Teismingumo byla Nr. T-38/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05584-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

                            išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

              Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašo teismo iš atsakovės VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priteisti 289,62 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Ieškovė nurodo, kad su atsakove 2014 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Ieškovė atlikdama atsakovės veiklos priežiūros procedūrą, kurios metu buvo siekiama nustatyti, ar atsakovės pacientei B. G. teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatė, kad pacientės lėšomis įsigyti vaistai ir medicininės pagalbos priemonės buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu, nors šių vaistų ir medicininių priemonių pirkti savo lėšomis pacientė neprivalėjo. 2015 m. birželio 18 d. buvo parengta ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas sprendimas dėl atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų ir poveikio priemonių taikymo už nustatytus pažeidimus. Ieškovė nurodo, kad buvo priimtas sprendimas, kad atsakovė, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veikė netinkamai, todėl atsakovei buvo paskirta 289,62 Eur bauda, kadangi atsakovė pažeidė šalių 2014 m. balandžio 2 d. sudarytos sutarties 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktus bei sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktą. Ieškovė teigia, kad ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės buvo apskųsta Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą 2016 m. spalio 5 d. nutartimi bylą nutraukė. Ieškovė nurodo, kad atsakovė per raginime nustatytą terminą baudos nesumokėjo, o paskirta bauda privalo būti sumokėta į PSDF biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą ieškovei.

              Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos teismas pabrėžia, kad ieškovė baudos paskyrimo pagrindu nurodo tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2014 m. balandžio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktų bei minėtos sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punkto pažeidimus. Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas, todėl ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su baudinių netesybų (žalos) priteisimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Klaipėdos apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal savo pobūdį teritorinės ligonių kasos vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismui kilo abejonių dėl nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, todėl teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

              Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

              Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.             

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu.

              Ginčo šalys yra sudariusios 2014 m. balandžio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis t. y. šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Tarp šalių sudarytoje 2014 m. balandžio 2 d. sutaryje, šalys susitarė, jog atsakovei netinkamai vykdant sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais) ji privalo sumokėti 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą sutarties numatytais terminais į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovė reikalavimą dėl sutartinės žalos atlyginimo grindžia išimtinai tarp šalių sudarytos sutarties ir ją papildančių sąlygų nevykdymu. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamas žalos atlyginimo klausimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

              Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

                            Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

                            Grąžinti bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo priteisimo Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                            Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.