita faktūra Nr. LGT158969 bendrai 18 276,34 Eur sumai (2 200 Eur – transporto paslaugos Vilnius–Singapūras; 11 001,40 Eur – importo muitinės formalumai; 4 630 Eur – vietos išlaidos, 444,94 Eur – draudimas) ir 2019 m. spalio 31 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. LGT159292-7 trečiajam asmeniui MB „Egli design“ 10 000 Eur sumai už transporto paslaugas maršrutu Vilnius–Singapūras. 2019 m. spalio 19 d. krovinys buvo pakrautas į laivą. Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 5 d. krovinio važtaraštis (konosamentas) Nr. VNO105112019, siuntėjas – MB „Egli Design“, gavėjas – A. B., pakrovimo vieta – Klaipėda, iškrovimo uostas – Singapūras‚ konteineris Nr. TCNU3301662, prekės – baldų ir sienų skydai (6 pakuotės), svoris 5 314 kg, pakrovimo data 2019 m. spalio 19 d. Vežėjas YANG MING Marine trasnport corp. ir 2019 m. lapkričio 5 d. krovinio važtaraštis Nr. VNO106112019, siuntėjas – UAB „Egli“, gavėjas – A. B., pakrovimo vieta – Klaipėda, iškrovimo uostas – Singapūras‚ konteineris Nr. TCNU3301662, prekės – baldų ir sienų skydai (14 pakuočių), svoris 2 951 kg, pakrovimo data 2019 m. spalio 19 d. Vežėjas YANG MING Marine trasnport corp. Byloje pateikta 2019 m. lapkričio 28 d. krovinio išmuitinimo deklaracija Nr. IG9K187624L, kurioje nurodytas krovinio svoris 8 265 t, krovinio pristatymo data 2019 m. lapkričio 25 d., iš viso mokėtina prekių ir paslaugų suma (SGD) 18 696,41 USD (1. Prekės pagal sąskaitą faktūrą EG19002, pardavėjas – „MB Egli design“, prekių kaina – 161 235,21 USD, mokesčiai – 11 286,46 USD; 2. Prekės pagal sąskaitą faktūrą Nr. EJ19020, pardavėjas – UAB „Egli“, prekių kaina – 105 856,38 USD , mokesčiai – 7 409,95 USD). Byloje pateikti 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovės mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovė sumokėjo ieškovei 12 146,34 Eur sumą, ir 2019 m. lapkričio 15 d. trečiojo asmens MB „Egli design“ mokėjimo nurodymas, kuriuo trečiasis asmuo sumokėjo ieškovei 10 000 Eur sumą, iš viso ieškovei už šį organizuotą pervežimą buvo sumokėta 22 146,34 Eur, nesumokėtas likutis sudaro 6 130 Eur. Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovės siųstas elektroninis laiškas atsakovei, kuriame ieškovė nurodė kokios paslaugos buvo suteiktos iki sandėlio Singapūre: 1. Konteinerio nuvežimas krovininiu automobiliu į sandėlį; 2. Tuščio konteinerio grąžinimas į uostą; 3. Vežėjų valdymo sistemos (CMS) ir administravimo mokestis; 4. Portnet sistemos mokestis; 5. Krovinio tvarkymo paskirties vietoje mokestis; 6. PAS grupės taikomas mokestis už krovinio iškėlimą iš laivo kranu; 7. Pristatymo orderio (DO) mokestis; 8. Konteinerio tvarkymo mokestis (THC); 9. Mokestis už konteinerių įrangą; 10. Agento mokestis; 11. Muitinės dokumentų mokestis; 12. Administravimo mokestis; 13. Mokestis už konteinerio iškrovimą į sandėlį. 2019 m. lapkričio 29 d. didžioji krovinio dalis buvo pristatyta į apartamentus. Byloje pateiktos 2019 m. gruodžio 2 d. susirašinėjimo programėle „Whatsapp“ ekrano nuotraukos, kuriuose ieškovas nurodė atsakovui, kad sustabdė paslaugų vykdymą (dalies krovinio iškrovimą iš vietinio sandėlio Singapūre ir pristatymą į apartamentus), kadangi agentų paslaugų kainos yra labai didelės. Susirašinėjime ieškovas prašė atsakovo vietinių agentų paklausti „ar yra galimybė tiesiai mokėti, kad greičiau viskas vyktų ir kokios būtų kainos“. Atsakovė į šią žinutę atsakė – „kai klausė kainų jie sakė bendrauti su agentu“. Ieškovas minėtame susirašinėjime pateikė atsakovui atliktų krovimo ir pristatymo darbų kainą, kiekius bei sumas (Handling 18 786 cbm – 1 000 USD, delivery 18 786 cbm – 2 815,20 USD, Handling 10 632 cbm – 1 050 USD, delivery 10 632 cbm – 1 594,8 USD, Handling 4,085 cbm – 1200 USD, delivery 4 085 cbm – 612,75 USD, storage 4 085 cbm – 204,25 USD, iš viso – 8477 USD). Atsakovė minėtame susirašinėjime ieškovei nurodė, kad iš kliento papildomai sumokėti logistams tokios sumą negali, kadangi klientas žino, jog permokėjo už muitus tai pačiai kompanijai. Dėl nurodytos priežasties, likusios krovinio dalies (kelių dėžių) iš sandėlio iki apartamentų vežimą savo lėšomis ir pajėgumais atliko tuo metu Singapūre buvęs atsakovės atstovas (vadovas). Byloje pateiktas trečiojo asmens UAB „Litgina“ 2019 m. lapkričio 29 d. siųstas ieškovei elektroninis laiškas (lentelė), kuriame trečiasis asmuo pateikė ieškovei atliktų krovimo ir pristatymo iš vietinio sandėlio į apartamentus darbų kainą, kiekius bei sumas (Handling 18,786 cbm – 1 000 USD, delivery 18,786 cbm – 2 815,20 USD, Handling 10,632 cbm –1050 USD, delivery 10,632 cbm – 1 594,80 USD, Handling 4,085 cbm – 1 200 USD, delivery 4,085 cbm – 612,75 USD, storage 4,085 cbm – 204,25 USD, total 8 477 USD). Tuo pagrindu UAB „Litgina“ 2019 m. gruodžio 31 d. išrašė ieškovei PVM sąskaita faktūrą (invoice) Nr. LTG 35347 5 315,15 Eur sumai už krovinio pervežimą Singapūre nuo agento sandėlio iki gavėjo durų ((duomenys neskelbtini)) ir kitas su tuo susijusias paslaugas (B/L VNO-106112019 ir VNO-105112019, svoris 8 265 kg.). Ieškovė 2020 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB „Litgina“ 5 375,15 Eur sumą. Byloje pateikta ieškovės 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LGT160037-2 bendrai 5 375,15 Eur sumai už krovinio pervežimą Singapūre iš vietinio sandėlio iki gavėjo durų ((duomenys neskelbtini)) ir kitos su tuo susijusias paslaugas. Šios sąskaitos atsakovė neapmokėjo. 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. sausio–vasario mėn. tarp šalių atstovų vyko elektroninis susirašinėjimas, kuriame atsakovė nesutiko apmokėti papildomos sąskaitos už vietinius pervežimus Singapūre, taip pat bendravo (susirašinėjo) dėl kitų kainų pagrįstumo. Byloje pateikta ieškovės siųsta 2020 m. vasario 24 d. pretenziją atsakovei, kurioje ieškovė reikalavo atsakovės sumokėti už pervežimo paslaugas ir papildomus darbus bei atsakovės 2020 m. kovo 6 d. atsakymas į pateiktą pretenziją, kuria atsakovė atsisakė mokėti ieškovės nurodytas sumas ir pareikalavo, kad ieškovė grąžintų permokėtas sumas už importo muitus.
19. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalys bendradarbiavo vykdant atsakovės siunčiamo krovinio pervežimą tarptautiniu maršrutu (Lietuva–Singapūras) ir teikiant kitas susijusias paslaugas Singapūre, siekiant pristatyti siunčiamą krovinį iš Lietuvos iki konkretaus gavėjo adreso Singapūre. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo. Ieškovė išrašė atsakovei 2019 m. spalio 17 d. sąskaitas Nr. LGT 158969 (18 276,34 Eur sumai) ir Nr. LGT 159292-7 (10 000 Eur sumai). Atsakovė sumokėjo 22 146,34 Eur ir liko neapmokėta 6 130 Eur suma išrašytų sąskaitų, taip pat 2019 m. gruodžio 31 d. išrašyta papildoma sąskaita Nr. 1600372-2 (5 375,15 Eur sumai), kurios atsakovė taip pat neapmokėjo. Bendrai liko neapmokėta 11 505,15 Eur suma pagal išrašytas sąskaitas. Bylos šalys nesutaria dėl sutarties kainos, t. y. atsakovė (kaip užsakovė) nesutinka apmokėti ieškovės papildomai išrašytos 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitos už suteiktas paslaugas Singapūre, pervežant krovinį nuo sandėlio iki gavėjo, taip pat nurodo, kad buvo apskaičiuoti neteisingai mokesčiai pagal pradines sąskaitas (t. y. 2019 m. spalio 17 d.), dėl to atsakovė neturi pareigos mokėti likusio nesumokėto sąskaitos likučio, o pati ieškovė turi sumokėti (grąžinti) atsakovei 1 687,95 Eur (dėl to pareikštas byloje priešieškinis).
20. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. visų pirma būtina nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentuoja šalių tarpusavio santykius. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią – kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009 ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nekvalifikavo šalių sutartinių santykių, tačiau rėmėsi sutarčių sudarymo taisyklėmis ir pagrindiniais prievolių vykdymo principais (pvz., CK 6.38, 6.59, 6.256, 6.205 straipsniai).
22. Nustatant šalių sutartinių santykių pobūdį, esminę reikšmę turi šalių sudarytos sutarties aiškinimas, sutarties dalyko nustatymas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Nr. 3K-3-318/2011; kt.).
23. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais ir pan.), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis), jeigu įstatymas nereikalauja privalomos rašytinės ar notarinės sutarties formos. Šiuo atveju įstatymas nereikalauja krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį ar kitą dokumentą, kuris galėtų patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.808 straipsnio 2 dalis), o krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (CK 6.825 straipsnis). Ginčo šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, o šalys įtvirtino savo sutartinius santykius konkliudentiniais veiksmais, tiek susirašinėjant elektroninio ryšio priemonėmis, tiek kitomis priemonėmis. Nors šalys nėra sudarę rašytinės sutarties, tačiau pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas ir važtaraštis (šiuo atveju konosamentas) patvirtina, kad šalys bendradarbiavo vykdant atsakovės siunčiamo krovinio pervežimą tarptautiniu maršrutu (Lietuva–Singapūras) ir teikiant kitas susijusias paslaugas, siekiant pristatyti siunčiamą krovinį iki konkretaus gavėjo adreso Singapūre, t. y. atsakovė užsakė iš ieškovės krovinio pervežimo ir ekspedijavimo požymius turinčias paslaugas dėl konkretaus krovinio (baldų ir sienų skydų) pristatymo iš Lietuvos į Singapūrą. Pagal šią sutartį buvo išrašytos sąskaitos ir pagal jas atsakovė atliko dalinį apmokėjimą. Toks šalių elgesys patvirtina, kad oferta buvo priimta (akceptuota) pagal pasiūlytas sąlygas ir pradėta vykdyti.
24. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
25. CK 6.824 straipsnio 1, 3 dalyje nustatyta, kad krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu.
26. Vertinant šalių susitarimus ir kitus bylos įrodymus, matyti, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl krovinio pervežimo ir ekspedijavimo požymių turinčių paslaugų, tačiau kartu pažymėtina, kad krovinio konosamente (važtaraštyje) siuntėju nurodyta atsakovė (t. y. krovinys buvo gabenamas atsakovės vardu), vežėju – YANG MING Marine trasnport corp, o faktinį pervežimą organizavo trečiasis asmuo UAB „Litgina“, kuri bendradarbiavo su ieškove pagal jų tarpusavio susitarimus. Krovinys pirmiausiai buvo vežamas Lietuvos keliais iki Klaipėdos uosto, po to plukdomas konteineryje jūrų transportu, o vėliau dar pristatomas kitomis transporto priemonėmis iki gavėjo pagal pasirinktą būdą (t. y. pristačius į sandėlį, o vėliau iš sandėlio į gavėjo apartamentus). Ieškovė procesiniuose dokumentuose ne kartą pažymėjo ir pripažino, kad veikia kaip ekspeditorė (pvz., apeliacinio skundo 15 punktas). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė iš esmės veikė kaip ekspeditorė, o šalių susitarimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip krovinio ekspedijavimas (CK 6.824 straipsnis).
27. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nesuponuoja, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedicijos sutartį užsakovo turi būti atlyginamos. Ekspeditoriaus patirtos išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai. Gali būti išlaidų, kurios nebuvo nurodytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį. Be to, gali būti priteistos neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta. Sprendžiant, ar šalys numanomai susitarė dėl papildomų išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi CK 6.196 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įskaitant ir tai, kaip šalys susitarė dėl ekspedicijos sutarties kainos. Pavyzdžiui, susitarimas dėl konkretaus atlyginimo, į kurį įeina ir visos krovinio gabenimo išlaidos, gali būti (tačiau ne visuomet) požymis, kad papildomų išlaidų riziką prisiėmė ekspeditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-415/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-137-330/2017).
28. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalys buvo aptarusios konkrečias organizuojamo krovinio pervežimo kainas (t. y. transportas nuo Lietuvos (su 2 pasikrovimais) iki Singapūro – 2 200 Eur; paslaugos Singapūre (uosto mokesčiai, terminalai, muitinimas, pristatymas ir iškrovimas) – 5 500 Eur; mokesčiai – 10-12 proc. nuo 160 000 vertės, apytiksliai 16 000–19 200 Eur), tačiau pagal elektroninį susirašinėjimą atsakovės iniciatyva (prašymu) sutarties sąlygos (ekspedijavimo tvarka) buvo keičiamos sutarties vykdymo metu, t. y. jau pradėjus gabenti krovinį, atsakovė pageidavo, kad krovinys būtų pristatytas iš laivo ne tiesiogiai gavėjui, o į vietinį sandėlį ir iš sandėlio pristatytas į apartamentus. Ieškovas atsižvelgė į atsakovo pageidavimus ir sumažino kainą 870 Eur suma iki 28 276,34 Eur (dalyje dėl paslaugų Singapūre, kur buvo nustatytas 5 500 Eur mokestis), taip pat nurodė, jog vežimas iš vietinio sandėlio į apartamentus bus apmokamas pagal faktines išlaidas. Tokiam pasiūlymui atsakovė neprieštaravo. Konkrečių pasikeitimo kainų šalys nenumatė, tačiau galima daryti išvadą, kad atsakovė sutiko apmokėti faktines išlaidas dėl šio sutarties vykdymo pasikeitimo pagal jos pageidavimą. Ieškovė, šios pasikeitusios sutarties vykdymo dalyje (kai krovinys buvo gabenamas iš vietinio sandėlio į apartamentus), pastebėjusi susidarančius didelius kaštus dėl tokių paslaugų (gabenant krovinį iš sandėlio iki apartamentų) suteikimo, sustabdė šios sutarties vykdymą, apie tai informavo atsakovę, tačiau užsakytos papildomos paslaugos (siekiant įgyvendinti atsakovės pageidavimą) iš esmės buvo suteiktos, buvo nebaigta suvežti tik nedidelė dalis krovinio. Atsakovė pabaigė susivežti likusią krovinio dalį savo pastangomis, tačiau iki sustabdymo jau buvo susidariusios faktinės išlaidos dėl krovinio vežimo iš vietinio sandėlio į apartamentus, kurios po ieškovės derybų su savo agentu sudarė 5 375,15 Eur. Tai patvirtina trečiojo asmens UAB „Litgina“ sąskaita faktūra išrašyta ieškovei ir analogiško dydžio ieškovės sąskaita faktūra išrašyta atsakovei. Ieškovė padengė šias išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Litgina“.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė ekspedicijos savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Kartu tai reiškia ekspeditoriaus pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-415/2016).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis byloje esančiais įrodymais, šiuo atveju ieškovė veikė pagal užsakovo nurodymus, informavo užsakovą, kad jo pageidavimas vežti krovinį Singapūre jo nurodytu būdu gali būti įgyvendintas, tačiau bus apmokestintas pagal faktines išlaidas (t. y. ne pagal anksčiau sutartas konkrečias sumas sutarties sudarymo metu). Sutarties vykdymo eigoje, nustačius, kad šios išlaidos iš tiesų galėjo būti per didelės, iš karto sustabdė šios užsakovo nurodytos paslaugos vykdymą ir apie tai informavo užsakovą, toliau diskutavo (bendravo) su užsakovu dėl tolesnių veiksmų ir jau susidariusių išlaidų padengimo. Šiuo atveju patirtos papildomos išlaidos susijusios su ginčo krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir buvo būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta pagal atsakovės (užsakovo nurodymus). Atsakovė turėjo numatyti, kad atsižvelgiant į sutarties esmę, šios išlaidos, jas skaičiuojant pagal faktinę situaciją, gali būti įvairios ir gali nepriklausyti nuo ieškovės, dėl to užsakovė (atsakovė), būdama rūpestinga sutarties šalis, prašydama tokio sutarties vykdymą ir gavusi pasiūlymą, turėjo kelti šį klausimą (t. y. kainos konkretumo) iš anksto (kai buvo informuota, jog ši užsakyta paslauga sutarties vykdymo metu gali būti įgyvendinama ir bus skaičiuojama ne konkrečia suma, o pagal faktą), ne po sutarties įvykdymo ar vykdymo eigoje, siekiant išvengti tokios situacijos, kuri susidarė nagrinėjamu atveju. Atsakovė galėjo atsisakyti šio sutarties pakeitimo, kurį pati inicijavo, tuomet šios papildomos išlaidos nebūtų susidariusios, tačiau atsakovė to nedarė, dėl to faktiškai susidarė ginčo papildomos faktinės išlaidos, kurios buvo įformintos 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje, kai ieškovė privalėjo padengti savo agentui už jo atliktus darbus. Permesti šias išlaidas ekspeditoriui (ieškovei) neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijaus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pati prisiėmusi šių išlaidų susidarymo riziką. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šias išlaidas, o skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) į pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, taip pat į šalių sudarytos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad atsakovė taip pat turi apmokėti ieškovui likusį neapmokėtą 6 310 EUR dydžio mokėjimą pagal neapmokėtas pradines sąskaitas, kurį pagrįstai priteisė pirmosios instancijos teismas.
32. Šiuo atveju šalys sutarties sudarymo metu (ofertos išsiuntimo ir akceptavimo metu) buvo aptarusios, kad transportas nuo Lietuvos (su 2 pasikrovimais) iki Singapūro – 2 200 Eur; paslaugos Singapūre (uosto mokesčiai, terminalai, muitinimas, pristatymas ir iškrovimas) – 5 500 Eur; mokesčiai – 10-12 proc. nuo 160 000 vertės, apytiksliai 16 000–19 200 Eur. Taip pat 2019 m. spalio 3 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad apelianto krovinio pervežimas iš viso kainuos apie 23 700–26 900 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nesutikusi su ieškovės konkrečiu pasiūlymu.
33. Pažymėtina, jog išrašytose ginčo sąskaitose neatsispindi konkretus ekspeditoriaus atlyginimas už suteiktas paslaugas (nėra atskiros grafos), dėl to atsakovė, gavusi tokį pasiūlymą (minėti procentai atsakovei buvo nurodyti tiek 2019 m. sausio mėn., tiek 2019 m. spalio mėn. pasiūlymuose), turėjo suprasti, kad šiose jam pateiktuose grafuose (pasiūlyme) nurodyti įkainiai kartu su priskaičiuotu ekspeditoriaus uždarbiu, ne vien tik išlaidos (šiuo atveju ekspeditorius neveikia neatlygintinai, o ieškovės teikiamos paslaugos yra atlygintinės). Ieškovė patvirtino, kad pasiūlyme ir sąskaitose buvo nurodyti tam tikri didesni įkainiai nei ieškovės agento (UAB „Litgina“), kadangi savo praktikoje ieškovė prie suteikiamų paslaugų prideda savo įkainį, kuris atskirai pasiūlyme nėra nurodomas, o pateikia pasiūlyme klientams galutines paslaugų kainas ar įkainius, jau įskaičiavęs į juos (pridėjęs prie jų) savo užmokestį už paslaugas ir prašo akceptuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pasiūlymas atitinka įprastą verslo praktiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovę tenkino ieškovės pasiūlymas su nurodytomis (pasiūlytomis) kainomis, o ginčyti mokesčių paskaičiavimo grafą sąskaitose atsakovė iš esmės pradėjo tik kilus tarp šalių ginčui dėl apmokėjimo. Atsakovė motyvuoja tuo, kad tikėjosi, jog 2019 m. spalio 3 d. pasiūlyme nurodyti mokesčiai yra išimtinai tik mokesčiai mokėtini valstybei, o šioje sumoje nebus ieškovės uždarbio dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas turėjo užtektinai laiko pasidomėti (pirmasis pasiūlymas atsakovei buvo pateiktas dar 2019 m. sausio mėn., o susitarimas tarp šalių sudarytas 2019 m. spalio mėn.), kokie yra mokėtino mokesčiai Singapūre, todėl atsakovei iš esmės visą šį laikotarpį nesidomėjus, sutartį pradėjus vykdyti pagal nurodytus (pasiūlytus) įkainius, atsakovė nepagrįstai po paslaugų suteikimo, ginčija paslaugų kainą, nurodydama, kad tikėjosi, jog tam tikros sumos, įskaičiuotos į bendrą paslaugų kainą apims tik mokesčius valstybei, nevertindama aplinkybių, jog pasiūlymą sudaro ne tik išlaidos, bet ir ekspeditoriaus uždarbis. Nagrinėjamu atveju apeliantės krovinys buvo tinkamai deklaruotas Singapūre bei sumokėti visi būtini mokesčiai, už šias paslaugas buvo sutartas konkreti kaina, atsakovė šią kainą akceptavo bei perdavė krovinį vežimui, kas tikėtinai patvirtina, jog apeliantą tenkino paslaugų kaina užsakymo momentu, o paslaugos suteiktos kokybiškai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė galėjo neorganizuoti šio krovinio vežimo, jeigu atsakovė nebūtų akceptavusi minėto pasiūlymo, todėl tokius derybų klausimus šalys turi spręsti sutarties sudarymo metu, dėl to mažinti suderintą (sutartą) šalių kainą nebuvo pagrindo. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.
34. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, o jas patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patirtų 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės priteistinos ieškovės šios 1 730,30 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Logiset“ (j. a. k. 304149418) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ (j. a. k. 302759903) 1 730,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Loreta Braždienė
Visvaldas Kazakiūnas
Tatjana Žukauskienė