Civilinė byla Nr. e2-5931-328/2016

(Proceso Nr.2-06-3-03664-2016-9)

Procesinio sprendimo kategorija:

1.3.6.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.5.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės E. A. atstovui L. A., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimą Nr. DGKS-903, panaikinti Klaipėdos miesto mero 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 dėl darbo drausmės (b.l. 5). Nurodė, jog namuose slaugydama sergantį vaiką sužinojo, jog už darbo drausmės pažeidimą 2016-01-08 potvarkiu Nr. M3-2 jai paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 apskundė teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Komisija) skundžiamu 2016-02-29 sprendimu skundą atmetė. Su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka, nes: Komisija posėdžio pradžioje įspėjo, jog nenagrinės ginčo šalių vidaus administravimą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau sprendimą motyvavo būtent ginčo šalių vidaus administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, Komisija priėmė atsakovės atsiliepimą, pasirašytą neįgalioto asmens, nebuvo galima pasiruošti Komisijos posėdžiui, Komisija klaidingai įvertino ginčo šalių vidaus administravimą reglamentuojančius teisės aktus. Nurodo, jog per kompiuterizuotą dokumentų valdymo sistemą ,,Avilys“ 2015-12-07 gavo tiesioginio vadovo M. V. užduotį įtraukti į tarybos kolegijos posėdžio 2015-12-10 darbotvarkę klausimą, posėdį planuoti nuo 10.30 val. (duomenys neskelbtini) pasitarimų salėje. Mano, jog nedelsiant pradėtus užduotį vykdyti/paskelbus apie Kolegijos posėdį, remiantis Tarybos reglamento 76.3 p. ir 76.10 p. pažeidimo jau nebuvo galima išvengti, o pagal užduoties formuluotę, nebuvo nurodyta rengti jokių papildomų dokumentų. Gautą užduotį vertina kaip tiesioginio vadovo raštišką nurodymą pažeisti Tarybos reglamento 76.3 ir 76.10 p. Mano, jog nepagrįstai buvo apkaltinta ir kolegijos darbotvarkės projekto neparengimu bei nepateikimu pasirašyti merui, juo labiau, kad užduoties formuluotėje nebuvo pavedimo rengti jokio papildomo dokumento. Pagal pareigybės aprašymus, nebuvus užduoties rengti mero potvarkio projekto, Sekretoriato darbuotojas turėjo parengti mero sprendimo (potvarkio) projektą dėl kolegijos darbotvarkės, o tiesioginis vadovas tai tinkamai užtikrinti/organizuoti (b.l. 1-6).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (b.l. 68). Nurodė, ieškovės agrumentas, jog atsakovės atsiliepimą Komisijai pasirašė neįgaliotas asmuo neatitinka tiesos, yra klaidinantis. Pažymėjo, jog Komisijai teiktame skunde atsakovu nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatą, kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2015-05-07 potvarkiu Nr. M3-14 vadovauja Savivaldybės tartybos ir mero sekretorius M. V., pasirašęs dokumentą. Be to pateikto dokumento forma ir turinys nei Komisijai, nei ieškovei nagrinėjant ginčą nekėlė jokių abejonių. Pažymėjo, jog atsiliepime Komisijai nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas nėra juridinis asmuo, todėl nėra tinkamas atsakovas minimoje darbo byloje. Pastebėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras taip pat nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Paaiškino, jog 2015-12-09 buvo pastebėta, jog ieškovė Savivaldybės interneto tinklapyje, skiltyje ,,Tarybos kolegija“ paskelbė Savivaldybės tarybos kolegijos darbotvarkę ir patalpino numatomus svarstyti darbotvarkės klausimus, nors Savivaldybės meras minėtos darbotvarkės nesudarė ir nepasirašė. Pagal 2015-12-07 užduotį, darbuotojos pareiga buvo parengti Savivaldybės tarybos kolegijos (toliau – ir Kolegija) posėdžio darbotvarkę su jai nurodytu darbotvarkės klausimu (vieninteliu), pateikti darbotvarkės projektą Savivaldybės merui ir tik su Savivaldybės meru suderinus darbotvarkę, t.y. ją pasirašius, paskelbti darbotvarką Savivaldybės internetiniame tinklapyje, laikantis Tarybos reglamento 76.10 p. reikalavimų. Mano, jog darbuotoja, aplaidžiai atlikusi jai pavestą užduotį dangsto savo aplaidumą atrasdama vis kitas priežastis bei siekdama įnešti sumaištį. Nurodo, jog ieškovė painioja Tarybos reglamento taikymo nuostatas. Ieškovei buvo suformuluota užduotis įtraukti į Kolegijos posėdžio darbotvarkę Savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą klausimą. Šios užduoties pagrindu darbuotoja, parengusi darbotvarkės projektą, privalėjo jį suderinti su Kolegijos pirmininku – Savivaldybės meru, ir tik tuomet, Kolegijos pirmininkui darbotvarkę patvirtinus ir pasirašius, ją paskelbti interneto svetainėje. Tačiau darbuotoja paskelbė darbotvarkę Kolegijos pirmininkui jos nesuderinus, tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus. Tai, kad ieškovei pateiktos užduotys yra galimai neteisėtos, pažeidžiančios teisės aktų, reglamentuojančių vietos savivaldos veiklą, nuostatas, yra visiškai nepagrįstos ieškovės interpetacijos ir pasiteisinimas dėl negebėjimo vykdyti jai pavestas užduotis. Atkreipė dėmesį, jog drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta atsižvelgiant į daugelį faktorių, darbuotoja jau kuris laikas aplaidžiai atlieka savo pareigas, ignoruoja darbovietėje patvirtintas darbo drausmę ir tvarką reglamentuojančias taisykles, savo elgesiu trikdo kitus kolegas ir pan. (b.l. 64-68).

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, jog 2016-01-08 mero potvarkiu ieškovei nepagrįstai skirta drausminė nuobauda – pastaba, dėl ko ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Nagrinėjant ginčą tapo akivaizdu, jog ginčas savo turiniu yra dėl vietos savivaldos reglamentavimo, todėl Komisijos pirmininkė įspėjo šalis, jog nenagrinės vietos savivaldos reglamentavimo ginčų šalių vidaus administravimą reglamentuojančių teisės aktų, ir tokiu būdu iš esmės atėmė iš ieškovės galimybę šiuo aspektu pasisakyti. Tačiau savo sprendimą motyvavo būtent ginčo šalių vidaus administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, neišklausiusi ieškovės motyvų.  Ktias nesutikimo su Komisijos sprendimu motyvų – Komisija priėmė atsakovės atsiliepimą, pasirašytą M. V., nors darbo ginčų komisijoje M. V. pateikė vėlesnį įgaliojimą, ir jame nebuvo jokių užuominų, jog iki įgaliojimo išdavimo M. V. atliktus veiksmus patvirtino meras. Komisija posėdžio metu nenagrinėjusi vietos savivaldos reglamentavimo ir ginčo šalių vidaus administravimą reglamentuojančių teisės aktų, jais rėmėsi, tačiau klaidingai vertino, t.y. Komisija ieškovės veiksmus vertino ne kaip ieškovei duoto tiesioginio nurodymo įvykdymą, o kaip jos savarankiškai priimtą sprendimą atlikti konkrečius veiksmus mero vardu. Tai sunkiai suprantama, nes ieškovė gavusi konkrečią užduotį, konkrečiai jai duotą formuluotę išviešino. Komisija klaidingai įvertino terminų skaičiavimą, Vietos savivaldos įstatymo ir savivaldybės tarybos reglamente mero sprendimų įforminimo reglamentavimą, t.y. sprendimai turi būti įforminti mero potvarkiais. Taip pat neįvertino dokumentų rengimo taisyklių, kurios privalomos ginčo šalims, bei neįvertino aplinkybių, jog ieškovė kreipėsi į merą dėl sekretoriato daromų pažeidimų, ir, jos nuomone, pastaba yra kaip vertimas ar bandymas priversti ieškovę nepastebėti kitų atliekamų pažeidimų. Mano jog jai drausminė nuobauda paskirta visiškai nepagrįstai. Prašo ieškinį tenkinti. 

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškovės argumentais nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog Darbo ginčų komisijos posėdyje buvo įvardinta, kad pasisakyti dėl vietos savivaldos įstatymo į savivaldybės tarybos veiklos reglamento teisėtumo yra administracinio teismo kompetencija. Institucijų kompetenciją ir priimtų sprendimų teisėtumą nagrinėja administraciniai teismai. Todėl šių aktų Komisija neinterpretavo. O tai, kad motyvavo minėtais teisės aktais - tai jais ir turėjo motyvuoti, kadangi buvo pažeista pati darbo tvarka. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovu darbo byloje iš pradžių nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas, ir jo vadovas M. V. turėjo pateikti atsiliepimą, kadangi tokia buvo jo pareiga. Tuo tarpu vėliau buvo iškeltas klausimas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas negali būti atsakovu. Tačiau ieškinyje ieškovė jau nurodė atsakovu merą, taigi pati neapsisprendė dėl tinkamo atsakovo. Nurodė, jog į skundą atsakė tas subjektas, į kurį buvo kreiptasi. Paaiškino, jog ieškovė turėjo pareigą užtikrinti teisėtą ir teisingą darbotvarkės įforminimą. Aplinkybė, jog potvarkio rengti nereikėjo, nereiškia, jog apskritai jokio dokumento dėl darbotvarkės rengti nereikėjo. Užduotys formuluojamos aiškiai, tai buvo užduotis įtraukti klausimą į darbotvarkę. Įtraukti tai reiškia parengti. Tuo tarpu ieškovė ją paviešino. Ieškovė pažeidė tvarką. Dėl to teko visas procedūras kartoti iš naujo. Mano, jog darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas, teisėtas. Prašo ieškinį atmesti, palikti galioti drausminę nuobaudą.

Liudytojas M. V. teismo posėdyje paaiškino, jog yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorius. Paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbuotojų pareigybių aprašymus žino, su jais susipažinęs, mano, jog visos jose nurodytos darbuotojų užduotys svarbios. Nurodė, jog yra atsakingas už tinkamą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbo organizavimą. Papildomai paaiškino, jog ieškovei pavesta užduotis, susijusi su Kolegijos posėdžio organizavimu, nebuvo jai pirma tokio pobūdžio užduotis.

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2009-02-17 tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės mero, buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuria ieškovė buvo priimta dirbti į Klaipėdos miesto savivaldybės sekretoriatą vyriausiąja specialiste pagal pareigybės aprašymą patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2006-10-02 potvarkiu Nr. M3-10 (b.l. 55-58). 2009-03-09 pakeitimu darbo sutartis pakeista į neterminuotą (b.l. 57), 2015-05-07 Savivaldybės mero potvarkiu ieškovės ir atsakovės darbo sutartis pakeista numatant, jog ieškovė nuo 2015-05-07 perkelta  į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigas, numatant, jog ieškovė darbo funkcijas atlieka pagal 2015-05-07 potvarkiu Nr. M3-13 patvirtintą pareigybės aprašymą (b.l. 58). 2015-12-07 ieškovė gavo M. V. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus)  užduotį ,,Prašau įtraukti į tarybos posėdžio 2015 12 10 d. darbotvarkę, posėdį planuoti nuo 10.30 val. (duomenys neskelbtini) pasitarimų salėje“, kartu su užduotimi pateiktas 2015-12-04 raštas (b.l. 43). 2015-12-10 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sekretorius pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės merui tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuota, jog 2015-12-09 Savivaldybės interneto puslapyje, skiltyje ,,Tarybos kolegija“ buvo paskelbta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos darbotvarkė, apie kurią taip pat buvo informuoti Kolegijos nariai bei suinteresuoti asmenys. Pranešime pažymėta, jog už Kolegijos posėdžių organizavimą atsakinga ieškovė paskelbė 2015-12-10 planuojamą darbotvarkę bei interneto svetainėje patalpino darbotvarkės medžiagą neturėdama tam įgaliojimų, kadangi Savivaldybės meras darbotvarkės sudaręs nebuvo (b.l. 47). 2015-12-10 Savivaldybės mero pavedimu ieškovė įpareigota pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo (b.l. 44), 2015-12-15 ieškovė pateikė paaiškinimą (b.l. 41-42). 2016-01-07 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyresnioji patarėja pateikė išvadą dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo, kuriuo pasiūlė pripažinti, jog E. A. padarė darbo drausmės pažeidimą, skirti jai švelniausią drausminę nuobaudą (b.l. 37-39). 2016-01-08 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-2 dėl darbo drausmės pažeidimo, ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba, drausminė nuobauda skirta už tai, kad E. A. nerūpestingai atliko darbo pareigas ir viršijo įgaliojimus, nesant Klaipėdos miesto savivaldybės mero sudarytos ir patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkės paskelbusi apie ją Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, įdėjusi darbotvarkės klausimus ir apie tai elektroniniu paštu informavusi suinteresuotus asmenis, pažeidė DK 228 str., Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, pareigybės aprašymo reikalavimus (b.l. 30). 2016-02-29 Komisija, išnagrinėjusi ieškovės prašymą atsakovei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, ieškovės prašymą atmetė ir 2016-01-08 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. M3-2, kuriuo ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba, paliko galioti (b.l. 13). Komisija nustatė, jog 2015-12-07 savivaldybės interneto tinklapyje ieškovė paskelbė Savivaldybės tarybos kolegijos darbotvarkę ir patalpino numatomus svarstyti darbotvarkės klausimus, nors Savivaldybės meras darbotvarkės nesudarė ir nepasirašė, įdėjusi darbotvarkės klausimus į internetą ieškovė apie tai elektroniniu paštu pranešė suinteresuotiems asmenims. Šiais savo veiksmais pažeidė DK 228 str. nuostatas, Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 2 d., Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 76.4 ir 76.10 p. nuostatas, nevykdė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 3.1 ir 3.2 p. Komisija sutiko su atsakove, jog ieškovė, paskelbdama neteisėtą (mero nepasirašytą) darbotvarkę, padarė darbo drausmės pažeidimą ir jai teisėtai bei pagrįstai buvo paskirta pati švelniausia drausminė nuobauda – pastaba (b.l. 11-13).

Ieškovė prašo panaikinti Komisijos 2016-02-29 sprendimą Nr. DGKS-903 bei 2016-01-08 potvarkį, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda. Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei drausminė nuobauda – pastaba, skirta už tai, kad ji nerūpestingai atliko darbo pareigas ir viršijo įgaliojimus, nesant Klaipėdos miesto savivaldybės mero sudarytos ir patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkės paskelbė apie ją Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, įdėjo darbotvarkės klausimus ir apie tai elektroniniu paštu informavo suinteresuotus asmenis.

Ieškovė nurodo, jog drausminė nuobauda jai skirta nepagrįstai, tiesioginio vadovo 2015-12-07  užduotis vertintina kaip raštiškas nurodymas pažeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, pavedimo rengti papildomą dokumentą jį negavo.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (Darbo kodekso 93 straipsnis). Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui (Darbo kodekso 118 straipsnis). Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (Darbo kodekso 228 straipsnis).

Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (Darbo kodekso 230 straipsnis, 232 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės darbo pareigas apibrėžia 2015-05-07 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-13 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (toliau – ir Pareigybės aprašymas) (b.l. 52). Nurodyto Pareigybės aprašymo 3.1 punktas numato, jog vyriausiasis specialistas, einantis šias pareigas, privalo užtikrinti savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos kolegijos, savivaldybės tarybos komitetų posėdžiams teikiamų dokumentų pagal Savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus pateikimą laiku. Taip pat Pareigybės aprašyme numatyta darbuotojo, einančio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigas, funkcija tiesioginiam vadovui pavedus teisės aktų nustatyta tvarka informuoti suinteresuotus asmenis apie įvyksiančius savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos kolegijos, savivaldybės tarybos komitetų posėdžius, suformuoti jų sprendimų projektų bylas pagal Savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus (Pareigybės aprašymo 3.2 punktas), rengti mero potvarkių, pavedimų, rezoliucijų projektus (Pareigybės aprašymo 3.6 punktas), atlikti kitas funkcijas (Pareigybės aprašymo 3.3- 3.5 punktai. 3.7 punktas).  Tokiu būdu ieškovės Pareigybės aprašyme yra numatyta pareiga vykdant darbo funkcijas rengti atitinkamų dokumentų projektus. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, vykdydama jai pavestą 2015-12-07 užduotį jokio dokumento projekto parengusi nebuvo. Šios aplinkybės teismo posėdyje neginčijo ir ieškovės atstovas.

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, jog Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją. Kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas. Kolegijos narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta Savivaldybės tarybos veiklos reglamente (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis,  3 dalis). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 223 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr.T2-62 išdėstyto nauja redakcija) (toliau – Reglamentas), 70 punktas numato, jog Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti Savivaldybės tarybos kolegiją. Kolegiją sudaro 12 tarybos narių. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų kolegijos narių kandidatūras Savivaldybės tarybai tvirtinti teikia meras (Reglamento 71.1 ir 71.2 punktai). Reglamento 76 punktas, nustatantis Kolegijos darbo tvarką numato, jog kolegija sprendimus priima posėdžiuose. Kolegijos posėdžius, iškilus poreikiui, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, einantis mero pareigas. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra arba kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai – mero pavaduotojas, einantis mero pareigas. Kolegijai svarstytinus klausimus ir Savivaldybės tarybos sprendimų projektus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki kolegijos posėdžio dienos pateikia komitetai, komisijos, frakcijos, tarybos nariai, sekretoriatas, Savivaldybės administracijos direktorius. Kolegijos posėdžio darbotvarkę sudaro meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, einantis mero pareigas (Reglamento 76.1- 76.4 punktai). Reglamento 76.10 punktas numato, jog sekretoriatas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio išsiunčia elektroniniu paštu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodą, kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato nuostatų, patvirtintų 2015-05-07 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-23, II skyrius reglametuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato (toliau – Sekretoriatas) funkcijas. Viena iš Sekretoriato funkcijų - Tarybos posėdžių, mero aptarnavimas, priimtų dokumentų įforminimas ir protokolo surašymas.

Tokiu būdu įvertinus teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad Kolegijos darbotvarkę sudaro meras, kuris pagal užimamas pareigas yra Kolegijos narys ir jos pirmininkas, įvertinus ieškovės pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas rengti dokumentų projektus, užtikrinti dokumentų pateikimą laiku, paties Sekretoriato paskirtį ir užduotis, nustatyta, jog Kolegijos darbotvarkė gali būti paviešinta ir apie posėdį informuoti Kolegijos nariai bei kiti suinteresuoti asmenys, tik po to, kai darbotvarkė yra suderinta su Kolegijos pirmininku, šiuo atveju, meru.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei 2015-12-07 buvo suformuluota užduotis ,,įtraukti į tarybos posėdžio 2015 12 10 d. darbotvarkę, posėdį planuoti nuo 10.30 val. (duomenys neskelbtini) pasitarimų salėje“, kartu su užduotimi ieškovei buvo pateikti dokumentai, susiję su jai pavestu darbu. Tokiu būdu ieškovei buvo pavesta suorganizuoti Kolegijos posėdį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, gavusi užduotį, Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklapyje paskelbė Savivaldybės tarybos kolegijos darbotvarkę ir patalpino numatomus svarstyti darbotvarkės klausimus, nors Savivaldybės meras darbotvarkės nesudarė ir nepasirašė, įdėjusi darbotvarkės klausimus į internetą ieškovė apie tai elektroniniu paštu pranešė suinteresuotiems asmenims. Tokiu būdu ieškovė nesilaikė Kolegijos posėdžių organizavimo tvarkos, numatomos darbotvarkės nesuderino su Kolegijos pirmininku. Darbo kodekso 234 straipsnis, numato, jog Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma reiškia, jog darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2014, kt.). Ieškovės teiginiai, jog užduoties parengti dokumentą ji neturėjo atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovė, atlikdama savo darbo funkcijas, turėjo laikytis darbo tvarkos taisyklių, remiantis Reglamento nuostatomis, ieškovės Pareigybės aprašymo nuostatomis, parengti darbotvarkės projektą, jį suderinti su Kolegijos pirmininku, suderintą darbotvarkę paskelbti viešai. Ieškovė nurodo, jog atskirai užduoties parengti dokumentą nebuvo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei suformuluotoje užduotyje expressis verbis nebuvo nurodyta iš karto paviešinti darbotvarkę, tačiau ieškovė tai atliko be atskiro pavedimo.

Ieškovė nurodo, jog užduotį paviešinti darbotvarkę gavo ne laiku, išvengti pažeidimo ji negalėjo, tiesioginio vadovo pateiktą užduotį vertiną kaip nurodymą pažeisti teisės aktų reikalavimus.

Reglamento 76.4 punktas numato, jog Kolegijai svarstytinus klausimus ir Savivaldybės tarybos sprendimų projektus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki kolegijos posėdžio dienos pateikia komitetai, komisijos, frakcijos, tarybos nariai, sekretoriatas, Savivaldybės administracijos direktorius. Bylos duomenimis nustatyta, jog darbotvarkės klausimą 2015-12-10 Kolegijos posėdžiui svarstyti pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Byloje ginčo, ar klausimas buvo pateiktas laiku, nėra.

Reglamento 76.10 punktas numato, jog sekretoriatas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio išsiunčia elektroniniu paštu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodą, kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė šiuos veiksmus atliko Kolegijos darbotvarkės nesuderinusi su Kolegijos pirmininku. Nors ieškovė nurodo, jog užduotis jai pateikta ne laiku, ji tariamai verčiama pažeisti teisės aktų reikalavimus, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Pažymėtina, jog ieškovės nurodyti argumentai, susiję su Vietos savivaldos įstatymo bei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento taikymo ypatumais, yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl teismas dėl nurodytų aktų teisėtumo ir taikymo ypatumų nepasisako (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Kita vertus nagrinėjamos civilinės bylos dalykas – drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumas.

Darbo kodekso 236 straipsnis numato, jog drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo kodekto 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalies reikalavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014). Pažymėtina, jog įstatyme nustatytas reikalavimas gauti darbuotojo pasiaiškinimą ne tik užtikrinta darbuotojui teisę teikti paaiškinimus dėl jam keliamų įtarimų, bet kartu sudaro sąlygas gintis nuo jam pareikštų įtarimų padarius darbo drausmės pažeidimą, taip pat užtikrina, jog dėl drausminės atsakomybės taikymo bei drausminės nuobaudos parinkimo bus sprendžiama darbdaviui žinant visus šiems klausimams išspręsti reikšmingus faktus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog apie ieškovės atliktą galimą darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma 2015-12-09, kai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorius 2015-12-10 tarnybiniu pranešimu apie tai informavo Klaipėdos miesto savivaldybės merą. Ieškovė 2015-12-10 potvarkiu įpareigota pateikti pasiaiškinimą, kurį ieškovė pateikė. 2016-01-07 buvo parengta išvada dėl ieškovės drausmės pažeidimo, 2016-01-08 ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Tokiu būdu atsakovė skirdama ieškovei drausminę nuobaudą laikėsi įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, per įstatymo nustatytą terminą įvertino ieškovės elgesį ir priėmė sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo.

Ieškinyje ieškovė taip pat kelia klausimą dėl Kolegijos darbotvarkės įforminimo formos, tačiau kokios formos dokumentus turi priimti vietos savivaldos institucijos, įstaigos ar padaliniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovės nurodyti argumentai, jog Kolegijos posėdžio darbotvarkė turi būi įforminama mero potvarkiu, potvarkio jai parengti pavesta nebuvo, nagrinėjamos bylos kontekste, vertintini kaip ieškovės pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti drausminės atsakomybės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė paskelbusi Kolegijos darbotvarkę pažeidė darbo tvarką, informaciją paviešino nesuderinusi darbotvarkės su Kolegijos pirmininku, neparengė darbotvarkės projekto, todėl ieškovei buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Tokiu būdu Darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendime ieškovės veiksmai įvertinti tinkamai, ieškovė atliko darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai pagrįstai paskirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba, nėra pagrindo nesutinkti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Aplinkybė, jog Komisija neanalizavo Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento taikymo teisėtumo, tačiau jais pagrindė savo išvadas, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės darbo funkcijas nustato Sekretoriato nuostatai, jos Pareigybės aprašymas, ieškovė darbo funcijas turi atlikti remdamasi Reglemanto nuostatomis, todėl Komisija, vertinusi ieškovės veiksmus savo kompetencijos ribose, pagrįstai savo sprendimą grindė nurodytais teisės aktais.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir remiantis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, darytina išvada, jog ieškovei 2016-01-08 pagrįstai skirta drausminė nuobauda, kurią 2016-02-29 Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu paliko galioti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimas pripažinti panaikinti 2016-02-29 Darbo ginčų komisijos sprendimą, bei  2016-01-08 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkį, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda atmestinas, kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Dalė Žukauskienė