Civilinė byla Nr. e2-3729-1125/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34485-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.7.5.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUSMIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei, vertėjaujant Anai Grečišnikovai,

dalyvaujant ieškovui A. V. (2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu), ieškovo A. V. atstovei advokatei Olgai Siominai, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MS Transport“ atstovui advokatui Daliui Poviliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MS Transport“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas A. V. pareikštu ieškiniu prašo išspręsti darbo ginčą iš esmės ir netenkinti darbdavės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „MS Transport“ prašymo dėl 358,20 Eur baudos išieškojimo iš buvusio darbuotojo A. V., bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. lapkričio 23 d. darbo ginčo komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-20844/2021, kuriuo tenkino darbdavio UAB „MS Transport“ reikalavimą ir nusprendė išieškoti iš buvusio darbuotojo A. V. 358,20 Eur baudą, skirtą už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

3.       Ieškovo teigimu, 358,20 Eur baudų suma ar didelė jos dalis buvo išskaičiuota iš ieškovui išmokėto darbo užmokesčio. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2021 m. kovo 17 d., kuomet atvyko į pokalbį su atsakovės įmonės vadovu ir vadybininku.

4.       Nurodo, kad nuo 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovas atsakovės į komandiruotes siunčiamas nebuvo, nuo 2021 m. kovo 17 d. jam buvo fiksuojamas nedraudiminis laikotarpis, o 2021 m. gegužės 31 d. buvo atleistas iš darbo. Dėl šios priežasties atsakovei nebuvo jokių kliūčių atlikti nurodytų sumų išskaitymą iš paskutinių ieškovui priskaitytų darbo užmokesčio sumų (2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais).

5.       Atsakovė atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinio netenkinti. Atsakovės teigimu ieškovas ignoruoja jo atsakomybę patvirtinančius įrodymus, paaiškinimo dėl įvykdytų sistemingų kelių eismo taisyklių pažeidimų nepateikė. Be to, ieškovas po minėto reiso taip ir nėra už jį atsiskaitęs, nepateikė ataskaitos už gautas/išleistas jam patikėtas pinigines lėšas.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. nurodė, kad su darbdavio reikalavimais nesutinka, nes šios sumos buvo suderintos su darbdaviu ir yra išskaitytos iš darbuotojo darbo užmokesčio. Teigė, kad įmonėje apie kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus ir paskirtas baudas darbuotojai buvo informuojami per viber programėle, buvo klausiama ar darbuotojas mokės. Pavedimai buvo daromi darbdavio, su darbuotojo sutikimu, vėliau darbuotojas atvykdavo pasirašyti dokumentų. Taip pat ieškovui žinomi atvejai, kai darbuotojai apmokėdavo baudas iš savo asmeninių sąskaitų. Atsakovė ginčo baudas apmokėjo ieškovui nežinant, apie ginčo baudas ieškovas buvo informuotas tik 2020 m. gruodžio viduryje. Pastebi, kad jeigu dokumentai būtų laiku pateikti ir ieškovas juos apmokėtų, sumos būtų mažesnės. Ieškovas iš esmės neneigia padarytų pažeidimų fakto, baudas apmokėti sutiko, tik jų per daug pateikta buvo.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovo A. V. atstovė advokatė Olga Siomina palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „MS Transport“ atstovas advokatas Dalius Povilius, prašė ieškinį atmesti, palikti DGK priteistą sumą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.

Ieškinys atmestinas.

9.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

10.       Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 11 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 319, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. spalio 12 d. įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

11.       Atsakovės teigimu, ieškovas komandiruočių metu vairuodamas jam patikėtas transporto priemones padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus (viršijo leistiną greitį) už kuriuos policijos pareigūnai surašė administracinės teisės nusižengimo protokolus, bendra baudų ir administravimo išlaidų suma – 358,20 Eur. Atsakovė nurodo, kad transporto priemonės valdytojas į nurodytą sąskaitą sumokėjo paskirtas 358,20 Eur baudas ir regreso tvarka patirtą žalą nuskaičiavo iš užsakymą vykdančios UAB „MS Transport“. Ieškovo teigimu, nurodyta suma ar didžioji jos dalis jau yra išskaityta iš jo darbo užmokesčio, be to, atsakovė nepagrindė pažeidimų fakto, todėl abejoja išrašytų baudų pagrįstumu.

Dėl teismingumo.

12.       Viena iš aplinkybių, kuria grindžiamas ieškinys, yra tai, kad ieškovo teigimu, darbdavės reikalavimas nebuvo teismingas Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantiems organams ir šalių ginčas turi būti nagrinėjamas kitoje šalyje, pagal ieškovo gyvenamąją vietą, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas.

13.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nesuteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

15.       Kasacinio teismo nurodyta, kad, priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą, teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

16.       Visų pirma, pažymėtina, kad šiuo atveju ginčą teisme inicijavo darbuotojas ir ieškinio teismingumo klausimas teisme buvo sprendžiamas pagal CPK reikalavimus, t. y. tikrinama ar atsakovės buveinė yra Vilniaus mieste. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad, kaip jau detaliai aptarta nurodytoje teismų praktikoje, teismas nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų ir nenustatęs procesinių kliūčių priimti ieškinį išsprendė ieškinio priėmimo klausimą 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi. Be kita ko, kitoje darbo byloje Nr. e2-2310-727/2022 A. V. buvo atsakovu, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas ir gyvena kitoje šalyje, jo ekonominių interesų centras, t. y. darbovietė buvo Lietuvoje, apie procesą ieškovui buvo žinoma ir jis, kaip minėta, pats inicijavo ginčą teisme. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ieškovo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl darbdavio patirtų nuostolių atlyginant darbuotojui išrašytą baudą (ne)pagrįstumo.

17.       Kaip jau nustatyta ankščiau, ieškovas pas atsakovę nuo 2018 m. spalio 12 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbuotojas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį įsipareigojo sąžiningai atlikti jam pavestą darbą ir laikytis darbo saugos instrukcijų (darbo sutarties 6 punktas).

18.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad teismų formuojamoje praktikoje sumokėta bauda laikoma tiesioginiais nuostoliais (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-682-431/2016).

19.       Pagal DK 152 straipsnio 1 dalį atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims.

20.       Minėto DK 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) (1 punktas); žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (2 punktas); žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (3 punktas); faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (4 punktas).

21.       Šiuo atveju, kaip aptarta aukščiau darbdavys patyrė žalą dėl to, jog darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, kurios buvo susijusios su užsakovų krovinių išvežimu, vairuodamas jam patikėtas transporto priemones viršijo leistiną greitį ir tuo pažeidė kelių eismo taisykles. Dėl tokio darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavė turėjo atlyginti transporto priemonių valdytojams, išrašytas baudas, kurias jie apmokėjo ir dėl to patyrė žalą.

22.       Darbuotojas atskirsdamas į atsakovės reikalavimus, nurodo, kad minėtos sumos jau buvo išskaitytos iš jo darbo užmokesčio, todėl darbdavys nepagrįstai prašo atlyginti nuostolius antrą kartą. Be to, ieškovo teigimu, pažeidimų faktai nėra įrodyti.

23.       Pažymėtina, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą bei 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2310-727/2022 iš dalies tenkino A. V. priešieškinį ir priteisė jam iš darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas. Šiuo atveju tinkamo ar netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju klausimas išspręstas minėtoje byloje ir nėra šios bylos ginčo dalykas, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos darbdaviui atlyginimo. Trumpai paminėtina, kad aptartoje byloje teismas nenustatė, jog iš darbuotojo darbo užmokesčio padaryta šioje byloje ginčijama išskaita žalai padengti.

24.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

25.       Darbdavio 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. spalio 4 d. buvo komandiruotas maršrutu Vokietija – Liuksenburgas – Šveicarija – Italija – Olandija – Belgija, tikslu pervežti krovinius. Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. kelionės lapo matyti, kad ieškovas į komandiruotę išvyko jam įmonės patikėta transporto priemone, Volvo vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir priekaba, v/n (duomenys neskelbtini).

26.       2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. buvo komandiruotas maršrutu Vokietija – Belgija – Olandija – Lenkija, tikslu pervežti krovinius. Iš 2020 m. spalio 31 d. kelionės lapo matyti, kad ieškovas į komandiruotę išvyko jam įmonės patikėta transporto priemone, Reno, v/n (duomenys neskelbtini).

27.       Remiantis kompetentingos institucijos išrašytu baudos protokolu (registro Nr. VE2202389), provincijos kelyje, išvažiavime iš valstybinio kelio Nr. 35 Milano-Meda, 133+354 km ruože Milano kryptimi, 2020 m. spalio 1 d. buvo nustatytas kelių eismo taisyklių pažeidimas (transporto priemonė valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir transporto priemonės savininkui „Heisterkamp Trailerverhuur“ B. V. skirtina bauda. Automobilio sekimo sistemos duomenys patvirtina, kad ieškovas pažeidimo metu važiavo nurodytu keliu.

28.       Dėl nurodyto 2020 m. spalio 1 d. pažeidimo „Heisterkamp Trailerverhuur“ B. V. išrašė „De Waard Transport“ B. V. 2020 m. gruodžio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 40208783 apmokėti gautą 124,63 Eur baudą ir 25 Eur administravimo mokestį, iš viso su mokesčiais – 154,88 Eur sumą. Pastaroji išrašė 2020 m. gruodžio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2015282 atsakovei (149,63 Eur sumai). Nurodytą 149,63 Eur sumą atsakovė atlygino 2020 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 90.

29.       Remiantis kompetentingos institucijos 2021 m. kovo 12 d. išrašytu baudos protokolu Nr. 7724G/2020, 2020 m. rugsėjo 25 d. S. S. 214 Maria Isola Casamari km 17+800 Dir. Frosinone, buvo nustatytas kelių eismo taisyklių pažeidimas (transporto priemonė valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir transporto priemonės savininkui „Heisterkamp Trailerverhuur“ B. V. skirtina bauda. Automobilio sekimo sistemos duomenys patvirtina, kad ieškovas pažeidimo metu važiavo nurodytu keliu.

30.       „Heisterkamp Trailerverhuur“ B. V. išrašė „De Waard Transport“ B. V. 2021 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 210210002372 apmokėti gautas dvi baudas, iš kurių viena yra dėl 2020 m. rugsėjo 25 d. nustatyto pažeidimo, t. y. 127,82 Eur dydžio bauda. Taip pat minėtoje sąskaitoje už dvi baudas prašoma atlyginti 25 Eur administravimo mokestį. „De Waard Transport“ B. V. atsakovei išrašė 2021 m. kovo 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2103579 bendrai 277,45 Eur sumai. Nurodytą sumą atsakovė atlygino 2021 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 251.

31.       Remiantis kompetentingos institucijos 2020 m. gruodžio 16 d. išrašytu baudos protokolu Nr. AN.98.C5.401715/2020, Zveindrechte 2020 m. lapkričio 29 d. buvo nustatytas kelių eismo taisyklių pažeidimas (transporto priemonė valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Walter Leasing“ skirta bauda. Automobilio sekimo sistemos duomenys patvirtina, kad ieškovas pažeidimo metu važiavo nurodytu keliu.

32.       „LKW Walter Internationale Transportorganisation“ AG išrašė atsakovei 2020 m. gruodžio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 688283 apmokėti dėl 2020 m. lapkričio 29 d. KET pažeidimo gautą 53 Eur baudą ir 10 Eur administravimo mokestį. Remiantis 2021 m. sausio 13 d. sąskaitų išklotine ir patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, nurodytą sumą atsakovė atlygino 2021 m. sausio 15 d.

33.       Policijos pareigūnų surašytus administracinės teisės nusižengimo protokolus už leistino greičio viršijimą, bendra baudų ir administravimo išlaidų suma – 352,95 Eur (124,63 Eur bauda ir 25 Eur administravimo mokestis dėl 2020 m. spalio 1 d. pažeidimo + 127,82 Eur bauda ir 25/2 Eur administravimo mokestis dėl 2020 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo + 53 Eur bauda ir 10 Eur administravimo mokestis dėl 2020 m. lapkričio 29 d. pažeidimo), apmokėjo transporto priemonių valdytojai „De Waard Transport“ B. V. ir „LKW Walter Internationale Transportorganisation“ AG bei regreso tvarka patirtą žalą nuskaičiavo iš užsakymą vykdančios UAB „MS Transport“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas apmokėjo minėtą sumą.

34.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).

35.       Pažymėtina, kad teisės doktrinoje kelių eismo taisyklių pažeidimas (smarkiai viršijant darbuotojo vairuojamos transporto priemonės greitį ir pan.), taip pat vertinamas kaip didelis neatsargumas (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 464, 6 punktas).

36.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vairuotojas profesionalas, jam turėjo būti žinomos bendrosios kelių eismo taisyklės, tačiau ieškovas viršijo leistiną greitį, ir dėl tokių darbuotojo neteisėtų veiksmų darbdavė, apmokėdama darbuotojui skirtas baudas, patyrė nuostolius, todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti darbdavės 2020 m. gruodžio 30 d., 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 15 d. pavedimais apmokėtas baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių bendra suma - 352,95 Eur.

37.       Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo didelio neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo atveju žalos dydis pagal DK 153 straipsnio 1 dalį neviršija nei trijų, nei šešių vidutinių ieškovo darbo užmokesčių, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti įmonei dėl savo neatsargumo 352,95 Eur nuostolių sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

38.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas apmoka pralaimėjusi šalis.

39.       Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė patyrė 962,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 362,61 Eur vertimo išlaidos. Pažymėtina, kad už vertimo išlaidas pateiktos sąskaitos bei versti duomenys yra byloje, tokie duomenis pakankami vertinimo išlaidų būtinumui ir pagrįstumui įvertinti.

40.       Teismo vertinimu, šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

41.       Teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti. Iš esmės ieškinys atmestas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 962,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42.       Taip pat išaiškintina, kad bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

43.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MS Transport“, j. a. k. 153647128, iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 352,95 Eur žalos ir 962,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Skaistė Cinkutė