Civilinė byla Nr. e2-172-372/2024

Teisminio proceso Nr.2-58-3-00149-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3 ; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

sekretoriaujant O. S.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. A.,

atsakovės atstovui advokatui A. K.,

mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Versina“ ieškinį atsakovei BĮ Šiaulių miesto koncertinei įstaigai „Saulė“  dėl  skolos už atliktus darbus priteisimo ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė nurodė, kad ji ir BĮ Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ (atsakovė) 2020 m. birželio 9 d. pasirašė statybos rangos darbų sutartį Nr. 89(2.5), kuri susideda iš bendrųjų (FIDIC) „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygų“ (Sutarties BS) ir konkrečiųjų (FIDIC) sutarties sąlygų (Sutarties KS) (toliau kartu – Sutartis).

2.       Sutartimi ieškovė įsipareigojo tinkamai atlikti darbus, o atsakovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti sumokant fiksuotą Sutarties kainą pagal atsakovės parengtą ir vykdytiną projektą „Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ (duomenys neskelbtini) pastato rekonstravimas ir priestato statyba“ (Darbai).

3.       Ieškovė sutartį įvykdė tinkamai, o atliktų darbų (tarpiniai) rezultatai (be kitų aktų) įforminti atliktų darbų aktais, įskaitant atliktų darbų aktus Nr. 7, Nr. 13, Nr. 16, Nr. 17 ir Nr. 19, kurie patvirtinti FIDIC Inžinieriaus ir pasirašyti kitų atsakovės atstovų.

5.       Vis tik, pagal pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 7, Nr. 13, Nr. 16, Nr. 17 ir Nr. 19 bei atsakovės priimtas atitinkamas PVM sąskaitas faktūras bei Darbų perėmimo pažymą, atsakovė su ieškove visiškai neatsiskaitė.

6.       Pagal Sutarties KS 14.7 punkto (b) papunktį atsakovė įsipareigojo, pagal atitinkamą atliktų darbų aktą ir pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą, sumokėti ieškovei atsiskaitymą per 60 dienų terminą.

12.       Pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytus: i) atliktų darbų aktą Nr. 7 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1804497 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 7 386,61 eurų; ii) atliktų darbų aktą Nr. 13 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1804853 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 2 475,01 eurų; iii) atliktų darbų aktą Nr. 16 ir PVM sąskaitą faktūrą VER1705501 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 71 993,13 eurų; iv) atliktų darbų aktą Nr. 17 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1805060 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 60 291,45 eurų; v) atliktų darbų aktą Nr. 19 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1805094 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 7 236,78 eurų. Iš viso (bendra) nesumokėtų mokėjimų suma yra 149 382,98 eurų.

13.       Atsižvelgiant į atsakovės pažeistą atsiskaityti už atliktus darbus terminą ir taikant MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį bei ECB skelbiamas (atitinkamais laikotarpiais) ribines skolinimosi palūkanų normas, iki šio ieškinio surašymo dienos (2023 m. spalio 20 d.) priskaičiuotų ir atsakovės mokėtinų palūkanų suma yra 26 939,63 eurų.

14.       Ieškovės palūkanų apskaičiavimo pažyma parengta naudojant, atitinkamais laikotarpiais, ECB viešai skelbtas ir taikant MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, t.y. palūkanų dydį padidinant 8 procentais, nurodytas ribines skolinimosi palūkanų normas.

15.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos, kurių paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Palūkanų dydis reglamentuotas CK 6.210 straipsnyje, o būtent pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

16.       Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas (jų dydį) nustatytas pagal MAKSVPĮ. MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyta pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei ECB refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė ECB refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė ECB refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. ECB skelbia, jog nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. galioja 4,75 procento ribinė skolinimosi palūkanų norma.

17.       Ieškovė prašo priteisti 12,75 procentų (8 proc. + 4,75 proc.) metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos pinigų (skolos) sumos už atliktus darbus.

18.       Dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas ir atsižvelgiant į tai, jog šis reikalavimas kvalifikuotinas reikalavimu atlyginti minimalius nuostolius bei atsižvelgiant į MAKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, jog įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, ieškovė prašo pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį  priteisti 5 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos kompensacinių palūkanų sumos už pažeistą atsiskaitymo už atliktus darbus terminą.

19.       MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Ši pinigų suma yra savarankiška ir priteistina atskirai nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, t.y. jos nėra bylinėjimosi išlaidos (MAKSVPĮ 7 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumoka už atliktus darbus, tai reiškia, kad ieškovė turi teisę ne tik į palūkanas, bet ir be įspėjimo gali reikalauti 40 eurų išieškojimo išlaidų kompensacijos.

20.       Iš viso ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 149 382,98 eurų už atliktus darbus; 12,75 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos ir nuo teismo priteistos pinigų sumos už atliktus darbus iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 26 939,63 eurų kompensacinių palūkanų; 5 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos ir nuo teismo priteistos kompensacinių palūkanų sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 40 eurų išieškojimo išlaidų kompensaciją; patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais. Iš esmės atsakovė pripažįsta ieškovės nurodytą bei prašomą priteisti skolos sumą, t.y. 149 382,98 eurus už atliktus rangos darbus.

22.       Dėl atsakovės delsimo sumokėti ieškovei ieškiniu prašomą priteisti skolos sumą, tai tam egzistuoja teisinis pagrindas, nurodytas „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygų“ (toliau tekste - BS) 19.7. punkte.

23.       BS 19.7 punkte yra nurodyta, jog „Nepaisant bet kurios kitos šio straipsnio nuostatos, jeigu įvyksta koks nors Šalių nekontroliuojamas (įskaitant, tačiau neapsiribojant Nenugalima jėga) įvykis arba aplinkybės, atimančios realią arba teisinę galimybę vienai kuriai nors Šaliai arba abiem Šalims vykdyti jos arba jų sutartinius įsipareigojimus, arba pagal Sutarčiai taikomus įstatymus Šalims suteikiama teisė būti atleistoms nuo tolimesnio Sutarties vykdymo, tai kuriai nors vienai Šaliai nusiuntus pranešimą kitai šaliai apie tokį įvykį arba aplinkybes“: (a) Šalys turi būti atleidžiamos nuo tolesnio Sutarties laikymosi, nepažeidžiant kurios nors vienos Šalių teisių dėl bet kurio ankstesnio Sutarties pažeidimo. Akivaizdu, jog sutarties šalys buvo susitarusios dėl aplinkybių, kurios turi įtakos jų priešpriešinių prievolių vykdymo stabdymui.

24.       Tokia aplinkybe tapo 2022-10-21 Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau tekste CPVA) priimtas „sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01“ (toliau tekste – Sprendimas), kuriuo konstatuota, jog „CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Sutarties sąlygas, faktines aplinkybes, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, VPĮ nuostatas, teismų praktiką, daro išvadą, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 d. 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas (nepagrįstai pratęsė Darbų įvykdymo terminą, nereikalaujant Rangovo kompensacijos už uždelsimą (delspinigių ir baudų) bei Sutarties atlikimo užtikrinimo už laiku neįvykdytą Sutartį), kaip tai apibrėžta VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose“. Tai yra, CPVA Sprendimu konstatavo, jog ieškovė pažeidė rangos sutartimi prisiimtą pareigą laiku atlikti bei perduoti atsakovei rangos darbus, ir dėl to privalėjo sumokėti netesybas. Be to, Sprendimu CPVA priėmė sprendimą „Pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas“, ginčo atveju sudarančias 275 094,99 eurus netesybų, todėl atsakovė kol kas negali sumokėti ieškovei skolos už darbus. Žodžiai „kol kas“ šiuo atveju naudojami ne atsitiktinai, o su realia prasme, kadangi atsakovė, po Šiaulių apygardos teismo 2023-10-17 sprendimo priėmimo byloje Nr. e2-242-856/2023, kreipėsi į CPVA dėl Sprendimu nustatytų išvadų bei materialinių-teisinių pasekmių peržiūrėjimo. Ir atsakovė mano, jog CPVA pakeis savo Sprendimą, skirs finansavimą atsakovei, o ši galės susimokėti ieškovei už atliktus bei perduotus rangos darbus.

25.       Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės 26 393,63 eurus palūkanų dėl trijų priežasčių: 1) atsakovės vertinimu, kol CPVA neskyrė finansavimo, ji neprivalo mokėti skolos ieškovei. Taigi, ji nepraleidžia piniginės prievolės įvykdymo termino ir dėl to neturi teisinės pareigos mokėti ieškovei kompensacines palūkanas; 2) BS 14.8. punktu ginčo šalys susitarė, jog „Jeigu konkrečiose sąlygose nenustatyta kitaip, tai tie delspinigiai turi būti apskaičiuoti kaip metinis tarifas, trimis procentais didesnis už šalies, kurios valiuta mokama, centrinio banko nustatytą diskonto normą, ir apmokėti čia minima valiuta“. Taigi, ginčo šalys yra susitarusios dėl netesybų dydžio mechanizmo nustatymo. Kita vertus, remiantis CK 6.261 str. nuostatomis kreditorius turi teisę pasirinkti, ko prašyti iš skolininko, ar netesybų, ar palūkanų, tai dispozityvi kreditoriaus teisė. Todėl teisinių argumentų prieštarauti ieškovės apsisprendimui reikalauti iš atsakovės ne sutartinių delspinigių, bet kompensacinių palūkanų pagal įstatymą, lyg ir nėra. Tačiau atsakovė laikosi pozicijos, jog ginčo šalių susitarimas dėl delspinigių dydžio turi būti taikomas ir palūkanų dydžiui, ir dėl to ieškovės prašomos priteisti palūkanos turi būti mažinamos. 3) remdamasis CK 1.5 str., 6.37 str., 6.73 ir 6.258 str., bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sumažinti kreditoriaus prašomų priteisti palūkanų dydį, jeigu jos neprotingai didelės. Atsakovės vertinimu, ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra neprotingai didelės, jos siekia net 12,75 procento, todėl mažintinos iki įstatyme nustatyto 5 procentų metinio dydžio.

26.       Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės net dvi procesines palūkanas, t.y. 5 procentų dydžio metines ir 12.75 procentų metines palūkanas, nors tokios teisės neturi. Todėl atsakovė prašo teismo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 12,75 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisinimo.

27.       Dublike ieškovė patvirtina savo reikalavimus ir papildomai nurodo savo argumentus.

28.       Pažymėtina, kad Sutarties BS 19 skyriuje reglamentuoti atleidimo nuo prievolių vykdymo atvejai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Akivaizdu, kad atsakovės finansavimo stokos pagal atsakovę ir CVPA siejančią statybos projekto finansavimo sutartį arba apskritai pinigų (finansų) neturėjimo aplinkybės nėra ir negali būti kvalifikuojamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis tiek pagal Sutarties BS 19 skyriaus nuostatas, tiek CK 6.212 straipsnio nuostatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tiek pagal Sutarties BS 19 skyriaus, įskaitant atsakovės nurodomą Sutarties BS 19.7 punktą, tiek CK 6.212 straipsnį, apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes turi būti pranešama atitinkama tvarka iškart tokioms aplinkybėms atsiradus. Šiuo atveju to nebuvo.

29.       Kategoriškai negalima sutikti su atsakovės teiginiais, esą CVPA Sprendimas priimtas dėl neteisėtų ieškovės veiksmų arba, jog šiuo CVPA sprendimu nustatyti kokie nors neteisėti ieškovės veiksmai. Iš paties CVPA Sprendimo turinio akivaizdu, jog CVPA nusprendė koreguoti finansavimą atsakovei dėl pačios atsakovės atitinkamo neveikimo pagal tas taisykles, kurias atsakovė susikūrė teisiniame santykyje su CVPA. Ieškovė nėra atsakovės ir CPVA teisinio santykio dalyvis, Sutartyje CPVA nedalyvauja bei nėra jokių atsiskaitymo už atliktus darbus ribojimų, siejamų su CPVA sprendimais. Tai, jog atsakovė negauna jai reikiamų pinigų iš CPVA ar negauna pinigų iš bet kokio kito finansų šaltinio, yra pačios atsakovės rizika ir reikalas.

30.       Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjęs atsakovės ieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, tyrė CVPA sprendimą ir atsakovės argumentus dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, susijusių su CVPA Sprendimu. Jokie neteisėti ieškovės veiksmai nebuvo nustatyti, todėl atsakovė negali antrą kartą kelti tų pačių argumentų, kurie yra paneigti įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-856/2023.

31.       Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 26 393,63 eurų kompensacines palūkanas, nes jos manymu palūkanos nemokėtinos dėl to, kad: i) CVPA neskiria (neskyrė) finansavimo; ii) atsakovė nurodo Sutarties BS 14.8 punktą, kuriame numatyti delspinigiai; iii) atsakovė kelia įstatyminių palūkanų mažinimo klausimą pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas.

32.       Atsakovės pozicija, jog kompensacinės palūkanos nemokėtinos dėl CVPA Sprendimo, yra teisiškai nepagrįsta. Ieškovė išdėstė faktinius ir teisinius argumentus dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus pagal Sutartį privalomo vykdymo, todėl esant galiojančiai ir vykdytinai pagrindinei (piniginei) prievolei, galioja ir prievolės mokėti netesybas ir (ar) kompensacines palūkanas.

33.       Atsakovės pozicija, jog kompensacinės palūkanos nemokėtinos dėl to, jog Sutarties BS 14.8 punkte yra numatyti delspinigiai, yra teisiškai nepagrįsta. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas yra pagrįstas CK 6.261 straipsnio nuostatomis, t.y. reikalaujama minimalių nuostolių, kompensacinių palūkanų forma. Tokios formos minimalius kreditoriaus nuostolius, visais atvejais, privalo atlyginti skolininkas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, c.b. Nr. 3K-3-147-690/2018 20 – 22 p.). Sutartyje nėra numatyta, jog palūkanos šiuo atveju nemokamos, todėl ieškovė turi teisę į kompensacines palūkanas, taip kaip tai aiškina kasacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį, c.b. Nr. 3K-3-156-687/2015; ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, jog ir pati atsakovė (atsiliepimu į ieškinį) pripažįsta, kad ieškovė turi teisę rinktis, ar reikalauti delspinigių (netesybų), ar kompensacinių palūkanų. Kitas aspektas, Sutarties BS 14.8 punkte atsakovė (parengusi Sutartį viešajame pirkime) visiškai neaiškiai ir neįmanomai įvykdyti suformulavo Sutarties BS 14.8 punkto sąlygą dėl delspinigių, t.y. numatyta, jog „delspinigiai turi būti apskaičiuoti kaip metinis tarifas, trimis procentais didesnis už šalies, kurios valiuta mokama, centrinio banko nustatytą diskonto normą“. Ieškovei nepavyko rasti, jog Lietuvos centrinis bankas skelbtų tokius rodiklius, todėl neigiamų pasekmių rizika dėl neaiškiai ir objektyviai neįvykdytinų Sutarties sąlygų tenka pačiai atsakovei bei, dėl jau prieš tai nurodytų teisinių argumentų, niekaip negali paneigti ieškovės teisės į kompensacines palūkanas (CK 6.193 str. 4 d., 6.261 str.).

34.       Atsakovės pozicija, jog kompensacinės palūkanos turi būti mažinamos pagal CK 6.73 ir (ar) 6.258 straipsnių nuostatas, yra teisiškai nepagrįsta. Minėtos normos reglamentuoja sutartinių netesybų mažinimo klausimą, o ne įstatyminių palūkanų. Pažymėtina, kad CK 6.261 straipsnio pagrindu reikalaujamos įstatyminės palūkanos, kurių dydis teismo negali būti mažinamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog įstatymai nesuteikia teisės teismams mažinti įstatyminių kompensacinių palūkanų dydžio, nes priešingu atveju, tai reikštų įstatymo galios paneigimą.

35.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Palūkanų dydis reglamentuotas CK 6.210 straipsnyje, o būtent pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Specialusis įstatymas reglamentuojantis palūkanas – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MAKSVPĮ). Šiuo atveju pagal Sutartį buvo atliekami darbai, todėl Sutartis kvalifikuotina kaip atitinkanti MAKSVPĮ ir jos pagrindu sukurtam teisiniam santykiui taikytinos būtent minimo specialiojo įstatymo nuostatos dėl palūkanų dydžio, nustatant tiek kompensacines palūkanas už atsiskaitymo prievolės neįvykdymo laikotarpį, tiek nustatant procesines palūkanas.

36.       Ieškovė nereikalauja priteisti dviejų procesinių palūkanų, kaip bando aiškinti atsakovė. Ieškovės ieškinio atitinkamiems reikalavimais yra taikomos skirtingos procesinių palūkanų normos. O būtent, ieškovės ieškinio reikalavimas susideda iš: i) reikalavimo priteisti 149 382,98 eurų atsiskaitymą (skolą) už atliktus darbus pagal Sutartį; ir ii) reikalavimo priteisti 26 939,63 eurų kompensacines palūkanas už pavėluotą atsiskaitymo laikotarpį. Pastarasis reikalavimas kvalifikuotinas reikalavimu priteisti nuostolių atlyginimą, o tokiu atveju, pagal MAKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, šis specialusis įstatymas netaikomas, todėl aptariamu atveju taikytina bendrojo įstatymo palūkanų norma – CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta 5 procentų norma. Iš to kyla teisinė būtinybė skirtingiems reikalavimams taikyti skirtingas procesinių palūkanų normas.

37.       Ieškovė nurodė, kad reikalavimui priteisti 149 382,98 eurų atsiskaitymą už atliktus darbus taikytinos procesinių palūkanų normos apskaičiuotos pagal MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, t.y. 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei ECB refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, o kaip skelbia ECB, nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. galioja 4,75 procento ribinė skolinimosi palūkanų norma, todėl procesinių palūkanų norma aptariamo ieškinio reikalavimo daliai yra 12,75 procentų (8 + 4,75).

38.       Ieškovė nurodė, kad reikalavimui priteisti 26 939,63 eurų kompensacines palūkanas už pavėluotą atsiskaitymo laikotarpį MAKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 2 punktas draudžia taikyti šį specialiųjų įstatymą, todėl taikytina bendrojo įstatymo palūkanų norma – CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta 5 procentų norma.

39.       Atsakovė triplike pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad Sutarties BS 19.7 dalyje yra minima ne tik išimtinai teisinio pobūdžio nenugalimos jėgos sąvoka, bet ir kitos ginčo šalių nekontroliuojamos aplinkybės, „atimančios realią arba teisinę galimybę vienai kuriai nors Šaliai arba abiem Šalims vykdyti jos arba jų sutartinius įsipareigojimus“. Ir atsakovė laikosi principinės pozicijos, jog SPVA priimtas Sprendimas visiškai atitinka Sutarties BS 19.7 punkte sandorio šalių nustatytus „aplinkybės“ požymius, kadangi dėl Sprendimu nustatytų teisinių pasekmių atsakovė nebegali realiai vykdyti savo prievolės sumokėti ieškovei už rangos darbus.

40.       Ieškovė užsimena ir apie tai, neva atsakovė jos neinformavo apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę iškart po jų atsiradimo, dėl ko manytina, kad teismas neturėtų vadovautis Sutarties BS 19 punkte nustatytomis teisinės atsakomybės taikymo išlygomis. Visų prima, (force majeure) sąlygos nei atsirado, nei egzistuoja šiuo metu.

41.       Ieškovė buvo informuota apie CPVA sprendimą bei jo sukeliamas materialines teisines pasekmes abiejų Sutarties šalių atžvilgiu. Šiaulių apygardos teismo 2023-10-17 sprendimu išnagrinėjote civiline byloje Nr. e2-242-856/2023 iš esmės ginčas ir rėmėsi Sprendimu nustatytomis pasekmėmis, dėl kurių atsakovė neteko faktinės galimybės vykdyti Sutartimi prisiimtą prievolę sumokėti ieškovei už rangos darbus. Taigi, iki šio ieškinio pateikimo dienos, ieškovei buvo žinoma apie CPVA Sprendimą, apie Sprendimu nustatytas materialines teisines pasekmes, ir galų gale apie atsakovės poziciją, jog negaudama finansavimo iš CPVA, ši nebegali sumokėti ieškovei. Todėl atsakovė laikosi pozicijos, jog tinkamai informavo ieškovę apie Sutarties BS 19.7 punkte nurodytos sąlygos egzistavimą, ir dėl to gali dispozityviai naudotis aptariamąja sutartine teise.

42.       Atsakovė nemano, kad ką nors dėl ko nors klaidina. Savo pozicijos esme ieškovė laiko tai, dėl kieno, t.y. ieškovės ar atsakovės, neteisėtų veiksmų priimtas CPVA Sprendimas. Ieškovės teigimu, „iš paties CPVA Sprendimo turinio akivaizdu, jog CPVA nusprendė koreguoti finansavimą atsakovei dėl pačios atsakovės atitinkamo neveikimo pagal tas taisykles, kurias atsakovė susikūrė teisiniame santykyje su CPVA“.

43.       Atsakovė laikosi pozicijos, jog svarbūs ne tiek CPVA teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ši motyvuoja savo Sprendimą, bet Sprendimu nustatomos materialinės teisinės pasekmės. CPVA priėmus Sprendimą koreguoti projekto finansavimą, dėl nuo ginčo šalių nepriklausančių aplinkybių atsakovė neteko faktinės galimybės sumokėti ieškovei – rangovui už atliktus darbus. Ir ši būsena nepasikeis iki tol, kol atsakovė nenuginčys SPVA Sprendimo įstatyme nustatyta tvarką, kas ir vyksta šiuo metu. Taigi, atsakovė laikosi pozicijos, jog remiantis Sutarties BS 19.7 punktu ir CPVA Sprendimu, ji neturi teisinės pareigos mokėti ieškovei už rangos darbus Sprendime nurodyta apimtimi, nepaisant CPVA Sprendimo priėmimo motyvų priežasčių.

44.       Ieškovė su atsakove Sutartį pasirašė ne dispozityviai realizuodamos savo teises, bet viešojo pirkimo proceso metu nustačius viešojo pirkimo konkurso laimėtoją. Tai yra, ieškovė dalyvavo viešajame pirkime teikdamas savo pasiūlymą su tam tikra kaina, kitomis sąlygomis bei rangos darbų atlikimo terminais, ir laimėjo. Viešojo pirkimo procesas Sutarties sudarymui buvo taikomas dėl to, kad to reikalavo atsakovės teisinis statusas bei europinės paramos panaudojimas. Šiuo konkrečiu atveju ypatingai reikšmingas buvo rangos darbų atlikimo terminas, kurį pasiūlė pati ieškovė.

45.       Ieškovė, kaip ir atsakovė, priimdama sprendimą abipusiu Sutarties šalių susitarimu keisti rangos darbų atlimo terminus, t.y. nukrypdama nuo viešojo pirkimo metu pasiūlytos datos, turėjo prisiimti riziką dėl galimų CPVA reakcijų, taip pat ir dėl atsisakymo finansuoti Sutarties vykdymą.

46.       CPVA minimame Sprendime nustatė, neva Sutarties įvykdymo termino pratęsimas yra neteisėtas dėl VPĮ nuostatų pažeidimo, ir dėl to atsisakė finansuoti Sutarties vykdymą, t.y. išmokėti pinigus atsakovei, kuriuos ši turėtų sumokėti ieškovei už atliktus rangos darbus pagal Sutartį. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismas, kardinaliai priešingai nei CPVA, nenustatė jokių ieškovės ir/ar atsakovės neteisėtų veiksmų. Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, jog „Pažymėtina, jog visi Rangos sutarties pakeitimai buvo pasirašyti visų statybos dalyvių susitarimu, juos pasirašė ieškovė, ieškovės atstovas inžinierius ir atsakovė, t.y. Sutarties pakeitimai, susiklosčius situacijai dėl įgyvendinamo projekto trūkumų, buvo būtini. Sutarties pakeitimai Nr.1 ir Nr.4 neprieštarauja imperatyvioms normoms, dėl ko nėra pagrindo pripažinti juos negaliojančiais nuo sudarymo momento“.

47.       Atsakovė keičia savo poziciją dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės kompensacinių palūkanų pagal įstatymą atlyginimo. Atsakovės įsitikinimu, Sutarties 14.8 punktu ginčo šalys labai aiškiai susitarė dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo būdo, t.y. jog kreditorius iš skolininko gali reikalauti tik delspinigių atlyginimo. Todėl atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų pagal įstatymą priteisimo yra nepagrįstas.

48.       Ginčo byloje susiklostė dvi nei nuo vienos sandorio šalies valios nepriklausančios nestandartinės aplinkybės. Pirma, dėl pasaulinės ekonomikos ypatumų labai išaugo ECB nustatomi palūkanų dydžiai. Antra, atsakovė savo piniginės prievolės ieškovei negali įvykdyti dėl CPVA priimto Sprendimo, t.y. ne dėl savo kaltės. Taigi, atsakovės vertinimu, ginčo byloje susiklosčiusi situacija yra nestandartinė, iš esmės nulemta trečiųjų asmenų veiksmų ir/ar sprendimų, kas suteikia bylą nagrinėjančiam teismui peržiūrėti įstatyminių kompensacinių palūkanų dydį.

Ieškinį tenkinti visiškai.

49.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas dėl skolos už atliktus rangos darbus sumokėjimo yra pagrįstas ir vykdytinas. Ieškovė nurodė, kad ji ir BĮ Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ (atsakovė) 2020 m. birželio 9 d. pasirašė Statybos rangos darbų sutartį Nr. 89(2.5).

50.       Ieškovė sutartį įvykdė tinkamai, o atliktų darbų (tarpiniai) rezultatai (be kitų aktų) įforminti atliktų darbų aktais, įskaitant atliktų darbų aktus Nr. 7, Nr. 13, Nr. 16, Nr. 17 ir Nr. 19, kurie patvirtinti FIDIC inžinieriaus ir pasirašyti kitų atsakovės atstovų.

51.       2022 m. sausio 28 d. ieškovė užbaigė darbus. Šalys 2022 m. sausio 28 d. pasirašė statybinės dokumentacijos perdavimo aktą, o 2022 m. vasario 9 d. ieškovė, atsakovė ir FIDIC inžinierius pasirašė Darbų perėmimo pažymą, žyminčią ieškovės darbų (įvykdymą) pabaigą (Darbų perėmimo pažyma).

52.       Pagal Sutarties KS 14.7 punkto (b) papunktį atsakovė įsipareigojo pagal atitinkamą atliktų darbų aktą ir pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą sumokėti ieškovei atsiskaitymą per 60 dienų terminą. Teismas pripažįsta, kad atsakovė galutinai ne vėliau kaip iki 2022-04-11 privalėjo sumokėti likusią skolą už atliktus darbus. Tačiau ir ieškinio pateikimo dieną to nepadarė. Tokiu atveju teismas turi pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės ieškovei 149 382,98 Eur nesumokėtos skolos. CK 6.687 straipsnyje numatyta užsakovo pareiga apmokėti už atliktus statybos darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovės teisė reikalauti Sutarties kainos sumokėjimo ir atsakovės pareiga atsiskaityti už atliktus darbus taip pat numatyta Sutarties BS ir KS 14 skyriuje.

53.       Pagal Sutarties KS 14.7 punkto (b) papunktį atsakovė įsipareigojo pagal atitinkamą atliktų darbų aktą ir pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą sumokėti ieškovei atsiskaitymą per 60 dienų. Pažeidus šią nuostatą, skaičiuojamos palūkanos. Sutartyje nėra numatyta, kad palūkanos nemokamos, Sutartyje nėra numatytas mokėtinų palūkanų dydis, todėl atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovės prievolė atsiskaityti už atliktus darbus yra piniginė ir jai įvykdyti terminas yra praleistas, taikytinas palūkanų dydis, reglamentuotas specialiojo įstatymo (CK 6.210 str. 1 d.).

54.       Specialusis įstatymas, reglamentuojantis palūkanas – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MAKSVPĮ). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pagal sutartį buvo atliekami darbai, sutartis kvalifikuotina kaip atitinkanti MAKSVPĮ, todėl jos pagrindu sukurtam teisiniam santykiui taikytinos būtent minimo specialiojo įstatymo nuostatos dėl palūkanų dydžio.

55.       MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyta pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko (ECB) refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė ECB refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė ECB refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

56.       Pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytus: i) atliktų darbų aktą Nr. 7 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1804497 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 7 386,61 eurų; ii) atliktų darbų aktą Nr. 13 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1804853 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 2 475,01 eurų; iii) atliktų darbų aktą Nr. 16 ir PVM sąskaitą faktūrą VER1705501 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 71 993,13 eurų; iv) atliktų darbų aktą Nr. 17 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1805060 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 60 291,45 eurų; v) atliktų darbų aktą Nr. 19 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1805094 liko nesumokėta mokėjimo dalis – 7 236,78 eurų. Iš viso (bendra) nesumokėtų mokėjimų suma yra 149 382,98 eurų. Iki šio ieškinio surašymo dienos (2023 m. spalio 20 d.) priskaičiuotų ir atsakovės mokėtinų palūkanų suma yra 26 939,63 eurų.

57.       Dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas ir atsižvelgiant į tai, jog šis reikalavimas kvalifikuotinas reikalavimu atlyginti minimalius nuostolius bei atsižvelgiant į MAKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, jog įstatymas netaikomas palūkanoms susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, ieškovė pagrįstai prašo teismo pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį priteisti 5 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos kompensacinių palūkanų sumos už pažeistą atsiskaitymo už atliktus darbus terminą.

58.       MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Ši pinigų suma yra savarankiška ir priteistina atskirai nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, t.y. jos nėra bylinėjimosi išlaidos (MAKSVPĮ 7 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumoka už atliktus darbus, tai reiškia, kad ieškovė turi teisę ne tik į palūkanas, bet ir be įspėjimo gali reikalauti 40 eurų išieškojimo išlaidų kompensacijos.

59.       Tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš sumokėto žyminio mokesčio ir advokato pagalbos išlaidų (CPK 79, 98 straipsnio 1 dalis). Žyminio mokesčio sumokėta 2298 Eur (1 failas 187 lapas) ir advokato pagalbos išlaidos sudarė 2880 Eur (2 failas, 37-39 lapai).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovės UAB „Versina“ (į. k. 180346182, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei BĮ Šiaulių miesto koncertinei įstaigai „Saulė“ (į. k. 302296914, buveinė (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

         Iš atsakovės BĮ Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ (į. k. 302296914, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Versina“ (į. k. 180346182, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) priteisti 149 382,98 eurų (vieną šimtą keturiasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 98 centus) už atliktus darbus.

        Iš atsakovės BĮ Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ (į. k. 302296914, buveinė (duomenys neskelbtini ieškovei UAB „Versina“ (į. k. 180346182, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) priteisti 12,75 procentų metinių kompensacinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-23) ir nuo teismo priteistos 149382,98 Eur pinigų sumos už atliktus darbus iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. 

                Iš atsakovės BĮ Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ (į. k. 302296914, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Versina“ (į. k. 180346182, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) priteisti 26 939,63 eurų kompensacinių palūkanų.

        Iš atsakovės BĮ Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ (į. k. 302296914, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Versina“ (į. k. 180346182, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-23) ir nuo teismo priteistos kompensacinių palūkanų 26939,63 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

        Iš atsakovės BĮ Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ (į. k. 302296914, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Versina“ (į. k. 180346182, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) priteisti 40 eurų (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją.

        Priteisti iš atsakovės BĮ Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ (į. k. 302296914, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Versina“ (į. k. 180346182, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) 5178 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                  Birutė Simonaitienė