Administracinė byla Nr. eA-700-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00484-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 38; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Prie klevo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Prie klevo“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, A. J., L. J., uždarajai akcinei bendrovei „Aurilė“ dėl sprendimo ir sutarčių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjai P. L. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prie klevo“ (toliau – ir pareiškėjai) patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290 (toliau – ir skundžiamas sprendimas); panaikinti Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2014 m. sausio 15 d. sutartį Nr. VK-261 (toliau – ir 2014 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis); panaikinti Valstybinės žemės sklypo nuomos 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25 (toliau – ir 2014 m. vasario 6 d. nuomos sutartis); iš atsakovo priteisti pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad  komercinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Prie klevo“, o namų valdos žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso UAB  „Prie klevo“ (44 dalys iš 100) ir P. L. (56 dalys iš 100). Taip pat nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatas – parduotuvė, nuosavybės teise priklausantis UAB „Prie klevo“, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), – gyvenamas namas su prekybinėmis patalpomis, priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise UAB „Prie klevo“ (44 dalys iš 100) ir P. L. (56 dalys iš 100), kuriame pastarasis ir gyvena. Teigė, kad į abu šiuos sklypus įvažiavimas visą laiką buvo tik per namo (duomenys neskelbtini), kiemą ir tai yra numatyta Kretingos rajono mero 1998 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 610 patvirtintame (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (toliau – ir (duomenys neskelbtini) DP, (duomenys neskelbtini), detalusis planas).

Paaiškino, kad vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-106, kuriuo patvirtintas Kretingos miesto centrinės dalies detalusis planas (toliau – ir Kretingos miesto CDDP, Kretingos miesto centrinės dalies detalusis planas), skundžiamu sprendimu suformuoti ir patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, tačiau nenustatytas servitutas, skirtas patekti į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigė, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0510 ha, 2014 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė L. J. ir A. J., o 0,0152 ha žemės sklypo dalį 2014 m. vasario 6 d. nuomos sutartimi išnuomojo A. J. įmonei „Aurilė“.

Pareiškėjai manė, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja (duomenys neskelbtini) DP sprendiniams, tiesiogiai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, nes jie nebegali naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, juose esančiais pastatais, vystyti ūkinę veiklą. Teigė, kad, panaikinus skundžiamą sprendimą, bus panaikintas ne tik nekilnojamas daiktas, bet ir daiktinės teisės į jį, o panaikinus daiktines teises, būtina naikinti ir jų perleidimą kitiems asmenims.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skundžiamas  sprendimas, 2014 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2014 m. vasario 6 d. nuomos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ir nuomos“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nuarimu Nr. 534 (toliau – ir NT kadastro nuostatai), Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Žemės servitutų nustatymo taisyklės), bei Kretingos miesto CDDP sprendinius.

Atkreipė dėmesį, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-106 patvirtino Kretingos miesto CDDP su visais detaliojo plano sprendiniais, tame tarpe ir suprojektuotais servitutais. Pažymėjo, kad patvirtinus (duomenys neskelbtini) DP projektą, servitutas (įvažiavimas) per gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatytas nebuvo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjų P. L. ir UAB „Prie klevo“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatė, kad šiuo metu pareiškėjas P. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 56 dalis iš 100, o pareiškėjas UAB „Prie klevo“ – 44 dalis iš 100 0,0654 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo su prekybinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – tvoros bei kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-23). Pareiškėjas UAB „Prie klevo“ nuosavybės teise valdo 0,0268 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Minėta parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2003 m. spalio 20 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra išnuomota AB „Swedbank“ (b. l. 35–36, 38–39). Inžinerinius tinklus – dujotiekį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ (b. l. 37).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų taip pat nustatė, kad šiuo metu 0,0662 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 76 dalis iš 331 nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika (patikėjimo teise – NŽT), o 255 dalis iš 331 šio sklypo – bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo A. J. ir L. J. (b. l. 24–25). Minėta valstybinės žemės sklypo dalis (76 dalys iš 331) adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2086 m. vasario 6 d. išnuomota A. J. įmonei „Aurilė“ (VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2015 m. vasario 21 d. – UAB „Aurilė“). Šiame sklype esančius statinius – 77,22 kv. m bendro ploto prekybos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 28,47 kv. m bendro ploto administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 1 dalimi iš 9 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 384,31 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kt. nuosavybės teise valdo L. J. ir UAB „Aurilė“ (b. l. 27–34).

Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. vasario 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P56/98-0023 pardavė P. L. 922 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (NŽT atsiliepimo priedo „p. l. 1-26 lapai“ 19-20 lapai). Kretingos rajono meras 1998 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 610 „Dėl detaliojo plano projekto (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektą (NŽT atsiliepimo priedo „p. l. 2-29 lapai“ 5 lapas), pagal kurio planavimo užduotį buvo ruošiamas detalusis planas (duomenys neskelbtini), siekiant iš vieno žemės sklypo – namų valdos su esamais pastatais, suformuoti du sklypus: komercinės paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir namų valdą su pastatų išplėtimu ir paskirties pakeitimu, t. y. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pareiškėjas 1998 m. balandžio 16 d. prašymu Kretingos rajono mero prašė palikti įvažiavimą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o Kretingos rajono meras 1998 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 421 nurodė, kad detalaus plano projekte, apimančiame žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvažiavimas į pareiškėjo kiemą numatytas iš (duomenys neskelbtini) sklypo kiemo (NŽT atsiliepimo priedo „p. l. 2-29 lapai“ 8-9  lapai). Šio detaliojo plano projekto sprendiniuose (NŽT atsiliepimo priedo „p. l. 2-29 lapai“ 16 lapas) ir pagrindiniame brėžinyje (NŽT atsiliepimo priedo „p. l. 2-29 lapai“ 10 lapas) įvažiavimas į minėtus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Kretingos rajono meras 1999 m. gegužės 27 d. potvarkiu Nr. 294 „Dėl žemės sklypų dydžio, ribų, architektūrinių  sąlygų,  servitutų bei specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymo“ nustatė 1 priede išvardintiems fiziniams asmenims perkamų ir susigrąžinamų žemės sklypų paskirtį, dydį, ribas, architektūrinius – urbanistinius apribojimus, sąlygas, servitutus bei specialiąsias žemės sklypų  sąlygas,  t. y.  žemės naudotojo P. L. žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatė  komercinį  veiklos  pobūdį,  plotą – 268 kv. m, o žemės sklypui (duomenys neskelbtini) – namų valdos naudojimo paskirtį, plotą – 654 kv. m (NŽT  atsiliepimo  priedo  „p.  l.  2-29 lapai“ 13-15 lapai).

Kretingos rajono meras 1999 m. birželio 9 d. potvarkiu Nr. 320 „Dėl numerių pastatams suteikimo“ nusprendė komercinės paskirties pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), palikti Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamiesiems pastatams suteikti Nr. (duomenys neskelbtini) (NŽT atsiliepimo priedo „p. l. 2-29 lapai“ 12 lapas). Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1297 „Dėl Kretingos valdybos 1992 m. spalio 1 d. potvarkio Nr. 473V patikslinimo, atlikus žemės sklypo padalijimą ir pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį“ pagal P. L. prašymą, atlikus P. L. namų valdos žemės bendro sklypo 922 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, padalijimą, patikslino anksčiau priimtą potvarkį ir suteikė pareiškėjui teisę naudotis iš bendro 922 kv. m žemės ploto du žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) – 268 kv. m ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 654 kv. m.

Kretingos rajono savivaldybės taryba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-106 „Dėl Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino Kretingos miesto centrinės dalies detalųjį planą. Šio sprendimo 3.8 punktu nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Kretingos miesto CDDP aiškinamojo rašto III skyriaus „Koncepcijos nustatymas“ 3.2 poskyryje „Numatomi pagrindiniai teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai“ nustatyta, kad: formuojamas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pastato, numatant komercinės paskirties objektų ir gyvenamosios paskirties teritorijas; per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) numatomas servitutas prieiti, privažiuoti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir nurodoma, kad abiejų šių sklypų savininkas UAB „Prie klevo“. Kretingos miesto CDDP pagrindiniame brėžinyje žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas servitutas 7S – 152 kv. m.

Pažymėjo, kad Kretingos miesto CDDP aiškinamojo rašto IV skyriaus „Detaliojo plano sprendiniai“ 3.2 poskyryje „Numatomi pagrindiniai teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai“ 4.1.20  punkte  „Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)“  nustatyta,  kad:  prie  (duomenys neskelbtini)  pastato  formuojamas  sklypas; plotas – 662 kv. m;  pagrindinė  tikslinė  žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos – K1, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos – G2; leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,51 (esamas nekeičiamas); leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 0,84 (esamas nekeičiamas); užstatymo tipas – perimetrinis reguliarus; leistinas pastatų aukštų skaičius – 2+M (esamas nekeičiamas), 1-2 (sandėliukų kapitalinis remontas); paminklosauginio reglamento kategorija – griežtas;  objektai,  kuriems  reikia  nustatyti   vertingąsias  savybes – pastatas (duomenys neskelbtini); servitutai –  105,  205,  206,  207,  6S  (203);  papildomi  veiklos  apribojimai – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos po 5 m, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos po 5 m, ryšių linijų apsaugos zonos po 2 m, požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonos po 1 m.  Šio  poskyrio 4.1.22  punkte „Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad: adresas – (duomenys neskelbtini);  sklypas registruotas nekilnojamojo turto registre; tiesinama sklypo riba, sklypo plotas padidėja; plotas – 656 kv. m; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos – G1; leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,19 (esamas nekeičiamas); leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 0,21 (esamas nekeičiamas); užstatymo tipas – pavienis; leistinas pastatų aukštų skaičius – 1+M (esamas nekeičiamas);  paminklosauginio  reglamento kategorija – ribotas; servitutai – 105, 205, 206, 207, 7S (203);  papildomi  veiklos  apribojimai – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos po 5 m, žemo bei vidutinio slėgio dujotiekio apsaugos zona po 2 m, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos po 5 m, požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonos po 1 m. Šio poskyrio 4.1.23 punkte „Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad: adresas – (duomenys neskelbtini); sklypas registruotas nekilnojamojo turto registre; plotas – 268 kv. m; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos – K1; leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,84 (esamas nekeičiamas); leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 1,31 (esamas nekeičiamas); užstatymo tipas – perimetrinis reguliarus; leistinas pastatų aukštų skaičius – 1+M (esamas nekeičiamas); paminklosauginio reglamento kategorija – griežtas; objektai, kuriems reikia nustatyti vertingąsias savybes – pastatas (duomenys neskelbtini); servitutai – 103, 105, 205, 206, 207; papildomi veiklos apribojimai – žemo bei vidutinio slėgio dujotiekio apsaugos zona po 2 m, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos po 5 m, požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonos po 1 m, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos po 5 m. Šio poskyrio 4.1.74 punkte nustatyti servitutų kodai: kodas 202 – kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); kodas 103 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas); kodas 203 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas); kodas 105 – statinių servitutas (viešpataujantis daiktas); kodas 205 – statinių servitutas (tarnaujantis daiktas); kodas 206 – servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas); kodas 207 – servitutas – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei pažymėta, kad sklypų servitutai tikslinami kadastrinių matavimų metu.

NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir valstybinės žemės sklypo Lietuvos Respublikos vardu bei patikėjimo teisės į jį įregistravimo“, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, NT kadastro nuostatų 12 ir 841.1.1.1 punktais, Žemės servitutų nustatymo taisyklių 16 punktu, atsižvelgiant į patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 „Dėl Kretingos miesto centrinės detaliojo plano patvirtinimo“, suformavo ir patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-( 14.14.2)-1293 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalių dydžio tarp bendraturčių nustatymo, valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo L. J.“ nustatė  bendraturčių dalis: L. J. – 0,0510 ha ir A. J. įmonei „Aurilė“ – 0,0152 ha; pardavė L. J. 0,0510 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą (NŽT atsiliepimo priedo „aurile 3-30 lapai“ 24-27 lapai). NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. sausio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė L. J. 0,0510 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. VK- 261) (NŽT atsiliepimo priedo „aurile 4-33 lapai“ 1–7 lapai).

NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 14VĮ-( 14.14.2)-116 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), išnuomojimo A. J. įmonei „Aurilė““ išnuomojo 72 metams A. J. įmonei „Aurilė“ naudojamą 0,0152 ha valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (NŽT atsiliepimo priedo „aurile 4-33 lapai“ 24 lapas).

NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25 išnuomojo A. J. įmonei „Aurilė“ 0,0152 ha ploto žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (NŽT atsiliepimo priedo „aurile 4-33 lapai“ 25-26 lapai).

Dėl Skundžiamo sprendimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo bei nuomos sutarčių

Pabrėžė, kad pareiškėjai P. L. ir UAB „Prie klevo“ Skundžiamą sprendimą iš esmės ginčija motyvuodami tuo, kad juo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas servitutas įvažiavimui į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.124 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi, ŽĮ 2 straipsnio 13 dalimi bei 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Pažymėjo, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-106 patvirtinto Kretingos miesto CDDP sprendinius žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nustatytas servitutas įvažiavimui į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šie Kretingos miesto CDDP sprendiniai yra nenuginčyti ir galiojantys. Kretingos rajono mero 1998 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 610 patvirtintame (duomenys neskelbtini) detaliajame plane taip pat nebuvo nustatytas servitutas žemės sklype (duomenys neskelbtini), be to, šis sklypas tuo metu dar net nebuvo suformuotas.

Teismas sprendė, jog NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, t. y. administraciniu  aktu,  servitutai  nustatomi  tik  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės patvirtinta  tvarka  pagal  patvirtintų teritorijų  planavimo  dokumentų sprendinius, tačiau pareiškėjų nurodytas servitutas nenumatytas jokiuose patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Atsižvelgdamas į tai, kad šio konkretaus servituto įstatymas nenumato, teismas darė išvadą, kad šis servitutas gali būti nustatytas tik kitais CK nustatytais pagrindais, t. y. sandoriu ar teismo sprendimu. Pažymėjo, kad pagal CK 4.125 straipsnį sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, o pagal šio kodekso 4.126 straipsnio 2 dalį daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

Teismas nenustatė, kad priimant skundžiamą sprendimą ir nenustatant pareiškėjų nurodyto servituto, būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar NŽT Kretingos skyriaus vedėjas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat, kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, kad buvo konstatuota, jog skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo spręsti ir išvestinių reikalavimų dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo bei žemės nuomos sutarčių panaikinimo.

Dėl pareiškėjų prašymo priteisti  bylinėjimosi išlaidas

Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjų naudai, t. y. jų patikslintas skundas atmetamas, teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjai P. L. ir UAB „Prie klevo“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų teigimu, teismas jų skundo netenkino tik todėl, kad pareiškėjų prašymas nustatyti kelio servitutą ginčo sklype prieštarauja teisiniam reglamentavimui, tačiau pasak pareiškėjų, jie tokio prašymo niekada nebuvo pareiškę ir niekada neprašė nustatyti kelio servitutą ginčo sklype. Pažymi, kad teismas visiškai ignoravo pareiškėjų reikalavimus ir argumentus arba nesuprato ginčo esmės, todėl neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su servitutų nustatymu viešojo administravimo aktu, kai pats ginčas yra susijęs su ginčo sklypo netinkamu suformavimu viešojo administravimo aktu, dėl ko buvo panaikintas patekimas į pareiškėjų sklypus ir užkirstas kelias pareiškėjams naudotis jiems priklausančiu turtu.

Pareiškėjai pabrėžia, kad jie prašė panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, motyvuodami tuo, kad atsakovas, galutinai suformuodamas (nustatydamas kadastro duomenis) ginčo sklypą, nesivadovavo (duomenys neskelbtini) DP sprendiniais, t. y. teritorijų planavimo dokumentu, kuris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatams numatė bendro naudojimo kelią (privažiavimą) valstybinėje žemėje. Nurodo, kad pareiškėjų atstovas teisme įrodinėjo, kad, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) DP sprendinius, žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) pastato valstybinėje žemėje reikėjo formuoti tokio dydžio, kad liktų bendro naudojimo teritorija laisvoje valstybinėje žemėje, skirta patekimui į minėtus sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypas turėjo būti formuojamas daug mažesnis, kad į jį nepakliūtų bendro naudojimo pravažiavimas. (duomenys neskelbtini) DP tokį privažiavimą numatė, kaip atskirą susisiekimo sistemos sprendinį, ir nenumatė galimybės šio pravažiavimo kelio privatizuoti kitiems asmenims. Taigi pažymi, kad ginčijamu atsakovo įsakymu buvo pažeisti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, o pirmosios instancijos teismas dėl šio pareiškėjų argumento sprendime nepasisakė.

Pasak pareiškėjų, teismas taip pat nieko nepasisakė ir dėl kito pareiškėjų argumento – socialinio teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimo. (duomenys neskelbtini) DP sprendiniai numatė patekimą į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus per bendro naudojimo žemę, esančią prie (duomenys neskelbtini) pastato, o CDDP sprendiniai neatsižvelgė į šiuos sprendinius ir bendro naudojimo kelio teritoriją įtraukė į formuojamo (duomenys neskelbtini) sklypo ribas, kas tretiesiems asmenims leido šį pravažiavimą privatizuoti. NŽT Kretingos skyrius, vadovaudamasis CDDP, ginčijamu įsakymu atėmė galimybę pareiškėjams patekti į jiems priklausančius sklypus. Pareiškėjų manymu, teismas priimdamas sprendimą, tretiesiems asmenims leido ne aukciono tvarka, t. y. sumažinta kaina įsigyti valstybinę žemę, tame tarpe privatizuojant ir bendro naudojimo žemę (kurioje nuo seno buvo pravažiavimo kelias), o pareiškėjus įpareigojo sunaikinti daug metų puoselėtą brandų sodą ir jo vietoje savo lėšomis įsirengti bendro naudojimo kelią. Dėl šių priežasčių pareiškėjai kelia klausimą, ar toks teismo sprendimas nepažeidė proporcingumo principo.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepasisakė ir dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių konkuravimo. Pažymi, kad ginčo nėra, jog konkuruoja tarpusavyje vienodą galią turinčių teisės aktų normos, kuriomis buvo patvirtinti minėti detalieji planai, bet tokiu atveju NŽT Kretingos skyrius negalėjo jomis vadovautis ir pasirinkti savo nuožiūra, o turėjo stabdyti žemės reformos procedūras, kol bus išspręstas teisės normų kolizijos klausimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) DP sprendiniuose galiojimo terminas nebuvo nurodytas, todėl jis yra galiojantis ir šiuo metu. Tai reiškia, kad rengiant CDDP, kurio tiksle nebuvo nurodyta, kad yra keičiamas (duomenys neskelbtini) DP, planuojama teritorija negalėjo apimti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, kur galioja kitas to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Kadangi CDDP sprendinių galiojimo riba neapima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, tai ir CDDP sprendiniai negali būti taikomi minėtiems sklypams. (duomenys neskelbtini) DP sprendiniai galėjo būti koreguojami ar keičiami tik įstatymo nustatyta tvarka, t. y  šio detaliojo plano sprendiniai galėjo būti keičiami, tačiau keitimai turėjo būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir pirmasis detalusis planas (TPĮ 26 str. 7d.). Tai reiškia, kad turėjo būti rengiamas tokios pat apimties (toje pat teritorijoje) detalusis planas, keičiantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų tvarkymo ir naudojimo režimą. Tačiau tokie veiksmai atlikti nebuvo. Tokiu būdu, pasak pareiškėjų, Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. T2-106, kuriuo patvirtintas CDDP, prieštarauja ne tik Kretingos rajono mero 1998 m. gruodžio 29 d. potvarkiui Nr. 610, bet ir TPĮ 26 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatoms. Dėl paminėtų priežasčių teismas šioje byloje ginčui spręsti taikė konkretų norminį administracinį aktą, Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106, neįsitikinęs, kad jis atitinka įstatymą (ABTĮ 112 str. 1 d.). Teismas sprendime taip pat nepasisakė, kokiu konkrečioje situacijoje detaliuoju planu reikėtų vadovautis, nes (duomenys neskelbtini) DP sprendiniai numatė vienokį patekimą į pareiškėjų sklypus ir papildomą užstatymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose, o CDDP – visiškai kitokius sprendinius ir nebeaišku, ar papildomai pastatyti pastatai pagal (duomenys neskelbtini) DP yra teisėti, ar jau laikytini savavališkais, kaip ir neaišku, kaip pagal CDDP sprendinius patekti į pareiškėjų sklypus; kaip toliau pareiškėjams naudotis sklypais ir juose esančiais pastatais, jei į juos pareiškėjai nebeturi teisės patekti, taip pat liko ir kitų neatsakytų klausimų, kurie buvo keliami teismo posėdžio metu.

Pažymi, kad teismas sprendime nepasisakė nei dėl vieno pareiškėjų argumento, nenurodė, ar jie teisingi ar neteisingi, tik pilnai pasirėmė vieninteliu atsakovo argumentu dėl servituto nustatymo ginčo sklype negalėjimo. Teisme buvo tirti abiejų detaliųjų planų sprendiniai, kuriais rėmėsi šalys ir kaip įrodymus teikė į bylą, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino ištirtų teismo posėdyje detaliųjų planų sprendinių, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos; nenurodė, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, o tai reiškia, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai, numatyti ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje, teismo sprendimas yra be motyvų.

Pareiškėjų teigimu, jiems nebuvo užtikrinta teisė į teisingą ir teisėtą gynybą, o atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė gero viešojo administravimo principą. NŽT Kretingos skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo įsitikinti, kad suformuojant ginčo sklypą, kitiems asmenims neatsiras neigiamų pasekmių, kad pareiškėjų nuosavybė nebus apribota ir suvaržyta dėl galimybės patekti į sklypus praradimo, turėjo išanalizuoti esamą situaciją, ir nustatyti, kokio dydžio ir kaip formuoti ginčo sklypą, kad nebūtų suvaržyta kitų asmenų teisė naudotis savo nuosavybe. Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat visiškai nesiaiškino minėtų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, tokiu būdu nesistengė užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugos, nesivadovavo fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, neatsižvelgė į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą, kad patekimas į sklypus panaikintas, o kaip NŽT Kretingos skyriaus atstovė nurodė, kitas neįrengtas ir net CDDP suplanuotas servitutas nėra nustatytas ir nebus nustatytas, nes pagal teritorijų planavimo dokumentus turėtų būti nustatytas viešojo administravimo subjekto aktu, kas nebuvo padaryta. Tai padaryta vėlgi nebuvo todėl, kad viešpataujančio daikto savininkas – pareiškėjas UAB „Prie klevo“ nebuvo išreiškęs valios tokiam kelio servitutui per kito pareiškėjo P. L. sodą nustatyti, todėl neaišku, kaip CDDP sprendiniuose atsirado kelio servitutas, jei UAB „Prie klevo“ neprašė NŽT Kretingos skyriaus tokį servitutą nustatyti.

Pasak pareiškėjų, teismo sprendimas sukels naujus teisminius ginčus dėl naujo patekimo į sklypus įrengimo, tai pat dėl kompensacijos už sunaikintą sodą prarastą žemės sklypo dalį, už negalėjimą užsiimti komercine ūkine veikla ir įmonės bankrotą.

Pareiškėjai nurodo, kad ginčui spręsti netinkamai taikytos materialinės teisės normos,  todėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai yra tiesiogiai susiję su teisinio ir faktinio pobūdžio pareiškėjų teisių ribojimais, kurie nesu­derinami su konstitucine asmenų teise į veiksmingą teisinę gynybą bei su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves, konkrečiai teise kreiptis į teismą.

Pažymi, kad pareiškėjas (apeliantas) UAB „Prie klevo“ už apeliacinio skundo surašymą UAB „Almontus“ sumokėjo 242 eurus (2015 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita faktūra LT Nr. 00350; 2015 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas) bei žyminį mokestį 10,86 eurus. Viso UAB „Prie klevo“ turėjo 252,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog patenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimus, UAB „Prie klevo“ įgis teisę į pilną turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas NŽT, atstovaujamas Kretingos skyriaus, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas dėsto pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjų nurodomas servitutas nenumatytas nei Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-106 „Dėl Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame Kretingos miesto CDDP, nei Kretingos rajono mero 1998 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 610 „Dėl detaliojo plano projekto (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, t. y. servituto nustatytas administraciniu aktu neegzistuoja. Todėl pareiškėjų argumentas, kad „daug metų naudotas patekimas į pareiškėjų sklypus buvo panaikintas“, atsakovo manymu, nepagrįstas. Mano, kad pareiškėjai eilę metų dėl savo patogumo naudojosi nesuformuotu gretimybėje esančiu valstybiniu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).

Nesutinka ir su apeliantų argumentu, kad „sprendimas sukels naujus teisminius ginčus dėl naujo patekimo į sklypus įrengimo, tai pat dėl kompensacijos už sunaikintą sodą prarastą žemės sklypo dalį, už negalėjimą užsiimti komercine ūkine veikla ir įmonės bankrotą“.

Atkreipia teismo dėmesį į P. L. poziciją, išdėstytą 2014 m. lapkričio 19 d. atskirajame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kur jis nurodo, kad „NŽT laikyti atsakovu byloje netikslinga, nes ji neatliko neteisėtų veiksmų. Ji įgyvendino (o tai reiškia teisėto) detaliojo plano sprendinius, todėl panaikinus galioti detaliojo plano sprendinius, nėra prasmės naikinti šios tarnybos priimtus sprendimus“. O apeliaciniame skunde nurodo, kad NŽT, priimdama ginčijamą sprendimą ir ginčijamus sandorius, nesivadovavo detaliojo plano sprendiniais, dėl ko ginčo sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) suformuoti netinkamai.

Atsakovo teigimu, NŽT suformavo ir patvirtino šiandienai ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenis, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir administracinių procedūrų. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, foto nuotraukos, vaizdinė medžiaga, ištraukos iš detaliojo plano įrodo, kad privažiavimas prie P. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra užtikrintas iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys A. J., L. J. ir A. J. įmonė „Aurilė“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės bei tariami sprendimo nepagrįstumo argumentai, motyvai yra neteisėti, nemotyvuoti bei deklaratyvūs. Pareiškėjai bei jų atstovas apeliacinį skundą bando grįsti emocijomis, o ne konstruktyviu situacijos įvertinimu, visiškai nepaisydami įsiteisėjusių procesinių teismų sprendimų, t. y. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties ir 2015 m. sausio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kur nurodyta, jog atsisakoma priimti pareiškėjų skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T2-106 ir juo patvirtinto Kretingos miesto CDDP sprendinių panaikinimo.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, priimtas visapusiškai išanalizavus visus įrodymus. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes Kretingos miesto CDDP pareiškėjams nenumatė jokio naudojimo kelio ir pravažiavimo per trečiųjų asmenų naudojamą kiemą ir žemės nuosavybę. Centrinės miesto dalies detalusis planas nebuvo ginčijamas ir pareiškėjai per šio plano rengimo, viešo svarstymo etapus jokių savo reikalavimų ar pretenzijų nereiškė ir tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi iki šio plano parengimo, priėmimo ir trečiųjų asmenų J. nuosavybės, įmonės „Aurilė“ nuomos teisių įgijimo, pareiškėjai, atsidalindami P. L. sklypą UAB „Prie klevo“ komercinei veiklai vykdyti, turėjo įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pusės ir iš teismui pateiktų nuotraukų matyti įvažiavimo vartai, įvažiavimas į P. L. garažą, pravažiavimas į UAB „Prie klevo“ savininko P. L. sūnaus valdomos bendrovės pastatą. Nurodo, jog neteisingi ir nepagrįsti yra apeliantų skundo argumentai, kad teismui atmetus skundą, bus niokojamas sodas, bendrovės bankrotas, nes įvažiavimo vartams atlaisvinti pareiškėjams nereikia naikinti ar kitaip niokoti sodo, užtenka pašalinti kelias nedideles tujas, atsidaryti vartus. Todėl nepagrįstas ir kitas pareiškėjų argumentas, jog nebelieka privažiavimo-priėjimo prie bendrovės UAB „Prie klevo“ pastato. Kaip matyti iš CDDP – privažiavimas numatytas jau iš minėto P. L. sklypo galinės pusės (t. y. iš (duomenys neskelbtini) pusės), be to, dar vienas privažiavimas prie pastato yra iš (duomenys neskelbtini) bei praėjimas į pareiškėjų sklypus yra iš (duomenys neskelbtini) per atskirai jų įrengtą praėjimą su varteliais (tai vaizdžiai matyti iš pateiktų nuotraukų).

Pažymi, kad CDDP išsprendė (duomenys neskelbtini) sklypo ribų, naudojimo, servitutų klausimus. Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, įrodančių, kad jie ginčijo ar reiškė kokias nors pretenzijas dėl CDDP sprendinių. Taigi teismas aiškiai ir motyvuotai pasisakė dėl CDDP galiojimo ir šiame plane išspręsto privažiavimo į pareiškėjų sklypus iš (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pasisakė dėl pareiškėjų pozicijos, kad tariamai dar 1998 m. gruodžio 29 d. jiems buvo nustatytas servitutas naudotis trečiųjų asmenų ir valstybės tuomet buvusia kiemo dalimi. Teismas teisingai nurodė, kad 1998 m. gruodžio 29 d. patvirtintame plane nebuvo nustatyti pareiškėjams jokie servitutai žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes akivaizdu, kad toks sklypas tuo metu net nebuvo detaliuoju planu suformuotas.

Pareiškėjų skundą, o tuo pačiu ir apeliacinį skundą, vertina kaip nesąžiningą pareiškėjo tariamos teisės realizavimo būdą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 14SK-(14.14.110.)-129, kuriuo suformuoti ir patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarčių teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad komercinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Prie klevo“, o namų valdos žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso UAB  „Prie klevo“ (44 dalys iš 100) ir P. L. (56 dalys iš 100). Pareiškėjai P. L. ir UAB „Prie klevo“ skundžiamą sprendimą ginčija, motyvuodami tuo, kad juo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas servitutas įvažiavimui į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Kretingos rajono meras 1998 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 610 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-106 iš naujo suplanuota ginčo teritorija ir patvirtintas Kretingos miesto centrinės dalies detalusis planas.

Skundžiamu sprendimu suformuoti ir patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Servitutas, skirtas patekti į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nenustatytas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas P. L. į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 2014 m. gegužės 26 d. skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 ir juo patvirtintus Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius; 2) panaikinti NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290; 3) panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2014 m. sausio 15 d. sutartį Nr. VK-261; 4) panaikinti valstybinės žemės sklypo nuomos 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi:

1) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 ir juo patvirtintus Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius;

2) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2014 m. sausio 15 d. sutartį Nr. VK-261 ir valstybinės žemės sklypo nuomos 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi minėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis palikta nepakeista.

Taigi akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliamas ginčas dėl Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių, minėtas reikalavimas nepriimtas nagrinėti teisme, todėl Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai yra nenuginčyti ir galiojantys.

Pareiškėjai į teismą kreipėsi, siekdami panaikinti NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-129 ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis. Pabrėžtina, jog visi šie teisės aktai priimti įgyvendinant Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, kurie, kaip minėta, yra galiojantys. Todėl pareiškėjai, ginčydami NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarčių teisėtumą, iš tiesų pateikia argumentus, kuriais ginčija Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių teisėtumą, ir kurie, nesant ginčo dėl Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano, nenagrinėtini. Pažymėtina, kad pareiškėjai jokių argumentų dėl to, kad minėtas NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimas ar valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartys neatitinka Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano ar netinkamai jį įgyvendina, kad buvo pažeistos jų priėmimo procedūros, nepateikia.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jie prašė panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, motyvuodami tuo, jog atsakovas, galutinai suformuodamas (nustatydamas kadastro duomenis) ginčo sklypą, nesivadovavo (duomenys neskelbtini) DP sprendiniais, t. y. teritorijų planavimo dokumentu, kuris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatams numatė bendro naudojimo kelią (privažiavimą) valstybinėje žemėje. Be to, nurodo, kad teismas nepasisakė ir dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių konkuravimo.

Pažymėtina, kad Kretingos rajono mero 1998 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 610 patvirtintu (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suplanuota teritorija iš naujo buvo suplanuota Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-106 patvirtintu Kretingos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Visi byloje ginčijami sprendimai priimti būtent remiantis Kretingos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, todėl argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių taikymu, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra aktualūs. Pažymėtina, kad galimas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių konkuravimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes byloje nėra keliamas klausimas dėl nei vieno iš paminėtų detaliųjų planų teisėtumo.

Nepagrįsti ir pareiškėjų apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai, numatyti ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje, ir kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad motyvacijos trūkumas iš esmės yra siejamas su tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino teismo posėdyje ištirtų detaliųjų planų sprendinių. Tačiau, kaip jau minėta, detaliųjų planų teisėtumas nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir pareiškėjų teismui pateikti argumentai, iš esmės susiję su minėtų detaliųjų planų teisėtumu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėti ir dėl jų teismo sprendime nebuvo pasisakyta.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjektų taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu pareiškėjai taip pat prašo priteisti jų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų P. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Prie klevo“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius