Civilinė byla Nr. e2A-1613-614/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17695-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.3.1.14.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Šiaurės bulius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal žemės ūkio bendrovės „Šiaurės bulius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobrava Motors“ dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Šiaurės bulius“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti 2023 m. lapkričio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NC-234-21998 (toliau – Sutartis) dėl lengvojo automobilio Jeep Wrangler, gamybos metai – 2022 m., identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), pirkimo–pardavimo dėl šio automobilio esminių trūkumų, 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobrava Motors“ (toliau – ir atsakovė) trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) naudai automobilio kainą – 69 990,01 Eur, o atsakovės naudai priteisti automobilio nuosavybės teisę, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tokiais argumentais:

1.1.                      2023 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurią sudarė pirkėjas (trečiasis asmuo), pardavėjas (atsakovė) ir klientas (ieškovė) dėl lengvojo automobilio Jeep Wrangler, rida sutarties sudarymo dieną – 5 000 km. Tarp trečiojo asmens ir ieškovės 2023 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta veiklos nuomos sutartis Nr. NC-234-21998, pagal kurią automobilis veiklos nuomos (lizingo) pagrindais buvo išnuomotas ieškovei. Būtent šios sutarties pagrindu ieškovė pradėjo automobilį naudoti ir jį eksploatuoti.

1.2.                      Kai ieškovė pradėjo eksploatuoti ginčo automobilį, su jo eksploatacija iš karto pradėjo kilti didžiulės problemos. Automobilis visiškai be jokios priežasties neužsikurdavo arba visiškai be priežasties užgesdavo važiuojant, o vėliau neužsikurdavo. Ilgą laiką automobilyje neveikė elektrinė funkcija, o automobilis galėdavo būti eksploatuojamas tik benzinu. Žiemą, beveik kiekvieną kartą, kai lauko temperatūra perkopdavo 0 laipsnių Celsijaus, t. y. kuomet prasidėdavo atlydys, o oras tapdavo drėgnu, automobilis neužsivesdavo. Vos per kiek daugiau nei 3 mėn. nuo ginčo sutarčių sudarymo, automobilis buvo pristatytas atsakovės garantiniam remontui 3 kartus. Esant tokioms aplinkybėms, kai automobilis nuolatos genda, neužsiveda, arba užsivedęs bet kur užgęsta ir nebeužsiveda, ieškovė neturi jokios galimybės ginčo automobilio eksploatuoti pagal paskirtį ir tikėtis gauti iš automobilio eksploatavimo tą naudą, kurią tikėjosi sudarydama ginčo sutartis. Tikėtina, kad būtent dėl automobilio brokų ir trūkumų jo atsisakė pirmasis automobilio savininkas/valdytojas.

1.3.                      Ginčo automobilis neatitinka tų savybių, kurių būtų galima tikėtis iš tokio automobilio ir už tokią kainą, ir tokie automobilio trūkumai yra esminiai, todėl sutartis yra nutrauktina, taikytina restitucija, pagal kurią atsakovė privalo grąžinti trečiajam asmeniui visą už automobilį sumokėtą kainą, o automobilis privalo būti grąžintas atsakovės nuosavybėn.

2.       Atsakovė UAB „Autobrava Motors“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime rėmėsi šiais argumentais:

2.1.                      Nuo sutarties sudarymo dienos (2023 m. lapkričio 6 d.) iki atsiliepimo teikimo teismui dienos (2024 m. spalio 15 d.) automobilis atsakovės autoservise buvo aptarnautas iš viso 4 kartus. Tuo tarpu automobilio gedimai buvo nustatyti bei pašalinti tik 1 kartą. Kitus 3 kartus buvo atliekami einamojo aptarnavimo darbai. 2024 m. sausio 17 d. ieškovei pristačius automobilį į atsakovės autoservisą buvo nustatyta, kad stebėjimo įranga automobilyje buvo išmontuota netinkamai. Atsakovės žiniomis, ši stebėjimo įranga buvo įmontuota, naudojama ir išmontuota automobilį valdžius jo ankstesniam valdytojui. Atsakovės galimybė nustatyti netinkamą įrangos išmontavimą dar iki automobilio perdavimo ieškovei buvo labai ribota, beveik neįgyvendinama, nes tokiam faktui nustatyti reikalinga automobiliu naudotis ilgesnį laiką. Nustatęs netinkamą įrangos išmontavimo faktą ir bendradarbiaudamas su ieškove, atsakovė (savo sąskaita /lėšomis) skubiai ėmėsi aktyvių veiksmų jo padariniams pašalinti ir šį gedimą de facto pašalino. Sutvarkytas automobilis buvo perduotas atgal ieškovei.

2.2.                      Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu inicijuoti sutarties nutraukimą dėl esminių automobilio trūkumų, neva neleidžiančių automobilio naudoti pagal paskirtį. Atsakovė konstatavo, jog ji neturi teisinio pagrindo svarstyti sutarties nutraukimo galimybių, nes iki tol buvęs gedimas, kurį lėmė netinkamas stebėjimo įrangos išmontavimas, tuo metu jau buvo pilnai pašalintas atsakovės lėšomis. Atsakovė pasiūlė ieškovei kitus galimus susiklosčiusios situacijos sprendimo variantus: pasiūlė ieškovei suteikti teisę atsakovei parduoti automobilį komiso pagrindais naudotų automobilių pardavimo aikštelėje arba (alternatyviai) atpirkti automobilį už 59 000 Eur (su PVM), pasiūlė ieškovei automobilį pakeisti kitu „Jeep Wrangler Rubicon“ automobiliu, kuris rinkoje yra 10 proc. brangesnis nei atsakovės įsigytas automobilis dėl aukštesnio komplektacijos lygio (automobilio savikaina apie 69 000 Eur). Į pateiktus pasiūlymus ieškovė nereagavo.

2.3.                      Atsakovė dėjo visas įmanomas/maksimalias pastangas, stengdamasi taikiai ir geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją. Vis dėlto taikus situacijos sprendimas ieškovei nebuvo priimtinas. Ieškovė nuo 2024 m. vasario 29 d. yra palikusi automobilį atsakovės dispozicijoje ir netgi šiuo metu piktybiškai atsisako automobilį atsiimti. Taigi kokybiškas, techniškai tvarkingas, paruoštas eksploatavimui automobilis šiuo metu taip ir stovi atsakovės valdomoje aikštelėje. Nuo 2024 m. gegužės 9 d. pranešimo įteikimo dienos (pradedant ketvirta diena) yra skaičiuojamas 1,50 Eur plius PVM automobilio stovėjimo mokestis už kiekvieną neatsiimtą automobilio dieną. Šiai dienai ieškovei yra išrašytos net 3 sąskaitos faktūros dėl automobilio stovėjimo atsakovės valdomoje aikštelėje, tačiau nė vienos iš jų ieškovė nėra apmokėjusi.

2.4.                      Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją, nes esminis sutarties pažeidimas (kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme) neegzistuoja. Automobiliu nuvažiuotas atstumas (3 702 km) nuo priėmimo valdyti ir naudoti iki apsilankymo servise 2024 m. vasario 29 d. paneigia aplinkybę, kad dėl automobilio trūkumų nebuvo galima jo naudoti pagal paskirtį – važiuoti automobiliu. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. pašalintų automobilio elektronikos gedimų iki 2024 m. vasario 29 d. įvykusio automobilio aptarnavimo (įkrauta automobilio akumuliatoriaus baterija), ieškovė nuvažiavo vos 62 km, todėl suprantama, kad automobiliui pusantro mėnesio beveik nevažiuojant, automobilio akumuliatorius išsikrovė, dėl ko automobilis negalėjo būti užvestas ir buvo pristatytas į autoservisą. Automobilio varikliui esant elektriniam, itin svarbu nuolat palaikyti akumuliatoriaus baterijos įkrovos lygį: eksploatuojant automobilį dažnai arba papildomai įkraunant akumuliatoriaus bateriją pagal poreikį. 2024 m. vasario 29 d. atsakovės autoservise atlikus automobilio diagnostiką, automobilio valdymo blokuose buvo rasta klaidų dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, todėl akumuliatorius buvo pakrautas. Išsikrovusi automobilio akumuliatoriaus baterija nėra ir negali būti laikoma automobilio gedimu/defektu. Patikrinimo metu pakrovus iškrautą automobilio akumuliatoriaus bateriją buvo atlikti tolimesni automobilio diagnostikos/patikrinimo darbai, kurie leido nustatyti, kad elektros jungtis ant vairo užrakto neužmauta iki galo, todėl ši elektros jungtis buvo papildomai sujungta. Atlikus šiuos darbus automobilis buvo užvestas be jokių problemų. Kontrolinė automobilio patikra ir bandomasis važiavimas automobiliu patvirtino, kad automobilis veikia be jokių priekaištų, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir neturi jokių defektų/gedimų.

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo ieškinį palaikė. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo automobilis tuo metu, kai ieškovė jį įsigijo, buvo nuvažiavęs nepilnai 4 000 km. Kadangi automobilyje nėra tokių techninių mazgų ar detalių, kurie galėtų natūraliai nusidėvėti automobiliui pravažiavus 4 000 km, ieškovė, įsigijusi automobilį turėjo teisinį pagrindą tikėtis, kad toks automobilis atitiks naujiems automobiliams keliamus reikalavimus ir ilgą laiką galės būti eksploatuotas be jokių rūpesčių. Ieškovė įsigijo itin brangų automobilį, kurio įsigijimo kaina buvo beveik 70 000 Eur. Už tokią kainą ieškovė galėjo laisvai įsigyti 3 ekonominės klasės naujus automobilius iš salono. Atsakovė sau ir ieškovei kelia skirtingus standartus teigdama, kad ieškovė, būdama automobilio pirkėju, neva visus automobilio trūkumus privalėjo žinoti dar prieš nusipirkdama automobilį, o atsakovė, būdama automobilio pardavėju, neva turėjo teisę apie automobilio trūkumus nežinoti. Visi atsakovės tariami pasiūlymai yra ne kas kita, kaip atsakovės siekis dar ir iš šios situacijos uždirbti. Pati atsakovė į bylą pateikė sąskaitą faktūrą, kad ginčo automobilį ji įsigijo už apytiksliai 55 000 Eur, o ieškovė su trečiuoju asmeniu už jį sumokėjo beveik 70 000 Eur. Kas reiškia, kad atsakovė tariamai norėdama išspręsti klausimą taikiai, siekia uždirbti apie 14 000 Eur. Visi kiti atsakovės pasiūlymai yra analogiški – arba ieškovė pati parduoda nekokybišką ir brokuotą ginčo automobilį, o už tai atsakovė dar pasiima savo komisinius, arba ieškovė ginčo automobilį iškeičia į senesnį, pravažiavusį beveik 25 000 km. Visais šiais atvejais atsakovė papildomai uždirbtų, o ieškovė įsigijusi netinkamą automobilį, patirtų nuostolių. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės įrodo atsakovės nesąžiningumą.

4.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad automobilį įsigijo už 68 388,93 Eur (t. y. 55 783 Eur automobilio kaina plius PVM bei 710 Eur papildomos garantijos JEEP, 150 Eur plius PVM Jeep Club narystės tarpininkavimo mokestis), o pardavė jį ieškovei už 69 990,01 Eur (57 842,98 Eur plius PVM). Skirtumas pagal įvykusius sandorius sudaro tik 1 601,08 Eur (į šią sumą dar yra įtrauktas PVM, kuris buvo sumokėtas į valstybės biudžetą). Atsakovė realiai taikė tik 2,29 proc. dydžio maržą (tokia marža komerciniuose santykiuose yra vertinama, kaip maža).

5.       Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovės 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė žinojo, jog perka nebenaują automobilį (automobilio perdavimo pirkėjui metu automobilio rida buvo kiek didesnė nei 4 000 km), todėl natūralu, kad galėjo atsirasti automobilio trūkumai, nepaisant perkamo automobilio kainos. Pagrindiniai automobilio gedimai buvo susiję su elektroninės įrangos gedimais, t. y. su netinkamai atliktu stebėjimo įrangos išmontavimu, vairo užrakto jungties nesujungimu iki galo bei akumuliatoriaus baterijos išsikrovimu. Gedimai buvo pašalinti ir tai patvirtina atsakovės į bylą pateikti įrodymai, kuriuose teigiama, kad automobilis turi subraižytus ratlankius, trūksta radio antenos, pasibaigęs gesintuvo galiojimo laikas, t. y. ieškovės nurodytų gedimų automobilis neturi. Sutiko su ieškove, kad minėti automobilio gedimai sukėlė jai nepatogumų, tačiau atsakovė ėmėsi priemonių jiems sutaisyti ir juos pašalino, nes gedimų šalinimui buvo taikoma ieškovės garantija. Nuo 2024 m. vasario 29 d. nėra nustatyta, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, t. y. nėra byloje jokių objektyvių duomenų, kurie liudytų, kad automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti ar iš pirkėjo reikalautų neproporcingai didelių investicijų automobilio gedimus aptinkant ir šalinant.

8.       Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė savo teisėms apginti pasinaudojo vienu iš CK 6.334 straipsnyje nustatytų alternatyvių jos teisių gynimo būdų – reikalauti neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai ieškovei pasinaudojus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu gynybos būdu, ieškovė netenka galimybės dėl to paties teisių pažeidimo vėliau pakeisti nuomonę ir rinktis ultima ratio gynybos būdą, t. y. reikalauti nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 27 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 34 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 22 punktas).

9.       Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų teismui prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad automobilis būtų esmingai neatitikęs kokybės reikalavimų, kad nuo ieškovės būtų buvusi nuslėpta kokia nors esminė informacija apie automobilio trūkumus. Ieškovės nurodyti argumentai, kad automobilis neveikdavo tinkamai elektroniniu režimu, pagal pateiktus vaizdo įrašus vertintini kritiškai, nes byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji jungė elektrinį režimą, kai jį buvo galima įjungti, t. y. video medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra automobilio elektrinio režimo gedimas, t. y. neužfiksuotas joks gedimas, o tik pranešimas, kad elektrinis režimas laikinai nepasiekiamas ir pan. Sutiko su atsakovės paaiškinimais, kad elektrinio režimo naudojimui hibridiniame automobilyje turi būti išpildytos tam tikros automobilio naudojimo sąlygos, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad jungiant elektrinius režimus tos sąlygos buvo išpildytos. Vien ieškovės paaiškinimai, kad automobilis sustojo važiuojant dideliu greičiu ir buvo pavojus gyvybei ir sveikatai nepagrindžia, kad automobilis iš tiesų neatitinka jam keliamų reikalavimų, kad jis yra nesaugus. Byloje apskritai nėra pateikta įrodymų, kad automobilis tikrai buvo sustojęs be priežasties važiuojant dideliu greičiu.

10.       Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad atsakovė nesuteikė pakankamai informacijos apie automobilį, taip pat laikytinas neįrodytu, nes ieškovė į bylą neteikė iš atsakovės visų gautų dokumentų, nors ieškovės direktorius teikdamas paaiškinimus pažymėjo, kad kartu su automobiliu gavo ir įvairius dokumentus skirtus automobilio eksploatacijai. Aktualu ir tai, kad pirkėjas nėra paprastas vartotojas, jis kaip ir atsakovė yra verslo subjektas, todėl tai, kad atsakovė nepateikė jai automobilio techninės istorijos, nelaikytina, kad yra įrodyti kokie nors paslėpti daikto trūkumai (CK 6.327, 6.333 straipsniai), kurie sukėlė nepatogumų naudotis automobiliu. Atsakovės į bylą pateikta transporto priemonės nuskaitymo ataskaita neleidžia teismui prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad nuo ieškovės buvo nuslėpti esminiai automobilio trūkumai, kurie būtų buvę žinomi atsakovei.

11.       Teismas atmetė reikalavimą taikyti restituciją, kadangi buvo atmestas reikalavimas nutraukti 2023 m. lapkričio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.       Ieškovė ŽŪB „Šiaurės bulius“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės ieškinį atsakovei visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai nustatė, kad automobilio trūkumai nebuvo esminiai. Byloje kaip liudininkas apklaustas ieškovės direktorius R. V. davė išsamius parodymus apie tai, kokie automobilio trūkumai buvo jį eksploatuojant – važiuojant autostrada Vilnius – Panevėžys gana dideliu greičiu, automobilis staiga išsijungė, dingo tiek vairo stiprintuvas, tiek stabdžių stiprintuvai, ieškovės direktorius vos nepateko į avarinę situaciją ir tik sėkmės dėka jam pavyko automobilį sustabdyti šalikelėje. Automobilio tiek prietaisų skydelis, tiek lempos pradėjo mirksėti ir blyksėti. Į jokias komandas ar bandymus pakartotinai užvesti automobilis nereagavo, ieškovės direktoriui teko kelias valandas šalti, kol atvyko techninė pagalba. Kitą kartą visiškai analogiška situacija su automobiliu nutiko ieškovės direktoriui važiuojant į Druskininkus. Nors sprendimą priėmęs teismas ir sutiko su tuo, kad dėl automobilio trūkumų ieškovė galėjo patirti nepatogumų, tačiau automobilio su tokiais techniniais trūkumais eksploatavimas ne tik sukėlė ieškovei nepatogumų ir problemų, tačiau kėlė tiesioginę grėsmę eismo saugumui, o taip pat ir automobilį vairuojančių žmonių ir keleivių sveikatai ar net gyvybei. Ieškovės direktoriaus parodymai pilna apimtimi sutampa su byloje duotais atsakovės direktoriaus paaiškinimais, kad automobilio gedimas buvo nulemtas netinkamai atlikto automobilio laidų užizoliavimo, dėl ko automobilio elektros instaliacija, gavusi drėgmės, pradėdavo trumpinti bei siųsti į automobilio kompiuterį klaidingus signalus, dėl ko galėjo nebeveikti automobilio sistemos.

12.2.                      Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neteisėtai kritiškai įvertino į bylą ieškovės pateiktus įrodymus – filmuotą medžiagą, kuri nurodė keturis momentus, kai automobilis dar kitais kartais (be tų, kurie buvo paminėti ieškovės direktoriaus), arba iš viso neužsivesdavo, arba neveikdavo automobilio elektrinis režimas. Atsakovo direktoriaus parodymai patvirtina, kad tokie įvykiai su automobiliu įvykdavo ne dėl tariamo ieškovės nemokėjimo automobiliu naudotis, bet būtent dėl atsakovės direktoriaus pripažinto automobilio trūkumo ir jo nulemtų pasekmių. Galiausiai, po dar vieno automobilio gedimo, kai automobilis nebeužsivedė, jis 2024 m. sausio 17 d. buvo techninės pagalbos automobiliu atvežtas pas atsakovę, kur tariamai buvo „visiškai pataisytas“. Tačiau automobilis vėl pas atsakovę buvo pristatytas techninės pagalbos automobiliu kaip nevažiuojantis lygiai po savaitės. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad automobilis per labai trumpą laiką po jo įsigijimo – vos per 3 mėnesius nuolatos gedo, neužsivedinėjo, o net jei užsivesdavo – visą laiką neveikė dalis automobilio funkcijų (neveikė elektrinis režimas), automobilis kelis kartus išsijungė važiuojant kelyje nemažu greičiu, kas sukėlė grėsmę eismo saugumui ir automobilio vairuotojo saugumui, automobilį atsakovei vieną kartą tariamai suremontavus, jis vėl buvo pasiimtas atsakovės vos po savaitės. Taigi konstatuotina, kad aukščiau paminėti automobilio trūkumai yra esminiai, kuriems esant ieškovė turi teisę reikalauti nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį.

12.3.                      Ginčo automobilis pradėjo gesti ir tinkamai nebeveikti praktiškai iš karto po jo įsigijimo, tačiau ieškovė kurį laiką ginčo automobilį bandė eksploatuoti, net jei dėl automobilio trūkumų ir neveikė dalis funkcijų (pvz., elektrinis režimas). Ieškovė iš viso kreipėsi į atsakovę tik tuomet, kai automobilis jau iš viso nebeužsivedė ir tapo nebetinkamas eksploatuoti. Ieškovė pasinaudojo savo teisių gynybos priemone – reikalauti, kad automobilio pardavėjas per protingą terminą neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus. Po to, kai atsakovė tariamai pašalino visus automobilio trūkumus, šis vėl kapitaliai sugedo. Sugedo iki tokio lygio, kad ne tik nebesikūrė, bet atvažiavę atsakovės darbuotojai su techninės pagalbos automobiliu turėjo labai didelių problemų ištempiant ginčo automobilį iš požeminės parkavimo aikštelės. Kai atsakovė automobilį suremontavo, ieškovė jį po remonto sąžiningai pasiėmė, tačiau kai praėjus lygiai savaitei automobilis vėl sugedo, ieškovė suprato, kad automobilis yra su esminiais trūkumais, galimai su gamykliniu broku, kurio nėra įmanoma pašalinti remonto būdu. Konstatuotina, kad ieškovė, reikalaudama nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, elgėsi sąžiningai ir šiuo savo teisių gynybos būdu pasinaudojo tik tuomet, kai kiti jos teisių gynybos būdai buvo išeikvoti ar pasirodė kaip neefektyvūs (atsakovė tinkamai nesutvarkė automobilio ir jis netapo tinkamu laisvai eksploatuoti).

12.4.                      Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę apie tai, kokį automobilį ieškovė įsigijo. Net jei ieškovė ir pirko ginčo automobilį, kuris buvo nuvažiavęs nepilnai 5 000 km, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iš ginčo automobilio tokių techninių charakteristikų, kaip iš visiškai naujo automobilio, nes nėra tokių automobilio techninių mazgų, kurie būtų galėję natūraliai nusidėvėti automobiliui nuvažiavus 5 000 km. Atsakovės direktorius teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilis de facto buvo naujas.

12.5.                      Ieškovė už ginčo automobilį sumokėjo didžiulę pinigų sumą, už kurią būtų išėję trys nauji ekonominės klasės automobiliai. Atitinkamai ieškovė, įsigijusi tokio brangumo automobilį, kuris de facto buvo naujas, natūraliai ir visiškai teisėtai galėjo tikėtis malonios automobilio eksploatacijos. Tačiau vietoje to gavo tris mėnesius trunkantį košmarą su nuolatos gendančiu ir eksploatuoti netinkančiu automobiliu, kurio trūkumus atsakovė šalinti bandė, tačiau šių trūkumų jai pašalinti nepavyko. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas ignoravo šalių sutarimą, kad automobilis de facto buvo naujas, niekaip ir jokia apimtimi neįvertino, kad ieškovė, sumokėjusi 70 000 Eur už ginčo automobilį, tikrai nesitikėjo gauti to, ką gavo, todėl konstatuotinas dar vienas pagrindas skundžiamą sprendimą pripažinti negaliojančiu.

12.6.                      Dėl trečiojo asmens sutikimo nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė pažymėjo, kad šis atsakovės argumentas buvo siurprizinė sąlyga, kadangi šį argumentą atsakovė pirmą kartą išsakė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu (byla pirmojoje instancijoje buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, nedarant jokių pertraukų ar posėdžių atidėjimo, nors ieškovė to ir prašė). Šis argumentas nebuvo atsakovės panaudotas nei atsiliepime, nei triplike. Ieškovė nuo pat pradžių informavo trečiąjį asmenį apie kilusį ginčą su atsakove dėl ginčo automobilio. Trečiojo asmens tylėjimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovės buvo suprastas kaip ieškinio palaikymas. Trečiojo asmens pozicija yra nesusijusi su atsakovės teisėmis ir teisėtais interesais, nes trečiasis asmuo, kaip lizingo davėjas, disponuoja savo teisėmis ir teisėtais interesais. Todėl, jei trečiasis asmuo pateiks savo atsiliepimą į šį skundą, teismas turėtų juo vadovautis.

13.       Atsakovė UAB „Autobrava Motors“ atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1.                      Vertinant, ar automobilio gedimas yra esminis/neesminis, nepakanka nei bendrovės vadovo paaiškinimo, kad kelis kartus automobilis užgeso kelyje (nepateikiant jokių objektyvių pastaruosius faktus patvirtinančių įrodymų), nei abejotino turinio video įrašų, kuriuose apskritai nėra jokių duomenų nei apie tai, kad egzistuoja automobilio elektrinio režimo gedimas, nei apie įrašų autentiškumą, nei apie įrašų atlikimą būtent ginčo automobilyje, nei apie elektrinio režimo sąlygų išpildymą ir pan. Apeliantė ne tik nepaneigė teismo įvertintų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, bet ir neatskleidė paties apelianto išvardytų įrodymų reikšmės, kuri būtų pakankama teismo padarytoms išvadoms paneigti. Apeliantė nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad kitoks (nei teismo sprendime nurodytas) pasisakymas dėl ieškovės įvardytų įrodymų būtų lėmęs teismo padarytų išvadų negalimumą. Pavyzdžiui, ieškovės vadovo tvirtinamas faktas, kad automobilis du kartus kelyje užgeso ar video įrašų medžiaga (kurios turinys apskritai kvestionuotinas ir yra neatitinkantis įrodymams keliamų patikimumo ir pakankamumo reikalavimų) bet kuriuo atveju niekaip nepatvirtina ir nepagrindžia fakto, kad automobilio gedimas buvo esminis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

13.2.                      Ieškovė į bylą nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, kuris sudarytų prielaidas / galimybes konstatuoti automobilio gedimą kaip esminį. Ieškovė neteikė specialisto / eksperto išvados dėl automobilio gedimo esmės ir gedimo apimties / reikšmės. Tuo tarpu atsakovė byloje teikė ne tik paaiškinimus, automobilio aptarnavimo istoriją, bet ir organizavo papildomą automobilio patikrą, pateikdama 2024 m. spalio 9 d. autorizuotame Jeep autoservise UAB „Stelauto“ nešališko asmens atliktos automobilio patikros lapą, kuriame aiškiai nurodyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, neturintis jokių defektų ir yra galimas naudoti pagal jo tikrąją paskirtį. Šios nuodugnios patikros metu buvo nustatyti tik neesminiai automobilio trūkumai – ratlankiai yra pasibraižę, gesintuvo galiojimo laikas yra pasibaigęs bei trūksta radijo antenos. Jokie kiti automobilio trūkumai, kurie ribotų automobilio naudojimą pagal paskirtį, nebuvo nustatyti.

13.3.                      Automobiliu nuvažiuotas atstumas (3 702 km.) nuo automobilio priėmimo valdyti ir naudoti iki apsilankymo autoservise (2024 sausio 24 d.) vienareikšmiškai paneigia apeliantės ir toliau melu grindžiamą teiginį dėl nuolatinių automobilio gedimų, kurie, apeliantės subjektyvia nuomone, pripažintini neva esminiais. Automobiliu nuvažiuotas atstumas patvirtina faktą, kad apeliantė galėjo naudotis ir naudojosi automobiliu pagal jo paskirtį. Darytina išvada, jog pirmasis apeliaciniame skunde nurodomas argumentas dėl neva nepagrįstai nenustatytų esminių automobilio trūkumų yra laikytinas neatitinkančiu susiklosčiusios situacijos esmės, prasilenkiantis su bendraisiais logikos dėsniais, paremtas išimtinai tik subjektyviais apeliantės pamąstymais.

13.4.                      Kadangi apeliantė pretenzijų dėl 2024 m. sausio 17 d. nustatyto gedimo (kuris susijęs su sekimo įrangos netinkamu išmontavimu) atsakovei neturi ir tai apeliantė patvirtina pateiktame apeliaciniame skunde, atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčas dėl 2024 m. sausio 17 d. nustatyto gedimo apskritai yra išspręstas ieškovei pasinaudojus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu teisių gynybos būdu.

13.5.                      Apeliantė laikosi pozicijos, jog automobilio akumuliatoriaus išsikrovimas yra kapitalinis automobilio gedimas, kas yra absurdiška. Kuomet atsakovė, gavusi skambutį dėl neužsivedančio automobilio, savo lėšomis organizavo automobilio pristatymą iš požeminės parkavimo aikštelės į atsakovės autoservisą, atliko automobilio diagnostiką ir automobilio valdymo blokuose buvo rasta klaidų dėl išsikrovusios akumuliatoriaus baterijos. Reaguojant į tai, automobilio akumuliatoriaus baterija buvo tiesiog pakrauta. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. pašalintų automobilio elektronikos gedimų iki 2024 m. sausio 24 d. įvykusio automobilio aptarnavimo (įkrauta automobilio akumuliatoriaus baterija) ieškovė buvo nuvažiavusi vos 62 km. Todėl suprantama, kad automobiliui beveik nevažiuojant akumuliatorius išsikrovė, dėl ko automobilis negalėjo būti užvestas ir buvo pristatytas į autoservisą. Išsikrovusi automobilio akumuliatoriaus baterija ir atsilaisvinusi vairo užrakto jungtis nėra ir negali būti laikomi nenaujo automobilio gedimais/defektais, lemiančiais sutarties nutraukimo galimybę. Automobilio buvimo vietoje nebuvo suprasta, kad tiesiog išsikrovė akumuliatoriaus baterija, todėl buvo priimtas sprendimas automobilį pristatyti į atsakovės autoservisą ir autoservise išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko.

13.6.                      Automobilis sutarties sudarymo metu buvo ne naujas – pagamintas 2022 m., rida 4 043 km. Dėl šios priežasties laikytina, jog teismas teisingai konstatavo faktinę aplinkybę – ieškovė įsigijo ne naują bei naudotą automobilį. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantė būtų pirkusi naują automobilį, pripažintina, kad apeliantė nebūtų apsaugota nuo galimų automobilio gedimų ir galimi naujo automobilio gedimai taip pat neleistų daryti jokios prielaidos, pagal kurią bet kuris automobilio gedimas neva turėtų lemti galimą sutarties nutraukimą.

13.7.                      Ieškovė neturi teisės nutraukti sutarties (bankui esant sutarties šalimi) be banko sutikimo. Banko tylėjimas, atsakovės vertinimu, nėra ir negali būti prilyginimas banko neva duotam sutikimui sutartį nutraukti. Sutikimas šiuo atveju turi būti išreikštas aktyvia forma – raštu ar žodžiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

15.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo, restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad AB „Šiaulių bankas“, ŽŪB „Šiaurės bulius“ ir UAB „Autobrava Motors“ 2023 m. lapkričio 6 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pagal kurią UAB „Autobrava Motors“ pardavė, o AB „Šiaulių bankas“ už 69 990,01 Eur įsigijo 2022 m. gamybos lengvąjį automobilį Jeep Wrangler. Tą pačią dieną tarp ŽŪB „Šiaurės bulius“ ir AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta veiklos nuomos sutartis, pagal kurią transporto priemonė kilnojamojo turto veiklos nuomos (lizingo) pagrindais 60 mėn. terminui (iki 2028 m. lapkričio 6 d.) verslo poreikiams tenkinti buvo išnuomotas ieškovei. Transporto priemonė perduota ieškovei 2023 m lapkričio 11 d.

17.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

18.       Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).

19.       CK

20.       Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas).

21.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 33 punktas).

22.       Be kita ko, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 31 punktas; kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

23.       Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

24.       Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas).

26.       Taip pat minėta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 34 punktas). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo 2023 m. lapkričio 6 d. įsigijo 2022 m. gamybos lengvąjį automobilį Jeep Wrangler, kuris kilnojamojo turto veiklos nuomos pagrindais buvo išnuomotas ieškovei. Transporto priemonė perduota ieškovei 2023 m lapkričio 11 d. Automobilio rida 2023 m. gegužės 10 d. sudarė 4 042,4 km, o 2023 m. lapkričio 24 d. – 4 913 km. Taigi įsigytas automobilis buvo beveik naujas – vienerių metų senumo, rida nesiekė 5 000 km. 2023 m. lapkričio 24 d. automobiliui buvo atlikti einamojo aptarnavimo darbai – alyvos ir alyvos filtro keitimas, salono filtro keitimas, padangų montavimas.

28.       Ieškovė nurodė, kad pradėjus ginčo automobiliu naudotis, automobilis visiškai be jokios priežasties neužsikurdavo arba visiškai be priežasties užgesdavo važiuojant, o vėliau neužsikurdavo, mirksėdavo prietaisų skydelis, ilgą laiką automobilyje neveikė elektrinė funkcija, automobilis galėdavo būti eksploatuojamas tik benzinu, o žiemą, kai prasidėdavo atlydys ir oras tapdavo drėgnu, automobilis neužsivesdavo. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė filmuotą medžiagą, kuria grindė, jog automobilis neužsivesdavo arba neveikė automobilio elektrinis režimas.

29.       Nustatyta, kad 2024 m. sausio 17 d., esant automobilio ridai 7 683 km, atsakovė nustatė ir atliko automobilio gedimo šalinimą, susijusi su netinkamo stebėjimo įrangos išmontavimo pasekmėmis. Diagnostikos metu rasta komunikacinių klaidų ant Can C linijos, todėl buvo sutvarkyti (izoliuoti) Can C linijos laidai. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio gedimas buvo nulemtas netinkamu automobilio laidų izoliavimu, dėl ko automobilio elektros instaliacija, gavusi drėgmės, pradėdavo trumpinti elektros grandinę bei siųsti į automobilio kompiuterį klaidingus signalus, dėl ko galėjo netinkamai veikti automobilio sistemos. Taigi atsakovė nustatė ir atliko automobilio gedimo šalinimą ieškovei automobilį eksploatuojant du mėnesius, automobiliui pravažiavus apie 3 000 km. Atsakovė teigė, kad atlikus elektros instaliacijos remonto darbus klaidos nebebuvo metamos. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog ieškovės nurodyti automobilio gedimai (automobilis neužsikurdavo, užgesdavo važiuojant, neveikė elektrinė funkcija ir kt.) iš tikrųjų egzistavo, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į atsakovę.

30.       Atsakovė paaiškino, kad galimybė nustatyti netinkamą įrangos išmontavimą dar iki automobilio perdavimo ieškovei buvo labai ribota, tokiam faktui nustatyti reikalinga automobiliu naudotis ilgesnį laiką. Nurodytas atsakovės paaiškinimas iš esmės pagrindžia, kodėl ieškovė į atsakovę kreipėsi tik po tam tikro laiko (automobilį eksploatavus du mėnesius).

31.       Atsakovei neatlygintinai pašalinus automobilio trūkumus, nustatytus 2024 m. sausio 17 d., atsakovė pasiėmė transporto priemonę ir pradėjo ją eksploatuoti. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovė savo teises pagrįstai bandė apginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus, jei trūkumus įmanoma pašalinti). Pažymėtina, kad ieškovę tenkino toks susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas, kadangi ieškovė pasiėmė transporto priemonę ir pradėjo ją eksploatuoti.

32.       Nustatyta, kad nors atsakovė nurodė, kad automobilio trūkumai buvo pašalinti, tačiau ieškovei pradėjus automobiliu naudotis (automobilį naudojant savaitę laiko, po paskutinio remonto pravažiavus 62 km) automobilis vėl sugedo – nebeužsivedė. 2024 m. sausio 24 d., esant automobilio ridai 7 745 km, atsakovė įkrovė automobilio akumuliatoriaus bateriją, kadangi automobilis buvo pristatytas su išsikrovusia akumuliatoriaus baterija, bei papildomai atliko vairo užrakto jungties sujungimą. Atsakovė teigė, kad automobiliui beveik nevažiuojant, automobilio akumuliatorius išsikrovė, dėl ko automobilis negalėjo būti užvestas ir buvo pristatytas į autoservisą. Teisėjų kolegijos vertinimu, beveik naujo automobilio, pravažiavusio bendrai 7 745 km, akumuliatoriaus baterija neturėtų išsikrauti per savaitę laiko, automobilį mažai eksploatuojant, t. y. per savaitę pravažiavus tik 62 km, dėl ko vėliau automobilį negalima būtų užvesti. Pastebėtina, kad 2024 m. sausio 24 d. buvo ne tik įkrauta automobilio akumuliatoriaus baterija, tačiau ir atliktas vairo užrakto jungties sujungimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog ne visi gedimai buvo pašalinti 2024 m. sausio 17 d. Po remonto atlikimo (2024 m. sausio 17 d.), priešingai negu teigė atsakovė, automobilį iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį, jis nebeužsivedė, dėl ko automobilį pakartotinai reikėjo pristatyti remontui 2024 m. sausio 24 d. 

33.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu aptarti ginčo automobilio trūkumai pripažįstami esminiais trūkumais, dėl kurių beveik naują automobilį, pravažiavusi bendrai tik 7 745 km, nebuvo galima naudoti pagal paskirtį – automobiliu važinėti, kadangi automobilis neužsivesdavo.

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei pasiėmus automobilį pakartotinam remontui 2024 m. sausio 24 d., ieškovė automobilio iš atsakovės taip ir neatsiėmė. Atsakovė tikėtinai 2024 m. vasario 8 d. gavo I. L. raštą, kuriuo buvo prašoma inicijuoti pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą dėl esminių automobilio trūkumų, neleidžiančių automobilio naudoti pagal paskirtį. Atsakovė 2024 m. vasario 14 d. atsakymu nurodė, kad atliko visus automobilio pirkėjo užsakytus veiksmus, pasiėmė neužsivedusį automobilį, pašalino automobilio defektus, teigė, kad šiuo metu automobilis yra tinkamas ir parengtas naudotis pagal jo paskirtį, taip pat prašė atvykti ir pasiimti automobilį. Ieškovė 2024 m. vasario 21 d. raštu atsakovei reikalavo, kad atsakovė pasiliktų automobilį ir grąžintų visą už automobilį sumokėtą kainą, o reikalavimą ieškovė iš esmės grindė tuo, kad ginčo automobilio kokybė iš esmės neatitinka tos, kurios ieškovė tikėjosi įsigydama beveik naują automobilį – automobilis dažnai gedo. Atsakovė 2024 m. kovo 19 d. atsakymu su prašymu nesutiko, iš esmės nurodė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir visiškai tinkamas naudoti pagal paskirtį, objektyvių ir pagrįstų priežasčių automobilio pirkimo pardavimo sutarties nutraukimui nėra, pirkėjo nuvažiuotas atstumas parodo, kad jis naudojosi automobiliu pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsakovė taip pat siūlė savo paslaugas parduodant automobilį komiso pagrindais. Atsakovė 2025 m. kovo 25 d. el. laišku siūlė ieškovei savo paslaugas parduodant automobilį komiso pagrindais, taip pat siūlė atpirkti automobilį už 59 000 Eur su PVM. Atsakovė 2024 m. balandžio 8 d. raštu siūlė ieškovei įsigytą automobilį Jeep Wrangler Sahara pakeisti kitu Jeep Wrangler Rubicon automobiliu, kurio pirmos registracijos data – 2022 metai, rida 23 750 km., o savikaina pagal atsakovę sudarė apie 69 000 Eur. Atsakovė 2024 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. liepos 12 d. raštais ragino ieškovę atsiimti ginčo automobilį. Nei vienas iš nurodytų sprendimų būdų ieškovės netenkino, ieškovė automobilio neatsiėmė, reikalavo nutraukti sutartį.

35.       Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad ieškovė iš pradžių savo teises pagrįstai bandė apginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, reikalaudama, kad atsakovas pašalintų automobilio trūkumus. Tačiau po remonto atlikimo 2024 m. sausio 17 d., paaiškėjus, kad atsakovė nesugebėjo pašalinti daikto trūkumų, t. y. transporto priemonei sugedus pakartotinai po savaitės laiko, t. y. 2024 m. sausio 24 d., ieškovė pagrįstai reikalavo paskutinės teisių gynimo priemonės – sutarties nutraukimo.

36.       Nurodytų aplinkybių kontekste, yra pagrindas nutraukti 2023 m. lapkričio 6 d. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NC-234-21998 dėl esminio pažeidimo – netinkamos kokybės prekės (ginčo automobilis neatitinka tų savybių, kurių būtų galima tikėtis iš automobilio).

37.       CK 6.222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.

38.       CK 6.573 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.). Lizingo gavėjas turi visas šioje knygoje numatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Tačiau lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo.

39.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ 2025 m. balandžio 15 d. sutikimą, pagal kurį bankas neprieštarauja, kad ieškovė dėl bankui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės JEEP WRANGLER atliktų veiksmus dėl kokybės, įskaitant, bet neapsiribojant – kreiptųsi į transporto priemonės pardavėją, ekspertus, kitus asmenis ir institucijas sekančiomis sąlygomis: lizingo gavėjas savo nuožiūra vykdo veiksmus, nedalyvaujant lizingo davėjui, lizingo gavėjas apmoka visas išlaidas, patirtas dėl lizingo gavėjo veiksmų, visos išmokos, gautos dėl transporto priemonės netinkamos kokybės, lizingo gavėjo ir/arba kitų institucijų/asmenų turi būti nukreipiamos lizingo gavėjo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį dėl transporto priemonės dengimui.

40.       Nurodytas įrodymas patvirtina, kad trečiasis asmuo iš esmės sutiko dėl ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, su sąlyga, kad gautos lėšos bus nukreiptos lizingo davėjui (bankui).

41.       Atsižvelgiant į nurodytą, nutraukus sutartį, yra pagrindas taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai automobilio kainą – 69 990,01 Eur, o atsakovės naudai priteisti ginčo automobilio nuosavybės teisę.

Dėl bylos baigties

42.       Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

44.       Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

45.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

46.       Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos atsakovei nėra priteisiamos.

47.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 4 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama 1 275 Eur žyminio mokesčio ir 3 300 Eur už advokato pagalbą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš sumokėto 1 275 Eur dydžio žyminio mokesčio bei 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai (sąskaita už teisines pasaugas išrašyta 3 000 Eur sumai, apmokėta 1 200 Eur).

48.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, rengtus procesinius dokumentus, jų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, kurios bendrai sudaro 3 300 Eur, ir sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme iki 1 200 Eur, bendrai priteisiant ieškovei iš atsakovės 7 050 Eur (3 300 Eur + 1 200 Eur + 1 275 Eur + 1 275 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti ieškovės ŽŪB „Šiaurės bulius“ ieškinį.

Nutraukti 2023 m. lapkričio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NC-234-21998 dėl lengvojo automobilio Jeep Wrangler, gamybos metai – 2022 m., identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini), esminių trūkumų.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Autobrava Motors“, juridinio asmens kodas 302792561, trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, naudai automobilio kainą – 69 990,01 Eur, o atsakovės UAB „Autobrava Motors“, juridinio asmens kodas 302792561, naudai priteisti automobilio Jeep Wrangler, gamybos metai – 2022 m., identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę.

Priteisti ieškovo ŽŪB „Šiaurės bulius“, juridinio asmens kodas 304064761, naudai iš atsakovės UAB „Autobrava Motors“, juridinio asmens kodas 302792561, 7 050 Eur (septinis tūkstančius penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                        Loreta Bujokaitė

                                                                        Jūra Marija Strumskienė

                                                                                                     Eglė Surgailienė