Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-124-1002/2018

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00028-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.7; 21.9.9

(S)

ŠIAULIŲ  APYLINKĖS  TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. vasario 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,

sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, Monikai Šiaulytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V.,

jo atstovui sūnui I. V.,

nukentėjusiojo mažamečio A. B. atstovei pagal įstatymą K. B.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

Šiaulių apskrities VPK atstovui D. M.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. A..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

S. V., vairuodamas automobilį „RENAULT ESPACE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-11-16 16.56 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Tilžės gatve antra eismo juosta, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams: artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kai prieš pėsčiųjų perėją, prima eismo juosta važiuojantis vairuotojas sustojo, kliudė bei sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusį mažametį A. B., kuriam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G 1587/2017(04), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET ) 4, 5, 6, 9, 24, 31 punktus.

S. V. apklaustas teisme paaiškino, kad gailisi dėl to, kad įvyko eismo įvykis ir buvo sužalotas vaikas. Įvyko nelaimingas atsitikimas. Nukentėjusysis A. B. išbėgo staiga, nebuvo galimybės sustabdyti transporto priemonės.

Nors S. V. savo kaltę neigė (jo atstovas teigė, kad nebuvo reikšmingo priežastinio ryšio, įvyko kazusas), teismo vertinimu, S. V. yra kaltas dėl sukeltos avarijos, kurioje buvo sužalotas nukentėjusysis A. B..

S. V. kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), eismo įvykio schema (b. l. 5-6); asmenų paaiškinimai (b. l. 7-10), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 11-13), specialisto išvada Nr. G 1587/2017(04) (b. l. 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 16), teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. V., V. P., I. V., E. K. (b. l. 63).

Apklaustas teisme ir bylos tyrimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. P. paaiškino, kad jis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti vaiko. Pamatęs, kad autobuso vairuotojas praleidžia, vaikas pasileido bėgti. Antra eismo juosta važiavęs vairuotojas nepristabdė, kuomet vaikas iš už autobuso išbėgo, jį pertrenkė.

KET įpareigoja vairuotojus, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

S. V. turėjo sulėtinti greitį, važiuoti per pėsčiųjų perėją tik įsitikinęs, kad joje nėra pėsčiųjų. S. V. padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu autoįvykiu, dėl kurio mažamečiui nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

S. V. kaltės turinys toks: artėdamas prie pėsčiųjų perėjos S. V. elgėsi rizikingai – privalėjo sulėtinti greitį, įsitikinti, kad perėjoje nebuvo pėsčiojo A. B., tačiau to nepadarė. Kilsiančią avariją suvokė kaip mažai tikėtiną, vadovavosi lengvabūdišku tikėjimu, kad transporto priemonę pavyks sustabdyti.  

ANK 423 straipsnio 2 dalis numato, kad „nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų“. Už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad S. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

S. V. atsakomybę sunkina tai, kad administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui – nukentėjusysis gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) (ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Įvertinęs nusižengimo pobūdį ir laipsnį, vietą, kurioje įvyko įvykis (avaringa pėsčiųjų perėja), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas pasitikėjimas), asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 23), neteistas, nėra padaręs KET pažeidimų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas S. V. už administracinio nusižengimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį padarymą skiria sankcijoje numatytą vienintelę nuobaudos rūšį – minimalaus dydžio baudą.

Teismas, atsižvelgdamas į S. V. asmenybę (praeityje nebuvo padaręs KET pažeidimų), konstatuoja, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas S. V. neskirtinas.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė prašymą atlyginti 300 EUR proceso išlaidų. ANK 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiosios atstovo advokato nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010).

Nukentėjęs savo teises gali ginti pats arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinybe tinkamai organizuoti savo teisių gynybą. Teismas vertina ir suteiktų paslaugų apimtį. Teismas konstatuoja, kad išlaidos advokatui (300 eurų) atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

S. V. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą - 150 € baudą.

Priteisti nukentėjusiajam A. B. iš S. V. 300 eurų advokato paslaugoms sumokėti.

Išaiškinti S. V., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu ji nurodytu laiku negali sumokėti baudos, turi teisę prašyti LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo, (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                                Mantas Liesis