Administracinė byla Nr. I-6593-423/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01253-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 

 (S)

55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 7 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).

Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 27) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-06-22 iki 2019-06-12, kalint Pravieniškių PN, jam nebuvo leidžiama paskambinti telefonu. Pagal grafiką skambučiams skiriamas laikas būdavo per trumpas, pareiškėjas ne visuomet spėdavo paskambinti. Be to, nebuvo galimybės naudotis internetine telefonija. Pažymėjo, kad skambučiai buvo vykdomi pataisos namų koridoriuje, skambinimo vietos nebuvo atskirtos jokiomis pertvaromis, todėl aplinkiniai asmenys galėjo girdėti pareiškėjo pokalbius. Dėl tokios situacijos, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, privatumo pažeidimą, susilpnėjo jo socialiniai ryšiai, todėl prašo atlyginti 6000 Eur neturtinės žalos.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 9-12) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 32) nurodė, jog pareiškėjui dukart per savaitę buvo suteikiama teisė paskambinti. Skambučių grafikas buvo sudarytas atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimus. Pareiškėjas galėjo naudotis ir internetine telefonija. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių nuteistųjų ar pareigūnų, kurie klausėsi jo pokalbių ar kitaip trukdė jam paskambinti. Privatumas kalbantis telefonu yra užtikrinamas, nes skambinančiuosius prižiūri paskirtas pareigūnas. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nėra jokių duomenų apie jam realiai kilusią žalą ar neteisėtus pareigūnų veiksmus.

Skundas atmestinas. 

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, neužtikrinant jo teisės naudotis telefonu, internetine telefonija, taip pat pažeidžiant teisę į privatumą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leista pasinaudoti internetine telefonija, taip pat ne visada galėdavo paskambinti telefonu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 124 punkte nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės nuostatą, yra akcentavęs, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, įtvirtinta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nuolat suteikiama galimybė paskambinti tiek internetine telefonija, tiek paprastu telefonu, ir šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi (b. l. 34-48), todėl skundo argumentai šioje dalyje yra visiškai nepagrįsti.

Kaip minėta, nuteistųjų pokalbių telefonu tvarką reglamentuoja BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 str. 3 d.). Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentą, kad jis negalėdavo pasinaudoti telefonu bet kada, kai prireikdavo, o tik tam tikru laiku pagal grafiką. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos. Iš bylos duomenų matyti, kad pataisos namuose yra sudarytas naudojimosi telefonu grafikas (b. l. 16), pagal kurį kiekvieno būrio nuteistiesiems leidžiama kelis kartus per savaitę naudotis telefonu. Pažymėtina, kad pagal BVK 113 straipsnį, teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarkė yra vienos iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos yra įstatymu nustatytos neteistųjų specialiosios pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.), todėl pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo paskambinti telefonu kada panorėjęs, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas nurodo, kad jo pokalbius telefonu gali girdėti ne tik pareigūnai, tačiau ir šalia esantys nuteistieji. Iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 23-25) matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta būdelių, atitvarų, visiškai užtikrinančių garso izoliaciją, tačiau atsakovės atstovas nurodė, kad skambinimo tvarką prižiūri paskirtas pareigūnas, kuris turi užtikrinti, jog asmeniui nebūtų trukdoma skambučio metu. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, priešingai, iš bylos medžiagos (b. l. 34-48) matyti, kad teise naudotis telefonu pareiškėjas aktyviai naudojosi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, konkrečiai kada ir kokie asmenys (nuteistieji ar pareigūnai) pareiškėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Pravieniškių PN siekė išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ar jam pakenkti. Tokiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės buvo pažeidžiamos ar kad pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja            Asta Urbonienė