Civilinė byla Nr. 2A-595-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17184-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.8.8.

                                                                                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovei R. A. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Žuvininkystės tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 191,35 Eur skolą (permoką) ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. P3-451 atsakovė R. A. buvo atleista iš einamų pareigų bei jai buvo išmokėtos visos priklausančios piniginės išmokos, įskaitant ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pagal 2018 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rašto Nr. S-(6-4996)-584 1 priedą, nustatyta, kad atsakovei buvo permokėta 191,35 Eur suma. Išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo paskaičiuotos neteisingai, nes skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 ir 5.4 punkto reikalavimų. Vietoje vidutinio dieninio darbo uždarbio tarnyboje, taikytas „pareigybinės algos vidurkis“, buvo neteisingas taikomas skaičiuojamas mėnuo. Dėl nurodytų priežasčių buvo išmokėta per daug išeitinių išmokų ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Nors ieškovė siuntė pretenzijas ir ragino atsakovę grąžinti minėtas lėšas, tačiau atsakovė iki šios dienos 191,35 Eur sumos ieškovei negrąžino.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.

3.       Atsakovė R. A. teismui pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas Valstybės kontrolės 2018 m. liepos 11 d. raštu, kuriame tiesiogiai nurodoma, jog ieškovė netinkamai pritaikė įstatymą, t. y. atleidžiamiems darbuotojams išmokant atitinkamas išmokas buvo padaryta ne sąskaitybos klaida, o netinkamai pritaikytos įstatymo normos. Pažymėjo, jog netinkamas įstatymo taikymas negali būti prilyginamas sąskaitybos klaidai, todėl prašė teismo ieškinį atmesti bei 2020 m. birželio 16 d. preliminarų sprendimą panaikinti.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rašte Nr. S-(6-4996)-584 pažymėta, jog Žuvininkystės tarnyboje 2017 m. kovo-gruodžio mėnesiais buvo atleisti 27 darbuotojai. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Darbo kodekso normomis jiems buvo išmokėtos nuo 0,5 iki 5 vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, taip pat piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Buvo nustatyta, kad dvidešimt dvejais atvejais iš dvidešimt septynių išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo apskaičiuotos neteisingai. Pažymėjo, jog šiai dienai iš dvidešimt dviejų atleistų darbuotojų permokas jau visiškai grąžino aštuoni, likusieji – prašė pratęsti mokėjimo terminą. Valstybės kontrolė, atlikdama rekomendacijų stebėseną, vertina, kaip sprendžiamos auditų metu iškeltos problemos ir vykdomos teiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonės. Šiuos duomenis Valstybės kontrolė teikia Seimui, visuomenei bei kitiems suinteresuotiems asmenims, informuodama apie tai, kaip viešojo sektoriaus institucijos laikosi įsipareigojimų. Būtent dėl šios priežasties, remiantis Valstybės kontrolės raštu Nr. S-(6-4996)-584, susidariusią permoką ieškovė privalo grąžinti į valstybės biudžetą ir papildomai apie tai informuoti ne tik Valstybės kontrolę, bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją bei Seimo audito komitetą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. galutiniu sprendimu nusprendė 2020 m. birželio 16 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei 191,35 Eur permoką iš atsakovės, priteisti valstybės naudai iš atsakovės 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 7,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. P3-451 atsakovė buvo atleista iš einamų pareigų. Atsakovės atžvilgiu ieškovė išmokėjo visas pinigines išmokas, įskaitant ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas. Remiantis 2018 m. liepos 11 d. Valstybės kontrolės raštu Nr. S-(6-4996)-584, nustatyta, kad atsakovei buvo permokėta 191,35 Eur suma. Ieškovė pažymėjo, kad išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo paskaičiuotos neteisingai, nes skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį buvo nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 ir 5.4 punkto reikalavimų. Vietoje vidutinio dieninio darbo uždarbio tarnyboje taikytas „pareigybinės algos vidurkis“ buvo neteisingas taikomas skaičiuojamas mėnuo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovei už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo išmokėta 191,35 Eur suma didesnė išmoka, nei priklausė.

7.       Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, negali būti išreikalautos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie leistų spręsti, kad lėšos buvo išmokėtos netinkamai pritaikius teisės aktą, o ne pagal sąskaitybos klaidą, nepateikta. Apskaičiuodama atsakovės nepanaudotas kasmetines atostogas, pritaikant neteisingą koeficientą ieškovė, teismo vertinimu, padarė sąskaitybos klaidą, susijusią su techniniu kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimo ir apmokėjimo aspektu, o ne su įstatymo normų teisingu ar neteisingu taikymu. Nors CK nedetalizuojama darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sąvoka, tačiau vertinant darbo užmokesčio tikslą atlyginti darbuotojui už jo pasiektą kiekybinį ir kokybinį darbo rezultatą manytina, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nors ir nėra darbo užmokestis už pasiektą konkretų rezultatą ir dirbtą tam tikrą laiko tarpą, tačiau gali būti priskiriama darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms kaip atlygis už darbą poilsiui skirtu laiku, t. y. asmuo, gaunantis kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, už tam tikrą išdirbtą laiką gauna ir darbo užmokestį, ir kompensaciją. Remiantis tuo, jog kompensacija atsakovei buvo išmokėta pritaikius neteisingą apskaičiavimo koeficientą, šiuo atveju taikytina CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis dėl sąskaitybos klaidos. Ieškinį patenkinus, teismas iš atsakovės valstybei priteisė 10 Eur žyminio mokesčio ir 7,01 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovė nurodė ginčui aktualią teismų praktiką, pagal kurią sąskaitybos klaidos buvimo faktą privalo įrodyti ieškovė, o netinkamas įstatymų taikymas nėra laikomas sąskaitybos klaida. Atsakovei nėra aišku, kaip galėjo būti padaryta sąskaitybos klaida nesant paties darbuotojų veiksmų. LR valstybės kontrolės į bylą pateiktame rašte nurodyta, kad neteisingai ieškovės darbuotojams buvo apskaičiuotos išeitinės išmokos 22 atvejais iš 27 atvejų, t. y. tai nebuvo pavienis apsirikimas. Teismo posėdyje ieškovė negalėjo paaiškinti kaip pasireiškė sąskaitybos klaida. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų įrodžiusi buvus sąskaitybos klaidą. Atsakovė nesutinka su teismo teiginiu, kad neteisingas sistemiškas teisės aktų taikymas, t. y. koeficiento taikymas laikytinas sąskaitybos klaida. Ieškovė nurodė, kad klaida padaryta ne dėl darbuotojų veiksmų patvirtina, kad tai nebuvo techninė klaida. Ieškovo veiksmai vienareikšmiškai laikytini būtent netinkamu teisės aktų taikymu, o ne sąskaitybos klaida. Kasacinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos faktines aplinkybes konstatuota, kad netinkamas įstatymo taikymas (dėl ko buvo neteisėtai nutraukta darbo sutartis ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas) negali būti prilyginamas sąskaitybos klaidai. 

9.       Ieškovė Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kadangi ieškovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės raštą, kuriuo buvo informuota apie atleidžiamiems darbuotojams sumokėtas permokas, gavo tik 2018 m. liepos mėnesį, o atlikto audito ataskaita buvo pateikta tik 2018 m. spalio mėnesį, nuo 2018 m. lapkričio mėnesio ėmėsi aktyvių veiksmų dėl permokų grąžinimo į Žuvininkystės tarnybos atsiskaitomąją sąskaitą. Buvo ieškoma atleistų darbuotojų, bandoma su jais susisiekti mobiliojo ryšio priemonėmis, nustatyti jų dabartines darbovietes bei deklaruotas gyvenamąsias vietas. Kadangi atleisti darbuotojai nebuvo informuoti apie susidariusias permokas ir turėjo su atleidimu iškilusių finansinių sunkumų, žodinio pokalbio metu Žuvininkystės tarnyba stengėsi susigrąžinti lėšas kaip įmanoma per trumpesnį protingą terminą, suprasdama, kad darbuotojai yra patyrę laikinų finansinių sunkumų. Susidariusią permoką Žuvininkystės tarnyba privalo grąžinti į valstybės biudžetą ir papildomai informuoti ne tik Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę, bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją bei Lietuvos Respublikos Seimo audito komitetą. Apskaičiuodama atsakovei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas pritaikant neteisingą koeficientą Žuvininkystės tarnyba padarė sąskaitybos klaidą, susijusią su techniniu kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimo ir apmokėjimo aspektu, o ne su įstatymo normų teisingu ar neteisingu taikymu. Kompensacija atsakovei buvo išmokėta pritaikius neteisingą apskaičiavimo koeficientą, todėl šiuo atveju taikytina CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis dėl sąskaitybos klaidos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

10.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

11.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 21 d. ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. P3-451 atsakovė buvo atleista iš einamų pareigų, atsakovei ieškovė išmokėjo visas pinigines išmokas, įskaitant ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas. Remiantis 2018 m. liepos 11 d. Valstybės kontrolės raštu Nr. S-(6-4996)-584, nustatyta, kad atsakovei buvo permokėta 191,35 Eur suma.

12.       Ieškovė nurodo, kad išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo paskaičiuotos neteisingai, nes skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį buvo nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 ir 5.4 punkto reikalavimų. Vietoje vidutinio dieninio darbo uždarbio tarnyboje taikytas „pareigybinės algos vidurkis“, buvo neteisingas taikomas skaičiuojamas mėnuo. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovei už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo išmokėta 191,35 Eur suma didesnė išmoka, nei priklausė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13.       Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė padarė sąskaitybos klaidą. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ji 191,35 Eur gavo be pagrindo. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji šias lėšas privalo grąžinti ieškovei, kadangi, apeliantės teigimu, ši ieškovės klaida apskaičiuojant išmoką už nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti laikytina ne sąskaitybos klaida, o netinkamu teisės aktų taikymu.

14.       Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis). Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą.

15.       Šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas ar ieškovo veiksmai netinkamai apskaičiuojant atsakovei išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas yra laikytini sąskaitybos klaida. Kasacinis teismas 2002 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002, kurioje pateiktais išaiškinimais dėl skaičiavimo, sąskaitybos klaidos sąvokų rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001). Sąskaityba pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškovui teigiant, jog buvusiam darbuotojui be pagrindo išmokėta dalis darbo užmokesčiui prilygintos išmokos (šiuo atveju – dalis kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas), ir nurodant sąskaitybos klaidą, kaip pagrindą taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą draudimo (išreikalauti iš darbuotojo išmoką (jos dalį) išimtį, būtent ieškovui tenka sąskaitybos klaidos fakto įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019).

16.       Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, o ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002; 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-122/2002; 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-484/2014). Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos faktines aplinkybes, konstatuota, kad netinkamas įstatymo taikymas (dėl ko buvo neteisėtai nutraukta darbo sutartis ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas) negali būti prilyginamas sąskaitybos klaidai. Šiuo atveju ieškovė, teigdama, jog yra padaryta sąskaitybos klaida, šio savo teiginio neįrodinėja jokiais papildomais įrodymais ar paaiškinimais (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė, apskaičiuodama kompensacijos dydį už nepanaudotas atostogas būtų atlikusi konkrečią skaičiavimo klaidą, nepateikta jokių išsamių paaiškinimų kaip konkrečiai buvo atlikta skaičiavimo klaida.

17.       Ieškovė, nors ir teigia, kad atliko sąskaitybos klaidą, tačiau nurodo, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį buvo nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 ir 5.4 punkto reikalavimų ir vietoje vidutinio dieninio darbo uždarbio tarnyboje taikytas „pareigybinės algos vidurkis“, buvo neteisingas taikomas skaičiuojamas mėnuo, kas iš esmės yra netinkamas įstatymo taikymas. Ieškovė neneigia, jog klaida apskaičiuojant mokėtinos kompensacijos dydį buvo padaryta dėl to, jog ieškovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinta Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, kurioje yra įtvirtinta kaip turi būti skaičiuojamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (5.1 punktas) ir vidutinis dieninis darbo užmokestis (5.4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia klaida negali būti laikoma sąskaitybos (skaičiavimo) klaida, o tai yra klaida, padaryta netinkamai taikant teisės aktus. Ieškovė atsakovei išmokėjo netinkamo dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas ne todėl, kad padarė skaičiavimo klaidą, o todėl, kad kompensaciją skaičiavo nesilaikydama vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, tai yra netinkamai taikė teisės aktus. Aplinkybė, jog ieškovė 2017 m. gruodžio 21 d. atleidusi atsakovę ir išmokėjusi visas jai priklausančias pinigines išmokas, įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iki pat 2018 m. liepos 11 d. iki kol gavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės raštą nebuvo identifikavusi, jog kompensacija yra paskaičiuota neteisingai, nesikreipė į atsakovę dėl permokos grąžinimo, patvirtina faktą, jog pati ieškovė nelaikė, jog ji buvo padariusi klaidą ir išmokėjusi per didelio dydžio kompensaciją atsakovei.

18.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, netinkamo teisės aktų taikymo nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – atmesti ieškovės ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

19.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovės 90,75 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

20.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, atsakovei iš ieškovės priteistina 10 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovės R. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188752740) 90,75 Eur (devyniasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti iš ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakovės R. A. naudai 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                      Dainius Rinkevičius