Civilinė byla Nr. 2A-4-198/2018

                                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06751-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.;

3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-956/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. T. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“ 4 682,23 Eur nuostolių atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 
2. Nurodė, kad 2013-03-14 Vokietijoje dėl A. T., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamą atsakovės lizingo sutarties pagrindu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. T. buvo samdomas atsakovės ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas.
3. Transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio valstybės (Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras sureguliavo žalą ir išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą. Jo reikalavimu ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 4 682,23 Eur, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB ,,Naideka“ 4 682,23 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 140 Eur žyminį mokestį, 487,48 Eur išlaidas už dokumentų vertimus, 88 Eur išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro naudai. Taip pat iš atsakovės priteisė 15,14 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad Vokietijoje 2013-03-14 dėl transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio A. T. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 27-28, 61-78, 79-88). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniais), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimą 4 682,23 Eur sumai (I t. b. l. 15-21, 29-36, 37-46). Ieškovas 2015-01-21 sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 4 682,23 Eur sumą (I t. b. l. 133-134, 149). 2015-01-27 atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl 4 682,23 Eur sumos sumokėjimo (I t. b. l. 150).
6. Taip pat nustatė, kad atsakovė transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu (I t. b. l. 11), eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo atsakovės darbuotojas A. T. (I t. b. l. 12), todėl atsakovė buvo atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas eismo įvykio metu buvo galiojantis. Nustatė, kad draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra Biuro narė. Be to, atsakovė pateikė teismui kitos transporto priemonės DAF FT XF 105.460, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo kortelę, o eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė DAF FT XF 105.460, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11, II t. b. l. 36-38). Taigi, eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
8. Teismas taip atmetė atsakovės argumentą, kad vairuotojas A. T. nėra kaltas dėl 2013-03-14 įvykusio eismo įvykio. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieškovas vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). 2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismas priėmė sprendimą, pagal kurį ieškovei S. G. priteista solidariai iš atsakovų Vokietijos nacionalinio draudikų biuro ir A. T. 2 352,81 Eur žala kartu su nuo šios sumos skaičiuojamomis 5 proc. palūkanomis nuo 2013-04-04, 311,19 Eur ikiteisminės advokato išlaidos kartu su nuo šios sumos skaičiuojamomis 5 proc. palūkanomis, bylinėjimosi išlaidos bei nustatė, kad atsakovai privalo padengti ieškovei visą kitą dėl 2013-03-14 įvykio atsiradusią materialinę žalą (I t. b. l. 61-78). Vokietijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad dėl 2013-03-14 eismo įvykio yra kaltas transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. T.. Teismas neturi pagrindo abejoti Vokietijos teismo ištirtų įrodymų patikimumu. Atsakovė nepateikė į bylą jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne vilkiko vairuotojas A. T..
9. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 4 257,50 Eur išmoką, 424,73 Eur administravimo mokestį, iš viso 4 682,23 Eur (I t. b. l. 15-16, 29-36), ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi.
10. Teismas pasisakė, kad iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – 2014-02-18 Europos žalų administravimo biuro rašto, 2014-10-27 B. N. prie Zalės apylinkės teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, 2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimo, 2014-08-04 teismo posėdžio protokolo (I t. b. l. 19-20, 53-56, 61-78, 79-89) matyti, kad B. N. prie Zalės apylinkės teisme A. T. atstovavo advokatas Ingo H.Billstein. Be to, 2014-04-17 potvarkiu A. T. buvo asmeniškai kviečiamas atvykti į bylos nagrinėjimą 2014-07-28 15.00 val. (I t. b. l. 47-50). Todėl atsakovo argumentas, kad sprendimas priimtas jo darbuotojui A. T. nedalyvaujant teisminiame procese, atmestinas.
11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, kad atsakovo vairuotojas nėra įvykio kaltininkas, turi įrodyti tą aplinkybę ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju atsakovas – UAB „Naideka“. Atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių, patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nustatytas įvykio kaltininkas yra neteisingas ar nepagrįstas. Be to, atsakovas būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti ikiteisminiame procese, gavus pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, stengtis išaiškinti įvykio kaltininką, bendradarbiauti dėl įvykio aplinkybių įsiaiškinimo, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.
12. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Vokietijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, o ieškovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir, remdamasis TPVCAPDĮ 17, 23 straipsniais, CK 6.263, 6.264 straipsniais, įgijo teisę reikalauti sumokėti 4 682,23 Eur sumą iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir suformutuotas teisės aiškinimo taisykles. Vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamai ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį. Prievolė sumokėti išmokos sumą regreso tvarka atsiranda TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti tenkinamas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.
15. Mano, kad teismas nepagrįstai Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus žalos dydžio paskaičiavimams vertino, kaip didesnę įrodomąją galią turinčius įrodymus. Tai neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies taikymo. Draudikų biuras nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija, jo paskaičiavimai nesuteikia informacijos apie aplinkybes, sudarančias įrodinėjimo dalyką.
16. Teigia, kad teismas turėjo aptarti, ar Vokietijos teismo sprendimas neturėjo būti legalizuotas įstatymo nustatyta tvarka Lietuvoje.
17. Nurodo, kad teismas nepagrįstai Vokietijos teismo sprendimą laikė turinčiu prejudicinę galią, todėl konstatuotinas CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimas. Procese nedalyvavo nei trečiasis asmuo A. T., nei apeliantas, nes apie tokį procesą nežinojo. Teismas privalėjo visus įrodymus, trečiojo asmens paaiškinimus dėl įvykio tirti ir vertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK, nes Vokietijos sprendimas šio teismo sprendimo neįtakoja.
18. Mano, kad pagal Vokietijos teismo sprendimą Vokietijos draudikų biuras, atlyginęs visą padarytą žalą, nuostolių atlyginimo galėjo reikalauti tik iš A. T.. Esant solidariai atsakomybei, bendraskolis, atlyginęs visą padarytą žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio nuostolių atlyginimo. Ieškovas Vokietijos draudikų biurui pareigą išmokėti regresą būtų turėjęs tik tuo atveju, jeigu žalą būtų atlyginęs geranoriškai, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo. 
19. Atkreipia dėmesį, kad tiesioginė žala konstatuota Vokietijos sprendime sudaro 2 352,81 Eur, kitos išlaidos susiję su ikiteisminiu ir teisminiu ginču. Mano, kad dėl kitų nuostolių dalies kaltas Vokietijos draudikų biuras, kuris netinkamai paskaičiavo žalos dydį, dėl to kitos išlaidos, yra jo darbuotojų nekompetencijos pasekmė ir neatlygintinos. Tokių išlaidų ieškovas neprivalėjo atlyginti. Atsakovei nepranešta apie teismo posėdį, ji neįtraukta į procesą, todėl neprivalėjo mokėti visų kitų atsiradusių nuostolių.
20. Teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė dokumentų vertimo į valstybinę kalbą patirtas išlaidas. Jos yra nepagrįstai didelės, nebūtinos, reikalingos pačiam ieškovui.
21. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
23. Nurodo, kad nesutinka, jog nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apelianto atsakomybę dėl 2013-03-14 Vokietijoje vykusio eismo įvykio matu padarytos žalos bei reikalaujamos grąžinti sumos dydžio.
24. Pažymi, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB 2 straipsnio a punktas; Komisijos sprendimu 2003/564/EB patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Ieškovas neturi pareigos revizuoti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro nekentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir teisėtumo.
25. Teigia, jog Vokietijos biuro pateikti dokumentai teisminėje praktikoje vertintini kaip didesnę galią turintys oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Eismo įvykio kaltininkas ir padarytas žalos dydis nustatytas Vokietijos B. N. teismo įsiteisėjusiu 2014-09-05 sprendimu.
26. Nurodo, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, tariamai pagrindžiančios Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateikto reikalavimo Biuro nepagrįstumą, yra naujos, todėl negali būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Be to, apelianto nurodomos CK normos šiuo atveju netaikytinos.
27. Mano, kad apeliantas klaidingai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimus dėl įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio bylose paskirstymo. Apeliantas buvo pasyvus, savarankiškai užsienio teisės turinio nuostatų nerinko, teikė tik niekuo nepagrįstas abejones dėl Biuro pateiktų ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų.
28. Pažymi, kad apeliantei 2014-02-27 buvo išsiųstas pranešimas apie eismo įvykį. Vokietijos teisme nagrinėtos bylos ieškinys su priedais buvo siųstas ir įteiktas A. T., tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, savo paaiškinimų neteikė.
29. Mano, Vokietijos teismo sprendimas laikytinas prejudiciniu faktu, kurio įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Bet kokiu atveju, šis dokumentas vertintinas kaip oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
30. Pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle. Be to, tokio pobūdžio bylose  teismai civilinės atsakomybės sąlygų nenustatinėja, o tik vertina, ar pakanka byloje pateiktų įrodymų apie eismo įvykio šalies civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinį.
31. Mano, kad teismas pagrįstai priteisė iš apelianto patirtas išlaidas už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą, kadangi apeliantė atsisakė gera valia atlyginti žalą, dėl ko, Biuras buvo priverstas rengti procesinius dokumentus teismui.  
32. Įvertinus tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje 3K-7-439-313/2015 (vėlesnis numeris 3K-7-338-313/2017) gavimo, po bylos atnaujinimo buvo pasiūlyta šalims pateikti papildomus paaiškinimus dėl priimto prejudicinio sprendimo. Ieškovas nurodo, kad šis prejudicinis sprendimas neturi įtakos tokio pobūdžio bylose Lietuvos teismų suformuotoms teisės aiškinimo taisyklėms. Mano, kad ieškovas pateikė visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, užsienio teisės turinį taikyti, aiškinti ir nustatyti teismas turi ex officio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
34. Byloje nustatyta, kad 2013-03-14 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu UAB „Naideka“ darbuotojas A. T. vairavo UAB „Naideka“ (atsakovės) pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę DAF FT XF 105 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios nebuvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio valstybės (Vokietijos) draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų Tarybos vidaus nuostatų 3  ir 5 straipsniais (Europos Komisijos 2003-07-28 Nr. 2003/564 priedas, 1 papildymas), sureguliavęs ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, 2013-03-14 eismo įvykio Vokietijoje metu Lietuvos Respublikoje registruota, bet nedrausta transporto priemone DAF FT XF 105 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, pateikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau ir - Biuras) 4 682,23 Eur reikalavimą. Biuras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo eismo įvykio valstybės (Vokietijos) nacionaliniam draudikų biurui 4 682,23 Eur išmoką.
35. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos. Už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis).
36. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai nustatė žalos dydį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat konstatavo, kad Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. Taip pat pažymėjo, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai.
39. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką faktinį reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatas ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą  reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika sudaro ne teisės, o fakto klausimą. Teisinį reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis.
40. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, patikimai pagrindžiančius atsakovės darbuotojo kaltę dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio ir žalos dydžio.
42. Atsakovė, tretysis asmuo A. T. eismo įvykio 2013-03-14 Vokietijoje, B. N., A. M., faktą pripažįsta. Eismo įvykį, jo aplinkybes pagrindžia eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, 2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimas, 2014-08-04 teismo posėdžio protokolas, 2013-03-19 eksperto išvada, automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos. Nors abu eismo įvykio dalyviai – A. T., S. G., kaltės dėl eismo įvykio nepripažino B. N. prie Zalės apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal S. G. ieškinį, 2014-09-05 sprendime konstatavo A. T. kaltę pažeidus StVG (Kelių eismo taisyklės) 7 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio reikalavimus bei Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 823 straipsnio 1 dalies, 249 straipsnio pagrindu atsakingu už S. G., vairavusios automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patirtą žalą.
43. Atsakovė nesutikimą, kad jos vairuotojas A. T. yra kaltas dėl eismo įvykio iš esmės grindė savo paaiškinimais, A. T. 2015-03-06 rašytiniu paaiškinimu, paaiškinimais teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad A. T. paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių buvo įvertinti ir bylą nagrinėjant B. N. prie Zalės apylinkės teisme, kuriame jis buvo atstovaujamas advokato Ingo H.Billstein, 2013-03-19 eksperto išvadoje. Teismo proceso Vokietijoje metu taip pat buvo apklausta eismo įvykį fiksavusi vyr. policininkė B., kurios parodymus Vokietijos teismas vertino kaip patikimus, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti. Trečiojo asmens 2015-03-06 paaiškinimai esminiai nesiskyrė nuo jo pirminių paaiškinimų, kurių įvertimas matyti B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendime. Įvertinusi atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus byloje nustatytų aplinkybių ir ieškovo pateiktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas įrodė vilkiko vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio, o atsakovė šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.
44. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neužkirto kelio atsakovei įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014) bei teikti kitus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės, priežastinio ryšio, žalos). Atsakovė procesine teise teikti įrodymus (CPK 42 straipsnis) tinkamai nesinaudojo.
45. Automobilis DAF FT XF 105 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutarties pagrindu naudojamas atsakovės UAB „Naideka“ nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko ji atsako už jos darbuotojo A. T. padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis).
46. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas netyrė jokių faktinių aplinkybių, o tiesiog Vokietijos teismo sprendimą laikė kaip turintį prejudicinę reikšmę, nėra jokio pagrindo. Pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 straipsnį, Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, tai yra ir dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimas - oficialus valstybės institucijos sprendimas, kuris nagrinėjamu atveju tiek skundžiamame sprendime, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo įvertintas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
47. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad tiesioginė žala konstatuota Vokietijos teismo sprendime sudaro 2 352,81 Eur, o dėl kitų susidariusių išlaidų yra kaltas Vokietijos draudikų biuras ir atsakovė šių išlaidų kompensuoti neprivalo. Eismo įvykio 2013-03-14 Vokietijoje metu lengvajam automobiliui SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydį, kitas su žalos administravimu susijusias išlaidas – 4 682,23 Eur sumai pagrindžia šie ieškovo pateikti dokumentai: 2014-12-15 Vokietijos biuro, 2014-02-18, 2014-12-02 Europos žalų administravimo biuro raštai, 2014-12-02 Sąskaita – faktūra Nr. 14-07011, pavedimų nurodymai, 2014-10-27 B. N. prie Zalės apylinkės teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, 2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimas, 2013-03-19 eksperto išvada, 2013-03-18 remonto darbų sąmata. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismo nuomone, šiuo atveju ikiteisminio ir teisminio ginčo išlaidos susidarė dėl vilkiko vairuotojo A. T. pasirinktos pozicijos aiškinant eismo įvykio aplinkybes. A. T. į eismo įvykį atvykusiai pareigūnei klaidingai nurodė įvykio vietą, todėl įvykio aplinkybės buvo išsiaiškintos tik bylą išnagrinėjus B. N. prie Zalės apylinkės teisme, kas lėmė bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovė privalo atlyginti ir šias išlaidas, nes jos atsirado dėl jos darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, kaltės.
48. 2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimas visiškai pagrindžia Europos žalų administravimo biuro nurodytą 2 831,57 Eur sumą. 1 425,93 Eur sumą sudaro bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos 2013-10-18, 2014-04-17 teismo potvarkiais, 2014-10-27 teismo nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų, paskaičiuotos palūkanos. 424,73 Eur – administravimo mokestis.
49. Vokietijos draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą.  Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, pirmosios instancijos teismo vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau tai neužkirto galimybės atsakovei teikti šiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).
50. Taip pat pažymėtina, kad apeliantei buvo suteikta teisė dėl įvykio pateikti savo paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą, todėl apeliantės teisė į teisminę gynybą nepažeista. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodinėjimo proceso pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
51. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo aptarti ar Vokietijos teismo sprendimas neturėjo būti legalizuotas įstatymo nustatyta tvarka Lietuvoje, taip pat, kad Vokietijos draudikų biuras pagal Vokietijos teismo sprendimą, atlyginęs visą padarytą žalą, nuostolių atlyginimo galėjo reikalauti tik iš A. T.. Atsakovė šių argumentų nenurodė pateiktame atsiliepime į ieškinį, vėliau teikiamuose prašymuose, teismo posėdžio metu šių klausimų nekėlė ir dėl jų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiasi naujomis aplinkybėmis, kuriomis ji nesirėmė ir kurių neįrodinėjo nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, kas remiantis CPK 302 straipsnio 2 dalies nuostatomis apeliaciniame skunde nėra leidžiama. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti šių apeliantės argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). 
52. Apeliantės teigimu apylinkės teismas nepagrįstai priteisė ieškovui dokumentų vertimo į valstybinę kalbą patirtas išlaidas – 487,48 Eur. Šis apeliantės teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Pateikti teismui dokumentai buvo išversti į valstybinę kalbą po pretenzijų apeliantei pateikimo ir prieš kreipiantis į teismą. Dokumentų vertimo išlaidos susidarė dėl to, kad šalims nepavyko išspręsti ginčo neteismine tvarka. Išlaidų dydis pagrįstas jas patvirtinančiais įrodymais – 2015-07-17 PVM sąskaita – faktūra RLE Nr. 598, 2015-07-22 mokėjimo nurodymu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino bylinėjimosi išlaidomis, kurias patyrė ieškovas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).
53. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Atsakovo atstovas šį prašymą pareiškė baigiamųjų kalbų metu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad prašymas pateiktas nesavalaikiai. Skundžiamame sprendime nurodyti argumentai dėl atsakovės prašymo netenkinimo, kuriems nepritarti teisėjų kolegija pagrindo neturi. Taip pat pažymėtina, kad civilinė byla ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo sustabdyta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kreipusis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo nustatytas terminas pateikti papildomus paaiškinimus dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo Nr. C-587/15. Apeliantė paaiškinimų dėl pastarojo prejudicinio sprendimo apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais naikinti dėl bylos esmės neatskleidimo pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Valstybei iš atsakovės UAB „Naideka“ priteisiama 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Naideka“, juridinio asmens kodas 148031070, 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

             Teisėjai                                                                                Eigirdas Činka

                                                                              Birutė Jonaitienė                   

                                                                                                                         Zina Mickevičiūtė