Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-07-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1438-340-2024].docx
Bylos nr.: e2S-1438-340/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Atskirieji skundai
Civilinis procesas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka



Civilinė byla Nr. e2S-1438-340/2024 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08533-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.7.

(S)

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Atsakovė A. S. kreipėsi į teismą prašydama atidėti 2024 m. balandžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-13194-925/2023 išduoto vykdomojo rašto vykdymą iki šio prašymo išnagrinėjimo pabaigos ir po 18-24 mėnesių. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė teigė, kad ji yra socialiai pažeidžiama: pensijinio amžiaus, prastos sveikatos, gauna 434,66 Eur pensiją, beveik visą ją išleidžia pragyvenimui, vaistams, jos neužtenka net sumokėti už komunalines paslaugas, atsakovė priskirtina didelės ligos pavojaus rizikos grupei, jau kelis metus serga onkologine liga, jai buvo atlikta chemoterapija, jos sveikata ir imuninė sistema yra silpna, todėl negali sumokėti tokios didelės sumos iš karto. Atsakovės turtinė padėtis paskutiniu metu buvo sunki, nes 5 metų terminuota darbo sutartis pasibaigė, iki senatvės pensijos paskyrimo atsakovė neturėjo kito darbo ir gavo tik socialinę pašalpą, kuri buvo gerokai mažesnė už jos buvusį darbo atlyginimą. Lietuvos Respublikoje yra susiklosčiusi ekstremali situacija (pandemija, šalia karas, didelė infliacija), kuri kelia pavojų visuomenės saugumui ir asmens sveikatai bei gyvybei, o daugelyje pasaulio ir ES šalių bet koks priverstinis išieškojimas šiuo ypatingu ir sunkiu metu buvo iš viso sustabdytas ir atidėtas. 

2.       Ieškovas į atsakovės prašymą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašymu atidėti sprendimo vykdymą, nes atsakovė, teikdama prašymą, neteikia jokių aktualių gaunamų pajamų, duomenų apie disponuojamą realizuotiną turtą, leidžiantį vertinti jos turtinę padėtį ir spręsti klausimą dėl sumokėjimo atidėjimo. Taip pat nėra jokio pagrindo tikėtis, kad patenkinus jos prašymą ir atidėjus sprendimo vykdymą 18-24 mėnesiams, A. S. pradės jį vykdyti ir sumokės skolą T. K., jeigu ji to nepradėjo daryti iki šiol ir jokiame procesiniame dokumente net neprižadėjo to daryti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužė 9 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės A. S. prašymą dėl 2024 m. balandžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-13194-925/2023 išduoto vykdomojo rašto vykdymo atidėjimo ir atmesti atsakovės A. S. prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

4.       Teismas nurodė, kad atsakovė prašymą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, nors šis sprendimas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo ir 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas bei yra įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad atsakovės motyvai dėl teismo sprendimo neteisėtumo išeina už prašymo atidėti sprendimo vykdymą ribų, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą nėra vertinami.

5.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, prašydama atidėti teismo sprendimo vykdymą, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad po 18-24 mėnesių ji galės užtikrinti sprendimo vykdymą bei kaip ir kokiomis priemonėmis (įmokomis, turtu, kt.) ji tai padarys; atsakovė nepaaiškino, kokiu būdu po 18-24 mėnesių ji ketina (ar ketina) pradėti vykdyti teismo sprendimą.

6.       Teismas, įvertinęs šalių rašytinius paaiškinimus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumo, siekio bei galimybių vykdyti sprendimą pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, todėl atsakovės prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo/atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

7.       Apeliantė (atsakovė) A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir patenkinti jos prašymų visus reikalavimus. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

7.1.        Nepagrįsti teismo nutarties argumentai, kad atsakovė prašymą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, nors šis sprendimas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo ir 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas bei yra įsiteisėjęs. Atsakovė prašymą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindė kitomis ir naujomis aplinkybėmis (jų visuma), ką patvirtino ir teismo nutarties ankstesnė pastraipa: „...Atsakovė prašymą atidėti 2024 m. balandžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-13194-925/2023 išduoto vykdomojo rašto vykdymą grindžia tuo, kad teismų sprendimai byloje yra priimti ignoruojant esmines aplinkybes; atsakovė yra socialiai pažeidžiama: pensijinio amžiaus, prastos sveikatos, gauna 434,66 Eur pensiją, beveik visą ją išleidžia pragyvenimui, vaistams, jos neužtenka net sumokėti už komunalines paslaugas, atsakovė priskirtina didelės ligos pavojaus rizikos grupei, jau kelis metus serga onkologine liga, jai buvo atlikta chemoterapija, jos sveikata ir imuninė sistema yra silpna, todėl negali sumokėti tokios didelės sumos iš karto. Atsakovės turtinė padėtis paskutiniu metu buvo sunki, nes 5 metų terminuota darbo sutartis pasibaigė, iki senatvės pensijos paskyrimo atsakovė neturėjo kito darbo ir gavo tik socialinę pašalpą, kuri buvo gerokai mažesnė už jos buvusį darbo atlyginimą.

7.2.        Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į šį prašymą parengimą, sudarančias 240 Eur, kurias pagrindžia į bylą pateikti dokumentai: 2024-04-19 sąskaita už teisines paslaugas JJ Nr. 216 ir 2024-04-20 grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1211160 (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturėjo toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus.

7.3.        Teismo taip pat nebuvo ištirtos ir naujos aplinkybės, kad atsakovė byloje pateikė naujus įrodymus (priedą) – Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimą, kuris sudarė pagrindą spręsti apie jos sunkią finansinę situaciją, kadangi VGTPT sprendimas buvo priimtas jai pateikus turto ir pajamų deklaraciją, ir kuris konstatavo sunkią pareiškėjos turtinę padėtį. VGTPT sprendimus priima įvertinusi visus pareiškėjų pateiktus dokumentus (turto deklaracijas) ir visus įrodymus (priedus), todėl VGTPT sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ galėjo sudaryti tinkamą pagrindą teismui spręsti apie atsakovės sunkią dabartinę finansinę situaciją, ir todėl nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo abejoti šios valstybės kompetentinga institucija. 

7.4.        Teismas visiškai ignoravo atsakovės pateiktus prašymus ir naujus įrodymus, jų net nenagrinėjo, o tai sudaro absoliutų nutarties (sprendimo) negaliojimo pagrindą, dar ir todėl teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina, arba keistina.

7.5.        Kadangi ieškovas yra jaunesnio amžiaus, verslininkas, pasiturintis žmogus, todėl skolos sumokėjimo atidėjimas jokios turtinės ir neturtinės žalos jam nepadarys, nes priešingai ieškovas gaus net didesnes nei sutartyje numatytas palūkanas, be to jos net bus skaičiuojamos nuo ne nuo realiai paskolintos sumos (25 000 Eur), bet ir nuo nepaskolintos sumos (3 000 Eur).

8.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš jos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skolininkės nuolat kartojami motyvai apie naujų aplinkybių ir įrodymų pateikimą teismui yra visiškai nepagrįsti, nes visi buvo išnagrinėti ankstesniuose teismo priimtuose sprendimuose. Skolininkės argumentai dėl sprendimo atidėjimo yra nepagrįsti, nes ji per visą laiką ne tik negrąžino nė vieno euro skolos, bet ir nepatvirtino net ketinimo grąžinti nors dalį skolos ir nepatvirtino ketinimo grąžinti nors dalį skolos. Skolininkės pretenzijos dėl nepagrįsto ieškovo išlaidavimo advokato teisinei pagalbai yra teismų išnagrinėtos ir pagrįstai atmestos.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13194-925/2023 iš dalies tenkino ieškovo T. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 28 000 Eur skolą, 840 Eur pelno palūkanų, 2 431,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d., 0,009 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 8 d.) iki visos skolos grąžinimo, skaičiuojant po 0,009 procento nuo negrąžintos sumos (pagal tą dieną likusią negrąžintą skolos sumą) už kiekvieną uždelstą dieną, ir 1 470,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2024 m. balandžio 5 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas.

13.       Atsakovė pareiškė prašymą atidėti 2024 m. balandžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-13194-925/2023 išduoto vykdomojo rašto vykdymą iki šio prašymo išnagrinėjimo pabaigos ir po 18-24 mėnesių.

14.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata (išspręsta byla) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

15.       Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

16.       Net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

17.       Atsakovė, prašydama atidėti sprendimo vykdymą, nurodė, kad ji yra socialiai pažeidžiama: pensijinio amžiaus, prastos sveikatos, gauna 434,66 Eur pensiją, beveik visą ją išleidžia pragyvenimui, vaistams, jos neužtenka net sumokėti už komunalines paslaugas, todėl negali sumokėti tokios didelės sumos iš karto.

18.       Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, atsakovė savo prašymo atidėti sprendimo vykdymą nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė su prašymu atidėti sprendimo vykdymą nepateikė įrodymų apie jos gaunamas pajamas prašymo atidėti sprendimo vykdymą pateikimo dienai; įrodymų apie savo turimas santaupas ir kt.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pagrindo sprendimo vykdymo išdėstymui šiuo atveju nebuvimo. Atsakovė neįrodė esant išimtines sąlygas, itin nepalankias aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas atidėti teismo procesinio sprendimo vykdymą. Nesant ieškovo sutikimo, laikytina, jog sprendimo vykdymo atidėjimas 18-24 mėnesiams pažeistų jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pažymėtina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).

20.       Be to, sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo, reikšmingi yra skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Atsakovė nėra pateikusi duomenų, kad siekia geranoriškai vykdo teismo sprendimą ir yra padengusi bent dalį įsiskolinimo. Priešingai, ieškovas nurodė, kad atsakovė sprendimo nevykdo – iki šiol nėra sumokėjusi nei vieno euro ieškovui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovė, prašydama atidėti teismo sprendimo vykdymą, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad po 18-24 mėnesių ji galės užtikrinti sprendimo vykdymą bei kaip ir kokiomis priemonėmis (įmokomis, turtu, kt.) ji tai padarys; atsakovė nepaaiškino, kokiu būdu po 18-24 mėnesių ji ketina (ar ketina) pradėti vykdyti teismo sprendimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrindė sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumo, siekio bei galimybių vykdyti sprendimą pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.

21.       Atsakovė nurodo, kad ji pateikė VGTPT sprendimą, kuris sudarė pagrindą spręsti apie jos sunkią finansinę situaciją, kadangi VGTPT sprendimas buvo priimtas jai pateikus turto ir pajamų deklaraciją, ir kuris konstatavo sunkią pareiškėjos turtinę padėtį. Kaip matyti VGTPT sprendimas buvo priimtas dėl atsakovei antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2023-01-19 nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka (proc. Nr. 2-68-3-39648-2017-9), parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Nors nurodytas sprendimas patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad jos šiuo metu gaunamų pajamų pakanka tik pragyvenimui, tačiau šis rašytinis įrodymas neįrodo, kad atidėjus sprendimo vykdymą 18-24 mėn. jos turtinė padėtis pagerės ir atsakovė po 2 metų bus pajėgi sumokėti visą įsiskolinimą atsakovui. Tuo labiau, kad atsakovė pati pripažįsta, kad jos šiuo metu gaunamų pajamų pakanka tik pragyvenimui ir iš gaunamų pajamų ji negali apmokėti komunalinių mokesčių.

22.       Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovas yra jauno amžiaus pasiturintis verslininkas, todėl, išdėsčius atsakovei teismo sprendimo vykdymą, ieškovas nepatirs jokios žalos, o, priešingai sprendimo vykdymo atidėjimas jam bus palankus, nes už laiku nesumokėtą skolą gaus palūkanų. Jeigu ginčo dėl skolos išsprendimas bei priimto dėl jo teismo sprendimo įvykdymas nebūtų ieškovui reikšmingi, nei su ieškiniu, nei su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo jis į teismą nesikreiptų, taip pat neinicijuotų priverstinio skolos išieškojimo. Taigi, atsakovės samprotavimai apie ieškovo turtinę padėtį taip pat nesudaro pagrindo atidėti sprendimo vykdymą.

23.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą atidėti sprendimo vykdymą.

24.       Atsakovė atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusį sprendimą, nurodydama, kad netinkamai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir jas pagrindžiantys dokumentai buvo suklastoti, taip pat reiškia nesutikimą dėl kitų teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes paminėti argumentai nėra šios apeliacijos dalykas.

25.       Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl bylos iš esmės atnaujinimo, nes reiškiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, bylos iš esmės atnaujinti nenumato įstatymas.

26.       Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas iš atsakovės priteisė ieškovo patirtas 240 Eur bylinėjimosi išlaidas sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

27.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

28.       Nustatyta, kad išlaidos už atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl vykdymo atidėjimo parengimą sudaro 240 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio už atsiliepimo parengimą (844,12 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas jų mažinti neturėjo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30.       Ieškovas pateikė duomenis apie 180 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto dydžio (2 110,3 Eur × 0,4 = 844,12 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

atsakovės A. S. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A.S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                           Tatjana Žukauskienė