Civilinė byla Nr. e2A-1668-260/2016

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17654-2015-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2; 2.5.10.2.1; 2.5.10.2.2; 2.5.10.2.3; 2.5.10.2.4; 2.5.10.5.2.1; 2.5.39.2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2188-748/2016 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Švykai“, tretiesiems asmenims E. S., uždarajai akcinei bendrovei UAB „Danmink“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) 2015 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Švykai“ 528,05 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. ieškovė draudėjui E. S. išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės „O. Z.“, v/n (duomenys neskelbtini) draudimo nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 6 d. transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. 2014 m. liepos 16 d. ieškovė draudėjai UAB „Danmink“ išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės „V.“, v/n (duomenys neskelbtini) draudimo nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 17 d. transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. 2014 m. rugpjūčio 11 d. uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), šveitimo dulkėmis buvo apgadintas ieškovo draustas automobilis „O. Z.“, v/n (duomenys neskelbtini). 2014-08-13 (duomenys neskelbtini) analogiškomis aplinkybėmis apgadintas ir automobilis „V.“, v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovė draudėjui E. S. išmokėjo 626 Lt / 181,30 Eur draudimo išmoką už žalą automobiliui „O. Z.“, v/n (duomenys neskelbtini). Draudėjui UAB „Danmink“ už įvykio metu sukeltą žalą automobiliui „V.“, v/n (duomenys neskelbtini) ieškovė išmokėjo dvi draudimo išmokas: 202,73 Eur ir 144,02 Eur, kurių bendra suma sudaro 346,75 Eur. Apgadinimai automobiliams buvo padaryti dėl greta vykdomų „(duomenys neskelbtini) tilto“ restauravimo darbų, kuriuos atliko atsakovė UAB „Švykai“. Vykdydama tilto restauravimo darbus atsakovė UAB „Švykai“ tinkamai neužtikrino greta esančio turto saugumo, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Atsakovei buvo pateiktos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

2.       Atsakovė UAB „Švykai“ su ieškovės ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ieškiniu nesutiko, laikė, jog ieškovė nenurodė, kokius kaltus veiksmus atliko atsakovė, neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryšio, todėl prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, jog darbus ji vykdė vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu, kurio 2.3 ir 2.5 punktuose įtvirtinta, kad darbai objekte vykdomi ribojant automobilių eismą, uždarant važiuojamosios dalies juostas, sustatant eismą ribojančius ženklus, pastolius apdengiant tvirta, armuota plėvele, siekiant apsaugoti eismo dalyvius, tinkamai, laikydamasi visų darbo tvarkos reikalavimų. Priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos neįrodytas. Automobilių pažeidimai buvo ne kėbulo detalių išgraužimas, o kėbulo dalių padengimas dažų taškeliais. Automobilio „V.“ kėbulas buvo pažeistas baltos spalvos dažais, tuo tarpu atsakovė darbus objekte vykdė naudodama žalios spalvos dažus. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad minimos transporto priemonės atsakovės vykdomų darbų metu apskritai buvo prie objekto. Taip pat nesutiko su draudimo išmokos dydžiu, laikė jį nepagrįstai dideliu.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Švykai“ 181,30 Eur žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Švykai“ iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 269,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas, spręsdamas dėl žalos automobiliui „O. Z.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atlyginimo pagrįstumo, remdamasis ištirtais įrodymais, t. y. trečiojo asmens E. S. paaiškinimais, jo 2014 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu draudikui, transporto priemonės techninės apžiūros - defektų nustatymo aktu, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad žala automobiliui buvo padaryta palaipsniui, per geležinkelio tilto remonto laikotarpį, kuris vyko nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio, iki 2014 m. rugpjūčio 11 d., kuomet padarytos žalos pėdsakus pastebėjo automobilio savininkas. Teismas vertino, kad ištirti įrodymai yra pakankami ir patvirtina žalos automobiliui padarymo vietą ir žalos kilmę. Nustačius, kad žala automobiliui atsirado dėl geležinkelio tilto rekonstrukcijos darbų ir esant nustatytai aplinkybei, kad tuos darbus atliko atsakovė, vertino, kad yra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus - neužtikrino, kad nebus padaryta žala kitų asmenų turtui, tuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Teismas laikė įrodytu, kad dėl nustatytų automobilio pažeidimų buvo būtinas kėbulo poliravimas, turėjo būti pakeistas priekinis stiklas ir valytuvai. Nustatė, kad automobilio remonto darbų ir keistinų detalių kaina paskaičiuota 826 Lt ir draudėjui E. S. išmokėta 626 Lt ( arba 181,30 Eur)  draudimo išmoka, atskaičius 200 Lt išskaitą, todėl sprendė, kad žalos faktas ir dydis yra įrodytas. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimą, kad apskaičiuojant draudimo išmoką dėl stiklo keitimo turėjo būti įvertintas automobilio nusidėvėjimas, nurodė, jog Draudimo taisyklių 7 p., nustatantis standartines draudimo sąlygas, numato, kad už keičiamą detalę apmokama visa suma, jei remontui naudojamos naujos neoriginalios detalės arba naudotos detalės, o ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad stiklas buvo keistas nauju neoriginaliu. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl tinkamai, laikantis visų darbo tvarkos ir saugumo reikalavimų, atliktų darbų, kadangi atsakovė neįrodė, jog ėmėsi visų reikalingų priemonių ir užtikrino, kad žala kitų asmenų turtui dėl jo veiksmų nebūtų padaryta (CK 6.248 str. 3 d.).

5.       Teismas, spręsdamas dėl žalos automobiliui „V.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),  atlyginimo pagrįstumo, nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal draudėjo pranešimą dėl automobilio aptaškymo dažais draudėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, o automobilį atremontavus, ši išmoka buvo perskaičiuota. Draudimo išmoka suskaičiuota už automobilio poliravimą ir padengimą nano danga bendroje sumoje 490,90 Eur, išmokėta per du kartus: 202,73 Eur ir 144,02 Eur, išskaičiavus draudimo sutartyje nustatytą išskaitą 86,89 Eur bei mažinimo sumą dėl papildomos įrangos pagal Draudimo taisyklių 7 p. Tačiau teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė žalos fakto ir žalos dydžio. Taip pat nustatė, jog ieškovė savo reikalavimą grindė draudėjo pranešimu apie įvykį ir nuotraukomis iš kurių nėra galimybės įvertinti ar tai yra dažai. Nepateikė automobilio apžiūros ar defektų nustatymo akto, iš kurio būtų matyti, ar buvo nustatytas automobilio sugadinimas, jei buvo - kokio pobūdžio, ar automobilio paviršiuje buvo dažai, ar gruntas, ar kitokios medžiagos, kokios spalvos jie buvo, kokie darbai buvo reikalingi automobilio apgadinimui pašalinti bei nenurodė, kaip objektyviai buvo nustatyti apgadinimai. Teismas, ieškovės darbuotojo - žalų eksperto A. N. rašytinį paliudijimą dėl automobilio apgadinimo, laikė tik spėjimu apie žalos atsiradimo aplinkybes, o ne įrodymu, kadangi jis neatitinka įrodymų leistinumo taisyklių (CPK 177 str., 192 str. 8 d.). Teismas draudėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d. kreipimąsi į draudiką nelaikė patikimu ir pakankamu įrodymu nustatant žalos atsiradimo faktą, kadangi jis buvo pateiktas praėjus 9 (devynioms) dienoms po įvykio, jame nenurodytos konkrečios žalos atsiradimo aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą  ir ieškinį dalyje dėl 346,75 Eur žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kuriais ji ginčija draudimo išmokos apmokėjimą už nano dangą, nustatė, kad išmokėdama draudimo išmoką, ieškovė pagrįstai rėmėsi Draudimo taisyklių Nr. 049 7 p., kur nustatytos standartinės draudimo sąlygos dėl papildomos įrangos draudimo tuo atveju, kai ji atskirai nedrausta, tačiau pažymėjo, jog draudimo išmoka gali būti mokama tik tuomet, kai draudikas įsitikina, jog draudžiamasis įvykis buvo ir yra padaryta žala.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Švykai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės ieškovės naudai priteistas 181,30 Eur žalos atlyginimas  ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei  bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir įrodytos kaltės, atsakovei tariamai nebuvus tiek rūpestingai ir apdairiai, jog užtikrintų kitų asmenų turto saugumą, yra visiškai nepagrįstos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime vadovavosi Automobilio techninės apžiūros defektų aktu, kuris buvo surašytas praėjus 16 dienų nuo tariamos įvykio dienos, kuris nepatvirtina jokių žalos padarymo aplinkybių, kadangi jame užfiksuoti tik ketinami atlikti darbai ir keistinos dalys, o ne faktiniai automobilio apgadinimai. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK raštas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina jokių žalos padarymo automobiliui aplinkybių, kadangi pranešime nurodytoms išvadoms konstatuoti reikalingi specialūs tyrimai bei specifinių žinių turėjimas, o byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų minėtą pranešimą surašiusių asmenų atitinkamą kvalifikaciją ar atliktus tyrimus. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių automobiliui padarytos žalos faktą ir aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad žalos vieta ir kilmė yra įrodytos.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos padarymo momento, skundžiamame sprendime nenurodė laikotarpio, kurį automobiliui galimai buvo daroma žala, kokiais įrodymais remiantis teismas konstatavo, kad žala buvo daroma palaipsniui, todėl teismo motyvai, kad atsakovė neįrodė, jog negalėjo savo veiksmais automobiliui padaryti žalos, yra visiškai nepagrįsti.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų: įvykio vietos schemos, kuri patvirtina, jog tariamu žalos padarymo laikotarpiu atsakovė darbus objekte vykdė daugiau nei už 400 metrų nuo ieškovės nurodytos įvykio vietos; atsakovės pateiktų nuotraukų ir 2016 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos pranešimo, kurie patvirtina, kad tarp atsakovės vykdyto objekto ir tariamos įvykio vietos buvo ir kitų objektų, kuriems žala nebuvo padaryta; UAB „Litnobiles“ 2016 m. kovo 4 d. atsakymo, 2016 m. kovo 7 d. dažų bei grunto sklidimo atviroje vietoje bandymo akto bei 2016 m. kovo 17 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas, kurie patvirtina, kad net ir esant nepalankiausioms, atsakovės objekte naudotos medžiagos negalėtų pasiekti objektų, esančių daugiau kaip už 25 metrų.

1.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei kokia konkrečiai žala buvo padaryta automobiliui, nei kada ir kokiomis aplinkybėmis ji galėjo būti padaryta, neturėjo jokio pagrindo pripažinti, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos yra įrodytas.

7.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Švykai“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės kaltės, pagrįstai nustatė, jog atsakovė, vykdydama geležinkelio tilto rekonstrukcijos darbus, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, kad nekiltų žala dėl jos veiksmų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad žalos vieta ir kilmė yra įrodytos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai nusprendė, kad ieškovė byloje įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, automobiliui O. padarytą žalą, jos kilmę ir dydį bei egzistuojantį priežastinį ryšį, jog atsakovė atlikdama darbus objekte nebuvo maksimaliai rūpestinga ir atidi bei nesiėmė visų priemonių užtikrinti, kad dėl jos veiksmų nebūtų padaryta žala, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9.       Byloje sprendžiamas ginčas, ar pagrįstai teismas priteisė draudikui jo išmokėtas sumas už padarytą žalą automobiliui „O. Z.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovei išmokėtų sumų už automobilio „V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus  pirmosios instancijos teismas nepriteisė, ši teismo sprendimo dalis neapskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisako.

10.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 3 d. ieškovė draudėjui E. S. išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 6 d. transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), šveitimo dulkėmis buvo apgadintas jos draustas automobilis „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė draudėjui trečiajam asmeniui E. S. išmokėjo 181,30 Eur (626 Lt) draudimo išmoką už žalą automobiliui „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė vertino, kad apgadinimai automobiliui buvo padaryti dėl greta vykdomų „(duomenys neskelbtini) tilto“ restauravimo darbų, kuriuos atliko atsakovė UAB „Švykai“, kadangi vykdydama tilto restauravimo darbus tinkamai neužtikrino greta esančio turto saugumo, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Atsakovei ji pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.275, 6.1015 straipsniais, pateikė teismui ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovės UAB „Švykai“. Kauno apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Švykai“ 181,30 Eur  žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2015 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Gjensidige“ įrodė atsakovės kaltę, priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir automobiliui „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsiradusios žalos, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta įrodymais ir prieštarauja teisės normoms bei bylos faktinėms aplinkybėms.

11.       Spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių teismas turi vadovautis CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, bei jas aiškinančia teismų praktika. Nagrinėjamu atveju aktualus įrodymų pakankamumo klausimas. 

12.       Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Vakarų krova“, bylos Nr. 3K-3-200-219/2015).

13.       Ištyręs byloje esančią medžiagą, joje šalių pateiktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Švykai“ darbus objekte vykdė vadovaudamasis patvirtintu technologiniu projektu, kurio 2.3 ir 2.5 punktuose įtvirtinta, jog darbai objekte vykdomi ribojant automobilių eismą, uždarant važiuojamosios dalies juostas, sustatant eismą ribojančius ženklus, pastolius apdengiant tvirta, armuota plėvele, taip buvo siekiama apsaugoti eismo dalyvius, trečiuosius asmenis ir jų turtą. Tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė, teigdama, jog žala ginčo automobiliu atsirado dėl atsakovės kaltų ir neteisėtų veiksmų, nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų, tik tariamai, lyg spėdama teigė, kad žala automobiliui pasireiškė kėbulo detalių išgraužimu, kas galėjo būti padaryta apipurškiant antikorozine danga ar gruntu per tam tikrą laiką, kuomet atsakovė vykdė geležinkelio tilto rekonstrukcijos darbus. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė aukščiau aptartas CPK ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepašalino prieštaravimų tarp ieškovės menamų paaiškinimų ir atsakovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų duotų paaiškinimų, patvirtinančių, jog atsakovė, vykdydama tilto rekonstrukcijos darbus, ėmėsi visų įmanomų priemonių, užtikrinančių darbų ir trečiųjų asmenų bei jų turto saugumą. Ieškovė nepateikė jokių teisinę reikšmę turinčių įrodymų, kurie patvirtintų ginčo automobiliui padarytos žalos faktą ar aplinkybes (CPK 178 str.) ir kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti, kad žala automobiliui buvo padaryta būtent dėl atsakovės netinkamai vykdytų tilto rekonstrukcijos darbų. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė tik deklaratyviais argumentais, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas ir priėmė skundžiamą sprendimo dalį. Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neturėdamas objektyvios galimybės nustatyti tikslios automobiliui padarytos žalos, vietos, laiko ir kilmės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo bei protingumo principais, neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė atsakovės UAB „Švykai“ kaltę. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas, panaikina ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). 

15.       Panaikinus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

16.       Nustatyta, jog atsakovė UAB „Švykai“ turėjo 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (605 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 181,50 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos) ir 523,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 508,20 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme), t.y. iš viso  1 309,70 Eur tokių išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių advokatams bei advokatų padėjėjams priteistinų užmokesčių dydžių už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, byloje atmetus visus ieškovės reikalavimus, iš ieškovės atsakovei priteistinos visos jos turėtos 1 309,70 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, ieškinyje pareikštų reikalavimų netenkinus, iš atsakovės nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325 – 331 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ADB „Gjensidige“ reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Švykai“ 346,75 Eur  sumą, išmokėtą už automobilio V.“ apgadinimus, palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės 181,30 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, taip pat šalims vienai iš kitos priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869, buveinė: Vilniaus m., Konstitucijos pr. 7, AB SEB bankas, banko kodas 70440, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykai“ (juridinio asmens kodas 300108121, buveinė: R. K. g. 32, Kaunas, AB SEB bankas, banko kodas 70440, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT43 7044 0600-0485 0488) 1 309,70 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devynis eurus ir 70 euro centų) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Raimondas Buzelis