Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-485/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00483-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
Sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,
nuteistajam K. A., jo gynėjai, advokatei Ramutei Budrytei,
nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. (V. K.) ( toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2023 m. birželio 21d.) ir paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 4 (keturi) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2024 m. kovo 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 2 (du) mėnesiai ir 14 (keturiolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo ir K. A. paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai ir 14 (keturiolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo.
Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas į dalies ir priteista nukentėjusiojo V. K. naudai iš K. A. 300 (trys šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. A. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 21 d. apie 17.35 val. riboto interneto naudojimo patalpoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė ranka į pakaušį prie kompiuterio sėdinčiam V. K., tuo padarydamas pakaušio srities sumušimą ir tokias veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą bei pobūdį, sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdis, trukmę bei kitus šios žalos vertinimui svarbius faktorius. Teismas nukentėjusiojo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė mažesnę nei ieškinyje prašyta suma, kuri, nuosprendį priėmusio teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
3. Nukentėjusysis V. K. apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo pateiktą ieškinį visiškai ir priteisti jo naudai iš K. A. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 300 (tris šimtus) eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą nėra adekvatus jo patirtoms neigiamoms pasekmėms. Skunde teigiama, kad teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinės vertybės padaryta žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
1.2. V. K. nurodo, kad teismas konstatavo, jog jam po įvykio buvo jaučiamas fizinis skausmas, svaigo galva, prašo vaisų, kreipėsi pagalbos į psichologus. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, sveikatos grąžinimo metodų taikymą, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo vadovavosi Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr.83TPK-147/2024 išvada, kur konstatuota, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai nėra jo atžvilgiu 2023-06-12 padarytų nusikalstamų veiksmų pasekmė, kadangi jis yra apskundęs VASPVT prie SAM ekspertų veiksmus, ir iki atliktas įvertinimas nebus išnagrinėtas, nėra tikslinga minėta išvada remtis, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
1.3. Skunde apeliantas pažymi, kad po šiuos nusikalstamos veikos padarymo jaučia tam tikrą baimę, periodiškai skaudėjo galvą, vargino nerimas, jis buvo nukreiptas pas psichiatrą, dalyvavo ir psichiatrė-psichoterapeutė, kurie jam patvirtino sunkios depresijos epizodą su psichozės simptomais, nepatikslintais, kaip atsirandantys postnatalinių periodu, skyrė atitinkamą gydymą ir rekomendacijas. Teismui jis pažymėjo, kad nusikaltimas buvo įvykdytas kalėjime t. y., uždaroje teritorijoje, kurioje nuolatos teko kontaktuoti su nuteistuoju, tekdavo jausti nuolatinę baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nuteistojo K. A. nusikaltimo padarymo metu išsakyti grasinimai neigiamai veikė apelianto psichologinę savijautą ir tai tęsiasi ilgą laiką, kas turi būti vertinama nustatytos nusikalstamos veikos kontekste. V. K. teigimu, nusikalstamos veikos poveikis jam yra ilgalaikis, tęstinis ir nukreiptas į ateitį. Dėl aukščiau išdėstyto jam teko patirti didelių nepatogumų, dvasines, fizines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, dėl ko jo prašoma neturtinės žalos 1000 Eur suma yra pakankama ir adekvati patirtai neturtinei žalai kompensuoti, todėl ši suma turi būti priteista iš nuteistojo K. A.
4. Atsiliepime į V. K. apeliacinį skundą nuteistasis K. A. nurodo, kad jis prašomą 1000 eurų neturtinę žalą nukentėjusiajam galėtų atlyginti tik jei būtų laisvėje, todėl prašo teismo sušvelninti bausmę ir neskirti laisvės atėmimo, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimu per vienerius metus sumokėti V. K. prašomą sumą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundą tenkinti ir padidinti neturtinės žalos dydį. Nuteistasis skunde išdėstytiems argumentams neprieštarauja, tokią poziciją palaiko ir jo gynėja. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nes neturtinės žalos dydis nuosprendyje nustatytas objektyviai įvertinus bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nukentėjusiojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nukentėjusysis, jo skunde nėra ginčijam nuteistojo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikavimas, nesutinkama tik su priteistu civiliniu ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nukentėjusiojo V. K. apeliaciniame skunde.
8. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y., remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
9. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš K. A. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys neturtinei žalai atlyginti grindžiamas patirtais išgyvenimais, susijusiais su sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusysis kelias dienas jautė fizinį skausmą, po įvykio jam svaigo galva, be to, kadangi nusikaltimas įvykdytas kalėjime, kuriame jis nuolatos turi kontaktuoti su kaltinamuoju ir negali šio kontakto išvengti, todėl jaučia baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, kas neigiamai veikia jo psichologinę savijautą, dėl tokios būsenos jis kreipėsi pagalbos pas psichologą ir ten lankėsi apie du mėnesius du kartus per savaitę.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas išspręstas tinkamai, objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių teisės principų.
11. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę.
12. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019, 2K-130-387/2023). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
13. Kaip minėta, vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti, nustatydamas neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios nustatomos vertinant asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, ir pan. Nukentėjusiajam V. K. buvo nustatyti sužalojimai: padarydamas pakaušio srities sumušimas, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Sutiktina, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, kurį laiką jautė skausmą, nepatogumus, galėjo jausti išgąstį, nesaugumą, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo jam būtų sunkios bei ilgalaikės pasekmės, kad dėl sužalojimų ateityje reikėtų gydymo, intervencijų ar kitokio poveikio žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.).
14. Pagal teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2 000 eurų ((pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinės instancijos teismo bylose Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur ir kt.).
15. Teisėjų kolegija neneigia, kad nukentėjusysis V. K. dėl jo atžvilgiu įvykdytų smurtinių veiksmų patyrė diskomfortą, baimę, tačiau abejonių dėl jo nurodytų aplinkybių, kad nusikalstamos veikos poveikis jam yra ilgalaikis, tęstinis ir nukreiptas į ateitį dėl to, jog, nusikaltimas buvo įvykdytas kalėjime, kur nuolatos teko kontaktuoti su nuteistuoju, tekdavo jausti nuolatinę baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, patikimumo kelia objektyvūs bylos duomenys, t. y. liudytoju apklausto kalėjimo pareigūno E. K. nurodytos aplinkybės, jog po V. K. ir K. A. konflikto praėjus kažkiek laiko abu nuteistieji susitaikė, matė juos kartu būnant sporto aikštyne, matydavo juos besikalbančius per tvorą, kai jie būdavo skirtingose sporto aikštelėse. Kiek jam žinoma, nuteistasis V. K. nuteistajam K. A. padėdavo naudotis internetu (1 t. b. l. 159-160, 161,162). Šio pareigūno parodymai atitinka ir K. A. nurodytas aplinkybes, kad po konflikto, praėjus dviem savaitėms, jis kartu su V. K. vaikščiojo po sporto aikštynus, kartu sportavo, dalyvavo kartu laisvalaikio užimtume, kalbėjo apie atsiprašymą, dalinosi tabaku ir bendravo jau kaip anksčiau, draugiškai.
16. Apeliacinį skundą V. K. grindžia ir tuo, kad dėl patirto sužalojimo ir jo padarinių jam išsivystė ir psichikos sutrikimai ir kad teismas nepagrįstai vadovavosi Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr.83TPK-147/2024 išvada, kur konstatuota, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai nėra jo atžvilgiu 2023 m. birželio 12 d. padarytų nusikalstamų veiksmų pasekmė, nes jis ekspertų veiksmus yra apskundęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios skunde išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas buvo išspręstas neteisintai ir nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža.
17. Kaltinamasis ir nukentėjusysis neginčijo fakto, kad konflikto metu K. A. kumščiu sudavė vieną kartą V. K. į pakaušio sritį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 97/2024(02) V. K. konstatuota pakaušio srities sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vieną kartą suduodant buku daiktu į pakaušio sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t. b. l. 111-112). Iš byloje pateiktos Lietuvos kalėjimo tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. birželio 22 d. sužaloto asmens medicinos apžiūros pažymos Nr. 114 matyti, kad 2023 m. birželio 22 d. 10:00 val. šiame skyriuje buvo apžiūrėtas V. K., kuriam nustatyta: pakaušio srityje dešinėje pusėje stebimas nežymus paraudimas. Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja D. S. parodė, kad 2023 m. birželio 22 d. 10:00 val. į Sveikatos priežiūros skyrių pareigūnų buvo pristatytas apžiūrai. Apžiūrint nuteistojo V. K. galvą, pakaušio dešinėje pusėje matėsi labai nežymus paraudimas, kuris vos matėsi pro plaukus. Dėl užfiksuoto paraudimo V. K. į gydytoją nesikreipė (1 t. b. l. 156-157,158). Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas paviršinis galvos srities – pakaušio sumušimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Smegenų funkcijų – psichikos sutrikimai gali atsirasti kaip antrinės komplikacijos po smegenų traumų, tačiau šiuo atveju K. A. veiksmais galvos smegenys V. K. nebuvo paveiktos, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai galėjo atsirasti kaip nusikalstamų veiksmų pasekmė. Be to, iš byloje pateikto medicininio dokumento išrašo (2023 m. rugsėjo 7 d.) matyti, kad V. K. daug metų lankosi pas gydytojus psichiatrus, vartoja medikamentus, nusiskundimai prasidėjo dar nuo 2010 metų (1 t., b. l. 96-97).
18. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad padarytos tyčinės veikos pavojingumą ir padarinių sunkumą, nukentėjusiojo patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitinka pirmosios instancijos teismo nustatyta 300 Eur dydžio kompensacija. Remiantis aptartu, keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendį nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
19. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, pagrindžiančios – 212,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo K. A. išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, bei tai, kad K. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, sprendžia, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios atsirado teikiant nuteistajam būtina valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš K. A. valstybės naudai nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nukentėjusiojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti valstybės naudai iš nuteistojo K. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, susidariusias už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Algirdas Remeika
Gytis Večerskas
Valdas Vitunskas