Administracinė byla Nr. A-265-438/2017
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00227-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, atsakovas) viršininko 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 50-TE-401 jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Tvirtino, kad savo tarnybines pareigas atliko tinkamai, todėl tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.
Atsakovas Panevėžio apskrities VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2015 m. vasario 17 d. 1 val. 20 min., dirbdamas Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK operatyvinėje grupėje, priėmęs pareiškimą iš V. K., reagavo į įvykį, nuvyko į V. K. namus, apklausė V. K. liudytoju, tačiau neatliko pirminių privalomų veiksmų, t. y. pareiškėjas su kitu policijos pareigūnu pravažiavo pro įvykio vietą, tačiau jos neapžiūrėjo, netikslino V. K. nurodytų įvykio aplinkybių. Nors pareiškėjas žinojo savo pareigas, kokius veiksmus privalo atlikti, tačiau jų neatliko.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-70, 2015 m. liepos 3 d. priėmė įsakymą Nr. 50-TE-401 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“, kuriuo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresniajam tyrėjui A. S. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Teismas taip pat nustatė šias aktualias bylos nagrinėjimui aplinkybes. Vyriausioji tyrėja V. D. 2015 m. gegužės 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-25978 informavo Panevėžio apskrities VPK viršininką apie tai, kad Imuniteto skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10039-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį dėl Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialisto D. B. galimo piktnaudžiavimo. V. D. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo V. K. pareiškimas apie tai, kad jį 2015 m. vasario 16 d. apie 21 val. Kupiškio r. kelyje tarp Noriūnų ir Byčių kaimų sumušė policijos pareigūnas D. B. Pareiškėjas, priėmęs iš V. K. pareiškimą, neapžiūrėjo įvykio vietos ir nesiėmė visų būtinų priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti. Pasiūlė dėl pareiškėjo veiksmų atlikti tarnybinį patikrinimą. Panevėžio apskrities VPK viršininkas 2015 m. gegužės 21 d. rezoliucija pavedė Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkui R. V. atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjui įteiktas 2015 m. birželio 5 d. pranešimas Nr. 50-PR1-45 dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2015 m. birželio 7 d. pateikė paaiškinimą (tarnybinį pranešimą) dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2015 m. liepos 1 d. išvadoje Nr. 50-IS-70 konstatuota, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2015 m. vasario 17 d. 00 val. 06 min. buvo gautas pareiškimas iš V. K. . Pareiškėjas, 2015 m. vasario 17 d. 1 val. 20 min. priėmęs pareiškimą, reagavo į įvykį, nuvyko į V. K. namus, įspėjo V. K. dėl atsakomybės už melagingą pranešimą bei apklausė jį liudytoju. Taip pat alkoholio kiekio matuokliu patikrino V. K. neblaivumą, buvo nustatytas 2,09 prom. girtumas. Tačiau pareiškėjas neatliko privalomų pirminių veiksmų, t. y. neapžiūrėjo įvykio vietos, nesiėmė visų būtinų priemonių įvykio vietai bei įrodymams surasti ir apsaugoti, netikslino V. K. nurodytų aplinkybių. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas savo kaltais tyčiniais veiksmais (neveikimu) pažeidė Panevėžio apskrities VPK viršininko 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-652 parvirtinto Kupiškio r. PK KPS operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2, 7.3 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ (toliau – ir Rekomendacijos) 59 punkto, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Panevėžio apskrities VPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-956 patvirtintų Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklių 7.2.3, 7.2.5 punktų reikalavimus.
Išanalizavęs aktualių teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu buvo įtarimas pareiškėjas, bylos įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kokius privalomus veiksmus turi atlikti, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, tačiau jų neatliko, nes iš anksto priėmė sprendimą apie įvykį, pats nustatė V. K. patirtų sužalojimų pobūdį, taip pat nustatė, kad įvykio vietos nėra, nes jokio įvykio ir nebuvo, jo nuomone, V. K. arba akivaizdžiai meluoja arba dėl girtumo nesupranta, ką kalba, ir toliau netikslino įvykio aplinkybių. Teismas laikė pagrįsta tarnybinio patikrinimo medžiagoje suformuluotą išvadą, jog pareiškėjas privalėjo atlikti pirminius veiksmus, tikslinti ir apžiūrėti įvykio vietą bei tikslinti V. K. nurodytas įvykio aplinkybes ir šiems veiksmams atlikti turėjo pakankamai laiko ir galimybių.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjui neatlikus minėtų veiksmų, yra visi tarnybinio nusižengimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti buvus tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę, todėl ginčijamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas prižino teisėtu ir pagrįstu.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė procesinio pobūdžio prašymų: iš Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. 1-123-1005-/2015 išreikalauti V. K. apklausos protokolų (po pareiškėjo apklausos), V. K. kūno tyrimo specialisto išvados, liudytojos J. Ž. ir teisiamojo D. B. apklausos protokolų kopijas.
Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia panašiomis aplinkybėmis, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Paaiškina, kad su V. K. buvo sunku susikalbėti dėl pastarojo girtumo. Pažymi, kad, grįžęs į policijos komisariatą, tarėsi su budėtoju, kad šiuo atveju reikėtų daryti. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teisme nebuvo išgirsti pareiškėjo kaltę paneigiantys liudytojų parodymais – pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai.
Atsakovas Panevėžio apskrities VPK pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio apskrities VPK viršininko 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 50-TE-40, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjui ši nuobauda paskirta už tai, kad jis 2015 m. vasario 17 d. 1val. 20 min. priėmęs pareiškimą apie įvykį ir nuvykęs į V. K. namus, pastarąjį apklausė liudytoju, patikrino jo neblaivumo būseną, tačiau neatliko kitų privalomų pirminių veiksmų, nes neapžiūrėjo įvykio vietos, nesiėmė visų būtinų priemonių įvykio vietai bei įrodymams surasti ir apsaugoti, netikslino V. K. nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas kaltinamas tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidęs Panevėžio apskrities VPK viršininko 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-652 parvirtinto Kupiškio r. PK KPS operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2 p., 7.3 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų rekomendacijų „ Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 59 p., Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str.1d. 2 p., Panevėžio apskrities VPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-956 patvirtintų Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklių 7.2.3 p., 7.2.5 p., reikalavimus.
Iš pareiškėjui inkriminuoto kaltinimo dėl padaryto tarnybinio nusižengimo matyti, kad jis yra kaltinamas šią veiką padaręs neveikimu.
Tais atvejais, kai priešinga priešinga teisei veika padaroma neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009). Kita vertus, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011; Nr. A438-1446/2011).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas aptariamų įvykių metu ėjo operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigas.
Pagal Panevėžio apskrities VPK viršininko 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-652 patvirtinto Kupiškio r. PK KPS Operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.3 punktų reikalavimus šias pareigas einantis valstybės tarnautojas budi pagal iš anksto patvirtintą grafiką operatyvinėje grupėje ir, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, teisės aktų nustatyta tvarka išvyksta į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlieka jos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą, kaip grupės vyresnysis pareigūnas užtikrina paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, kad operatyviai ir išsamiai būtų ištirta nusikalstama veika, priima sprendimus dėl tyrimo, sulaiko asmenis, esant būtinybei, įteikia pranešimus apie įtarimus, sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duoda žodinius nurodymus, susijusius su įvykio tyrimu, kitiems operatyvinės grupės nariams (7.2 p.). Planuoja ir organizuoja ikiteisminio tyrimo veiklą, atlieka įvykio aplinkybių tikslinimus, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų ir užduočių kokybišką atlikimą laiku (7.3 p.).
Panevėžio apskrities VPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-956 patvirtintų Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklių 7.2.3 p. taip pat nurodyta, kad operatyvinės grupės darbuotojas daugiausia dėmesio skiria įvykio vietos tyrimui bei nusikalstamos veikos pėdsakams ir kitiems objektams, turintiems reikšmės tirti, suradimui, fiksavimui ir paėmimui.
Iš šių administracinių teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo tarnybinę veiklą matyti, kad jis, buvo įpareigotas visapusiškai, pilnai ir objektyviai atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tame tarpe atlikti įvykio vietos apžiūrą, nepriklausomai nuo to ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką yra tikras ar tariamas. Nes, kai yra melagingai pranešama apie neįvykusį nusikaltimą, tuo melagingu pranešimu taip pat yra padaroma nusikalstama veika, kurią ištirti vidaus tarnybos pareigūną taip pat įpareigoja, jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Iš bylos matyti, kad byloje aptariamo įvykio metu, pareiškėjas vyko į V. K. namus tirti įvykio dėl galimai panaudoto smurto prieš V. K.. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jam kilo įtarimas, jog smurtas prieš V. K. panaudotas nebuvo bei kad jis galėjo pats susižaloti, todėl V. K. nurodytos įvykio vietos, teisės aktų nustatyta tvarka netyrė ir nefiksavo aplinkybių, susijusių su šia įvykio vieta. Tačiau iš V. K. parodymų jam turėjo būti suprantama, kad V. K. smurto prieš jį naudojimu kaltina kitą vidaus tarnybos pareigūną, D. B., t. y. , pastarąjį kaltina nusikaltimo padarymu.
Ši aplinkybė lemia, kad pareiškėjas bet kuriuo atveju turėjo patikrinti V. K. paaiškinimų atitikimą tikrovei ir nustatyti, kuri iš nusikalstamų veikų galėjo būti padaryta – ar smurtas prieš V. K., ar pastarojo melagingas pranešimas apie padarytą nusikaltimą.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai, kad jam nekilo įtarimų, jog V. K. galėjo būti sumuštas, todėl jis ir netyrė jo parodymų atitikimo tikrovei, yra nepagrįsti bei neteisingi, nes tokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) prieštaravo jo tarnybinę veiklą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
Remiantis tais pačiais argumentais yra atmetamas ir pareiškėjo prašymas iš baudžiamosios bylos, kurioje D. B. kaltinamas nusikalstamos veikos prieš V. K. padarymu, išreikalauti atitinkamus teismo posėdžių protokolus, kuriuose fiksuoti atitinkamų asmenų, susijusių su šiuo įvykiu, parodymai, nes tai, byloje nagrinėjamu atveju, neįtakotų pareiškėjo atsakomybės dėl tarnybinio nusižengimo padarymo.
Kita vertus, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų (LITEKO), D. B., Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą. Nuosprendžiu konstatuota, kad D. B. būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistu, 2015 m. vasario 16 d., apie 20.30 val. Kupiškio raj., Šimonių kaime, kur bevažiuojant kelio Nr.122 (kryptis Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys) atkarpoje tarp 66 ir 67 kilometrų, šalikelėje sustabdė automobilį ir išlaipinęs V. K., pastarajam sudavė ranka ne mažiau 2 smūgius į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. odos nubrozdinimus kaktos kairėje, nosies nugarėlėje, taip nežymiai sutrikdė V. K. sveikatą. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi šis nuosprendis paliktas nepakeistu ir yra įsiteisėjęs.
Šios aplinkybės, konstatuotos minėtais teismų sprendimais patvirtina, kad aptariamo byloje įvykio metu, ištikrųjų buvo padaryta prieš V. K. nusikalstama veika, o pareiškėjas neatliko visų veiksmų, kurie yra būtini tiriant nusikalstamas veikas.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas