Administracinė byla Nr. A261-680/2013
Teisminio proceso
numeris Nr. 3-62-3-558-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.4.;16.6.;
16.8.
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą
atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo,
įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir atlyginimo už
priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir
pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno
apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. birželio 22 d. sprendimą,
įformintą raštu Nr. 20-l-S-896, neatleisti pareiškėjo R. K. iš
vidaus tarnybos pagal jo pateiktą prašymą; 2) įpareigoti Kauno apskrities
vyriausiąjį policijos komisariatą priimti sprendimą atleisti pareiškėją R. K. iš vidaus tarnybos pagal jo prašymą, vadovaujantis
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies l2 punktu (paties prašymu
dėl išėjimo į pensiją); 3) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 20-TE-788, kuriuo buvo
nuspręsta, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7
punktu (savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą) ir remiantis Kauno apskrities
vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo
išvada Nr. 20-IS-279, atleisti iš vidaus tarnybos pareiškėją R.
K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos
valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Panemunės grupės vyriausiąjį postinį
(statutinį valstybės tarnautoją, C lygio 5 kategorijos); 4) negrąžinti
pareiškėjo į tarnybą ir priteisti pareiškėjui iš Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato atlyginamą už visą priverstinės pravaikštos laiką (b. l. 83-85).
Nurodė, kad nuo 1990 m. rugsėjo 14 d. dirbo vidaus reikalų
sistemoje, vėliau buvo perkeltas iš Kauno miesto Panemunės policijos
komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio į Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus
Panemunės grupę. Pareiškėjas, iki perkėlimo į kitas pareigas, buvo pateikęs
atsakovui prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos. Tačiau atsakovas 2010 m.
gruodžio 23 d. rašte Nr. 20-l-S-1595, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė,
jog 2010 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vidaus tyrimų skyriuje sustabdytas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto
kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl prašymas dėl atleidimo iš vidaus
tarnybos, sustabdytas kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas
administracinėje byloje. Nesulaukęs minimo galutinio procesinio sprendimo 2011
m. birželio 15 d. pakartotinai pateikė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos nuo
2011 m. birželio 21 d., tačiau atsakovas pateikė tokį pat atsakymą į prašymą,
jog 2010 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vidaus tyrimų skyriuje sustabdytas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimai
padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl prašymo svarstymas dėl
atleidimo iš vidaus tarnybos, sustabdytas kol bus priimtas galutinis procesinis
sprendimas administracinėje byloje. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos
statuto 55 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos imperatyviai numato pareigą per
nustatytą terminą spręsti atleidimo iš tarnybos klausimą dėl išėjimo į pensiją.
Atsakovas atleidimo klausimo nesprendė, todėl pažeidė imperatyvias teisės
normas ir pareiškėjo teises. Esant ankstesniam prašymui atleisti iš tarnybos,
atsakovas negalėjo atleisti iš tarnybos kitu pagrindu. Taip pat nenumatyta
teisinė galimybė stabdyti prašymo atleisti iš tarnybos suėjus pensiniam amžiui
nagrinėjimą. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai ir
neteisėtai vilkino pareiškėjo atleidimo iš tarnybos laiką. Vidaus tarnybos
statuto 26 straipsnio 3 dalis numato, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta
ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo
dienos. Šiuo atveju pasibaigę bet kokie terminai tarnybinės nuobaudos skyrimui.
Atsakovas neturėjo teisės priimti skundžiamą 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 20-TE-788,
kuriuo nusprendė, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies
7 punktu, atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos dėl poelgio, pažeminusio
pareigūno vardą. Pareiškėjas prašė negrąžinti jo į tarnybą ir priteisti iš
atsakovo atlyginamą už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu 2010 m. lapkričio 8 d. buvo pradėta tarnybinio patikrinimo
procedūra pagal Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir
Kauno apskr. VPK) 2010 m. lapkričio 5 d. gautą Kauno apskr. VPK Prienų rajono
policijos komisariato (toliau – ir Prienų r. PK) l. e. viršininko pareigas D. J. 2010 m. spalio 22 d.
tarnybinį pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atliekant tarnybinį
patikrinimą nustatyta, kad 2010 m. spalio 17 d. Prienų r. PK buvo pradėtas
eismo įvykio, kuris įvyko 2010 m. spalio 17 d. 5.45 val. Prienų rajone, kelio
Kaunas-Prienai-Alytus 25 km, ir kurį sukėlęs automobilio „VW Sharan“, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas
R. K., palikęs
automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tyrimas. Eismo įvykio metu buvo
apgadinti automobiliai „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) ir „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl minėto
įvykio R. K. 2010 m.
lapkričio 19 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.
R 187706. Protokole nurodyta, kad eismo įvykį sukėlęs R.
K., palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos
pasišalino, todėl šiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės
pažeidimą. Tyrimo metu nustatyta, kad minėta administracinio teisės pažeidimo
medžiaga šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka. R. K.
kaltė surinktais dokumentais yra įrodyta, tačiau
negavus galutinio procesinio sprendimo administracinėje byloje, negalima
įvertinti R. K. tarnybinės
atsakomybės dėl galimai sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio
vietos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m.
rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo
bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10
punktu, 2010 m. gruodžio 2 d. tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas dalyje
dėl pareigūno R. K. galimai
sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kol bus priimtas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis procesinis sprendimas
administracinėje byloje. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. birželio
15 d. prašymus atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus
tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą („paties prašymu dėl išėjimo
į pensiją“) parašė po eismo įvykio 2010 m. spalio 17 d. Dėl šio eismo įvykio
buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo sustabdytas, kol bus
priimtas sprendimas administracinėje byloje ir po to bus sprendžiama dėl
pareiškėjo tarnybinio ar drausminio nusižengimo – kaip atleidimo iš tarnybos ar
savarankiško atleidimo pagrindo – atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo
pažeminimo, todėl pareiškėjas, paduodamas prašymą dėl išėjimo į pensiją, siekia
išvengti drausminės ar tarnybinės atsakomybės. Teismų praktika, nagrinėjant
tokio pobūdžio bylas, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje vienoje iš administracinių
bylų Nr. A7-481/2005 – Nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams
faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia
nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Tai
reiškia, kad tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų
taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti – atleisti pareigūną
iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos
pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Tarnybinis patikrinimas
pareiškėjo atžvilgiu buvo atnaujintas ir priimtas skundžiamas įsakymas atleisti
pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Atnaujinimo
pagrindu buvo tai, kad iš Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimo
paaiškėjo aplinkybė, jog nukentėjusioji O. R., nagrinėjant
administracinę bylą Prienų rajono apylinkės teisme, atpažino R.
K., kaip automobilio „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) vairuotoją, 2010 m. spalio 17 d. sukėlusį eismo įvykį ir pasitraukusį
iš eismo įvykio.
II.
Kauno
apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu nutraukė bylą
dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato 2011 m. birželio 22 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 20-l-S-896,
neatleisti pareiškėjo R. K. iš vidaus tarnybos pagal jo
pateiktą prašymą. Kitoje dalyje skundą atmetė
kaip nepagrįstą.
Teismas sprendė,
kad skundžiamas atsakovo 2011 m. birželio 22 d. raštas Nr. 20-l-S-896,
nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukėlusiu pareiškėjui
konkrečias, tiesiogines pasekmes, kadangi ginčijamas atsakovo raštas yra
informacinio pobūdžio, ginčijamu raštu nesprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo
teisių ar pareigų.
Nurodytu raštu nėra atsisakoma atleisti pareiškėją iš tarnybos,
pareiškėjas tik informuojamas, kad šis klausimas bus sprendžiamas vėliau, po
to, kai bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje.
Pareiškėjui atsirado materialinės pasekmės dėl atsakovo neveikimo, nepriimant
įsakymo, kuriuo pareiškėjas būtų atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu
dėl išėjimo į pensiją. Skundžiamas raštas neužkirto kelio pareiškėjui,
pasibaigus 14 dienų terminui po prašymo dėl atleidimo iš tarnybos padavimo
atsakovui, kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo, nepriimant įsakymo dėl
atleidimo. Skundžiamas atsakovo sprendimas, įformintas 2011 m. birželio 22 d.
raštu Nr. 20-l-S-896, neturi tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ir
pareigoms, nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-611/2011).
Pareiškėjo
2010 m. gruodžio 17 d. ir 2011 m. birželio 15 d. prašymai atleisti jį iš
tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą buvo
pateikti po to, kai 2010 m. lapkričio 8 d. buvo pradėta tarnybinio patikrinimo
procedūra dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, susijusio su
2010 m. spalio 17 d. pareiškėjo sukeltu eismo įvykiu ir pasišalinimu iš eismo
įvykio. Pareiškėjo elgesys dėl galimai padaryto kelių eismo įvykio ir
pasišalinimo iš eismo įvykio, sudarė pakankamai pagrįstą pagrindą atsakovui
vertintini pareiškėjo elgesį kaip pareigūno vardo pažeminimą, kuris yra
savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas (Valstybės tarnybos statuto 53
str. 1 d. 7 p.). Atsakovas, pirmiau pradėjęs 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo
galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir šią tyrimo procedūrą 2010 m. gruodžio 2
d. sustabdęs iki kol bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl padaryto
administracinio teisės pažeidimo, būdamas nuoseklus, pagrįstai neatleido pareiškėjo
iš tarnybos pagal vėliau nei buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra
pareiškėjo pateiktą prašymą atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos
statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Šiuo atveju, galimai padarytas
pareiškėjo tarnybinis nusižengimas laiko atžvilgiu buvo pirmesnis, todėl
pareiškėjo veiksmai dėl galimo tarnybinio nusižengimo turėjo būti teisiškai
įvertinti ir kvalifikuoti pirmiau, nei pareiškėjo vėlesnis prašymas atleisti jį
iš tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Teismas taip pat kaip
atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės
teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7–481/2005.
Atsakovas 2011 m. rugsėjo 7 d. atnaujino tarnybinį patikrinimą
pareiškėjo atžvilgiu (b. l. 96-97) dėl iš Prienų rajono apylinkės teismo 2011
m. vasario 1 d. nutarimo naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad nukentėjusioji O. R., nagrinėjant administracinę bylą Prienų rajono
apylinkės teisme, atpažino R. K. kaip automobilio „VW
Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, 2010
m. spalio 17 d. sukėlusį eismo įvykį ir pasitraukusį iš eismo įvykio. Tačiau
teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui ši aplinkybė turėjo būti žinoma ir
anksčiau, t. y. 2011 m. vasario 24 d. gavus pareiškėjo apeliacinį skundą,
kuriame jis ginčijo nurodytas pareiškėjo atpažinimo teisme aplinkybes (b. l.
76-81). Pagal Tvarką sustabdyta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra
atnaujinama, jeigu pareigūno veikoje paaiškėja savarankiško tarnybinio
nusižengimo požymiai, kuriuos galima atriboti nuo nusikalstamos veikos ar
administracinio teisės pažeidimo. Nustatytos byloje faktinės aplinkybės
patvirtino, kad pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra neatskiriama
nuo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.
Pareiškėjo neteisėtuose veiksmuose, pasireiškusiuose administracinio teisės
pažeidimo padarymu, nebuvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių,
įgalinančių atriboti tarnybinį nusižengimą nuo administracinio teisės
pažeidimo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pirmosios
instancijos teismo surinkti įrodymai neabejotinai įrodė pareiškėjo kaltę,
tačiau informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys patvirtino, kad
tarnybinio patikrinimo atnaujinimo laikotarpiu, t. y. 2011 m. rugsėjo 7 d.,
pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme
dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimo teisėtumo
nebuvo išnagrinėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo
apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d.
nutarimo teisėtumo išnagrinėjo ir nutartį priėmė 2012 m. birželio 22 d.
Tai reiškia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimas
nebuvo įsiteisėjęs ir jokios teisinės prielaidos tarnybinio patikrinimo
procedūros atnaujinimui neegzistavo. Taigi, atsakovas, atnaujindamas tarnybinio
patikrinimo procedūrą, buvo nenuoseklus, nesilaikė Tvarkos 10 ir 11 punktų
reikalavimų. Atsakovas nepagrįstai, nepasikeitus aplinkybėms, dėl kurių
tarnybinio patikrinimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo sustabdyta, ir
nepaaiškėjus savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių pareiškėjo veiksmuose,
atnaujino tarnybinio patikrinimo procedūrą. Atsakovas, vadovaudamasis
neįsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimu ir
jame nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad pareiškėjas, sukėlęs eismo
įvykį, iš kurio pasišalino, padarė tarnybinį nusižengimą, atleido pareiškėją iš
tarnybos dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą pagal Vidaus tarnybos statuto
53 straipsnio l dalies 7 punktą. Atsakovas, nesibaigus patraukimo
administracinėn atsakomybėn procesui, neįsiteisėjus pirmosios instancijos
teismo nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pareiškėjo sukelto
eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio, nepagrindęs pareiškėjo kaltės objektyviais
įrodymais, neturėjo faktinio pagrindo priimti skundžiamo 2011 m. rugsėjo 14 d.
įsakymo Nr. 20-TE-788, kuriuo atleido pareiškėją iš tarnybos. Šiuo pagrindu
atsakovo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 20-TE-788 buvo nepagrįstas. Tačiau,
įvertinus aplinkybes, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 22 d.
nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo – R. K. kaltė dėl
sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio neabejotinai įrodyta, bei
tai, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės sutapo
su pareiškėjo padarytu administraciniu teisės pažeidimu, kurių aplinkybių
pareiškėjas šioje administracinėje byloje neginčija, vadovaujantis teisingumo
ir protingumo kriterijais, skundžiamo įsakymo teismas nematė pagrindo naikinti.
Teigė, kad nagrinėjamo ginčo atveju, nustatyti minėtos Tvarkos procedūriniai
pažeidimai nelėmė skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Neabejotinai
nustačius, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, savo
neatsargiais veiksmais sukėlęs eismo įvykį iš kurio tyčia pasišalino, savo
poelgiu akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą, todėl pagrįstai buvo atleistas
iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą.
III.
Pareiškėjas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno
apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti
naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliaciniame skunde (b. l. 142-147) nurodoma, kad:
1.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje
ginčo klausimu yra išaiškinta, kad išvados dėl pareigūno vardo pažeminimo
galimos, nustačius visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių: nustatyta pareigūno
kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar
tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika sukelia pasekmes –
pažemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus
reikalų įstaiga arba ją kompromituoja; autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo
griovimas ar kompromitavimas yra akivaizdus (administracinės bylos Nr. A11-129/2004;
Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007;
Nr. A143-231/2008; Nr. A143-956/2010; Nr. A438-230/2011;
Nr. A662-252/2011). Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog veiksmų
įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar asmuo buvo
patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010)
taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį
pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn,
neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl
konkrečiu atveju turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų
pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Kadangi pareiškėjas buvo
atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, ir skundžiamo įsakymo priėmimo metu
nesant jokių neginčytinų duomenų apie jo padarytą administracinį teisės
pažeidimą, apie jo kaltės buvimą tokiu būdu buvo pažeisti Tvarkos 10 ir
11 punktų reikalavimai, buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas
visiškai nevertino minėtų aplinkybių, t. y., jog pareiškėjas, pažeidžiant
galiojančią tvarką, skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš tarnybos 10 mėnesių
anksčiau ir visą šį laikotarpį jam nebuvo mokamas priklausantis darbo
užmokestis, todėl pareiškėjui buvo padaryta akivaizdi turtinė žala ir
skundžiamu teismo sprendimu atleidimas iš tarnybos pažeidžiant galiojančią
tvarką buvo įteisintas.
2.
Pirmosios
instancijos teismas, konstatuodamas, kad skundžiamas atsakovo
2011 m. birželio 22 d. raštas Nr. 20-l-S-896, nelaikytinas individualiu
administraciniu aktu, sukėlusiu pareiškėjui konkrečias,
tiesiogines pasekmes, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Vadovaujantis VAĮ 4
straipsnio 3 dalimi, skundžiamas atsakovo 2011 m. birželio 22 d. raštas Nr.
20-1-S-896 neginčytinai patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam
taikytini ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodyti
administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai (Viešojo administravimo įstatymo
3 str. 2 p., 8 str. 1 d.) Taip pat, vadovaujantis Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktika (sprendimai administracinėse bylose
Nr. A556-1395/2008, Nr. A3-750/2004, A444-203/2005,
A63-994/2008), akivaizdu, kad skundžiamas individualus
administracinis aktas (atsakovo 2011 m. birželio 22 d. raštas Nr. 20-l-S-896)
nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis,
sprendimas buvo priimamas neužtikrinant veiksmų nešališkumo ir objektyvumo. Taip
pat akivaizdu, kad 2011 m. birželio 22 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėją
atleisti iš vidaus tarnybos pagal jo prašymą, neginčytinai sukelia pareiškėjui
teisines pasekmes, nes, netenkinus jo prašymų atleisti iš pareigų, jis buvo
neteisėtai atleistas kitu atleidimo pagrindu. Todėl
skundžiamas sprendimas, įformintas raštu, turi tiesioginį poveikį pareiškėjo
teisėms, kadangi panaikinus visus skundžiamus įsakymus, tarp jų ir šį,
pareiškėjas būtų atleistas iš užimamų pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos
statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.
3.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neištyręs visų bylos
aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų. Pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pagal Tvarkos 19
punktą tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne
ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo
darbe dėl ligos arba atostogavo. Taip pat, įvertinus Tvarkos 20,
21, 21.1, 21.2, 29 punktus, matyti, kad teisės aktai numato du terminus, kurių
privaloma laikytis atliekant tarnybinį patikrinimą ir taikant tarnybinę
nuobaudą: 1) tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas (30 dienų), kuris gali
būti pratęsiamas dar 30 dienų, jeigu yra nustatomos svarbios aplinkybės; 2)
tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų
ir kuris skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ta
diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados
patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą
pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos
matyti, kad, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu 2010 m. lapkričio 8 d. pradėtas
tarnybinis patikrinimas buvo 2010 m. gruodžio 2 d. sustabdytas iki bus užbaigta
administracinio teisės pažeidimo teisena administracinėje byloje, tačiau vėliau
atsakovas, atnaujindamas tarnybinio patikrinimo procedūrą buvo nenuoseklus,
nesilaikė Tvarkos 10 ir 11 punktų reikalavimų, nesibaigus patraukimo
administracinėn atsakomybėn procesui, neįsiteisėjus pirmosios instancijos
teismo nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pareiškėjo sukelto
eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio, nepagrindęs pareiškėjo kaltės
objektyviais įrodymais, priėmė skundžiamą 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr.
20-TE-788, kuriuo pareiškėją atleido iš tarnybos. Pirmosios instancijos teismas
visiškai nevertino, kad nesilaikant Tvarkos 10 ir 11 punktų reikalavimų ir
neteisėtai atnaujinus tarnybinio patikrinimo procedūrą, skiriant pareiškėjui tarnybinę
nuobaudą, buvo pasibaigę bet kokie terminai tarnybinės nuobaudos skyrimui.
4.
Pirmosios
instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos vidaus
tarnybos statuto 55 straipsnio 1 ir 2 dalys numato teisę pareigūnui nutraukti
vidaus tarnybą paties prašymu. Pateikti byloje dokumentai
patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vilkino pareiškėjo
atleidimo iš tarnybos klausimo sprendimą. Paminėtos aplinkybės, patvirtintos
neginčytinais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismo nebuvo
įvertintos.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo
apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą
palikti nepakeistą. Atsiliepime (b. l. 150-151) nurodomi iš esmės tie patys
argumentai, kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš
vidaus tarnybos pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios
instancijos teismas nusprendė, jog atsakovas,
pirmiau pradėjęs 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo galimo tarnybinio
nusižengimo tyrimą ir šią tyrimo procedūrą 2010 m. gruodžio 2 d. sustabdęs iki kol bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo galutinis procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje,
būdamas nuoseklus, pagrįstai neatleido pareiškėjo iš tarnybos pagal
vėliau, 2010 m. gruodžio 17 d., nei buvo pradėta tarnybinio patikrinimo
procedūra pareiškėjo pateiktą prašymą atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos
Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (paties prašymu dėl
išėjimo į pensiją). Teismas taip pat nustatė, kad nors atsakovas,
nesibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn procesui, neįsiteisėjus
pirmosios instancijos teismo nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje dėl
pareiškėjo sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio, neturėjo
faktinio pagrindo priimti skundžiamo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 20-TE-788,
kuriuo atleido pareiškėją iš tarnybos, tačiau, įvertinęs tai, kad Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį
skundą, 2012 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo – R. K. kaltė dėl sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo
įvykio neabejotinai įrodyta, bei tai, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio
nusižengimo faktinės aplinkybės sutapo su pareiškėjo padarytu administraciniu
teisės pažeidimu, skundžiamo įsakymo nepanaikino.
Pareiškėjas
tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia
nesutinkąs su šiuo atleidimo pagrindu, kadangi suėjus pareiškėjo pensiniam
amžiui ir esant net dviem jo prašymam dėl atleidimo iš vidaus tarnybos,
atsakovas privalėjo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos jo prašymu dėl
išėjimo į pensiją, o ne priimti sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos
dėl pareigūno vardo pažeminimo.
Byloje
nustatyta, kad:
1)
2010 m. spalio 17 d. pareiškėjas kelio Kaunas-Prienai-Alytus 24 kilometre,
Prienų rajone, sukėlė eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis
administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-460/2012);
2)
2010 m. lapkričio 5 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo
neteisėtų veiksmų (b. l. 96);
3)
2010 m. gruodžio 2 d. tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo neteisėtų
veiksmų buvo sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas
administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 34);
4)
2010 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas pateikė pirmąjį prašymą atleisti jį
iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 53
straipsnio 1 dalies 12 punktą (b. l. 30);
5)
2010 m. gruodžio 23 d. raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad jo
atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas sustabdytas, todėl iš pareiškėjo
prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją sprendimo
klausimas sustabdytas kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas
administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 14);
6)
2011 m. vasario 1 d. Prienų rajono apylinkės teismas nutarimu pripažino
pareiškėją kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 3 500 Lt
baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesių laikotarpiui
(b. l. 100-103);
7)
2011 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą atleisti
jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 53
straipsnio 1 dalies 12 punktą (b. l. 15);
8)
Skundžiamu 2011 m. birželio 22 d. raštu pareiškėjui pateikta analogiška
informacija dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo sustabdymo ir jo
prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją sprendimo
klausimo sustabdymo (b. l. 16);
9)
2011 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo atžvilgiu sustabdytas tarnybinis
patikrinimas atnaujintas (b. l. 96-97);
10)
2011 m. rugsėjo 13 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (b. l.
92-95);
11)
2011 m. rugsėjo 14 d. skundžiamu atsakovo įsakymu Nr. 20-TE-788
pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53
straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą) (b. l.
86);
12)
2012 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-460/2012
pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti Prienų rajono
apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimą nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos
nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis
privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas
teisingai nusprendė, kad pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas iš vidaus
tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą dėl
pareigūno vardo pažeminimo. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui
suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos
Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą
neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną
argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.
Netherlands), tačiau apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti
žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d.
sprendimas byloje Helle v. Finland), šiuo atveju, sutikdamas su pirmosios
instancijos išvadomis dėl atsakovo 2011 m. birželio 22 d. rašto Nr. 20-l-S-896
neskundžiamumo bei 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 20-TE-788 pagrįstumo,
nekartoja pirmosios instancijos argumentų dėl minėtų faktinių aplinkybių
vertinimo.
Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei
įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų
veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo
atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra
pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti: panaikinti leidimą dirbti ar
susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir atleisti pareigūną
iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos
pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas (išplėstinės teisėjų kolegijos
2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-481/2005). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje laiko prasme
pirmesnis veiksmas laiko požiūriu yra pareiškėjo
padarytas eismo įvykis, todėl vėlesnių įvykių (pareiškėjo prašymo atleisti iš
tarnybos dėl išėjimo į pensiją pateikimas) teisinis vertinimas atleidimo iš
tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas.
Remdamasi
šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei
faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį
ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei administracinių teismų praktiką, suformuotą
panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos
teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti
Kauno
apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Stasys
Gagys
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys