Civilinė byla Nr. e2A-414-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-003652020-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2823-577/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl įsiskolinimo už atliktus darbus, netesybų ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš atsakovės UAB „Conresta“ priteisti jai 50 292 Eur skolą, 1 124,11 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 19-S-SUB-2681-S46-PI (toliau Rangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovei Rangos sutartyje nurodytus darbus – objekto Continental Automotive Lithuania, adresu Davalgonių g. 12, Sergeičių k. I, Karmėlavos r. sav. (toliau – Objektas), teritorijos perimetrinės apsauginės tvoros, įvažiavimo automatinių vartų ir žaidimų aikštelės tvoros su įėjimo vartais gamybos ir montavimo darbus (toliau – Darbai), parengti Darbų technologinę kortelę, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ieškovės atliktus Darbus priimti ir apmokėti už juos Rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Bendra Rangos sutarties kaina – 85 910 Eur (su PVM). Darbai turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 14 d.
3. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė papildomą susitarimą prie Rangos sutarties, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus už 1 368,66 Eur (Su PVM), per 7 savaites po papildomo susitarimo pasirašymo dienos (iki 2019 m. gruodžio 20 d.).
4. Rangos sutarties vykdymo eigoje ieškovė išrašė atsakovei keturis atliktų darbų aktus ir pažymas, kuriuos atsakovė priėmė. Ieškovė, vadovaudamasi atliktų darbų aktais ir pažymomis, išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras:
4.1. 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GTS Nr. 3437 (55 543,89 Eur (su PVM));
4.2. 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GTS Nr. 3505 (18 591,94 Eur (su PVM));
4.3. 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GTS Nr. 3531 (11 774,17 Eur (su PVM);
4.4. 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GTS Nr. 3646 (1 655,95 Eur (su PVM).
5. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė pareigos visiškai atsiskaityti su ieškove neįvykdė ir liko skolinga 50 292,64 Eur. Taip pat atsakovei nustatyta tvarka ir terminais neapmokėjus ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, ieškovei atsirado teisė reikalauti sumokėti delspinigius (1 124,11 Eur).
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė Darbus atliko 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. 49 dienas praleidusi Rangos sutartyje nustatytą Darbų atlikimo terminą, todėl atsakovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 8.4 papunkčiu, sustabdė dalį mokėjimų (50 292,64 Eur) ieškovei.
7. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu prašė priimti ieškinio atsisakymą dėl 41 313,64 Eur skolos priteisimo ir grąžinti ieškovei 75 procentus nuo sumokėtos žyminio mokesčio sumos už atsisakytą ieškinio reikalavimą. Nurodė, kad atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimais savanoriškai patenkino dalį ieškinio reikalavimų, sumokėdama ieškovei iš viso 31 313,64 Eur, todėl galutinis ieškovės ieškinio reikalavimas yra priteisti iš atsakovės 7 236,84 Eur skolą, 818,64 Eur palūkanas, 1 029,95 Eur delspinigių, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą dalies ieškinio reikalavimų dėl 43 055,80 Eur skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė bei grąžino ieškovei 625,54 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 7 236,84 Eur skolą, 818,64 Eur palūkanas, 1 124,11 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 8 360,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 164,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Rangos sutarties nuostatas, nustatė, kad Rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl visų mokėjimų sulaikymo taikymo iki nuostolių atlyginimo, taip pat Rangos sutarties šalys aiškiai apibrėžė ir nustatė sulaikytų sumų grąžinimo sąlygas ir terminą, t. y. 45 kalendorinių dienų po Galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir sutarties garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašto pateikimo (Rangos sutarties 8.3 papunktis). Taip pat nustatė, kad rangovui (ieškovei) pažeidus tarpinius darbų atlikimo terminus, vengiant priimti statybvietę ar neužbaigus pagal Rangos sutartį numatytų darbų nustatytu terminu, užsakovui pareikalavus rangovas moka 0,03 proc. nuo visos darbų kainos, bet ne mažiau kaip 50 Eur, dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną bei atlygina užsakovo patirtus nuostolius, susijusius su rangovo vėlavimu užbaigti darbus (Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 8.4. papunktis).
11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2020 m. vasario 4 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, o 2020 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė atsakovei laidavimo draudimo polisą 8 756,59 Eur sumai ir suėjus sutartyje nustatytiems terminams, padarė išvadą, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti visiško atsiskaitymo su ieškove už atliktus darbus, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 7 236,84 Eur skolą už atliktus Darbus.
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė nepagrįstai ieškovei buvo sulaikiusi mokėjimo už atliktus Darbus sumas, padarė išvadą, kad atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovės apskaičiuotus 1 124,11 Eur delspinigius, 818,64 Eur palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl visų mokėjimų sulaikymo iki nuostolių atlyginimo. Priešingai, atsakovė ir ieškovė, įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, aiškiai susitarė dėl atsakovės galimybės sulaikyti ne konkrečius, o bet kokius mokėjimus ieškovei, kuomet yra nustatomas Rangos sutarties pažeidimas (Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 papunktis), todėl atsakovė sąžiningai ir tinkamai naudojosi Rangos sutartyje numatyta sulaikymo teise ir ieškovė neįgijo pagrindo reikalauti sumokėti susidariusią skolą, kadangi jos mokėjimas buvo sulaikytas iki atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo.
13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 124,11 Eur delspinigius ir palūkanas ir objektyviai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė žymiai vėlavo atlikti Darbus, todėl atsakovė turėjo teisę sulaikyti mokėjimus ieškovei.
13.3. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintas maksimalias atlygintinas advokato pagalbai apmokėti išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) reglamentuotą bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarką.
14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
14.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių esminių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl darytina išvada, kad atsakovė apeliacinį skundą pareiškė siekdama išvengti teismo sprendimo įsiteisėjimo ir savo prievolės sumokėti ieškovei įsiskolinimo už atliktus darbus sumą vykdymo, t. y. atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų apsvarstyti galimybę skirti atsakovei baudą (CPK 95 straipsnis), pusę šios sumos skiriant ieškovei.
14.2. Pirmosios instancijos teismas objektyviai vertino Rangos sutarties nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad Rangos sutarties nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios atsakovei teisę neapibrėžtam terminui sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas, net ir po visų Rangos sutartyje numatytų Darbų tinkamo atlikimo ir jų perdavimo. Atsakovės prievolė dėl Darbų kainos sumokėjimo ieškovei yra vykdytina nepriklausomai nuo to, ar tarp šalių kilo ginčas dėl netesybų sumokėjimo ir / ar nuostolių atlyginimo, kadangi atsakovė bet kuriuo atveju neturi teisės iš sulaikytų sumų išskaityti jo patirtų nuostolių ar ieškovei pritaikytų netesybų sumų.
14.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė nepagrįstai nesumokėjo ieškovei už atliktus darbus, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 0,03 proc. delspinigių pagal Rangos sutarties 11.2 papunktį.
14.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo už atliktus darbus, netesybų ir palūkanų priteisimo, taip pat sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimo išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 19-S-SUB-2681-S46-PI, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovei Rangos sutartyje nurodytus darbus – objekto Continental Automotive Lithuania, adresu Davalgonių g. 12, Sergeičių k. I, Karmėlavos r. sav., teritorijos perimetrinės apsauginės tvoros, įvažiavimo automatinių vartų ir žaidimų aikštelės tvoros su įėjimo vartais gamybos ir montavimo darbus, parengti Darbų technologinę kortelę, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ieškovės atliktus Darbus priimti ir apmokėti už juos Rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Bendra Rangos sutarties kaina – 85 910 Eur (Su PVM). Darbai turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 14 d.
18. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė papildomą susitarimą prie Rangos sutarties, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus už 1 368,66 Eur (Su PVM), per 7 savaites po papildomo susitarimo pasirašymo dienos (iki 2019 m. gruodžio 20 d.).
19. Rangos sutarties vykdymo eigoje ieškovė išrašė atsakovei keturis atliktų darbų aktus ir pažymas, kuriuos atsakovė priėmė. Ieškovė, vadovaudamasi atliktų darbų aktais ir pažymomis, išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras:
19.1. 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GTS Nr. 3437 (55 543,89 Eur (su PVM));
19.2. 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GTS Nr. 3505 (18 591,94 Eur (su PVM));
19.3. 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GTS Nr. 3531 (11 774,17 Eur (su PVM);
19.4. 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GTS Nr. 3646 (1 655,95 Eur (su PVM).
20. Pagal Rangos sutarties specialiosios dalies 3.3 papunktį šalys susitarė, kad iš kiekvienos mokėjimui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros atsakovė išskaito ir sulaiko 10 procentų Rangos sutarties kainos dydžio sumą ieškovės prievolių įvykdymui užtikrinti.
21. Pagal Rangos sutarties bendrosios dalies 9.4 papunktį, ieškovė ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinio Darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos pateikia atsakovei savanorišką garantinio laikotarpio ieškovės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo raštą ar garantinio laikotarpio ieškovės prievolių banko garantiją.
22. 2020 m. vasario 4 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė galutinį atliktų darbų perdavimo aktą.
23. Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. pateikė atsakovei laidavimo draudimo polisą 8 756,59 Eur sumai.
24. Pagal Rangos sutarties 8.3 papunktį, atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei sulaikytą jos prievolių pagal Rangos sutartį įvykdymo užtikrinimo sumą per 45 dienas po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos (2020 m. kovo 20 d.).
25. 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimais atsakovė savanoriškai patenkino dalį ieškinio reikalavimų, sumokėdama ieškovei 10 000 Eur ir 33 055,80 Eur sumas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 1) bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, 2) 2020 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimą, 3) 2020 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimą. Ieškovė nurodo, kad šie įrodymai yra reikšmingi vertinant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme teisėtumą ir pagrįstumą, nes patvirtina, jog ieškovė realiai patyrė skundžiamu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas (4 794,44 Eur), kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų dokumentų ryšį su byloje sprendžiamu klausimu, į tai, kad ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl šį įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 7 236,84 Eur skolą
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir apeliantė Rangos sutartyje aiškiai apibrėžė ir Rangos sutarties 3.3 papunktyje nustatė sulaikytų sumų grąžinimo sąlygas ir terminą, t. y. 45 kalendorinių dienų po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir sutarties garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašto pateikimo (Rangos sutarties 8.3 papunktis), taip pat nustatė, kad 2020 m. vasario 4 d. šalys pasirašė galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, o 2020 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė atsakovei laidavimo draudimo polisą 8 756,59 Eur sumai, todėl padarė išvadą, kad šalims pasirašius galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, ieškovei atsakovei pateikus garantinių įsipareigojimų įvykdymo draudimo laidavimo raštą ir suėjus sutartyje nustatytiems terminams, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės visiško atsiskaitymo su ieškove už atliktus darbus. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad Rangos sutarties šalys aiškiai susitarė dėl apeliantės galimybės sulaikyti bet kokius mokėjimus ieškovei, kuomet yra nustatomas Rangos sutarties pažeidimas (Rangos sutarties 8.4 papunktis), todėl apeliantė sąžiningai ir tinkamai naudojosi Rangos sutartyje numatyta sulaikymo teise, kadangi mokėjimas buvo sulaikytas iki apeliantės patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovė su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad Rangos sutarties nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios apeliantei teisę neapibrėžtam terminui sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas, net ir po visų Rangos sutartyje numatytų Darbų tinkamo atlikimo ir jų perdavimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
30. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017).
31. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
32. Kaip minėta šios nutarties 20 ir 24 punktuose, Rangos sutartyje apeliantė ir ieškovė susitarė, kad iš kiekvienos mokėjimui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros atsakovė išskaitys ir sulaikys 10 procentų Rangos sutarties kainos dydžio sumą ieškovės prievolių įvykdymui užtikrinti (rangos sutarties 3.3 papunktis), tačiau pasirašius galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, apeliantė įsipareigojo per 45 dienas grąžinti ieškovei sulaikytą jos prievolių pagal Rangos sutartį įvykdymo užtikrinimo sumą (Rangos sutarties 8.3 papunktis).
33. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis apie dokumentą, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame, kaip minėta, fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Pažymėtina, kad rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, atsisakydama visiškai atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, elgėsi nesąžiningai, nes naudojasi ieškovės atlikto darbo rezultatu. Įstatyme nėra nustatyta atliktų darbų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi apeliantė (užsakovas), teigdama, kad ieškovė (rangovas) pažeidė sutartį, kad dėl to atsirado pagrindas jo priešpriešinių prievolių pagal Rangos sutartį vykdymo sustabdymui, negali apsiriboti teiginiu, jog atlikti darbai yra netinkami, ji turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, nes pasirašius galutinį atliktų darbų aktą, būtent apeliantei teko ieškovės atliktų darbų netinkamos kokybės įrodinėjimo pareiga. Nepaisant to, apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė sutartų darbų neatliko ar kad juos atliko nekokybiškai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina buvus pagrindui apeliantei sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo tenkintas.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 124,11 Eur delspinigius ir 818,64 Eur palūkanas
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Rangos sutarties 11.2 papunkčiu ieškovė ir apeliantė susitarė dėl apeliantės prievolės mokėjimų uždelsimo atveju mokėti 0,03 proc. nuo vėluojamos apmokėti sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną bei padarė išvadą, jog apeliantei vėlavus atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus, ieškovei atsirado teisė reikalauti priteisti iš apeliantės delspinigius ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 6 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė žymiai vėlavo atlikti Darbus, todėl apeliantė turėjo teisę sulaikyti mokėjimus ieškovei. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti, nes pripažinus, kad apeliantė nepagrįstai sustabdė savo priešpriešinės prievolės vykdymą, ieškovei atsirado teisė, vadovaujantis Rangos sutarties 11.2 papunkčiu, reikalauti delspinigių bei palūkanų priteisimo.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rangos sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių taikymo sutarties pažeidimo atveju. Toks šalių susitarimas dėl atsakomybės už Rangos sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje sutartyje šalys laisva valia susitarė, jog prievolės pažeidimo atveju skaičiuojami delspinigiai, nustatant 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną tinkamai ir visiškai atsiskaityti uždelstą dieną, nuo laiku nesumokėtos sumos, taigi galima pagrįstai teigti, jog šalys tokia sutarties sąlyga apribojo savo civilinę atsakomybę delspinigių taikymo forma, o vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš apeliantės procesines palūkanas, kurios priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.
Dėl baudos skyrimo apeliantei
38. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant ieškovei. Teigia, kad apeliantė skunde nenurodo jokių esminių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl darytina išvada, kad atsakovė apeliacinį skundą pareiškė siekdama išvengti teismo sprendimo įsiteisėjimo ir savo prievolės sumokėti ieškovei įsiskolinimo už atliktus darbus sumą vykdymo.
39. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
41. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo skirti apeliantei baudą. Apeliantė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje, kaip apeliacinio skundo dalyko, neformuluoja naujų reikalavimų, nenurodo naujų faktinių aplinkybių. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju apeliantės pasirinkimas pasinaudoti apeliacijos teise negali būti laikomi piktnaudžiavimu, be to, nėra pagrindo manyti, kad apeliantė siekia nesąžiningų tikslų, naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Apeliantės siekis apeliaciniu skundu ginčytis dėl Rangos sutarties sąlygų vertinimo yra argumentuotas, todėl apeliacinio skundo vertinti kaip nesąžiningai pateikto, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo apeliantei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
42. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija“.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2020 m. kovo 6 d. Už ieškinio parengimą ieškovė patyrė 762,97 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis už ieškinio parengimą 2019 m. trečio ketvirčio duomenimis – 3 294 Eur), už 2020 m. balandžio 21 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo – 241,80 Eur (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis 2019 m. ketvirto ketvirčio duomenimis – 543,44 Eur), už 2020 m. balandžio 29 d. dubliką – 1 738,09 Eur (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis už dubliko parengimą 2019 m. ketvirto ketvirčio duomenimis – 2 037,90 Eur), už 2020 m. gegužės 21 d. patikslinto dubliko parengimą – 157,67 Eur (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis už dubliko parengimą 2019 m. ketvirto ketvirčio duomenimis – 2 037,90 Eur), už susipažinimą su atsakovės pateiktu tripliku ir už ieškovės atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo –– 171,89 Eur (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis 2019 m. ketvirto ketvirčio duomenimis – 148,09 Eur), už atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo ir susipažinimą su atsakovės priešieškiniu – 78,84 Eur (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis 2019 m. ketvirto ketvirčio duomenimis – 69,06 Eur), už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje, taip pat už kitų procesinių veiksmų atlikimą – 1 224,80 Eur (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis 2020 m. pirmo ketvirčio duomenimis – 1 516,34 Eur), už 2020 m. rugsėjo 9 d. rašytinius paaiškinimus – 157,70 Eur (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis 2020 m. antro ketvirčio duomenimis – 552,40 Eur), už atstovavimą 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdyje – 260,66 Eur (pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis 2020 m. antro ketvirčio duomenimis – 279,70 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus – 2020 m. spalio 6 d. pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi atlyginimo priteisimo, teisinių paslaugų suvestinę, taip pat bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, 2020 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimą ir 2020 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimą, neturi pagrindo sutikti apeliantės pozicija, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės 788,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 788,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gatas“, juridinio asmens kodas 125718917, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“, juridinio asmens kodas 145751974, 788,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Vigintas Višinskis