Administracinio nusižengimo byla Nr. II-486-573/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02040-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 15.5; 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,

sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. S.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos (toliau - pareiškėja) D. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau - Institucija) 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 23-ANR_N-1070-2019. 

Teismas

n u s t a t ė :

2019 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veikos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 23-ANR_P-1069-2019, kuriame nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 7.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. S. pažėrė cigarečių prie įėjimo į sklypą, šiais savo veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T-559) 25.13 punktą.

2019 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu 23-ANR-N-1070-2019, D. S. už nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 140 eurų dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. gautas iš Institucijos persiųstas pareiškėjos D. S. skundas, kuriuo pareiškėja prašo jos atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti, kaip neteisėtą.

Skunde pareiškėja nurodė, kad ji jokio nusižengimo nepadarė. Pateikta nuotrauka su nuorūkomis ties (duomenys neskelbtini) namu nepatvirtina, kad šias nuorūkas išbėrė ji. Pareiškėjos teigimu, Jankauskai rūko dideliais kiekiais ir nuorūkas renka į didžiulį indą, kurį laiko kieme, tad akivaizdu, kad tą indą pilną nuorūkų ir išvertė gatvėje, nes visus 19 metų, kiek ji čia gyvena, nuorūkas barstydavo prie jos vartų, tačiau šį kartą nusprendė susipilti prie savo vartų ir ją apšmeižti. Po to, praėjus beveik keturiems mėnesiams, į jos privačią valdą atvyko tyrėjas M. B. su kitu pareigūnu A. S.. Jie elgėsi gana įžūliai, ypač pastarasis, šaukė, kad atsirado liudininkai ir jai bus labai blogai, liepė pasirašyti ir bus nubausta. Spalio 11 d. gavo registruotą laišką, rašytą A. S., tariamai jai dalyvaujant kokiame tai viešame posėdyje jis išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir nustatęs, kad būtent ji pažėrė cigaretes gatvėje ir paskirta dar viena bauda. Pareiškėjos teigimu, buvo surašytas melas, pripažinti nebūti nusižengimai, kadangi tą dieną jos net Kaune nebuvo, nėra jokios nei fotografuotos, nei filmuotos medžiagos, kurioje būtų matyti jos „nusižengimai“. Pareiškėja prašo išsiaiškinti šį įvykį ir panaikinti jai neteisėtai skirtą baudą. 

Atsiliepime į pareiškėjos D. S. skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyrius nurodė, kad nusižengimo byla buvo nagrinėjama objektyviai, įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pareiškėjos skunde nurodyti motyvai nepagrįsti, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas ir paliktinas galioti 2019 m. spali 4 d. nutarimas nepakeistas.

Teismo posėdžio pareiškėja D. S. skundą palaikė ir paaiškino, kad iki šio įvykio prieš mėnesį – gegužę –buvo atvejis, kai ji šlavėsi prie savo teritorijos gatvę ir kaimynas numetė nuorūką, tada ji, bešluodama, tą nuorūką jam grąžino. Tai buvo pirmas įvykis. Policijoje ji viską paaiškino, bet neturėjo akinių ir pasirašė neskaičiusi. Kai grįžo namo ir pamatė ant ko pasirašė, pasijuto policijoje buvus apgauta. Po kiek laiko ją vėl pakvietė į policiją ir parodė tik nuotrauką su krūvele nuorūkų. Jai apie šias nuorūkas nieko nežinoma, jų nematė, nieko negirdėjo ir nieko paaiškinti negali. Paklausus, ar yra užfiksuota, jog ji primėtė nuorūkų, pareigūnas patvirtino, kad tokių duomenų nėra. Tuo metu kaimynė R. R. taip pat skleidė kalbas, kad ją (pareiškėją) policija jau tvarko, tai ir jie sutvarkys. K. J. bandė provokuoti ją, bet ji provokacijoms nepasidavė. Visa tai prasidėjo, kai ji, būdama našlė, atsisakė kaimyno pagalbos namų ūkyje. Iš pradžių jis pradėjo mėtyti žiurkes be galvų į jos sklypą, po to anūkus vasarą gąsdindavo gyvatėmis (gal žalčiais), kuriuos išpildavo iš maišelio. Incidentai dažnėjo. R. R. kaimynams taip pat buvo teigusi, kad siekia jos (D. S.) išgyvendinimo.  Praėjusią vasarą atostogavo nuo birželio 15 d. iki liepos 9 d., išvykus į užsienį buvo nuo birželio 29 iki liepos 8 d. Kur buvo tariamo pažeidimo metu, atkurti negali, nes atostogų metu namie nebūna, daug važinėjo ir po Lietuvą. Ar tą rytą buvo namie, atsiminti negali, nes viską reikėjo atsiminti po keturių mėnesių, kuomet buvo pranešta, kad atsirado liudytojas. Su R. R. jokių kontaktų neturėjo, nebendravo, ji įsijungė į K. J. organizuojamą jos persekiojimo „veiklą“, kai mirė jos vyras, kuris tuo anksčiau užsiėmė. Pareiškėja paaiškino, kad ji niekur nesikiša ir gyvena savo gyvenimą, tačiau kaimynai nori gyventi jos gyvenimą. Kaimynas filmuoja kameromis jos vartus ir, jei ji ką nors būtų padariusi, tai būtų užfiksuota. Jos vartai filmuojami kaimyno visą parą, todėl jos veiksmai lengvai būtų įrodomi. Pirmu atveju, kai ji nuorūką grąžino, pajuokavo kad „grąžino turtą“, pareigūnas pasirodo tai vertino kaip pažeidimą ir ją įspėjo. Šiuo atveju, ji neturi nieko bendro su šiomis nuorūkomis. Dabar, kai praėjus 4 mėnesiams buvo pakviesta į policiją po tariamo antro įvykio, nesitikėjo kad tai bus pirmojo tęsinys ir taip viskas išsirutulios. Ji niekada nerūkė ir nerūko, nuorūkų jos sklype nėra, o kaimynas K. J. rūko daug.

Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji D. S. kaimynė, tačiau jos visiškai nebendrauja. Rytais, per pietus ir vakare vedžioja savo šuniuką. Birželio 25 d. ryte apie 7 val. matė, kad kaimynė surinko nuorūkas į ranką ir jas papylė prie pat kaimyno K. J. vartelių. Vasarą į darbą išvažiuodavo apie 7 val. Ta diena buvo pirma, kai ji važiavo į naują darbą Ežerėlyje, todėl įsiminė. Apie tokius D. S. veiksmus pasakė kaimynui K. J. susitikus, iš kart susitikus gal po kelių dienų, po darbo apie 17 val. Tokius kaimynės veiksmus matė daug kartų, bet nieko jai nesakydavo. Ji ją matydavo taip elgiantis ir per pietus, ir po darbo. Nuorūkas rinko į vieną ranką ir po to pabėrė. Kaimynės D. S. ir kaimyno K. J. santykių nežino.

2019 m. rugsėjo 24 d. liudytojos R. R. apklausos protokole užfiksuota, kad ji 2019 m. birželio 25 d. anksti ryte, apie 6.45 ji vaikščiojo su savo šuniuku, ir pamatė, kad kaimynė D. iš (duomenys neskelbtini), kurios pavardės nežino, priėjo prie (duomenys neskelbtini), namo vartelių ir supylė prie vartelių šiukšles. Matė kad tai buvo cigarečių nuorūkos. Ji apie tai iš karto pranešė (duomenys neskelbtini) savininkui K.. Jam papasakojo, kad kaimynė prie vartelių išpylė šiukšles ir nuėjo. Liudytoja teigė mačiusi ne vieną kartą, kaip D. iš (duomenys neskelbtini) namo, pila šiukšles prie (duomenys neskelbtini) namo vartelių. D. surenka nuo takelio prie jos namo nuorūkas ir nuneša tas nuorūkas prie kaimyno vartelių ir numeta. Ko dėl tai daro, nežino.

Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaimynė D. S. nuolat turi jam pretenzijų, jis jai neturi jokių pretenzijų ir jau nieko neima į galvą. Su kaimyne, kai ji atsikraustė gyventi, prasidėjo nuolatiniai konfliktai. Nuolat kelia triukšmą, filmuoja jį ir žmoną, su pagaliu ir skarda savo kieme baladoja. Dėl visko priprato ir nekreipia dėmesio. Dabar pradėjo pilti cigarečių krūvą prie jo vartelių, sušluoja lapus prie jo vartelių ir palieka. Nuolat pribarsto cigaretes. Atsibodo, tada pranešė policijai, nufilmavo, buvo liudininkai ir parašė pareiškimą. Birželio 25 d. išgirdo, kad kaimynė ateina dainuodama ir papylė šiukšles. Kad papylė šiukšles, matė kaimynė R. R., tą pasakė ji pati. Sakė, kad „vėl tau pribarstė šiukšlių“. Tikslaus laiko pasakyti negali, neatsimena kada jis matė, kada kaimynė pasakė. Birželio 25 d. nuorūkas rado kai ėjo atrakinti vartelius atvykus draugui. Vartelius rakina nuo kaimynės, nes ji eina ir į jo kiemą. Jos šiukšlinant nenufilmavo, nes telefono nesinešioja.

Liudytojas Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal gautą K. J. pareiškimą buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. Buvo nuvykta pas D. S.. Skundų tarp šių piliečių nebuvo daug. Pirmas buvo prieš 4 metus iš D. S. dėl vaizdo stebėjimo kamerų, ir šie du. Apie kitus skundus jam nežinoma, ar jų buvo. Apie minėtą dieną patikslinti aplinkybių negali, nes neprisimena. Birželio 25 d. buvo pažeidimas, tačiau buvo atostogų metas, trūko pareigūnų, todėl protokolas ir nutarimas surašytas tik spalio 4 d.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. 

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

ANK 366 straipsnyje numatyta administracinę atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje D. S. kaltę iš esmės grindė vien nuotrauka, kurioje užfiksuotos nuorūkos, ir liudytojos R. R. parodymais.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas po įvykio praėjus trims mėnesiams, ir nors pati D. S. buvo apklausta 2019 m. liepos 17 d. bei nurodė, kad 2019 m. birželio 24-29 dienomis atostogavo ir nebuvo namuose, tuo metu nebuvo patikrintos kitos tariamai nusižengimą įrodančios aplinkybės, kurias savo skunde nurodė K. J., t. y. nebuvo apklausta liudytoja R. R., kuri K. J. 2019 m. birželio 26 d. surašytame pareiškime Panemunės policijos komisariato viršininku buvo įvardinta įvykio tiesiogine liudytoja. Taip pat pažymėtina, kad ant minimo K. J. pareiškimo nėra jokių atžymų apie šio dokumento gavimo datą policijos komisariate. Šių aplinkybių kontekste konstatuotini akivaizdūs prieštaravimai. Iš 2019 m. liepos 17 d. D. S. paimto paaiškinimo matyti, kad dėl 2019 m. birželio 25 d. nusižengimo aplinkybių ji nieko paaiškinti negalėjo, nurodė, jokių nuorūkų nemėčiusi. Tačiau, kaip minėta K. J. savo pareiškime (kuris neturi policijos komisariate registravimo žymos ir yra administracinio nusižengimo byloje b. l. 7) buvo nurodęs R. R. kaip liudytoją, tiesiogiai mačiusią D. S. daromą nusižengimą, tačiau ši liudytoja policijos pareigūnų, po D. S. paaiškinimo, nebuvo apklausiama. Minėtu laikotarpiu, kaip matyti iš pareiškėjos D. S. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, jau jai buvo žinoma iš kitų asmenų, kad R. R. teigė, jog D. S. „policija jau tvarko, tai ir jie ją sutvarkys“. 2019 m. rugsėjo 24 d. administracinio nusižengimo medžiagoje, praėjus 3 mėnesiams apklausiama liudytoja R. R. tiksliai nurodė visas aplinkybes, susijusiais su prieš tris mėnesius 2019 m. birželio 25 d. D. S. įvykdytu administraciniu nusižengimu, taip pat teigė, jog tokius veiksmus, kaip nuorūkų rinkimą ir šiukšlių pylimą prie K. J. vartelių ji stebėjo ne vieną kartą, tačiau kitų konkrečių datų nenurodė. To pasekoje, praėjus minėtam trijų mėnesių laikotarpiui, D. S. buvo informuota, kad atsirado liudytojas ir D. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas.

Šių aplinkybių nenuoseklumas ir duomenų prieštaringumas – K. J. pareiškime, kurio data 2019 m. birželio 26 d., nurodytos aplinkybės tiriamos rugsėjo mėnesį ir apie jas D. S. pranešama, kaip apie naujai paaiškėjusias, kuomet liepos mėnesį apie liudytoją R. R. D. S. neužsimenama, o įrodomąja medžiaga dėl jos tariamai padaryto nusižengimo 2019 m. liepos mėnesį pateikiamos tik nuorūkų nuotraukos, kelia pagrįstas abejones dėl įrodymų patikimumo. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje pateiktos nuotraukos, kurioje užfiksuotos nuorūkos, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, kurios nurodytos D. S. administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, t. y. šios nuorūkų nuotraukos jokiu aspektu savaime D. S. kaltės nepatvirtina. Taip pat paminėtina, kad paties K. J. parodymai duoti teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs. Liudytojas iš pradžių teigė, kad birželio 25 d. jis išgirdo, kad „kaimynė ateina dainuodama, ir papylė šiukšles“, tačiau tuoj pat teigė, kad, kaip papylė šiukšles D. S., matė kaimynė R. R., o jis birželio 25 d. nuorūkas rado kai ėjo atrakinti vartelius atvykus draugui. Tokie K. J. aiškinimai dėl įvykio aplinkybių vienareikšmiškai pripažintini kaip prieštaringi ne tik faktų prasme, bet ir įrodymų visumoje.

Aplinkybių prieštaringumas konstatuojamas ir dėl pažeidimo padarymo laiko. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodomi keli administracinio nusižengimo padarymo momentai (laikai) tai 7.20 val., 7.50 val., kuomet liudytoja, kurios parodymais buvo remiamasi nurodė nusižengimo padarymo laiką 6.45 val.

Šios aplinkybės byloje kelia pagrįstų abejonių tiek dėl laiko, tiek dėl tikrosios įvykio situacijos. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad institucija protokolą dėl administracinio nusižengimo surašė ne tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įvykio ir iš esmės neturėdama jokių neabejotinų duomenų, tačiau ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateiktame atsiliepime nurodė, jog byla buvo nagrinėjama objektyviai, įrodymai vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu. D. S. kaltę esą patvirtina tiek K. J., tiek R. R. parodymai. Tokie argumentai nepagrįsti jau vien dėl to, kad negali būti laikomi gautais leistinu būdu. Liudytoja R. R. prieš apklausą policijos pareigūno nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, taigi, negalima tokiais parodymais remtis kaip leistinu įrodymu. Iš ištirtų duomenų matyti, kad K. J. su D. S. konfliktuoja seniai dėl įvairių priežasčių, ir tai gali būti vienas iš būdų konfliktus perkelti į kitą lygmenį.

Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tiek dėl įvykio situacijos, tiek dėl D. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 2 dalyje, ir jos yra vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pažymėtina ir tai, kad ne pareiškėjo, o institucijos pareiga yra išsamiai ir nešališkai surinkti visus priimamam procesiniam sprendimui reikalingus duomenis, kurie teisme galėtų būti įvertinti kaip įrodymai, tačiau iš esmės jokių kitų veiksmų, be D. S. apklausos ir liudytojos apklausos praėjus daugiau nei trims mėnesiams, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, neatliko.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl D. S. kaltės, be išdėstytų nenuoseklių įrodymų, K. J. prieštaringų ir tikėtina šališkų parodymų, liudytojos R. R. parodymų, kuomet ji policijos pareigūno nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, D. S. kaltė iš esmės grindžiama tik prielaidomis.

Nors ANK 642 straipsnio1 dalies 4 punkte yra numatyta galimybė teismui, išnagrinėjus bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tačiau šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Šiuo atveju konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylos dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo metu teismas išnaudojo visas adekvačias ir proporcingas galimybes savarankiškai surinkti papildomus įrodymus, tačiau įvertinus aprašomos veikos aplinkybes, praėjusį gana ilgą laiko tarpą nuo protokole nurodytų veiksmų, konstatuotina, kad papildomas įvykio aplinkybių tyrimas nebūtų efektyvus, jau nekalbant apie neproporcingas darbo laiko sąnaudas, todėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. spalio 4 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19102865938 (Nr. 23-ANR_N-1070-2019) naikintinas, ir administracinio nusižengimo teisena D. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 2 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

D. S. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2019 m. spalio 4 d. Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19102865938 (Nr. 23-ANR_N-1070-2019), panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo numatyto ANK 366 straipsnio 2 dalyje, požymių, nutraukti.  

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                 Dainius Ročys