Administracinio nusižengimo byla Nr. II-95-1015/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00176-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

nukentėjusiajam I. S.,

vertėjams Eglei Smailienei, Audriui Krušnai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 10ANN-133646353-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

n u s t a t ė:

R. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. lapkričio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANPAN-127136726-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 07.22 val., Laisvės pr. 79, Vilniuje, vairuodamas automobilį Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Laisvės pr. antrąja eismo juosta, iškilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kliūčiai, tai yra į kelią įvažiuojančiam automobiliui Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesulėtinus važiavimo greičio, panaudojo įspėjamąjį signalą – garso signalą, persirikiavo į pirmąją eismo juostą, pravažiavo pro automobilį Mitsubishi Carisma, persirikiavo atgal į antrąją eismo juostą, pradėjo stabdyti, nors stabdyti nebuvo būtinybės, stabdė iki silpno sustojimo, dėl ko iš paskos važiavęs automobilis Mitsubishi taip pat buvo priverstas stabdyti ir sustoti. Po to automobilio Mitsubishi vairuotojui iš antros eismo juostos persirikiavus į pirmąją ir pravažiavus pro automobilį Honda ir vėliau Mitsubishi automobiliui besirikiuojant iš pirmosios eismo juostos į antrąją, R. S. didino važiavo greitį, neleisdamas automobiliui Mitsubishi persirikiuoti, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojingą situaciją automobilio Mitsubishi vairuotojui ir tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 128, 135.4 punktų reikalavimus.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto A. T. 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 10ANN-133646353-17 už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą R. S. nubaustas 200 eurų bauda bei jam keturiems mėnesiams skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Pareiškėjas R. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad jis iš tiesų vairavo automobilį Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo antrąja eismo juostą, nes kelias buvo laisvas, o už kelių šimtų metrų jam reikėjo daryti posūkį į kairę pusę. Matė, kaip iš kiemo artėdamas ruošėsi išvažiuoti automobilis Mitsubishi Carisma, tačiau matydamas, kad pirma eismo juosta laisva, buvo įsitikinęs, kad automobilis Mitsubishi Carisma įvažiuos į pirmąją eismo juostą. Tačiau automobilis Mitsubishi Carisma, kirsdamas pirmą eismo juostą, iškart įvažiavo į antrą eismo juostą ir užtvėrė jam kelią. Jis staigiai pristabdė ir, siekdamas išvengti susidūrimo, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir garsiniu signalu įspėjo automobilio Mitsubishi vairuotoją apie jo pavojingą manevrą. Kadangi automobilis Mitsubishi lėtai važiavo antrąja eismo juosta, jis apvažiavo šį automobilį pirma eismo juosta, pavažiavęs į priekį saugiai persirikiavo į antrąją eismo juostą, norėdamas apsisukti. Važiuodamas matė, kad automobilis Mitsubishi Carisma persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Jis važiavo toliau, stebėjo kelią, mažino greitį, nes ruošėsi apsisukti. Tada jį lenkdamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą prieš pat pareiškėją įvažiavo automobilis Mitsubishi Carisma, kuris kairia galine šonine dalimi užkabino jo automobilį. Jis instinktyviai pasuko automobilį kairiau ir sustojo. Automobilis Mitsubishi Carisma jį užkabinęs dar pavažiavo į priekį ir sustojo. Tai, kad automobilis Mitsubishi Carisma atsitrenkė šonu, parodo pirminis vairuotojo I. S. paaiškinimas. Pareiškėjas mano, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio Mistubishi Carisma vairuotojas, išvažiuodamas iš kiemo, kirsdamas pirmą eismo juostą, įvažiuodamas į antrą eismo juostą ir užkirtęs jam kelią bei vėliau iš pirmosios juostos persirikiuodamas į antrą eismo uostą ir jį užkabinęs, elgėsi netinkamai. Tai, kad būtent automobilio Mitsubishi Carisma vairuotojas, pažeisdamas KET reikalavimus, išvažiavo iš kiemo, gali paliudyti liudytoja, mačiusi įvykį. Ši liudytoja išvažinėjo iš kiemo iš paskos automobiliui Mitsubishi Carisma. Jis nurodė tyrėjai apie esamą liudytoją, tačiau ši pasakė, kad jos neapklausinės, nes liudytoja atsirado ne iš karto po įvykio. Pareiškėjo manymu, jis nepažeidė KET 9 punkto reikalavimų, nes pavojaus niekam nesukėlė ir nesudarė jokių kliūčių. Automobiliui Mitsubishi Carisma įvažiavus į pareiškėjo eismo juostą iš kiemo ir sudarius jam kliūtį, jis elgėsi kaip ir numato KET 128 punkto reikalavimas - staigiai pristabdė ir apvažiavo kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Vienintelis pareiškėjo stabdymas buvo automobiliui Mitsubishi Carisma įvažiavus į pareiškėjo eismo juostą iš kiemo ir sudarius jam kliūtį. Daugiau jokių staigių stabdymų nebuvo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad automobilio Mitsubishi Carisma vairuotojas I. S. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį, persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gretimoje juostoje važiuojantį pareiškėjo automobilį Honda.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad šios administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu tyrėja įkalbinėjo pareiškėją sutikti ir pasirašyti, kad jis neturi pretenzijų automobilio Mitsubishi Carisma vairuotojui ir automobilius susitvarkyti patiems, nurodė, kad nesutikus atims teises abiems, o jei sutiks - negaus jokių nuobaudų. Pareiškėjas su tuo nesutiko. Priimant nutarimą specialistas rėmėsi automobilio Mitsubishi Carisma vairuotojo I. S. paaiškinimu, kad pareiškėjas staigiai persirikiavo ir staigiai prieš jį stabdė, kad tai lėtėdamas, tai greitėdamas neleido jam persirikiuoti į antrą eismo juostą. Tačiau jis tokių manevrų nedarė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirminiame paaiškinime I. S. nurodė vienintelį pareiškėjo manevrą – staigų sustojimą. Pareiškėjo manymu, priimant skundžiamą nutarimą taip pat nepagrįstai buvo remiamasi liudytojo S. P. paaiškinimais, kadangi jis galimai matė ne visas įvykio aplinkybes ir į įvykio vietą atėjo jau atvykus policijos pareigūnams. Iš liudytojo nurodytos vietos – ties stotele – jis negalėjo matyti pareiškėjo automobilio sustojimo ir greitėjimo. Taip pat jeigu jis atsisuko tik išgirdęs garsinį signalą, tai negalėjo iš pradžių matyti jų pravažiuojančių, o po to išgirsti signalą, nes garsinis signalas buvo panaudotas tik automobiliui Mitsubishi Carisma išvažiavus į gatvę. Tokiu atveju šis liudytojas turėjo matyti juos atvažiuojančius jau po signalo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė R. S. skundo netenkinti, motyvuojant tuo, kad Institucijos vyresnysis specialistas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusižengimą, patraukimo atsakomybėn motyvai išdėstyti nutarime.

Pareiškėjas R. S. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad jis nutarime nurodytu laiku važiavo Laisvės prospektu link Fabijoniškių ir visas šis įvykis įvyko tarp Rygos ir Čiobiškio stotelių. Jis važiavo pirma eismo juosta apie 50- 60 km/h greičiu. Pravažiavus Rygos stotelę, likus 50-60 metrų nuo išvažiavimo iš kiemo, jis pamatė, kad iš kiemo nori įvažiuoti automobilis Mitsubishi, todėl jis persirikiavo į antrą eismo juostą, nes kelias buvo laisvas ir jis nenorėjo trukdyti šiam automobiliui išvažiuoti iš kiemo. Pamatė, kaip iš kiemo išvažiavęs automobilis Mitsubishi jau iškišo savo priekinę dalį į pirmą eismo juostą, tačiau pagal jo važiavimą jis suprato, kad jis neišsiteks pirmoje eismo juostoje, o įvažiuos ir antrąją eismo juostą, taip užtverdamas kelią abejose juostose ir tęs judėjimą antroje eismo juostoje. Būdamas 20-25 metrų atstumu nuo išvažiavimo iš kiemo ir tai matydamas, pareiškėjas pradėjo stabdyti, tačiau suprato, kad jeigu jis tik stabdys, tai susidūrimo neišvengs, todėl stabdydamas pakeitė judėjimo kryptį ir pasuko į pirmą eismo juostą, taip išvengdamas susidūrimo. Pravažiavęs pro tą automobilį jis pažiūrėjo į vairuotoją, garsiniu signalu jį įspėjo, nes jis niekaip nereagavo į susidariusią situaciją ir elgėsi neadekvačiai. Kadangi automobilis Mitsubishi pakankamai lėtai važiavo antrąja eismo juosta, jis pravažiavęs apie 200 metrų už pėsčiųjų perėjos, parodęs posūkį aplenkė automobilį Mitsubishi ir iš pirmosios eismo juostos saugiai persirikiavo į antrą eismo juostą. Toliau važiuodamas link apsisukimo tarp Čiobiškio ir Poliklinikos stotelių, likus maždaug 100 metrų iki apsisukimo, pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip automobilis Mitsubishi važiuoja jam iš paskos ir vairuotojas kažką gestikuliuoja, reikšdamas nepasitenkinimą. Likus 70 metrų iki apsisukimo Mitsubishi vairuotojas persirikiavo į pirmą eismo juostą, susilygino su pareiškėjo vairuojamu automobiliu, lygiagrečiai važiavo kažkurį laiką, tikriausiai norėdamas kažką pasakyti pareiškėjui, pradėjo atidarinėti langą ir tuo pačiu paspaudė greičio pedalą, ko pasėkoje jo automobilis atsidūrė maždaug 2-2,5 metrų priekyje pareiškėjo automobilio ir tuo momentu automobilis Mitsubishi staigiai pasuko vairą į antrą eismo juostą, tuo pačiu užkirsdamas jam kelią. Stengdamasis išvengti susidūrimo pareiškėjas pradėjo staigiai stabdyti, patraukė automobilį kuo kairiau ir sustojo. Automobilis Mitsubishi, atsitrenkęs į jo automobilį savo galiniu sparnu ties ratu, dar truputį pavažiavo į priekį bei sustojo, bet jo vairuotojas iš automobilio nelipo. Tada jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie Mitsubishi vairuotojo, paklausė, kodėl jis taip padarė, į ką vairuotojas tik pasijuokė ir pasakė, kad jam dar parodys, savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog dėl autoįvykio yra kaltas pats pareiškėjas. Supratęs, kad geruoju išsiaiškinti situacijos nepavyks, pareiškėjas paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie eismo įvykį. Policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko po 8-10 minučių, davė abiems pūsti į alkotesterį, siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, nes nustatė, kad Mitsubishi vairuotojas kliudė jo automobilį, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, tačiau Mitsubishi vairuotojas nesutiko. Tada policijos pareigūnai išmatavo atstumus. Praėjus 20-25 minutėms po eismo įvykio į tą  vietą atvažiavo jo tėvas, kuriam jis taip pat pranešė apie eismo įvykį iš karto po to, kai paskambino bendrajam pagalbos centrui. Pareiškėjo tėvas pastatė automobilį priekyje jų automobilių, tačiau policijos pareigūnai liepė tėvui patraukti automobilį į aikštelę. Tėvas nuvažiavo į aikštelę, paliko ten automobilį ir grįžo atgal su liudytoju, kuris matė tą įvykį ir, paties liudytojo teigimu, negalėjo praeiti pro šalį. Policijos pareigūnai tą liudytoją nusivedė į tarnybinį automobilį, kur jis tikriausiai rašė paaiškinimą. Po savaitės policijos pareigūnai paskyrė bylos nagrinėjimą Kelių policijos valdyboje. Nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje pareigūnė, kiek jis suprato, negalėjo tiksliai pasakyti, kas kaltas dėl įvykio ir pasiūlė pareiškėjui parašyti, kad jis neturi jokių pretenzijų Mitsubishi vairuotojui, tada niekas nebus nubaustas, nes lygtai čia jis (pareiškėjas) trukdė važiuoti. Jis su tuo nesutiko, tada pareigūnė pasakė, kad bus nubausti abu vairuotojai ir pareiškėjas neteks teisės vairuoti transporto priemonių. Po šio nagrinėjimo kelias savaites buvo tylu, jokie veiksmai atliekami nebuvo. Jis suprato, kad čia kažkas vyksta neskaidriai, todėl kreipėsi į advokatą. Advokatas paskambino į Kelių policijos valdybą ir paklausė, kaip vyksta bylos nagrinėjimas, į ką specialistė atsakė, kad dabar neturi laiko ir reikia laukti. Praėjus dar mėnesiui jis gavo kvietimą atvykti į Kelių policijos valdybą, kur buvo ta pati specialistė, kuri pasakė, kad Mitsubishi vairuotojas yra nubaustas 30 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo. Pareiškėjui buvo pasakyta, kad jam bus skirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones, pradėjo rašyti administracinio nusižengimo protokolą. 2017 m. spalio 30 d. buvo paskirtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo jis, Mitsubishi vairuotojas ir liudytojas. Pareiškėjas suprato, kad į antrą juostą Mitsubishi vairuotojas persirikiavo, nes jam taip pat reikėjo sukti ir tuo metu iki posūkio buvo likę apie 20 metrų. Staigiai sukdamas vairą Mitsubishi vairuotojas kliudė jo važiavimo trajektoriją, ko pasėkoje užkabino pareiškėjo automobilį Honda. Policijos pareigūnas išklausė visų paaiškinimų ir tarp Mitsubishi vairuotojo ir liudytojo parodymų buvo nesutapimų. Po savaitės pareiškėjas gavo skundžiamą nutarimą, su kuriuo kategoriškai nesutinka. Šio autoįvykio metu jo automobiliui Honda buvo nubrozdintas bamperis, sparnas ir ratlankis, taip pat kažkas padaryta su pakaba. Žala jam iki šiol neatlyginta. Pareiškėjas taip pat neigia, kad aplenkęs nukentėjusiojo vairuojamą automobilį Mitsubishi, jis buvo jį privertęs sustoti.

Nukentėjusysis I. S. (I. S.) teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jam paskambino mama, pasakė, kad blogai jaučiasi, prašė atvažiuoti. Jis susiruošė važiuoti pas motiną, paėmė vaistus ir nuvažiavo. Važiuodamas nuo Laivės prospekto į Dariaus ir Girėno gatvę jis nutarė persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes jam reikėjo apsisukti tarp „Čiobiškio“ ir „Poliklinikos“ stotelių esančiame apsisukime. Pareiškėjo vairuojamas automobilis dideliu greičiu jį aplenkė ir pasuko į jo antrą eismo juostą prieš pat jo automobilį, ko pasėkoje jis buvo priverstas stabdyti. Jau tuo metu nukentėjusysis pagalvojo, kad reikia apie tai pranešti policijai, tačiau skubėjo pas motiną, todėl persirikiavo į pirmą eismo juostą ir nutarė važiuoti toliau. Pareiškėjo automobilis nedavė jam važiuoti ir taip pat persirikiavo į antrą eismo juostą ir dėl tokio pareiškėjo trukdymo važiuoti įvyko eismo įvykis. Už tą įvykį jis buvo nubaustas ir po to įvykio jis niekam neskambino. Pačioje pradžioje automobilis Honda buvo jį sustabdęs visiškai, tačiau jis nežino, ar stabdymo žymės buvo, nes stabdydamas jis nečiuožė. Nuo to sustojimo iki susidūrimo jis pavažiavo tik apie 10 metrų, nes persirikiavęs jis spėjo dar truputį pavažiuoti. Jam pradėjus važiuoti automobilis Honda stovėjo. Iki eismo įvykio jis S. P. nepažinojo ir jis nežino, kaip jis atsidūrė eismo įvykio vietoje. Į eismo įvykio vietą jis atvyko po policijos pareigūnų atvykimo. Jis neatsimena, kokius veiksmus atliko policijos pareigūnai, kol į eismo įvykį atėjo liudytojas.

Liudytojas S. P. nurodė, kad jis nei pareiškėjo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Liudytojas paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną ryte dešine kelio puse jis ėjo į darbą nuo „Kardiolitos“ klinikos link „Gusto blyninės“. Ties sankryža, kur yra „Kardiolita“, netoli stotelės jį aplenkė du automobiliai, važiuojantys antra eismo juosta. Pirmas važiavo automobilis Mitsubishi, o paskui jį Honda. Prieš tai jis išgirdo garsinį signalą, kuris iš automobilių jį paspaudė, nežino, tada jis atsisuko ir tie automobiliai pravažiavo pro jį, greitis nebuvo didelis, apie 20 km/h. Tada Honda automobilis aplenkė Mitsubishi automobilį, grįžo į antrą juostą ir pradėjo jį stabdyti, važiavo tai greičiau, tai lėčiau, lyg norėdamas pamokyti Mitsubishi vairuotoją. Galų gale buvo toks momentas, kai automobilis Mitsubishi sustojo ir nusprendė rikiuotis į pirmą eismo juostą. Automobiliui Mitsubishi persirikiavus į pirmą eismo juostą, Honda vairuotojas taip pat padidino greitį ir kažkurį laiką važiavo lygiagrečiai automobiliui Mitsubishi. Automobiliui Mitsubishi padidinus greitį, Honda taip pat didino greitį, Mitsubishi mažinant greitį, Honda taip pat mažino. Po to Mitsubishi vairuotojas norėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, o Honda vairuotojas neleido, didindamas greitį ir išvažiuodamas prieš automobilį Mitsubishi. Mitsubishi vairuotojas pabandė vieną kartą persirikiuoti, bet jam nepavyko. Tada jis bandė antrą kartą rikiuotis į antrą eismo juostą ir kai rikiavosi antrą kartą, automobilio Honda vairuotojas įkišo savo priekį daugiau, Mitsubishi vairuotojas jį užkabino ir sustojo. Tai pamatęs jis sustojo ir žiūrėjo, kas vyksta toliau, nes jo manymu, ši situacija buvo neeilinė ir jam buvo nuojauta, kad policijos pareigūnai galės ją netinkamai įvertinti, nes jis matė, kaip Honda vairuotojas kažkam skambino. Praėjus maždaug 15-20 minučių į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Tuomet jis pats priėjo prie pareigūnų ir papasakojo ką matė. Liudytojas nurodė, kad automobilių judėjimą jis matė iš galo ir nuo jo iki eismo įvykio buvo maždaug 100 metrų atstumas. Iki posūkio į kairę buvo dar apie 50 metrų. Eismo įvykis įvyko ties antra stotele nuo „Kardiolitos“.

Liudytoja A. N. teismo posėdyje nurodė, kad ji pažįsta R. S., jie gyvena viename kieme. Nagrinėjamo įvykio dieną ji važiavo į darbą. Matė, kaip išvažiuojantis iš kiemo į Laivės prospektą automobilis, kurį vairavo nukentėjusysis, sutrukdė kitam šviesiam automobiliui važiuoti tiesiai, nes jis išvažiavo ne tik į pirmą juostą, bet ir užkabino antrą juostą. Tas kitas automobilis jį aplenkė, padavė garsinį signalą ir nuvažiavo toliau. Ji važiavo maždaug 20 metrų atstumu nuo to automobilio, kuris įvažiavo į gatvę. Paties eismo įvykio ji nematė, nes po to ji aplenkusi tuos du automobilius sustojo prie šviesoforo, esančio iki apsisukimo, o tie du automobiliai pravažiavo šviesoforą. Ji tik matė, kad tie du automobiliai buvo sustoję prie apsisukimo į kairę pusę. Praėjus maždaug pusantro mėnesio po nagrinėjamo įvykio ji su R. S. susitiko draugo gimtadienyje, kur Robertas papasakojo apie jam nutikusią situaciją. Iš pokalbio turinio ji suprato, kad ji matė šį įvykį, nes tuo metu važiavo į darbą.

Liudytojas H. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo namuose, kai jam apie 07.20 val. paskambino sūnus R. S. ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Jis nuvažiavo į sūnaus nurodytą vietą, pastatė automobilį priekyje susidūrusių automobilių. Policijos pareigūnai liepė jam automobilį perstatyti į aikštelę. Jis perstatė savo automobilį į aikštelę ir kai grįžo atgal į eismo įvykio vietą, be dviejų vairuotojų ir dviejų policijos pareigūnų, buvo atėjęs dar vienas liudytojas. Šį liudytoją jis matė einant dešine kelio puse nuo policijos, kai statė savo automobilį. Liudytojas pažymėjo, kad jo sūnus per šešis vairavimo stažo metus neturėjo jokių nuobaudų.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl  byla nagrinėtina iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant, ne jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

R. S. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat yra grindžiama teismui pateikta medžiaga Nr. 17074578000, kurioje surinkti tokie duomenys:

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. L. 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., 07.22 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Laisvės pr., ties Nr. 79, įvyko eismo įvykis. Atvykus į vietą rado apgadintus automobilius Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas R. S.) ir Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas I. S.), kurie nesutarė dėl eismo įvykio kaltės, pateikė skirtingus paaiškinimus. Forminant eismo įvykį prie policijos pareigūnų priėjo S. P., kuris prisistatė esantis liudytojas ir pateikė raštišką paaiškinimą (b.l. 13);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobiliai, dalyvavę eismo įvykyje. Schemoje nurodyta, kad automobilis Mitsubishi stovi priekyje 33,5 metrų atstumu nuo apsisukimo, o automobilis Honda stovi jam iš paskos 4,15 metrų atstumu. Abu automobiliai stovi antroje eismo juostoje (b.l. 15, 17);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu automobiliui Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis; automobiliui Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 16);

- R. S. 2017 m. rugpjūčio 30 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d,.07.15 val. jis vairavo pilkos spalvos automobilį Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį H. S.. Važiavo Laisvės pr. link apsisukimo (Čiobiškio g.) antra eismo juosta. Važiavimo ir oro sąlygos buvo geros. Iš išvažiavimo iš Čiobiškio gatvės kiemo išvažiavo automobilis Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užkirto abi eismo juostas ir įvažiavo į antrą eismo juostą. Jis panaudojo garsinį signalą ir apvažiavo šį automobilį, po to grįžo į antrą eismo juostą ir važiavo link apsisukimo. Jis pradėjo mažinti greitį iki 40 km/h, Mitsubishi vairuotojas jį aplenkė, užkirto jam kelią, ko pasėkoje jis nespėjo sustabdyti savo automobilio. Smūgis įvyko į jo galinį automobilio sparną (b.l. 22);

- I. S. 2017 m. rugpjūčio 30 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad 7.30 val. jis vairavo automobilį Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Laisvės prospektu. Po sankryžos staiga sustojo automobilis Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nedavė jam važiuoti į priekį. Priekyje automobilių nebuvo, tai buvo padaryta tyčia. Jis apvažiavo tą automobilį, nes jam reikėjo važiuoti link apsisukimo ir tas automobilis užkabino jį šonu (b.l. 20)

- I. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 7.20 val. jis vairavo automobilį Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Laisvės prospektu nuo Rygos gatvės, Ateities gatvės link. Į Laisvės pr. įvažiavo iš pravažiavimo link kiemo, įvažinėjo į kelią. Prieš įvažiuojant į kelią įsitikino, kad gali saugiai įvažiuoti, automobiliai važiavo, tačiau iki jo buvo toli, niekam netrukdė. Įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir truputį pavažiavęs persirikiavo į antrąją eismo juostą, greitėjo. Matė antroje eismo juostoje važiuojantį Honda automobilį, tačiau įvertino atstumą, vairuotojui netrukdė. Jam važiuojant antra eismo juosta jį aplenkė pirma eismo juosta važiuojantis automobilis Honda, kuris jam davė garsinį signalą, staigiai iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrąją, prieš pat jo vairuojamą automobilį ir pradėjo staigiai stabdyti. Jis taip pat stabdė, Honda vairuotojas sustojo visiškai, priversdamas sustoti ir jį. Jis stovėjo apie 10 sekundžių. Honda automobilis liko stovėti, o jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir judėjo toliau, pravažiuodamas pro Honda automobilį, kuris stovėjo antroje eismo juostoje. Vėliau jam reikėjo apsisukti, važiavo link apsisukimo vietos, todėl jam reikėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą. Jis persirikiavo, pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Į jo automobilį atsitrenkė tas pats Honda automobilis, kuris prieš įvykį sudarė jam pavojingą situaciją, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti. Įvykio vietoje buvo liudytojas, kuris pats priėjo prie jų jau būnant policininkams (b.l.21);

- S. P. 2017 m. rugpjūčio 30 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 07.20 val. jis ėjo Laivės pr. šaligatviu (kelio dešinėje pusėje). Matė, kaip jam iš kairės gatve pravažiavo du automobiliai antrąja eismo juosta. Pirmas važiavo žalios spalvos automobilis Mistubishi, o antras Honda Accord. Išgirdo kažkurio automobilio garsinį signalą ir atsisuko pažiūrėti. Pamatė, kaip automobilis Honda Accord aplenkė žalią automobilį Mitsibishi antroje važiavimo juostoje ir ėmė iš lėto stabdyti, sulėtino greitį maždaug iki 2km/h ir galiausiai sustojo. Žalias automobilis Mitsubishi važiavo iš paskos ir taip pat praktiškai sustojo. Tada žalias automobilis nusprendė lenkti pirmąja juosta ir grįžti į antrąją. Honda automobilio vairuotojas to padaryti neleido greitėdamas ir lėtėdamas, bei kai buvo sulėtėjęs Honda vairuotojas, Mitsubishi vairuotojas ėmė lenkti ir rikiuotis į antrąją juostą. Tuo tarpu Honda vairuotojas ėmė greitėti ir Mitsubishi vairuotojas, persirikiuodamas į antrą juostą, kliudė Honda automobilį. Mano, kad buvo sukelta avarinė situacija (b.l. 180:

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad pilkos spalvos automobilis Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso H. S., jo valdytojas yra R. S. (b.l. 28);

- pateiktomis nuotraukomis, darytomis po eismo įvykio (b.l. 31-33).

Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, 2018 m. vasario 8 d. kreipėsi į UAB „TELE2“, prašydamas pateikti duomenis apie I. S. telefono numeriu 2017 m. rugpjūčio 30 d. atliktų įeinančių išeinančių SMS, taip pat skambučių laiką bei trukmę. UAB „TELE2“ 2018 m. kovo 5 d. pateikė informaciją, kad pateikti išklotinės nurodytu laikotarpiu 2017 m. rugpjūčio 30 d. galimybių neturi, nes telekomunikacijų įvykių išklotinės yra saugomos tik pusę metų.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo I. S. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo skirta 30 eurų bauda už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., 07.22 val., Laisvės pr. 79, Vilniuje, jis vairuodamas automobilį Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir keisdamas važiavimo kryptį, persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gretimoje eismo juostoje važiuojantį automobilį Honda.

R. S. skundas atmestinas.

Skundžiamu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu R. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

R. S. neigia padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, teigdamas, jog tai ne jo, o I. S. vairuojamas automobilis sukėlė pavojingą situaciją kelyje, t.y. likus maždaug 70 metrų iki apsisukimo, automobilio Mitsubishi vairuotojas persirikiavo į pirmą eismo juostą, susilygino su pareiškėjo vairuojamu automobiliu, lygiagrečiai važiavo kažkurį laiką, po to paspaudė greičio pedalą, ko pasėkoje Mitsubishi automobilis atsidūrė maždaug 2-2,5 metrų priekyje pareiškėjo automobilio ir tuo momentu automobilis Mitsubishi staigiai pasuko vairą į antrą eismo juostą, tuo pačiu užkirsdamas jam kelią, ko pasėkoje įvyko susidūrimas. 

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. S. kaltę.

R. S. kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo patvirtino tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas S. P., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškino, kad jam einant į darbą Laisvės prospekto šaligatviu jį aplenkė du automobiliai, važiuojantys antrąja eismo juosta. Pirmas važiavo automobilis Mitsubishi, o paskui jį Honda. Tada Honda automobilis aplenkė Mitsubishi automobilį pirmąja juosta, grįžo į antrą juostą ir pradėjo jį stabdyti, važiavo tai greičiau, tai lėčiau, lyg norėdamas pamokyti Mitsubishi vairuotoją. Galų gale buvo toks momentas, kai automobilis Mitsubishi sustojo ir nusprendė rikiuotis į pirmą eismo juostą. Automobiliui Mitsubishi persirikiavus į pirmą eismo juostą, Honda vairuotojas taip pat padidino greitį ir kažkurį laiką važiavo lygiagrečiai automobiliui Mitsubishi. Automobiliui Mitsubishi padidinus greitį, Honda taip pat didino greitį, Mitsubishi mažinant greitį, Honda taip pat mažino. Po to Mitsubishi vairuotojas norėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, o Honda vairuotojas neleido, didindamas greitį ir išvažiuodamas prieš automobilį Mitsubishi. Mitsubishi vairuotojas pabandė vieną kartą persirikiuoti, bet jam nepavyko. Tada jis bandė antrą kartą rikiuotis į antrą eismo juostą ir kai rikiavosi antrą kartą, automobilio Honda vairuotojas įkišo savo priekį daugiau, Mitsubishi vairuotojas jį užkabino ir sustojo.

Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, įvertinus pirmiausia tai, jog jo parodymai proceso metu yra nuoseklūs, t. y. jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, iš esmės yra analogiški jo paaiškinimams, rašytiems policijos pareigūnams iš karto po eismo įvykio, kuriuose jis taip pat nurodė, kad automobilis Honda kelis kartus lenkė automobilį Mitsubishi ir aplenkęs stabdė prieš automobilį Mitsubishi, po to trukdė persirikiuoti automobiliui Mitsubishi į antrą eismo juostą, didindamas greitį, ko pasėkoje automobiliai susidūrė (b.l. 18). Pažymėtina tai, kad nėra duomenų, leidžiančių abejoti tuo, jog S. P. nagrinėjamo įvykio liudytoju tapo atsitiktinai, eidamas į darbą, todėl, kaip nurodė, negalėdamas likti abejingu, jog dėl susidariusios situacijos galėtų būti apkaltintas automobilio Mitsubishi vairuotojas, jis pats priėjo prie atvykusių policijos pareigūnų bei papasakojo, ką matė. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas liudytojas pažįsta eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, galėtų būti šališkas ar dėl kokių nors kitų priežasčių siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Be to, pats R. S. taip pat nurodė, kad priėjęs liudytojas iš karto bendravo su policijos pareigūnais, o ne su nukentėjusiuoju. Byloje esančiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad forminant eismo įvykį prie pareigūnų priėjo S. P. ir prisistatė esantis minėto įvykio liudytojas (b.l. 13). Jokių duomenų apie tai, kad priėjęs liudytojas sveikintųsi su nukentėjusiuoju ar bent su juo kalbėtų iki policijos pareigūnų atvykimo ar pareigūnams jau esant vietoje, byloje nėra.

Be to, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo S. P. parodymais ir tuo aspektu, kad jie neprieštarauja ir nukentėjusiojo I. S. duotiems parodymams, priešingai – jie iš esmės sutampa. Nukentėjusysis tiek duodamas paaiškinimus policijai, tiek teisme nurodė, kad jam važiuojant Laisvės prospektu automobiliu Mitsubishi antra eismo juosta, jį aplenkė automobilis Honda, važiavęs pirma eismo juosta, kuris davęs jam garsinį signalą, staigiai įvažiavo į antrą eismo juostą ir pradėjo stabdyti savo automobilį prieš jo vairuojamą automobilį Mitsubishi, priversdamas jį visiškai sustoti. Automobiliui Honda stovint antrojoje eismo juostoje, nukentėjusysis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir tęsė judėjimą toliau. Po to nukentėjusiajam reikėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes jam reikėjo apsisukti, ir jam rikiuojantis jis pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Į jo automobilį atsitrenkė tas pats Honda automobilis, kuris prieš įvykį sudarė jam pavojingą situaciją.

Teismas šiuo atveju nesivadovauja administracinėn atsakomybėn patrauko asmens R. S. duotais paaiškinimais, kad būtent Mitsubishi vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, kažkurį laiką važiavęs pirma eismo juosta lygiagrečiai su juo, o po to staigiai prieš apsisukimą pasukdamas į antrą eismo juostą ir taip užkirsdamas jam kelią, nes juos paneigia liudytojo S. P. ir nukentėjusiojo parodymai, iš kurių darytina išvada, jog būtent automobilio Honda vairuotojas tyčia trukdė pasukti automobiliui Mitsubishi į antrą eismo juostą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybes, jog visas įvykis vyko pakankamai trumpame kelio atstume, kaip išplaukia tiek ir pareiškėjo, tiek ir iš nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų, automobiliams važiuojant pakankamai nedideliu greičiu, todėl ir šiuo aspektu teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo S. P. parodymais, jog būtent betarpiškai prieš pat automobilių susidūrimą pareiškėjo vairuojamas automobilis Honda, kaip nurodė liudytojas, padidinęs greitį labiau „įsikišo“ į priekį, taip sutrukdydamas I. S. aplenkti jo vairuotą automobilį, ką atitinka ir automobiliams padarytų apgadinimų pobūdis (nukentėjusiojo vairuotam automobiliui Mitsubishi Carisma apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis; pareiškėjo vairuotam automobiliui Honda Accord - priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 16); nuotraukos – b. l. 31-33).

Šiuo aspektu pažymėtina ir aplinkybė, jog, pareiškėjo teigimu, jis automobilį Mitsubishi Carisma aplenkė, įspėdamas garsiniu signalu, o po to persirikiavo prieš jį į antrą eismo juostą dėl to, kad jam reikėjo apsisukti Laisvės prospekte ir važiuoti priešinga kryptimi, dėl ko jis ir sulėtino greitį. Tačiau tokia pareiškėjo iškelta versija iš esmės nepaaiškina vėlesnių veiksmų, kai nukentėjusiajam (kuris, kaip parodė, irgi norėjo apsisukti Laisvės pr., dėl ko jam irgi reikėjo persirikiuosi į antrą juostą, artėjant prie apsisukimo) aplenkiant pareiškėją, t. y. nukentėjusiajam važiuojant didesniu greičiu nei pareiškėjas, galiausiai vis tiek įvyko susidūrimas, nors, kaip jau minėta, pareiškėjo teigimu, jis prieš tai lėtino greitį dėl to, kada artėjo prie apsisukimo. Taigi akivaizdu, jog būtent nukentėjusiojo išdėstyta įvykio versiją, kurią patvirtina ir liudytojo S. P. parodymai, visapusiškai paaiškina įvykio aplinkybes ir jų pasekmes – kilusį eismo įvykį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. savo parodymuose akcentuoja tai, kad nukentėjusiojo vairuojamas automobilis Mitsubichi, išvažiuodamas iš kiemo į Laivės prospektą, užtvėrė abi eismo juostas, todėl jis, bandydamas išvengti susidūrimo, iš antros eismo juostos pasuko į pirmą, aplenkė jau antroje eismo juostoje buvusį automobilį Mitsubishi bei nuvažiavo toliau, prieš tai įspėdamas nukentėjusįjį garsiniu signalu. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja A. N., mačiusi, kaip automobilis Mitsubishi, išsukdamas iš kiemo, sutrukdė šviesios spalvos automobiliui Honda, važiuojančiam tiesiai, kuris davė garsinį signalą ir nuvažiavo toliau. Vis dėlto dėl pastarosios liudytojos parodymų pažymėtina, kad ji nematė visų nagrinėjamoje byloje aktualių aplinkybių, išskyrus tai, kad automobilis Mitsubishi, išvažiuodamas iš kiemo, užkirto kelią tiesiai važiuojančiam automobiliui Honda, dėl ko Honda vairuotojas padavė garso signalą ir nuvažiavo toliau. Ši liudytojos nurodyta aplinkybė dėl paduoto garsinio signalo nepaneigia R. S. kaltės, kadangi ši liudytoja tolimesnės įvykio eigos nematė, tik pamatė jau sustojusius automobilius prie apsisukimo. Nukentėjusysis teismo posėdyje teigė, kad jis iš kiemo į Laisvės prospektą įvažiavo tik įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Vis dėlto teismas pažymi, jog net vertinant, jog I. S. galimai nesaugiai įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią (Laisvės pr.), kuriuo važiavo pareiškėjas, būtent šis manevras nelėmė eismo įvykio – kaip išplaukia iš visų duomenų, pareiškėjas aplenkė į pagrindinį kelią įvažiavusį I. S. vairuojamą automobilį Mitsubishi Carisma ir, apvažiuodamas jį, įspėjo garsiniu signalu (t. y. net jei pareiškėjui buvo sudaryta kliūtis, jis jos išvengė). Savo ruožtu įvertinus nukentėjusiojo ir S. P. parodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog būtent pastarasis  I. S. atliktas manevras (išvažiavimas į Laisvės pr. iš šalutinio kelio), tikėtina, ir lėmė tolimesnį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį, siekiant „pamokyti“, kaip teigė liudytojas S. P., netinkamai vairavusį Mitsubishi vairuotoją.

Liudytojas H. S. taip pat jokių reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė, nes paties eismo įvykio nematė, išskyrus tai, kad prie policijos pareigūnų buvo priėjęs liudytojas. 

Aplinkybė, kad I. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad sukdamas į kairę kliudė gretimoje eismo juostoje važiavusį automobilį, taip pat nepaneigia R. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, susijusį su pavojingos situacijos sudarymu kelyje.

Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, aplenkdamas nukentėjusiojo vairuojamą automobilį Mitsubishi, užvažiuodamas jam iš priekio ir pradėdamas tyčia stabdyti, nors tokios būtinybės nebuvo, dėl ko automobilis Mitsubishi vairuotojas buvo priverstas stabdyti ir visiškai sustoti (priešingai nei nurodo pareiškėjas, ši aplinkybė buvo nurodyta tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojas S. P. iš esmės ją patvirtino), taip pat neleisdamas automobiliui Mitsubishi pasukti į kairę (persirikiuoti į antrą eismo juostą), sukėlė pavojingą situaciją automobilio Mitsubishi vairuotojui. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė KET 4 punktą, numatantį, kad eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 9 punktą, numatantį pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei nesudaryti kliūčių jų eismui; KET 128 punktą, numatantį pareigą atsiradus kliūčiai sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti transporto priemonę; KET 135.4 punktą, draudžiantį vairuotojui staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.  

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, bei administracinė nuobauda paskirta tinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 10ANN-133646353-17 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 10ANN-133646353-17 palikti nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Ingrida Mikužytė