Civilinė byla Nr. e2A-591-516/2023
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00151-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ortogama“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ortogama“, patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašė iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės priteisti 30 704,52 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė buvo pripažinta 2021 m. birželio 4 d. atsakovės skelbto atviro konkurso „Sterilios chirurginės pirštinės“, Nr. 543185 laimėtoja ir šalys 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP5-472/2021 dėl pirkimo objekto dalies Nr. 1 (toliau – sutartis). Iki sutarties sudarymo, 2021m. rugpjūčio 16 d. –25 d. ieškovė inicijavo apsikeitimą informacija, susijusia su realaus atsakovės metinio poreikio sterilioms chirurginėms pirštinėms (toliau – ir prekės) nustatymu ir raštu suderino reikiamus prekių dydžius bei jų kiekius. Ieškovė iš elektroniniuose laiškuose pateiktos atsakovės informacijos įsitikino, kad yra poreikis iš esmės visam sutartyje nurodytam prekių kiekiui ir sudarė su atsakove sutartį bei prisiėmė finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai dėl paprašyto suteikti finansavimo sutarties vykdymui.
3. Pasirašiusi sutartį ieškovė, įvertinusi sutarties sąlygas dėl prekių pristatymo terminų ir turėdama atitinkamus atsakovės suformuotus teisėtus lūkesčius, įsigijo visą prekių kiekį (180 000 porų pirštinių) ir jas sandėliavo. Pagal sutarties nuostatas, sutartis galiojo iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.
4. Sutartyje numatyta jos kaina – 64 206 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Maksimalus išperkamų prekių kiekis – 180 000 vnt. Šis kiekis nurodytas kaip „preliminarus 12 mėn. prekių kiekis“. Besibaigiant sutarties terminui, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties vykdymo, kuriuo paragino atsakovę kuo skubiau pateikti užsakymus likusioms prekėms, nes atsakovė iki tol buvo nupirkusi tik 46 800 poras pirštinių. Nors atsakovė informavo ieškovę, kad prekės neatitinka techninių reikalavimų, tačiau po ieškovės pateiktų paaiškinimų, kurie patvirtino prekių atitikimą techniniams reikalavimams, atsakovė įsigijo dar 42 800 porų prekių.
5. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu pareikalavo sutartį įvykdyti tinkamai, nedelsiant užsakant ir nuperkant likusį prekių kiekį, tačiau atsakovė nurodė, kad ji tinkamai vykdė sutartį, nes pagal poreikį išpirko 49,82 proc. preliminaraus metinio išperkamų prekių kiekio. Ieškovės apskaičiavimais, pasibaigus sutarties galiojimo terminui atsakovė iš viso buvo išpirkusi 87 600 porų prekių, t. y. 48,66 proc. viso sutartyje nurodyto preliminaraus ir papildomai raštu su ieškove iki sutarties pasirašymo suderinto prekių kiekio. Ieškovė atsakovei pareiškė pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo, kurios atsakovė netenkino.
6. Ieškovė pažymėjo, kad pagal sutarties 1.3 papunktį, atsakovė viso sutartyje numatyto prekių kiekio galėjo neišpirkti tik dėl: pasikeitusių poreikių, pasikeitusių finansinių galimybių, nenumatytų aplinkybių. Ieškovė, remdamasi šalių ikisutartine komunikacija, nurodė, kad iki sutarties sudarymo suderintas preliminarus prekių kiekis atitiko visą sutartimi nurodytą prekių kiekį (180 000 porų), kadangi kitų išaiškinimų, koks yra atsakovės poreikis, atsakovė ieškovei nepateikė. Ieškovės nuomone, atsakovės tvirtinimai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2017 m. birželio 28 d. Nr. 1S-95 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kainodaros metodika) 17.3 papunktį, pirkimo dokumentuose ir sutartyje buvo tinkamai nurodytas įsigyjamų prekių sąrašas, maksimalūs prekių kiekiai ir maksimali pirkimui skirtų lėšų suma, nereiškia, kad atsakovė turi teisę nepaisyti sutarties šalių interesų pusiausvyros, ieškovės teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Ieškovė pabrėžė, kad nepaisant to, jog atsakovė pirkimo sąlygose nustatė fiksuotą įkainį, o ieškovė negalėjo daryti įtakos sutarties sąlygoms, ją pasirašydama prisijungimo būdu, visgi ieškovė buvo pakankamai atidi ir atsakinga suderindama atsakovės poreikius dar iki sutarties sudarymo, todėl negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti tokio esminio ir neprognozuojamo atsakovės poreikių pokyčio, t. y. daugiau negu 50 proc. sutartyje nurodyto preliminaraus prekių kiekio neišpirkimo.
7. Ieškovė paaiškinimuose rėmėsi atsakovės pagal prieš tai buvusius laikotarpius apskaičiuotu prekių poreikiu, įtvirtintu atsakovės 2018 m. sausio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr.V-5, ir sprendė, kad atsakovės organizuoto viešojo pirkimo tikslas buvo visą tokį poreikį patenkinti su galima paklaida, kurią, kaip buvo nustatyta pačios atsakovės rengtoje sutartyje, galėjo nulemti 1.3 papunktyje nurodyti veiksniai. Atsakovei sutarties vykdymo eigoje vienašališkai nusprendus, kad poreikis sumažėjo daugiau nei 50 procentų, ieškovės nuomone, toks drastiškas pokytis, galėjo būti nulemtas tik neeilinių aplinkybių. Tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė neinformavo ieškovės apie aplinkybes, dėl kurių atsakovė nebeketina išpirkti viso ar bent didžiosios dalies prekių kiekio pagal prieš tai deklaruotus poreikius. Pasak ieškovės, buvo priešingai – šalys konstruktyviai komunikavo, ieškovės vadovui susisiekus telefonu atsakovė nuolatos tikindavo išpirksianti likusias prekes.
8. Ieškovė akcentavo, kad pagal sutarties 2.1 papunktį, ji prekes atsakovei privalėjo pristatyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo išsiuntimo dienos, išskirtiniais atvejais – netgi per 24 valandas nuo užsakymo išsiuntimo. Tokių sąlygų nustatymas ieškovei reiškė, kad ji, siekdama tinkamai vykdyti sutartį, visas prekes (ar bent didžiąją jų dalį) turėjo įsigyti iš anksto ir saugoti, kad galėtų įvykdyti sutarties reikalavimus per sutartyje nustatytus jų pristatymo terminus. Ieškovės vertinimu, sutarties sąlygos buvo sukonstruotos taip, kad tiekėjas turi būti iš anksto įsigijęs visą prekių kiekį (kitu atveju tiekėjas prisiimtų neproporcingas rizikas sulaukti sutartinių sankcijų ir nuostolių atlyginimo). Todėl sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai reikalauja, kad sutartimi išperkamų prekių kiekis atsakovei būtų iš anksto apibrėžtas ir kuo tikslesnis. Taigi, atsakovė, ilgą laikotarpį veikdama kaip ligoninė, gana tiksliai galėjo įvertinti savo poreikius įprastai bei nuolat naudojamai prekei – sterilioms chirurginėms pirštinėms pagal praėjusių laikotarpių poreikį, tai patvirtino ir atsakovės pateiktas 2018 m. sausio 3 d. atsakovės direktoriaus įsakymas Nr.V-5 „Dėl medicininių pirštinių normų tvirtinimo“, kuriame yra išdėstytos mėnesio sterilių pirštinių normos atitinkamiems ligoninės skyriams. Atsižvelgiant į tai, ieškovės vertinimu, sutarties aiškinimas, laikantis pozicijos, kad atsakovė neturėjo pareigos išpirkti viso ar bent apytiksliai tokio kiekio be nei vienos viso numatyto prekių kiekio neišpirkimo sąlygos, nurodytos sutartyje, pagrindimo, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, taip pat suteikia atsakovei nepagrįsto pranašumo bei manipuliavimo galimybę aiškinant ir vykdant sutartį atsakovei naudinga linkme, o tiekėjui neproporcingai užkraunama sutarties vykdymo rizika.
9. Ieškovės vertinimu, kadangi prekių neišpirkimas sutartyje yra ribojamas konkrečiomis sąlygomis, atsakovė pažeidė savo pareigą išpirkti visas arba bent didžiąją dalį prekių ir tokiu neteisėtu neveikimu pažeidė sutartį. Ieškovė reikalauja atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovei padarytą turtinę žalą, kurią sieja su neišpirktų prekių savikaina. Ieškovė prekes iš gamintojo įsigijo sudėtingomis rinkos sąlygomis, kurios buvo susiformavusios COVID -19 pandemijos metu, kai dėl nustatytų ribojimų buvo sutrikdyta prekių gamyba ir tiekimas, o kainos buvo išaugusios 30-35 proc. Todėl dėl sąlyginai didelės ieškovės įsigytų prekių kainos, didelio neišpirktų prekių kiekio ir vis trumpėjančių jų tinkamumo naudoti terminų, bei dėl atsakovės poreikiams pritaikytų prekių techninių charakteristikų, yra ribojamos ieškovės galimybės konkuruoti su kitais rinkos dalyviais, galinčiais pigiau pasiūlyti prekes, dėl to ieškovei nebepavyksta prekių parduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Ortogama“ iš atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 10 700 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 10 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 461 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
11. Pasak teismo, sutarties sąlygų konstravimas, kai nėra numatytas nei pirkėjo užsakymų periodiškumas, nei kiekvienu užsakymu užsakomų prekių kiekis, o prekių pristatymo terminas yra pakankamai trumpas (tik 5 darbo dienos arba netgi tik viena para), rūpestingam ir atidžiam pardavėjui, siekiančiam būti pasiruošusiam per sutartyje nustatytus terminus pristatyti atsakovei prekes ir tinkamai vykdyti sutartį, lemia būtinumą visas prekes ar didžiąją jų dalį įsigyti iš karto ir jas sandėliuoti, kad prekės galėtų būti pristatytos per 5 darbo dienas ar 24 valandas. Priešingu atveju, pardavėjas rizikuotų pažeisti sutartyje nustatytus prekių pristatymo terminus, t. y. rizikuotų pažeisti sutartį. Pirkėjui neįsigijus prekių iš karto ir dėl to kaskart vėluojant pristatyti užsakymus arba jų nepristatant pagal pateiktus užsakymus, formaliai pagal sutartį būtų laikoma, kad jis pažeidžia sutarties sąlygas, ir galimai jam būtų pritaikyta civilinė atsakomybė pagal sutarties 5.3 papunktį – netesybos, nuostolių atlyginimas, pagal 8.1.3 papunktį – sutarties nutraukimas, kai kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus.
12. Teismo vertinimu, aptartas sutarties sąlygų konstravimas, o ne pačios ieškovės pasirinkimas, nulėmė, kad ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti sutartį, turėjo įsigyti visą ar bent didžiąją dalį sutartyje nurodyto prekių kiekio. Todėl, aiškinant sutartį, darytina išvada, jog sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai reikalauja, kad sutartimi išperkamų prekių kiekis atsakovei būtų iš anksto apibrėžtas ir kuo tikslesnis. Dėl to sutarties 1.3 papunktis, kuriame numatyta, kad atsakovė gali neišpirkti viso sutartyje numatyto prekių kiekio, turi būti aiškinamas kaip tam tikros prekių kiekio paklaidos atsiradimo po sutarties sudarymo galimybė, o pagal sutarties 1.3 papunkčio sąlygos aiškinimą, viso sutarties priede numatyto preliminaraus prekių kiekio neišpirkti pirkėjas galėjo tik dėl nenumatytų aplinkybių.
13. Pasisakydamas dėl atsakovės pozicijos, kad ji neprivalo išpirkti viso maksimalaus sutarties priede nurodyto prekių kiekio, teismas nurodė, jog svarbu yra tai, kad, nors atsakovės pasirinkta kainodara ir įsigyjamo prekių kiekio nustatymas sutartyje nurodant maksimalius dydžius pagal teisės aktus yra leistinas, tačiau, vykdant sutartį turi būti paisoma šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, kainodaros taisyklės neturi sudaryti sąlygų tiekėjui veikti jam nepalankiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad sutartyje nurodydama išperkamą maksimalų prekių kiekį atsakovė turėjo pareigą pakankamai tiksliai prognozuoti, atsakingai įvertinti ir remtis reikalingų įsigyti prekių kiekiu pagal atsakovės veiklos praktiką, praėjusių metų statistiką ir kitus aktualius bei pagrįstus duomenis. Atsakovė patvirtino, kad preliminarų pirkime įsigyjamų prekių kiekį ji nustatė vadovaudamasi 2018 m. sausio 3 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-5 „Medicininių pirštinių normų tvirtinimo“ patvirtintais medicininių pirštinių išdavimo iš vaistinės normų paskirstymo mėnesiais kiekiais, pagal kuriuos sterilių chirurginių pirštinių vieno mėnesio norma bendrai visiems ligoninės skyriams siekė 15 000 porų, kas per metus sudaro 180 000 porų pirštinių. Taigi, ieškovė privalėjo iš karto įsigyti visą arba didžiąją dalį sutartyje nurodyto prekių kiekio. Tik po sutarties sudarymo, tai yra jos vykdymo procese, ir tik įvykus sutarties 1.3 papunktyje numatytoms sąlygoms atsakovė galėjo neišpirkti sutartyje nurodyto prekių kiekio didžiosios dalies. Priešingas aiškinimas reikštų, kad pirkimo dokumentai ir sutarties sąlygos prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems skaidrumo ir nediskriminavimo principais bei VPĮ 35 straipsnio 4 daliai.
14. Sutartyje nėra apibrėžtas preliminarus prekių kiekis, nėra nustatyta šio kiekio minimali riba, todėl tuomet, kai perkamų paslaugų, o šiuo atveju, prekių apimtis nebuvo aiškiai suformuluota ir ginčo šalys šiuo aspektu sudarė ydingą sutartį, ji negali būti aiškinama tik vienos šalies naudai, kaip savaime suteikianti prioritetą vienos ar kitos šalies pozicijai. Teismas įvertino, kad atsakovės išperkamas prekių kiekis neturėjo iš esmės skirtis nuo sutartyje numatyto maksimalaus prekių kiekio. Nurodė, kad atsakovė, net ir atsižvelgdama į sutarties 1.3 papunktyje nustatytų sąlygų, susijusių su jos poreikių prekėms pasikeitimu ar finansinių galimybių sumažėjimu, atsiradimą po sutarties sudarymo, išpirkdama prekes, visgi turėjo vadovautis didžiosios dalies (apie 70 proc.) prekių išpirkimo būtinumu ir tik esant radikaliam, esminiam bei visiškai nenumatytam poreikių prekėms sumažėjimui ar finansinių galimybių pasikeitimui, neišpirkti didžiosios dalies sutartyje numatyto prekių kiekio. Aptartas sutarties aiškinimas, pagal kurį atsakovė turėjo siekti išpirkti didžiąją sutartyje nurodyto prekių kiekio dalį, reiškia, kad ir ieškovė, atsižvelgdama į sutartyje įtvirtiną perkamų prekių kiekio nustatymo būdą ir būdama apdairi bei rūpestinga, turėjo ir galėjo pagrįstai tikėtis, jog preliminarus išperkamų prekių kiekis svyruos.
15. Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovė pripažino, jog jai buvo žinomas Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas dėl neviršijimo vieno trečdalio galimos paklaidos tarp perkančiosios organizacijos planuojamo įsigyti prekių kiekio maksimalios ir minimalios ribos, todėl yra logiška, kad ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, jog jai tenka tam tikra proporcinga sutarties vykdymo rizika. Aplinkybė, kad ieškovė tokios rizikos tikėjosi nustatyta ir iš jos 2022 m. rugpjūčio 22 d. pranešimo atsakovei, reikalaujant likusių neišpirktų prekių užsakymo ir išpirkimo, kuriame ieškovė nurodė, jog pirkėjas pagal sudarytą sutartį per metus turi užsakyti ir nupirkti ne mažiau kaip 70 procentų viso sutarties priede numatyto metinio prekių kiekio, tai yra ne mažiau kaip 126 000 porų. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji dar iki sutarties sudarymo su atsakove apsikeisdama elektroniniais laiškais išsiaiškino ir turėjo pagrįstą lūkestį, jog realus atsakovės poreikis perkamoms prekėms yra visas maksimalus sutartyje nurodytas prekių kiekis. Tokios ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtino jos nurodomo 2021m. rugpjūčio 16 d. – 25 d. vykusio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys, kuriais remiantis teismas nustatė, kad ieškovė tiesiogiai nėra uždavusi klausimo dėl atsakovės realaus pirštinių poreikio, o atsakovė tik pateikė informaciją apie orientacinį pirštinių dydžių pasiskirstymą.
16. Teismas nustatė, kad atsakovė prekių užsakymus teikė retai, didesni užsakymai buvo pradėti teikti tik sutarties vykdymo pabaigoje, ieškovei raštu paraginus išpirkti sutartyje numatytą prekių kiekį. Byloje nėra duomenų, jog sutarties vykdymo metu ieškovei buvo suteikta informacija, kad po sutarties sudarymo taip radikaliai ir iš anksto visiškai nenumatytai keitėsi atsakovės poreikiai ar finansinės galimybės ir dėl to atsakovė nebeturėjo galimybių išpirkti daugiau kaip 50 procentų viso sutartyje numatyto prekių kiekio. Sutarties vykdymo metu atsakovė netinkamai vykdė iš sutartinių santykių kylančią pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi.
17. Teismas įvertino, kad pagal sutartį atsakovė galėjo neišpirkti tam tikros neesminės dalies (apie 30 proc.) sutartyje numatyto maksimalaus prekių kiekio tik esant sutarties 1.3 papunktyje numatytoms sąlygoms (viso sutartyje numatyto preliminaraus prekių kiekio atsakovė turėjo teisę neišpirkti tik dėl nenumatytų aplinkybių), o išpirkdama mažiau kaip 70 proc. sutartyje numatyto maksimalaus prekių kiekio (tai yra neišpirkdama didžiosios dalies) privalėjo ne tik, vykdydama įstatyme įtvirtintą bendradarbiavimo su kita sutarties šalimi pareigą, apie tai, jog neišpirks daugiau kaip 50 procentų sutartyje numatyto prekių kiekio, laiku informuoti ieškovę, bet ir šioje byloje įrodyti, kad po sutarties sudarymo taip radikaliai, esmingai ir iš anksto visiškai nenumatytai keitėsi atsakovės poreikiai ar finansinės galimybės, jog dėl to atsakovė nebeturėjo galimybių išpirkti didžiosios sutartyje numatyto prekių kiekio dalies. Atsakovė neįrodė, kad po sutarties sudarymo taip radikaliai, esmingai ir iš anksto visiškai nenumatytai keitėsi atsakovės poreikiai, kad ji nebegalėjo išpirkti didžiosios dalies sutartyje numatyto prekių kiekio.
18. Teismas nusprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu sutarties vykdymu (neteisėtu neveikimu): atsakovė pažeidė savo pareigą išpirkti didžiąją dalį prekių, ji vykdama sutartį nebendradarbiavo su ieškove, laiku neteikė informacijos, kad išpirks mažiau negu 50 proc. sutartyje numatyto prekių kiekio ir dėl šio neteisėto neveikimo ieškovė patyrė nuostolius. Atsakovė suprato arba turėjo suprasti, kad sutarties sąlygos buvo sukonstruotos taip, jog ieškovė tinkamą sutarties vykdymą galėjo užtikrinti tik iš karto įsigydama visą ar didžiąją dalį sutartyje nurodyto prekių kiekio, todėl atsakovė, nevykdydama sutartyje įtvirtintos pareigos išpirkti didžiąją dalį prekių, nebendradarbiaudama su ieškove ir jai laiku nesuteikdama informacijos apie pakankamai didelius pokyčius išperkant prekes, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, todėl yra kalta dėl ieškovės patirtų nuostolių.
19. Teismas nurodė, kad įrodinėdama nuostolių dydį, ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius ieškovės patirtas išlaidas įsigyjant sutarties vykdymui reikalingas prekes, o patirtų nuostolių lentelėje įvardijo išlaidas, sudarančias prekės vieneto (pirštinių poros) savikainą, kuri yra 0,3323 Eur be PVM. Atsakovė pateikė duomenis, kad pirkime pateiktame pasiūlyme ieškovė buvo nurodžiusi 0,3397 Eur be PVM vienos pirštinių poros įkainį, už kurį atsakovė ir nupirko 48,66 proc. Sutartyje nurodyto prekių kiekio. Nors ieškovė nepateikė visų lentelėje nurodyto prekės vieneto savikainą (tiesiogines išlaidas) sudarančių išlaidų dalių faktą patvirtinančių dokumentų, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, jog prašomi priteisti nuostoliai neviršija prekės vieneto (pirštinių poros) įkainio, kuris ieškovei būtų buvęs sumokėtas, jeigu atsakovė tinkamai vykdydama sutartį, būtų prekes nupirkusi ir už jas atsiskaičiusi, teismo vertinimu, nuostolių, kurių ieškovė nebūtų patyrusi atsakovei tinkamai vykdant sutartį, faktas ir 0,3323 Eur be PVM už kiekvieną neteisėtai neišpirktą pirštinių porą nuostolių dydis byloje pateiktais duomenimis yra įrodytas.
20. Atsakovei išpirkus 48,66 proc. prekių kiekio, ieškovei atlygintini nuostoliai, sudarantys 21,34 proc. neišpirkto prekių kiekio, kurių suma yra 12 762,4 Eur. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kurių atsakovė neginčijo, tai yra, į tai, kad ieškovė prekes iš gamintojo įsigijo sudėtingomis rinkos sąlygomis, kurios buvo susiformavusios COVID-19 pandemijos metu, kai dėl nustatytų ribojimų buvo sutrikdyta prekių gamyba ir tiekimas, o kainos buvo išaugusios 30–35 proc., į tai, kad ieškovę atstovaujantis jos vadovas teismo posėdyje paaiškino, jog šiuo metu sterilių chirurginių pirštinių rinkos kaina yra gerokai mažesnė, teismas nusprendė, jog labiau tikėtina, kad už 0,3323 Eur be PVM vienos pirštinių poros savikainą ieškovei parduoti prekes nepavyks. Tačiau vis dar egzistuoja galimybė prekes ar jų dalį parduoti už mažesnę kainą ir taip sumažinti patirtus nuostolius. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas sumažino priteistinų nuostolių dydį iki 10 700 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės UAB „Ortogama“ ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ortogama“ ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Teismas neteisingai įvertino atsakovės pasirinktą kainodaros būdą ir dėl to nepagrįstai nusprendė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neišperkant iš viso ne mažiau nei 70 proc. prekių kiekio. Sutartyje nebuvo nustatytas ir teismo negalėjo būti savo iniciatyva pritaikytas 70 proc. privalomas išpirkti kiekis. Tai prieštarauja atsakovės pirkime nustatytoms ir sutartyje įtvirtintoms sąlygoms.
21.2. Teismas nukrypo nuo sutartyje įtvirtinto reguliavimo ir jį interpretavo nesivadovaudamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Pirkimo objektas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas tik maksimaliu prekių kiekiu, kurio atsakovė neįsipareigojo išpirkti. Tokios sutarties nuostatos buvo žinomos šalims ir jos su jomis sutiko. Sutarties nuostatose yra tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovė gali neišpirkti viso prekių kiekio, be kita ko, jeigu pasikeičia jos poreikiai. Atsakovės poreikių pasikeitimas sutartyje nėra detalizuotas ir susietas su kažkokiomis itin radikaliomis ar nenumatytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad atsakovė galėjo neišpirkti viso prekių kiekio tiesiog pasikeitus atsakovės poreikiams ir neįrodinėjant bei nepagrindžiant konkrečių atsakovės poreikio pasikeitimo priežasčių.
21.3. Sprendimas dalyvauti pirkime, sudaryti sutartį iš anksto išviešintomis sąlygomis ir įsigyti visas prekes iš karto yra ieškovės prisiimta rizika. Jeigu tiekėjas mato, kad neturės galimybės užtikrinti prekių pristatymo laiku arba dėl to turės prisiimti pernelyg didelę riziką, jis pirkime gali nedalyvauti. Nusprendęs dalyvauti pirkime tiekėjas pats prisiima riziką dėl prekių pristatymo termino užtikrinimo. Tai, kad ieškovė nusprendė dalyvauti pirkime ir įsigyti visą maksimalų prekių kiekį, yra vien tik jos pačios rizika, o ne atsakovės atsakomybė.
21.4. Teismas nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo kitais atsakovės ir kitų perkančiųjų organizacijų pagal tokį kainodaros būdą vykdomų pirkimų pavyzdžiais, nes tai patvirtina, kad atsakovė vadovavosi visoje šalyje įprastu kainodaros būdu.
21.5. Teismas nepagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą, nes ieškovė faktiškai nėra patyrusi nuostolių. Prekės priklauso ieškovei, ji jomis laisvai disponuoja ir gali jas parduoti kitiems subjektams. Prekių galiojimo laikas nėra pasibaigęs – jos yra tinkamos naudoti iki 2024 m. rugpjūčio mėn.
21.6. Vykdant skundžiamą teismo sprendimą ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje nei tuo atveju, jeigu atsakovė pagal sutartį būtų išpirkusi iš viso 70 proc. prekių kiekį. Ieškovė gautų iš atsakovės 83,84 proc. šių prekių kainos ir savo nuosavybėje vis dar turėtų 38 406 poras pirštinių.
22. Ieškovė UAB „Ortogama“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
22.1. Pasikeitusio poreikio aplinkybė, kuria atsakovė remiasi atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, nėra objektyviai nepagrindžiama, tačiau atsakovė pasirinko poziciją neįrodinėti aplinkybių, kuriomis savo atsikirtimus grindžia. Dėl to laikytina, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė, jog atsakovės, kaip ligoninės, poreikis sterilioms chirurginėms pirštinėms pasikeitė daugiau kaip 50 proc. Pasikeitusį poreikį aiškinant kaip nulemtą bet kokios objektyvios ar subjektyvios priežasties, pavyzdžiui, atsakovės sprendimą prekes pirkti iš trečiųjų asmenų ir dėl to „pasikeitusį poreikį“ pirkti iš ieškovės pagal sutartį, toks sutarties sąlygų aiškinimas pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, taip pat suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą sutartiniame santykyje.
22.2. Atsakovė inicijavo viešąjį pirkimą ir sudarė sutartį būtent siekdama maždaug tokį („preliminarų“) kiekį ir įsigyti, todėl bent didžiąją dalį prekių atsakovė turėjo ir tikslą, ir atitinkamai pareigą įsigyti esant įprastai situacijai, t. y. neišpirkti apie 30 proc. sutartyje nurodyto kiekio leido sąlygos dėl įprastų poreikių, finansų ar panašių aplinkybių svyravimo. Ir tik esant neordinarioms aplinkybėms, t. y. esant radikaliam, esminiam bei visiškai nenumatytam poreikių prekėms sumažėjimui, finansinių galimybių pasikeitimui ar panašioms neįprastoms aplinkybėms, galėjo neišpirkti ir didžiosios dalies, t. y. iki 70 proc. prekių.
22.3. Pagal Kainodaros metodikos 15 punktą, fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio. Tačiau tikslaus kiekio nežinojimas reiškia, kad yra žinomas apytikslis kiekis, ir kad netikslumas, logiška, negali svyruoti nuo 0 iki 100 proc. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad perkančiosios organizacijos visais atvejais pirkimo sutartyje turėtų kuo įmanoma tiksliau apibrėžti pirkimo objektą ir jo kiekį. Bet kuriuo atveju, šioje byloje keliamas klausimas ne dėl reikalavimo tiksliai apibrėžti prekių kiekį, o sudarytą sutartį ir konkrečias jos sąlygas vykdyti ir aiškinti sąžiningai.
22.4. Teismas pagrįstai įvertino ne tik itin trumpus sutarties vykdymo terminus, bet ir visą sutarties kontekstą, sąlygų visumą bei galimybes tokiomis sąlygomis sutartį tinkamai vykdyti. Atsakovė negalėjo nesuprasti, kad ieškovė iš karto turėjo įsigyti visą prekių kiekį ne dėl to, jog taip norėjo ar neįvertino savo rizikos, o dėl to, kad ji tik taip galėjo užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą, įsipareigojusi pateikti bet kokį prekių kiekį per 5 darbo dienas ar per 24 val. Atsakovė, nustačiusi tokias viešojo pirkimo sąlygas, negalėjo nesuprasti ir to, kad tokios prekės yra įprastai užsakomos iš Kinijoje ar kitose trečiosiose šalyse veikiančių gamintojų (tuo laikotarpiu kitų pasirinkimų nebuvo), todėl prekių pristatymas net ne per 24 val., o ir per 5 darbo dienas, neįsigijus prekių iš anksto būtų neįmanomas dėl laiko sąnaudų ir medžiagų deficito bet kuriam tiekėjui (gamintojui). Pandemijos laikotarpiu šių prekių paklausa buvo smarkiai išaugusi ir bet kuriuo atveju užsakinėti prekes dalimis ar iš trečiųjų šalių, ar iš arčiau esančių tiekėjų būtų didesnė rizika dėl negalėjimo tinkamai vykdyti Sutartį pagal joje numatytas sąlygas ir terminus.
22.5. Prekių turėjimas nereiškia, kad tai savaime duoda naudą ieškovei. Tai, kad ieškovė turi teisę disponuoti prekėmis, nereiškia, kad faktiškai prekės gali būti realizuotos (realu jas parduoti). Ieškovei, ir taip dedančiai protingas ir pakankamas pastangas parduoti dėl atsakovės kaltės neišpirktas prekes, neturi būti perkeliamos neproporcingos pareigos ir lūkesčiai, kad ieškovė privalo pati išsispręsti problemas dėl atsakovės kaltės neišpirktų prekių ir atsakovės naudai sumažinti jam priteistus atlyginti nuostolius.
22.6. Atsakovė iš ieškovės sutarties vykdymo metu išpirko 48,66 proc. prekių, už jas viso gavo 31 032,90 Eur su PVM (87 000 x 0,3567 Eur). Teismas pripažino, kad ieškovės nuostoliai sudaro 21,34 proc. (70 proc. - 48,66 proc.). Tačiau teismas nuo nurodyto kiekio priteisė ieškovei tik 10 700 Eur nuostolių atlyginimą. Vadinasi, ieškovė už išpirktas prekes ir pagal teismo sprendimą iš viso gautų 41 732,90 Eur, tai sudaro 64,99 proc. nuo visos pagal sutartį gautinos sumos (64 206 Eur), todėl ieškovė neatsidurtų geresnėje padėtyje, nei iš jos išpirkus 70 proc. prekių.
22.7. Atsižvelgiant į ieškovės išdėstytus argumentus dėl iš esmės nerealių galimybių realizuoti prekes (tokį prekių kiekį), neturi reikšmės, kokia suma buvo sumažinti ieškovei priteisti nuostoliai, kadangi už šias prekes ieškovė nebesitiki gauti reikšmingų pajamų (net ir gavus bent kažkokią dalį pajamų jos bet kuriuo atveju bus panaudotos pasibaigusio galiojimo prekių utilizavimui).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
23. 2021 m. birželio 4 d. ieškovė pripažinta atsakovės skelbto atviro konkurso „Sterilios chirurginės pirštinės“ Nr. 543185 laimėtoja.
24. 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, prašydama suteikti informaciją apie tai, kokius sterilių chirurginių pirštinių dydžius, kiekius ir per kokius terminus atsakovė norėtų gauti greičiausiai pagal būsimą sutartį. 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė elektroniniu paštu atsakė ieškovei, kad po sutarties pasirašymo ji norėtų gauti 7 400 porų pirštinių.
25. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę ir, be kita ko, pateikė pirštinių kiekių ir dydžių lentelę, kurioje nurodyta kokius pirštinių dydžius pagal proporcijas ketina pateikti atsakovei, pažymėdama, kad ketina pateikti atsakovei iš viso 180 000 porų pirštinių; paprašė atsakovės pakoreguoti lentelę, jei ji neatitinka atsakovės poreikio. 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė elektroniniu paštu persiuntė ieškovei pakoreguotą pirštinių kiekių ir dydžių lentelę, kurioje nurodyta, kad visas pirštinių kiekis sudaro 180 000 porų; pažymėjo, kad skaičiai yra tik orientaciniai, kadangi metų eigoje atitinkamų dydžių pirštinių poreikis gali keistis.
26. 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parduoti atsakovei konkurso sąlygas atitinkančias pirštines, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas atsiskaityti (sutarties 1.1 papunktis). Sutarties priede „Prekių sąrašas ir kainos“ nurodyta, kad maksimalus pirštinių kiekis – 180 000 porų; tokio kiekio kaina – 64 206 Eur su PVM. Sutarties 1.3 papunkčiu šalys sulygo, kad sutarties priede nurodyti preliminarūs 12 mėnesių kiekiai gali kisti, keičiantis atsakovės poreikiams ar finansinėms galimybėms, tačiau kiekiai negali būti viršijami; prekės bus užsakomos dalimis pagal atsakovės poreikį visą sutarties galiojimo laikotarpį (12 mėn. nuo sutarties sudarymo) (sutarties 10.1 papunktis); atsakovė dėl nenumatytų aplinkybių pasilieka teisę neišpirkti viso sutarties priede numatyto preliminaraus kiekio.
27. 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo termino pabaigos atsakovė yra nupirkusi iš ieškovės 46 800 vnt. prekių iš 180 000 vnt., t. y. 28 proc. iš suplanuoto metinio išperkamų prekių kiekio; paragino atsakovę kuo skubiau pateikti užsakymus likusioms prekėms. 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu atsakovė atsakė ieškovei, kad sutartyje nenumatytas minimalus įsigyjamų prekių kiekis, jis gali kisti priklausomai nuo atsakovės poreikio; nurodė, kad prekės neatitinka techninių reikalavimų – pakuotės sunkiai atidaromos, sunkiai plyšta, dėl to pažeidžiamas sterilumas; pažymėjo, kad iki sutarties galiojimo pabaigos planuoja įsigyti prekių kiekį pagal poreikį, tačiau neturi pareigos įsigyti maksimalaus prekių kiekio.
28. 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovė, pareikalaudama iš atsakovės nedelsiant užsakyti likusį prekių kiekį. 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu atsakovė atsakė ieškovei, kad ji tinkamai vykdė sutartį, išpirkdama 49,82 proc. preliminaraus metinio prekių kiekio.
29. 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kuria pareikalavo atlyginti atsakovės 33 692 Eur dydžio nuostolius, kuriuos, kaip nurodė ieškovė, ji patyrė dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo.
30. 2022 m. spalio 14 d. raštu atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės 2022 m. rugsėjo 26 d. pretenziją, nurodydama, kad ji tinkamai įvykdė iš sutarties kilusius įsipareigojimus.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
32. Kadangi atsakovė (toliau – ir apeliantė) skundžia ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau tik jo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas ir iš apeliantės ieškovei priteistas 10 700 Eur nuostolių atlyginimas, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja šia apeliantės skundžiama apimtimi, atsižvilgama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius argumentus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis aiškintina tokiu būdu, jog atsakovė galėjo neišpirkti viso (ar bent jau didžiosios dalies) sutartyje nurodyto prekių kiekio tik tokiu atveju, jei būtų įrodžiusi išimtinių aplinkybių, dėl kurių pasikeitė jos poreikiai ar finansinės galimybės, atsiradimą. Apeliantės manymu, ji galėjo neišpirkti viso prekių kiekio tiesiog pasikeitus atsakovės poreikiams, neįrodinėdama bei nepagrįsdama konkrečių atsakovės poreikio pasikeitimo priežasčių. Iš aptarto apeliantės argumento matyti, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį.
34. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, tai pat pasisakyta, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus ir suderintus šalių ketinimus dėl vienodo apeliantės pareigos įsigyti atitinkamą prekių kiekį traktavimo byloje nėra, todėl šias sutarties sąlygas aiškinant remiamasi objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo metodu.
38. Iš sutarties 1.3 papunkčio teksto matyti, kad juo buvo susitarta dėl to, jog sutarties priede nurodyti preliminarūs 12 mėnesių kiekiai gali kisti, keičiantis atsakovės poreikiams ar finansinėms galimybėms, tačiau kiekiai negali būti viršijami. Prekės bus užsakomos dalimis pagal atsakovės poreikį visą sutarties galiojimo laikotarpį (12 mėn. nuo sutarties sudarymo) (sutarties 10.1 papunktis). Atsakovė dėl nenumatytų aplinkybių pasilieka teisę neišpirkti viso sutarties priede numatyto preliminaraus kiekio.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmasis sutarties 1.3 papunkčio sakinys, aiškinant jį pagal jo lingvistinę prasmę, suteikė apeliantei teisę, keičiantis jos poreikiams ar finansinėms galimybėms, atitinkamai pakeisti (sumažinti) įsigyjamų prekių kiekį. Sutarties 1.3 papunkčio antrąjį sakinį aiškinant pagal jo lingvistinę prasmę, darytina išvada, kad apeliantė įsipareigojo prekes užsakinėti iš ieškovės ne vienoda apimtimi kiekvieną mėnesį (ar per kitokį periodą), tačiau priklausomai nuo to, koks bus prekių poreikis konkretų mėnesį (ar per kitokį periodą). Taigi minėtu sakiniu buvo nurodyta tik tai, kad atsakovės atliekami periodiniai užsakymai neprivalo būti vienodos apimties, tačiau minėtu sakiniu nebuvo aptarta apeliantės teisė užsakinėti prekių kiekius vien savo pasirinkimu, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Nuostatos, susijusios su apeliantės teise neišpirkti viso sutarties priede numatyto prekių kiekio įtvirtintos sutarties 1.3 papunkčio trečiajame sakinyje, jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kad teisę neišpirkti viso sutarties priede numatyto preliminaraus kiekio atsakovė gali įgyvendinti tokiu atveju, kai atsiranda nenumatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas sutarties nuostatas, jas aiškinant sistemiškai, apeliantė, siekdama įsigyti prekių mažesne apimtimi, nei nurodyta sutarties priede, turėjo įrodyti nenumatytų aplinkybių (t. y. kad neplanuotai pasikeitė jos poreikiai ar finansinės galimybės) egzistavimą. Taigi, apeliantės teisė neišpirkti viso sutarties priede numatyto prekių kiekio buvo susieta su nenumatytų aplinkybių atsiradimu.
40. Aiškinant sutarties 1.3 papunktį tokiu būdu, jog jis suteikė teisę ieškovei neišpirkti viso prekių kiekio tiesiog pasikeitus atsakovės poreikiams ir neįrodinėjant bei nepagrindžiant konkrečių atsakovės poreikio pasikeitimo priežasčių, nepagrindžiant to, kad jų numatyti apeliantė negalėjo sutarties sudarymo metu, būtų nepaisoma sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo reikalavimų, pagal kurį sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ne atsietai viena nuo kitos, tačiau atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), nesuteikta jokios reikšmės sutarties sąlygai, tiesiogiai ir aiškiai (lot. expressis verbis) įtvirtinusiai apeliantės teisę neišpirkti viso sutarties priede numatyto prekių kiekio tik dėl nenumatytų aplinkybių, tokiu būdu paneigiant ir šalių valią tokią sąlygą, kaip reikšmingą, įtvirtinti sutartyje, kas neatitiktų ir sutarties sąžiningo aiškinimo imperatyvo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Apeliantės nurodytas sutarties aiškinimas neatitiktų sąžiningo sutarties aiškinimo imperatyvo ir dėl to, kad visa perkančiosios organizacijos poreikių pasikeitimo (tokio poreikių pasikeitimo apeliantei net neįrodinėjant) rizika būtų perkelta ieškovei, kuri tokių aplinkybių net negali kontroliuoti.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytu būdu aiškinant sutartį (t. y. kad apeliantė galėjo neišpirkti viso prekių kiekio neįrodinėdama bei nepagrįsdama konkrečių atsakovės poreikio pasikeitimo priežasčių) būtų pažeisti ir ieškovės teisėti lūkesčiai, kadangi ieškovė pagrįstai pasitikėjusi, kad pagal sutarties nuostatas, apeliantės teisė neišpirkti viso sutarties priede numatyto prekių kiekio priklausys tik nuo nenumatytų aplinkybių, apeliantei atsisakius tokias aplinkybes įrodinėti, net negalėtų sužinoti, ar iš tiesų tokios nenumatytos aplinkybės, kurios lemia ir ieškovės iš sutarties planuoto gauti pelno sumažėjimą, egzistavo. Taip būtų sukurtos ir sąlygos apeliantės galimam piktnaudžiavimui, kadangi apeliantei būtų sudarytos neribotos galimybės mažinti pagal sutartį įsipareigotų įsigyti prekių kiekį, to niekaip nepagrindžiant. Toks sutarties aiškinimas pažeistų ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, kadangi apeliantė nesilaikytų savo pačios parengtų sutarties sąlygų, kuriomis remiantis ieškovė ir priėmė sprendimą dalyvauti pirkime bei sudaryti sutartį su apeliante. Skaidrumo principas būtų pažeistas ir tuo aspektu, kad, kaip minėta, apeliantė neturėtų pareigos pagrįsti aplinkybių, dėl kurių nusprendė sumažinti įsigyjamų prekių kiekį, nors būtent nuo tokių aplinkybių priklausytų ieškovės pirkime siekiamo patenkinti intereso (gauti visą sutartyje nurodytą kainą) įgyvendinimas.
42. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė, jog prekės bus užsakomos dalimis visą sutarties galiojimo laikotarpį. Apeliantė prekes užsako raštu arba elektroniniu paštu. Prekes ieškovė pristato apeliantei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo išsiuntimo dienos, išskirtiniais atvejais prekės turi būti pateikiamos per 24 valandas nuo užsakymo išsiuntimo.
43. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokių sąlyginai trumpų prekių pristatymo terminų įtvirtinimas sutartyje nulėmė tai, jog ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti sutartį, turėjo įsigyti visą ar bent didžiąją dalį sutartyje nurodyto prekių kiekio (kadangi šalys nesusitarė nei dėl prekių užsakymų periodiškumo, nei dėl tam tikrais periodais užsakytino prekių kiekio). Esant tokioms sutarties sąlygoms, atsakovė būtų galėjusi užsakyti didžiąją dalį ar netgi visą prekių kiekį sutarties vykdymo pradžioje, o ieškovė turėtų prievolę užsakytą kiekį pristatyti per 5 darbo dienas arba netgi per 24 valandas. Ir tai iš esmės priklausytų tik nuo atsakovės pasirinkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudarydama tokią sutartį, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad apeliantė įsigys sutartyje nurodytą arba jam artimą prekių kiekį, kadangi jei apeliantės įsigyjamų prekių kiekis būtų priklausęs vien tik nuo apeliantės nurodymo apie poreikių pasikeitimą (neįrodinėjant nenumatytų tokio poreikio pasikeitimo priežasčių), ieškovei būtų tekusi neproporcingai didelė rizika, kad didelė ieškovės turimų prekių dalis apeliantės nebus įsigytos, kas, be kita ko, būtų lėmę ir ieškovės sprendimą (ne)dalyvauti pirkime. Tokiu atveju, sutarties sudarymas ieškovei taptų ekonomiškai nenaudingas, taigi ji būtų net ir nesuinteresuota sudaryti tokio pobūdžio sutarties. Nurodytų motyvų pagrindu atmetamas ir apeliantės teiginys, kad ieškovės sprendimas dalyvauti pirkime ir įsigyti visą maksimalų prekių kiekį, yra vien tik jos pačios rizika.
44. Apeliantės pateikiamas sutarties aiškinimas neatitiktų ir CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad sutartis buvo parengta apeliantės, ieškovės sudaryta prisijungimo būdu, taigi sutarties sąlygų turiniui ieškovė negalėjo daryti įtakos. Nurodytų motyvų pagrindu nesutinkama su apeliantės pateiktu, išimtinai vien jai palankiu sutarties 1.3 papunkčio aiškinimo būdu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog netinkamai parengtų, neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų (kurių dalimi yra ir sutarties projektas) nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).
45. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, jog apeliantės teisė neišpirkti viso sutarties priede numatyto preliminaraus kiekio priklausys tik nuo galimai atsirasiančių nenumatytų aplinkybių, kadangi tokią išvadą leido daryti apeliantės veiksmai iki sudarant sutartį. O būtent, iki sutarties sudarymo vykusio susirašinėjimo metu (2021 m. rugpjūčio 16 d. – rugpjūčio 25 d.) apeliantė pateikė ieškovei pakoreguotą pirštinių kiekių ir dydžių lentelę, kurioje nurodė, kad visas apeliantės įsigyjamų pirštinių kiekis sudaro 180 000 porų. Toks pat planuojamų įsigyti pirštinių kiekis per vienerius metus buvo nurodytas ir apeliantės direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintame dokumente „Medicininių pirštinių išdavimo iš vaistinės normų paskirstymas mėnesiui“, kuriuo apeliantė rėmėsi rengdama pirkimo dokumentus (atsiliepimo į ieškinį 36 punktas). Taigi, apeliantė raštu užfiksavo aplinkybes, kad jos vienerių metų poreikis yra 180 000 porų pirštinių. Šis kiekis buvo nurodytas ne intervalu (nuo – iki), tačiau konkrečiai jį apibrėžiant, nenurodant, kad pirštinių kiekio poreikis gali žymiai sumažėti bei nenurodant tokio galimai sumažėsiančio poreikio priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės veiksmai sukėlė ieškovei pagrįstą lūkestį, kad aptartą ar bent jau panašų kiekį apeliantė ir įsigys, jei neįvyks nuo apeliantės valios nepriklausančios nenumatytos aplinkybės.
46. Remiantis išdėstytais argumentais, sąžiningu, teisingu bei protingu, atitinkančiu CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pripažįstamas toks sutarties sąlygų aiškinimas, pagal kurį apeliantė turėjo teisę neišpirkti sutartyje nurodyto prekių kiekio tokiu atveju, jei būtų įrodžiusi nenumatytų aplinkybių, dėl kurių pasikeitė jos poreikiai, atsiradimą. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo, taigi neįrodė ir juridinių faktų visumos, leidžiančios jai pasinaudoti teise neišpirkti sutarties priede numatyto prekių kiekio (CPK 178 straipsnis).
47. Nesutiktina ir su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino sutartyje įtvirtintą kainodaros būdą ir nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė turėjo pareigą išpirkti 70 proc. sutartyje nurodyto prekių kiekio.
48. Iš sutarties 4.1 papunkčio matyti, kad šalys susitarė, jog sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Kainodaros metodikos 10.2 papunktyje įtvirtintas sutarties kainos apskaičiavimo būdas, sutartyje nustatant fiksuotą įkainį. Pagal Kainodaros metodikos 17.1 papunktį, įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei maksimalius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą. Pirkimo vykdytojas nebegali daugiau pirkti pagal sutartį, kai pasiekiamas bent vienas iš numatytų kriterijų – maksimalūs prekių ir (ar) paslaugų kiekiai arba maksimali pirkimui skirta lėšų suma, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau. Kainodaros metodikos 4 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose, sutartyje ir (ar) sutarties pakeitimuose nustatomi sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo būdai, kriterijai, taisyklės turi būti nenustatančios per didelės rizikos pirkimo vykdytojui dėl sutarties kainos padidėjimo arba iš kitos pusės nenustatančios sąlygų tiekėjui veikti jam nepalankiomis sąlygomis.
49. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad fiksuoto įkainio kainodara sutartyje galėjo būti pasirinkta, tačiau toks pasirinkimas negalėjo sukurti situacijos, kai tiekėjui vykdant sutartį reikia veikti itin nepalankiomis sąlygomis ar sudaryti sąlygas pažeisti šalių interesų pusiausvyrą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į sutarties 1.3 papunktyje nurodytą išimtį dėl apeliantės teisės neišpirkti sutarties priede nurodyto prekių kiekio atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, į šios nutarties 45 punkte nurodytus apeliantės atliktus orientacinius skaičiavimus dėl įsigyjamų prekių kiekio poreikio, apeliantės išperkamas prekių kiekis pagal sutartį neturėjo iš esmės skirtis nuo sutartyje numatyto maksimalaus prekių kiekio ir ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, o apeliantė turėjo pareigą įvykdyti sutartį tokiu būdu, kad be svarių priežasčių nebūtų iš esmės nukrypta nuo sutartyje numatyto orientacinio prekių kiekio. Pripažįstamas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tokiu atveju, kai sutartyje numatytas tik maksimalus prekių kiekis, tačiau nenumatyta minimali riba, pagrįstas ir protingas lūkestis yra didesnioji dalis (apie 70 proc.) sutarties priede nurodyto prekių kiekio ir tik esant nenumatytam poreikių prekėms sumažėjimui ar finansinių galimybių pasikeitimui, būtų pagrindas neišpirkti didžiosios dalies sutartyje numatyto prekių kiekio.
51. Apeliantė nurodė ir tai, kad jos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės nuostolių atlyginimą, nes ieškovė faktiškai nėra patyrusi nuostolių, t. y. ieškovė turi prekes, jomis laisvai disponuoja ir gali jas parduoti kitiems subjektams.
52. Pati apeliantė nurodė, jog prekės yra tinkamos naudoti iki 2024 m. rugpjūčio mėn. (apeliacinio skundo 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pati į sutartį įtraukė sąlygą, pagal kurią, ieškovė įsipareigoja teikti prekes, kurių likęs galiojimo laikas (jei jis nustatytas) ne mažesnis negu pusė viso galiojimo laiko, taigi tokiu būdu išreiškė poziciją, kad prekių galiojimo terminas yra svarbus kriterijus, sprendžiant, ar jas įsigyti. Be to, ieškovė nurodė, kad prekės, įsigytos siekiant įvykdyti sutartį, buvo santykinai brangesnės dėl tos priežasties, kad pandemijos laikotarpiu buvo iš esmės padidėjęs poreikis tokio pobūdžio medicininėms priemonėms, todėl šiuo metu jos nebėra tokios konkurencingos. Apeliantei neįrodžius, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu prekės turėjo tokią pat paklausą rinkoje, kaip ir sutarties sudarymo metu, ir be ypatingų pastangų už sutartyje nurodyto dydžio įkainį galėjo būti parduotos kitiems ūkio subjektams, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad ieškovė turėjo ir galėjo prekes parduoti už sutartyje nurodyto dydžio įkainį kitiems subjektams, taip sumažindama savo nuostolius, patirtus įsigijus, tačiau apeliantei nepardavus bent 70 proc. sutartyje nurodyto prekių kiekio (CPK 178 straipsnis).
53. Nesutiktina ir su apeliantės teiginiu, kad vykdant skundžiamą sprendimą ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje nei tuo atveju, jeigu atsakovė pagal sutartį būtų išpirkusi iš viso 70 proc. prekių kiekį, kadangi ieškovė gautų iš atsakovės 83,84 proc. šių prekių kainos ir vis dar turėtų 38 406 poras pirštinių.
54. Bylos duomenys patvirtina, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo ieškovė už pagal sutartį parduotas prekes iš apeliantės buvo gavusi 31 032,90 Eur iš sutartyje nurodytos 64 206 Eur sumos. Skundžiamu sprendimu ieškovei iš apeliantės buvo priteista 10 700 Eur nuostolių atlyginimas. Sudėjus sumą, kurią ieškovė buvo gavusi iš atsakovės iki skundžiamo sprendimo priėmimo (31 032,90 Eur) ir sumą, kuri skundžiamu sprendimu priteista ieškovei iš apeliantės (10 700 Eur), susidaro iš viso 41 732,90 Eur (31 032,90 Eur + 10 700 Eur) suma, kuri sudaro 64,99 proc. nuo visos pagal sutartį ieškovės planuotos gauti sumos (64 206 Eur).
55. Skirtingai nei nurodė apeliantė, vykdant sprendimą dėl 10 700 Eur nuostolių priteisimo ieškovė iš viso iš apeliantės pagal sutartį gautų 41 732,90 Eur sumą, taigi neatsidurtų geresnėje padėtyje, nei ji atsidurtų tokiu atveju, jei iš jos apeliantė būtų išpirkusi 70 proc. prekių, už kurias ieškovė būtų gavusi iš viso 44 944,20 Eur.
56. Prie 41 732,90 Eur sumos, kurią ieškovė bus iš viso gavusi pagal sutartį, nėra pagrindo pridėti sumos, kuri paskaičiuota padauginus apeliantės neįsigytų pirštinių skaičių iš fiksuoto pirštinių vieneto kainos, kadangi, kaip minėta, byloje neįrodytos aplinkybės, kad apeliantės neišpirktos prekės, atsižvelgiant į jų tinkamumo naudoti terminą, tebėra paklausios rinkoje ir tebeturi sutartyje nurodyto dydžio vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad vis dar egzistuoja galimybė prekes ar jų dalį parduoti už mažesnę kainą ir taip sumažinti patirtus nuostolius, sumažino priteistinų nuostolių dydį iki 10 700 Eur.
57. Apibendrinusi aptartus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pritaikė ginčo teisingam išsprendimui aktualias teisės normas, pagrįstai nusprendė tenkinti ieškinio dalį dėl 10 700 Eur nuostolių priteisimo ieškovei iš atsakovės. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
59. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
60. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 076,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
61. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
62. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur x 1,3).
63. Ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (1 076,90 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, iš apeliantės (atsakovės) ieškovei priteisiant 1 076,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, juridinio asmens kodas 191340120, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ortogama“, juridinio asmens kodas 302540418, 1 076,90 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis eurus, 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Irmantas Šulcas