Civilinė byla Nr. e2A-545-880/2025
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00791-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1., 2.6.20.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.19.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4 DEBT“ ir atsakovo A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4 DEBT“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatų profesinė bendrija „Viliušis ir partneriai“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4 DEBT“ (toliau – ir ieškovė, naujoji kreditorė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš A. P. (toliau – ir atsakovas) 1 089,64 Eur skolą, 13,65 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Naujoji kreditorė savo reikalavimus grindė tuo, kad pradinė kreditorė Advokatų profesinė bendrija „Viliušis ir partneriai“ (toliau – ir pradinė kreditorė, trečioji šalis, advokatų profesinė bendrija) 2023 m. sausio 19 d. paslaugų teikimo sutarties pagrindu (toliau – teisinių paslaugų sutartis) už suteiktas teisines paslaugas išrašė ir atsakovui pateikė apmokėti 4 PVM sąskaitas faktūras bendrai 1 089,64 Eur sumai. Atsakovas neapmokėjo šių sąskaitų, nereagavo į raginimus atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pradinė kreditorė reikalavimo teises į atsakovo skolą 2023 m. birželio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 20230605 perleido naujajai kreditorei UAB „4 DEBT“. Tos pačios dienos pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą išsiųstas atsakovui jo sūnaus elektroniniu paštu, ieškovė nustatė papildomą terminą sumokėti 1 089,64 Eur skolą iki 2023 m. birželio 12 d., tačiau atsakovas nesumokėjo skolos nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui.
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Rinaldu Viliušiu dėl to, kad per atsakovo sklypą (duomenys neskelbtini) buvo įbraižytas kelias, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Kaišiadorių skyrius (toliau – NŽT) atsisakė jį panaikinti. Atsakovas kreipdamasis į trečiąjį asmenį, siekė paduoti teismui ieškinį dėl kelio panaikinimo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė advokatui žemės sklypo geodezinį planą, NŽT atsakymą dėl kelio nepanaikinimo, 1981 m. dokumentus, perduotus atsakovui statybai. Advokatas, peržiūrėjęs atsakovo pateiktus dokumentus, pasakė, kad iš pradžių reikia kreiptis dėl kelio panaikinimo neteismine tvarka į apskrities viršininką, kad atsakymo gavimas užtruks kelias savaites. Po dviejų savaičių atsakovo sūnaus el. paštu buvo atsiųsta 406 Eur sąskaita, kurią atsakovas apmokėjo. Vėliau gauta nauja sąskaita faktūra, kurioje nurodyta sumokėti už servitutinius kelius, kurių atsakovo sklype nėra. Kilus neaiškumams, atsakovas kreipėsi į advokato kontorą, kur buvo informuotas advokato padėjėjos, kad į apskrities viršininką kreiptis nereikia. Jis advokato padėjėjai nurodė, kad nenori, jog būtų rašomas kreipimasis, o susitarimų dėl papildomų kreipimųsi nebuvo, tačiau jam buvo toliau išrašomos sąskaitos faktūros, nors nuo 2023 m. nuo sausio iki balandžio mėnesio į teismą nebuvo kreiptasi.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatų profesinė bendrija „Viliušis ir partneriai“ nurodo, kad atsakovui buvo suteiktos teisinės paslaugos, dėl to ir buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kurių atsakovas neapmokėjo, nes buvo pateiktas jam nepalankus atsakymas. Iš sutarties, kuria įforminami santykiai su klientu, niekada negalima nustatyti, kokias paslaugas, kokiomis konkrečiomis sąlygomis teiks advokatai. Konkrečios paslaugos, jų apimtis ir vykdymo terminai paaiškėja tik pradėjus gilintis į kliento situaciją bei poreikius. Jeigu norima tiksliai žinoti, kokios konkrečios paslaugos bus teikiamos, klientui reikia paprašyti tai įrašyti į sutartį. Šiuo atveju atsakovas neišreiškė tokio noro, šalys neaptarė jo, todėl teisinių paslaugų sutartyje ir neaprašė tiksliai. Atsakovas niekada nebuvo nurodęs, kad advokatų profesinė bendrija teikia paslaugas, kurių jis neprašo ir kurių jam nereikia. 2023 m. kovo 20 d. atsakovas buvo atvykęs į kontorą ir konsultavosi dėl jo daiktų iškraustymo iš garažo, kurį atliko Vilniaus miesto savivaldybė. Trečiasis asmuo nesutiko atstovauti atsakovo šiuo klausimu, tačiau atsakovui buvo išrašyta 2023 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra už situacijos analizę bei konsultaciją; 2023 m. kovo 31 d. buvo išrašyta ir sąskaita faktūra už 2023 m. kovo 27 d. prašymo NŽT rengimą dėl kelio išregistravimo, žemės projekto analizę bei kompensaciją už duomenis iš registrų; 2023 m. balandžio 14 d. sąskaita faktūra išrašyta už konsultacijas ir situacijos analizę dėl garažo statuso, vagystės, iškraustymo, skundo prokuratūrai rengimą ir koregavimą, konsultaciją dėl garažo vagystės. Šios paslaugos buvo suteiktos atsakovui atvykus į kontorą 2023 m. balandžio 4 d. ir 7 d.; 2023 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra išrašyta už konsultacijas dėl NŽT sklypų ir kelio 2023 m. balandžio 4 d. ir 7 d., situacijos analizę su matininkais dėl bendrojo naudojimo kelio ir sklypo dydžio 2023 m. balandžio 14 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės UAB „4DEBT“ ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 089,64 Eur skolą, 13,65 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1103,29 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 047 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat teismas iš atsakovo priteisė trečiajam asmeniui advokatų profesinei bendrijai „Viliušis ir partneriai“ 1 221 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš atsakovo valstybei 38,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paskyrė atsakovui 20 Eur baudą už priesaikos sulaužymą.
6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo reikalavimui konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus šioje byloje nurodytos teisinių paslaugų sutarties sąlygas dėl advokato paslaugų apmokėjimo, nustatyta, kad šios nuostatos lingvistiškai yra aiškios ir suprantamos. Atsakovas turėjo suprasti, kad advokato paslaugų mokestis priklausys nuo šio išdirbtų valandų. Trečiojo asmens atstovo advokato Rinaldo Viliušio paaiškinimais nustatyta, kad prieš sudarant teisinių paslaugų sutartį atsakovui buvo išaiškinta, jog galutinė suteiktų teisinių paslaugų kaina neaiški, nes priklauso nuo kitų kompetentingų subjektų sprendimų ir papildomai gautinos informacijos, kad priklausomai nuo gautų atsakymų spręstinas klausimas dėl ieškinio padavimo siekiant panaikinti atsakovo nurodytą kelią.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovui prieš sudarant teisinių paslaugų sutartį buvo suteikta visa reikalinga informacija, kuri padėjo jam priimti atsargų sprendimą ir suprasti teisinių paslaugų sutarties sudarymo finansines pasekmes. Todėl teisinių paslaugos sutarties sąlygos, kurių pagrindu prašoma priteisti iš atsakovo ieškovės naudai skolą, laikomos skaidriomis nėra pagrindo pripažinti jas nesąžiningomis (CK 6.228(4) straipsnio 6 dalis).
8. Teismo nuomone, tai, kad advokatas R. Viliušis iš karto nepasakė atsakovui, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl kelio panaikinimo, kad šis kelias negali būti panaikintas, negali būti vertinama kaip nesąžiningas advokato R. Viliušio elgesys. Priešingai, teismo vertinimu, jei advokatas, nesurinkęs visos informacijos, nepasitaręs su matininku, iš karto kreiptųsi į teismą dėl kelio panaikinimo, tokiu būdu jis elgtųsi nerūpestingai, neprotingai ir nesąžiningai bei pažeistų pirmiau nurodytas Advokatų etikos kodekso taisykles.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovo teiginys, jog advokatas turėjo visą reikiamą informaciją ir galėjo iš karto pasakyti, jog kelio panaikinti neįmanoma, laikomas nepagrįstu ir neįrodytu. Užduotis, kurią atsakovas pateikė advokatui, reikalavo brėžinių analizės, specifinių žinių apie žemėtvarką, kadastrinius matavimus ir su žemės tvarkymu susijusius teisės aktus. Advokatas neprivalo iš anksto mintinai žinoti visų teisės normų ir pateikti galutinių atsakymų jau per pirmą konsultaciją. Todėl teisinių paslaugų sutartis negali būti laikoma nesąžininga remiantis šiuo argumentu. Teismo nuomone, jei atsakovui netiko toks advokato paslaugų suteikimas, jis iš karto galėjo pasakyti, kad nesutinka tokiomis sąlygomis sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Atsakovas nepadarė to, vadinasi, jam buvo priimtinos advokato paslaugų teikimo sąlygos.
10. Dėl teisinių paslaugų sutarties apmokėjimo advokatui, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus nustatė, kad advokatas Rinaldas Viliušis suteikė atsakovui konsultacijas, rengė teisinę reikšmę turinčius dokumentus, konsultavosi dėl atsakovo prašymo įgyvendinimo su kompetentingais specialistais civilinės teisės srityje – atsakovui priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimais. Nurodytus veiksmus advokatas, jo padėjėja atliko per bendrą 7 val. laiką.
11. Teismas, atsižvelgęs į pavedimo specifiką žemėtvarką reguliuojančių teisės aktų gausą, poreikį konsultuotis su specialias žinias turinčiais asmenimis (matininkais), darė išvadą, kad advokato skirtas laikas atsakovo pavedimui įvykdyti nebuvo per ilgas ir nebūtinas. Todėl laikė, kad trečiojo asmens išrašytose sąskaitose faktūrose sumos už advokato paslaugas, susijusias su atsakovo pavedimu dėl kelio panaikinimo, yra protingos, adekvačios advokato ir jo padėjėjos įnašui į atsakovo pavedimo vykdymą.
12. Teismas, įvertinęs tai, kad advokato Rinaldo Viliušio surašytas skundas prokurorui atsakovo vardu, kad liudytoja D. G. parodė teismui, jog atsakovas visada atvykdavo į kontorą vienas, jam siųstose sąskaitose faktūrose buvo nurodytos būtent jam suteiktos paslaugos dėl garažo, daro išvadą, kad susitarimas dėl konsultacijų garažo iškraustymo klausimais buvo sudarytas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, bet ne tarp atsakovo sūnaus ir trečiojo asmens (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas nustatė, kad teisinių paslaugų sutartis neapėmė konsultacijų dėl garažo iškraustymo, nes ji buvo sudaryta tik civilinės ir administracinės teisės klausimams. Tačiau atsakovas ir advokatas žodžiu susitarė dėl konsultacijų garažo klausimu, ką patvirtina faktas, jog atsakovas gavęs sąskaitas už šias paslaugas nereiškė pretenzijų. Advokatas paaiškino, kad formaliai parengė skundą prokuratūrai atsakovo vardu, tačiau prieš tai analizavo pateiktus dokumentus. Nors byloje nėra aiškių įrodymų dėl šių dokumentų apimties, atsakovas apskritai neigia buvus jo konsultacijoms dėl garažo, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas iki ieškinio padavimo niekada neginčijo sąskaitų už garažo klausimą, nepareiškė pretenzijų dėl kainų ar laiko sąnaudų pagrįstumo.
14. Atsakovo teiginius, kad jis skambino trečiajam asmeniui ir žodžiu nutraukė sutartinius santykius su juo, teismo vertinami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad atsakovui paskambinus į advokato kontorą ir nutraukus sutartinius santykius su trečiuoju asmeniu, APF „Viliušis ir partneriai“ netęstų atsakovo konsultavimo paslaugų, atliktų kitų veiksmų, siekdamas įvykdyti teisinių paslaugų sutartis, kadangi tai būtų beprasmiška, atsakovui atsisakius šių paslaugų.
15. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo suteikė atsakovui teisines konsultacijas ir skundo parengimo paslaugas, kurios buvo suteiktos per protingą laiką (2 val. 40 min.). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 493,68 Eur už šias paslaugas buvo pagrįstas. Atsakovo sūnus A. P. pripažino, kad skundo spausdinimo kaina galėjo siekti ne mažiau kaip 50 Eur, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ši suma buvo sumokėta, todėl ji negali būti išskaičiuota. Be kita ko, teismas vertino, kad skundo teisinio pagrindimo nebuvimas nėra nekokybiškos paslaugos požymis, nes Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų skundas privalo turėti teisinį vertinimą.
16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatyta, kad byloje iš viso vyko keturi posėdžiai: 2024 m. gegužės 27 d. – apie 2 val.; 2024 m. rugpjūčio 19 d. – apie 1,5 val.; 2024 m. rugsėjo 23 d. – apie 1 val.; 2024 m. lapkričio 6 d. – apie 2 val. Iki bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo byloje vyko vienas teismo posėdis 2023 m. lapkričio 15 d., kuris trūko apie 30 min.
17. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo įspėtas dėl galimo šalių ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Todėl teismas mano, kad priėmus sprendimą ieškovės naudai, iš atsakovo turi būti priteistas jos ir trečiojo asmens, veikusio ieškovės pusėje, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo klausimais, nereikalavo specialių žinių, o teismo posėdžiai vyko mišriu būdu, todėl advokatams nebuvo būtina vykti į kitą vietovę. Byloje nagrinėti teisiniai klausimai nebuvo nauji, todėl teismas nusprendė sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Apeliaciniame skunde atsakovas A. P. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
19.1. Jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų paslaugų suteikimo faktą atsakovui, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė, ignoruodami pirmosios instancijos Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį. Kauno apylinkės teismas ignoravo visus atsakovo argumentus ir su apeliaciniu skundu teiktus dokumentus (pateiktus advokatui pirmojo susitikimo metu), kuriais atsakovas įrodinėjo arba advokato kompetencijos trūkumą, arba jo nesąžiningumą, rengiant jokios prasmės neturinčius prašymus.
19.2. Dėl sąskaitų už žemės sklypo ir bendro naudojimo kelio konsultacijas pagrįstumo Kauno apylinkės teismas akcentavo, kad ieškovė teismui pateikė 2 advokato rengtus prašymus NŽT dėl informacijos pateikimo, tačiau faktas, kad šiuo atveju sąskaitoje faktūroje taip pat yra nurodyta dokumento rengimo paslauga, o pats advokato neva rengtas dokumentas į bylą nepateiktas, teismui neužkliuvo.
19.3. Pagal šios bylos nagrinėjimo ribas Kauno apylinkės teismas priimdamas sprendimą ieškovės naudai, privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl to, ar klientas turi pareigą apmokėti už jokios prasmės ir naudos jam neturinčias teisines paslaugas, kurios buvo teikiamos išimtinai tik dėl advokato nekompetencijos vertinant kliento pateiktus advokatui dokumentus arba dėl advokato nesąžiningumo, kadangi advokatas puikiai suprato, kas yra bendro naudojimo kelias ir, kad jo panaikinti nepavyks, tačiau prieš pasakydamas tai klientui norėjo gauti daugiau pinigų už beprasmių prašymų rengimą NŽT ir beprasmius susitikimus su klientu aptarti tų raštų rengimą ir gautus atsakymus.
19.4. Dėl 2023 m. kovo 31 d. sąskaitos faktūros Nr. 007869 ir 2023 m. balandžio 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 007888 atsakovui išrašytų sąskaitų faktūrų pažymėtina, kad Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas faktas, kad advokatų profesinės bendrijos biure saugomas 2023 m. balandžio 7 d. 14:36 val. sukurtas word failas pavadinimu „A. P. pareiškimas“, kuris yra 1 lapo A. P. skundas Vilniaus apygardos prokuratūrai, jokių naujų šiai bylai reikšmingų faktų neįrodė ir tikrai ir niekaip neleido teismui daryti išvados apie neva melagingus A. P. paaiškinimus teismui. Atsakovas teigia, kad šiuo klausimu pas advokatą nesikreipė ir nurodė, kad jokios 2023 m. balandžio 14 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 007888 nurodytos paslaugos jam nebuvo teiktos, o sūnaus pokalbis su advokatu šiuo klausimu truko keliolika minučių, po kurių jis sumokėjo 50 Eur, už ranka rašyto skundo perrašymą ir pakoregavimą. Nei atsakovas, nei atsakovo sūnus niekada neneigė fakto, kad atsakovo sūnus buvo atvykęs pas advokatą dėl garažo iškraustymo, kad garažas priklauso atsakovui, ir kad advokatų kontoros administratorė kompiuteriu surinko ir pakoregavo atsakovo ranka rašyto skundo tekstą. Pasak atsakovo, nieko keisto, kad ranka rašyto skundo tekstas yra išsaugotas advokatų profesinės bendrijos kompiuteryje. Todėl, atsakovo manymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigė, o tik patvirtino liudytojo A. P. teisme duotus parodymus.
19.5. Dėl 2023 m. kovo 31 d. sąskaitos faktūros Nr. 007870 ir 2023 m. balandžio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. 007870 nurodytų paslaugų - advokato, kaip savo srities specialisto pareiga atlikus 2023 m. sausio mėn. pateiktų dokumentų analizę, buvo nurodyti klientui, kad nėra teisinio mechanizmo kaip būtų galima panaikinti jo žemės sklypą kertantį bendro naudojimo kelią, nebent NŽT sutiktų pakoreguoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame tas kelias yra numatytas, ir tuo teisinių paslaugų teikimas privalėjo pasibaigti. Jeigu advokatas nežinojo kas yra „bendro naudojimo kelias“, kodėl formuojant žemės sklypą į jo ribas buvo įbraižytas valstybei priklausantis kelias, jis galėjo paskambinti atsakovo matininkui dar 2023 m. sausio mėn. Tačiau vietoje to, advokatas imituodamas paslaugų teikimą rengė prašymus NŽT dėl informacijos pateikimo (kuri buvo pateikta paties atsakovo) ir rašė apie servitutinio kelio panaikinimą, kai tokio servitutinio kelio atsakovo žemės sklype nėra ir nebuvo.
19.6. Jokių kadastro duomenų atsakovas teigia neklastojęs ir niekaip advokato neklaidinęs. Iš pateiktų atsakovo kadastro duomenų buvo aiškiai matyti, kad per žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, tačiau, advokatas nesupratęs, kas yra bendro naudojimo kelias, nepagrįstai jį prilygino servitutiniam keliui, ir atitinkamai pradėjo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso nustatytą kelio panaikinimo (išnykus servituto būtinumui) procedūrą pagal 4. 130 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalį. Jeigu kelias nebūtų bendrojo naudojimo, tokiu atveju advokato konsultacija ir pradėta procedūra būtų teisinga.
19.7. Atsakovas nurodo, kad papasakojus advokatui situaciją, iš nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, advokatas turėjo suteikti klientui konsultaciją, pagrįstą aktualių Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 ir jos 48.3 punktu, kuriuo nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai; Nurodyti dar vieną bendrojo naudojimo kelių specifiką, kad žemės reformos pradžioje jie buvo įbraižomi į formuojamus privačius žemės sklypus, o vėliau NŽT remdamasi nuostata, kad žemės sklypai turi būti uždarų ribų, pradėjo reikalauti, jog tikslinant kadastrinius matavimus iš žemės sklypo ribų turi būti išimamas bendro naudojimo kelias ir sklypas atitinkamai skaidomas pagal to bendro naudojimo kelio ribas; Galiausiai išaiškinti, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika nenumato galimybės panaikinti ankstesniuose žemės reformos projektuose suformuotų vietinės reikšmės kelių, todėl kreiptis į NŽT ar skųsti NŽT patikrinimo išvadą nėra teisinio pagrindo.
19.8. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, su kokiu konkrečiu teisiniu klausimu į advokatą kreipėsi atsakovas, kokius dokumentus jis pateikė advokatui ir neanalizavo, ar advokato suteiktos paslaugos buvo būtinos, norint išspręsti kliento teisinę problemą, todėl, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Atsakovas teigia, kad teismas advokato paslaugas turėjo vertinti siedamas jas su atsakovo pateiktais dokumentais advokatui t.y. 2022 m. lapkričio 30 d. matininko rengtu aiškinamuoju raštu, matininko prašymu NŽT dėl išvados pateikimo ir NŽT Kaišiadorių skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. išvadą, norint įvertinti NŽT išvados pagrįstumą. Teismas taip pat privalėjo įvertinti, kad atsakovas į advokatą kreipėsi kaip į savo srities profesionalą, kuris atitinkamai turi išmanyti konkretų dalyką, dėl kurio jis teikia konsultacijas. Įvertinus NŽT parengtos neigiamos išvados pagrįstumą su advokato rengtais prašymais NŽT, atsakovas dar kartą pabrėžia, kad advokatas tų teisinių santykių dėl kurių jis konsultavo klientą ir ėmė už tai atlyginimą, neišmanė. Atsakovas pabrėžia, kad iš ieškovo 2023 m. lapkričio 13 d. teismui pateikto advokato ir atsakovo elektroninio susirašinėjimo yra matyti, kad advokatų prašymas į NŽT buvo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto gavimo. Iš pirminio žemės sklypo plano, kurį atsakovas pateikė advokatui, matoma, kad žemės sklypas yra suformuotas Tauckūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-04-4355, kuris be kita ko yra viešai skelbiamas www.geoportal.com svetainėje. Taigi, dokumentas, kurio advokatai raštu prašo NŽT, ir pasak atsakovo, už šio prašymo parengimą išrašė 240 Eur (plius PVM) sąskaitą yra viešai prieinamas, todėl nebuvo jokios prasmės rengti šį prašymą.
19.9. Pareiga įrodyti paslaugų suteikimo faktą teko paslaugos teikėjui. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas šį faktą įrodė, remdamasis 2023 m. vasario 21 d. ir 2023 m. kovo 27 d. prašymais NŽT dėl informacijos pateikimo, taip pat, kad advokatas išrašė sąskaitas, kuriose nurodytos atitinkamos paslaugos ir šios buvo išsiųstos atsakovui. Atsakovas neginčija prašymų rengimo ir išsiuntimo fakto, jis kvestionuoja tokių prašymų rengimo būtinumą ir tokių „paslaugų“ prasmę. Atsakovas nurodo, kad žodis konsultacija (lot. consultatio - pasitarimas), reiškia žinovo patarimus. Taigi teisinė konsultacija yra teisininko profesionalo patarimas konkrečiu faktinės situacijos ir tai situacijai aktualios teisės taikymui. Pasak atsakovo, tai nėra kliento ir advokato susitikimas klientu išsakant problemą ir advokatui parengiant bei pasirašant su klientu teisinių paslaugų sutartį, nes toks susitikimas nėra jokia teisinė paslauga. Lygiai taip pat teisine konsultacija nelaikytinas kliento ir advokato susitikimas, kuomet klientas atveža advokatui dokumentus, susijusius su teisine paslauga. Atsakovas teigia, kad nei vienu iš nurodytų atvejų, advokatas niekaip neišsprendė kliento problemos ir nesuteikė jokio teisinio patarimo, ką įrodo ir faktas, kad po minėtų susitikimų advokatas rengė prašymus NŽT, kas reiškia, kad iš kliento pateiktų dokumentų advokatas negalėjo atsakyti į atsakovo keliamą klausimą, taigi, pasak atsakovo, advokatas jokios konsultacijos ir nesuteikė. Atsakovas nurodo, kad kreipdamasis į advokatą jis turėjo tik vieną konsultaciją, dėl to, kaip jam panaikinti per jo žemės sklypą einantį kelią, atsakymą advokatas suteikė tik po kelių mėnesių.
19.10. Dėl 2023 m. kovo 31 d. sąskaitos faktūros Nr. 007870 ir joje nurodytų teisinių paslaugų: 2023 m. kovo 27 d. prašymo NŽT rengimas dėl kelio išregistravimo ir žemės projekto analizės – 180 Eur 1.5 val. atsakovas nurodo, kad neįmanoma suprasti, kas per procedūra yra kelio išregistravimas, nes NŽT neturi kelių registro ir nei registruoja kelius, nei jų neišregistruoja. Bendrojo naudojimo keliai yra valstybinės žemės juostos, kurios buvo (yra) suformuotos žemės reformos metu kaip vietinis kelių tinklas. Bendro naudojimo keliais suformuoti rengiant žemės reformos projektus. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 24.3 punkto nuostatą, yra numatyta naujų bendro naudojimo kelių, skirtų privažiuoti prie ankstesniuose projektuose suformuotų žemės sklypų, suprojektavimą, tačiau galimybė panaikinti ankstesniuose projektuose suformuotus bendro naudojimo kelius nėra numatyta.
19.11. Žemės projekto analizė greičiausiai yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto brėžinio analizė, tačiau objektyviai vertinant, pasak atsakovo, ten nėra ką analizuoti, kadangi, kaip jau minėta, visi advokatui aktualūs duomenys yra nurodyti pirminiame žemės sklypo plane, kuris yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto brėžinio ištrauka, be kita ko, advokatui buvo pateiktas ir 2022 m. lapkričio 30 d. matininko parengtas aiškinamasis raštas.
19.12. Dėl 2023 m. balandžio 28 d. atsakovui išrašyta trečiojo asmens sąskaita faktūros Nr. 007929 377,52 Eur sumai, kurioje nurodytos 2023 m. balandžio 4 d. ir 2023 m. balandžio 7 d. konsultacijos dėl NŽT sklypų ir kelio, situacijos analizė su matininku dėl bendro naudojimo kelio ir sklypo dydžio, atsakovas mano, kad dėl to paties klausimo advokatas atsakovui suteikė net 4 konsultacijas, kurių rezultatas yra toks, kad panaikinti bendro naudojimo kelio per atsakovo žemės sklypą nėra galimybės. Kompetentingas advokatas tokią konsultaciją turėjo suteikti per vieną kartą. Dėl situacijas analizės su matininku pagal atsakovą, realiai yra matininko suteikta konsultacija advokatui, už kurias pastarasis nusprendė apmokestinti atsakovą. Atsakovas susimokėjo už matininko paslaugas ir jo parengtą aiškinamąjį raštą pateikė advokatui, o advokato teisinių ir praktinių žinių trūkumų užpildymas nėra teisinės paslaugos, už kurias atsakovas turėtų apmokėti.
20. Ieškovė atsiliepime į atsakovo skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą, pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal UAB „4 DEBT“ apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir skirti atsakovui 5000 Eur baudą, 50 % iš kurios skiriant ieškovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas preciziškai tiksliai ir objektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, dėl ko priėmė visapusiškai teisingą ir pagrįstą sprendimą, be kita ko, skirdamas 20,00 Eur dydžio piniginę baudą Apeliantui už priesaikos sulaužymą teikiant teismui melagingus parodymus.
20.2. Nors apeliantas akcentuoja APB tariamą kompetencijos trūkumą ir net nesąžiningumą teikiant apeliantui paslaugas (dėl ko apeliantui, neva, nekilo prievolės atsiskaityti), tačiau akivaizdu, jog pats apeliantas nuo pat pradžių klaidino APB, teikė klaidinančius/pradėtus klastoti dokumentus (T. 1, b.l. 147), o taip pat – neatskleisdamas advokatui visos reikšmingos informacijos nesąžiningai siekė apginti savo menamas ir, tariamai, pažeistas teises. Apeliantas, kreipęsis į APB dėl teisinių paslaugų, sąmoningai nuslėpė nuo advokato informaciją, jog pats nurodė matininkui parengti dokumentus pagal savo paties pageidavimą, nors taip parengti dokumentai nebeatitiko tikrovės. Tokių dokumentų pagrindu apeliantas, naudodamasis advokato pagalba, nesąžiningai siekė įgyvendinti, tariamai, apelianto pažeistas teises.
20.3. Kiek tai tiesiogiai susiję su kitomis APB apeliantui suteiktomis teisinėmis paslaugomis (dėl tariamos vagystės iš garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kurias apeliantas apskritai ginčija, apeliaciniame skunde apelianto keliama versija yra dar absurdiškesnė. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes paneigia antstolio faktinių aplinkybių protokolas, patvirtinantis, jog failas buvo sukurtas konkrečiai advokato Rinaldo Viliušio, o ne jokio kito trečiojo asmens. Teismo posėdžio metu APB administratorė D. G. patvirtino, jog kompiuteriu nesuvedė jokio A. P. teikto teksto, taip pat - nebuvo jokių pinigų mokėjimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu apelianto pozicija dėl minėto skundo aplinkybių apskritai nebuvo nuosekli, kadangi apeliantas iš pradžių teigė, jog skundą prokuratūrai surašė jo sūnus – liudytojas A. P., kuris apklausiamas paneigė apelianto nurodytas aplinkybes, patvirtindamas, jog niekada nerengė (nerašė nei ranka, nei kompiuteriu) jokio skundo.
20.4. Apeliantas niekada nereiškė APB jokių pretenzijų nei dėl paslaugų kokybės, nei dėl pateiktų apmokėti PVM sąskaitų – faktūrų už suteiktas paslaugas, taip pat nenutraukė teisinių paslaugų sutarties su APB dėl nekokybiškai teikiamų paslaugų ir pan. Jokių pretenzijų apeliantas nereiškė ir ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę į apeliantą iš APB. Priešingai – kaip matyti iš bylos medžiagos, apmokėjęs pačią pirmą APB PVM sąskaitą – faktūrą (dėl ko ginčo byloje nėra) apeliantas ir toliau konsultavosi su APB, taip pat kreipėsi ir dėl kitų teisinių klausimų (tariamos vagystės iš garažo), kas patvirtina, jog apeliantui tiko APB teikiamos teisinės paslaugos ir jokių pretenzijų apeliantas neturėjo. Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas taip pat nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų. Visos apeliantui pateiktos apmokėti PVM sąskaitos – faktūros apelianto yra priimtos (tai patvirtino ir liudytoju apklaustas apelianto sūnus A. P.), galiojančios, todėl apeliantas privalo jas apmokėti.
20.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą labai išsamiai išnagrinėjo APB ir apelianto sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo reikalavimams, o dėl šios priežasties netgi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas ir buvo teikiami papildomi rašytiniai paaiškinimai (T.2, b.l. 136). Teismas nustatė, jog teisinių paslaugų sutartis ir jos sąlygos buvo aiškios ir sąžiningos. Taigi, visi apelianto argumentai, neva, APB netinkamai vertino apeliantui teiktus dokumentus, nepagrįstai teikė paklausimus ir konsultavo apeliantą, yra nepagrįsti. APB neabejotinai suteikė paslaugas apeliantui, tiksliai jas aprašė pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose, todėl apeliantas privalo atsiskaityti jas atsiskaityti.
21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatų profesinė bendrija „Viliušis ir partneriai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo: 1) sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti iš apelianto 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Atsakovas elgiasi įžūliai ir meluoja ne tik santykiuose su advokatu, bet ir su teismu, ne veltui pirmos instancijos teismas atsakovui paskyrė baudą už priesaikos sulaužymą kai teismui melavo ir jį klaidino. Teismui nustačius, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo sutartinių santykių dėl teisinių paslaugų teikimo garažo iškraustymo klausimu, kad šie sutartiniai santykiai siejo atsakovo sūnų ir trečiąjį asmenį, nurodė melagingas aplinkybes <...>, teismas atidėjo posėdį, kad tretysis asmuo galėtų įrodyti atsakovo melavimo faktą. Atsakovas proceso metu elgėsi arogantiškai, atsisakė atsakyti į teismo užduodamus kausimus, kokia jo patirtis samdant kitus advokatus, tariantis dėl honoraro ir jo apmokėjimo.
21.2. Atsakovo ir trečiojo asmens santykiai pasibaigė 2023 m. balandžio 8 d. Bendravimas elektroniniu paštu su atsakovu vyko per jo sūnaus, A. P., el. paštą. Atsakovas gavo visus pranešimus ir visas ginčo sąskaitas, tačiau niekada jokia forma neišreiškė nusivylimo, prieštaravimų, ar būtų atsisakęs priimti sąskaitas. Atsakovas jokia forma neinicijavo ir/ar neskambino į kontorą dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, iš jo nebuvo gautas nei vienas elektroninis laiškas, nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl kontoros darbo nei žodžiu, nei raštu. Atsakovas taip ir bylos nagrinėjimo metu nereiškė savarankiškų reikalavimų. Taigi, atsakovo argumentai apie neva nekokybiškas paslaugas tėra jo gynybinė pozicija.
21.3. Pirmos instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisinių paslaugų sutartis ir jos sąlygos buvo aiškios ir sąžiningos. Taigi, visi atsakovo argumentai, kad tretysis asmuo netinkamai vertino jam teiktus dokumentus, nepagrįstai teikė paklausimus ir jį konsultavo, yra nepagrįsti.
21.4. Apeliantas skunde įrodinėja, kad neva jam paslaugos nebuvo teiktos, taip pat, kad neva pats paruošė 2023 m. balandžio 7 d. skundą Vilniaus apygardos prokuratūrai, surašydamas jį ranka, ir jį neva suvedė trečiojo asmens sekretorė gavusi atlyginimą, nors antstolis, konstatavo, kad šis dokumentas buvo sukurtas 2023 m. balandžio 7 d. 14:36 val. advokato Rinaldo Viliušio kompiuteryje. Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek jo sūnus nurodė, kad nemoka dirbti kompiuteriu, išsilavinimas vidurinis. Tačiau atsakovo teigimu skundą ranka surašė jis pats ir netgi sugebėjo tiksliai nurodyti, kam skirtas skundas, kokia institucijai skiriama kopija, kokiems tyrėjui ir kokie tyrėjų kontaktai ir sugebėjo suformuoti savo reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad skundo tekstą neva iš rankraščio surašė trečiojo asmens administratorė, tą patį atsakovas nurodo ir apeliaciniame skunde (4 psl.), tačiau visa tai paneigia paminėtas antstolio faktinių aplinkybių protokolas bei trečiojo asmens administratorės, D. G. parodymai, kad nesuvedė jokio A. P. teikto teksto ir nebuvo jokių pinigų mokėjimo.
21.5. Atsakovas taip pat bando įrodyti, kad tretysis asmuo teikė nekokybiškas paslaugas dėl jo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto nustatymo ir greta esančio bendrojo kelio panaikinimo. Atsakovas nurodo, kad jis ne specialistas ir nieko nežino, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, kad tai ne tiesa, nes pagal atsakovo nurodymus matininkas parengė sklypo planą apjungdamas ir bendro naudojimo kelią. Atsakovas klaidino trečiajį asmenį, teikė klaidinančius/pradėtus klastoti dokumentus. Vertinant atsakovo elgesį nuo pat teisinių paslaugų sutarties sudarymo, dokumentų teikimo trečiajam asmeniui, savo norų formulavimo ir elgesį teismo proceso metu, aiškiai matyti, kad atsakovas yra nesąžiningas, savo teisėmis piktnaudžiaujantis asmuo, civilinį procesą naudojantis visų laiko gaišinimui tikintis, kad teismas padarys klaidų ir jis liks nei atsakingas nei nubaustas.
22. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį dėl ieškovei (apeliantei) iš atsakovo priteistų 2 025,00 Eur advokato išlaidų ir padidinti šias advokato išlaidas iki 2 541,00 Eur; 2) priteisti jos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
22.1. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nenustatė jokio ieškovės netinkamo procesinio elgesio, kuris pagrįstų bylinėjimosi išlaidų mažinimą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės prašomi atlyginimai už advokatės paslaugas yra gerokai mažesni nei maksimalūs leistini įkainiai. Nepaisant to, teismo sprendimu nuspręsta sumažinti ieškovės faktiškai patirtas advokato išlaidas, su kuo ieškovė nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl skolos priteisimo buvo patenkintas, o atsakovas ne kartą teismo įspėtas, o galiausia paskirta bauda už priesaikos sulaužymą, todėl, ieškovės manymu, sąžininga proceso šalis (ieškovė/apeliantė) neturi finansiškai nukentėti dėl nesąžiningo ir procesą vilkinančio atsakovo elgesio.
22.2. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu mažinti jos patirtas teisinių paslaugų išlaidas, argumentuojant maža ieškinio suma ir ginčo nesudėtingumu. Ji pabrėžia, kad ginčo apskritai nebūtų buvę, jei atsakovas būtų sumokėjęs skolą dar ikiteisminėje stadijoje. Atsakovas niekada nereiškė pretenzijų nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, tačiau ignoravo reikalavimo perleidimo pranešimą ir sąmoningai vilkino procesą, pateikdamas nepagrįstus prieštaravimus, kviesdamas liudytoją, kurio parodymai prieštaringi, bei nepateikdamas žadėtų įrodymų. Dėl šių veiksmų byla užsitęsė, o tai nėra suderinama su sąžiningu procesiniu elgesiu.
22.3. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu mažinti išlaidas advokato pagalbai, nes ieškinio suma nesusijusi su patirtomis išlaidomis. Apeliantė, siekdama taupyti išlaidas, civilinėje byloje Nr. eL2-13092-359/2023 ir bylos nagrinėjimą dėl šios priežasties toliau tęsiant bendrosios ginčo teisenos tvarka, taupydama abiejų šalių finansinius išteklius, teismo posėdyje apeliantė nesinaudojo advokato pagalba. Nepaisant to, 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19266-359/2023 Kauno apylinkės teismui tenkinus ieškovės ieškinį visiškai ir priteisus iš atsakovo įsiskolinimą su visomis patirtomis išlaidomis advokato pagalbai (pilna apimtimi už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo bei ieškinio parengimą), atsakovas minėtą sprendimą apskundė apeliaciniu skundu, o Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-490-413/2024 panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Po perdavimo iš viso įvyko keturi teismo posėdžiai. Atsižvelgiant į procesinių dokumentų rengimą, advokatės pasirengimą ir atstovavimą, ieškovės patirtos išlaidos advokatui (2 541 Eur) yra minimalios, juolab kad jis neprašė kompensuoti už 2024 m. lapkričio 6 d. posėdį, trukusį beveik 2 valandas.
22.4. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad byla buvo nesudėtinga. Pats atsakovas procesą užtęsė klaidinimu, melagingais parodymais (už ką buvo įspėtas ir gavęs baudą). Be to, byla buvo sudėtinga teisės taikymo klausimais – tai patvirtina ir faktas, kad teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11185-1070/2024 atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas papildomų paaiškinimų dėl teisinių paslaugų apmokėjimo susitarimo aiškumo ir skaidrumo.
22.5. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistų advokato išlaidų mažinimo, nes mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisingas. Priteista suma neatitinka faktiškai patirtų išlaidų, o teismo argumentai, kuriais buvo sumažintos išlaidos, neatspindi realios situacijos. Byloje buvo nagrinėjami sudėtingi klausimai, todėl abejotina, ar pasiruošimui teismo posėdžiams pakanka vos 30 minučių, kaip nurodyta sprendime, ypač kai pats teismas papildomai nagrinėjo ir vertino papildomus aspektus. Teismas, subjektyviai mažindamas priteistinas išlaidas, nurodė jas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), taip dar labiau sumažindamas realią advokatės gaunamą sumą. Tokiu būdu yra sumenkinamas advokatės įdirbis, nes priteistos sumos neatitinka nei realių sąnaudų, nei teisinių paslaugų apimties.
23. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalies panaikinimo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Atsakovas niekuomet neprašė teismo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir/ar neįrodinėjo jų dydžio, tai pirmosios instancijos teismas padarė savo iniciatyva.
23.2. Atsakovas kategoriškai nesutinka su apeliaciniame ieškovės (apeliantės) skunde išdėstytu prašymu priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šiuo atveju apeliantė skundžia savarankiškas teismo sprendimo išvadas, kurioms atsakovas neturėjo jokios įtakos.
23.3. Atsakovo vertinimu toks apeliantės elgesys turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes ji apeliacinį skundą teikia, siekdama nubausti atsakovą už jo apeliacinio skundo teikimą ir nesutikimą su ieškiniu. Atsakovas įsitikinęs, kad šiam procesui de facto vadovauja advokatas Rinaldas Viliušis, kuris šiuo teisminiu procesu siekia pademonstruoti išskirtinumą ir siekį atsakovą pamokyti, kad joks klientas neturi teisės su juo nesutikti ir su juo ginčytis, kvestionuoti jo veiksmų ir tariamos kompetencijos.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
25. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo.
Byloje nustatytos aplinkybės
27. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. sausio 19 d. tarp atsakovo ir advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir partneriai (toliau – ir advokatų kontora) buvo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis (toliau – Sutartis). Šios sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad advokatas įsipareigoja teikti klientui teisines konsultacijas, teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimą, atstovavimą teisės klausimais ir bylų procese, taip pat kitas teisines paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas teisines paslaugas mokėti šia sutartimi nustatytą atlyginimą. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad kliento pavedimai turi būti kiek įmanoma detaliau apibūdinti, aiškiai nusakant kliento interesus, žinomą teisinę ir kitą riziką, pavedimo vykdymo terminus ir kitą esminę informaciją, kartu pateikiant visus su pavedimu susijusius dokumentus. Klientas pavedimus gali teikti raštu, el. paštu ar žodžiu. Sutarties 3.1 punkte nuodyta, kad advokatų kontoros honoraro dydis už suteiktas teisines paslaugas yra paskaičiuojamas pagal valandinį įkainį, kuris yra lygus 120 Eur už vieną darbo valandą plius PVM.
28. Advokatų kontora 2023 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas – už konsultaciją dėl sklypo ir servitutų 2023 m. sausio 10 d. 0,30 val., 36 Eur plius PVM; už konsultaciją dėl servituto panaikinimo 2023 m. sausio 19 d., 0,50 val., 60 Eur plius PVM; už situacijos ir dokumentų analizę dėl servituto buvimo, prašymo dėl informacijos pateikimo NŽT parengimą 2 val., 240 Eur plius PVM, bendra sąskaitos suma – 406,56 Eur, kurią apeliantas apmokėjo ir dėl to ginčo byloje nėra.
29. Taip pat Sutarties galiojimo metu advokatų kontora atsakovui išrašė ir pateikė šias PVM sąskaitas faktūras:
29.1. 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 007869 už suteiktas paslaugas – situacijos analizė ir konsultacijos dėl garažo iškraustymo, 2023 m. kovo 20 d., 1 val., suma 120 Eur, plius PVM, iš viso 145,20 Eur su PVM.
29.2. 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 007870 už suteiktas paslaugas – 2023m. kovo 27 d. prašymo NŽT rengimas dėl kelio išregistravimo ir žemės projekto analizė, 1,50 val., po 120 Eur, bendra suma 180 Eur, plius PVM, taip pat kompensacija už duomenis iš registro – 0,64 Eur, bendra sąskaitos suma – 218,44 Eur su PVM.
29.3. 2023 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 007888 už suteiktas paslaugas – konsultacijos ir situacijos analizė ir konsultacijos dėl garažo statuso, vagystės ir iškraustymo, 2023 m. balandžio 4 d., 1 val., 120 Eur plius PVM, taip pat situacijos analizė dėl garažų, skundo prokuratūrai rengimas ir koregavimas 1 val. 120 Eur plius PVM, bei konsultacijos dėl garažo vagystės 2023 m. balandžio 7 d., 0,40 val. 48 Eur plius PVM, bendra sąskaitos suma – 348,48 Eur su PVM.
29.4. 2023 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 007929 už suteiktas paslaugas – konsultacijos dėl NŽT sklypų ir kelio 2023 m. balandžio 4 d., 1 val. 120 Eur plius PVM, konsultacijos dėl NŽT sklypų ir kelio 2023 m. balandžio 4 d., 0,50 val. 60 Eur plius PVM, konsultacijos dėl NŽT sklypų ir kelio 2023 m. balandžio 7 d., 0,60 val. 72 Eur plius PVM, situacijos analizė su matininkais dėl bendrojo naudojimo kelio ir sklypo dydžio, 2023 m. balandžio 14 d., 0,50 val. 60 Eur plius PVM, bendra šios sąskaitos suma – 377,52 Eur su PVM.
30. Atsakovas jam elektroniniu paštu siųstų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo.
31. Advokatų kontora 2023 m. gegužės 26 d. pranešimu informavo apeliantą, kad nuo 2023 m. gegužės 26 d. nutraukia atstovavimo sutartis ir nurodė, jog jis advokatų kontorai yra skolingas 1089,64 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal prieš tai paminėtas keturias PVM sąskaitas faktūras.
32. 2023 m. birželio 5 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 20230605 advokatų kontora perleido savo reikalavimo teises į apeliantą naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „4 DEBT“, ir apie tai tą pačią dieną informavo apeliantą.
33. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1 089,64 Eur skolą, 13,65 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas
34. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.
35. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
36. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pirmiausia pažymi, kad po Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nei ieškovas, nei tretysis asmuo naujų įrodymų nepateikė, o pats teismas ignoravo atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus.
37. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo apeliacinio argumentais.
38. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodyta, kad irodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
39. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo įpareigojo ieškovę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Advokatų profesinę bendriją, „Viliušis ir partneriai“. Taip pat pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu analizavo dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus, teismo posėdžių metu apklausė tiek dalyvaujančius byloje asmenis, tiek liudytojus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta naujų įrodymų. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas ir nurodo, kad teismas ignoravo jo pateikiamus įrodymus, vis tik iš bylos medžiagos matyti, kad jokių naujų įrodymų bylą nagrinėjant iš naujo jis nepateikė. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas itin detaliai išanalizavo ir aptarė tiek į bylą pateiktus įrodymus, tiek bylos šalių nurodytas aplinkybes.
40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nepateiktas advokatų kontoros parengtas dokumentas, tačiau apeliacinės instancijos teismui patikrinus PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas, rengtus dokumentus su esančiais byloje, nustatyta, kad visi PVM sąskaitose faktūrose įvardyti kaip parengti prašymai, skundai iš tiesų buvo parengti ir yra pateikti į bylą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentų nenagrinėjo, nes jie išssamiai aprašyti teismo sprendime.
41. Taip pat nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teisinės paslaugos, nurodytos 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 007869 ir 2023 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 007888, jam apskritai nebuvo teikiamos, o teisinės paslaugos, nurodytos 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 007870 ir 2023 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 007929, buvo suteiktos nekokybiškos ir nesąžiningai, vis tik šie jo teiginiai stokoja teisinio pagrįstumo ir yra vertintini kaip gynybinė pozicija.
42. Aplinkybes, kad atsakovas ne kartą lankėsi advokatų kontoroje ir jam buvo teikiamos teisinės konsultacijos patvirtino tiek teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens atstovas advokatas R. Viliušas, kuris tiesiogiai konsultuodavo atsakovą, tiek ir liudytoja apklausta advokatų kontoros administratorė D. G.. Taip pat tai, kad atsakovas vyko į advokatų kontorą konsultuotis ir kitais klausimais, netiesiogiai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo sūnus A. P., kuris nurodė, kad važiavo dėl tėvo skundo prokuratūrai. Pažymėtina, kad šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepaneigė.
43. Apeliacinio teismo vertinimu, vertinant advokatų kontoros suteiktų paslaugų kokybiškumą dėl galimo kelio panaikinimo, analizuotinas Sutarties vykdymas.
44. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas į advokatų kontorą kreipėsi dar 2023 m. sausio 10 d., kuomet buvo suteikta pirminė konsultacija dėl sklypo ribų ir servituto, po ko 2023 m. sausio 19 d. tarp atsakovo ir advokatų kontoros buvo pasirašyta Sutartis. Iš trečiojo asmens atstovo advokato R. Viliušo parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovui buvo paaiškinta, jog situacijos dėl galimo kelio panaikinimo išsiaiškinimui, advokatų kontora išanalizuos atsakovo pateiktus dokumentus, surinks papildomą medžiagą, po ko bus sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad toks veiksmų planas atsakovui tiko, jis jam neprieštaravo, neatsisakė sudaryti Sutarties, todėl darytina išvada, kad atsakovą tenkino advokato kontoros teikiamos paslaugos, jos jam nepasirodė nekokybiškos, nesąžiningos ar bereikalingos. Atitinkamai tuo yra paneigiami ir atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad jokia papildoma informacija nebuvo reikalinga, nes visą informaciją atsakovas pateikė pirmo susitikimo metu, o advokatas neva iš karto galėjo atsakyti atsakovui jo rūpimu klausimu.
45. Vertinant tolesnę Sutarties vykdymo eigą matyti, kad net ir atlikus pirmines užklausas į NŽT bei advokato padėjėjai 2023 m. vasario 22 d. informavus atsakovą apie tolimesnį poreikį gauti žemės reformos žemėtvarkos projektą, atsakovas vėlgi neprieštaravo advokato teikiamoms paslaugoms, nereiškė pastabų dėl jų, nesikreipė į advokatų kontorą prašydamas nutraukti Sutartį, neginčijo jam pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Taigi atsakovą tenkino advokatų kontoros teikiamos paslaugos.
46. Kaip deklaratyvūs ir neįrodyti vertintini atsakovo teiginiai, jog jis nutraukė Sutartį su trečiuoju asmeniu paskambinęs į advokatų kontorą. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo APB „Viliušis ir partneriai“ yra verslininkas (plačiąja prasme), todėl jam teikti paslaugas atsakovui, pastarajam nutraukus Sutartį, yra netikslinga ir nepelninga.
47. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo advokatui pristatyta situacija buvo susijusi su žemėtvarkos klausimais, kurie yra reikalaujantys specifinių žinių, teisės aktų bei žemėtvarkos projektų analizės, konsultacijų su kitais specialistais ir matininkais. Todėl nėra pagrindo vertinti advokato suteiktų paslaugų kaip nesąžiningų ar nekokybiškų vien dėl to, kad atsakovui kreipųsis į advokatų kontorą advokatas automatiškai nerengė ieškinio teismui, neįsigilinęs į situaciją ir neatlikęs jos analizės. Nagrinėjamu atveju advokato veiksmai vertintini kaip savo srities profesionalo bei atitinkantys Advokatų etikos kodekso principus, nes jis išsamią situacijos analizę bei galimus tolimesnius veiksmus klientui pateikė tik įsigilinęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes.
48. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad situacijos dėl galimo kelio panaikinimo išsiaiškinimas užtruko dėl pačio atsakovo veiksmų, o būtent, kad atsakovas neatskleidė advokatui aplinkybės, jog kadastriniai matavimai matininko buvo atlikti atsakovo nurodymu pridedant bendro naudojimo kelio plotį prie sklypo kraštinės, dėl ko dokumentai nebeatitiko tikrovės ir buvo nederinti NŽT. Atsakovui paslaugas teikęs advokatas tik surinkęs visus būtinus dokumentus, pasikonsultavęs su matininku nustatė šias aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju yra ir paties atsakovo kaltė dėl išaugusios jam suteiktų paslaugų kainos.
49. Taip pat tai, kad atsakovui tiko advokatų kontoros teikiamos paslaugos patvirtinta ir aplinkybė, jog atsakovas ir toliau naudojosi advokatų kontoros teikiamomis paslaugomis, konsultavosi ne tik klausimu dėl galimo kelio panaikinimo, bet ir kitais klausimais, tai yra dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), iškraustymo bei vagystės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei atsakovo būtų netenkinusi advokatų kontoros teikiamų paslaugų kokybė jis dėl garažo vagystės ir skundo surašymo būtų kreipęsis į kitą advokatų kontorą.
50. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir atsakovo apeliacinio skundo teiginiams, jog atsakovas niekada nesikreipė į advokatų kontorą klausimais dėl garažo vagystės ir iškraustymo, todėl tokios paslaugos jam nebuvo suteiktos.
51. Pirmiausia teisines paslaugas suteikęs trečiojo asmens atstovas advokatas R. Viliušis apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, o ne jo sūnus kreipėsi klausimais dėl garažo iškraustymo (vagystės), o jis, įvertinęs atsakovo jam pateiktus dokumentus, surašė bendro pobūdžio skundą prokuratūrai, kurį perdavė atsakovui. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta advokatų kontoros administratorė D. G. patvirtino, kad advokatų kontoroje atsakovas lankydavosi vienas. Tuo tarpu iš teismo posėdžio metu atsakovo sūnaus A. P. duotų parodymų nustatyta, kad dėl garažo klausimų jis į advokatų kontorą nesikreipė, o skundas buvo surašytas tėvo interesais.
52. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tarp advokatų kontoros ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl konsultacijų ir skundo rengimo garažo iškraustymo klausimais. Tokia išvada darytina ir įvertinus byloje esantį skundą (b.t. 1, b.l. 80). Iš jo turinio matyti, kad skundas surašytas atsakovo vardu, dėl jam priklausančių garažų. Manytina, kad tuo atveju, jei į advokatų kontorą būtų kreipęsis atsakovo sūnus, jo vardu ir būtų surašomas skundas, bei PVM sąskaitos faktūros būtų adresuojamos taip pat jam. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, gavęs iš trečiojo asmens elektroniniu paštu siųstas sąskaitas dėl konsultacijų garažo iškraustymo klausimu, niekada nereiškė pretenzijų advokatų kontorai dėl apmokėjimo už jam nesuteiktas paslaugas, nenurodė sąskaitų perrašyti jo sūnaus vardu. Be to, teisinių paslaugų suteikimą patvirtina ir ieškovės į bylą yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimas apie tai, jog 2023 m. kovo 14 d., dalyvaujant antstoliui ir UAB „Grinda“ buvo pakeistos garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spynos. Būtent dėl to, advokatų kontora atsakovo vardu parengė skundą Vilniaus apygardos prokuratūrai.
53. Taip pat įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pritarti atsakovo apeliacinio skundo teiginiams, kad skundą surašė jis pats, o advokatų kontoros administratorė tik surinko tekstą kompiuteriu.
54. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta advokatų kontoros administratorė D. G. paneigė aplinkybes, kad ji kada nors rinko A. P. pateiktą ranka rašytą skundo tekstą ir už tai buvo atliktas pinigų mokėjimas. Tuo tarpu antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog skundas sukurtas 2023 m. balandžio 7 d., 14:36 val. Word formatu advokato Rinaldo Viliušio kompiuteryje. Tai paneigia ir atsakovo nurodomas aplinkybes, kad skundas buvo renkamas administratorės kompiuteryje. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas, tiek jo sūnus nurodė nemokantys dirbti kompiuteriu, esantys vidurinio išsilavinimo, todėl įvertinus skundo turinį, o būtent, kad jis parengtas formaliu stiliumi, jame nurodytas ne vienas adresatas su kontaktais (prokuratūros ir policijos), tiksliai suformuluotas reikalavimas, manytina, kad atsakovas skundo rankraščio nerengė ir jis nebuvo advokatų kontoroje tik surinktas kompiuteriu. Be to, 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovo sūnui teigiant, kad advokatų kontoros administratorė surinko skundo tekstą kompiuteriu, o vėliau jį persiuntė jam elektroniniu paštu, teismas atidėjo teismo posėdį ir įpareigojo liudytoją pateikti minėtą elektroninį laišką, kuriuo jam buvo persiųstas skundas, vis tik nei atsakovas, nei liudytojas A. P. tokių įrodymų teismui nepateikė.
55. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad advokatų kontora suteikė atsakovui PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas, dėl šių paslaugų tarp advokatų kontoros ir atsakovo buvo sudaryti susitarimai, paslaugos buvo teikiamos sąžiningai, kokybiškai ir nebuvo perteklinės. Vien tai, kad suteiktų paslaugų rezultatas nebuvo toks, kokio pageidavo atsakovas, nesudaro pagrindo atsakovui už jas atsiskaityti.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
56. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (jų sumažinimo), teigdama, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, byla buvo sudėtinga įrodinėjimo prasme, užsitęsė dėl atsakovo procesinio elgesio, o nedidelė ieškinio suma nėra pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teismo padarytos išvados yra motyvuotos ir padarytos atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
59. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
60. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).
61. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
63. Pirmiausiai pažymėtina tai, kad nors ieškovė apeliaciniame skunde gausiai cituoja teismų praktiką, susijusią su proceso šalies atsakomybe dėl pradėto civilinio proceso, vis tik pirmosios instancijos teismas sprendime nekvestionavo to, jog ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir ji sąžiningai naudojosi jai įstatyme numatytomis teisėmis.
64. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo, atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodomus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato/advokato padėjėjo pagalbą, dydis.
65. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad mažindamas ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo klausimais, joje nebuvo būtinos specialios žinios, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, advokatams nebuvo būtina vykti į kitą vietovę, ieškovės prašoma priteisti suma nėra didelė.
66. Nagrinėjamu atveju teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl skolos už advokato suteiktas paslaugas priteisimo. Tokio pabūdžio bylos teismuose nėra naujos, joms nėra būtinos specialios teisinės žinios, taip pat negalima teigti, kad buvo nagrinėjami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai. Šias išvadas pagrindžia ir tai, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme teismo posėdžiuose ieškovės atstovavimui netgi nebuvo pasitelkiamas advokatas, o ją atstovavo ieškovės vadovas. Be to, iš pačios ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad juose iš esmės pateikiamos išvados tik dėl įrodymų vertinimo, o ne teisės aktų ar teismų praktikos analizė nagrinėjamu klausimu.
67. Taip pat nors ieškovė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, įvertino ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą kaip nedidelę, vis tik negalima neatsižvelgti į tai, kad ieškinio suma 1 103,29 Eur, kai tuo tarpu ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo 2 593 Eur. Taigi ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma daugiau nei dvigubai viršijo ieškinio sumą.
68. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepritaria ieškovės argumentams, kad jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė išimtinai nesąžiningas atsakovo elgesys ir bylos vilkinimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išnagrinėjus bylą pirmą kartą, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo panaikintas 2023 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, dėl ko byla visa apimtimi buvo nagrinėjama iš naujo. Taigi ieškovei, nepriklausomai nuo atsakovo procesinio elgesio, teko teikti naujus rašytinius paaiškinimus, iš naujo dalyvauti teismo posėdžiuose, kas taip pat prisidėjo prie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
69. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, pateikė argumentuotą poziciją bei atsižvelgė į objektyvius kriterijus, leidžiančius manyti, jog šiai civilinei bylai nereikėjo išskirtinių teisinių žinių, laiko ir darbo sąnaudų, todėl tenkinti ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Dėl prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu
70. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti atsakovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei. Ieškovės teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde meluoja, klaidina teismą ir vilkina procesą.
71. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
72. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
73. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės nurodomi atsakovo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovas įgyvendino jam įstatymo suteiktas proceso teises pareikšti apeliacinį skundą. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, naudojamas ne pagal paskirtį, šių teisių įgyvendinimas. Teismas nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
74. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
75. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai buvo atmesti, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu nepriteistinos.
76. Pažymėtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus į atsakovo apeliacinį skundą, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jie įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimu.
77. Ieškovė prašė priteisti 605 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija JS Nr. 0812 ir 2024 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymą.
78. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, APB „Viliušis ir partneriai“ prašė priteisti 850 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. gruodžio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija 2024 Nr. 094 bei 2024 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą.
79. Ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios, todėl ieškovei ir trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliantų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4 DEBT“ ir atsakovo A. P. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4DEBT“, juridinio asmens kodas 302719008, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui advokatų profesinei bendrijai „Viliušis ir partneriai“, juridinio asmens kodas 302644153, 850 (aštuonis šimtis penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Linas Zinkevičius