Civilinė byla Nr. 2A-774-560/2014

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03956-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 75.8.; 121.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto ir įsipareigojimų padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – R. J., V. M. ir AB SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir skolų padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

Nurodė, kad ieškovė santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini)(įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nepilnamečių vaikų neturi. Pasak ieškovės, santuoka tarp šalių nutrūko tuomet, kai atsakovas pradėjo bendrauti su kita moterimi ir susilaukė su ja dukters. Pažymėjo, jog atsakovas 2007 m. paliko ieškovę ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė susirgo depresija, kentė moralines kančias, jautėsi pažeminta, todėl yra pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei priteisti iš jo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nurodė, jog santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 128 000 Lt), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 24 000 Lt. Ieškovė prašė minėtą butą priskirti jos nuosavybėn, o žemės sklypą – atsakovo nuosavybėn. Kadangi ieškovei tenka didesnė santuokos metu įgyto turto dalis, prašė iš jos priteisti atsakovui 52 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, išmokant ją per 2 metus po santuokos nutraukimo. Pažymėjo, jog ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 50 000 Lt dydžio moralinė žala, kurią prašė įskaityti į ieškovės atsakovui išmokėtiną 52 000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Nurodytu atveju susidaro 2 000 Lt skirtumas, todėl prašė leisti išmokėti atsakovui šią sumą per 2 metus. Taip pat nurodė, jog 1999-03-24 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 10-05-124 ir 1999-03-24 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 38925-62-6893 pagrindu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,66 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas įgytas atkūrus nuosavybės teises, tai yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir šio turto padalijimo klausimas byloje nespręstinas. Taip pat nurodė, jog 2006-11-30 su AB SEB banku buvo pasirašyta Vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms. Šią paskolą atsakovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos interesams, todėl prašė minėtą įsipareigojimą AB SEB bankui palikti vykdyti atsakovui, o tik sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju ieškovė įsipareigojo atsakyti kaip solidari skolininkė. Taip pat nurodė, jog atsakovas turi kreditorių R. J., kuriam yra skolingas 139 000 Lt, bei kreditorių V. M., kuriam skolingas 162 356,67 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog minėtos skolos atsirado be ieškovės žinios ir jos sutikimo, prašė nustatyti, kad šiuos įsipareigojimus kreditoriams prisiima vykdyti atsakovas asmeniškai.

Atsakovo V. V. paskirtas kuratorius advokatas I. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas ir jo patenkinimo atveju atsakovo interesai nebus pažeisti. Ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, jog neprieštarauja dėl ieškovės siūlomo turto padalijimo būdo ir proporcijų, nes turtas faktiškai yra padalintas, o atsakovui trūkstama jo turto dalis numatyta piniginės kompensacijos išraiška. Teismui nustačius, kad iš AB SEB banko gauta paskola buvo panaudota atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, neprieštaravo, jog jos vykdymas būtų priskirtas atsakovui, tačiau ieškovei liekant solidariai skolininkei. Taip pat nustačius, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas pasiskolino iš R. J. ir V. M. pinigines lėšas, neprieštaravo, kad šie įsiskolinimai būtų pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis.

Trečiasis asmuo kreditorius AB SEB bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pagal 2006-11-30 Vartojimo kredito sutartį Nr.1450618054793-47 kylančius įsipareigojimus bankui po santuokos nutraukimo N. V. ir V. V. turi likti solidariais skolininkais.

Tretieji asmenys kreditoriai R. J. ir V. M. atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-09 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė N. V. ir V. V. (duomenys neskelbtini)sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – V., V.; padalino tarp šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei N. V. asmeninės nuosavybės teise priteisdamas ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisdamas ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pripažino, kad 7,66 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės N. V. nuosavybė, o prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006-11-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 1450618054793-47 yra solidari N. V. ir V. V. prievolė, taip pat 139 699 Lt dydžio prievolę kreditoriui R. J. bei 162 356,67 Lt dydžio prievolę kreditoriui V. M. pripažino asmeninėmis atsakovo V. V. prievolėmis. Kitose dalyse teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo motyvavo jo neištikimybe, tačiau įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą, nepateikė. Pažymėjo, jog ieškovė pateikė vaistų „Rudotel“ informacinį lapą bei aiškiaregės paslaugų apmokėjimo kvitus, tačiau, teismo vertinimu, šie ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami atsakovo neištikimybės faktui konstatuoti. Taigi teisinio pagrindo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės teismas nenustatė. Be to, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo teisinio pagrindo, teismas įvertino byloje konstatuotas faktines aplinkybes, kad 2009-04-23 ieškovė, atsakovas ir jų sūnus R. V. pasirašė buto dovanojimo sutartį, pagal kurią bendros jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas šalių sūnui R. V., o pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu teismui pateiktas 2009-05-15, t. y. praėjus 28 dienoms nuo buto dovanojimo sandorio sudarymo. Tuo tarpu kreditorius R. J., gindamas savo kaip kreditoriaus teises, kreipėsi į teismą dėl minėtos dovanojimo sutarties nuginčijimo ir Vilniaus apygardos teismas 2010-02-11 sprendimu 2009-04-23 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-11-23 nutartimi nurodytą sprendimą paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina nesąžiningą šalių siekį apginti šeimos turtą pažeidžiant kreditorių teises ir sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė nurodyto sandorio sudaryme dalyvavo sąmoningai, išreiškė pritarimą atsakovui, siekiant išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu negyvena daugiau nei vienerius metus, atsakovas gyvena Kanadoje, slapstosi, todėl padarė išvadą, jog šalių santuoka yra faktiškai nutrūkusi. Teismo manymu, santuokos iširimą lėmė tai, jog abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, nesugebėjo išspręsti šeimoje kylančių konfliktų, problemų (tame tarpe problemų dėl skolinių įsipareigojimų), nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų kaltės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto dalintino turto vertės, teismas vadovavosi byloje esančiais nekilnojamojo turto registro išrašais bei būsto kainos nustatymu sprendimo priėmimo dienai pagal www.NTkaina.lt. Teismas nustatė, kad santuokoje įgyto buto vidutinė rinkos vertė yra apie 128 000 Lt, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 24 000 Lt. Įvertinęs tai, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo registruotiną turtą, kad ieškovė turi jai priklausančio turto asmeninės nuosavybės teise, tai, kad šioje byloje kreditorius AB SEB bankas pageidavo, jog prievolė pagal Vartojimo kredito sutartį liktų abiejų sutuoktinių solidari, į tai, jog kreditoriai R. J. ir V. M. nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl turto padalijimo, ir nėra žinoma, ar ateityje kreditoriai nesikreips dėl išieškojimo nukreipimo į konkretų turtą, teismas sprendė, kad šiuo atveju būtina padalinti bendrą sutuoktinių turtą, atsižvelgus į faktinę turto valdymo situaciją ir kreditorių interesus. Nurodė, kad kadangi šalys nepilnamečių vaikų neturi, yra darbingos, kartu dalyvavo imant kreditą iš AB SEB banko, duomenų apie tai, kaip toliau bus vykdomos abiejų ar kiekvieno atkirai sutuoktinių prievolės kreditoriams, byloje nėra, padarė išvadą, kad šiuo metu ieškovė neturi daugiau nei atsakovas interesų vienasmeniškai valdyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės priklausantį butą. Taip pat nėra duomenų, jog atsakovas turi daugiau interesų valdyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juolab, kad jis yra išvykęs į Kanadą. Taigi sąlygų nukrypti nuo lygių dalių principo šioje byloje teismas nenustatė, taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog turto padalijimas tarp šalių natūra pažeistų jų teises, nėra įrodymų ir kad turtas nedalus, dėl to turto padalijimas natūra nepažeistų nei šalių, nei kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Taigi šalims lygiomis dalimis priteisė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė, kad kadangi 7,66 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas atkūrus nuosavybės teises, o įrodymų, jog šis turtas sutuoktinių tarpusavio sutarimu įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra, todėl minėtą žemės sklypą teismas pripažino ieškovės asmeninės nuosavybės turtu ir jo padalinimo klausimo byloje nesprendė. Spręsdamas klausimą dėl prievolės AB SEB bankui padalinimo, nurodė, kad kadangi įrodymų, jog 2006-11-30 Vartojimo sutarties pagrindu AB SEB banke paimtas 40 000 Lt kreditas buvo skirtas išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, byloje nėra, o ieškovė su sutarties sąlygomis susipažino, jas suprato ir su jomis sutiko, prievolę AB SEB bankui teismas pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Taip pat nurodė, kad atsakovas be ieškovės dalyvavimo vienas tvarkė ir vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, šiuo metu įmonė veiklos nevykdo, todėl teismas pripažino, kad 100 (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu kreditorius R. J. sutiko, jog atsakovo 139 699 Lt įsiskolinimas būtų pripažintas asmeniniu jo įsipareigojimu, o atsakovo atstovas tam neprieštaravo, todėl nesant ginčo dėl subjekto, privalančio vykdyti prievolę R. J., įvertinęs tai, jog prievolė atsirado vekselio pagrindu, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovo 139 699 Lt dydžio prievolę R. J. ir 162 356,67 Lt dydžio prievolę kreditoriui V. M. teismas pripažino asmeninėmis jo prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė N. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto, įgyto santuokos metu, padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje ieškovė akcentavo, jog atsakovas daugiau nei 4 metus yra palikęs šeimą, visiškai ja nesirūpina, ieškovei buvo neištikimas bei su savo naująja drauge E. M. susilaukė dukters U. V.. Mano, kad šie konkretūs faktai yra pakankamas atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas. Taip pat mano, kad teismo nurodyta aplinkybė dėl buto dovanojimo sūnui neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, nes dovanojimo sandoris sudarytas 2011 m., tuo tarpu šeima faktiškai iširo jau 2007 m. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius R. J. parodymus dėl atsakovo neištikimybės fakto, į tai, kad atsakovo paskirtas kuratorius sutiko su ieškovės reikalavimais, į tai, jog apie pačios ieškovės netinkamą elgesį byloje jokių įrodymų nebuvo pateikta, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, pripažįstant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Pripažinus atsakovo kaltę, ieškovei priteistinas 50 000 Lt dydžio žalos atlyginimas, kadangi ieškovei dėl atsakovo veiksmų pablogėjo sveikata, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti vartotų vaistų informaciniai lapai, aiškiaregės, pas kurią lankėsi ieškovė, paslaugų apmokėjimo kvitai. Nurodė, kad dėl ieškovės išgyventos depresijos teko vartoti vaistus, kurių poveikis padarė žymią įtaką ieškovės gyvenimo kokybei tiek finansine, tiek bendravimo su aplinkiniais prasme. Taigi, atsižvelgdama į sirgtos ligos (depresijos) pobūdį, vartotų vaistų stiprumą, jų sukeliamą šalutinį poveikį bei visus kitus patirtus nemalonius išgyvenimus, mano, kad 50 000 Lt neturtinės žalos kompensacija atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat mano, kad teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės reikalavimą, atsakovo kuratoriaus sutikimą su juo, neaišku, kuo remdamasis teismas nurodė, kad padalinant turtą pusiau nebus pažeisti kreditorių interesai, nors patys kreditoriai ieškovės nurodytam turto padalijimui neprieštaravo. Pažymėjo, kad teismo diskrecijos teisė nėra absoliuti. Nurodė, kad atsakovas slapstosi užsienyje ir nėra suinteresuotas ginčo butu, kaip gyvenamąja vieta, priešingai nei ieškovė. Be to, buto padalijimas natūra pusiau apsunkins jo realizavimą, o jei atsakovas į Lietuvą negrįš, tokio turto realizavimas taptų neįmanomu. Šiuo atveju egzistuoja tiek negalimumas, tiek nepriimtinumas butą padalinti natūra ir toks padalijimas šiuo atveju pažeidžia abiejų šalių interesus. Taigi, prašo teismo butą ir žemės sklypą padalinti ieškinyje nurodytu būdu – butą priskiriant ieškovės nuosavybei, žemės sklypą – atsakovo nuosavybei, įpareigojant ieškovę per 2 metus išmokėti atsakovui 52 000 Lt piniginę kompensaciją, tačiau, atsižvelgiant į ieškovės prašomą priteisti 50 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, taikant priešpriešinių piniginių įsipareigojimų įskaitymą, iš apeliantės atsakovui priteistina 2 000 Lt suma, kurią apeliantė atsakovui sumokės per 2 metus. Mano, kad toks turto padalijimo būdas atitiktų teisingumo principą, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovui besislapstant užsienyje išieškojimas iš jo būtų labai apsunkintas. Pažymėjo, kad kuratorius, atstovaujantis atsakovo interesus, taip pat sutiko su minėtais ieškovės reikalavimais, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių į tai neatsižvelgė.

Atsakovo V. V. kuratorius advokatas I. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės N. V. apeliacinį skundą, su kuriuo sutiko. Nurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo pažeidžia atsakovo interesus. Mano, kad turto padalijimas po lygiai šiuo atveju apriboja disponavimą priteisiamu turtu, o ieškovės pasiūlytas turto padalijimo būdas atsakovui yra daug naudingesnis, siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų ateityje. Be to, pažymėjo, kad kuratorius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su santuokos nutraukimu dėl atsakovo kaltės sutiko, kadangi svarbus argumentas buvo liudytojo R. J. parodymai byloje. Ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo atstovas prašė spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Tretieji asmenys R. J., V. M. ir AB SEB bankas atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)tarp ieškovo V. V. ir atsakovės N. V. buvo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė vertė – 128 000 Lt), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė – 24 000 Lt. Be to, byloje nustatyta, jog teismas 2012-05-15 nutartimi paskelbė atsakovo V. V. paiešką, todėl teismas 2013-02-06 nutartimi atsakovo kuratoriumi paskyrė advokatą I. M..

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu apeliantė N. V. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria santuoka, sudaryta tarp V. V. ir N. V., nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkintas ieškovės prašymas dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl to teisėjų kolegija bylą nagrinėja būtent šiose skundžiamo teismo sprendimo dalyse.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-09 sprendime, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl sutuoktinio V. V. kaltės ir dėl to 50 000 Lt neturtinės žalos ieškovei priteisimo, nurodė, jog ieškovė byloje neįrodė atsakovo neištikimybės fakto, nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų, o ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami atsakovo neištikimybės faktui konstatuoti. Taigi teisinio pagrindo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad byloje paskirtas atsakovo V. V. kuratorius su minėtu ieškovės reikalavimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko. Pažymėtina, kad byloje skiriamas kuratorius yra fizinis asmuo, neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams (CPK 39 str. 1 d. ir 4 d.) Kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Taigi, pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į ieškovės nurodytus argumentus dėl atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, taip pat ir į atsakovo V. V. kuratoriaus sutikimą su šiuo ieškovės reikalavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 376 str. įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 str. 1 d.), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006; 2006-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesant siekio apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir pirmosios instancijos teismui nenustačius būtinybės veikti aktyviai, skundžiamu sprendimu nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į ieškovės ieškinio argumentus ir atsakovo paskirto kuratoriaus nuomonę dėl santuokos nutraukimo teisinio pagrindo nustatymo. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė N. V. nurodė, jog atsakovas daugiau nei 4 metus yra palikęs šeimą, visiškai ja nesirūpina, ieškovei buvo neištikimas bei su savo naująja drauge E. M. susilaukė dukters U. V.. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir liudytojas R. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.60 str. 3 d. nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant byloje pateiktiems faktams ir įrodymams apie sutuoktinio V. V. neištikimybę ir daugiau nei 4 metus nesirūpinimą šeima, taip pat šių faktų atsakovui (jo paskirtam kuratoriui) neužginčijus ir su jais sutinkant, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuokos iširimą lėmė tai, jog abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, nesugebėjo išspręsti šeimoje kylančių konfliktų, problemų, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir pripažinti, kad santuoka, sudaryta tarp ieškovės N. V. ir atsakovo V. V., iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padaryta dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė teismo priteisti jai 50 000 Lt neturtinę žalą už jai sukeltus dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žmonės savo dvasinius išgyvenimus išgyvena įvairiai: vieni kreipiasi į psichologus, kiti išsipasakoja draugams, treti pergyvena savyje. V. V. ir N. V. kartu išgyveno beveik dvidešimt penkis metus, augino vaiką, įrodymų, kad gyvenant kartu jie pykosi ar nesugyveno nepateikta, todėl tikėtina, kad ieškovas palikdamas šeimą, sukėlė jos nurodytus dvasinius išgyvenimus – depresiją, bendravimo sutrikimus, gėdos prieš aplinkinius jausmą, beviltiškumą. Šie išgyvenimai tęsėsi gana ilgą laiką, ieškovė pateikė įrodymus, kad vartojo vaistus, lankėsi pas aiškiaregę, t. y. atsakovė turėjo dėti dideles pastangas siekiant išgyventi šį laikotarpį. Dvasinių atsakovės išgyvenimų neatlygins jokie pinigai, tačiau piniginė kompensacija šiek tiek atlygina padarytą neturtinę žalą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinė žala yra neatitinka proporcingumo principo ir susiformavusios teisminės praktikos šiuo klausimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija įvertina, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti (CK 3.127 str. 3 d.). Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios nuosavybės teisės subjektais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas teismo pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė ieškiniu prašė teismo santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 128 000 Lt), priskirti ieškovės nuosavybei, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 24 000 Lt), priskirti atsakovo nuosavybei, šiuo pagrindu atsakovui iš ieškovės priteisiant 52 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, išmokant ją per 2 metus po santuokos nutraukimo. Nors atsakovo paskirtas kuratorius su tokiu turto padalijimu sutiko, nurodė, kad toks padalijimas atitinka šalių interesus ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tokius sutuoktinių pageidavimus neatsižvelgė, padalindamas turtą natūra pusiau. Teisėjų kolegijai įvertinus ieškovės argumentus, atsakovo kuratoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus teiginius, sprendžia, kad ieškovės prašymas butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 128 000 Lt), priskirti ieškovės nuosavybei, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 24 000 Lt), priskirti atsakovo nuosavybei, šiuo pagrindu atsakovui iš ieškovės priteisiant 52 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, tenkintinas, kadangi tokiu būdu nėra pažeidžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo principas, kreditoriams nepareiškus prieštaravimų dėl tokio turto padalijimo būdo nėra pažeidžiami jų interesai ir užkertamas kelias galimiems šalių ginčams ateityje dėl turto naudojimo ir realizavimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtoje dalyje naikintinas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atsakovui priteistiną 52 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją leisti išmokėti per 2 metus po santuokos nutraukimo, kadangi byloje nėra pateikti tokį ieškovės prašymą pagrindžiantys argumentai ir įrodymai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 sprendimo, daro išvadą, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, nurodant, kad santuoka, sudaryta tarp N. V. ir V. V., nutraukiama dėl sutuoktinio V. V. kaltės, ieškovei iš atsakovo priteisiant 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir padalinant tarp šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei nuosavybės teise priskiriant butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiuo pagrindu atsakovui iš ieškovės priteisiant 52 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad priešpriešiniai N. V. ir V. V. reikalavimai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartimi neįskaitomi, tai šalys turės teisę atlikti po teismo nutarties priėmimo.

Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime įvertinus, jog ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio dalį bei aplinkybę, kad ieškovė dirba auklėtoja, jos pajamos nėra didelės, atsakovas slapstosi Kanadoje, yra įtariamas nusikaltimo padarymu, ne kartą buvo skelbta jo paieška, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisus iš atsakovo, t. y. ieškovei priteisus 919 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt atstovavimo išlaidų bei į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisus 3 000 Lt žyminio mokesčio, nėra pagrindo tarp šalių perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas. Taip pat iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, įvertinus, jog ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą dalį, taip pat aukščiau minėtas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes, jog ieškovė dirba auklėtoja, jos pajamos nėra didelės, atsakovas slapstosi Kanadoje, yra įtariamas nusikaltimo padarymu, ne kartą buvo skelbta jo paieška, taip pat atsižvelgiant į ieškovės tenkintų reikalavimų apimtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš atsakovo V. V. priteisiamos visos ieškovės patirtos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 800 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti, taip pat ieškovei atidėjus 3 019 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 3 019 Lt žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a :             

Ieškovės N. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinio pagrindo nustatymo, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Nutraukti N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sutuoktinio V. V. kaltės.

Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės N. V. naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), priskiriant ieškovės N. V. nuosavybei, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priskiriant atsakovo V. V. nuosavybei. Atsakovui V. V. iš ieškovės N. V. priteisti 52 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės N. V. naudai 800 Lt žyminio mokesčio bei 1 000 Lt atstovavimo išlaidų teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti, iš viso – 1 800 Lt.

Priteisti iš atsakovo V. V. į valstybės biudžetą 3 019 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                Laima Gerasičkinienė

        Jūratė Varanauskaitė

                            Dainius Rinkevičius