Civilinė byla Nr. e2-507-881/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00505-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;
3.4.4.5.3; 3.4.4.5.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Traktorių nuoma“ skundas dėl 2024 m. gruodžio 30 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Traktorių nuoma“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Hidrostatyba“ 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir įpareigoti LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorę UAB „Baklis“ iš naujo organizuoti LUAB „Hidrostatyba“ kreditorių susirinkimą dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 12 d. pranešimu informavo kreditorius apie 2024 m. gruodžio 27 d. 11.00 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą. Pagal nemokumo administratorės pasiūlytą sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu projektą, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), be varžytynių parduodami pasiūlymą pateikusiai UAB „Dantora“ už 50 000 Eur. Pareiškėja nesutiko su nemokumo administratorės pasiūlytu susirinkimo nutarimo projektu, todėl 2024 m. gruodžio 23 d. informavo nemokumo administratorę ir kreditorius, kad pageidauja nupirkti žemės sklypus už 65 000 Eur, kartu pateikė pranešimą dėl balsavimo kreditorių susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu, siūlomą sprendimo dėl aptariamo klausimo projektą, pasiūlymą dėl žemės sklypų įsigijimo ir balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo už savo pasiūlytą projektą. Pareiškėja 2025 m. sausio 10 d. iš nemokumo administratorės gavo dokumentus, iš kurių sužinojo, kad 2024 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas.
3. Iš 2025 m. sausio 10 d. gauto pakartotinio 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo pareiškėja sužinojo, kad kreditoriai pritarė žemės sklypų pardavimui UAB „Dantora“ už 50 000 Eur. 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 3-uoju darbotvarkės klausimu pažeidžia likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto pardavimo principus ir neatitinka bankroto procedūrų tikslo. Apskųstu susirinkimo sprendimu neužtikrinamas nei žemės sklypų pardavimas už rinkos kainą, nei jų pardavimas už didžiausią galimą kainą. Nemokumo administratorė akcentavo, kad žemės sklypų rinkos vertė yra 19 000 Eur ir UAB „Dantora“ pasiūlyta kaina rinkos vertę viršija 2,5 karto, todėl toks pardavimas naudingas kreditoriams, tačiau, anot pareiškėjos, tokie argumentai buvo aktualūs tol, kol pareiškėja nepateikė pasiūlymo sklypus įsigyti už 65 000 Eur. Žemės sklypų pardavimas pigiau užkirstų kelią patenkinti daugiau kreditorių finansinių reikalavimų. Apskųstas nutarimas negali būti vertinamas kaip ekonomiškai naudingiausias bendrovei ar jos kreditoriams. Kreditorių susirinkimą nemokumo administratorė nusprendė sušaukti 2024 m. gruodžio 27 d., penktadienį, iškart po Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų. Neabejotina, kad šventinę savaitę dauguma kreditorių (jų įgaliotų asmenų) nedirbo. Šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę tam, kad kreditoriai nesureagavo į 2024 m. gruodžio 23 d. pareiškėjos pateiktus pasiūlymus dėl sklypų įsigijimo. Nemaža dalis kreditorių pritarė žemės sklypų pardavimui už 50 000 Eur, todėl logiška, kad tie patys kreditoriai būtų pritarę sklypų pardavimui už 15 000 Eur didesnę kainą, tačiau tokiai pozicijai išreikšti kreditoriai neturėjo tinkamų sąlygų. Nemokumo administratorė nesiėmė veiksmų sudaryti sąlygas kreditoriams išreikšti valią dėl žemės sklypų pardavimo už didesnę kainą, pavyzdžiui, neorganizavo naujo kreditorių susirinkimo. Pareiškėja klausimą dėl žemės sklypų pardavimo už didesnę kainą, nei pasiūlė UAB „Dantora“, iškėlė iki kreditorių susirinkimo, todėl veikė aktyviai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkino pareiškėjos UAB „Traktorių nuoma“ skundą dėl LUAB „Hidrostatyba“ 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą perdavė spręsti iš naujo kreditorių susirinkimui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorė 2024 m. spalio 7 d. gavo UAB „Dantora“ komercinį pasiūlymą dėl žemės sklypų pardavimo, kuriame UAB „Dantora“ nurodė, jog nori įsigyti visus 5 žemės sklypus, priklausančius LUAB „Hidrostatyba“, už 160 000 Eur. Taip pat nurodė, kad UAB „Dantora“ tikslas yra nupirkti visus 5 žemės sklypus ir šią kainą siūlo, tik tuo atveju, jeigu bus parduodami visi žemės sklypai. LUAB „Hidrostatyba“ nurodė, kad 2 sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl jie negali būti parduoti kartu su kitais žemės sklypais, kaip turtinis kompleksas. Nemokumo administratorė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl pažymų, kad asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus, nepageidauja jį įsigyti, išdavimo ir šias pažymas gavo. LUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Dantora“ 2025 m. sausio 6 d. sudarė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 25/01/06-01, kurios pagrindu UAB „Dantora“ žemės ūkio paskirties sklypus įsigijo už 67 000 Eur. UAB „Dantora“ yra visiškai atsiskaičiusi ir įsiregistravusi nuosavybės teisę į žemės sklypus. LUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Dantora“ 2025 m. sausio 9 d. sudarė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 25/01/09-01, kurios pagrindu UAB „Dantora“ įsigijo naudingųjų iškasenų sklypus už 110 000 Eur. Pagal šią sutartį UAB „Dantora“ yra visiškai atsiskaičiusi ir įsiregistravusi nuosavybės teisę į minėtus sklypus. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9449-971/2025 pagal ieškovės UAB „Traktorių nuoma“ ieškinį dėl anksčiau nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
6. Teismas padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimui buvo suformuluotas tik vienas pasiūlymas (nutarimo projektas) 3-uoju darbotvarkės klausimu. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkė buvo nurodyta nemokumo administratorės 2024 m. gruodžio 12 d. paaiškinime dėl siūlomos darbotvarkės, kuriame išdėstytas nutarimo projektas – LUAB „Hidrostatyba“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kaip vieną turtinį vienetą parduoti pagal gautą pasiūlymą už 50 000 Eur.
7. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Nagrinėjamu atveju 2024 m. gruodžio 30 d. įvykusiame kreditorių susirinkime nedalyvavo visi kreditoriai, nors JANĮ 51 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. Teismas pripažino, kad šiuo atveju nėra pirmiau nurodytos sąlygos sprendimų priėmimui darbotvarkėje nenurodytais klausimais. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 27 d. neįvykusiame kreditorių susirinkime raštu balsavimo biuletenius jau buvo atsiuntę kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos procentinė išraiška – 39,41 proc. Taigi, dalis kreditorių jau buvo išreiškę poziciją 3-uoju darbotvarkės klausimu, todėl kreditoriams nebuvo galimybės priimti sprendimą dėl naujo pareiškėjos UAB „Traktorių nuoma“ pasiūlyto nutarimo projekto.
8. Teismo vertinimu, byloje nustatytas esminis procedūrinis pažeidimas, priimant ginčijamą nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu. Iš 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo 3-uoju darbotvarkės klausimu teismas nustatė, kad kreditoriams buvo pateikti trys pasiūlymai dėl žemės sklypų pardavimo, kurie nebuvo suformuluoti darbotvarkėje ruošiantis 2024 m. gruodžio 27 d kreditorių susirinkimui.
9. Teismas kritiškai įvertino nemokumo administratorės argumentus, kad pareiškėja UAB „Traktorių nuoma“ neturi teisės skųsti kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, nes nebalsavo prieš kreditorių susirinkimo sprendimą 3-uoju darbotvarkės klausimu. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo protokole užfiksuota, jog pareiškėjos siūlymu ginčo klausimas buvo įtrauktas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, todėl ji ir negalėjo balsuoti prieš savo pasiūlytą darbotvarkės klausimą. Kreditorė UAB „Traktorių nuoma“ pasiūlymą dėl sklypų įsigijimo kreditoriams išsiuntė 2024 m. gruodžio 23 d. Nors nemokumo administratorė nurodė, kad šį laišką elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) persiuntė 2024 m. gruodžio 26 d., vis dėlto, anot teismo, nemokumo administratorė turėjo galimybę papildyti 2024 m. gruodžio 27 d. susirinkimo darbotvarkę ar net pakeisti susirinkimo datą.
10. Teismas pagrįsta pripažino pareiškėjos poziciją, kad iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. A-24-10-25-I169 galima matyti, jog žemės sklypai turto vertintojo įvertinti kaip paprasti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nevertinant to, jog šiuose sklypuose yra naudingosios iškasenos. Teismas pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-24-10-25-I169 visa apimtimi kreditoriams nebuvo pateikta – nemokumo administratorė nurodė, jog dėl didelės ataskaitos apimties negalėjo jos išsiųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis. JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalyje numatyta juridinio asmens turto pardavimo tvarka įpareigoja administratorių pateikti tikslius parduodamo turto įvertinimo duomenis, be to, ataskaita šiuo atveju galėjo būti pateikta priežiūros institucijos informacinėje sistemoje.
11. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. A-24-10-25-I169 2 ginčo žemės ūkio sklypai yra įvardinti Nr. 2 ir Nr. 3. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad UAB „Dantora“ planavimo darbų programa siekė pakeisti šių žemės sklypų paskirtį dėl naudingųjų iškasenų gavimo. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 2 yra neiškastas karjeras, todėl jame yra lygus reljefas, rytinę jo dalį kerta natūralaus grunto kelias. Iš pietų ir šiaurės pusių ribojasi su kitais sklypais (šiaurėje kasamas karjeras). Sklype yra likę 104 tonos žvyro išteklių. Sklypas nebuvo naudojamas. Sklypas yra netaisyklingos formos. Žemės sklypas Nr. 3 yra neiškastas karjeras, todėl jame yra lygus reljefas, rytinę jo dalį kerta natūralaus grunto kelias. Iš pietų ir šiaurės pusių ribojasi su kitais sklypais. Sklype yra žvyro išteklių, duomenys apie kuriuos pateikti nebuvo. Apžiūros metu sklypas nebuvo naudojamas ir neiškastas. Tačiau, anot teismo, ataskaitoje pateikiant sklypų rinkos kainos įvertinimus atitinkamai 8 200 Eur ir 10 800 Eur nenustatyta, jog buvo atskirai įvertintos iškasenos (žvyras ar smėlis), kurios rinkoje turi vertę. Iš viešai skelbiamų duomenų teismas nustatė, kad smėlis ir žvyras yra vertinga iškasena bei sudaro atskirą bankrutuojančios bendrovės turto masę, kuri buvo užfiksuota nekilnojamojo turto vertės nustatymo akte. Savo ruožtu nemokumo administratorė, 2024 m. gruodžio 12 d. teikdama kreditoriams 2024 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo siūlomos darbotvarkės paaiškinimą ir sprendimų projektus, nenurodė informacijos apie šiuose sklypuose užfiksuotą iškasenų kiekį ir vertę.
12. Teismas akcentavo, kad LUAB „Hidrostatyba“ pirmajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2021 m. kovo 29 d., kreditoriai 80,02 proc. balsų dauguma nutarė kreiptis į teismą su prašymu leisti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis dėl karjerinio žvyro ir smėlio iki šio turto realizavimo, todėl įrodyta, kad dalis LUAB „Hidrostatyba“ priklausančių žemės sklypų buvo naudojami karjerinio žvyro ir smėlio gavybai, todėl nurodomos iškasenos vertinamos kaip bendrovės turtas. Teismas nurodė, kad byloje nenustačius, jog šių dviejų žemės sklypų vertė buvo nustatyta su naudingomis iškasenomis, nemokumo administratorės veiksmai, kuomet ji pateikė kreditoriams šių dviejų žemės sklypų pardavimo kainą be iškasenų vertės, nelaikytini teisėtais.
13. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorės motyvas, jog bendrovės bankroto procedūra užsitęsė, yra pagrįstas, tačiau jo pagrindu negalima konstatuoti, jog apskųstas kreditorių susirinkimo nutarimas yra ekonomiškai naudingas. Būtina įvertinti aplinkybę, kad bendrovės nekilnojamojo turto pardavimas bankroto procese pradėtas 2023 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu, numatančiu kitą žemės sklypą toje pačioje teritorijoje parduoti iš varžytynių. Nors kreditoriams buvo nurodyta, kad du ginčo žemės sklypai yra bendrovės turtas, tačiau jų pardavimo tvarka nebuvo įtraukta į 2023 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Susipažinęs su ankstesniais kreditorių susirinkimų protokolais, teismas nenustatė, kad kreditoriams būtų siūlytas ginčo žemės sklypų pardavimo būdas, todėl padarė išvadą, jog ginčo sklypai LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo procese pardavinėjami pirmą kartą.
14. Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorė privalėjo kreditoriams pateikti tikrovę atitinkančią bendrovės turto masę ir parduodamų dviejų žemės sklypų su (ar be) iškasenomis rinkos vertę bei atskirai nurodomų iškasenų rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju atliktas tik atskirų žemės sklypų vertės įvertinimas. tačiau siūlant sklypus parduoti kaip kompleksą, tokio turto, kaip komplekso, vertė objektyviai taip ir nebuvo nustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantė LUAB „Hidrostatyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Traktorių nuoma“ skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pareiškėja nuo pat pradžių siekė žemės sklypus įsigyti laisvu pardavimu pagal jos pateiktą pasiūlymą ir be varžytynių. Taigi, pačiai pareiškėjai balsavus už savo pasiūlymą, pareiškėja net negalėjo teikti skundo ir teigti, kad žemės sklypų laisvas pardavimas yra neteisėtas. Aplinkybė, kad nuo pat pradžių pareiškėja siekė žemės sklypus įsigyti laisvu pardavimu ir be varžytynių, patvirtina, jog pareiškėja pritarė, kad efektyvesnis būdas yra parduoti turtą be varžytynių ir teikė tokį siūlymą, tačiau jos pasiūlymui nepritarus, pareiškėja tvirtina, jog toks turto realizavimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
15.2. JANĮ nėra nuostatų, kurios numatytų, kad gavus alternatyvų kreditoriaus pasiūlymą svarstomu klausimu, turėtų būti nutrauktas ar atšauktas kreditorių susirinkimas ir šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas. Kreditoriai priėmė teisėtą sprendimą atitinkantį jų valią ir interesus kuo greičiau užbaigti bankroto procedūras. Kreditoriai nustatė žemiausią turto pardavimo kainą, už kurią gali būti parduodamas turtas ir nusprendė, kad turtas turi būti parduotas UAB „Dantora“, pageidavusiai įsigyti visus 5 žemės sklypus. Kreditorių susirinkimo sprendimai priimti nepažeidžiant JANĮ ir kreditorių teisėtų interesų, todėl teismas negalėjo panaikinti apskųsto kreditorių susirinkimo sprendimo. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad kreditoriai neturėjo galimybės priimti sprendimo dėl pareiškėjos pasiūlyto nutarimo projekto. Pareiškėja alternatyvų sprendimo projektą kreditoriams išsiuntė ir pateikė dar 2024 m. gruodžio 23 d., t. y. dar iki 2024 m. gruodžio 27 d. susirinkimo, taigi, kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie pareiškėjos alternatyvų pasiūlymą dar iki 2024 m. gruodžio 27 d. susirinkimo pradžios. JANĮ neįtvirtina, kad tuo atveju, jeigu kreditorius išreiškė valią iš anksto balsuodamas kreditorių susirinkime, jis negali pakeisti nuomonės ir pozicijos iki sprendimo priėmimo. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, t. y. JANĮ nėra nustatyta draudimo kreditorių susirinkimui peržiūrėti anksčiau priimtų sprendimų. Todėl apskųstos nutarties motyvas, kad dalis kreditorių, kurie jau buvo išreiškę valią kreditorių susirinkime ir neturėjo galimybės įvertinti ir balsuoti už pareiškėjos pasiūlytą nutarimo projektą, yra nepagrįstas.
15.3. Teismas painioja du skirtingus institutus – kreditorių iniciatyvos teisę dėl naujo klausimo įtraukimo į darbotvarkę ir balsavimo darbotvarkėje įtrauktu klausimu, pateikiant alternatyvų sprendimo projektą. Pareiškėja šiuo atveju nekėlė klausimo dėl naujo klausimo svarstymo įtraukimo į jau sušaukto kreditorių susirinkimo darbotvarkę, o teikė alternatyvų sprendimo projektą jau darbotvarkėje įtrauktu ir svarstomu klausimu, su kuriuo pareiškėja supažindino kreditorius anksčiau, nei jį pristatė nemokumo administratorei. Taigi, nemokumo administratorei nebuvo poreikio papildomai supažindinti kreditorius su alternatyviu pareiškėjos sprendimo projektu.
15.4. Gavus alternatyvius kreditorių pasiūlymus, jie yra įtraukiami į kreditorių susirinkimo protokolą, tačiau kreditorių susirinkimo darbotvarkė negali būti keičiama, kadangi JANĮ numato, kad apie vyksiantį kreditorių susirinkimą kreditoriams turi būti pranešta ne mažiau kaip 14 dienų iki susirinkimo, o pranešime turi būti aiški susirinkimo darbotvarkė. Alternatyvių sprendimų projektų svarstomu klausimu gali būti tiek, kiek bankrutuojančioje bendrovėje yra kreditorių, todėl kiekvieną kartą reikalauti, kad kreditoriaus alternatyvus sprendimo projektas būtų įtrauktas į jau sušaukto kreditorių susirinkimo darbotvarkę, taptų realiai neįgyvendinamas, kadangi atsiradus alternatyviam projektui, būtų reikalinga šaukti naują kreditorių susirinkimą.
15.5. Net ir pripažinus, kad pareiškėjos alternatyvus sprendimo projektas svarstomu klausimu yra laikomas kreditorės iniciatyva dėl naujo klausimo į darbotvarkę įtraukimo, pareiškėja, kurios reikalavimų suma vertine išraiška sudaro tik 0,21 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, neturi iniciatyvos teisės pagal JANĮ 43 straipsnio 2 dalį.
15.6. Teismas neteisingai įvertino turto vertinimo ataskaitoje pateiktą informaciją. Apeliantė nesutinka, kad žemės ūkio paskirties sklypai buvo įvertinti kaip paprasti žemės ūkio paskirties sklypai. Ataskaita buvo atlikta lyginamuoju metodu, kuris yra tiksliausias nustatant turto rinkos vertę. Turto vertintojai privalo laikytis Europos Sąjungos vertinimo standartų, kurių 6.1 papunktyje yra nurodyta, kad lyginamųjų sandorių metodas laikomas prioritetiniu metodu rinkos vertei nustatyti, nes jis tiesiogiai siejamas su faktiniais rinkos sandoriais. Priešingai nei nurodė teismas, turto vertintojas, vertindamas žemės sklypus lyginamuoju metodu, lygino su tokios pačios paskirties žemės sklypais, kurių gelmėse lygiai taip pat gali būti žvyro ir smėlio, lygino su tokiais sklypais, kurie yra tokiose pačiose ir gretimose verčių zonose. Turto rinkos kainos nustatytos atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad žemės sklypuose yra žvyro ir smėlio išteklių. Todėl neteisingas teismo teiginys, kad ataskaitoje nenustatyta, jog buvo atskirai įvertintos iškasenos žvyras ar smėlis. Turto vertintojas neturi objektyvių galimybių įvertinti iškasenas, nes būsimos išgautos iškasenos jau yra verslo sudėtinė dalis, kadangi jas išgaunant naudojami žmogiškieji ištekliai, kitas ilgalaikis turtas (mechanizmai, įranga ir kita), taigi, turėtų būti skaičiuojama ne žemės vertė, o verslo vertė. Be to, negalima daryti specialios prielaidos, kad sklypo paskirtis yra pakeista, jog kasmet bus išgaunami nurodyti tam tikri iškasenų dydžiai ir kita. Žemės ūkio paskirties sklypų paskirtis nėra pakeista, o leidimo naudoti naudinguosius žemės išteklius gavimas yra ilga procedūra, kuri bet kokiu atveju negarantuoja, kad bus pasiektas teigiamas rezultatas. Šiuo atveju toks leidimas nėra gautas.
15.7. Žemės sklypai buvo pardavinėjami remiantis ataskaitoje numatyta kaina bei užtikrinant kreditorių interesus. Atsiradus dar vienam pasiūlymui įsigyti turtą, laikytina, kad kreditoriai nustatė pradinę 50 000 Eur žemės ūkio paskirties sklypų kainą, kuri yra ženkliai didesnė nei turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto rinkos kaina. Toks kreditorių sprendimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normos, kadangi turtas buvo parduodamas vadovaujantis JANĮ normomis. Nemokumo administratorė, vesdama derybas su UAB „Dantora“, kuri galiausiai pasiūlė žemės sklypus įsigyti už 67 000 Eur, veikė vadovaudamasi JANĮ įtvirtintais turto pardavimo principais ir remdamasi kreditorių susirinkime nustatyta pradine minimalia žemės sklypų kaina.
15.8. Vien aplinkybė, kad kreditoriams su turto vertinimo ataskaita susipažinti buvo sudaryta galimybė ją persiunčiant elektroniniu paštu, savaime nesudaro procedūrinio pažeidimo ar neteisingos (ne visos) informacijos pateikimo. Pareiškėja nenurodė, kad jai trūko informacijos apie parduodamą turtą ar tai, kad ataskaitos nepridėjimas sutrukdė įgyvendinti teises. Tais atvejais, kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Šiuo atveju nemokumo administratorė, teikdama informaciją kreditorių susirinkimui apie parduodamą turtą, veikė teisėtai, tinkamai pagrindė pradinę turto pardavimo kainą, nurodė, kad buvo atliktas turto vertinimas, o ataskaita yra galiojanti ir teisėta.
16. Pareiškėja UAB „Traktorių nuoma“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
16.1. Šaukiant 2024 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimą ir 2024 m. gruodžio 30 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą, kreditoriams teiktoje susirinkimo medžiagoje nebuvo užsiminta apie UAB „Dantora“ 2024 m. spalio 7 d. raštą ar UAB „Dantora“ siūlymą įsigyti ginčo žemės sklypus tik kartu su visai kitoje vietoje esančiais dar trimis žemės sklypais, dėl kurių pardavimo kreditoriams siūlyta spręsti kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu. Žemės ūkio paskirties sklypai, dėl kurių pardavimo kreditoriams siūlyta spręsti 3-uoju darbotvarkės klausimu, ir 3 žemės sklypai, dėl kurių pardavimo kreditoriams siūlyta atskirai spręsti 4-uoju darbotvarkės klausimu, nesudaro komplekso, be to, dėl šių sklypų pardavimo priimti skirtingi kreditorių susirinkimo nutarimai.
16.2. Žemės sklypai turto vertintojo įvertinti kaip paprasti žemės ūkio paskirties sklypai, nevertinant to, kad sklypuose yra naudingosios iškasenos, kurios didina sklypų vertę. Ataskaita parengta neatsižvelgiant į viešai skelbiamą informaciją apie jau baigiamą rengti teritorijų planavimo dokumentą, apimantį žemės sklypus ir planuojamą sklypų paskirties keitimą. Keitimo tikslas yra žemės gelmių išteklių iškasimas. Joks ūkio subjektas nesiūlytų įsigyti žemės sklypų už didesnę nei turto vertintojo lyginamuoju būdu nustatytą vertę, jeigu nežinotų, kad žemės sklypų reali vertė yra didesnė ir juose yra naudingųjų iškasenų. Pareiškėja pateikė į bylą UAB „Dantora“ planavimo darbų programą 2024 m. I – 2024 m. III ketvirčiams su planais dėl ginčo žemės sklypų gelmių naudojimo. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Dantora“ turėjo LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorės sutikimą žemės gelmių plano naudojimo rengimui. Tokio sutikimo davimas reiškia, kad buvo siekiama sukurti prielaidas žemės sklypų pardavimui UAB „Dantora“. Nemokumo administratorė ignoravo pareiškėjos 65 000 Eur žemės sklypų pardavimo pasiūlymą ir galiausiai ignoruodama 2024 m. gruodžio 30 d. susirinkimo sprendimą po derybų, įvykusių po kreditorių susirinkimo, žemės sklypus pardavė už 67 000 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypų pardavimas buvo organizuojamas neskaidriai.
16.3. UAB „Dantora“ ir pareiškėjos siūlymai dėl žemės sklypų pardavimo, UAB „Dantora“ veiksmai po kreditorių susirinkimo padidinti pasiūlymo kainą iki 67 000 Eur leidžia pagrįstai teigti, kad žemės sklypai yra paklausūs ir jų reali rinkos vertė yra daug didesnė nei 19 000 Eur, 50 000 Eur, 65 000 Eur ar 67 000 Eur ir tam, jog ją nustatyti, o kreditoriams gauti maksimalią ekonominę naudą, turėjo būti sudarytos sąlygos potencialiems pirkėjams varžytis dėl žemės sklypų įsigijimo organizuojant varžytynes. Dviejų skirtingų asmenų pasiūlymų dėl to paties turto pateikimas leidžia daryti išvadą, kad būtent varžytynėse būtų gauta didesnė turto pardavimo kaina ir iš gautos didesnės pinigų sumos būtų patenkinta daugiau kreditorių finansinių reikalavimų.
16.4. Teismo nutartimi panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas žemės sklypus parduoti už 50 000 Eur nėra ekonomiškai naudingesnis nei jų pardavimas iš varžytynių. Bankroto byla LUAB „Hidrostatyba“ iškelta 2020 metais. Ginčo žemės sklypų pardavimo klausimas 2024 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkime administratorės iškeltas pirmą kartą, t. y. praėjus 4 metams nuo bankroto bylos iškėlimo, nesiūlant žemės sklypus pardavinėti iš varžytynių, bet iš karto siūlant juos parduoti UAB „Dantora“.
16.5. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji alternatyvų sprendimo projektą visiems kreditoriams išsiuntė ir pateikė dar 2024 m. gruodžio 23 d. Pareiškėja neturėjo visų kreditorių duomenų, todėl informaciją išsiuntė tik daliai kreditorių. Visų kreditorių kontaktus turėjo nemokumo administratorė, tačiau ji nei persiuntė pareiškėjos alternatyvų projektą visiems kreditoriams, nei atšaukė kreditorių susirinkimą, o to imperatyviai nedraudžia ir JANĮ. Atskirojo skundo teiginiai, kad nemokumo administratorei nebuvo poreikio supažindinti kreditorius su pareiškėjos alternatyviu nutarimo projektu yra nepagrįsti. Nemokumo administratorė pareigas privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai bei supažindinti kreditorius su svarbia informacija dėl ekonomiškai naudingiausio varianto. Tik taip gali būti užtikrinamas maksimalios ekonominės naudos gavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasiūlė ekonomiškai naudingesnį sprendimo projektą, o kreditorės VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir UAB „Gitana“ siūlė sklypų pardavimą organizuoti varžytynėse.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
19. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Traktorių nuoma“ teikia naujus įrodymus – LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorės 2025 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo medžiagą. Paaiškina, kad LUAB „Hidrostatyba“ kreditoriai gavo nemokumo administratorės elektroninį laišką su pranešimu apie 2025 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimą bei šio susirinkimo medžiagą. Šio kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl žemės sklypų pardavimo UAB „Dantora“. Šiuo klausimu nemokumo administratorė pateikė nutarimo projektą, pagal kurį siūloma pritarti žemės sklypų pardavimui UAB „Dantora“ už 67 000 Eur. Pareiškėjos vertinimu, tokie nemokumo administratorės veiksmai įrodo, kad ji pripažįsta šioje byloje ginčijamo 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pareiškėja prašo prijungti teikiamus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, jie yra reikšmingi siekiant tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylą.
20. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja objektyvi būtinybė priimti pareiškėjos teikiamus įrodymus, kadangi pagrindinėje LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje pateikti kreditorių susirinkimo, įvykusio 2025 m. gegužės 14 d., protokolas ir lydimoji medžiaga. Vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, gali susipažinti su šia medžiaga, todėl pareiškėjos naujai teikiamus įrodymus atsisakoma priimti.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 26 d. gavo apeliantės LUAB „Hidrostatyba“ rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma kad LUAB „Hidrostatyba“ 2025 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime balsų dauguma nuspręsta pritarti žemės sklypų pardavimui UAB „Dantora“ už 67 000 Eur. Kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliantė teikia ir prašo prijungti prie bylos 2025 m. gegužės 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 8 ir 2025 m. gegužės 7 d., 2025 m. gegužės 9 d. elektroninių laiškų kopijas.
23. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė LUAB „Hidrostatyba“, jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo argumentų pildymu. Kadangi tokiu būdu keisti (pildyti) atskirojo skundo turinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios normos draudžia, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti. Spręsdamas dėl apeliantės naujai teikiamų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės teikiamas 2025 m. gegužės 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 8 turinio prasme atitinka pareiškėjos UAB „Traktorių nuoma“ pateiktus įrodymus, dėl kurių prijungimo jau pasisakyta šios nutarties 21 punkte, todėl šie motyvai nekartojami. Spręsdamas dėl apeliantės pateiktų elektroninių laiškų prijungimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie įrodymai neturės esminės reikšmės sprendžiant ginčą, kadangi prašomi prijungti elektroniniai laiškai yra susiję su 2025 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimu ir jame spręstais klausimais bei neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo.
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
24. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi UAB „Hidrostatyba“ iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „Hidrostatyba“ iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Baklis“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d.
25. LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 12 d. pranešimu informavo kreditorius apie 2024 m. gruodžio 27 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą. Pranešime nurodė, kad kreditorių susirinkime, be kita ko, 3-uoju darbotvarkės klausimu bus svarstoma dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 50 000 Eur UAB „Dantora“. Kreditorė UAB „Traktorių nuoma“, nesutikdama su tokiu pasiūlymu, 2024 m. gruodžio 23 d. informavo nemokumo administratorę ir kreditorius, kad pageidauja žemės sklypus nupirkti už 65 000 Eur bei pateikė alternatyvų sprendimo dėl projektą ir balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo už pasiūlytą nutarimo projektą. Alternatyvų nutarimo projektą pareiškėja išsiuntė kreditoriams 2024 m. gruodžio 23 d., o nemokumo administratorei – 2024 m. gruodžio 26 d.
26. Bylos duomenimis, 2024 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. 2024 m. gruodžio 30 d. įvyko pakartotinis LUAB „Hidrostatyba“ kreditorių susirinkimas. Susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl žemės sklypų pardavimo, pateikti trys pasiūlymai: 1) žemės sklypus parduoti UAB „Dantora“ už 50 000 Eur. Nemokumo administratorė prie šio pasiūlymo nurodė, kad kreipėsi į nepriklausomą nekilnojamojo turto vertintoją, kuris nustatė, kad bendra sklypų rinkos vertė yra 19 000 Eur. Taip pat nurodė, kad turto pardavimas pagal UAB „Dantora“ pasiūlymą naudingas, tuo tarpu realizuojant turtą varžytynėse ne tik reikalinga mokėti varžytynių paskelbimo mokestį (papildomos administravimo išlaidos), bet ir pats varžytynių vykdymas trunka ilgą laiko tarpą. Turto pardavimas iš varžytynių būtų neekonomiškas, priešingai nei pardavimas pagal gautą pasiūlymą. Akcentavo, kad didžioji dalis bendrovės bankroto procese numatytų procedūrų jau yra atliktos, parduotas beveik visas bendrovei priklausantis turtas. Bankroto procedūra trunka gana ilgą laiko tarpą, todėl yra būtina siekti kaip įmanoma operatyviau užbaigti turto pardavimo procedūrą; 2) kreditoriai VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Kauno skyrius, balsuodami raštu, pasiūlė sklypus parduoti kaip vieną turtinį vienetą, skelbiant varžytynes: i) nustatyti varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą – 50 000 Eur; ii) nustatyti kainos didinimo intervalą ne mažesnį, nei nustatyta CPK 713 straipsnio 9 dalyje (0,1 proc.); iii) nepardavus turto varžytynėse, parduoti kaip vieną turtinį vienetą pagal gautą pasiūlymą už bendrą ne mažesnę kaip 50 000 Eur kainą; 3) kreditorė UAB ,,Traktorių nuoma“, balsuodama raštu, pasiūlė sklypus kaip vieną turtinį vienetą įsigyti už 65 000 Eur.
27. Dėl pirmojo pasiūlymo „už“ balsavo 63,10 proc., „prieš“ – 36,90 proc. kreditorių. Dėl antrojo pasiūlymo „už“ balsavo 33,81 proc., „prieš“ – 0 proc. kreditorių. Dėl trečiojo pasiūlymo „už“ balsavo 0,53 proc., „prieš“ – 0 proc. kreditorių. Taigi, aptariamu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu nuspręsta LUAB „Hidrostatyba“ nuosavybės teise priklausantį turtą kaip vieną turtinį vienetą parduoti pagal gautą pasiūlymą už bendrą 50 000 Eur kainą.
28. Byloje nustatyta, kad 2025 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 25/01/06-01 žemės sklypai perleisti UAB „Dantora“, šios bendrovės nuosavybės teisė į žemės sklypus įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9449-971/2025 pagal ieškovės UAB „Traktorių nuoma“ ieškinį atsakovėms LUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Dantora” dėl 2025 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
29. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Traktorių nuoma“, nesutikdama su 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtu sprendimu, pateikė teismui skundą, prašydama šį sprendimą panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui.
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, pareiškėjos skundus skundą tenkino, panaikino apskųstą nutarimą ir perdavė klausimą iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui.
31. LUAB „Hidrostatyba“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos UAB „Traktorių nuoma“ skundą atmesti.
32. Taigi, apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl LUAB „Hidrostatyba“ 2024 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 3-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl LUAB „Hidrostatyba“ 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo
33. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).
34. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimą dviem pagrindais – dėl to, kad nemokumo administratorė nesiėmė veiksmų sudaryti sąlygas kreditoriams išreikšti valią dėl žemės sklypų pardavimo už pareiškėjos pasiūlytą didesnę kainą (procedūrinis pažeidimas), ir dėl to, jog kreditorių susirinkime nustatyta žemės sklypų kaina yra neteisinga (materialinis aspektas). Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą abiejų pareiškėjos argumentų grupių pagrindais.
35. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėja alternatyvų sprendimo projektą kreditoriams išsiuntė 2024 m. gruodžio 23 d., t. y. dar iki pirminio 2024 m. gruodžio 27 d. susirinkimo, taigi, kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie pareiškėjos alternatyvų pasiūlymą. Akcentuoja, kad teismas supainiojo kreditorių iniciatyvos teisę dėl naujo klausimo įtraukimo į darbotvarkę ir balsavimo darbotvarkėje įtrauktu klausimu pateikiant alternatyvų sprendimo projektą. Anot apeliantės, pareiškėja nereiškė visiškai naujo klausimo įtraukimo į jau sušaukto kreditorių susirinkimo darbotvarkę, o teikė alternatyvų sprendimo projektą darbotvarkėje įtrauktu ir svarstomu klausimu.
36. Remiantis JANĮ 51 straipsnio 3 dalimi, kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto nutarimo projekto balsuoti iš anksto. Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis). JANĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė tiek teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, tiek dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų.
37. Pagal JANĮ 51 straipsnio 6 dalį, kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos normos taikymo, yra išaiškinęs, kad tokiu būdu užtikrinama, jog kreditoriai galėtų iš anksto tinkamai pasirengti kreditorių susirinkime nagrinėjamų klausimų svarstymui ir susirinkime nebūtų nagrinėjami klausimai, kurių svarstymui kreditoriai nebūtų pasiruošę. Šios taisyklės išimtis, kai kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dienotvarkėje nenustatytu klausimu, siejama su poreikiu užtikrinti operatyvų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Būtinos tokios išimties taikymo sąlygos – visų kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime ir visų kreditorių sutarimas priimti sprendimą dėl dienotvarkėje nenurodyto klausimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1228-450/2021).
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti informuojami tokiu būdu, jog jiems būtų suteiktos galimybės tinkamai pasiruošti susirinkimui. Todėl kreditoriai turi būti informuojami iš anksto ir jie turi žinoti apie sprendimų projektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020). Kreditorių informavimas yra siejamas su kreditorių lygiateisiškumo principu. Todėl kiekvienas kreditorius turi turėti galimybę žinoti kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį kad galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-798/2019; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023).
39. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos UAB „Traktorių nuoma“ bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas yra 18 582,22 Eur, o tai sudaro mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (8 730 630,64 Eur). Taigi, pareiškėja neturi iniciatyvos teisės dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos siūlomo nutarimo projekto, ji siūlė alternatyvų nutarimo projektą kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įtrauktu klausimu dėl žemės sklypų pardavimo.
40. Įstatymas detaliai nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų – ir alternatyvių nutarimų projektų, taip pat siūlymų dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę pateikimo tvarkos. Be to, nors kiekvienas kreditorius turi teisę siūlyti svarstyti tam tikrus klausimus kreditorių susirinkime, tokie pasiūlymai, pateikti kreditoriaus, neturinčio kreditorių susirinkimo iniciatyvos teisės, kitiems kreditoriams ir nemokumo administratoriui nėra privalomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-420-553/2019; 2019 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-579-381/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-464/2023).
41. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepaisant to, jog kreditoriai iki kreditorių susirinkimo turi teisę teikti alternatyvius balsavimo pasiūlymus, JANĮ 47 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti aiškinamas kaip įpareigojantis nemokumo administratorių parengti naują protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą ir (ar) nustatyti papildomą terminą kreditoriams su pasiūlymais susipažinti, kadangi tai neatitiktų nemokumo proceso efektyvumo principo (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nebent kreditoriai būtų nustatę ir patvirtinę kitokią kreditorių susirinkimo organizavimo ir (ar) pasiūlymų teikimo tvarką. Kreditorius, turėdamas alternatyvių pasiūlymų dėl kreditorių susirinkime planuojamų nagrinėti klausimų, taip pat turi pareigą operatyviai reaguoti į rengiamą kreditorių susirinkimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023).
42. Taigi, pirmiau išdėstyta teismų praktika leidžia padaryti išvadą, kad kreditorės UAB „Traktorių nuoma“ alternatyvus sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu projektas neprivalėjo būti pateiktas iš anksto, kadangi alternatyvus pasiūlymas galėjo būti pateiktas ir paties susirinkimo metu bei dėl jo kreditoriai būtų galėję balsuoti. Dėl šios priežasties vien tai, kad dalis kreditorių galėjo nežinoti apie kreditorės UAB „Traktorių nuoma“ pateiktą alternatyvų pasiūlymą ir dėl jo neišreiškė nuomonės, atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų apie kreditorių, nedalyvavusių susirinkime ir nesupažindintų su alternatyviu pasiūlymu, pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nereiškia esminio nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimo.
43. Kaip minėta, kitas pirmosios instancijos teismo konstatuotas kreditorių susirinkimo sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu neteisėtumo aspektas buvo materialusis, teismui padarius išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimas yra ekonomiškai nenaudingas. Teismas sukritikavo nemokumo administratorės pateiktą turto vertinimo ataskaitą, taip pat nurodė, kad nemokumo administratorė privalėjo kreditoriams pateikti tikrovę atitinkančią informaciją apie žemės sklypų vertę, įtraukiant sklypuose esančių naudingųjų iškasenų (žvyro ir smėlio) vertę.
44. Apeliantė LUAB „Hidrostatyba“, nesutikdama su apskųstos nutarties išvadomis, atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus: 1) teismas neteisingai įvertino turto vertinimo ataskaitoje pateiktą informaciją. Sklypai buvo įvertinti lyginamuoju metodu, lyginant juos su tokios pačios paskirties žemės sklypais, kurių gelmėse lygiai taip pat gali būti žvyro ir smėlio, taip pat su sklypais, kurie yra tokiose pačiose ir gretimose teritorijose; 2) žemės sklypų rinkos kainos nustatytos atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad žemės sklypuose yra žvyro ir smėlio išteklių; 3) turto vertintojas neturi objektyvių galimybių įvertinti iškasenas, nes iškasenų išgavimas reikalauja papildomų sąnaudų, taigi turėtų būti skaičiuojama ne žemės vertė, o verslo vertė; 4) žemės sklypai buvo pardavinėjami remiantis turto ataskaitoje numatyta kaina bei užtikrinant kreditorių interesus. Atsiradus dar vienam pasiūlymui įsigyti turtą, laikytina, kad kreditoriai nustatė pradinę 50 000 Eur žemės ūkio paskirties sklypų kainą. Nemokumo administratorė, vesdama derybas su UAB „Dantora“, kuri galiausiai pasiūlė žemės sklypus įsigyti už 67 000 Eur, veikė vadovaudamasi JANĮ įtvirtintais turto pardavimo principais ir remdamasi kreditorių susirinkime nustatyta pradine minimalia žemės sklypų kaina.
45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
46. JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinta, kad likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
47. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis).
48. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.
49. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad JANĮ normos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos bendrovės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su bendrovės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo bendrovių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).
50. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).
51. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nemokumo administratorės pozicijos žemės sklypų vertės klausimais, atkreipia dėmesį, kad ji yra nenuosekli ir prieštaringa, nes, viena vertus, teigiama, kad turto ataskaitoje nustatyta žemės sklypų kaina (19 000 Eur) yra teisinga ir nustatyta atsižvelgus į galimas išgauti naudingąsias iškasenas, kita vertus, faktinė ginčo situacija rodo, kad sklypus apskųstu kreditorių susirinkimo sprendimu buvo siekiama perleisti 50 000 Eur pasiūlymą pateikusiai UAB „Dantora“. Galiausiai, kaip nurodė pati nemokumo administratorė, žemės sklypai buvo parduoti už 67 000 Eur, o bylos medžiaga patvirtina, kad LUAB „Hidrostatyba“ 2025 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime buvo siūloma pritarti žemės sklypų pardavimui UAB „Dantora“ už 67 000 Eur, toks sprendimas kreditorių susirinkime ir buvo priimtas.
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas, vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika, tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti ginčijamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020). Paminėtina tai, kad JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pavyzdžiui, remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023).
53. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodyta 8 290 Eur, o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6 850 Eur, taigi, iš esmės oficialiuose registruose skelbiama turto vertė sutampa su nemokumo administratorės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypų verte. Vis dėlto, byloje susiklosčiusi faktinė situacija pagrindžia, kad žemės sklypus buvo siūloma perleisti už gerokai didesnę – 50 000 Eur – kainą, o galiausiai, aptariamas turtas perleistas už dar didesnę – 67 000 Eur kainą. Dar daugiau – žemės sklypų perleidimo procese atsirado subjektas (kreditorė UAB „Traktorių nuoma“), siūlantis žemės sklypus įsigyti už didesnę kainą. Byloje esančiais duomenimis, kreditorė siūlė 65 000 Eur, vėliau – 75 000 Eur kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės reikšmingos tiek turto pardavimo kainos, tiek turto pardavimo tvarkos nustatymo aspektais.
54. Visgi teismų praktikoje pripažįstama, kad turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).
55. Bylos duomenų analizė rodo, kad LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorė, prieš šaukdama bendrovės kreditorių susirinkimą dėl ginčo žemės sklypų pardavimo ne iš varžytynių, bet kita tvarka (konkrečiam iniciatyvą pirkti reikalavimo teisę pareiškusiam ir savo kainą pasiūliusiam asmeniui), neatsižvelgė į tai, kad atsirado kitų potencialių pirkėjų, galinčių pasiūlyti didesnę žemės sklypų kainą.
56. Pabrėžtina tai, kad, spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo, kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Prie šių imperatyviųjų teisės normų, kaip jau minėta, priskirtina ir JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka dėl turto pardavimo iš varžytinių.
57. Teismų praktikoje pažymima, kad varžytynių dalyviams konkuruojant, pradinė turto kaina gali pakilti, todėl nustatyta pradinė kaina nebūtinai yra galutinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-798/2018). Varžytynės paprastai laikomos vienu veiksmingiausių turto pardavimo būdų, nes viešai varžantis galima tikėtis, kad skolininko turtas bus parduotas už kainą, labiausiai atitinkančią rinkos vertę. Atitinkamai, varžytynių metu nustatyta kaina atspindi realią turto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-685/2020). Taigi, tikroji bendrovei priklausančio turto kaina bus aiški potencialiems pirkėjams varžantis dėl parduodamo turto: paklausaus ir vertingo turto kaina bus didinama (didės), o jeigu potencialūs pirkėjai varžytynėse nedalyvaus, tai indikuos apie nustatytą per didelę turto kainą, kuri turės būti mažinama.
58. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai būtent turto pardavimas varžytynėse leidžia užtikrinti, jog turtas bus parduotas už didžiausią galimą kainą – varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus potencialiems pirkėjams, ir, atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą turto pardavimo iš varžytynių metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).
59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto pardavimo iš varžytynių rezultatas, t. y. turto pardavimas už didžiausią galimą kainą, tiesiogiai koreliuoja su bankroto proceso tikslais – turto pardavimo kuo didesne kaina taip užtikrinant didesnį kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
60. Taigi, nagrinėjamu atveju priimant apskųsta kreditorių susirinkimo sprendimą 3-uoju darbotvarkės klausimu neatsižvelgta į tai, kad atsirado subjektų, kurie potencialiai varžosi dėl žemės sklypų įsigijimo, siūlydami didesnę kainą, todėl numatoma nauda kreditoriams turtą parduodant iš varžytynių galėtų būti didesnė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo pagal nemokumo administratorės pasiūlymą, kreditoriai nesivadovavo JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nesilaikė draudimo nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptarti JANĮ nuostatų, reglamentuojančių LUAB „Hidrostatyba“ turto pardavimo tvarkos pažeidimai galėjo nulemti neteisėtą ginčijamo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo 3-uoju darbotvarkės klausimu turinį ir kreditorių, balsavusių prieš ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė panaikinti apskųstą 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 3-uoju darbotvarkės klausimu (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
61. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimą negaliojančiais, turto pardavimo bankroto procese tvarkos ir kainos nustatymą, bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
62. Atmetus apeliantės LUAB „Hidrostatyba“ atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi pareiškėja UAB „Traktorių nuoma“ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
63. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 210 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
64. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos) 8.16 papunktyje numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. II ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 335,9 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 934,36 Eur (2 335,9 Eur x 0,4).
65. Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (1 210 Eur) viršija rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį, taip pat įvertinus ginčo pobūdį, sudėtingumą, apimtį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį, nusprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki protingos ir pagrįstos sumos – 934,36 Eur, kuri, atmetus atskirąjį skundą, iš LUAB „Hidrostatyba“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų priteisiama pareiškėjai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ (juridinio asmens kodas 163281914) bankroto proceso administravimui skirtų lėšų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrove „Traktorių nuoma“ (juridinio asmens kodas 302753619) 934,36 Eur (devynių šimtų trisdešimt keturių eurų ir trisdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Vilija Mikuckienė