Civilinė byla Nr. e2A-1065-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00789-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

                       2.6.11.4.1; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „AKETURI ARCHITEKTAI“, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „AKETURI ARCHITEKTAI“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ dėl vykdant viešąjį pirkimą priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė „AKETURI ARCHITEKTAI“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir konkurso procedūrų nutraukimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. atmetus visų tiekėjų pasiūlymus.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą Nr. 554436 dėl būstinės adresu S. Konarskio g. 49, Vilniuje, atviro architektūrinio projekto (toliau – Pirkimas), kuriuo siekiama įsigyti projektinių pasiūlymų, techninio projekto, BIM modelio, pagrindinių pastato erdvių interjerų projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Pirkimo sąlygų I.1 „Konkurso objektas ir tikslai“ skyriaus 2.1 punkte numatyta, kad Pirkimo tikslas yra išrinkti geriausiai urbanistinius, architektūrinius bei kitus reikalavimus atitinkančią Perkančiosios organizacijos būstinės projekto architektūrinę idėją. Organizuojamo konkurso pirmu etapu atrinkta geriausia architektūrinė ir urbanistinė projekto idėja turėjo būti įgyvendinama vėliau įsigijus kitas Pirkime nurodytas paslaugas.

3.       2022 m. kovo 4 d. Perkančioji organizacija informavo Pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę. Ieškovės pasiūlymas pripažintas pirmos vietos laimėtoju. Vertinimo išvadą dėl Perkančiosios organizacijos veiksmų pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT). VPT pasisakė dėl visų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams ir įpareigojo nutraukti Pirkimą. 2022 m. gegužės 17 d. Perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas yra atmetamas ir nurodė, jog Pirkimas yra nutraukiamas VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė pretenzija prašė panaikinti priimtą sprendimą ir sudaryti su ja sutartį, tačiau Perkančioji organizacija 2022 m. birželio 6 d. pretenziją atmetė.

4.       Ieškovės manymu: 1) atsakovė pretenziją atmetė formaliais pagrindais, nepasisakė dėl ieškovės pateiktų argumentų pagrįstumo, tokiu būdu pažeidė VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje perkančiosioms organizacijoms nustatytą pareigą motyvuoti savo priimamus sprendimus; 2) Pirkimo sąlygų nustatytas reikalavimas dėl želdinių išsaugojimo yra abstraktus (nenurodyta, kokie želdiniai laikytini vertingais, kaip želdinių teritorijos turi būti išsaugomos), rekomendacinio pobūdžio, pateiktos schemos neatitiko realybėje egzistuojančių želdinių teritorijų, schemose pavaizduoti esami statiniai paneigė reikalavimo privalomą pobūdį. Ieškovė savo pasiūlymą parengė taip, kad saugotinos želdinių teritorijos būtų kuo labiau išsaugotos. Pirkimo sąlygų nustatytas reikalavimas dėl galimos užstatymo statybos zonos ribų buvo tik rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, projektuojant sprendinius būtų tekę kirsti schemoje pavaizduotą galimo užstatymo zoną siekiant įgyvendinti nurodytus privalomai esančius privažiavimus į teritoriją. Reikalavimo dėl Sausio 13-osios memorialo integravimo į architektūrinį projektą buvo neįmanoma įgyvendinti neperžengus užstatymo statybos zonos bei saugotinų želdinių teritorijos; 3) Perkančioji organizacija nepagrįstai Pirkimo sąlygose įtvirtintą reikalavimą dėl bendrojo ploto ribų vertino izoliuotai nuo statybos techninių reikalavimų ir planavimo dokumentų. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pasiūlyme nepagrindė Perkančiosios organizacijos nustatyto bendrojo ploto ribų viršijimo, nes ieškovė, apskaičiuodama automobilių parkavimo infrastruktūros vietas, vadovavosi STR 2.06.04:2014 XIII skyriaus automobilių stovėjimo reglamentavimo nuostatomis ir tai nurodė savo pasiūlymo aiškinamajame rašte. Ieškovės pasiūlymas viršijo nustatytą bendrą plotą naujai projektuojamam Perkančiosios organizacijos pastatui, t. y. ieškovės pasiūlyme nurodytas bendras plotas buvo 35 086 m2 ir viršijo galimą paklaidą 4 268 m2. Perviršis susidarė išimtinai dėl to, kad, rengdama pasiūlymą, ieškovė privalėjo vadovautis teisės aktuose numatytais privalomais reikalavimais įrengti technines patalpas bei atitinkamą automobilių stovėjimo vietų skaičių. Techninės specifikacijos (7-4 priedo) pateiktoje lentelėje buvo pateikti duomenys dėl reikalingų patalpų ploto bei atitinkamų vietų kiekio, kurioje taip pat buvo numatytas privalomas 200 vnt. automobilių parkavimo vietų, skirtų Perkančiosios organizacijos personalui, ir 25 vnt. automobilių parkavimo vietų atvykstantiems svečiams (14 priedas). Ieškovė, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 nuostatomis, pagal projektuojamą Perkančiosios organizacijos pagrindinį pastatą apskaičiavo 318 vnt. automobilių parkavimo vietų poreikį. Ieškovės pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus bendrojo ploto ribų reikalavimus. Jų viršijimas buvo leidžiamas Pirkimo sąlygose, jeigu tai buvo susieta su galiojančių teisės aktų reikalavimais, ir jo kitais architektūriniais sprendimais nebuvo galima išvengti; 4) Perkančioji organizacija turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškovės pateiktų plano brėžinių mastelis (1:300) yra viršytas nežymiai (turėjo būti – 1:250), mastelis pasirinktas dėl aiškesnio ir kokybiškesnio supratimo apie siūlomą architektūrinę idėją. Ieškovė galėjo pateikti mažesnio mastelio brėžinius, o architektūrinės idėjos būtų išlikusios nepakitusios; 5) Perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, nurodydama, kad ieškovė pateikė tik tris vizualizacijas iš žmogaus akių lygio. Atsakovė per klaidą neįskaičiavo ieškovės pateiktos 4-osios vizualizacijos, ketvirtoji vizualizacija buvo pateikta iš pastato vidinio kiemo.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad VPĮ 77 straipsnio 5 dalis numato, jog viešųjų pirkimų vertinimo komisijai pateikti planai ar projektai vertinami anonimiškai. Naujai Perkančiosios organizacijos organizuojamo pirkimo metu anonimiškumo nebus įmanoma užtikrinti, o ieškovė atsidurs nelygiavertėje padėtyje kartu su kitais tiekėjais, todėl į šią aplinkybę būtina atsižvelgti vertinant Pirkimo tikslą ir tariamai nustatytų neatitikimų pobūdį ir reikšmę pasiūlymų atmetimui. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės nesutikimas su ieškovės pretenzija motyvuotas, atsakymas į pretenziją buvo suformuluotas cituojant atitinkamus pretenzijos argumentus, išskiriant kabutėmis, lygiagrečiai pateikiant Perkančiosios organizacijos poziciją bei teisinį ieškovės pateikto argumento vertinimą. Motyvai yra pakankami tam, kad ieškovė galėtų suprasti pasiūlymo atmetimo priežastis ir efektyviai ginti nurodomas pažeistas teises. Ieškinio turinys patvirtina atsakovės poziciją, kad ieškovei iš esmės buvo aiškūs Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitikimai, ir dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindų bei motyvų.

8.       Teismas nurodė, kad Techninės specifikacijos (7-1 priedo) 13 pav. schemoje žalia spalva yra pažymėta teritorija, kurioje nurodyti ,,esami išsaugomi želdynai“; Techninės specifikacijos 4 skyriuje ,,Projektavimo programa – reikalavimai projektui“ buvo nustatyti šie reikalavimai želdynams – (1) siūlant sprendinius būtina išsaugoti esamus vertingus želdinius, juos regeneruojant, atnaujinant ir praturtinant, (2) pasiūlyti konkurso teritorijos apželdinimo idėją, (3) konkurso teritorijoje numatyti reglamentuojamas teisės aktais želdynų dalis pagal sklypo paskirtį. Techninės specifikacijos 13 pav. schemoje žalia spalva pažymėta teritorija, kurioje išsaugomi esami želdiniai ir kitos teritorijos (griaunami pastatai, esami pastatai, galima požeminio ir antžeminio užstatymo zona ir kt.), kas sudaro pagrindą teigti, jog žaliai pažymėtoje teritorijoje gali būti vertingi želdiniai ir dėl to šios teritorijos negalima pažeisti joje projektuojant statinius, įvažiavimus ir kitus objektus. Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai želdynų išsaugojimui yra aiškūs ir tikslūs. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad konkurso dalyviams buvo sudaryta galimybė apžiūrėti ir natūroje įsivertinti pirkimo objektą ir jo apimtį. Be to, Techninės specifikacijos rengėjas Lietuvos architektų sąjunga nurodė, kad Techninės specifikacijos (7-1 priedo) 13 pav. schema buvo principinė, iliustruojanti Pirkimo dalyvių galimas elgsenas, todėl neprivalėjo visiškai atitikti faktinės situacijos žemės sklype. Rekomendacinio pobūdžio sąlygos nebuvo numatytos.

9.       Teismas nurodė, kad Techninės specifikacijos (7-1 priedas) ,,Projektavimo programa reikalavimai projektui“ 4.4 papunkčio 7 eilutė ,,Bendrasis plotas“ įtvirtina bendrą ploto reikalavimą naujai projektuojamam pastatui – ~28 000 m². Techninės specifikacijos (7-1 priedo) 4.7 papunkčio 16 eilutėje numatyta, kad ,,Projektavimo programoje neaprašytus / nepateiktus“ patalpų plotus projektuotojai nusistato patys, remdamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančiais projektavimą reguliuojančiais dokumentais, reglamentais, normomis, taisyklėmis, teisės aktais ir pan., konkurso sąlygų dokumentuose (prieduose) pateiktu numatomų pastato / -ų zonų ir patalpų aprašu ir schemomis bei įvertinus pastato / -ų specifiką, poreikius, būsimų darbuotojų ir lankytojų srautus“. Techninės specifikacijos (7-1 priedo) 4.7 papunkčio 17 eilutė numatė, kad paklaida gali būti ne didesnė kaip 10 % (±10 procentų), išskyrus atvejus, kuomet turi būti vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, teritorijai parengtų planavimo dokumentų privalomais sprendiniais. Techninės specifikacijos (4-7 priedo) pateiktoje lentelėje buvo pateikti duomenys dėl reikalingų patalpų ploto bei atitinkamų vietų kiekio, kurioje taip pat buvo numatytas privalomas 200 vnt. automobilių parkavimo vietų, skirtų Perkančiosios organizacijos personalui, ir 25 vnt. automobilių parkavimo vietų atvykstantiems svečiams. Ieškovė, vadovaudamasi STR 2.06.04:2014 nuostatomis, pagal projektuojamą Perkančiosios organizacijos pagrindinį pastatą apskaičiavo 318 vnt. automobilių parkavimo vietų poreikį, tačiau nesivadovavo Pirkimo sąlyga, kurioje buvo nurodytas reikalavimas taikyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schema reglamentus (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-664) (toliau – ir Vilniaus miesto teritorijos suskirstymo schema). Šiuo sprendimu patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schema, leidžianti sumažinti minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių, ir minimalus leidžiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius 3 zonoje, į kurią patenka atsakovės žemės sklypas, gali būti sumažintas ne didesne kaip 0,25 koeficiento reikšme, už kiekvieną neįrengtą automobilių stovėjimo vietą mokant savivaldybės tarybos nustatytą kompensaciją. Pagal Techninėje specifikacijoje įtvirtintas sąlygas, Pirkimo dalyviai privalėjo taikyti Tarybos sprendimą ir tokiu būdu mažinti minimalų leistiną įrengti automobilių parkavimo vietų skaičių. Ieškovė šio reikalavimo nevykdė ir savo pasiūlyme suprojektavo didesnį nei nurodytas Techninėje specifikacijoje parkavimo vietų skaičių, viršijant bendrą ploto reikalavimą projektuojamam pastatui (~28 000 m²) net ir pritaikius leistiną paklaidą (±10 procentų). 

10.       Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 39.2.3 papunktis numato, jog esamo rekonstruojamo ir projektuojamo pastatų aukštų (požeminės ir antžeminės dalies) planai turi būti pateikti m 1:250; 39.2.4 papunktis numato, kad esamo rekonstruojamo ir projektuojamo arba tik projektuojamo pastatų fasadų–išklotinių dydis yra m 1:250; 39.2.5 papunktis numato, kad esamo rekonstruojamo ir projektuojamo arba tik projektuojamo pastatų charakteringi pjūviai (vienas-du) m 1:250; 39.2.7 papunktis numato aplinkos vizualizacijos iš žmogaus akių lygio su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais privalomą skaičių – keturios vizualizacijos. Vizualizacijos turi turėti žinią – scenarijų, kuris leistų aiškiai suvokti siūlomas idėjas. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė pasiūlyme nepateikė brėžinių, kurie susiję su Pirkimo objektu, reikalautu masteliu, ir vertino, kad šį trūkumą ieškovė galėtų ištaisyti tik iš naujo teikdama dokumentus, parengtus kitu masteliu. Ieškovė kitu būdu, nei pateikiant naują dokumentą, trūkumo dėl reikalauto mastelio negalėtų ištaisyti.

11.       Teismas nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygų 39.2.7 papunktį dalyviai privalėjo pateikti keturias aplinkos vizualizacijas iš žmogaus akių lygio su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais. Ieškovė pasiūlyme pateikė tris aplinkos iš žmogaus akių lygio vizualizacijas su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais, ieškovės nurodoma ketvirta vizualizacija yra pastato vidinio kiemo paveiksliukas. Nesant pateiktų keturių aplinkos su pastatais vizualizacijų iš žmogaus akių lygio, teismas vertino, kad ieškovės pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų 39.2.7 papunkčio reikalavimų.

12.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, susijusius su anonimiškumo užtikrinimu naujame viešajame pirkime, nurodydamas, kad Pirkimas ginčo atveju yra laikomas pasibaigusiu atmetus visų Pirkimo dalyvių pasiūlymus pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė yra paskelbusi naują architektūrinio projekto konkursą, ir jis nėra ginčo objektu. Teismas nusprendė, kad atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl neatitikimo Pirkimo sąlygų minėtoms nuostatoms.

III.                       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovė „AKETURI ARCHITEKTAI“, UAB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas neteisingai sprendė, kad Perkančiosios organizacijos sprendimas ir atsakymas i? pretenzija? buvo pakankamai motyvuoti, kaip to yra reikalaujama VPI? 103 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė nurodė tik Pirkimo sąlygų punktus, kurių netenkina pasiūlymas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pildė argumentus anksčiau neišviešinta pirkimo dokumentų reikalavimų interpretacija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai neturėtų atsižvelgti į naujus (lyginant su atsakymu į pretenziją) perkančiosios organizacijos nurodomus argumentus, kurie dėl to laikytini išeinančiais už ginčo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022). Teismas taip pat dėl dalies ieškovės argumentų iš viso nepasisakė, tik atkartojo atsakovės poziciją.

13.2.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad Projekto konkursai yra atskira viešojo pirkimo konkursų rūšis, kuri yra susijusi su intelektiniu kūriniu. Ji yra reguliuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D1-671 patvirtintomis Projekto konkurso organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Projekto konkurso organizavimo taisyklės) ir tik iš dalies VPĮ. Pirkimu buvo siekiama išrinkti geriausia? architektūrine? idėja?. Tik vėliau būtu? rengiami projektiniai pasiūlymai, techninis projektas ir kiti statyboms reikalingi dokumentai. Pavyzdžiui, Taisyklių 741 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija gali neskirti pirmosios vietos, jeigu mano, jog pateikti projektai atitinka formalius reikalavimus, tačiau Perkančiajai organizacijai yra nepriimtini atsižvelgiant į projekto konkurso tikslus. Tai patvirtina, kad esminė reikšmė teikiama ne formaliems reikalavimams, o architektūrinei idėjai.

13.3.                      Teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su anonimiškumu. Ieškovės architektūrinė idėja buvo įvertinta geriausiai (iš esmės atitiko Perkančiosios organizacijos architektūrinei idėjai iškeltus reikalavimus). Pirkimo užbaigimas pernelyg formaliais pagrindais, atmetus visus pasiūlymus, nenustačius laimėtojo, turi esmine? neigiama? įtaka? konkurencijai naujame pirkime, sukelia tiekėjams nuostolius ir su tais pačiais projektais jie negali dalyvauti naujame pirkime. Tokio pobūdžio konkurso nutraukimą turi lemti aplinkybės, kurių negalima ištaisyti. Projekto konkursuose dar svarbiau nei įprastuose viešuosiuose pirkimuose neatmesti pasiūlymų dėl formalių neatitikimų. Teismas akcentavo skirtumus tarp Pirkimo nutraukimo VPI? 29 straipsnio 3 dalies pagrindu ir Pirkimo užbaigimo atmetus visus pasiūlymus VPI? 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau pirkimo pabaiga nenustačius laimėtojo yra ultima ratio (liet. paskutinė priemone?), kai pasiekti pirkimo tikslo yra neįmanoma kitomis priemonėmis.

13.4.                      Teismų praktikoje akcentuojamas sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Teismas neteisingai taikė pasiūlymų vertinimą ir pasiūlymų tikslinimą reguliuojančias teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas turėjo įvertinti faktą, kad atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl pasiūlymo trūkumų, neprašė jų paaiškinti, patikslinti. Pasiūlymo trūkumai neegzistuoja arba negali būti vertinami kaip neatitikimai, kurie sąlygotų ieškovės pasiūlymo atmetimą.

13.5.                      Atsakovė pati nurodė, kad tam tikri ieškovės pasiūlymo aspektai jai buvo neaiškūs: „Iš pasiūlymo turinio neįmanoma nustatyti, kiek bendro ploto padidėjimas yra pagrįstas papildomomis parkavimo vietomis ir kitais objektyviais poreikiais“. Nors atsakovė turėjo klausimu?, tačiau atmetė ieškovės pasiūlymą, nevertindama galimybės ji? ištaisyti. Anksčiau su techninės specifikacijos reikalavimais susiję trūkumai buvo priskiriami prie pasiūlymo siaurąja prasme ir dėl to jie buvo vertinami griežčiau, tačiau tokia kasacinio teismo praktika buvo pakeista, kasaciniam teismui išaiškinus, kad teisės leisti konkurso laimėtojui vėliau papildyti arba paaiškinti pasiūlymo apimtis priklauso nuo to, ar laikomasi Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalies nuostatų, visų pirma atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. <...> tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022). Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu Pirkimo dokumentus aiškino sau palankiu būdu, siekdama pakeisti Pirkimo sąlygas taip, kaip nebuvo galima jų suprasti iš Pirkimo procedūrų metu turimos informacijos. Projektiniai pasiūlymai ir techninis projektas gali būti keičiami, jie neturi įtakos architektūrinei idėjai. Šias aplinkybes patvirtino atsakovės architektas M. M. rašytiniuose paaiškinimuose bei Lietuvos architektų sąjunga išvadoje.

13.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad visa schemoje žalia spalva pažymėta teritorija yra numatyta išsaugoti ir dėl to pasiūlytos architektūrinės idėjos negalėjo pažeisti šios teritorijos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo dokumentuose reikalavimas yra išsaugoti vertingus želdinius, kurių vertinimas paliekamas architektūrinę idėją rengiantiems architektams. Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo išsaugoti visą žalią zoną. Tai, kad žalia zona yra tik rekomendacinė, suprantama iš visumos Pirkimo dokumentų reikalavimų. Jei ieškovė būtų išsaugojusi visus žaliojoje zonoje esančius želdinius, nebūtų turėjusi galimybės laikytis kitų Pirkimo dokumentų reikalavimų. Šiandien esamoje žalioje zonoje pastatyti inžineriniai statiniai, todėl schema neatitiko ir realios situacijos. Be to, atsakovė numatė keturis įvažiavimus iš S. Konarskio g. pusės per žaliąją zoną. Žalios zonos išsaugojimas persidengė su reikalavimu išsaugoti Sausio 13-osios memorialą. Tarp atsakovės būstinės pastato bei Sausio 13-osios memorialo buvo pavaizduoti želdiniai, o už projektuojamo būstinės pastato baigėsi užstatymo zona. Lietuvos architektų sąjunga paaiškino, kad Pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta tik bendro pobūdžio sąlyga siūlant sprendinius išsaugoti esamus vertingus želdinius, želdinių kiekį bei vietą leidžiant tikslinti vėlesniuose etapuose. Visi tiekėjai, dalyvavę Pirkime, pažeidė žaliąją zoną.

13.7.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės architektūrinė idėja viršija bendrąjį ploto reikalavimą net ir su galima paklaida. Ieškovė vadovavosi Techninėje specifikacijoje nustatyta išimtimi, kai tai yra reikalinga, siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimus. Ieškovė negalėjo taikyti papildomo sumažinimo, kuris sukurtų pareigą mokėti kompensaciją už kiekvieną sumažintą vietą. Techninės specifikacijos nuostatos leido spręsti, kad bendrasis plotas ir nustatyta 10 procentų paklaida gali būti viršijami tais atvejais, kai yra vadovaujamasi teisės aktais ar teritorijai parengtu? planavimo dokumentu? privalomais sprendiniais. Ieškovė viršijo Pirkimo dokumentuose nustatytą plotą apie 25 procentus dėl objektyvių priežasčių – vadovavosi privalomai taikytinais teisės aktais dėl privalomo kiekio automobilių prakavimo vietų skaičiaus bei būtinybės įrengti technines patalpas. Techninės specifikacijos lentelėje nurodyta, kad privalomas automobilių skaičius yra 225 vnt. Atsakovė šiam poreikiui numatė skirti apie 5 000 m2 plotą. Ieškovė vadovavosi STR 2.06.04:2014 ir apskaičiavo, kad turi būti įrengta 452 vnt. automobilių parkavimo vietų. Vadovaudamasi Vilniaus miesto teritorijos suskirstymo schema, ieškovė nustatė, kad atsakovės būstinės teritorija patenka į 3-ią automobilių stovėjimo zoną, kurioje automobilių parkavimo vietų skaičius gali būti sumažinamas taikant 0,75 koeficientą. Todėl ieškovė sumažino automobilių vietų skaičių iki 339 vnt. Taisyklėse yra numatyta galimybė sumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių ne didesne kaip 0,25 koeficiento reikšme, jeigu už kiekvieną neįrengtą automobilių stovėjimo vietą atsakovė mokėtų kompensaciją. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad atsakovė planuoja mokėti tokią kompensaciją ir pageidauja tokio sumažinimo, todėl ieškovė nesumažino papildomai apskaičiuoto 339 vnt. parkavimosi vietų skaičiaus. Atsakovė numatė įrengti 343 vnt. automobilių stovėjimo vietas požeminėje aikštelėje, todėl padidėjo bendros ploto ribos. Teismas supainiojo dvi numatytas galimybes sumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių. Pirmoji yra bendra taisykle? – taikomas 0,75 koeficientas. Antroji dėl papildomo 0,25 koeficiento sumažinimo yra taikoma tik su įsipareigojimu, kad statytojas (atsakovė) mokės papildoma? piniginę kompensaciją. Apie įsipareigojimą mokėti tokią kompensaciją atsakovė pirkimo dokumentuose nebuvo nurodžiusi. Teismas nepasisakė dėl galimybės ieškovei patikslinti savo pasiūlymą Pirkimo procedūrų metu ar vėlesnėje stadijoje, nors tokią galimybę suponavo ir pačios atsakovės i? byla? pateikti architekto M. M. rašytiniai paaiškinimai, kad vėlesniame projekto etape, t. y. parengus technini? projektą, būtu? galima koreguoti automobiliu? stovėjimo vietų skaičių atsakovei išreiškus norą mokėti kompensacija?.

13.8.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka reikalavimų dėl planšetėse pateiktos grafinės medžiagos dydžio. Teismas neįvertino ieškovės nurodytu? aplinkybių dėl kitokio dydžio grafinės medžiagos pateikimo. Ieškovė pateikė planšetes su brėžiniu? planais šiek tiek mažesniu – 1:300 m – dydžiu. Ieškovė tikslingai pasirinko mažesnio dydžio masteli? ir tokiu būdu sieke? užtikrinti, kad visas grafinis vaizdas tilptu? i? viena? planšete? ir būtu? patogus naudoti. Ieškovė suprojektavo atsakovės būstinės pastatą su pailga pastato dalimi, kuri užtikrintų Pirkimo sąlygose nurodyto reikalavimo dėl Sausio 13-osios memorialo įgyvendinimą, dėl ko pastato planas netilpo nurodytu grafinio turinio išpildymo 1:250 dydžiu vienoje planšetėje. Tokiu pasirinkimu ieškovė sieke? užtikrinti kuo aiškesni? ir kokybiškesni? Perkančiosios organizacijos supratimą apie ieškovės siūlomą architektūrine? idėją. Ieškovės pasiūlymo trūkumas nebuvo esminis – ieškovė galėjo pateikti tą pačią architektūrinę idėją ir didesniu masteliu.

13.9.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentu? reikalavimu? dėl keturių vizualizacijų iš žmogaus akių lygio su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais pateikimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ketvirtoji vizualizacija yra tik pastato vidinio kiemo paveiksliukas ir neatitinka aplinkos koncepcijos, kaip ji suvokiama pagal Pirkimo sąlygas. Ieškovė, kaip to buvo reikalaujama, pateikė atsakovei keturias vizualizacijas iš žmonių akių lygio ir jose atsispindi žinia – scenarijus, kuris leidžia suvokti siūlomas idėjas. Atsakovė iš pradžių iš viso nepastebėjo ketvirtos vizualizacijos ir teigė, kad jų yra trys. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovė pradėjo teigti, kad ketvirtoji vizualizacija neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų – atspindėti žinią – scenarijų, kuri leistų suvokti siūlomas idėjas. Ieškovės manymu, ketvirtoji vizualizacija pateikia iš žmogaus akių lygio vidinio kiemo aplinkos su pastatais vaizdą ir atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus.

14.       Atsakovė VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1.                      Perkančiosios organizacijos pateikiamu? motyvu? tikslas yra užtikrinti minimalios informacijos tiekėjui pateikimą, kad tiekėjas suprastu? dėl kokiu? priežasčių jo pasiūlymas buvo atmestas ir galėtu? ginti tariamai pažeistas savo teises. Teismas taip pat nėra įpareigotas pasisakyti kiekvienu byloje pateiktu argumentu ar įrodymu, jeigu, teismo vertinimu, jie nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovės atsakymai į ieškovės pretenziją buvo pakankami, kad ieškovė suprastų pasiūlymo atmetimo priežastis ir galėtų ginti tariamai pažeistas teises.

14.2.                      Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad pasiūlymas, pateiktas projekto konkurse, turėtu? būti vertinamas kitaip, nei kitame viešajame pirkime. Nenumatyta, kad pasiūlymas, neatitinkantis Pirkimo dokumentu? reikalavimu?, galėtu? būti toliau vertinamas vien dėl to, kad jis buvo pateiktas projekto konkurse. Pagal Projekto konkurso organizavimo taisykles, Projektas turi būti parengtas pagal Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto nustatytas projekto konkurso sąlygas. Pagal Projekto konkurso organizavimo taisyklių 57 punktą Komisija vertina tiekėjų projektus, kurie parengti pagal projekto konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus, pagal 68 punktą vertinimo komisija vertina tik tuos projektus, kurie atitinka projekto konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus. Ta pati nuostata atkartota atsakovės Konkurso sąlygų 35, 80.3 ir 85.4 punktuose. Projekto konkurso teisinis reguliavimas nenumato taisyklių ar išimčių, kurios leistų priimti pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų neatitinkančius pasiūlymus. Pretenzijų dėl konkurso sąlygų ieškovė laiku nereiškė. Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, turėjo laikytis savo pačios parengtu? projekto konkurso dokumentu? reikalavimu?.

14.3.                      Argumentai dėl Pirkimo užbaigimo nenustačius laimėtojo neigiamos reikšmės architektūriniu? idėjų anonimiškumui ir ateities pirkimams yra teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakovė šią dieną nėra paskelbusi naujo architektūrinio projekto konkurso, jis nebuvo ginčo objektu nagrinėjamoje byloje.

14.4.                      Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Ieškovės pasiūlymo trūkumui ištaisyti nebūtu? užtekę paaiškinimo, o reikėtu? atskiro, gana detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis (pvz. nepateikta vizualizacija, nepateikti brėžiniai reikalautu masteliu, pažeista želdiniu? išsaugojimo zona, viršytas bendrasis projektuojamo pastato plotas). Nacionalinėje teismu? praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija, i? kuria? apeliuoja ieškovė, buvo pakeista tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, t. y. jau pasibaigus projekto konkurso procedūroms. Teismas, revizuodamas Perkančiosios organizacijos priimto sprendimo teisėtumą, negalėjo taikyti nauju? kasacinio teismo suformuluotu? teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, kuriu? nebuvo Perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo metu.

14.5.                      Tikslus saugomu? želdynu? kiekis ir tiksli jų buvimo vieta Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta, nes želdynu? taksacija nebuvo atlikta. Siekiant apsaugoti esamus vertingus želdynus, Techninės specifikacijos 13 pav. schemoje buvo nurodyta išsaugomu? želdiniu? teritorija. Vadinasi, šioje teritorijoje suprojektavus pastatą, įvažiavimą ar kita? objektą, išsaugomu? želdiniu? teritorija yra pažeidžiama, o vertingi želdiniai gali būti pažeidžiami (neišsaugomi). Atsakovė organizavo aiškinamąjį susirinkimą, kurio metu dalyviai galėjo įsivertinti faktine? situacija? žemės sklype bei užduoti klausimus atsakovei (Konkurso sąlygų 22.2 papunktis). Ieškovė nepateike? klausimu? dėl schemos atitikimo faktinei situacijai žemės sklype, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, rengdama pasiūlymą, ieškovė privalėjo vadovautis Techninės specifikacijos (7–1 priedo) 13 pav. schema. Lietuvos architektų sąjunga nurodė, kad schema buvo principinė, todėl galėjo neatitikti esamos situacijos. Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad schemoje įtvirtintos teritorijos buvo tik rekomendacinės.

14.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, ieškovė, apskaičiuodama automobiliu? parkavimo vietų skaičių tik pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus (318 vnt.), nesivadovavo Konkurso sąlyga, kurioje aiškiai nurodyta taikyti Vilniaus miesto teritorijos suskirstymo schemą. Vadovaujantis Vilniaus miesto teritorijos suskirstymo schema, minimalus leidžiamas automobiliu? stovėjimo vietų skaičius 3 zonoje, i? kuria? patenka atsakovės žemės sklypas, gali būti sumažintas ne didesne kaip 0,25 koeficiento reikšme, už kiekviena? neįrengta? automobiliu? stovėjimo vieta? mokant savivaldybės tarybos nustatyta? kompensacija?. Tai patvirtina ir Pastato konkurso užduoties (Techninės specifikacijos priedas 7-2) rengėjo architekto M. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai leidžia projektuoti ketvirtadaliu mažiau parkavimo vietų. Ieškovė nurodytu tarybos sprendimu nesivadovavo, tačiau išimtinai taikė STR 2.06.04:2014 reikalavimus, kas ir nulėmė bendrojo ploto viršijimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Techninės specifikacijos 7-4 priedas grafoje ,,automobiliu? parkavimas“, Techninės specifikacijos 7-5 priedas grafoje ,,automobiliu? parkavimas“ buvo nustatyta, jog požeminėje automobiliu? saugykloje turi būti įrengtos 200 vnt. automobiliu? stovėjimo vietos. Taigi, ir pagal šia? Konkurso sąlygą tiekėjas turėjo suprojektuoti 200 vnt. automobiliu? stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje.

14.7.                      Ieškovė nepateikė brėžinių reikalautu masteliu. Trūkumas galėjo būti ištaisytas tik pateikiant dokumentus, parengtus kitu masteliu. Vertindama ieškovės pasiūlymą, atsakovė vadovavosi tuo metu galiojusia teismų praktika, kad naujo, reikalavimus atitinkančio dokumento pateikimas būtų laikytinas neleistinu ieškovės pasiūlymo pakeitimu.

14.8.                      Ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė tris aplinkos iš žmogaus akių lygio su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais vizualizacijas. Vidinio kiemo paveiksliukas nėra aplinkos iš žmogaus akių lygio su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais vizualizacija. Vidinio kiemo paveiksliukas neapima rekonstruojamo ir projektuojamo objekto, o tik atvaizduoja vidinio kiemo dalį. Pirkimo sąlygose reikalauta vizualizacija turėjo pavaizduoti kaip atrodytų visas rekonstruojamas ir projektuojamas pastatas aplinkoje, žiūrint iš žmogaus akių lygio. Iš trijų pateiktų vizualizacijų galima suprasti, kad ieškovė suprato, kokios vizualizacijos reikalauja ginčo sąlyga. Pasiūlymo paaiškinimas šioje dalyje taip pat nebūtu? galimas, kadangi reikštu? naujos vizualizacijos pateikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

17.       Byloje nustatyta, kad atsakovė VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ vykdė viešąjį pirkimą dėl būstinės adresu S. Konarskio g. 49, atviro architektūrinio projekto, pirkimo Nr. 554436. Perkančioji organizacija siekė įsigyti būstinės adresu S. Konarskio g. 49, Vilniuje, projektinių pasiūlymų, techninio projekto, BIM modelio, pagrindinių pastato erdvių interjerų projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas (Konkurso sąlygų 1 punktas). Konkurso tikslai: 1) išrinkti geriausius urbanistinius, architektūros ir funkcinius aspektus bei kitus reikalavimus, išvardintus Konkurso sąlygose ir jų prieduose, atitinkančią būstinės projekto architektūrinę idėją; 2) po architektūrinės idėjos išrinkimo su konkurso laimėtoju neskelbiamų derybų būdu įsigyti projektinių pasiūlymų, techninio projekto, BIM modelio, pagrindinių pastato erdvių interjerų projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas (Konkurso sąlygų 2 punktas).

18.       Vienas iš uždavinių konkurso dalyviams – išnagrinėti konkurso teritorijos, t. y. šiuo metu LRT valdomo sklypo dalies, sutvarkymo galimybes, sukurti geriausią urbanistinį-architektūrinį sprendimą, tinkantį konkurso teritorijai, t. y. šiuo metu LRT valdomo sklypo daliai galiojančius ir rengiamus reglamentus (Konkurso sąlygų 7 priedas „Techninė specifikacija”), planuojamą programą (Konkurso sąlygų 7 priedas „Techninė specifikacija”) bei kokybiškos architektūros principus (Konkurso sąlygų 4.1 papunktis).

19.       Konkursas vykdomas vadovaujantis VPĮ bei Projekto konkurso organizavimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiais konkurso dokumentais ir jų galiojančiomis redakcijomis. Vartojamos pagrindinės sąvokos yra apibrėžtos aukščiau nurodytuose teisės aktuose ir šio konkurso dokumentuose (Konkurso sąlygų 11.1 papunktis).

20.       Perkančioji organizacija 2022 m. kovo 4 d. raštu „Dėl projekto pasiūlymų eilės ir laimėtojų nustatymo“ informavo Pirkimo dalyvius apie projekto pasiūlymų eilę. Pirmos vietos laimėtoja nurodyta ieškovė „AKETURI ARCHITEKTAI“, UAB. Tuo pačiu raštu Pirkimo dalyviai informuoti, kad VPT įpareigojimu, vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 5 punktu, Konkurso procedūros stabdomos iki kol VPT pateiks Perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų, susijusių su Konkursu, ir sprendimų įvertinimą.

21.       VPT, atlikusi dalinį Projekto konkurso patikrinimą dėl pasiūlymų vertinimo, surašė 2022 m. balandžio 4 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-(7.4Mr), kurioje konstatavo, kad:

21.1.                      Perkančioji organizacija Projekto konkurso sąlygose nustatė itin tikslius reikalavimus projektiniams pasiūlymams, šių reikalavimų Perkančioji organizacija ir turėjo laikytis, todėl VPT nesutinka su Vertinimo komisijos sprendimu vertinti visus, net ir Projekto konkurso Techninės specifikacijos sąlygų neatitinkančius pasiūlymus.

21.2.                      Projekto konkurso sąlygų 7 priedo „Technine? specifikacija, funkcine? (projektavimo) programa“ 4 skyriuje „Projektavimo programa – reikalavimai projektui“ nurodyti bendrieji duomenys apie sklypą (sklypo plotas, įvažiavimai i? sklypą, konkurso teritorijos saugumo, gerbūvio elementai, želdynai), nustatyti konkretūs reikalavimai projektuojamam naujam LRT pastatui (bendrasis plotas ~28 000 m2 (nustatyta ploto neatitikimo techninės specifikacijos reikalavimams galima paklaida 10 proc.); aukštu? skaičius – 3 aukštai + požemine? automobiliu? saugykla; maksimalus aukštis – 20 m), taip pat reikalavimai rekonstruojamam Lietuvos nacionalinio radijo pastatui, Sausio 13-osios memorialui, pateiktos pastabos ir schema „LRT valdomas žemės sklypas, konkurso teritorija, esami griaunami ir esami paliekamieji pastatai, galimo antžeminio ir požeminio užstatymo statybos zona, esami išsaugomi želdynai, žemės reljefo aukščiu? perkritimas, uždaros teritorijos ribos“ (toliau – Schema). Schemoje nurodyta galima antžeminio ir požeminio užstatymo statybos zona bei esamu? išsaugomu? želdiniu? ribos. Projekto dalyviai, tarp kurių ir ieškovė, viršijo bendrą plotą naujai projektuojamam pastatui net ir įskaitant leistiną paklaidą, ieškovė pažeidė galimo antžeminio ir požeminio užstatymo zonas bei esamas išsaugomas želdinių ribas. Jei pasiūlymas neatitinka konkrečiai suformuluoto reikalavimo, toks pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu bei negalima teigti, jog pasiūlymo neatitikimas reikalavimams yra neesminis ir nedaro esminio poveikio projektų vertinimui. Jeigu reikalauta savybė nėra svarbi ir būtina Perkančiajai organizacijai, tokio reikalavimo neturėjo būti techninėje specifikacijoje.

21.3.                      Perkančioji organizacija nustatė laimėtojus, nors jų pasiūlymai neatitiko Projekto konkurso sąlygų reikalavimų, tokiu būdu nepasiekė Projekto konkurso tikslo ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 76 straipsnio 5 dalį, Projekto konkurso organizavimo taisyklių 57, 68 punktų, 80.3 papunkčio reikalavimus.

21.4.                      Atsižvelgusi į nustatytus VPĮ ir Projekto konkurso organizavimo taisyklių pažeidimus, vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, VPT įpareigojo Perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo procedūras, raštu informuoti VPT apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

22.       Atsakovė 2022 m. gegužės 17 d. raštu, atsižvelgdama į VPT nustatytus pažeidimus, informavo ieškovę (apeliantę), kad priėmė sprendimą atmesti jos pasiūlymą, kadangi jis neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų (Konkurso sąlygų Technine? specifikacija (7-1 priedas) 13 pav. schemoje numatyta? galima? antžeminio ir požeminio užstatymo statybos zona?, esamus išsaugomus želdynus, Konkurso sąlygų 39.2.3-39.2.5, 39.2.7 papunkčių, Technine? specifikacija (7-1 priedas) „Projektavimo programa – reikalavimai projektui“ 4.4 papunkčio 7 eilute?, Technine? specifikacija (7-1 priedas) „Projektavimo programa – reikalavimai projektui“ 4.7 punkto 17 eilute?). Taip pat nurodė, kad Konkurso procedūra baigėsi VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – atmetus visų Konkurso dalyvių pateiktus projektus.

23.       Ieškovė (apeliantė) pateikė Perkančiajai organizacijai 2022 m. gegužės 26 d. Pretenziją dėl 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą ir kitus po skundžiamo sprendimo Perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, susijusius su Pirkimo procedūros nutraukimu, bei pripažinti ją laimėjusia pirkimą ir sudaryti su ja viešojo pirkimo sutartį.

24.       Perkančioji organizacija 2022 m. birželio 6 d. atsakymu į pretenziją informavo ieškovę, kad jos pretenzija yra atmesta kaip nepagrįsta, nes jos pasiūlymas neatitiko 2022 m. gegužės 17 d. rašte paminėtų Konkurso sąlygų reikalavimų.

25.       Ieškovė (apeliantė) „AKETURI ARCHITEKTAI“, UAB 2022 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovės sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo ir Konkurso procedūrų nutraukimo.

26.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą ir nutraukti konkurso procedūras teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovės sprendimas ir atsakymas į apeliantės pretenziją buvo nemotyvuotas, nepakankamai motyvuotas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, neatsižvelgė į Pirkimo pobūdį ir specifiką, kad projekto konkurse buvo siekiama išrinkti geriausią architektūrinę idėją ir tik šios idėjos pagrindu vėliau įsigyti pastato projektavimo paslaugas, teismas neteisingai sprendė, jog apeliantės pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, neteisingai taikė pasiūlymų vertinimą ir pasiūlymų tikslinimą reguliuojančias teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką.

27.       Nors aptariamu atveju projekto konkurso procedūros baigėsi, kai atmesti visi konkurso projektai pasiūlymai (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau tik „AKETURI ARCHITEKTAI“, UAB pateikus pretenziją ir joje dėstant argumentus, kurie siejami būtent su jos pasiūlymo atmetimu, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitų konkurso dalyvių teiktų pasiūlymų ir jų vertinimo.

28.       Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas). 

Dėl Perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją ir teismo sprendimo motyvų

29.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad Perkančiosios organizacijos sprendimas ir atsakymas į pretenziją nebuvo pakankamai motyvuoti, kaip tai numatyta VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės atkartojo tik atsakovės poziciją, o dėl dalies ieškovės (apeliantės) argumentų nepasisakė.

30.       VPĮ 103 straipsnyje reglamentuojama pretenzijos nagrinėjimo tvarka, terminai bei su tuo susiję veiksmai, kuriuos perkančioji organizacija privalo atlikti nagrinėdama tiekėju? pateiktas pretenzijas. Pagal VPĮ 103 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą. 

31.       Motyvuotas sprendimas pagal savo esmę turėtu? būti laikomas tokiu, kuris leistu? suprasti perkančiosios organizacijos priimto sprendimo motyvus, aplinkybes, t. y. tai dėl kokiu? priežasčių perkančioji organizacija nusprendė atmesti ar patenkinti pretenzija?. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie Konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

32.       Išvadą teikianti institucija byloje – VPT nurodė, kad <...> susipažinusi su pretenzijos ir sprendimo dėl pretenzijos turiniu, nemano, jog sprendimas dėl pretenzijos yra nemotyvuotas, atsižvelgiant į tai, kad nurodyti pasiūlymo atmetimo motyvai, konkretūs ieškovės pasiūlymo trūkumai, Projekto konkurso, Projekto konkurso organizavimo taisyklių ir VPĮ nuostatos, kuriomis remiantis buvo atmestas ieškovės pasiūlymas.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės (apeliantės) 2022 m. gegužės 26 d. pretenziją, nepažeidė VPĮ 103 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje reikalaujama ne tik išnagrinėti pretenziją, bet ir priimti motyvuotą sprendimą. Iš 2022 m. birželio 6 d. atsakovės atsakymo į ieškovės (apeliantės) pretenziją matyti, kad į ieškovės argumentus buvo atsakyta glaustai, tačiau pateikiant Perkančiosios organizacijos poziciją bei ieškovės argumentų teisinį vertinimą. Atsakovės atsakymo į pretenziją motyvai pakankamai aiškūs tam, kad ieškovė galėtų suprasti pasiūlymo atmetimo priežastis ir jei mano, kad jos teisės pažeistos, jas efektyviai ginti teismine tvarka. 

34.       Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ir ieškinio turinys patvirtina atsakovės poziciją, jog ieškovei iš esmės buvo aišku ir dėl jos pasiūlymo neatitikimo konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų, ir dėl pasiūlymo atmetimo pagrindų bei motyvų. Tiek iš atsakovės 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo, tiek iš atsakovės 2022 m. birželio 6 d. atsakymo į ieškovės pretenziją argumentų sisteminės analizės matyti, kad atsakovė, sutiko su VPT vertinimo išvadoje Nr. 4S-(7.4Mr) pateikta pozicija, jog Konkurso sąlygose reikalavimas dėl išsaugomų želdinių ribų buvo suformuotas konkrečiai. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi savo nusistatytomis konkrečiomis Konkurso sąlygomis, šių sąlygų neatitinkantį pasiūlymą turėjo atmesti. Priešingu atveju, būtu pažeistos imperatyvios VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, Konkurso sąlygų 35 punkto, 85.4 papunkčio, Projekto konkurso organizavimo taisyklių 80.3 punkto nuostatos.

35.       Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, kad nepakankamai motyvuotas yra ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 39 punktą; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 40 punktą).

36.       Apeliantė nurodo, kad teismas dėl Pirkimo sąlygų reikalavimui pateikti keturias vizualizacijas skyrė vos vieną pastraipą, kurioje, apeliantės manymu, teismas atkartojo atsakovės poziciją. Iš šio apeliacinio skundo argumento galima spręsti, kad apeliantė mano, jog teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, o tai, kaip nurodyta aptartoje kasacinio teismo praktikoje, nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantė tik abstrakčiai nurodė, kad teismas nepasisakė dėl apeliantės ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose pateiktą argumentų.

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, vertina priešingai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindinius šalių argumentus ir priėmė motyvuotą sprendimą dėl kilusio ginčo.

38.       Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs EŽTT, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimų bylose Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, Serija A. Nr. 303 – A ir 303 – B, p. 12, par. 29 ir p. 29–30, par. 27; 1998 m. vasario 19 d. sprendimo byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją, sprendimų pranešimai 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, Serija A. Nr. 288, p. 20, par. 61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022).

Dėl projekto pirkimo pobūdžio ir specifikos

39.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog projekto konkurse siekiama išrinkti geriausią architektūrinę idėją ir tik šios idėjos pagrindu vėliau įsigyti pastato projektavimo paslaugas, todėl nepagrįstai suteikė pirmenybę pasiūlymo atitikties Techninei specifikacijai vertinimui. Apeliantės manymu, projekto konkurse pirmiausiai vertinama architektūrinė idėja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.  

40.       Pagal VPĮ 2 straipsnio 28 dalį projekto konkursas – tai procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). VPĮ 76 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad projekto konkursas organizuojamas vadovaujantis šio skirsnio, šio įstatymo I skyriaus, išskyrus 19 straipsni?, 31, 33, 34 straipsniu? nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis projekto konkurso organizavimo taisyklėmis.

41.       Projekto konkurso organizavimo taisyklės numato, kad:

41.1.                      Projekto konkursas – procedūra, kai perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). Projekto konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės premijos (5 punktas).

41.2.                      Projektas – tai tiekėjo parengtas planas ar projektas (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos), išreiškiantis pirkimo objekto pagrindinių sprendinių idėją ir parengtas pagal perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto nustatytas projekto konkurso sąlygas (7 punktas).

41.3.                      Komisija vertina visu? tiekėju? projektus, kurie yra pateikti pagal projekto konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus (57 punktas).

41.4.                      Vertinimo komisija vertina tik tuos projektus, kurie atitinka projekto konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus (68 punktas).

41.5.                      Komisija privalo atmesti paraišką ar projektą, jeigu projektas neatitinka projekto konkurso dokumentuose išdėstytų reikalavimu? (80.3 papunktis).  

42.       Konkurso sąlygos numato, kad:

42.1.                      Dalyvio pateikiamas projekto pasiūlymas ir kiti pirkimo dokumentuose nustatyti dokumentai turi būti parengti ir pateikti pagal konkurso sąlygose ir jų prieduose nurodytus reikalavimus. Perkančiajai organizacijai padarius šių konkurso dokumentu? ar jų priedu? pakeitimus ir papildymus, dalyviai privalo i? juos atsižvelgti (35 punktas).

42.2.                      Rengiant projekto pasiūlymą reikalinga vadovautis šiame dokumente pateiktais duomenimis ir kita pagalbine medžiaga, kuria? perkančioji organizacija pateikia šio Konkurso sąlygų prieduose (43 punktas).

42.3.                      Šiame skyriuje nustatytu? reikalavimu? nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra pagrindas atmesti dalyvio pateikta? projekto pasiūlymą (44 punktas).

42.4.                      Projekto konkursui pateiktus architektūrinius projektus vertins recenzentai, kurie taip pat patikrins, ar Projekto konkursui pateikti architektūriniai projektai atitinka Projekto konkurso sąlygose keliamus reikalavimus (60 punktas).

42.5.                      Sprendimą dėl Projekto konkursui pateiktu? architektūriniu? projektu?, kurie neatitinka Projekto konkurso sąlygų reikalavimu?, atmetimo priima Vertinimo komisija (63 punktas).

42.6.                      Viešojo pirkimo komisija atmeta projekto pasiūlymą, jeigu projekto pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimu? (85.4 papunktis).

43.       Taigi aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas, priešingai nei teigia apeliantė, nenustato išimčių, kurios leistu? projekto pirkimo konkurse priimti projekto konkurso sąlygų neatitinkančius pasiūlymus ar juos vertinti kitaip negu numato paminėtas teisinis reguliavimas.  

44.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad projekto konkurse esminė reikšmė teikiama architektūrinei idėjai ir tai pagrindžia Projekto konkurso organizavimo taisyklių 741 punktas, kuriame nustatyta, jog vertinimo komisija gali ir neskirti pirmosios vietos, jeigu mano, kad pateikti projektai atitinka formalius reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į projekto konkurso dokumentuose nurodytus tikslus, perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui yra nepriimtini. Tačiau šioje Taisyklių nuostatoje nenurodyta, kad pateikti projektai gali neatitikti formalių reikalavimų, o jų neatitikimas leistų neatmesti tiekėjų pasiūlymų.

45.       Tiekėja (apeliantė) projekto konkurse veikia savo rizika, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokias pasekmes sukelia Pirkimo pabaiga ir kaip toliau bus užtikrinamas architektūrinių idėjų anonimiškumas.

46.       Konkurso sąlygų 37 punktas nustato, kad dalyvis prisiima visas išlaidas, susijusias su projekto pasiūlymo rengimu ir įteikimu, perkančioji organizacija nėra atsakinga ar įpareigota dėl šių išlaidų kompensavimo. Perkančioji organizacija neprisiims šių išlaidų, nepriklausomai nuo to, kaip vyktų ir baigtųsi konkursas, taip pat tuo atveju, jei jis būtų nutrauktas.

47.       Konkursui teikiami architektūriniai projektai (CVP IS pasiūlymo lange Vokas 1 pateikiami dokumentai (aiškinamasis raštas, planšetės, kainos pasiūlymas) ir fizinėmis priemonėmis pateikiami Vokas 1 dokumentai (planšetės) ir Vokas 2 (maketas)) turi būti parengti ir pateikti, užtikrinant jų anonimiškumą, t. y. juose negali būti jokios informacijos, leidžiančios nustatyti dalyvaujančią įmonę ar architektūrinio projekto autorius (Konkurso sąlygų 52 punktas). Anonimiškumas bus užtikrinamas vykstant darbų vertinimo procedūrai. Pasibaigus architektūrinių projektų vertinimui ir Vertinimo komisijai sudarius preliminariąją architektūrinių projektų eilę, Viešųjų pirkimų komisija atidarys architektūrinių projektų autorius identifikuojančią informaciją Vokas 2, pateiktą CVPIS sistemoje (Konkurso sąlygų 53 punktas).

48.       Projekto konkurso organizavimo taisyklių 40 punktas nustato, kad pateikti planai ar projektai vertinami anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik vertinimo komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu.

49.       Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtintina, kad projektų vertinimo anonimiškumas aktualus iki kol vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar sprendimo dėl geriausio plano ar projekto. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Pirkimas nutrauktas atmetus visų tiekėjų pasiūlymus, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė yra paskelbusi naują projekto konkursą ir jis nėra ginčo objektu, todėl ieškovės argumentai, susiję su anonimiškumo užtikrinimu naujame viešajame pirkime, teisiškai nereikšmingi pasisakant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir(ar) pagrįstumo bei neturi reikšmės pasiūlymų vertinimui. 

50.       Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). VPT, įtarusi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol VPT pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jau minėta, kad VPT vertinimo išvadoje suformulavo atsakovei (perkančiajai organizacijai) nurodymą nutraukti Pirkimo procedūras.

51.       Ginčydama atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime, ieškovė turi įrodyti, kad nustatytų pažeidimų nėra arba kad jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), jog reikėjo atmesti pasiūlymą.

52.       Nors byloje ginčijamas sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, tačiau tam tikra apimti keliamas klausimas ir dėl konkurso sąlygų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

53.       Išvadą teikianti institucija byloje – VPT nurodė, kad <...> atsižvelgiant į Projekto konkurso sąlygas (taip pat – ir Techninę specifikaciją), VPT mano, kad reikalavimai jose buvo nustatyti tiksliai ir konkrečiai. Sutiktina su atsakove, kad tiek reikalavimas išsaugoti esamus vertingus želdinius, tiek ir reikalavimas dėl bendrojo ploto, tiek reikalavimas dėl plano brėžinių mastelio ir vizualizacijų skaičiaus nelaikytini rekomendaciniais, todėl bet kokia projekto pasiūlymo neatitiktis nustatytiems reikalavimams, turi suponuoti tokių pasiūlymų atmetimą.

54.       Žemiau pasisakytina dėl konkrečių ieškovės ginčitinų Konkurso sąlygų reikalavimų (ne)atitikimo.

Dėl saugotinų želdinių teritorijų ir galimos užstatymo zonos ribų reikalavimų

55.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos pasiūlymas neatitiko Techninėje specifikacijoje nuodytos saugotinų želdinių teritorijų ir galimos užstatymo zonos ribų reikalavimų. Ji teigia, kad Pirkimo dokumentų reikalavimas buvo išsaugoti vertingus želdinius, o ne nepažeisti žalia spalva schemoje pavaizduotos zonos (Techninės specifikacijos (7-1 priedas) 13 pav. schema). Apeliantė savo poziciją grindžia tuo, kad: 1) schemoje pavaizduota žalia zona neatitiko realios situacijos, nes jos dalyje yra pastatyti statiniai; 2) pati atsakovė buvo numačiusi įvažiavimus iš S. Konarskio g. pusės per žaliąją zoną; 3) nebuvo galima įgyvendinti reikalavimo išsaugoti žaliąją zoną jos neperžengiant kartu su reikalavimu išsaugoti Sausio 13-osios memorialą, jį integruojant į architektūrinę idėją; 4) Lietuvos architektų sąjunga rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta tik bendro pobūdžio sąlyga išsaugoti esamus vertingus želdinius, jų vietą ir kiekį leidžiant tikslinti Pirkimo sutarties vykdymo metu; 5) visi tiekėjai laikėsi tokios pačios nuomonės, kad žalia spalva schemoje pavaizduota išsaugomų želdinių teritorija yra tik rekomendacinė.

56.       Iš Techninės specifikacijos (7 priedo) 13 pav. schemos matyti, kad joje žalia spalva yra pažymėta teritorija, kurioje nurodyti esami išsaugomi želdynai, schemoje pažymėtos ir kitos teritorijos (griaunami esami pastatai, esami pastatai, galima antžeminio ir požeminio užstatymo statybos zona ir kt.). Techninės specifikacijos 4 skyriuje ,,Projektavimo programa – reikalavimai projektui“ buvo nustatyti reikalavimai želdynams: 1) siūlant sprendinius būtina išsaugoti esamus vertingus želdinius, juos regeneruojant, atnaujinant ir praturtinant; 2) pasiūlyti konkurso teritorijos apželdinimo idėją; 3) konkurso teritorijoje numatyti reglamentuojamas teisės aktais želdynų dalis pagal sklypo paskirtį.

57.       Iš Konkurso sąlygų matyti, kad Perkančioji organizacija numato rengti du centralizuotus susitikimus su dalyviais: pirmojo susitikimo tikslas – konkurso ir konkurso sąlygų viešas pristatymas potencialiems konkurso dalyviams. Renginio metu bus pristatomas konkurso tikslas ir užduotis, atsakoma į klausimus dėl konkurso sąlygų nuostatų, perkančiosios organizacijos lūkesčių, veiklos specifikos, istorijos ir kitų aspektų. Antrojo susitikimo (arba susitikimų – tai priklausys nuo užsiregistravusių / susirinkusių dalyvių skaičiaus) tikslas –  natūroje įvertinti ir apžiūrėti pirkimo objektą ir paslaugų apimtis (Konkurso sąlygų 22 punktas).

58.       Iš Lietuvos architektu? sąjungos 2022 m. liepos 27 atsakymų į pateiktus klausimus matyti, kad: i) atviro architektūrinio projekto konkurso“ sąlygų 7-1 priedo „Techninė specifikacija“ 13 pav. „Schema“ <...> yra principinė schema, iliustruojanti konkurso dalyvių projektines-konkursines elgsenas  konkrečioje konkurso teritorijoje; ii) ši schema nėra konkrečios konkurso teritorijos dendrologinių tyrimų (šiame konkurso etape perkančioji organizacija tokių tyrimų neatliko) tiksli schema, todėl šios schemos negalima laikyti atitinkančios konkurso teritorijos faktinę situaciją – tai, apeliuojant į konkurso dalyvių-architektų profesionalumą, buvo galima įvertinti konkurso teritorijos natūrinės apžiūros metu; iii) atsižvelgiant į klimato kaitos, tvarumo ir kitas pan. problematikas, konkurso sąlygų 7-1 priedo „Techninė specifikacija“ esančioje projektavimo programoje dalyvių buvo prašoma „Siūlant sprendinius būtina išsaugoti esamus vertingus želdinius, juos regeneruojant, atnaujinant ir praturtinant“, t. y. profesionaliai, šiuolaikiškai ir aktualiai spręsti konkurso teritorijos esamus ir siūlomus želdynus, konkrečiai nenurodant kurie želdiniai yra vertingi ir(ar) saugomi; iv) Perkančioji organizacija nebuvo nurodžiusi, kokius konkrečiai vertingus želdinius laikyti vertingais, taip pat, konkurso sąlygose nebuvo nurodyta kaip pačios želdinių teritorijos turi / gali būti išsaugomos. Pirkimo sąlygose buvo tik bendro pobūdžio sąlyga siūlant sprendinius išsaugoti esamus vertingus želdinius; v) schemoje pažymėta „ESAMI IŠSAUGOMI ŽELDINIAI“ teritorija yra apytikslė, t. y. dalinai atitinkanti faktinę situaciją. Saugomų želdinių kiekis ir vieta būtų tikslinami  vėlesniuose projekto pasiūlymo vystymo / projektavimo etapuose (projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje ir techninio projekto rengimo stadijoje), atliekant išsamią jų taksaciją.

59.       Siejant ieškovės teiktą pasiūlymą su 7 priedo „Techninės specifikacijos“ pav. 13 schema pažymėta, kad: i) pastato dalis pažeidžia saugomų želdinių ir galimo užstatymo zoną; ii) privažiavimas pažeidžia saugomų želdinių zoną; iii) dalis pastato pažeidžia saugomų želdinių ir galimo užstatymo zoną; iv) dalis pastato pažeidžia saugomų želdinių zoną (e. b. 1 t., b. l. 115).

60.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad: i) iš ieškovės paklausimų, kurie būtų siejami su aptariamomis Konkurso sąlygomis, nebuvo gauta, nors, kaip minėta aukščiau, buvo numatytas susitikimas natūroje įvertinti ir apžiūrėti pirkimo objektą ir paslaugų apimtis; ii) schema buvo principinė; iii) žaliai pažymėtoje teritorijoje reikalavimas neužstatyti šios teritorijos buvo konkretus; iv) ieškovė dėl Konkurso sąlygos nustatytų reikalavimų teisėtumo, aiškumo, pagrįstumo nekėlė ginčo per VPĮ nustatytus terminus po Konkurso sąlygų paskelbimo.

61.       Sutiktina su apeliante, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo, konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma sisteminiu pirkimo sąlygų aiškinimu, taip pat ir iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes Direktyvoje 2004/18 įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose. Kasacinio teismo išaiškinimas, kuriuo remiasi apeliantė, pateiktas sprendžiant ginčą dėl Konkurso sąlygų panaikinimo. Kaip jau minėta, Pirkimo sąlygų ginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumo.

62.       Apeliantės argumentai, kad ji architektūrinę idėją parengė taip, jog saugotinos želdinių teritorijos būtų kuo labiau išsaugotos, o atsakovės būstinės pastato dalį suprojektavo konsolinėmis, kad jos neliestų žemės (kabotų ore), taip siekiant išsaugoti toje teritorijos dalyje esančius želdinius ir įgyvendinti Sausio 13-oisios memorialo integravimo į architektūrinę idėją, nepaneigia fakto, jog užstatymo zonos bei esamų išsaugomų želdinių ribos buvo pažeistos ar, kad pažeidimai buvo neesminiai. Atsakovė, pasirinkusi Techninės specifikacijos reikalavimus formuluoti konkrečiai, privalo laikytis šių savo sąlygų viso Projekto konkurso vykdymo metu, todėl turi atmesti tiekėjų pasiūlymus, kurie neatitinka konkrečiai suformuluotų reikalavimų.

63.       Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jos pasiūlymas atitiko Techninėje specifikacijoje nuodytos saugotinų želdinių teritorijų ir galimos užstatymo zonos ribų reikalavimus ir tai nebuvo esminis pažeidimas. Taigi apeliantė nepaneigė aplinkybių, kad jos pasiūlymas neatitiko aptartos Konkurso sąlygos.  

Dėl bendrojo ploto ribų reikalavimo

64.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantės pasiūlymas neatitiko reikalavimo dėl bendrojo ploto ribų, nes teismas neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad bendrasis plotas padidėjo numačius įrengti pagal teisės aktų reikalavimus reikalingą automobilių parkavimo vietų skaičių.

65.       Iš Techninės specifikacijos (7 priedas) ,,Projektavimo programa reikalavimai projektui“ 4.4 papunkčio 7 eilutės ,,Bendrasis plotas“ matyti, kad bendras ploto reikalavimas naujai projektuojamam pastatui buvo ~28 000 m². Techninės specifikacijos (7 priedo) 4.7 papunkčio 16 eilutėje numatyta, kad ,,Projektavimo programoje neaprašytus / nepateiktus“ patalpų plotus projektuotojai nusistato patys, remdamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančiais projektavimą reguliuojančiais dokumentais, reglamentais, normomis, taisyklėmis, teisės aktais ir pan., konkurso sąlygų dokumentuose (prieduose) pateiktu numatomų pastato / -ų zonų ir patalpų aprašu ir schemomis bei įvertinus pastato / -ų specifiką, poreikius, būsimų darbuotojų ir lankytojų srautus“. Techninės specifikacijos (7 priedo) 4.7 papunkčio 17 eilutėje nustatyta, kad siūlomų projektinių sprendimų, t. y. konkurso sąlygų priede Nr. 7 „Techninė specifikacija, funkcinė (projektavimo) programa“ aprašytų patalpų grupių plotų neatitikimo techninės specifikacijos reikalavimams paklaida gali būti ne didesnė kaip 10 procentų (±10 procentų), išskyrus atvejus, kuomet turi būti vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, teritorijai parengtų planavimo dokumentų privalomais sprendiniais.

66.       Techninės specifikacijos (7-4 priedo) lentelėje pateikti duomenys dėl reikalingų patalpų ploto bei atitinkamų automobilių parkavimo vietų kiekio, kurioje nustatytas privalomų 200 vnt. automobilių parkavimo vietų, skirtų Perkančiosios organizacijos personalui, 25 vnt. automobilių parkavimo vietos svečių parkavimui, KTS (kilnojama televizijos studija), KTS (kilnojama televizijos studija), Mini KTS (kilnojama televizijos studija), KRS (kilnojama radijo studija), greito sustojimo vieta, 10 vnt. automobiliu? dalinimosi sistemos vietos, 4 elektromobiliu? i?krovos vietos (e. b. 1 t., b. l. 124). Pasisakant dėl parkavimo vietų skaičiaus yra aktualus ir M. M. el. laišku pateiktas atsakymas.

67.       Apeliantė nurodo, kad ji bendrojo ploto ribų reikalavimą viršijo 7 086 m2 arba ~25 procentus dėl objektyvių priežasčių – privalomo automobilių parkavimo vietų skaičiaus ir būtinybės įrengti technines patalpas. Paaiškina, kad automobilių vietų skaičių apskaičiavo pagal STR 2.06.04:2014 reglamentavimą. Vadovaudamasi Vilniaus miesto teritorijos suskirstymo schema ir taikydama jose nustatytą 0,75 koeficientą, sumažino gautą automobiliu? parkavimo vietų skaičių (452 vnt.) iki 339 vnt. (452 vnt. x 0,75). Apeliantė sutinka, kad pagal Vilniaus miesto teritorijos suskirstymo schemą galima papildomai sumažinti automobiliu? stovėjimo vietų skaičių ne didesne kaip 0,25 koeficiento reikšme, jeigu už kiekviena? neįrengta? automobiliu? stovėjimo vieta? atsakovė mokėtu? kompensacija?, tačiau teigia, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, jog atsakovė planuoja mokėti tokia? kompensacija? ir pageidauja tokio sumažinimo, todėl pasiūlyme netaikė šios papildomos galimybės. Apeliantės teigimu, jeigu ji būtų suprojektavusi mažesnį automobilių parkavimo vietų skaičių, būtų pažeidusi pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų. Todėl toks ploto viršijimas pasiūlyme negali būti laikomas pasiūlymo neatitikimu, nes ji vadovavosi Techninės specifikacijos (7 priedo) 4.7 papunkčio 17 eilutėje nustatyta išimtimi, leidžiančia viršyti 10 procentų paklaida?, jeigu tai lemia galiojančiu? teisės aktu? reikalavimu? laikymasis.

68.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Techninės specifikacijos (4-7 priedo) lentelėje atsakovė suformulavo konkretų reikalavimą – tikslų automobilių parkavimo vietų skaičių, todėl tiekėjai, teikdami pasiūlymus, šio reikalavimo turėjo laikytis. Vien aplinkybė, kad atsakovė Konkurso sąlygose nenurodė, jog sutinka pagal Vilniaus miesto teritorijos suskirstymo schemą už kiekviena? neįrengta? automobiliu? stovėjimo vieta? mokėti kompensacija?, neteikia pagrindo išvadai, jog ieškovė viršijo Techninėje specifikacijoje nurodytą bendrą plotą dėl objektyvių (pateisinamų) priežasčių ir tai nebuvo esminis pažeidimas. 

69.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės pozicija, kad tiekėjas, siekdamas užtikrinti Techninės specifikacijos reikalavimų laikymąsi, galėjo rinktis ir kitus STR 2.06.04:2014 XIII skyriaus automobiliu? stovėjimo reglamentavimo nuostatu? įgyvendinimo sprendinius, nebūtinai automobilių stovėjimo vietas projektuojant uždaroje automobiliu? saugykloje, taip išvengdamas Techninėje specifikacijoje numatyto ploto viršijimo.

70.               Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jos pasiūlymas dėl bendrojo ploto atitiko Techninėje specifikacijoje bendrojo ploto reikalavimus ir tai nebuvo esminis pažeidimas.

Dėl grafinės medžiagos mastelio reikalavimų

71.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas, jog apeliantės pateikti plano brėžiniai neatitiko Pirkimo sąlygose numatyto mastelio ir šį trūkumą apeliantė galėtų ištaisyti tik teikdama iš naujo pasiūlymą, neįvertino aplinkybių, kodėl apeliantė pateikė kitokio dydžio grafinę medžiagą.

72.       Konkurso sąlygų 39.2.3 papunktyje nustatyta, kad <...> projekto pasiūlymo planšetės su projektinius sprendinius (žr. konkurso sąlygų 7 priedo „Techninė specifikacija“ 4 punktą „Projektavimo programa – esminiai reikalavimai projektui“) perteikiančia grafine medžiaga skaitmeniniame formate, pateikiama lietuvių kalba: esamo rekonstruojamo ir projektuojamo pastatų aukštų (požeminės ir antžeminės dalies) planai turi būti pateikti masteliu m 1:250; 39.2.4 papunktyje nustatyta, kad esamo rekonstruojamo ir projektuojamo arba tik projektuojamo pastatų fasadų-išklotinių dydis yra m 1:250; 39.2.5 papunktis numato, kad esamo rekonstruojamo ir projektuojamo arba tik projektuojamo pastatų charakteringi pjūviai (vienas-du), m 1:250).

73.       Apeliantė teigia, kad pateikė planšetes su brėžiniu? planais šiek tiek mažesniu 1:300 masteliu. Toks dydis buvo pasirinktas tikslingai, siekiant užtikrinti, kad visas grafinis vaizdas tilptu? i? viena? planšete? ir būtu? patogus naudoti. Pripažino, kad naujai projektuojamas atsakovės būstinės pastatas iš esmės būtu? tilpęs i? planšete? ir pasirinkus didesni? 1:250 masteli?, tačiau, atsižvelgiant i? Pirkimo dokumentu? reikalavimus dėl Sausio 13-osios memorialo išsaugojimo ir integravimo i? bendra? architektūrinę idėją, apeliantė suprojektavo atsakovės būstinės pastatą su pailga pastato dalimi, kuri užtikrintu? Pirkimo sąlygose nurodyto reikalavimo dėl Sausio 13-osios memorialo įgyvendinimą, todėl toks pastato planas netilpo į 1:250 mastelį. Apeliantės vertinimu, brėžinių mastelis nėra pirkimo objektas, todėl tai neesminis pažeidimas.

74.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nurodytas trūkumas galėtų būti ištaisytas tik iš naujo teikiant brėžinius kitu masteliu. Nors apeliantė reikalavimo neįvykdymą bando pateisinti esą objektyviomis aplinkybėmis, tačiau Pirkimo dokumentų reikalavimas buvo konkretus, aiškus, o apeliantė jį pažeidė. Todėl apeliantės argumentas, kad pateikto plano trūkumas nebuvo esminis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo dėl vizualizacijų pateikimo

75.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kad ji pateikė tik tris aplinkos vizualizacijas iš keturių reikalaujamu?, nes ketvirtoji neatitiko nustatytu? reikalavimu?, teigia, jog ketvirtoji vizualizacija, kurią teismas laikė vidinio kiemu paveiksliuku, yra tokia pati vizualizacija kaip ir kitos trys apeliantės pateiktos vizualizacijos.

76.       Konkurso sąlygų 39.2.7 papunktyje nustatyta, kad tiekėjai turi pateikti keturias aplinkos vizualizacijos iš žmogaus akių lygio su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais. Vizualizacijos turi turėti žinią – scenarijų, kuris leistų aiškiai suvokti siūlomas idėjas.

77.       Sprendime dėl pasiūlymo atmetimo atsakovė nurodė, kad ieškovės pasiūlyme trūksta vienos aplinkos vizualizacijos iš žmogaus akių lygio.

78.       Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad atsakovė per klaidą neįskaičiavo ieškovės pateiktos 4-osios vizualizacijos, nes buvo pateikta iš pastato vidinio kiemo. Ši vizualizacija buvo pateikta kartu su pasiūlymu ir atitiko pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus, pagal kuriuos vizualizacija turi žinią – scenarijų, leidžiantį aiškiai suvokti siūlomas idėjas.

79.       Į tokį pretenzijos argumentą atsakovė atsakyme į pretenziją tik nurodė, kad LRT Vertinimo komisija, neatmetusi tiekėjo pasiūlymo, pažeistų lygiateisiškumo principą kitų tiekėjų atžvilgiu, nes kitiems tiekėjams nebuvo leidžiama daryti išlygų dėl brėžinių mastelio ir jei kitiems tiekėjams būtų leista nustatyti išlygas, galbūt jie būtų pasiūlę dar geresnes sąlygas arba Konkurse nedalyvavę tiekėjai, dėl vizualizacijų sąlygų, būtų pateikę pasiūlymus.

80.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovė pasiūlyme pateikė tris aplinkos iš žmogaus akių lygio vizualizacijas su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais, nes būtent ieškovės nurodoma ketvirta vizualizacija yra pastato vidinio kiemo paveiksliukas. Taigi, nesant pateiktų keturių aplinkos su pastatais vizualizacijų iš žmogaus akių lygio, laikytina, kad ieškovės pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų 39.2.7 papunkčio reikalavimų.

81.       Vertinant patį Konkurso sąlygų 39.2.7 papunkčio turinį pažymėtina, kad tiekėjas turėjo pateikti: i) keturias aplinkos vizualizacijas; ii) kurios yra iš žmogaus akių lygio su esamu rekonstruojamu ir projektuojamu objektais; iii) vizualizacijos turi turėti žinią – scenarijų, kuris leistų aiškiai suvokti siūlomas idėjas. Kas konkrečiai yra laikoma būtent aplinkos vizualizacijomis nėra išaiškinta.

82.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Konkurso sąlygose įtvirtiną reikalavimą, pateiktas vizualizacijas, jas lygindamas tarpusavyje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viena iš pateiktų vizualizacijų laikytina neatitinkanti Konkurso sąlygose nustatyto reikalavimo.

83.       Nurodytų motyvų ir ištirtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė (apeliantė) pateikė tik tris aplinkos vizualizacijas iš keturių, nes ketvirtoji neatitiko nustatytų reikalavimų.

Dėl galimybės tikslinti ieškovės pasiūlymą

84.       VPĮ 55 straipsnio 9 dalis numato, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

85.       Konkurso organizavimo taisyklių 48 punktas numato, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo, nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.

86.       Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 suformulavo tokias VPĮ aiškinimo taisykles:

86.1.                      <...> yra pagrindas atskirai konstatuoti, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina nustatant, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti (79 punktas).

86.2.                      <...> jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis;  tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (85 punktas).

86.3.                      <...> pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta) (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties sujungtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-272-378/2020 69–71 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką) (88 punktas).

86.4.                      Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bendrai taikant galiojančios redakcijos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti (90 punktas).

87.       Apeliantė teigia, kad visi aptarti pasiūlymo trūkumai (Pirkimo reikalavimų neatitikimai) buvo neesminiai, nekeičiantys esmės, todėl galėjo būti tikslinamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytus teikto pasiūlymo trūkumus, su tokiu vertinimu nesutinka.

88.       Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, įtvirtinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas, t. y. perkančioji organizacija privalo visų viešojo pirkimo procedūrų metu preciziškai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų.

89.       Perkančioji organizacija nustatė tikslius reikalavimus projektiniams pasiūlymams (reikalavimas dėl išsaugojamų želdinių teritorijų ir galimos užstatymo zonos ribų, reikalavimas dėl bendrojo ploto ribų, reikalavimas dėl grafinės medžiagos dydžio pateikimo). Pasiūlymo papildymai ir (ar) paaiškinimai, atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų iš esmės lėmę naujo pasiūlymo pateikimą. Jei atsakovė būtų leidusi ieškovei (apeliantei) patikslinti pasiūlymą ginčijamais klausimais, tai galėjo sukurti pranašumą apeliantei ir pažeisti konkurenciją, tokiu būdu būtų buvę pažeisti VPĮ įtvirtinti principai.

Dėl procesinės bylos baigties

90.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2449-603/2022 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės „AKETURI ARCHITEKTAI“, UAB ieškinį tenkinti visa apimtimi.

91.       Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu perkančiosios organizacijos VšĮ  „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir konkurso procedūrų nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. atmetus visų tiekėjų pasiūlymus.

92.       Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

93.       Aptariamu atveju ginčijamas Perkančiosios organizacijos 2022 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir konkurso procedūrų nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. atmetus visų tiekėjų pasiūlymus buvo priimtas remiantis keliais pagrindas.

94.       Nors dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dėl vieno iš pagrindų, kuris siejamas su atitinkamo skaičiaus vizualizacijų pateikimu, pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįstai, tačiau patvirtino kitų pagrindų egzistavimą atmesti ieškovės teiktą pasiūlymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovės 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir konkurso procedūrų nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu pripažinimo neteisėtu. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliantės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

95.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).

96.       Šiuo atveju laikytina, kad procesinis sprendimas yra priimamas atsakovės naudai, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei šios patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

97.       Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2 667,46 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2022 m. lapkričio 3 d. Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, 2022 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymą.

98.       Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

99.       Kadangi atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą ir pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį galimą priteisti maksimalų dydį, atsakovei iš ieškovės už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina maksimali bylinėjimosi išlaidų suma – 2 314,65 Eur, o likusi prašymo dalis netenkintina. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės „AKETURI ARCHITEKTAI“, uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 300126888, 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 65 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei viešajai įstaigai „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“, juridinio asmens kodas 124241078.

Teisėjai                                                                        Laima Ribokaitė

                                                                                        Irmantas Šulcas

                                                                                Alma Urbanavičienė